Jeremy Clarkson
Merdėjantis ne visai politkorektiškas blogas apie politiką, ginklus, teisę, kritinį mąstymą bei gyvenimo LTSR.LT įdomybes...
2012-10-26
If liberty means anything at all it means the right to tell people what they do not want to hear.
George Orwell.
Labels:
citatos,
english posts,
politika,
teise,
tolerancija
2012-10-25
Gerbiamas E.Kūri, bet juk Jūs klystate...
Mano kuklia nuomone Egidijus Kūris ne tik kad vienas iš geriausių teisininkų Lietuvoj, aš manau, kad jis vienas iš reikšmingiausių. Istorija žinoma parodys, bet aš visai nenustebčiau, jei po pusės amžiaus E.Kūrio darbai būtų studijuojami teisės studentų vienoje eilėje su M.Roemeriu...
Bet. Tai nekeičia, to, kad mano nuomone, jis irgi ne visada teisus.
Prieš keletą dienų buvo E.Kūrio konferencija Delfyje. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją klausimų jam buvo daugybę ir kaip visad jo atsakymai įdomūs ir pagrįsti. Ir su dauguma aš visiškai sutinku, bet buvo du, kur mano nuomone, E.Kūrio pozicija neteisinga (ar dėl to kad jis neturėjo progos pakankamai įsigilint ar dėl to, kad laikosi kitokios "filosofijos" žvelgiant į teisę nei aš - bet tas pagaliau nesvarbu).
Vienas dalykas, tai tas D.Grybauskaitės leptelėjimas apie "Konstitucijos garantą". Ne tik E.Kūris, bet ir pvz. V.Nekrošius ir mano kursiokas P.Ragauskas vertina tai kaip persistengimą - Lietuvoje Prezidentas nėra Konstitucijos garantas. Ir aš leisiu sau pagarbiai su jais nesutikt.
Pradėkim gal nuo konstatavimo, kad ne, mano nuomone dabartinė prezidentė nėra Konstitucijos garantas - nemanau, kad tai galima būtų teigti po to, kai žmogus pasirašo įstatymą, kuris, kaip jis puikiai žino, neabejotinai tikrai prieštarauja Konstitucijai... Taigi ne, D.Grybauskaitė nėra garantas. Bet aš vis tiek manau, kad Lietuvos Prezidentas turėtų būti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantu.
Pradėkim gal nuo to, kad tas "garantas" bent jau Lietuvoje tai nėra teisinė sąvoka - joks įstatymas tokios nei pareigos nei funkcijos neįtvirtina. Tai tiesiog bendrinės kalbos sąvoka reiškianti asmenį (pareigūną), kurio funkcija kažką užtikrinti - šiuo atveju užtikrinti konstitucingumą.
Žinoma, Konstitucinio Teismo kompetencija šioje srityje gerokai platesnė ir daugiau apimanti (nei pvz. Prezidento), bet vis tik, viena vertus, jis įgyvendina konstitucingumo priežiūra ex post (su tam tikrom išimtimis) - t.y. jau po to, kai teisės aktas buvo priimtas ir galioja. Kita vertus - Konstitucinis Teismas pats neturi teisės inicijuoti vieno ar kito teisės akto konstitucingumo patikrinimo, - tą gali tik Konstitucijoje įvardinti subjektai. Todėl bent mano nuomone nelabai jam tinka Konstitucijos garanto vaidmuo - nei dėl jo kolegialumo, nei dėl negalėjimo pačiam inicijuot konstitucingumo tikrinimo, - tai tiesiog teismas su tam tikrais specialiais (labai svarbiais) įgalinimais.
Grįžtant prie Prezidento, noriu atkreipt dėmesį į (visiems teisininkams puikiai žinomą) dalyką, kuris mano nuomone labai svarbus ir kuris, tuo atveju jei Prezidentas pilnai išnaudotų savo galimybes šioje srityje, leistų teigti, kad Prezidentas yra mūsų Konstitucijos garantas:
Prezidentas yra (vienintelis) subjektas, kuris Lietuvoje turi (suspensyvinio) veto teisę - t.y. jis gali gražinti Seimui šio priimtus įstatymų projektus, nurodydamas to motyvus. Konstitucija nedetalizuoja kokie tai gali būti motyvai dėl to jie gali būti patys įvairiausi - nuo višiškai pragmatinių buitinių iki filosofinių ideologinių.
Tačiau bant man akivaizdu, kad Prezidentas turėtų (ir jei ne teisiškai, tai bent moraliai, ir privalėtų) pasinaudoti šia teise tuo atveju jei toks priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Pakartosiu, kad tai vienintelis subjektas turintis tokią teisę, vienintelis subjektas galintis įvertinti kiekvieną priimtą (bet dar neįsigaliojusį) įstatymą konstitucingumo požiūriu ir gražinti jį Seimui, jei paaiškėja, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tą sprendimą jis gali priimti vienasmeniškai, vadovaudamasis tiesiog savo paties nuomone, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Akivaizdu, kad tai labai didelė galia esanti vieno asmens rankose (reikia žinoma gebėti ja naudotis).
Todėl, bent mano įsitikinimu, jei asmuo einantis Prezidento pareigas šia savo teise realiai ir efektyviai naudotųsi, tai būtų galima visiškai vienareikšmiškai teigti, kad jis yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantas, nes garantuoja, kad aukščiausios galios teisės aktus (įstatymus) leidžianti institucija (Seimas) laikytųsi Konstitucijos*...
Kitas dalykas, kur aš nesutinku su E.Kūriu (ir, mano galva, jis stipriai klysta... manau, kad tiesiog nespėjo pasigilint prieš laidą į įstatymą) tai dėl veiksmų būtinų atsižvelgiant į referendumo rezultatus:
Įstatymas kalba apie konkretaus sprendimo priėmimą. Žinau, kad yra tokių, kurie teigia, kad atsisakymas priimti sprendimą irgi yra sprendimas, bet bent šiuo atveju taip nėra... jei analizuosim Referendumo įstatymo normas, o ne kalbėsim iš lubų.
Reikia turėt omenyje, kad įstatymo nuostatas reikia vertinti kompleksiškai, imant ir analizuojant visą to įstatymo tekstą, o ne įsikabinant atskirą nuostatą ir išlupant ją iš konteksto. Kas tas yra referendumo "sprendimas" ir kaip būtent jį reiktų suvokti yra įvardinta pakankamai aiškiai. Įstatymo 10 str. 1, 2, 4, 6 d., 11 str. 1 d., 12 str. 1 d., 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. etc etc etc ypač atkreiptinas dėmesys į 65 str. 1 d. 9, 13, 16 p. visiškai nedviprasmiškai kalba apie "referendumu siūlomą priimti sprendimą", "referendumui pateiktą sprendimą". Būtent tik tam tikras konkretus sprendimas yra iškeliamas referendume ir būtent tam konkrečiam sprendimui turi pritarti (arba nepritarti) rinkėjai. Ir tik tuo atveju, jei rinkėjai tokiam sprendimui pritaria, kyla Seimo pareiga tokį sprendimą įgyvendinti. Jei sprendimui nepritariama, tokia pareiga pagal įstatymą nekyla. Nekyla, nes sprendimas nebuvo priimtas - jam nebuvo pritarta.
Tai, kad gal Seimas turėtų vis tik kažkokių veiksmų imtis atsižvelgiant į tuos rezultatus matyt yra tiesa, bet tai nėra jo įstatyminė pareiga.
___________________________________
* Čia galiu paminėti, kad mano nuomone labai naudinga būtų Prezidentui suteikti teisę ne tik motyvuotai gražinti Seimo priimtą įstatymą pačiam Seimui, kaip yra dabar, bet ir tiesiogiai (motyvuotai) perduoti priimtą, bet neįsigaliojusį įstatyma Konstituciniam Teismui, kad šis įvertintų vienos ar kitos abejotinos įstatymo nuostatos konstitucingumą dar prieš įsigaliojant tokiam įstatymui... Bet tam reiktų keisti Konstituciją.
Bet. Tai nekeičia, to, kad mano nuomone, jis irgi ne visada teisus.
Prieš keletą dienų buvo E.Kūrio konferencija Delfyje. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją klausimų jam buvo daugybę ir kaip visad jo atsakymai įdomūs ir pagrįsti. Ir su dauguma aš visiškai sutinku, bet buvo du, kur mano nuomone, E.Kūrio pozicija neteisinga (ar dėl to kad jis neturėjo progos pakankamai įsigilint ar dėl to, kad laikosi kitokios "filosofijos" žvelgiant į teisę nei aš - bet tas pagaliau nesvarbu).
Vienas dalykas, tai tas D.Grybauskaitės leptelėjimas apie "Konstitucijos garantą". Ne tik E.Kūris, bet ir pvz. V.Nekrošius ir mano kursiokas P.Ragauskas vertina tai kaip persistengimą - Lietuvoje Prezidentas nėra Konstitucijos garantas. Ir aš leisiu sau pagarbiai su jais nesutikt.
Pradėkim gal nuo konstatavimo, kad ne, mano nuomone dabartinė prezidentė nėra Konstitucijos garantas - nemanau, kad tai galima būtų teigti po to, kai žmogus pasirašo įstatymą, kuris, kaip jis puikiai žino, neabejotinai tikrai prieštarauja Konstitucijai... Taigi ne, D.Grybauskaitė nėra garantas. Bet aš vis tiek manau, kad Lietuvos Prezidentas turėtų būti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantu.
Pradėkim gal nuo to, kad tas "garantas" bent jau Lietuvoje tai nėra teisinė sąvoka - joks įstatymas tokios nei pareigos nei funkcijos neįtvirtina. Tai tiesiog bendrinės kalbos sąvoka reiškianti asmenį (pareigūną), kurio funkcija kažką užtikrinti - šiuo atveju užtikrinti konstitucingumą.
Žinoma, Konstitucinio Teismo kompetencija šioje srityje gerokai platesnė ir daugiau apimanti (nei pvz. Prezidento), bet vis tik, viena vertus, jis įgyvendina konstitucingumo priežiūra ex post (su tam tikrom išimtimis) - t.y. jau po to, kai teisės aktas buvo priimtas ir galioja. Kita vertus - Konstitucinis Teismas pats neturi teisės inicijuoti vieno ar kito teisės akto konstitucingumo patikrinimo, - tą gali tik Konstitucijoje įvardinti subjektai. Todėl bent mano nuomone nelabai jam tinka Konstitucijos garanto vaidmuo - nei dėl jo kolegialumo, nei dėl negalėjimo pačiam inicijuot konstitucingumo tikrinimo, - tai tiesiog teismas su tam tikrais specialiais (labai svarbiais) įgalinimais.
Grįžtant prie Prezidento, noriu atkreipt dėmesį į (visiems teisininkams puikiai žinomą) dalyką, kuris mano nuomone labai svarbus ir kuris, tuo atveju jei Prezidentas pilnai išnaudotų savo galimybes šioje srityje, leistų teigti, kad Prezidentas yra mūsų Konstitucijos garantas:
Prezidentas yra (vienintelis) subjektas, kuris Lietuvoje turi (suspensyvinio) veto teisę - t.y. jis gali gražinti Seimui šio priimtus įstatymų projektus, nurodydamas to motyvus. Konstitucija nedetalizuoja kokie tai gali būti motyvai dėl to jie gali būti patys įvairiausi - nuo višiškai pragmatinių buitinių iki filosofinių ideologinių.
Tačiau bant man akivaizdu, kad Prezidentas turėtų (ir jei ne teisiškai, tai bent moraliai, ir privalėtų) pasinaudoti šia teise tuo atveju jei toks priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Pakartosiu, kad tai vienintelis subjektas turintis tokią teisę, vienintelis subjektas galintis įvertinti kiekvieną priimtą (bet dar neįsigaliojusį) įstatymą konstitucingumo požiūriu ir gražinti jį Seimui, jei paaiškėja, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tą sprendimą jis gali priimti vienasmeniškai, vadovaudamasis tiesiog savo paties nuomone, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Akivaizdu, kad tai labai didelė galia esanti vieno asmens rankose (reikia žinoma gebėti ja naudotis).
Todėl, bent mano įsitikinimu, jei asmuo einantis Prezidento pareigas šia savo teise realiai ir efektyviai naudotųsi, tai būtų galima visiškai vienareikšmiškai teigti, kad jis yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantas, nes garantuoja, kad aukščiausios galios teisės aktus (įstatymus) leidžianti institucija (Seimas) laikytųsi Konstitucijos*...
Kitas dalykas, kur aš nesutinku su E.Kūriu (ir, mano galva, jis stipriai klysta... manau, kad tiesiog nespėjo pasigilint prieš laidą į įstatymą) tai dėl veiksmų būtinų atsižvelgiant į referendumo rezultatus:
Pagal įstatymą, atrodo, per mėnesį nuo patariamojo referendumo paskelbimo Seime turi tuo klausimu būti priimtas sprendimas. Vadinasi, dar dabartiniame Seime.Čia jis iš esmės kartoja L.Balsio emocingus pasisakymus. Bet jei L.Balsys yra žurnalistas ir jam svarbu sukelt emocijas, tai mes teisininkai ir turėtume pažiūrėt vis tik ką rašo įstatymas. Aptariama nuostata (Referendumo įstatymo 8 str. 2 d.) skamba taip:
2. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.Paryškinimas mano.
Įstatymas kalba apie konkretaus sprendimo priėmimą. Žinau, kad yra tokių, kurie teigia, kad atsisakymas priimti sprendimą irgi yra sprendimas, bet bent šiuo atveju taip nėra... jei analizuosim Referendumo įstatymo normas, o ne kalbėsim iš lubų.
Reikia turėt omenyje, kad įstatymo nuostatas reikia vertinti kompleksiškai, imant ir analizuojant visą to įstatymo tekstą, o ne įsikabinant atskirą nuostatą ir išlupant ją iš konteksto. Kas tas yra referendumo "sprendimas" ir kaip būtent jį reiktų suvokti yra įvardinta pakankamai aiškiai. Įstatymo 10 str. 1, 2, 4, 6 d., 11 str. 1 d., 12 str. 1 d., 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. etc etc etc ypač atkreiptinas dėmesys į 65 str. 1 d. 9, 13, 16 p. visiškai nedviprasmiškai kalba apie "referendumu siūlomą priimti sprendimą", "referendumui pateiktą sprendimą". Būtent tik tam tikras konkretus sprendimas yra iškeliamas referendume ir būtent tam konkrečiam sprendimui turi pritarti (arba nepritarti) rinkėjai. Ir tik tuo atveju, jei rinkėjai tokiam sprendimui pritaria, kyla Seimo pareiga tokį sprendimą įgyvendinti. Jei sprendimui nepritariama, tokia pareiga pagal įstatymą nekyla. Nekyla, nes sprendimas nebuvo priimtas - jam nebuvo pritarta.
Tai, kad gal Seimas turėtų vis tik kažkokių veiksmų imtis atsižvelgiant į tuos rezultatus matyt yra tiesa, bet tai nėra jo įstatyminė pareiga.
___________________________________
* Čia galiu paminėti, kad mano nuomone labai naudinga būtų Prezidentui suteikti teisę ne tik motyvuotai gražinti Seimo priimtą įstatymą pačiam Seimui, kaip yra dabar, bet ir tiesiogiai (motyvuotai) perduoti priimtą, bet neįsigaliojusį įstatyma Konstituciniam Teismui, kad šis įvertintų vienos ar kitos abejotinos įstatymo nuostatos konstitucingumą dar prieš įsigaliojant tokiam įstatymui... Bet tam reiktų keisti Konstituciją.
