Apie Vilniaus viešojo transporto pertvarkas rašė daug kas - kad ir pvz. tas pats Rokiškis ar leo lenox ar daugybė kitų. Pateikinėjo projekto vertinimus iš ekonominės ir/ar, vadinkim taip, elementarios logikos puses... ar netgi ideologinės :)
Tai aš to nedarysiu.
Bet man labai knieti pažvelgti į kitą, bet susijusį dalyka - ryšium su tuo visu reikalu vykdomas eismo pertvarkas Vilniaus mieste. Tą naują gatvių žymėjimą, kai viena iš dviejų eismo juosta "paaukojama" visuomeniniam transportui, o "privačiam" lieka tik viena.
Nes mano nuomone ta vykdoma pertvarka yra labai geras pavyzdys labai paprastai ir neįmantriai iliustruoti kas tai yra teisėkūra (plačiąja prasme - t.y. elgesio taisyklių nustatymas, nebūtinai apsiribojantys vien tik teisės aktų "rašymu") ir kodėl mano (kuklia, bet... ahemmm.... profesionalia) nuomone teisėkūra (t.y. vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo nustatymas) pirmiausia turi remtis sveiku protu ir aiškiu siekiamų tikslų (rezultatų) suvokimu, o ne (dažniausiai perdėtai primityviais) socialinės inžinerijos "polėkiais"*.
Aš dažnai iš anksto galiu pasakyti kad vienas ar kitas teisės akto projektas jį priėmus ir jam tapus teisės aktu neveiks. Ne todėl, kad aš aiškiaregys, bet dėl to, kad šiokia tokia mano patirtis kartais leidžia jau iš anksto pasakyti, kad tai neveiks, nes pasirinkti "reguliavimo" būdai kurie iš esmės yra skirti tam, kad jaustis geriau jog kažkas nuveikta, bet ne tam, kad spręsti problemą. Dar daugiau - visokie keisti neapgalvoti teisėkūriniai manevrai kartais problemą netgi pagilina.
Tik va paprastai paaiškinti, kodėl aš tai iš anksto teigiu (t.y. teigiu, kad vienas ar kitas teisės aktas, kitokio pobudžio teisinė priemonė neveiks) kartais būna gana sudėtinga.
Ir ši situacija šia prasme yra išties yra dėkinga. Kodėl?
Nagi todėl, kad eismo gatvėje reglamentavimas (t.y. jo sureguliavimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklėmis etc) yra santykinai paprastas dalykas (lyginant su pvz. kokiu nors mokesčių reglamentavimu). Paprastas, nes savo esme jis susiveda tik į du tikslus, tarp kurių reikia sugebėti rasti tam tikrą pusiausvyrą:
1. Eismas turi vykti greitai. Tą sakyt kažkodėl yra ne visai politkorektiška, bet taip, automobiliai turi judėti greitai. Kuo greičiau, tuo geriau. Nes pati kelių eismo esmė yra greitai nukeliaut iš vieno taško į kitą. Nes lėtai galėtume visi ir pėčiom nueit. Nes jei stovi kamštyje tiek laiko, kad per tą laiką būtum jau pėsčiom nuėjęs, tai tas važiavimas išvis prasmės netenka.
Jei kam nepatinka žodis greitai, galit skaityti tai kaip "eismas turi vykti sklandžiai" - esmė vis tiek liks ta pati - jis turi vykti greitai.
2. Eismas turi vykti saugiai. Čia būtų kita nekorektiška mintis, kad absoliutaus eismo saugumo pasiekt neįmanoma - todėl nereikia jo (to saugumo) ir fetišizuot. Nes visišką saugumą užtikrint įmanoma tik jei automobiliai stovės vietoj**. Ir tai koks dviratininkas ar užsižiopsojęs pėstysis sugebės ir į stovintį automobilį įsirėžt irgi traumas patirt.
Žinant šiuos du tikslus, visa užduotis ir yra surasti tarp jų tinkamą balansą. T.y. pasirinkti tokią kombinaciją iš teisės normų, kuri užtikrintų, kad ir avis būtų sveika (visi nuvyktų kur jiems reikia įmanomai greitai etc.) ir vilkas sotus (t.y. būtų mažai autoįvykių, sužeistųjų, žuvusiųjų etc).
