Skirmantui Tumeliui. Kritika.

Jei atvirai - visai nesiruošiau šito rašyt. Tai įvyko tarsi savaime prieš rinkimus paskaičius blogus, kur Skirmantas įvardinamas netgi kaip kažkoks "vilties kandidatas"... kas yra naivu... gal net kvaila... ir užsinorėjus pačiam pasakyt keletą žodžių.

Ne, aš nesu prieš Skirmantą. Ir aš nemanau, kad jis bus blogesnis Seimo narys nei dauguma dabartinių ir buvusių. Galbūt net geresnis, jei išties gebės išlikt principingas ir naudotis protu.

Tai ir šitas jo programos pakritikavimas nėra skirtas sumenkint. Jis greičiau skirtas tam, kad Skirmantas pats sugebėtų kritiškai pažvelgt į tas gražiai skambančias kalbas. Ir tikiuosi, kad jei jis pats šitą rašliavą kada skaitys, jis gebės peržengt per savo ego, įsigilint ir įvertint pastabas, o ne tiesiog aklai atmes...

Pradžioj bendra pastaba, kuri tinka visiems kandidatams į Seimo narius:

Seimo nario pagrindinis darbas yra įstatymų leidyba. Seimas nėra nei Vyriausybė nei savivaldybė ir jis nevykdo šių kontorų funkcijų. Seimo (ir Seimo nario) darbas leist įstatymus - t.y. nustatyti bendras žaidimo taisykles valstybėj.

Reiktų, kad vieną kartą visi Seimo nariai šitą išmoktų. Iš serijos "jei nesupratai - skaityk dar kartą kol suprasi".
Šiaip tai to žinoma dar reiktų ir mokytis, bet negi reikalausi, kad Seimo narys mokytųsi :DDD Na ar bent jau į padėjėjus pasiimtų asmenį, kuris tai išmano... o ne giminę/partietį/belenką, kaip dabar.


Dabar prie pačios programos.

Darysiu taip, kad valdžia naudotų IT efektyviai ir į įvairias paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną. Ir kuo mažiau popierių.

Nesu tikras kiek čia tame yra Seimo vaidmens, bet net jei yra - rezultatas būtų blogas. Gerais norais kelias į pragarą grįstas... ;) Taip, yra paraiškų į kurias įmanoma normaliai atsakyti per 1 d.d.. Bet yra daugybė (dauguma, spėčiau) kur tas neįmanoma. Taip, efektyvus IT panaudojimas tą matyt gali pagreitint lyginant su tuo, kas yra dabar. Bet ne tiek, kad tai, kas dabar trunka mėnesį užmtų dieną. Jei realiai tą įvedus - kokybė būtų katastrofiška.
O bent mano nuomone - sprendimų kokybė yra svarbiau nei laikas. Nes prastų sprendimų ištaisymas kainuoja papildomai tiek pinigų, tiek laiko. Ir dar nervų.

Naudosiuosi rodikliais ir matuosiu savo padarytą darbą skaičiais.

Kiekybiniais rodikliais įmanoma pamatuot tik kiekybę. Ok, kartais ir kokybę, bet dažniausiai pastaroji neturi akivaizdžios skaitinės išraiškos. O jei dirbsi tik dėl to, kad pasidėtum dar viena pliusą į ataskaitą... :/
Mintis gera, bet dar reik ties ja padirbėt. Sugalvot taip pat ir kokybinius  kriterijus. 

Užtikrinsiu, kad reguliavimas būtų prevencinis, o ne represinis.

Šitą užskaitau. Nors mano galva, jei reguliavimas kokybiškas prevencija kaip tokia nereikalinga. T.y. nereik prevencijos (užkardymo), jei nėr poreikio kažką daryt blogai.

Stiprinsiu ryšį tarp mokslo ir verslo visuomenės. Žmonės turi mokytis to ko reikia.

Geriausia, ką čia galima padaryt, tai nedaryt nieko. Kuo mažiau valstybė kišasi, tuo geriau. Žmonės patys ne idiotai - susiorientuos.Verslas irgi ne idiotai. Ir net universitetai ne idiotai :)

Sudarysiu sąlygas plėstis verslo technologijų bazei, didinsiu jos naudojimo efektyvumą.

Ditto.

Remsiu iniciatyvas trumpinti aukštojo mokslo trukmę.

Ditto.

Švietimo įstatyme numatysiu daugiau galimybių daryti svarbius sprendimus tiems, kurie geriausiai supranta ir pažįsta savo vaikus – tėvams.