2012-10-24
Ginklas savigynai: kriterijai
Šitas postas pradėtas rašyt prieš tris metus, bet kažkaip vis pritrūkdavo fantazijos (noro?) jį užbaigt. Dabar nusprendžiau, kad reikia tą padaryt. Taigi, Jūsų dėmesiui...
Kadangi, kaip rodo mano pastebėjimai, dauguma žmonių, kurie atklysta į šį blogą ne iš kitų blogų, ateina per google paieškas "ginklas savigynai", "geriausias ginklas savigynai", "kokį ginklą pasirinkti" ir panašiai*, tai nusprendžiau parašyt atsakymą į tą klausimą (nors ir jau esu apie tai rašęs). Taigi:
Kokį ginklą savigynai pasirinkti?
Glock 19. Kitas klausimas?** :)
Čia trumpasis atsakymas tam, kas nori paprasto ir vienareikšmiško patarimo ir tingi sau kvaršint galvą. Glock 19 labai geras ginklas savigynai - kompaktiškas, pakankamai lengvas, šaudo populiariausio žmonijos istorijoje centrinio įskėlimo (aaargh... jau ta lietuviška terminologija :( ) kalibro šoviniais.
Trumpasis atsakymas išsemtas.
Bet jei kam įdomus ilgesnis atsakymas... galima pabandyti įvardinti kažkokius kriterijus, kuriais reiktų vadovautis renkantis ginklą savigynai.
0. Naudotojo gebėjimai
Iš esmės tai nėra kriterijus renkantis ginklą, bet asmens gebėjimai juo naudotis yra esminis dalykas. Galima turėti patį geriausia ginklą pasaulyje, bet nemokant juo naudotis iš jo nebus jokios naudos. Juolab, kad įgudęs šaulys galės efektyviai pasinaudoti net tuo ginklu iš kurio pradedančiajam būtų daugiau vargo nei naudos (kaip pvz. trumpanosiu revolveriu). Todėl nepakanka turėti ginklą stalčiuj - reikia nuolat lavinti jo naudojimo įgūdžius...
Taigi - nors tai ir nėra ginko savybė, bet manau, kad tą būtina dar kartelį pakartoti.
1. Patikimumas
Kaip sako amerikiečiai "loudest sound is a click when you expect a bang" - ginklas pirmiausia turi būti patikimas, kad tą blogiausią gyvenimo dieną (kuri, visi tikimės, niekada neišauš) kai jį teks panaudot ginti save jis tikrai veiktų. Be jokių išlygų. Internetuose galima rasti įvairių rekomendacijų kokį ginklą jau galima laikyti patikimu... tą kuris iššauna 200, 500, 1000 šovinių be jokio užsikirtimo... Iš kokybiškų šiuolaikinių ginklų tikėtis tokio yra visiškai pagrįsta.
Kita vertus, neverta tikėtis, kad ginklas "niekada" neužsikirs - tai paprastas mechaninis įtaisas neturintis antgamtinių galių, todėl jis tiek nuo naudojimo gali sugesti (sudilt kokia nors detalė, išlyst koks nors smulkus brokas etc.), tiek pvz. gali į mechanizmą pakliūti kokia nors šiukšlė ar šoviniai gali pasitaikyt su broku. Neužsikertančių ginklų nėra, dėl to reikia mokintis šalinti galimus gedimus (tiesa čia dabar tema ne apie tai).
2. Patogumas nešiotis
Šitas kriterijus yra gal kiek ironiškas ta prasme, kad, kaip mėgsta kartoti Clint Smith "It's supposed to be comforting, not comfortable" - tampytis su savim pusę kilogramo / kilogramą niekad nėra itin patogu, bet tai ką padarysi - tai matyt nėra pagrindinis dalykas. Taip pat nėra itin patogu ir važinėti automobiliu prisisegus saugos diržą - nepaisant to, dauguma mūsų jau esame tiek prie to įpratę, kad net nepastebim.
Grįžtant prie pistoleto: nors, kaip minėta, patogumas nešiotis matyt nėra pagrindinis kriterijus, vis tik jis yra labai svarbus - jei ginklas nepatogus, jis tiesiog nebus nešiojamas ir tuo momentu kai jo prireiks, paaiškės, kad jis namie seife (o juk geriau minirevolveris kišenėj, nei Desert Eagle seife).
Čia žinoma jokių stebuklų - kuo ginklas lengvesnis tuo jį lengviau nešiotis ir tuo mažiau vis vargina. Kuo jis mažesnis, plokštesnis, kuo trumpesnė jo rankena - tuo jis mažiau išsikiša, reiškia jį lengviau paslėpti "ant kūno" ir tuo jis mažiau kliūna.
3. Patogumas naudotis.
Kalbant apie patogumą nešiotis negalima pamiršt ir patogumo naudotis - ir deja jie yra atvirkčiai proporcingi vienas kitam. Kuo ginklas lengvesnis, tuo (esant kitoms sąlygoms lygioms) bus stipresnė jo atatranka (tuo stipriau jis "duos"pačiam šauliui per ranką), tuo sunkiau bus taikliai paleisti pakartotinius šūvius (jei būtų toks poreikis). Trumpos rankenos taip pat kelia problemų gerai nulaikyti ginklą, nes ginklą tenka laikyti tik keturiais (ar net trim su puse) pirštais ir jis labiau linkęs išsprūsti iš rankų.
__________________________________________________________
Kadangi, kaip rodo mano pastebėjimai, dauguma žmonių, kurie atklysta į šį blogą ne iš kitų blogų, ateina per google paieškas "ginklas savigynai", "geriausias ginklas savigynai", "kokį ginklą pasirinkti" ir panašiai*, tai nusprendžiau parašyt atsakymą į tą klausimą (nors ir jau esu apie tai rašęs). Taigi:
Kokį ginklą savigynai pasirinkti?
Glock 19. Kitas klausimas?** :)
Čia trumpasis atsakymas tam, kas nori paprasto ir vienareikšmiško patarimo ir tingi sau kvaršint galvą. Glock 19 labai geras ginklas savigynai - kompaktiškas, pakankamai lengvas, šaudo populiariausio žmonijos istorijoje centrinio įskėlimo (aaargh... jau ta lietuviška terminologija :( ) kalibro šoviniais.
Trumpasis atsakymas išsemtas.
Bet jei kam įdomus ilgesnis atsakymas... galima pabandyti įvardinti kažkokius kriterijus, kuriais reiktų vadovautis renkantis ginklą savigynai.
0. Naudotojo gebėjimai
Iš esmės tai nėra kriterijus renkantis ginklą, bet asmens gebėjimai juo naudotis yra esminis dalykas. Galima turėti patį geriausia ginklą pasaulyje, bet nemokant juo naudotis iš jo nebus jokios naudos. Juolab, kad įgudęs šaulys galės efektyviai pasinaudoti net tuo ginklu iš kurio pradedančiajam būtų daugiau vargo nei naudos (kaip pvz. trumpanosiu revolveriu). Todėl nepakanka turėti ginklą stalčiuj - reikia nuolat lavinti jo naudojimo įgūdžius...
Taigi - nors tai ir nėra ginko savybė, bet manau, kad tą būtina dar kartelį pakartoti.
1. Patikimumas
Kaip sako amerikiečiai "loudest sound is a click when you expect a bang" - ginklas pirmiausia turi būti patikimas, kad tą blogiausią gyvenimo dieną (kuri, visi tikimės, niekada neišauš) kai jį teks panaudot ginti save jis tikrai veiktų. Be jokių išlygų. Internetuose galima rasti įvairių rekomendacijų kokį ginklą jau galima laikyti patikimu... tą kuris iššauna 200, 500, 1000 šovinių be jokio užsikirtimo... Iš kokybiškų šiuolaikinių ginklų tikėtis tokio yra visiškai pagrįsta.
Kita vertus, neverta tikėtis, kad ginklas "niekada" neužsikirs - tai paprastas mechaninis įtaisas neturintis antgamtinių galių, todėl jis tiek nuo naudojimo gali sugesti (sudilt kokia nors detalė, išlyst koks nors smulkus brokas etc.), tiek pvz. gali į mechanizmą pakliūti kokia nors šiukšlė ar šoviniai gali pasitaikyt su broku. Neužsikertančių ginklų nėra, dėl to reikia mokintis šalinti galimus gedimus (tiesa čia dabar tema ne apie tai).
2. Patogumas nešiotis
![]() | ||||
| Atsižvelgiant į merginos aprangą pasirinktas ginklas yra per didelis ir per sunkus - jo neišeis paslėpti po drabužiais. Kita vertus, šaunuolė - pirštas laikomas ne ant nuleistuko. |
Grįžtant prie pistoleto: nors, kaip minėta, patogumas nešiotis matyt nėra pagrindinis kriterijus, vis tik jis yra labai svarbus - jei ginklas nepatogus, jis tiesiog nebus nešiojamas ir tuo momentu kai jo prireiks, paaiškės, kad jis namie seife (o juk geriau minirevolveris kišenėj, nei Desert Eagle seife).
Čia žinoma jokių stebuklų - kuo ginklas lengvesnis tuo jį lengviau nešiotis ir tuo mažiau vis vargina. Kuo jis mažesnis, plokštesnis, kuo trumpesnė jo rankena - tuo jis mažiau išsikiša, reiškia jį lengviau paslėpti "ant kūno" ir tuo jis mažiau kliūna.
3. Patogumas naudotis.
Prie šio punkto priskirkim ir ergonomiką - rankenos formą, dėtuvės fiksatoriaus padėtį, etc. Tai priklauso nuo konkretaus šaulio rankų, dėl to reiktų į tai atkreipt individualų dėmesį.
4. Kalibro efektyvumas.
Apie kalibrus jau esu rašęs ne kartą, tai nesikartosiu - žinoma, kad kuo didesnis kalibras tuo geriau (bent kol nėra leidžiamos ekspansinės kulkos ;). Kita vertus - reikia sugebėti tą didlio kalibro ginklą nulaikyt rankose ir sukontroliuoti jo atatranką dėl to rinktinasis didžiausias kalibras kuris leidžia greitai ir taikliai šaudyti.
5. Kaina.
Žinoma galima imti ir užtikrintai teigti, kad tokiam svarbiam daiktui kaip savigynos instrumentas kaina nėra svarbu, bet... (na, palikim nuošaly tai, kad ne visi esam milijonieriai ir mūsų pasirinkimai ribojami finansinių išgalių) kaip jau minėjau, pirmoj (nulinėj :) vietoj yra gebėjimas juo naudotis, o pastarasis priklauso (nors nebūtinai visiškai tiesiogiai) nuo to, kiek yra treniruojamasi. Ir jei pvz perki ginklą už 1000 lt vietoj to, kad pirktum už 2000Lt, tai reiškia, kad už tą kainos skirtumą gali įsigyti 1500+ populiaresnio kalibro šovinių - kas reiškia daaaaaug treniruočių.
Čia žinoma reikia paminėt ir tai, kad priklausomai nuo kalibro šovinio kaina gali skirtis du kartus, dėl to renkantis ginklą reikia pamastyti taip pat ir apie tai, kad jį nusipirkus reikės pinigų ir šaudmenims (nuolat) pirkti - o tai paprastai gerokai didesnės išlaidos, nei paties ginklo pirkimo kaina (jei, kaip jau minėta, tai nėra tik seifo puošmena).
6. Taiklumas.
Ir paskutinis šeštas kriterijus :) Ne veltui šeštas - aš jo išties net nebūčiau traukęs į sąrašą tik, kad manau atsirastų tokių, kurie jo pasigestų. Tai pasakykim paprastai - paties ginklo taiklumas nėra svarbus. Viena vertus todėl, kad visi šiuolaikiniai ginklai (jei tai žinoma nėra koks beviltiškai sudrožtas egzempliorius) yra daugiau nei pakankamai taiklūs savigynos atstumais. Kita vertus todėl, kad šaulio taiklumas yra daug svarbesnis nei kad ginklo.
4. Kalibro efektyvumas.
Apie kalibrus jau esu rašęs ne kartą, tai nesikartosiu - žinoma, kad kuo didesnis kalibras tuo geriau (bent kol nėra leidžiamos ekspansinės kulkos ;). Kita vertus - reikia sugebėti tą didlio kalibro ginklą nulaikyt rankose ir sukontroliuoti jo atatranką dėl to rinktinasis didžiausias kalibras kuris leidžia greitai ir taikliai šaudyti.
5. Kaina.
Žinoma galima imti ir užtikrintai teigti, kad tokiam svarbiam daiktui kaip savigynos instrumentas kaina nėra svarbu, bet... (na, palikim nuošaly tai, kad ne visi esam milijonieriai ir mūsų pasirinkimai ribojami finansinių išgalių) kaip jau minėjau, pirmoj (nulinėj :) vietoj yra gebėjimas juo naudotis, o pastarasis priklauso (nors nebūtinai visiškai tiesiogiai) nuo to, kiek yra treniruojamasi. Ir jei pvz perki ginklą už 1000 lt vietoj to, kad pirktum už 2000Lt, tai reiškia, kad už tą kainos skirtumą gali įsigyti 1500+ populiaresnio kalibro šovinių - kas reiškia daaaaaug treniruočių.
Čia žinoma reikia paminėt ir tai, kad priklausomai nuo kalibro šovinio kaina gali skirtis du kartus, dėl to renkantis ginklą reikia pamastyti taip pat ir apie tai, kad jį nusipirkus reikės pinigų ir šaudmenims (nuolat) pirkti - o tai paprastai gerokai didesnės išlaidos, nei paties ginklo pirkimo kaina (jei, kaip jau minėta, tai nėra tik seifo puošmena).
6. Taiklumas.
Ir paskutinis šeštas kriterijus :) Ne veltui šeštas - aš jo išties net nebūčiau traukęs į sąrašą tik, kad manau atsirastų tokių, kurie jo pasigestų. Tai pasakykim paprastai - paties ginklo taiklumas nėra svarbus. Viena vertus todėl, kad visi šiuolaikiniai ginklai (jei tai žinoma nėra koks beviltiškai sudrožtas egzempliorius) yra daugiau nei pakankamai taiklūs savigynos atstumais. Kita vertus todėl, kad šaulio taiklumas yra daug svarbesnis nei kad ginklo.
Tai va tiek trumpai kriterijų. Žinoma nepaminėjau svarbiausio. Iracionalaus :) Ginklas turi patikti.
p.s. kaimieti, ar tinka? ;)
_____________________
* Na ok, tarp "hitų" žinoma yra ir "66 sonetas" ir "pasaka apie raudonkepuraitę" :)
** Kad niekam nebūtų abejonių: aš nemanau, kaip kai kas, kad Glock - didžiausia pasaulio nuostabybė ir "niekada negenda". Jei tiksliau - Glock man išvis nepatinka. Niekada nepatiko. Bet tai geras ginklas ir žmogui, kuris ginklais visai nesidomi siūlymas rinktis Glock'a yra geras "budintis" atsakymas.
2012-10-23
Re: Žodžiai nieko nereiškia (keli žodžiai ;) apie Obamą ir Egiptą)
I think that I’m a better speechwriter than my speechwriters. I know more about policies on any particular issue than my policy directors. And I’ll tell you right now that I’m gonna think I’m a better political director than my political director.