Aišku, kad siūlomi / priimami tam tikri sprendimai dažnai toli gražu nėra visiškai akivaizdūs: pvz. vienareikšmiškai pasakyti, ar davė kokią nors naudą / ar jokios / ar žalą max leistino greičio mieste sumažinimas nuo 60 iki 50 km/h yra labai sunku jei ne neįmanoma***.
Tačiau tai, kad atsakymai į kai kuriuos klausimus nėra 100 proc. akivaizdūs, netrukdo pastebėti, kad kai kurie galimi variantai yra ydingi a priori. Tam suprasti nereikia rengti jokių eksperimentų, pakanka tik apie tai truputį pamastyt.
Pvz., jei nustatysime mieste visur ribojimą max 10 km/h, tai (net su visai nerealistiška išlyga, kad visi to reikalavimo laikysis) bus akivaizdu, kad gal ir pavyks užtirkinti kažkokį "aukštą saugumo lygį", o bet tačiau eismas vyks išties lėtai (nes matyt realus vidutinis greitis tokiu atveju nukristų išvis iki kokių ~5km/h).
Iš kitos pusės žiūrint, jei pvz. nustatysim minimalų greitį miesto gatvėse 200km/h, manau vėlgi akivaizdu, kad greičiausiai nepasieksim nei vieno tikslo - kils labai daug avarijų su, tikėtina, liūdnomis pasekmėmis, dėl ko gatvės, labai tikėtina, bus užgrūstos sudaužytais automobiliais (taigi kitų automobilių sklandus ir greitas judėjimas taps neįmanomas).
Kaip šiame kontekste tenka vertinti eismo "pertvarką", kai gatvėse, kur ir taip buvo automobilių kamščiai, dabar vietoje dviejų judėjimo juostų lieka tik viena? Aišku, kad saugumo tai nepadidins (tikėtina, kad sumažins), o kad judėjimo piko metu greitis sumažės... na manau tai savaime akivaizdu.
Todėl tai, kad šių tikslų nėra tomis pertvarkomis siekiama, tas akivaizdu.
O tai ko siekiama? Bukos socialinės inžinerijos. Per prievartą**** susodint visus į autobusus.
Teigiama, kad autobusai judės greičiau ir žmonės bus priversti persėsti iš nuosavų automobilių į autobusus. Aš tuo labai abejoju. Nes žmonės ir dabar galėtų jais važinėt. Bet to nedaro. Kodėl? Priežasčių yra visokių, bet, kaip sakiau, šia tema aš nesiplėsiu, nes apie tai jau yra prirašę kiti žmonės...
Bet galiu lažintis iš 5 centų, kad išaugs skaičius žmonių, važinėjančių juostomis skirtomis visuomeniniam transportui.
Nes jau dabar dailės akademijos studentai pradėjo darytis manekenus, kad galėtų "pasisodinti" automobilyje ir taip sudaryt įspūdį, kad jame važiuoja 4 asmenys :DDD
_________________________________
* Ir ne, aš nemanau, kad teisinių santykių reguliavime nėra vietos ideologijai ar tam tikrai, saikingai socialinei inžinerijai, tiesiog dažniausiai tas daroma... na maždaug taip: "Jei įstatyme parašysiu, kad vasara prasideda sausio 1-ąją - tai taip ir bus!!!"
** Ne paslaptis, kad pirmajame eismo įvykyje, kuris nusinešė žmogaus gyvybę dalyvavo automobilis, kurio maksimalus greitis buvo ~6km/h.
*** Bent mano nuomone, kiek aš esu tuo domėjęsis (įskaitant visokiais užsienyje šia tema vykdytais moksliniais tyrimais), nepaisant visų policijos deklaracijų apie tariamai išaugusį saugumą, aš manau, kad tai buvo žalinga - statistiškai reikšmingo saugumo padidėjimo nėra, o vidutinis judėjimo greitis mieste (ne piko valandomis) nukrito.
**** Tų, kurie norėtų ginčytis, dėmesį atkreipiu į tai, kad prievarta būna ne tik fizinė. Jei tu žmogų užspeiti į kampą net nedavęs jam į snukį - tai irgi bus prievarta.
