I'd take the awe of understanding over the awe of ignorance any day.

- Douglas Adams

Shake off all the fears of servile prejudices, under which weak minds are servilely crouched. Fix reason firmly in her seat, and call on her tribunal for every fact, every opinion.

- Thomas Jefferson

Juoda, balta ir valstybes tarnyba

Paskaičiau čia vienam bloge įrašą ir norėjau trumpai pakomentuot... bet kai pradėjau rašyt gavosi ne taip jau ir trumpai ir net truputį į pievas ;). Tai įmetu tą komentarą taip pat ir čia atskiru postu:

Del pačios posto temos... Mane visad stebina, kaip žiniasklaida žaisdama skaičiukais užmiršta, pavadinkim taip, "inerciją"... (ar tyčia jos nepastebi)
Darbuotojų skaičiaus mažinimas valstybės tarnyboj nevyksta akimirksniu. Tarpas tarp sprendimo priėmimo ir išmetimo žmonių į gatvę berods 4 mėn (ir jei ką - tai teisinė garantija, o ne "vilkinimas"). Ir tos apsimestinės "viltys", kad va rytoj skaičius bus mažesnis ketvirtadaliu nei kad buvo vakar... naivus?
Panašiai ir su atlyginimų mažinimais: jei atlyginimas sumažintas nuo lapkričio pirmos, tai akivaizdu, kad statistikoje už spalį to (eilinio) sumažinimo nesimatys. Ane? :))) Pasirodo - ne.

Šitas (žemiau) tai man patiko :)

"Antra, darbuotojų skaičiaus mažinimas iki tam tikro lygio yra netgi sveikintinas procesas, nes taip darbą palieka mažiausiai produktyvūs darbuotojai, priimti ir abejotiną naudą nešę tik ekonominio bumo laikotarpiu."
Tokią neabejojančią nuomonę (kalbant apie valstybės tarnybą Lietuvoje) gali išreikšti tik tas, kas neturėjo laimės susipažinti su tuo kaip ji iš vidaus atrodo, ta "valstybės tarnyba" :)))

Aš vis kartoju, kad sumažinus valstybės tarnautojų 2x, o likusiems pakėlus atlyginimus 1.5x būtų ir pinigų sutaupoma ir padaroma daugiau (ir geriau). (Jei darant tą protingai - t.y. kalba turi eit ne tik apie mažinimą, bet ir apie perpaskirstymą "etatų". Nes dabartiniu metu, nors ir yra daugybė tų, kurie imituoja darba, rašinėja pirmyn atgal niekam nereikalingus popiergalius ir kitaip š mala (ir kurie yra tas chrestomatinis žiniasklaidos peikiamas "valdininkas"), yra taip pat ir nemažas kiekis valstybes tarnautojų, kurie "aria" iki "kraujo iš nosies" (dirba ir už tuos "poilsiautojus" irgi), bet tai neatsispindi nei jų darbo vertinime (finansiniam ar kitokiam) nei žiniasklaidos priemonėse).

Taigi, aš lyg ir visom keturiom "už", BET.
1. Nelabai įsivaiduoju, kaip realiai tą mažinimą būtų galima atlikt, kai dabartiniu metu karjerą sėkmingiausiai daro visokie partiniai "kolegos", žmonų draugės, asmenys su talentu tuščiažodžiauti ir imtuoti didelį darbą bei svarbą ir šiaip turintys lindimo be muilo gebėjimus...
Kažko manau, kad net ir atliekant mažinimą pastarasis kontingentas realiai turės didesnius šansus išlikti už nemuiliną, neturintį gero užnugario specialistą (profesionalą)...
2. Nemanau taip pat, kad krizė - tinkamas momentas išmetinėt žmones į gatvę. Ir ypač iš valstybinių institucijų.
Nepamirškim, kad žmonių motyvacija dirbti valstybei visą laiką buvo maždaug tokia: nesvarbu, kad uždirbu mažiau nei (analogiškas specialistas) privačiai, tačiau turiu rimtesnes garantijas (įskaitant ir garantiją, kad tavęs neims ir neišmes į gatvę tiesiog šiaip sau). Ok, žinoma visad buvo kažkokia nedidelė dalis tokių, kurie įsivaizduodavo, kad "nieko neveiksiu užtat atlyginimą gausiu", bet nemanau, kad apie juos verta kalbėt (juos vertėtų tiesiog išmest, bet vėlgi susidurtume su minėtom problemom).
Dabar gi valstybė praranda šį stabilumo įvaizdį... ir įgauna didelių abejonių dėl savo, kaip darbdavio, patikimumo.


Tiems kam atrodo, kad vykdomas valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas "nerimtas", aš siūlau pažvelgt į tai iš to valstybės tarnautojo, kurio instituciją dabar naikina (o tokių institucijų ne viena ir ne dvi) pozicijų... Jam kažkaip bijau, kad neitin rūpi statistika, kuri atseit sako, kad tarnautojų skaičius sumažėjo "nežymiai"... Jis žino, ką tas mažėjimas reiškia ne skaičiukuose, o realiai.
Jis žino, kad jį nuo Naujųjų atleis. Tiesiog išvys į gatvę. Be jokių šansų susirasti darbą. Per patį šildymo sezoną, kai labiausiai reikia pinigų...
Jeu girdžiu šūksnius apie tai, kad tai niekuo neisiskiria nuo bet kokio darbuotojo privačiam versle, kuris (kaip įprasta) ateidamas dirbti iš anksto yra parašęs prašyma "savo noru" atleisti iš darbo. Galbūt.
Bet paklauskim savęs: koks stimulas tam valstybės tarnautojui, kurį netrukus išmes, stengtis ir dirbti? Bandyt padaryt kažką Gero Lietuvai?
Ar pagaliau - koks jam stimulas neimti kyšių, jei jis žino, kad jį vis tiek po poros mėnesių išmes basą ant ledo? Na taip... moralė. Tik. Bet ar jam atrodo morali jo paties valstybė, kuri jį sunkiausiu metu meta į gatvę - klausimas atskiras.

Kas iš to išplaukia?
Krizė baigsis (kada nors). Ir paklauskim savęs, ar tas (tikrai sąžiningas ir geras - nes taip, tokių valstybės tarnyboj yra, ir nemažai - kad ir ką berašytų žiniasklaida) specialistas, kuris buvo išmestas iš darbo pačioj krizės duobėj, kai darbą susirasti yra sunkiausia (juolab jei tuo tarpu koks nors "pateptasis" nors ir neitin kompetentingas liko vietoj jo)... ar jis galvos apie darbą valstybei? Vargu bau... galvos tie, kur "nieko neveiksiu užtat uždirbsiu" arba "pasisemsiu į kišenę"...
Ir paėjus porai metelių žiniasklaida tik dar labiau dejuos, kad valstybės tarnyboj niekas nedirba, korupcija auga... na ir t.t.



Hmmm... turėjo būt trumpas komentaras, bet prirašiau mažumėle :)))

Šiaip, ką aš bandau pasakyti... nėra čia viskas tik juoda ir balta ir taip labai jau paprasta, kad išmetei valstybės tarnautojus ir gyvenimas Lietuvoj pagerėjo - vieni pliusai...
Kažkaip dažnai atrodo, kad nieks nesusimasto apie to viso kainą...