B.Obama, 2007
Grįžtant trumpam prie mano prieš keletą dienų rašyto posto, tai ta tendencija, tas požiūris "ką Petras kalba nesvarbu, aš širdyje jaučiu, kad jis geras žmogus" būdinga ne vien K.Girniui. Tendencija ne tik to paties Irano, bet ir pvz. kokios Musulmonų brolijos, kuri neseniai atėjo į valdžią Egipte, intencijas, pasaulėžiūra, tikslus, vykdomą politiką vertinti ne pagal jų retoriką, jų pačių teiginius apie tai ko jie siekia, jų konkretų elgesį (!), bet pagal... aš nežinau pagal ką? Savo svajones? Naivias viltis, kad visi žmonės broliai?
Pažiūrėkim pvz. ką štai čia kalba B.Obama (pusantros minutės ilgio iškarpa iš jo pasisakymo televizijai Telemundo sukėlusio nemažai nusistebėjimo politikos analitikų tarpe):
Mintis trumpai: "Egiptas nėra nei sąjungininkas nei priešas. Reikės žiūrėti ką naujoji valdžia darys.".
Iš pirmo žvilgsnio toks pasisakymas yra lyg ir ok - tiesiog konstatuoja situaciją. Bet pažvelkim tik truputėliuką giliau. Kam išvis kažką tokio beprasmiško reikėjo sakyti? Ką tai turėtų reikšti?
Žinoma jis teisus, kad reikia tiek žmones tiek valstybes vertinti pagal jų veiksmus. Tik kad politikoje žodžiai irgi yra veiksmai (jie net dažniau yra veiksmai, nei kad fiziniai veiksmai)... ir naujasis Egiptas jau spėjo gan nemažai padaryt.
Be to, niekam ne paslaptis, kad lig šiol tam pasaulio regione JAV turėjo tris gan aiškius sąjungininkus: Izraelis, Saudo Arabija ir Egiptas. Tie sąjungininkai turėjo trūkumų (patys tarpusavy nesutarė :), bet tai buvo sąjungininkai. Dabar gi B.Obama sako, kad nežino ar Egiptas yra sąjungininkas ar ne. Faktiškai tas matyt iš karto reiškia, kad jis žino, kad nėra... Ir žinoma atkreiptinas dėmesys, kad po šito nustebimą sukėlusio pasisakymo prezidento administracija suskubo paskelbti nieko nepaaiškinantį paaiškinimą, kad "prezidentas turėjo omenyje, kad Egiptas sąjungininkas, tačiau ne ta prasme, kad sąjungininkas, o ta prasme, kad sąjungininkas... bla bla", na jūs supratote (aš ne).
O jei ne sąjungininkas, tai kas tada yra Egiptas? Jei pažvelgsim į realybę, tai, kaip jau minėta, toje šalyje į valdžią atėjo ne kas kitas, o Musulmonų brolija. Ji vadinama liberalia musulmoniška organizacija (ir gal žiūrint iš kažkurios perspektyvos ji ir yra liberali), bet tai organizacija, kurios pačios deklaruojamas kredo yra "Alahas yra mūsų tikslas, koranas yra mūsų teisė, pranašas yra mūsų vadas, džihadas yra mūsų kelias; mirtis dėl alaho - aukščiausias mūsų siekis". Bent man atrodo tai pakankamai aišku ir nelabai reikalauja papildomo nagrinėjimo - čia tiesiai pasakoma, kad su liberaliosiomis vakarų demokratijomis su visais jų teisinės valstybės principais, idėjomis apie laisvę ir lygybę, demokatijos vertybėmis etc jiems yra nepakeliui (kitaip to vertint neįmanoma, jei manyt, kad teiginiai apie koraną, pranašą etc nėra tik pajuokavimas)*. Net daugiau nei nepakeliui - jie atvirai sako, kad nori tai pakeisti**.
Ir tai ne tik kalbos - šalis, kuri arčiausiai tos košės, Izraelis (kas gi daugiau) jau labai aiškiai pajautė situacijos pasikeitimą pasikeitus valdžiai - jei naujoji Musulmonų brolijos valdžia kol kas gal ir nesiima atvirai remti agresyvių ginkluotųjų džihadistų, tai bent jau tikrai yra nusiteikus pastovėti šalimais ir apsimest, kad nieko nepastebi... o jei ką ir pastebi - tai "priešų provokacijos".
Dar daugiau, šitas (aptariamas) B.Obamos pareiškimas padarytas po JAV ambasados Egipte užpuolimo, kuris nors ir nesibaigė taip liūdnai kaip Bengazi (ambasados personalui pavyko likti gyviems), bet nemažai pasako apie naująjį Egiptą atsižvelgiant į tai, kad naujoji Egipto valdžia dvi dienas laukė (be to prireikė B.Obamos skambučio pačiam Egipto prezidentui M.Morsi), kol ji pagaliau pasmerkė išpuolį...
Lyg ir pakaktų faktinių duomenų daryt kažkokioms išvadoms? (Jei trūksta - galima rasti ir dar, nes jų išties apstu)
Taigi, grįžkim prie klausimo: kas tada tas Egiptas JAV požiūriu?
Gal diplomatiniai sumetimai ir neleidžia tiesiai šviesiai pasakyti, kad Egiptas tik pykšt-pokšt-keberiokšt ir staiga tapo jau nebe JAV sąjungininku. Gal dar ne visai priešu - galbūt galima būtų sakyti kaip mėgsta rusų politologai "potencialiu priešininku". Bet esmės tai perdaug nekeičia. Šits klausimas daugiau mažiau aiškus.
Bet va kaip dėl B.Obamos pasisakymo? Kam jo reikėjo ir ką jis reiškia?
Yra analitikų kurie tame įžiūri imperiškus kėslus ir feodališką pagrūmojimą pirštu vasalui, kuris nelabai tinkamai elgiasi. Tame gal yra kažkiek racijos (jei ignoruosim tą menką faktą, kad labai JAV pati neimperiškiausia imperija žmonijos istorijoj ir labai jau dažnai jai tie "vasalai" f*kus rodo), bet mano nuomone šiuo atveju paaiškinimas gerokai paprastesnis.
Tuo pasisakymu B.Obama tiesiog išreiškė savo vidinį sutrikimą dėl to, kas vyksta - kognityvinį disonansą, jei norit: (eilinį kartą) paaiškėjo, kad ir jis pats ne visažinis ir kai kurios svajonės tėra tik svajonės; kad ne viskas pasaulyje yra rožiška ir pūkuota; kad faktai irgi kažką reiškia, o ne tik geri norai; kad bučiavimas į užpakalį ne visiems padaro pakankamą įspūdį ir kad jei kažkas viešai skelbia, kad tu jam ne draugas, tai matyt reikia juo tikėt, nes jis greičiausiai geriau žino...
Bet jis tuo vis tiek negali (nenori? nesugeba?) patikėt. Nes tai neįsipaišo į tą šiandienos realybės modelį kuriame "aš tikrai jaučiu, kad giliai širdyje jie geri"... dėl to reikia "palaukti ir pažiūrėti"... nes aš gi vis tiek "tikiu, kad jie geri"... "tikiu"...
Iš va to ir visa ta polemika su pačiu savimi klausimu "tai kas gi blyn dabar tas Egiptas, a?".
___________________________________
* Internetuose galima rasti laaaaaaaaaaabai ilgą (~4 val.), buvusio Pentagono analitiko majoro Stephen Coughlin paskaitą (briefing'ą) apie Musulmonų broliją, islama, džhadą etc etc etc, kuri būtent išimtinai ir skirta ne pateikinėt išorinius vertinimus, bet grynai tik tam, kad analizuoti ir atskleisti kaip ta brolija & co. patys save vertina, ką jie patys apie save teigia, kokie deklaruojami tikslai jų pačių nariams etc (čia nuoroda į pirmą paskaitos dalį; jų yra iš viso penkios).
** Šitoj vietoj vėlgi išlenda tie keisti žmonės kurie žiūri į viską per savo "vidinio pajautimo" prizmę, kuri jiems sako, kad tai netiesa - jie tokių tikslų neturi, o kalbos apie džihadą, tai kalbos apie vidinę kiekvieno asmens kovą, siekiant doros... bla bla bla... Ir jie kažkaip visai aklai linkę ignoruoti, kad pačių musulmonų nuomone džihadas turi ir kitą pusę - realią fizinę kovą su islamo priešais (= visais, kas nepripažįsta jo viršenybės)...
2012-10-22
... tik ne į Didžiają Britaniją (ar kaip ta vieta dabar vadinasi?)
Kažkada buvau tikras, kad niekad neemigruosiu. Bet dabar... kai kuriom dienom aš jaučiuos toks... pavargęs nuo nesamonių, kad pamastau ir apie tai... Bet as tikrai žinau viena.
Aš niekad neemigruosiu į Didžiąją Britaniją.
Na ar bent jau į tą žemės vietą, kur kažkada buvo šalis vadinama Didžiąja Britanija...
Ironiška, kai John'o Mill'io tėvynė, šalis davus pasauliui Magna Carta Libertatum palaipsniui, bet užtikrintai eina keliu nubrėžtu kito jos "sūnaus" George'o Orwell'o link totalitarinės distopijos...
Kad ta šalis pasaulio pagal gyventojų kiekvieno žingsnio stebėjimą (po stebėjimo kamerą kiekvieniems 14 gyventojų (nors čia buvo 2006 - ligi dabar situacija gal jau dar geresnė :)) jau esu kažkada minėjęs šitam bloge...
Bet pavyzdžiui, ar Jūs žinojote, kad jei turi tvartą, tai negali ant jo langų užkalti metalinio tinklelio. Kodėl negali? Todėl, kad netyčia koks nors vagis, bandydamas tave apvogti gali imti ir susižalot... O ar žinot, kad Jums prireikus policijos ir paskambinus ją iškviest, būsit informuotas, kad policija neatvyks idant "neeskaluot konflikto"? Ir tik jokiu būdu šalyje kur didžiausias smurtinis nusikalstamumas Europos Sąjungoje nesugalvokit gintis nuo užpuoliko - sėsit už grotų, jei Jūsų byla koks politikas nesusidomės. Geriau yra išmokti kaip teisingai būti auka. Ir žinoma nebandykit sulaikyti nusikaltėlio - pats būsit apkaltintas jo užpuolimu, - geriau žiūrėti ir nieko nedaryti. Ir išvis: tiek efektyvios savigynos mokymasis tiek net vargano dujų balionėlio įsigijimas yra tabu.
Man to jau lyg ir turėtų pakakti, kad neturėčiau noro ten kraustytis... :)
BET, dabar jau atrodo ta šalis žengė dar vieną žingsnį į 'šviesią ateitį' ir pagaliau, na pagaliau pagaliau ėmėsi bausti paauglius už nejuokingus juokus Facebook'e ar kvailus nacionalistus už sapaliojimus jų bloguose... :)
Nagi, dar truputėlį tereik pasispaust ir kitame evoliucijos žingsnyje jau bus galima baust už thoughtcrime kas butų absoliutus ir visiškas FTMW!!! :DDD
p.s. O dabar palyginkim tai su JAV.
p.p.s. Nors gal dar ne viskas prarasta?
[edit 2012-10-23] Dar tai.
Aš niekad neemigruosiu į Didžiąją Britaniją.
Na ar bent jau į tą žemės vietą, kur kažkada buvo šalis vadinama Didžiąja Britanija...
Ironiška, kai John'o Mill'io tėvynė, šalis davus pasauliui Magna Carta Libertatum palaipsniui, bet užtikrintai eina keliu nubrėžtu kito jos "sūnaus" George'o Orwell'o link totalitarinės distopijos...
Kad ta šalis pasaulio pagal gyventojų kiekvieno žingsnio stebėjimą (po stebėjimo kamerą kiekvieniems 14 gyventojų (nors čia buvo 2006 - ligi dabar situacija gal jau dar geresnė :)) jau esu kažkada minėjęs šitam bloge...
Bet pavyzdžiui, ar Jūs žinojote, kad jei turi tvartą, tai negali ant jo langų užkalti metalinio tinklelio. Kodėl negali? Todėl, kad netyčia koks nors vagis, bandydamas tave apvogti gali imti ir susižalot... O ar žinot, kad Jums prireikus policijos ir paskambinus ją iškviest, būsit informuotas, kad policija neatvyks idant "neeskaluot konflikto"? Ir tik jokiu būdu šalyje kur didžiausias smurtinis nusikalstamumas Europos Sąjungoje nesugalvokit gintis nuo užpuoliko - sėsit už grotų, jei Jūsų byla koks politikas nesusidomės. Geriau yra išmokti kaip teisingai būti auka. Ir žinoma nebandykit sulaikyti nusikaltėlio - pats būsit apkaltintas jo užpuolimu, - geriau žiūrėti ir nieko nedaryti. Ir išvis: tiek efektyvios savigynos mokymasis tiek net vargano dujų balionėlio įsigijimas yra tabu.
Man to jau lyg ir turėtų pakakti, kad neturėčiau noro ten kraustytis... :)
BET, dabar jau atrodo ta šalis žengė dar vieną žingsnį į 'šviesią ateitį' ir pagaliau, na pagaliau pagaliau ėmėsi bausti paauglius už nejuokingus juokus Facebook'e ar kvailus nacionalistus už sapaliojimus jų bloguose... :)
Nagi, dar truputėlį tereik pasispaust ir kitame evoliucijos žingsnyje jau bus galima baust už thoughtcrime kas butų absoliutus ir visiškas FTMW!!! :DDD
p.s. O dabar palyginkim tai su JAV.
p.p.s. Nors gal dar ne viskas prarasta?
[edit 2012-10-23] Dar tai.
Labels:
auklejimas,
politika,
savigyna ir ginklai,
teise,
usienis,
valdzia
2012-10-19
Pikčerz or nou pikčerz?
Klausimas tiem 8 (daugiau? mažiau? :) žmonėms kurie skaito mano blogą: kaip Jums atrodo - ar paveikslėliai reikalingi?
Žinau, kad kituose bloguose paprastai kiekvienam įraše būna koks paveikslėlis, net jei jis visiškai absoliučiai niekaip nesusijęs su posto tema. Ir suprantu kodėl - dabartiniu metu žmonės nelabai pajėgia koncentruoti dėmesį į kažką ilgesniam laikui (ar tiesiog tingi?... anyvay tl;dr), dėl to vaizdinės informacijos buvimas pasitarnauja jo išlaikymui.
Aš gi praktiškai niekada paveiksliukų nenaudojau (per visa laiką gal tik keletas postų su vaizdine medžiaga buvo) - visad maniau, kad tai blogas viena vertus man pačiam (o aš ir be paveiksliukų sugebu perskaityt ką prirašiau :DDD), kita vertus - jei jau kažkam įdomu, ką aš rašau, tai maniau, kad jis perskaitys ir taip. Va neseniai netgi tyčia pakeičiau layout'ą į dar paprastesnį (veik laikraštinį juodai baltą) būtent su ta mintimi, kad pagrindinis akcentas butų būtent į tekstą.
Bet va mano tėvukas mano, kad tai, jog nėra paveiksliukų yra esminis trūkumas - blogas mažai patrauklus jo skaitytojui... Dėl to paskutinis postas, yra su iliustracija :)
Tai va man ir įdomi Jūsų nuomonė šiuo klausimu... Iš anksto dėkui už komentarus.
Žinau, kad kituose bloguose paprastai kiekvienam įraše būna koks paveikslėlis, net jei jis visiškai absoliučiai niekaip nesusijęs su posto tema. Ir suprantu kodėl - dabartiniu metu žmonės nelabai pajėgia koncentruoti dėmesį į kažką ilgesniam laikui (ar tiesiog tingi?... anyvay tl;dr), dėl to vaizdinės informacijos buvimas pasitarnauja jo išlaikymui.