Šitas man patinka :)

Sistema padedanti tėvams surasti darželį ir vietą jame veiks.

Ne Seimo nario darbas.

Labai svarbu pasirūpinti išvažiavusiais lietuviais.  ”Lietuvio korta” gali būti sprendimas padėsiantis jiems užsienyje.

Pataikūnas :/
Jie rūpinasi savimi patys. Išvažiuodami ir susirasdami gyvenimą ten, kur jiems geriau. Kam dar kažkaip jais papildomai "rūpintis". Užteks to nanny-state'izmo. 

Užsienio atstovybių pagrindinis rūpestis bus ten gyvenantys lietuviai. Pasirūpinsiu, kad atstovybės savo piliečiams ar “lietuvio kortos” turėtojams į jų paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną.

Va čia tai visiška nesąmonė. Su visa pagarba. Atstovybių reikalas ir "pagrindinis rūpestis" yra atstovaut šitą valstybę. Supranti? Valstybę. Visus mus čia gyvenančius ir mūsų visų bendrus interesus. Saugumo, ekonominius, politinius. O ne rūpintis keletu tūkstančių lietuvių kurie emigravo į vieną ar kitą šalį.
Nejau išties reikia tai aiškint ant pirštų?
Ir tai nelabai Seimo nario darbas... Užsienio politika tai Prezidentas ir URM.

Padarysiu taip, kad verslininkai rūpintųsi savo verslu, o ne tuo kaip sumokėti mokesčius ir drebėti dėl galimai padarytų klaidų. Įgyvendinsiu “vieno mygtuko” principą – paspaudei ir su valstybe atsiskaityta.

Užskaitau. Nors nesu visai tikras dėl to "padarysiu".

Viešajame sektoriuje informacinėse sistemos diegsiu kaip įmanoma daugiau atvirojo kodo programinę įrangą.

Vėlgi, skamba gražiai, bet reikia truputį pasigilint į situaciją. Atviras kodas turi daug privalumų. Bet jis turi ir l.didelį minusą - nėra kas atsako už softo priežiūrą iškilus bėdoms, atnaujinimą, bugų gaudymą ir kt.
Manau, kad jei pats pasigilinsi, suprasi, kad tai ne taip paprasta.

Pasirūpinsiu, kad autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas gintų autorius, o ne jų atstovus.

Ok. Tik kad niekur pasaulyje tas nepavyksta... Bet stengtis reikia. 

Žmonių išmintis ir žinios bus naudojamos taip, kad naudą neštų visiems, o ne tik tarpininkams

Mano galva čia tuščias lozungas. Ir labai jau soclialistisnis.Ekspropriatorių ekspropriacija etc.

Rūpinsiuosi menininkais, o ne veltėdžiais, apsimetančiais menininkais.

Jei paimi puse kibiro vandens ir supili i kita puse kibiro vandens... kaip Tu juos paskui isskirsi? Šiaip mano nuomone menas išvis ne valstybės reikalas, bet net jei manysim, kad yra - kokiu būdu Seimas nustatys sortiravimo į tikrus ir netikrus menininkus sistemą aš neįsivaizduoju.

Menas Valstybei duoda pakankamai naudos tuo, kad yra menu, o ne pinigais, kurie turi skatinti kūrybą. Todėl remsiu kuo mažesnius mokesčius menininkams arba apskritai jų panaikinimą.

Pirmas "sakinys" man nesuprantamas, tai aš jo nekomentuosiu.
Bet va dėl mokesčių... kuo Tau nusikalto vargšas suvirintojas... ar dažytojas... ar neurochirurgas... ar duobkasys... ar dar krūva įvairiausių žmonių, kuries turės mokėt mokesčius. Tuo, kad "menas yra menas", o darbas tai čia šiaip... fignia?


Apibendrinant:
Vertinu pastangas, bet kol kas Tamstai trūksta žinių.
Geri norai yra pagirtina. Ir jei sąžiningai, kaip Seimo nariui gal net pakankama. Su sąlyga, kad yra ir noras mokytis.

Semkės.

Apie pagarbą... senatvei

Pasistengsiu nesikeikt.