Aš gi praktiškai niekada paveiksliukų nenaudojau (per visa laiką gal tik keletas postų su vaizdine medžiaga buvo) - visad maniau, kad tai blogas viena vertus man pačiam (o aš ir be paveiksliukų sugebu perskaityt ką prirašiau :DDD), kita vertus - jei jau kažkam įdomu, ką aš rašau, tai maniau, kad jis perskaitys ir taip. Va neseniai netgi tyčia pakeičiau layout'ą į dar paprastesnį (veik laikraštinį juodai baltą) būtent su ta mintimi, kad pagrindinis akcentas butų būtent į tekstą.
Bet va mano tėvukas mano, kad tai, jog nėra paveiksliukų yra esminis trūkumas - blogas mažai patrauklus jo skaitytojui... Dėl to paskutinis postas, yra su iliustracija :)
Tai va man ir įdomi Jūsų nuomonė šiuo klausimu... Iš anksto dėkui už komentarus.
Slo mo :)
![]() |
| .45 ACP vs 9mm Para |
Tas akivaizdu, kai palygini pvz su tuo pačiu 9mm Parabellum: jei pastarojo kalibro kulkos greitis ~400m/s, tai .45 tik 270m/s.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad gerai susiklosčius aplinkybėms galima matyti, kaip kulka skrenda link taikinio :) Atrodo mažumėle siurrealiai - tarsi vaizdas būtų sulėtintas (slow motion)...
Behold! :)
2012-10-18
Kalibrai savigynai revisited: 9mm vs 9mm vs 9mm
Nors apie tai jau esu rašęs, kai rašiau apie kalibrus savigynai, bet senokai norėjau grįžti prie šios temos ir paaiškint detaliau tą visą 9 mm kalibrų (9x19 mm Parabellum, 9x18 mm Makarov ar 9x17 mm Browning Short) tinkamumo savigynai klausimą. Kodėl aptarinėsiu 9 mm? Na, todėl kad būtent šie kalibrai yra populiariausi savigynos (pistoletų) kalibrai Lietuvoje (ir matyt pasaulyje).
Pradžiai trumpai priminsiu tai ką jau kažkada anksčiau esu dėstęs:
Naudojantis ginklu savigynai tikslas nėra kitą žmogų išgąsdint / įskaudint / nužudyt ar panašiai: tikslas yra vienas - sustabdyt užpuoliko neteisėtą kėsinimasi į mūsų gyvybę, sveikatą, kitą svarbų įstatymų ginamą gėrį. Atsižvelgiant į tai, kad įvairūs žmonės turį įvairią moralinę sanklodą, įvairų skausmo slenkstį bei kitus įtakojančius faktorius vienintelis būdas užtikrinti, kad minimas neteisėtas kėsinimasis bus nutrauktas yra padaryti užpuolikui pakankamą žalą sveikatai. Jei kalbam apie rankinius šaunamuosius ginklus tai reiškia padaryti pakankamo skersmens ir pakankamo gylio skylę užuoliko kūne. Ginklo kalibras iš esmės apsprendžia skylės skersmenį*, o skylės gylį (skvarbą, penetraciją) apsprendžia kulkos energija (turint omenyje tai, kad savigynos atstumai paprastai yra labai trumpi - nuo ištiestos rankos iki keliolikos metrų, - galim vertinimams naudoti startinę kulkos, paliekančios ginklo vamzdį, energiją)**. Tas gylis turi būti viena vertus pakankamas, kad pažeistų svarbius vidaus organus (nes paviršiniai pažeidimai užpuoliko nesustabdys), kita vertus, neturi būti per didelis, kad neįvyktų taip, kad kulka kiaurai perkirs užpuoliką ir nuskridus toliau padarys žalą kitam, niekuo dėtam asmeniui.
Kalbant apie skvarbą paprastai turimi omeny du pageidaujamos (t.y. tenkinančios aukščiau išdėstytus reikalavimus) kulkos skvarbos standartai***:
JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) standartas 12 - 18 colių
Tarptautinės žaizdų balistikos asociacijos (IWBA****) standartas 12.5 - 14 colių
Žinoma žaizdų balistika nėra tikslusis mokslas, todėl ribos gana plačios - kaip matom IWBA standartas labiau apibrėžtas - jis nustato siauresnes ribas. Jei apatinė riba iš esmės sutampa, tai viršutinė FBI standarte yra pakankamai žymiai aukštesnė. Tas nesunkiai paaiškinama turint omenyje FTB darbo specifiką (pvz. galima poreikį šauti kiaurai per automobilio dureles). Manytina, kad civiliam asmeniui naudojančiam ginklą savigynai labiau aktuali yra 'viršutinė' 14 colių riba, tačiau bet kokiu atveju galim teigti, kad kulkos skvarba nesiekianti 12 colių bus per maža, o viršijanti 18 colių bus tikrai stipriai per didelė ir kels itin didelę kiaurinio peršovimo (t.y. ir pašalinių niekuo dėtų žmonių sužalojimo) riziką.
Prisiminus šiuos pagrindus galime pereiti prie paties kalibrų palyginimo.
Paprastumo dėlei naudosiuos žinoma laisvai prieinama internete informacija. Pasikartosiu, kad atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančius įstatyminius ribojimus mus domina tik pilnai apvalkalines kulkos (taip vadinamos FMJ - full metal jacket), bet (deja) ne ekspansinės (JHP - jacketed hollow point).
Taigi, ką mes pagooglinę ir paieškoję informacijos matom:
9x19 mm Parabellum skvarba 24 - 40 colių [1, 2]
9x18 mm Makarov skvarba 21 - 22 coliai [1, 2]
9x17 mm Short skvarba 16 - 22 coliai [1, 2, 3]
Pradžioje minėtoj ankstesnėje mano rašliavoje aš rašiau, kad 9x19 mm Para kalibras nėra perdaug rekomenduotinas savigynai bent jau tol kol Lietuvoje draudžiamos ekpansinės kulkos***** ir dabar galima matyti kodėl.
Nežinau ar reikia tą detalizuot, bet iš skvarbos rezultatų (aš duodu tik keletą nuorodų, bet paieškojus galima jų rasti ir daugiau) matome, kad nei vienam iš minėtų kalibrų žemesnioji riba nesukelia jokių problemų, tačiau tiek Parabellum tiek Makarov užtikrintai viršija viršutinę 18 colių ribą, kai 9 mm Short balansuoja ant jos.
Ir jei Makarov viršija 3 - 4 coliais, kas jau yra pavojinga, nes įsmigusi per 4 colius į pašalinį asmenį kulka gali sukurt labai didelių problemų, tai kulka iššauta iš 9mm Parabellum kalibro ginklo gali viršyti leistiną skvarbą net daugiau nei dvigubai - t.y. peršauti du asmenis, o įstrigti trečiajame (kad taip nutiktų žinoma turėtų labai nesisekti, bet jei jau prireikia naudot ginklą savigynai, tai matyt diena tikrai ne iš sėkmingiausių išpuolė).
Bus tokių, kurie sakys, kad nereik šauti, jei matai, kad už užpuoliko yra nekalti žmonės, bet, viena vertus, bijau kad ne visad būna toks pasirinkimas, kita vertus nereikia pamiršt, kad jei kulka turi pakankamai energijos peršaut dar viena žmogų reiškia ji turi pakankamai energijos peršauti kokią gipso kartono sieną, lango stiklą ar pan. ir tada įsmigt ten kur nereikia...
Bet visa tai pasakius reikia pasakyti taip pat ir tai, kad bent jau dabartinėse salygose tiek 9 mm Parabellum, tiek 9 mm Makarov turi vieną didžiulį pranašumą prieš 9 mm Short - šovinių kainą, kuri yra 1.5x mažesnė. Juk jei nesugebėsi pataikyti į užpuoliką, tada visi aukščiau esantys samprotavimai apie per didelę skvarbą jokios prasmės nebetenka - nes tada kulka visą savo energiją gali panaudot tam kad sužalot pašalinį asmenį...
O norint pataikyt, kaip ir norint bet ką daryti gerai - reikia praktikuotis. O kadangi retas iš mūsų turi neribotą biudžetą, tai 1.5x mažesnė šovinių kaina reiškia galimybę 1.5x daugiau praktikuotis...
Nors vėlgi.
Yra žmonių, kurie nusiperka ginklą ir šovinių dėžutę, iššauna penkis šovinius, padeda viską į seifą ir manosi jau dabar esą viskam pasiruošę.
Hmmm... kaip ten ata dėdė J.Cooper'is sakydavo? "Owning a handgun doesn't make you armed any more than owning a guitar makes you a musician"...
____________________________________
* Bei kulkos konstrukcija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspansinės kulkos Lietuvoje uždraustos šis faktorius nėra aktualus mūsų diskusijai.
** Bei, vėlgi, kulkos konstrukcija, tačiau... ditto.
*** Skvarba balistinėje želatinoje imituojančioje minkštuosius audinius.
**** International Wound Ballistics Association
***** Arba kol atsiras efektyvesnės neekspansinės... bet čia atskira kalba - gal kada parašysiu, jei netingėsiu.
Pradžiai trumpai priminsiu tai ką jau kažkada anksčiau esu dėstęs:
Naudojantis ginklu savigynai tikslas nėra kitą žmogų išgąsdint / įskaudint / nužudyt ar panašiai: tikslas yra vienas - sustabdyt užpuoliko neteisėtą kėsinimasi į mūsų gyvybę, sveikatą, kitą svarbų įstatymų ginamą gėrį. Atsižvelgiant į tai, kad įvairūs žmonės turį įvairią moralinę sanklodą, įvairų skausmo slenkstį bei kitus įtakojančius faktorius vienintelis būdas užtikrinti, kad minimas neteisėtas kėsinimasis bus nutrauktas yra padaryti užpuolikui pakankamą žalą sveikatai. Jei kalbam apie rankinius šaunamuosius ginklus tai reiškia padaryti pakankamo skersmens ir pakankamo gylio skylę užuoliko kūne. Ginklo kalibras iš esmės apsprendžia skylės skersmenį*, o skylės gylį (skvarbą, penetraciją) apsprendžia kulkos energija (turint omenyje tai, kad savigynos atstumai paprastai yra labai trumpi - nuo ištiestos rankos iki keliolikos metrų, - galim vertinimams naudoti startinę kulkos, paliekančios ginklo vamzdį, energiją)**. Tas gylis turi būti viena vertus pakankamas, kad pažeistų svarbius vidaus organus (nes paviršiniai pažeidimai užpuoliko nesustabdys), kita vertus, neturi būti per didelis, kad neįvyktų taip, kad kulka kiaurai perkirs užpuoliką ir nuskridus toliau padarys žalą kitam, niekuo dėtam asmeniui.
Kalbant apie skvarbą paprastai turimi omeny du pageidaujamos (t.y. tenkinančios aukščiau išdėstytus reikalavimus) kulkos skvarbos standartai***:
JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) standartas 12 - 18 colių
Tarptautinės žaizdų balistikos asociacijos (IWBA****) standartas 12.5 - 14 colių
Žinoma žaizdų balistika nėra tikslusis mokslas, todėl ribos gana plačios - kaip matom IWBA standartas labiau apibrėžtas - jis nustato siauresnes ribas. Jei apatinė riba iš esmės sutampa, tai viršutinė FBI standarte yra pakankamai žymiai aukštesnė. Tas nesunkiai paaiškinama turint omenyje FTB darbo specifiką (pvz. galima poreikį šauti kiaurai per automobilio dureles). Manytina, kad civiliam asmeniui naudojančiam ginklą savigynai labiau aktuali yra 'viršutinė' 14 colių riba, tačiau bet kokiu atveju galim teigti, kad kulkos skvarba nesiekianti 12 colių bus per maža, o viršijanti 18 colių bus tikrai stipriai per didelė ir kels itin didelę kiaurinio peršovimo (t.y. ir pašalinių niekuo dėtų žmonių sužalojimo) riziką.
Prisiminus šiuos pagrindus galime pereiti prie paties kalibrų palyginimo.
Paprastumo dėlei naudosiuos žinoma laisvai prieinama internete informacija. Pasikartosiu, kad atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančius įstatyminius ribojimus mus domina tik pilnai apvalkalines kulkos (taip vadinamos FMJ - full metal jacket), bet (deja) ne ekspansinės (JHP - jacketed hollow point).
![]() |
| Parabellum vs Makarov vs Browning Short (FMJ vs JHP) |
Taigi, ką mes pagooglinę ir paieškoję informacijos matom:
9x19 mm Parabellum skvarba 24 - 40 colių [1, 2]
9x18 mm Makarov skvarba 21 - 22 coliai [1, 2]
9x17 mm Short skvarba 16 - 22 coliai [1, 2, 3]
Pradžioje minėtoj ankstesnėje mano rašliavoje aš rašiau, kad 9x19 mm Para kalibras nėra perdaug rekomenduotinas savigynai bent jau tol kol Lietuvoje draudžiamos ekpansinės kulkos***** ir dabar galima matyti kodėl.
Nežinau ar reikia tą detalizuot, bet iš skvarbos rezultatų (aš duodu tik keletą nuorodų, bet paieškojus galima jų rasti ir daugiau) matome, kad nei vienam iš minėtų kalibrų žemesnioji riba nesukelia jokių problemų, tačiau tiek Parabellum tiek Makarov užtikrintai viršija viršutinę 18 colių ribą, kai 9 mm Short balansuoja ant jos.
Ir jei Makarov viršija 3 - 4 coliais, kas jau yra pavojinga, nes įsmigusi per 4 colius į pašalinį asmenį kulka gali sukurt labai didelių problemų, tai kulka iššauta iš 9mm Parabellum kalibro ginklo gali viršyti leistiną skvarbą net daugiau nei dvigubai - t.y. peršauti du asmenis, o įstrigti trečiajame (kad taip nutiktų žinoma turėtų labai nesisekti, bet jei jau prireikia naudot ginklą savigynai, tai matyt diena tikrai ne iš sėkmingiausių išpuolė).
Bus tokių, kurie sakys, kad nereik šauti, jei matai, kad už užpuoliko yra nekalti žmonės, bet, viena vertus, bijau kad ne visad būna toks pasirinkimas, kita vertus nereikia pamiršt, kad jei kulka turi pakankamai energijos peršaut dar viena žmogų reiškia ji turi pakankamai energijos peršauti kokią gipso kartono sieną, lango stiklą ar pan. ir tada įsmigt ten kur nereikia...
Bet visa tai pasakius reikia pasakyti taip pat ir tai, kad bent jau dabartinėse salygose tiek 9 mm Parabellum, tiek 9 mm Makarov turi vieną didžiulį pranašumą prieš 9 mm Short - šovinių kainą, kuri yra 1.5x mažesnė. Juk jei nesugebėsi pataikyti į užpuoliką, tada visi aukščiau esantys samprotavimai apie per didelę skvarbą jokios prasmės nebetenka - nes tada kulka visą savo energiją gali panaudot tam kad sužalot pašalinį asmenį...
O norint pataikyt, kaip ir norint bet ką daryti gerai - reikia praktikuotis. O kadangi retas iš mūsų turi neribotą biudžetą, tai 1.5x mažesnė šovinių kaina reiškia galimybę 1.5x daugiau praktikuotis...
Nors vėlgi.
Yra žmonių, kurie nusiperka ginklą ir šovinių dėžutę, iššauna penkis šovinius, padeda viską į seifą ir manosi jau dabar esą viskam pasiruošę.
Hmmm... kaip ten ata dėdė J.Cooper'is sakydavo? "Owning a handgun doesn't make you armed any more than owning a guitar makes you a musician"...
____________________________________
* Bei kulkos konstrukcija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspansinės kulkos Lietuvoje uždraustos šis faktorius nėra aktualus mūsų diskusijai.
** Bei, vėlgi, kulkos konstrukcija, tačiau... ditto.
*** Skvarba balistinėje želatinoje imituojančioje minkštuosius audinius.
**** International Wound Ballistics Association
***** Arba kol atsiras efektyvesnės neekspansinės... bet čia atskira kalba - gal kada parašysiu, jei netingėsiu.
2012-10-17
Moralė ir apsimetinėjimas 'moraliu' arba Žinoma žinoma, žodžiai juk nieko nereiškia...
Man šiaip K.Girnius patinka. Išskyrus tada, kai į viršų išplaukia tas jo naivus vakarų akademikų socializmas beigi antiamerikonizmas.
Va ir naujausia apraiška: K.Girnius. Mušant karo būgnams, tyli Lietuva. Kai perskaičiau pavadinimą pirmiausia, galvojau gal rašys apie Turkijos - Libijos pasienį, kur išties situacija tampa vis sudėtingesnė ir kur išties, atsižvelgiant į tai, kad Turkija yra NATO narė, mums situacija turėtų būt įdomi... nes prasidėjus konfliktui taptų aktualus 5 straipsnis.
Bet ne, pasirodo K.Griniui kelia didžiausią problemą Izraelio nenoras būti sunaikintu. Keistas koks nenoras, a-ne?
Smogimas į Irano branduolinius įrengimus reikštų Irano užpuolimą, taigi karą prieš Iraną. Antpuolis pažeistų tarptautinę teisę.
Ir ką? Ką reiškia tarptautinė teisė prieš pavojų būti sunaikintam?
Juolab, kad visi kas netingi tą teisę pažeidinėja - ir ne tik JAV, kuri taip nepatinka K.Griniui, bet ir Rusija, Kinija, tas pats Izraelis ir dar begalė valstybių ir valstybėlių...
Juolab, kad visi kas netingi tą teisę pažeidinėja - ir ne tik JAV, kuri taip nepatinka K.Griniui, bet ir Rusija, Kinija, tas pats Izraelis ir dar begalė valstybių ir valstybėlių...
Tarptautinė teisė - labai svarbus instrumentas, bet dėl savo specifikos (iš esmės - suvereno nebuvimo) jos reikšmė... ne per didelė. Jei ta tarptautinė teisė išties būtų toks rimtas argumentas Izraeliui išvis net nereiktų svarstyti tos smūgio Iranui galimybės - negi tas nėra aišku K.Griniui?
Netanjahu grasinimų akivaizdoje tyli pasaulis, net Vakarų Europos šalys, kurios didžiuojasi savo moralia politika.
Aš jau kažkada šitam bloge esu tokią citatą minėjęs: If you turn the other
cheek because you are afraid to hit back, it does not mean you are
morally superior. It simply means you are a coward [Chin-Ning Chu]. Europos Sąjungos impotencija, negebėjimas užimti bent kiek svaresnės pozicijos, laikytis jos ir prireikus ją ginti, bent kokiu svarbesniu pasaulio taikai klausimu neparodo didelio moralumo... tai teparodo baimę (ką nors supykdyt).
Ir kas ironiška - burnot prieš JAV visi jaučiasi kieti (net ir ta pati Vakarų Europa), bet va pasakyt, kad Iranas turėtų vieną kartą prilaikyt užčiaupęs snukį ir negrasint kaimyninėms valstybėms sunaikinimu, nes pačiam į ta snukį mažumėle gauti galima... tai jau ne...
Ir kas ironiška - burnot prieš JAV visi jaučiasi kieti (net ir ta pati Vakarų Europa), bet va pasakyt, kad Iranas turėtų vieną kartą prilaikyt užčiaupęs snukį ir negrasint kaimyninėms valstybėms sunaikinimu, nes pačiam į ta snukį mažumėle gauti galima... tai jau ne...
2002-2003 m. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos šalys viešai priešinosi vadinamajai Busho doktrinai – esą JAV turi teisę smogti šalims atskalūnėms – neslėpė savo būgštavimų dėl vienašalės ir arogantiškos Vašingtono politikos. Jos nepalaikė JAV puolimo. Istorija jas pateisino, nes Irakas nei mėgino gaminti branduolinį ginklą, nei palaikė ryšių su „Al-Qaeda“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis.
Taip, branduolinio ginko rasta nebuvo (nors buvo rasta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad S.Husseinas tik ir laukė, kad baigtųsi tarpt. sankcijos, kad atominio ginklo kūrimo programa galėtų būti atnaujinta). Bet apie tai, kad Irakas neturėjo ir nemėgino kurti masinio naikinimo ginklų K.Girnius gali papasakoti kurdams.
Pasaulis taptų mažiau saugus, jei Iranas turėtų branduolinę ginkluotę. Bet jis tapo mažiau saugus, kai Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja sukūrė savo branduolinius arsenalus. Šioms šalims dėl to nebuvo grasinama karu, nors Šiaurės Korėja yra neprognozuojama, o Pakistanas yra ganėtinai nestabili šalis, jau tris kartus kovojusi su savo kaimyne Indija.
Taip, bet Pakistanas su Indija šiuo metu žaidžia lokalinį MAD variantą... O Š.Korėja nepaisant baisių kalbų ką nors užpult galėtų nebent su kirviais ir kauptukais, o ne su tom pusantros atominės bombos :)
Šiaip absoliuti dauguma atominį ginklą turinčių valstybių nerizikuos jį panaudot vien dėl to, kad bet koks jo panaudojimas reikštų, kad situacija perdaug rimta ir tokioj situacijoj Rusija ir JAV suvienytų savo jėgas tam kad padaryti tvarką. Todėl ir ta pati Š.Korėja, kiek ji berėkautų tą puikiai supranta.
Tuo tarpu jei kalbam apie Iraną, neturim pamiršt, kad tai islamo respublika. Ir Ahmadinedžadas nors šneka nesąmones, bet jis dar ne pats pavojingiausias islamo idiotas. O vakaruose įsivyravęs įsitikinimas, kad jis ten visada bus ir vietoj jo neateis į valdžią kas nors gerokai labiau neadekvatus ir gerokai labiau įtikėjęs kvailystėm apie visuotinį džihadą bei pomirtines mergeles neturi jokio pagrindo.
Jei neklystu, Iranas nėra puolęs kaimyno keletą šimtų metų.
"Jis buvo toks geras vaikas niekada nesimušė, padėjo bobutėms pereiti per gatvę...".
Kai koks nors paauglys prisidirba paprastai girdim jo mamytę dėstant panašius išvedžiojimus. Ką ten paauglys - panašius išvedžiojimus girdim kai prisidirba ir suaugusysis.
Tik va kad svarbu yra ne tai ką ten kas nors kažkada darė ar nedarė - svarbu yra tai ką jis ruošiasi daryti. Ir kai yra deklaruojamas tikslas sunaikint kaimyninę valstybę plius imamasi kurti atominį ginklą, tai priverčia susimąstyti... na, jei ne filosofus, tai bent jau tuos žmones kuriems rūpi saugumas.
Kai koks nors paauglys prisidirba paprastai girdim jo mamytę dėstant panašius išvedžiojimus. Ką ten paauglys - panašius išvedžiojimus girdim kai prisidirba ir suaugusysis.
Tik va kad svarbu yra ne tai ką ten kas nors kažkada darė ar nedarė - svarbu yra tai ką jis ruošiasi daryti. Ir kai yra deklaruojamas tikslas sunaikint kaimyninę valstybę plius imamasi kurti atominį ginklą, tai priverčia susimąstyti... na, jei ne filosofus, tai bent jau tuos žmones kuriems rūpi saugumas.
Netikiu aiškinimais, kad Irano mulos ir teokratai, kitaip nei kiti branduolinių šalių vadovai, rizikuotų branduoliniu karu, kad jų neatbaidytų ir nesutramdytų žinojimas, kad per Vakarų kontrapuolimą galėtų žūti milijonai jų piliečių. Tarptautiniai džihadistai, kaip Osama bin Ladenas, neturintys nei tėvynės, nei atsakomybės dėl žmonių gyvybių, gal ir ryžtųsi smogti branduoliniu ginklu, bet Irano vadovai nėra abejingi savo žmonių ir šalies likimui.
Va viskas apie ką rašiau anksčiau. Sutraukta į vieną vietą. Visi išvedžiojimai, visas naivus tikėjimas.
Tik kad. Izraelis nelabai gali sau leisti visą savo egzistavimą statyti ant tos kortos "mes tikim, kad sirdyje Ahmadinedžadas yra geras, jis tik kalba negražiai".
Bet Lietuvos valstybininkai galėtų pamąstyti, ar nežengiama atgal į tamsesnius laikus, kai ne tik nereaguojama į atvirus grasinimus pulti, bet kad ir Vakarų šalys labiausiai kalba karo kalba.
Man įdomu - jis čia rimtai? Vakarų šalys tik tą ir veikia, su visais derasi, tariasi, pritarinėja, susitarinėja, lankstosi, atsiprašinėja etc etc etc. Net kai buvo užpulta JAV ambasada Bengazi ir nužudytas ambasadorius, kas buvo akivaizdus karinės agresijos aktas, JAV ir tai tik pabėdavojo.
Ir tik labai labai retai ir visai netyčia kas nors vis tik nusprendžia, kad vien bergždžio tusčiažodžiavimo nepakanka, kad po žodžių turi sekt veiksmai. Ir tą pult vadint "karo kalba"?
Labai labai labai filosofiška. Ir moralu.
A propos, labai labai labai labai labai labai rekomenduoju pažiūrėt šitą jei kam įdomi ši tema:
Superinė paskaita.
Ne tik ir ne tiek įvykių analizė mane sužavėjo (kuri įspūdinga ir pakankamai aiškiai nusako kaip Izraelis mato situaciją kurioje jis atsiduręs), kiek pats principų išdėstymas. Labai būtų sveika visokiems asmenims su politikų (ir politikos analitikų) aspiracijomis pasiklausyt, kad žinotų kas ta užsienio politika ir kam ji reikalinga.
Labai labai labai gera paskaita (nors sąžiningai, ta C.Glick nėra pati pagauliausia lektorė).
____________________________________________________
A propos, labai labai labai labai labai labai rekomenduoju pažiūrėt šitą jei kam įdomi ši tema:
Ne tik ir ne tiek įvykių analizė mane sužavėjo (kuri įspūdinga ir pakankamai aiškiai nusako kaip Izraelis mato situaciją kurioje jis atsiduręs), kiek pats principų išdėstymas. Labai būtų sveika visokiems asmenims su politikų (ir politikos analitikų) aspiracijomis pasiklausyt, kad žinotų kas ta užsienio politika ir kam ji reikalinga.
Labai labai labai gera paskaita (nors sąžiningai, ta C.Glick nėra pati pagauliausia lektorė).
Labels:
politika,
savigyna ir ginklai,
usienis,
ziniasklaida
2012-10-16
Šimonyte, atsakykit, ką...
Kaip kažkas minėjo, geriausia priešrinkiminė polemika vyko ne televizijoj, bet buržujaus bloge.Svarumo tai diskusijai suteikė Ingridos Šimonytės pasirodymas bei jos pasisakymai. Lietuviškoj blogosferoj ją pastarosiom dienomis madinga vadinti geriausia visų laikų Lietuvos finansų ministre bei visaip žavėtis. Aš nesu pakankamai geras finančų ekspertas kad ginčyčiau šią nuomonę, tai man belieka kukliai pritarti, kad "matyt, galbūt" (nors panašiai buvo žavimasi D.Grybauskaite... čia tik šiaip - tarp kitko)...
Bet yra vienas pasisakymas, kurį I.Šimonytė kartoja vos ne kiekviena įmanoma proga ir kuris man, netgi ne finansų eksprestui, o tiesiog šiaip žmogui linkusiam į naudojimąsį sveiku protu kelia dideles problemas. Tą ji pakartojo ir minėtoje diskusijoje. Cituoju visą mintį (idant neiškraipyčiau):
Bet problemą man kelia ne tiek tai, kad I.Šimonytei "norisi" naujų mokesčių, kiek tai, kad ji panašu net nesupranta, kad jei jau siūlo įvesti tuos naujus mokesčius, tai pirmiausia būtina pagrįsti kam jie yra reikalingi. Jei norima įvesti naujus mokesčius, tai reikia pasakyti ką aš už juos gausiu.
Nes bendros frazės mano pacituotos aukščiau nėra joks argumentas.
Teiginiai "jei norit turėt policiją, gaisrinę ir kelius tai reikalingi ir mokesčiai" bei "mokesčiai iš oro neatsiranda" skamba gražiai ir net yra teisingi, bet tai yra bendri teiginiai apie mokesčių reikalingumą ir jie nieko nepasako, kam reikalingi konkretūs siūlomi nauji mokesčiai. Jei tokius bendrus teiginius kaskart naudosim kaip argumentą įvest vis naujiems ir naujiems mokesčiams, tai netrukus viskas ką tik kas uždirba bus sumokama mokesčiais...
O tai juk išties labai paprasta.
Jei aš moku už kažką, aš noriu žinoti, ką konkrečiai aš už tai gausiu. Jei manęs prašo mokėti paildomai - aš noriu žinoti, ką papildomai aš gausiu. Arba jei mokėsiu papildomai čia, gal man nereikės mokėti kažko kito? Turėtų būti aiški nauda. Bendrų frazių čia nepakanka. Jei jau sakot, kad šiuos mokesčius sunkiau paslėpt ir jie ekonomiškesni... ok, tada pasakykit kokie tie kiti mokesčiai kurie neekonomiški ir lengvai paslepiami ir kurių, kiek suprantu, reikia atsisakyti kaip ydigų?
Beje, nepakanka taip pat ir pasakymo, kad taip "užkamšysim biudžeto skyles" - jei tai priimtumėm už rimtą argumentą, tai sudarytų galimybę didinti / įvedinėti naujus mokesčius ad infinitum: sukuri deficitą - įvedi naują mokestį jam užkaišyt - vėl sukuri deficitą - vėl įvedi naują mokestį... etc.
Nes dabar anot LLRI mes dabar dirbam 141 dieną per metus vien mokesčiams sumokėti. Nauda kurią už tai gauname yra... žinoma, kad ji yra - policija ir gaisrinė dirba ir net keliai tiesiami (etc).
Kita vertus, manau ir ministrė sutiktų su tuo, ką pastoviai rašo žiniasklaida ir kalba ekspertai, kad valstybės lėšų panaudojimo efektyvumas Lietuvoje - nestebuklingas, valstybė dirba neidealiai, lėšos dažnai švaistomos (kartais vagiamos), jau nekalbant apie tai, kad teisės aktai kartais numato jų panaudojimą srityse, kurios išvis neturėtų būti vastybės interesas, o privatus reikalas etc etc etc.
Ir dabar Jūs sakot, kad aš turėsiu mokėti DAR daugiau? Norit surinkt dar daugiau pinigų tam kad juos panaudoti neaišku kam ir taip pat nefektyviai? Aš tame neįžiūriu jokios naudos nei sau konkrečiai, nei mokesčių mokėtojams kaip visumai...
Tataigi...
Gerbiamoji I.Šimonyte,
TAI KĄ AŠ GAUSIU UŽ TUOS NAUJUS MOKESČIUS? A?
Bet yra vienas pasisakymas, kurį I.Šimonytė kartoja vos ne kiekviena įmanoma proga ir kuris man, netgi ne finansų eksprestui, o tiesiog šiaip žmogui linkusiam į naudojimąsį sveiku protu kelia dideles problemas. Tą ji pakartojo ir minėtoje diskusijoje. Cituoju visą mintį (idant neiškraipyčiau):
Dėl NT ir TP mokesčių – tai aš ir esu tas Vyriausybės narys, kuris anot blogo savininko, populistiškai už tai pasisako. Ne už tą keistumą milijonieriams, kurį turime, o už visuotinį, žinoma, ne tiesmukąja prasme. Ir net kai narys nebūsiu, vistiek pasisakysiu :) nes pasisakau “ekonomiškai” – tai iš tiesų mažai kenksmingi augimui mokesčiai, o TP mokestis, turint mintyje, kad automobiliai Lietuvoje yra grynas importas – dar ir einamajai sąskaitai gelbėja. Faktas, kad turtas, koks jis bebūtų, reikalauja tam tikros infrastruktūros ir viešųjų paslaugų: automobiliai – kelių, nekilnojamasis turtas – visa ko, įskaitant gaisrinę ir policiją, o finansuoti šias paslaugas galima tik iš mokesčių, vienų ar kitų, todėl nesutinku su pastebėjimais, kad tokie mokesčiai kažkokiu būdu nemoralūs nes nežinia už ką. Ir, I hate to say this, bet šalyje su šlubuojančia mokesčių mokėjimo morale tokie mokesčiai yra ir produktyvesni už kitus mokesčius, nes juos “pakavoti” daug sunkiau. Bet jau seniai susitaikiau su tuo, kad bus pakankamai manančių, kad tai nesąmonė, nes mokesčiai turi pasigaminti kažkaip patys iš savęs ir iš jų mažinimo, o apskritai geriausias mokestis yra tas, kurio niekam mokėti nereikia:) Apskritai didžiausia bėda yra ta, kad, kokie laisvarinkiški bebūtume mokesčių klausimu, kai kalba pasisuka į viešųjų paslaugų apimtis, paaiškėja, kad nesame pasirengę jų atsisakyti, nes pasirodo, kad “valstybė privalo” ir tą, ir aną, nors valstybėse su panašiu perskirstymo lygiu kai kurių sričių biudžetas apskritai nefinansuoja. Lietuvoje gi nuolat ginčijamės, ko “valstybė nemyli” ir kas jai “podukros vietoje”.Aš iškart galiu pasakyt, kad aš prieš nekilnojamo turto bei transporto priemonių mokesčius, nes aš išvis esu prieš mokesčius. Jei tiksliau, aš žinoma už mokesčius, nes jie reikalingi išlaikyti valstybės mechanizmui, bet mano nuomone seniai jau yra peržengta protinga riba ir jų jau yra perdaug / jie per dideli / valdžia perdaug išsiaugus / lenda į sritis kur išvis nereikėtų.
Bet problemą man kelia ne tiek tai, kad I.Šimonytei "norisi" naujų mokesčių, kiek tai, kad ji panašu net nesupranta, kad jei jau siūlo įvesti tuos naujus mokesčius, tai pirmiausia būtina pagrįsti kam jie yra reikalingi. Jei norima įvesti naujus mokesčius, tai reikia pasakyti ką aš už juos gausiu.
Nes bendros frazės mano pacituotos aukščiau nėra joks argumentas.
Teiginiai "jei norit turėt policiją, gaisrinę ir kelius tai reikalingi ir mokesčiai" bei "mokesčiai iš oro neatsiranda" skamba gražiai ir net yra teisingi, bet tai yra bendri teiginiai apie mokesčių reikalingumą ir jie nieko nepasako, kam reikalingi konkretūs siūlomi nauji mokesčiai. Jei tokius bendrus teiginius kaskart naudosim kaip argumentą įvest vis naujiems ir naujiems mokesčiams, tai netrukus viskas ką tik kas uždirba bus sumokama mokesčiais...
O tai juk išties labai paprasta.
Jei aš moku už kažką, aš noriu žinoti, ką konkrečiai aš už tai gausiu. Jei manęs prašo mokėti paildomai - aš noriu žinoti, ką papildomai aš gausiu. Arba jei mokėsiu papildomai čia, gal man nereikės mokėti kažko kito? Turėtų būti aiški nauda. Bendrų frazių čia nepakanka. Jei jau sakot, kad šiuos mokesčius sunkiau paslėpt ir jie ekonomiškesni... ok, tada pasakykit kokie tie kiti mokesčiai kurie neekonomiški ir lengvai paslepiami ir kurių, kiek suprantu, reikia atsisakyti kaip ydigų?
Beje, nepakanka taip pat ir pasakymo, kad taip "užkamšysim biudžeto skyles" - jei tai priimtumėm už rimtą argumentą, tai sudarytų galimybę didinti / įvedinėti naujus mokesčius ad infinitum: sukuri deficitą - įvedi naują mokestį jam užkaišyt - vėl sukuri deficitą - vėl įvedi naują mokestį... etc.
Nes dabar anot LLRI mes dabar dirbam 141 dieną per metus vien mokesčiams sumokėti. Nauda kurią už tai gauname yra... žinoma, kad ji yra - policija ir gaisrinė dirba ir net keliai tiesiami (etc).
Kita vertus, manau ir ministrė sutiktų su tuo, ką pastoviai rašo žiniasklaida ir kalba ekspertai, kad valstybės lėšų panaudojimo efektyvumas Lietuvoje - nestebuklingas, valstybė dirba neidealiai, lėšos dažnai švaistomos (kartais vagiamos), jau nekalbant apie tai, kad teisės aktai kartais numato jų panaudojimą srityse, kurios išvis neturėtų būti vastybės interesas, o privatus reikalas etc etc etc.
Ir dabar Jūs sakot, kad aš turėsiu mokėti DAR daugiau? Norit surinkt dar daugiau pinigų tam kad juos panaudoti neaišku kam ir taip pat nefektyviai? Aš tame neįžiūriu jokios naudos nei sau konkrečiai, nei mokesčių mokėtojams kaip visumai...
Tataigi...
Gerbiamoji I.Šimonyte,
TAI KĄ AŠ GAUSIU UŽ TUOS NAUJUS MOKESČIUS? A?
2012-10-15
Most people are under the illusion that the 10mm Auto round was developed by Jeff Cooper and introduced with the Bren Ten pistol back in 1983. This is, like many things we take for gospel, an urban myth. The reality is that the 10mm was actually a failed scientific experiment to see if they could develop a semi-automatic cartridge that could get Chuck Norris to flinch. They couldn’t, but the 10mm did get him to smile.
:)
RTWT. Delta Elite apžvalga by Robb Allen.
Kartais taip gaila, kad ta mūsų Lietuva toks kaimas...
:)
RTWT. Delta Elite apžvalga by Robb Allen.
Kartais taip gaila, kad ta mūsų Lietuva toks kaimas...
Nobelio taikos premija Europos Sąjungai... o kada ją gaus JAV?
Nobelio taikos premiją šiemet gavo Europos Sąjunga. Ir anot J.M.Barosso visi 500 milijonų ES piliečių jaučiasi jau toooookie pagerbti...
Include me out.
Kai 2009 metais Nobelio taikos premija buvo skirta žmogui už nieką* tai žinoma buvo farsas ir mane pastūmėjo (jei nesakyt 'perspyrė') į šios premijos skeptikų pusę. Kažkaip labai jau abejotini kriterijai jos skyrimui ima atrodyt po tokio keisto "nutikimo".
Šiemet va gi premiją gauna Europos Sąjunga. Gerai nors tai, kad šiuo atveju bent kažkiek yra už ką ją duoti - išties šiti laikai po WWII matyt vienas taikiausių laikotarpių Europoj ir taip, matyt tame isties ne toks jau mažas Europos Sąjungos nuopelnas...
Šitoj vietoj galima atsidusti su palengvėjimu.
O paskui atsidusti dar kartą "jei ne ta Jugoslavija"... Kur užvirus kruvinai košei ES parodė visišką, absoliutų, totalų savo nesugebėjimą būti taikos ir žmogaus teisių saugumo garantu kontinente. Visišką. Absoliutų. Totalų. Na taip, tauzyjimas buvo, kaip gi be jo. Buvo visokios kalbos, derybos, grūmojimas piršteliu. Buvo daaaaaug veiklos imitacijos... be jokios naudos.
Ir viskas nurimo tik po to, kai "truputėlį" įsikišo Jungtinės Amerikos Valstijos. Kuri kitaip nei ES buvo nusiteikus savo žodžius paremti darbais.
Žinau, kad krūva žmonių mėgsta nekęsti JAV, prikaišiot jai pasaulio policininko vaidmenį, tai, kad ji kišasi ir daro tvarką, burnoti, samprotauti apie visokias ten naftas, korporacijas ir imperializma... žinau. Bet va jums konkretus atvejis vidury Europos, kai vyksta karas, vykdomi civilių žudymai ir genocidas ir ta visa Europos Sąjunga sėdi ir tik ausim karpo bei liežuvius laido nesugebėdama nieko padaryt. 0.
Kol neįsikiša ta "blogoji" JAV.
Ir ne tik tai yra JAV nuopelnas (nors ir tai jau labai daug).
Žinot ką? Susimastėt kada nors? Ogi tas visas Europos saugumo "aukso amžius" po WWII - jis irgi "už JAV pinigus pirktas", jis irgi pirmiausia ir labiausia ne kažkokios ten Europos Sąjungos, bet būtent Jungtinių Valstijų nuopelnas. Nes jei visus tuos dešimtmečius JAV nebūtų laikius** virš Europos skėčio tai jokiais čia saugumais, jokiom čia taikom ir santarvėm net kvepėję nebūtų - būtų labai gražiai nulijęs raudonas tarybinis lietutis. Žinoma antiamerikietiški rėksniai čia vėlgi puls rėkt, kad JAV tai darė tik dėl savo interesų... ir taip, tai bus tiesa. Bet paisyti savo interesų nėra kažkas gėdingo ar peiktino (ypač jei tiems interesams pakeliui su kitų tautų laisve, žmogaus teisėmis ir laisvėmis ir ekonomine gerove).
Ir juo labiau tai nepakeičia paties FAKTO, kad taika Europoj yra pirmiausia JAV nuopelnas. Taip, ES vaidmuo išties svarbus. Esminis. Žymus. Bet ne pagrindinis.
Tai kada JAV gaus Nobelio taikos premiją "for over six decades contributed to the advancement of peace and reconciliation, democracy and human rights in Europe", nes ji tikrai to nusipelno? A?
Bet kai tokie kriterijai...
____________________________
* Summa sumarum, už jo odos spalvą. Tiems, kas mane kaltins rasizmu: B.Obama nebuvo spėjęs nieko nuveikt, kai gavo tą premiją, jo vienintelis "nuopelnas" - jis buvo išrinktas JAV prezidentu. Ir aš siūlau bet kam kas netingi gaišt laiko: įtikinkit mane, kad jei jo vietoj būtų kandidatavęs asmuo (ne)pasižymintis absoliučiai tokiomis pat savybemis kaip jis (absoliučiai visiškai tokiom pat), bet baltųjų rasės atstovas, kad pastarąjį būtų išrinkę. Įtikinkit. I dare you.
** Ir tiesą sakant vis dar laiko.
Include me out.
Kai 2009 metais Nobelio taikos premija buvo skirta žmogui už nieką* tai žinoma buvo farsas ir mane pastūmėjo (jei nesakyt 'perspyrė') į šios premijos skeptikų pusę. Kažkaip labai jau abejotini kriterijai jos skyrimui ima atrodyt po tokio keisto "nutikimo".
Šiemet va gi premiją gauna Europos Sąjunga. Gerai nors tai, kad šiuo atveju bent kažkiek yra už ką ją duoti - išties šiti laikai po WWII matyt vienas taikiausių laikotarpių Europoj ir taip, matyt tame isties ne toks jau mažas Europos Sąjungos nuopelnas...
Šitoj vietoj galima atsidusti su palengvėjimu.
O paskui atsidusti dar kartą "jei ne ta Jugoslavija"... Kur užvirus kruvinai košei ES parodė visišką, absoliutų, totalų savo nesugebėjimą būti taikos ir žmogaus teisių saugumo garantu kontinente. Visišką. Absoliutų. Totalų. Na taip, tauzyjimas buvo, kaip gi be jo. Buvo visokios kalbos, derybos, grūmojimas piršteliu. Buvo daaaaaug veiklos imitacijos... be jokios naudos.
Ir viskas nurimo tik po to, kai "truputėlį" įsikišo Jungtinės Amerikos Valstijos. Kuri kitaip nei ES buvo nusiteikus savo žodžius paremti darbais.
Žinau, kad krūva žmonių mėgsta nekęsti JAV, prikaišiot jai pasaulio policininko vaidmenį, tai, kad ji kišasi ir daro tvarką, burnoti, samprotauti apie visokias ten naftas, korporacijas ir imperializma... žinau. Bet va jums konkretus atvejis vidury Europos, kai vyksta karas, vykdomi civilių žudymai ir genocidas ir ta visa Europos Sąjunga sėdi ir tik ausim karpo bei liežuvius laido nesugebėdama nieko padaryt. 0.
Kol neįsikiša ta "blogoji" JAV.
Ir ne tik tai yra JAV nuopelnas (nors ir tai jau labai daug).
Žinot ką? Susimastėt kada nors? Ogi tas visas Europos saugumo "aukso amžius" po WWII - jis irgi "už JAV pinigus pirktas", jis irgi pirmiausia ir labiausia ne kažkokios ten Europos Sąjungos, bet būtent Jungtinių Valstijų nuopelnas. Nes jei visus tuos dešimtmečius JAV nebūtų laikius** virš Europos skėčio tai jokiais čia saugumais, jokiom čia taikom ir santarvėm net kvepėję nebūtų - būtų labai gražiai nulijęs raudonas tarybinis lietutis. Žinoma antiamerikietiški rėksniai čia vėlgi puls rėkt, kad JAV tai darė tik dėl savo interesų... ir taip, tai bus tiesa. Bet paisyti savo interesų nėra kažkas gėdingo ar peiktino (ypač jei tiems interesams pakeliui su kitų tautų laisve, žmogaus teisėmis ir laisvėmis ir ekonomine gerove).
Ir juo labiau tai nepakeičia paties FAKTO, kad taika Europoj yra pirmiausia JAV nuopelnas. Taip, ES vaidmuo išties svarbus. Esminis. Žymus. Bet ne pagrindinis.
Tai kada JAV gaus Nobelio taikos premiją "for over six decades contributed to the advancement of peace and reconciliation, democracy and human rights in Europe", nes ji tikrai to nusipelno? A?
Bet kai tokie kriterijai...
____________________________
* Summa sumarum, už jo odos spalvą. Tiems, kas mane kaltins rasizmu: B.Obama nebuvo spėjęs nieko nuveikt, kai gavo tą premiją, jo vienintelis "nuopelnas" - jis buvo išrinktas JAV prezidentu. Ir aš siūlau bet kam kas netingi gaišt laiko: įtikinkit mane, kad jei jo vietoj būtų kandidatavęs asmuo (ne)pasižymintis absoliučiai tokiomis pat savybemis kaip jis (absoliučiai visiškai tokiom pat), bet baltųjų rasės atstovas, kad pastarąjį būtų išrinkę. Įtikinkit. I dare you.
** Ir tiesą sakant vis dar laiko.
2012-10-14
2012-10-12
Skirmantui Tumeliui. Kritika.
Jei atvirai - visai nesiruošiau šito rašyt. Tai įvyko tarsi savaime prieš rinkimus paskaičius blogus, kur Skirmantas įvardinamas netgi kaip kažkoks "vilties kandidatas"... kas yra naivu... gal net kvaila... ir užsinorėjus pačiam pasakyt keletą žodžių.
Ne, aš nesu prieš Skirmantą. Ir aš nemanau, kad jis bus blogesnis Seimo narys nei dauguma dabartinių ir buvusių. Galbūt net geresnis, jei išties gebės išlikt principingas ir naudotis protu.
Tai ir šitas jo programos pakritikavimas nėra skirtas sumenkint. Jis greičiau skirtas tam, kad Skirmantas pats sugebėtų kritiškai pažvelgt į tas gražiai skambančias kalbas. Ir tikiuosi, kad jei jis pats šitą rašliavą kada skaitys, jis gebės peržengt per savo ego, įsigilint ir įvertint pastabas, o ne tiesiog aklai atmes...
Pradžioj bendra pastaba, kuri tinka visiems kandidatams į Seimo narius:
Seimo nario pagrindinis darbas yra įstatymų leidyba. Seimas nėra nei Vyriausybė nei savivaldybė ir jis nevykdo šių kontorų funkcijų. Seimo (ir Seimo nario) darbas leist įstatymus - t.y. nustatyti bendras žaidimo taisykles valstybėj.
Reiktų, kad vieną kartą visi Seimo nariai šitą išmoktų. Iš serijos "jei nesupratai - skaityk dar kartą kol suprasi".
Šiaip tai to žinoma dar reiktų ir mokytis, bet negi reikalausi, kad Seimo narys mokytųsi :DDD Na ar bent jau į padėjėjus pasiimtų asmenį, kuris tai išmano... o ne giminę/partietį/belenką, kaip dabar.
Dabar prie pačios programos.
O bent mano nuomone - sprendimų kokybė yra svarbiau nei laikas. Nes prastų sprendimų ištaisymas kainuoja papildomai tiek pinigų, tiek laiko. Ir dar nervų.
Mintis gera, bet dar reik ties ja padirbėt. Sugalvot taip pat ir kokybinius kriterijus.
Jie rūpinasi savimi patys. Išvažiuodami ir susirasdami gyvenimą ten, kur jiems geriau. Kam dar kažkaip jais papildomai "rūpintis". Užteks to nanny-state'izmo.
Nejau išties reikia tai aiškint ant pirštų?
Ir tai nelabai Seimo nario darbas... Užsienio politika tai Prezidentas ir URM.
Manau, kad jei pats pasigilinsi, suprasi, kad tai ne taip paprasta.
Bet va dėl mokesčių... kuo Tau nusikalto vargšas suvirintojas... ar dažytojas... ar neurochirurgas... ar duobkasys... ar dar krūva įvairiausių žmonių, kuries turės mokėt mokesčius. Tuo, kad "menas yra menas", o darbas tai čia šiaip... fignia?
Apibendrinant:
Vertinu pastangas, bet kol kas Tamstai trūksta žinių.
Geri norai yra pagirtina. Ir jei sąžiningai, kaip Seimo nariui gal net pakankama. Su sąlyga, kad yra ir noras mokytis.
Semkės.
Ne, aš nesu prieš Skirmantą. Ir aš nemanau, kad jis bus blogesnis Seimo narys nei dauguma dabartinių ir buvusių. Galbūt net geresnis, jei išties gebės išlikt principingas ir naudotis protu.
Tai ir šitas jo programos pakritikavimas nėra skirtas sumenkint. Jis greičiau skirtas tam, kad Skirmantas pats sugebėtų kritiškai pažvelgt į tas gražiai skambančias kalbas. Ir tikiuosi, kad jei jis pats šitą rašliavą kada skaitys, jis gebės peržengt per savo ego, įsigilint ir įvertint pastabas, o ne tiesiog aklai atmes...
Pradžioj bendra pastaba, kuri tinka visiems kandidatams į Seimo narius:
Seimo nario pagrindinis darbas yra įstatymų leidyba. Seimas nėra nei Vyriausybė nei savivaldybė ir jis nevykdo šių kontorų funkcijų. Seimo (ir Seimo nario) darbas leist įstatymus - t.y. nustatyti bendras žaidimo taisykles valstybėj.
Reiktų, kad vieną kartą visi Seimo nariai šitą išmoktų. Iš serijos "jei nesupratai - skaityk dar kartą kol suprasi".
Šiaip tai to žinoma dar reiktų ir mokytis, bet negi reikalausi, kad Seimo narys mokytųsi :DDD Na ar bent jau į padėjėjus pasiimtų asmenį, kuris tai išmano... o ne giminę/partietį/belenką, kaip dabar.
Dabar prie pačios programos.
Darysiu taip, kad valdžia naudotų IT efektyviai ir į įvairias paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną. Ir kuo mažiau popierių.Nesu tikras kiek čia tame yra Seimo vaidmens, bet net jei yra - rezultatas būtų blogas. Gerais norais kelias į pragarą grįstas... ;) Taip, yra paraiškų į kurias įmanoma normaliai atsakyti per 1 d.d.. Bet yra daugybė (dauguma, spėčiau) kur tas neįmanoma. Taip, efektyvus IT panaudojimas tą matyt gali pagreitint lyginant su tuo, kas yra dabar. Bet ne tiek, kad tai, kas dabar trunka mėnesį užmtų dieną. Jei realiai tą įvedus - kokybė būtų katastrofiška.
O bent mano nuomone - sprendimų kokybė yra svarbiau nei laikas. Nes prastų sprendimų ištaisymas kainuoja papildomai tiek pinigų, tiek laiko. Ir dar nervų.
Naudosiuosi rodikliais ir matuosiu savo padarytą darbą skaičiais.Kiekybiniais rodikliais įmanoma pamatuot tik kiekybę. Ok, kartais ir kokybę, bet dažniausiai pastaroji neturi akivaizdžios skaitinės išraiškos. O jei dirbsi tik dėl to, kad pasidėtum dar viena pliusą į ataskaitą... :/
Mintis gera, bet dar reik ties ja padirbėt. Sugalvot taip pat ir kokybinius kriterijus.
Užtikrinsiu, kad reguliavimas būtų prevencinis, o ne represinis.Šitą užskaitau. Nors mano galva, jei reguliavimas kokybiškas prevencija kaip tokia nereikalinga. T.y. nereik prevencijos (užkardymo), jei nėr poreikio kažką daryt blogai.
Stiprinsiu ryšį tarp mokslo ir verslo visuomenės. Žmonės turi mokytis to ko reikia.Geriausia, ką čia galima padaryt, tai nedaryt nieko. Kuo mažiau valstybė kišasi, tuo geriau. Žmonės patys ne idiotai - susiorientuos.Verslas irgi ne idiotai. Ir net universitetai ne idiotai :)
Sudarysiu sąlygas plėstis verslo technologijų bazei, didinsiu jos naudojimo efektyvumą.Ditto.
Remsiu iniciatyvas trumpinti aukštojo mokslo trukmę.Ditto.
Švietimo įstatyme numatysiu daugiau galimybių daryti svarbius sprendimus tiems, kurie geriausiai supranta ir pažįsta savo vaikus – tėvams.Šitas man patinka :)
Sistema padedanti tėvams surasti darželį ir vietą jame veiks.Ne Seimo nario darbas.
Labai svarbu pasirūpinti išvažiavusiais lietuviais. ”Lietuvio korta” gali būti sprendimas padėsiantis jiems užsienyje.Pataikūnas :/
Jie rūpinasi savimi patys. Išvažiuodami ir susirasdami gyvenimą ten, kur jiems geriau. Kam dar kažkaip jais papildomai "rūpintis". Užteks to nanny-state'izmo.
Užsienio atstovybių pagrindinis rūpestis bus ten gyvenantys lietuviai. Pasirūpinsiu, kad atstovybės savo piliečiams ar “lietuvio kortos” turėtojams į jų paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną.Va čia tai visiška nesąmonė. Su visa pagarba. Atstovybių reikalas ir "pagrindinis rūpestis" yra atstovaut šitą valstybę. Supranti? Valstybę. Visus mus čia gyvenančius ir mūsų visų bendrus interesus. Saugumo, ekonominius, politinius. O ne rūpintis keletu tūkstančių lietuvių kurie emigravo į vieną ar kitą šalį.
Nejau išties reikia tai aiškint ant pirštų?
Ir tai nelabai Seimo nario darbas... Užsienio politika tai Prezidentas ir URM.
Padarysiu taip, kad verslininkai rūpintųsi savo verslu, o ne tuo kaip sumokėti mokesčius ir drebėti dėl galimai padarytų klaidų. Įgyvendinsiu “vieno mygtuko” principą – paspaudei ir su valstybe atsiskaityta.Užskaitau. Nors nesu visai tikras dėl to "padarysiu".
Viešajame sektoriuje informacinėse sistemos diegsiu kaip įmanoma daugiau atvirojo kodo programinę įrangą.Vėlgi, skamba gražiai, bet reikia truputį pasigilint į situaciją. Atviras kodas turi daug privalumų. Bet jis turi ir l.didelį minusą - nėra kas atsako už softo priežiūrą iškilus bėdoms, atnaujinimą, bugų gaudymą ir kt.
Manau, kad jei pats pasigilinsi, suprasi, kad tai ne taip paprasta.
Pasirūpinsiu, kad autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas gintų autorius, o ne jų atstovus.Ok. Tik kad niekur pasaulyje tas nepavyksta... Bet stengtis reikia.
Žmonių išmintis ir žinios bus naudojamos taip, kad naudą neštų visiems, o ne tik tarpininkamsMano galva čia tuščias lozungas. Ir labai jau soclialistisnis.Ekspropriatorių ekspropriacija etc.
Rūpinsiuosi menininkais, o ne veltėdžiais, apsimetančiais menininkais.Jei paimi puse kibiro vandens ir supili i kita puse kibiro vandens... kaip Tu juos paskui isskirsi? Šiaip mano nuomone menas išvis ne valstybės reikalas, bet net jei manysim, kad yra - kokiu būdu Seimas nustatys sortiravimo į tikrus ir netikrus menininkus sistemą aš neįsivaizduoju.
Menas Valstybei duoda pakankamai naudos tuo, kad yra menu, o ne pinigais, kurie turi skatinti kūrybą. Todėl remsiu kuo mažesnius mokesčius menininkams arba apskritai jų panaikinimą.Pirmas "sakinys" man nesuprantamas, tai aš jo nekomentuosiu.
Bet va dėl mokesčių... kuo Tau nusikalto vargšas suvirintojas... ar dažytojas... ar neurochirurgas... ar duobkasys... ar dar krūva įvairiausių žmonių, kuries turės mokėt mokesčius. Tuo, kad "menas yra menas", o darbas tai čia šiaip... fignia?
Apibendrinant:
Vertinu pastangas, bet kol kas Tamstai trūksta žinių.
Geri norai yra pagirtina. Ir jei sąžiningai, kaip Seimo nariui gal net pakankama. Su sąlyga, kad yra ir noras mokytis.
Semkės.
Apie pagarbą... senatvei
Pasistengsiu nesikeikt.
Nežinau ar kam paslaptis (jei dabar paslaptis, tai jau nebebus paslaptis, kai pabaigsiu rašyt), kad aš vasarą papuoliau į avariją. Važiavau motociklu, lenkiau VW Passatą, jo vairuotoja nepažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlius ir nerodydama posūkio pasuko į kairę*... aš stengiaus išvengt susidūrimo... griuvau... nusiridenau į šalikelę... Rezultate išniręs dešnys klubas ir lūžus gužduobė na ir nutraukyti kairio kelio raiščiai. Vaikštau su ramentais ir kažkada pavasarį laukia kelio operacija...
Bet šis postas ne apie pačia avariją. O apie "senjorus". Ir pagarbą jiems (nesikeikiant).
Neseniai buvau Druskininkuose sanatorijoj reabilitacijoj (kadangi po avarijos teko gulėt, paskui nešiot įtvarą etc, tai reikėjo ir sąnarius pramankštint ir raumenis sustiprint). Esminė reabilitacijos dalis tai iš esmės yra fiziniai pratimai, kuriais sustabarėjusios galūnės prievartaujamos judėti. Prievartaujamos - esminis žodis. Nes nors tai daroma atsargiai ir po truputį, bet vis tik kaskart stengiamasi pastumt tą ribą (judėjimo, jėgos etc) vis tolyn... O tai savo ruožtu reiškia skausmą. Ir ne tik ir ne tiek skausmą paties sportavimo metu (kuris tetrunka pusvalandį), kiek skausmą po sporto... na iš esmės visą dieną. Ir naktį. Paūmėjimas tai vadinasi :(
O kuo čia dėti "senjorai" ir pagarba jiems?
Aš kažkaip kažkodėl gerbiu "senjorus". Įtariu nes tėvai mane taip išauklėjo. Užleidžiu vietą autobuse (labiau perkeltine prasme nes jau nežinau kada važiavau autobusu) etc. Ir manau, kad taip ir turėtų būti, nes pagarba vyresniems yra dalis bendro "gero išauklėjimo".
Tik va bėda - toks visuomenės (ar bent jau normalių jos atstovų) požiūris sukuria situaciją, kai tie "senjorai" yra įsitikinę savo teise į tokį elgesį. T.y. jie mano, ne kad kiti žmonės taip elgiasi dėl savo gero išauklėjimo etc., bet kad jie privalo taip elgtis - visi aplink turi pareigą taip elgtis. Kad pasaulis ir kiekvienas žmogus jame yra jiems kažką skolingas. Ir jiems patiems neprivalu nei būt gerai išauklėtiems, nei atsižvelgti į kitų žmonių poreikius, nes jie turi teisę. Ar tai privilegiją. Ar dar kažką va tokio. Pirmenybę eilėj prie gazirofkės.
Kas man vėlgi turėtų būti iki lempos. Ir gal net yra. Paprastai.
Kol su tuo nesusiduri sanatorijoj eidamas su ramentais skausmo perkreiptu veidu, nes kiekvienas suš... žingsnis sukelia skausmą, o stovėjimas vietoj sukelia dar daugiau to sup... skausmo. Tu eini koridorium, stengdamasis nedejuot (ok, tereik sukast stipriai dantis) ir perdaug neperkreipt veido (kas išties nelabai gaunas), kol sutinki kokias dvi senas bobas, kurios stovi vidury koridoriaus ir plepa. Tiesiog plepa. Apie niekus. Ir tai kad kažkas ateina su ramentais akivaizdžiai skausmo perkreiptu veidu - joms yra giliai px. Kodėljos turėtų pasitraukti bent kažkiek į kraštą? Juk jos turi teisę stovėt vidury to koridoriaus. Jos tą užsitarnavusios per savo gyvenimą. Ir nusipelnusios. Ir kodėl jos turėtų pasitraukt? Jei kam nors reikia - lai pats apeina. Ar peršoka. O tai, kad kažkoks ten mandagumas galbūt reikalautų praleist žmogų su ramentais skausmo perkreiptu veidu net jei jis ir jaunesnis - joms nė motais. Tiksliau - joms giliai px.
Nes čia jos svarbiausios.
Nes pasaulis joms skolingas.
Ir ne, tai nėra atsitiktinumas.
Atsitiktinumas yra jei tave tokie "senjorai" praleidžia. Ir būtent - čia kalba eina būtent apie "senjorus", nes jaunesni (t.y. net ir vidurinio amžiaus, nebūtinai visai jaunuoliai) asmenys paprastai kreipia dėmesį į kitus - įskaitant ir asmenį su ramentais skausmo perkreiptu veidu...
Tai va.
Pagarba senatvei? Kurgi ne...
____________________________
* In other news: panašu, kad dar ir formaliai liksiu pats kaltas (nes ta vairuotoja žinoma pateikė viską savo paaiškinimuose ne taip kaip buvo, o taip kaip "reikia"). Whatever.
Nežinau ar kam paslaptis (jei dabar paslaptis, tai jau nebebus paslaptis, kai pabaigsiu rašyt), kad aš vasarą papuoliau į avariją. Važiavau motociklu, lenkiau VW Passatą, jo vairuotoja nepažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlius ir nerodydama posūkio pasuko į kairę*... aš stengiaus išvengt susidūrimo... griuvau... nusiridenau į šalikelę... Rezultate išniręs dešnys klubas ir lūžus gužduobė na ir nutraukyti kairio kelio raiščiai. Vaikštau su ramentais ir kažkada pavasarį laukia kelio operacija...
Bet šis postas ne apie pačia avariją. O apie "senjorus". Ir pagarbą jiems (nesikeikiant).
Neseniai buvau Druskininkuose sanatorijoj reabilitacijoj (kadangi po avarijos teko gulėt, paskui nešiot įtvarą etc, tai reikėjo ir sąnarius pramankštint ir raumenis sustiprint). Esminė reabilitacijos dalis tai iš esmės yra fiziniai pratimai, kuriais sustabarėjusios galūnės prievartaujamos judėti. Prievartaujamos - esminis žodis. Nes nors tai daroma atsargiai ir po truputį, bet vis tik kaskart stengiamasi pastumt tą ribą (judėjimo, jėgos etc) vis tolyn... O tai savo ruožtu reiškia skausmą. Ir ne tik ir ne tiek skausmą paties sportavimo metu (kuris tetrunka pusvalandį), kiek skausmą po sporto... na iš esmės visą dieną. Ir naktį. Paūmėjimas tai vadinasi :(
O kuo čia dėti "senjorai" ir pagarba jiems?
Aš kažkaip kažkodėl gerbiu "senjorus". Įtariu nes tėvai mane taip išauklėjo. Užleidžiu vietą autobuse (labiau perkeltine prasme nes jau nežinau kada važiavau autobusu) etc. Ir manau, kad taip ir turėtų būti, nes pagarba vyresniems yra dalis bendro "gero išauklėjimo".
Tik va bėda - toks visuomenės (ar bent jau normalių jos atstovų) požiūris sukuria situaciją, kai tie "senjorai" yra įsitikinę savo teise į tokį elgesį. T.y. jie mano, ne kad kiti žmonės taip elgiasi dėl savo gero išauklėjimo etc., bet kad jie privalo taip elgtis - visi aplink turi pareigą taip elgtis. Kad pasaulis ir kiekvienas žmogus jame yra jiems kažką skolingas. Ir jiems patiems neprivalu nei būt gerai išauklėtiems, nei atsižvelgti į kitų žmonių poreikius, nes jie turi teisę. Ar tai privilegiją. Ar dar kažką va tokio. Pirmenybę eilėj prie gazirofkės.
Kas man vėlgi turėtų būti iki lempos. Ir gal net yra. Paprastai.
Kol su tuo nesusiduri sanatorijoj eidamas su ramentais skausmo perkreiptu veidu, nes kiekvienas suš... žingsnis sukelia skausmą, o stovėjimas vietoj sukelia dar daugiau to sup... skausmo. Tu eini koridorium, stengdamasis nedejuot (ok, tereik sukast stipriai dantis) ir perdaug neperkreipt veido (kas išties nelabai gaunas), kol sutinki kokias dvi senas bobas, kurios stovi vidury koridoriaus ir plepa. Tiesiog plepa. Apie niekus. Ir tai kad kažkas ateina su ramentais akivaizdžiai skausmo perkreiptu veidu - joms yra giliai px. Kodėljos turėtų pasitraukti bent kažkiek į kraštą? Juk jos turi teisę stovėt vidury to koridoriaus. Jos tą užsitarnavusios per savo gyvenimą. Ir nusipelnusios. Ir kodėl jos turėtų pasitraukt? Jei kam nors reikia - lai pats apeina. Ar peršoka. O tai, kad kažkoks ten mandagumas galbūt reikalautų praleist žmogų su ramentais skausmo perkreiptu veidu net jei jis ir jaunesnis - joms nė motais. Tiksliau - joms giliai px.
Nes čia jos svarbiausios.
Nes pasaulis joms skolingas.
Ir ne, tai nėra atsitiktinumas.
Atsitiktinumas yra jei tave tokie "senjorai" praleidžia. Ir būtent - čia kalba eina būtent apie "senjorus", nes jaunesni (t.y. net ir vidurinio amžiaus, nebūtinai visai jaunuoliai) asmenys paprastai kreipia dėmesį į kitus - įskaitant ir asmenį su ramentais skausmo perkreiptu veidu...
Tai va.
Pagarba senatvei? Kurgi ne...
____________________________
* In other news: panašu, kad dar ir formaliai liksiu pats kaltas (nes ta vairuotoja žinoma pateikė viską savo paaiškinimuose ne taip kaip buvo, o taip kaip "reikia"). Whatever.
2012-10-11
Ką aš fantazuoju apie partijas
Artėjančių rinkimų proga nusprendžiau pasakyti ką aš galvoju apie Lietuvos partijas. Tai subjektyvus įspūdis ir nebūtinai teisingas. Tokios fantazijos kuriomis aš stengiuosi suteikti bent kažkokią prasmę tam, ką matau - panašiai, kaip kažkada pirmykštis žmogus belindėdamas urve prieš artėjančią audrą...
LSDP
Mažumėle graudu tą pripažinti, bet brandžiausia Lietuvos partija. Brandžiausia ta pačia prasme, kuria būna brandus žmogus. Joje praktiškai nėra psichų (bent jau perdaug akivaizdžių), ji nuosekliausiai laikosi savo pozicijos. Kuri deja užtatais visiškai absoliučiai man nei suvokiama nei priimtina. Socialistinės pasakos "atimkim iš turtingų ir išdalinkim vargšams", kurios jau tiek ir tiek kartų praktiškai parodė visišką nesąmoningumą vis tiek kartojamos ir vis tiek pritraukia naujus fanus. Ir kas man truputį kelia šypseną, tai kai socdemų apologetai kaip pavyzdį to, kad socializmas veikia pateikia Skandinaviją, kuri yra beviltiškai, iki kaulų smegenų kapitalistiška ir tik tai jai padeda išlaikyti ant vandens tą hipertrofuotą "gerovės valstybės" anstatą, kuris taip imponuoja socialistams... nors ir tai laivas per visą šitą krizę pakrypo...
Darbo partija
Nepaisant visų politologų užsipuldinėjimų ir visokio pravardžiavimo ši partija kuo toliau tuo aiškiau parodo, kad ji panašu yra ilgam. Tiesa aš nelabai gebu skirti, kuo ji esmes skiriasi nuo LSDP (išskyrus kad neturi raudono šleifo), bet bandymus apsimesti, kad ji jau ims ir kažkur staiga pradings matyt laikas mest šalin. Ir taip, man, kaip ir kitiems mastantiems, visai ne prie širdies Uspaskio "figūra", bet ta partija kuo toliau tuo labiau tampa nebe vieno žmogaus partija... kas matyt yra gerai. Žiūrėk po kiek metų pas ją dar ir ideologija atsiras - ne vien tik pats profesionaliausias PR Lietuvos politinėj padangėj.
"Tvarka ir teisingumas"
Partija nuskriaustiesiems. Tik jie manau už ją ir balsuos. Ir tai ne visi. Bet jei sąžiningai - Mazūronis vyresnysis man netgi imponuoja. Nėr jis gal genijus ir ypatingas politikos korifėjus, bet jis normalus diedas, kuris turi nuomonę, jos laikosi ir ją gina. Kas nėr savaime suprantama Lietuvos politikams. Kita vertus Mazūronis jaunesnysis... ai, gal patylesiu :)
TS-KD
Pavadinimas pasako viską. Tai ne viena partija, tai dvi partijos. Dvi skirtingos partijos neaišku kokiu būdu pakliuvusios į vieną puodą. Viena partija blaiviai mastanti, sprendžianti problemas, besilaikanti savo vertybių, bet toleruojanti kitas nuomones... ir kita partija - rėksniai, fanatikai, šovinistai, statistai, viską žinantys geriau ir manantys turį teisę nurodinėt visiems, kaip jiems gyventi. Tai partija kuriai svarbiausia politinė kova ne tiek su politiniais oponentais, kiek savo viduje...
Liberalų sąjūdis
Geriausi iš blogiausių. Kažkas kam išties rūpi žmogus ir jo teisės ir laisvės (skirtingai nuo tos pačios LSDP, kuriai, nepaisant jos šūkių rūpi ne žmogus, bet liaudies masės). Kurie bent stengiasi vadovautis sveiku protu. Taip, (ir) ši partija perdaug socialistinė mano skoniui (visos partijos Lietuvoj perdaug tokios mano skoniui), bet ji bent kažkiek stengiasi palikt galimybę žmonėms išvengt tos brangiosios nanny state...
Kita vertus, kas mane neramina... tai tas "drakonas mirė, tegyvuoja drakonas" - bėgom nuo Abonento... atbėgom... ir ką matom soste?
"Drąsos kelias"
Žmonės "užsirašę" į šitą partiją kalba už save. Nekompetentingi, bet labai pretenzingi. Neturiu ką ir komentuot. Mane tik stebina, ką ten veikia S.Brunza. Aš buvau išties geros nuomonės apie jį :/ Na, bet gal papuolęs į Seimą sugebės trasą prastumt, kurios mes visi jau tiek laiko laukiam? Vis kažkas gero iš šitos violetavos košės būtų... hmmm...
LLRA/AWPL
As visad sakau - tol kol lenkai balsuos už šitą kontorą, tol jie patys save pasmerkia. Nes tai ką jie sako iš esmės yra "mes balsuotume net už karvę, jei tik ji sakytų, kad ji labai labai lenkė". Nesvarbu idėjos, pasaulėžiūra etc. Niekas nesvarbu. Svarbu "mus skriaudžia". Partijos lyderis buvo absoliutus nulis, kol nesurado "arkliuko" - nesantaikos tarp lietuvių ir lenkų skatinimo. Va už tai patys lenkai jam turėtų išgražint fiziomordiją. Ir aš net tikiuosi, kad jie tą kažkada padarys (nebūtinai tiesiogine prasme), kai pagaliau suvoks kas čia vyksta ir kad jais naudojasi...
"Taip"
Tai kad gal ne. Bent man "nesvarbu kad vagia, bet ir gero padaro" niekad nebuvo tinkamas argumentas... Jei kažkam vis dar yra - pamastykit apie tai kitą kartą kai skųsitės kaip viskas blogai Lietuvoj, kokia valdžia vien vagys etc etc.
LiCS
Partija be portfelio. Kuo toliau tuo labiau neturinti nieko. Netgi jų Abonentas nusprendė nemokėt abonentinio mokesčio ;)
Choose your poison taip sakant :D
p.s. O dėl Elektrinės. Žinoma kad 'TAIP'. Deja bet tiesiog nėr kito pasirinkimo. Mano galva tai pirmiausia principų ir požiūrio į save klausimas. Kokią mes norim matyt Lietuvą ateityje? Savarankišką? Progresyvią? Kažko siekiančią? Gebančią prisiimančią riziką? Ar atvirkščiai - pasyvią, užstrigusią vakardienoj, bijančią net savo šešėlio, vis dar besitikinčią, kad ja kažkas kitas pasirūpins?...
2012-10-10
Apie spektaklį, kurio nemačiau...
...ir matyt nenoriu :)
Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)
Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.
Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.
Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)
Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.
Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)
Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:
Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.
Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...
Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.
_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?
Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)
Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.
Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.
Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)
Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:
Necituosiu kokio nors storo žodyno, kuriame paaiškinama, kas yra cenzūra. Net ir ne tokie šviesūs žino, kad tai – valstybės valia draudžiamas bei persekiojamas laisvas piliečių minčių reiškimas.Čia pora dalykų į kuriuos reikia atkreipt dėmesį.
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.
“Tikintiems Kristus yra tėvas, todėl tas spektaklis yra jų Tėvo pažeminimas. Gal tada mes turime teisę viešai mėšlu sutepti ministro tėvo portretą?” – taip samprotavo mano šešiolikmetė dukra.
Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)
Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:
Pirmiausia, tai nėra konfliktas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, kaip bando teigti tie, kuriems atrodo, kad scenoje galima viskas (išskyrus tai, kas pažeidžia įstatymą – o tokių požymių taip pat esama, kažkaip negirdėjau, kad vaikų išnaudojimas scenoje būtų leidžiamas kokios nors išimties tvarka). Manau, tai veikiau konfliktas tarp tų, kurie tebėra nepraradę pagarbos kitam žmogui ir tų, kuriems tokia pagarba – dešimtos eilės reikalas, svarbumu tikrai nusileidžiantis komercinei logikai ir kitiems fundamentalaus liberalizmo stabams. Padoriam žmogui, nesvarbu, ar jis krikščionis, ar budistas, ar judaizmo išpažinėjas, ar musulmonas, ar net ateistas, lygiai atgrasu, kai grubiai tyčiojamasi iš greta gyvenančių žmonių šventenybių. Nors ir meno vardan.Aš sutiksiu, kad tai ne konfliktas tarp tikinčių ir ne. Nes akivaizdu, kad tai konfliktas tarp tų, kurie mano, jog kitokia nuomonę turėti galima ir tarp tų, kurie mano, kad ją galima turėt, tik jei ji man patinka ir aš tam neprieštarauju. Tai taip, ši takoskyra visiškai aiški.
Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.
Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...
Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.
_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?
Labels:
politika,
religija,
tolerancija,
ziniasklaida,
zmones vs protas
2012-10-09
"Tokia mano nuomonė"
Šits posts bus labai trumps.
Manrods aš esu apie tai jau rašęs, bet yra vienas dalykas kuris mane išties vargina (jau net ne erzina, o vargina), tai yra tas bandymas slėptis už "tokia mano nuomonė". Nuomonę turėt yra gerai, gal net pagirtina, bet leptelejus kokią nors nesamonę slėptis už žodžio "nuomonė" tarsi jo reikšmė būtų "bet kokia įgarsinta kvailystė"... na, nesigauna.
Nuomonė tai yra kažkas ką aš manau. O manymui taikomi tie patys standartai kaip ir visam mastymui - jis turi būti gerai pasvertas ir apmastytas, remtis faktais ir argumentais.
Labai patiko Clint Smith mintis kurią šiandien perskaičiau:
Tai tiek.
Manrods aš esu apie tai jau rašęs, bet yra vienas dalykas kuris mane išties vargina (jau net ne erzina, o vargina), tai yra tas bandymas slėptis už "tokia mano nuomonė". Nuomonę turėt yra gerai, gal net pagirtina, bet leptelejus kokią nors nesamonę slėptis už žodžio "nuomonė" tarsi jo reikšmė būtų "bet kokia įgarsinta kvailystė"... na, nesigauna.
Nuomonė tai yra kažkas ką aš manau. O manymui taikomi tie patys standartai kaip ir visam mastymui - jis turi būti gerai pasvertas ir apmastytas, remtis faktais ir argumentais.
Labai patiko Clint Smith mintis kurią šiandien perskaičiau:
We all know opinions are like butts and brains - everybody has one, although the latter is sometimes not used well.Matyt panašiai ir su tom nuomonėm... visi jas turi apie viską ką tik įmanoma, bet ne visi sugeba jomis naudotis...
Tai tiek.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