Nežinau ar kam paslaptis (jei dabar paslaptis, tai jau nebebus paslaptis, kai pabaigsiu rašyt), kad aš vasarą papuoliau į avariją. Važiavau motociklu, lenkiau VW Passatą, jo vairuotoja nepažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlius ir nerodydama posūkio pasuko į kairę*... aš stengiaus išvengt susidūrimo... griuvau... nusiridenau į šalikelę... Rezultate išniręs dešnys klubas ir lūžus gužduobė na ir nutraukyti kairio kelio raiščiai. Vaikštau su ramentais ir kažkada pavasarį laukia kelio operacija...

Bet šis postas ne apie pačia avariją. O apie "senjorus". Ir pagarbą jiems (nesikeikiant).
Neseniai buvau Druskininkuose sanatorijoj reabilitacijoj (kadangi po avarijos teko gulėt, paskui nešiot įtvarą etc, tai reikėjo ir sąnarius pramankštint ir raumenis sustiprint). Esminė reabilitacijos dalis tai iš esmės yra fiziniai pratimai, kuriais sustabarėjusios galūnės prievartaujamos judėti. Prievartaujamos - esminis žodis. Nes nors tai daroma atsargiai ir po truputį, bet vis tik kaskart stengiamasi pastumt tą ribą (judėjimo, jėgos etc) vis tolyn... O tai savo ruožtu reiškia skausmą. Ir ne tik ir ne tiek skausmą paties sportavimo metu (kuris tetrunka pusvalandį), kiek skausmą po sporto... na iš esmės visą dieną. Ir naktį. Paūmėjimas tai vadinasi :(

O kuo čia dėti "senjorai" ir pagarba jiems?

Aš kažkaip kažkodėl gerbiu "senjorus". Įtariu nes tėvai mane taip išauklėjo. Užleidžiu vietą autobuse (labiau perkeltine prasme nes jau nežinau kada važiavau autobusu) etc. Ir manau, kad taip ir turėtų būti, nes pagarba vyresniems yra dalis bendro "gero išauklėjimo".


Tik va bėda - toks visuomenės (ar bent jau normalių jos atstovų) požiūris sukuria situaciją, kai tie "senjorai" yra įsitikinę savo teise į tokį elgesį. T.y. jie mano, ne kad kiti žmonės taip elgiasi dėl savo gero išauklėjimo etc., bet kad jie privalo taip elgtis - visi aplink turi pareigą taip elgtis. Kad pasaulis ir kiekvienas žmogus jame yra jiems kažką skolingas. Ir jiems patiems neprivalu nei būt gerai išauklėtiems, nei atsižvelgti į kitų žmonių poreikius, nes jie turi teisę. Ar tai privilegiją. Ar dar kažką va tokio. Pirmenybę eilėj prie gazirofkės.

Kas man vėlgi turėtų būti iki lempos. Ir gal net yra. Paprastai.
Kol su tuo nesusiduri sanatorijoj eidamas su ramentais skausmo perkreiptu veidu, nes kiekvienas suš... žingsnis sukelia skausmą, o stovėjimas vietoj sukelia dar daugiau to sup... skausmo. Tu eini koridorium, stengdamasis nedejuot (ok, tereik sukast stipriai dantis) ir perdaug neperkreipt veido (kas išties nelabai gaunas), kol sutinki kokias dvi senas bobas, kurios stovi vidury koridoriaus ir plepa. Tiesiog plepa. Apie niekus. Ir tai kad kažkas ateina su ramentais akivaizdžiai skausmo perkreiptu veidu - joms yra giliai px. Kodėljos turėtų pasitraukti bent kažkiek į kraštą? Juk jos turi teisę stovėt vidury to koridoriaus. Jos tą užsitarnavusios per savo gyvenimą. Ir nusipelnusios. Ir kodėl jos turėtų pasitraukt? Jei kam nors reikia - lai pats apeina. Ar peršoka. O tai, kad kažkoks ten mandagumas galbūt reikalautų praleist žmogų su ramentais skausmo perkreiptu veidu net jei jis ir jaunesnis - joms nė motais. Tiksliau - joms giliai px.

Nes čia jos svarbiausios.
Nes pasaulis joms skolingas.


Ir ne, tai nėra atsitiktinumas.
Atsitiktinumas yra jei tave tokie "senjorai" praleidžia. Ir būtent - čia kalba eina būtent apie "senjorus", nes jaunesni (t.y. net ir vidurinio amžiaus, nebūtinai visai jaunuoliai) asmenys paprastai kreipia dėmesį į kitus - įskaitant ir asmenį su ramentais skausmo perkreiptu veidu...

Tai va.
Pagarba senatvei? Kurgi ne...

____________________________
* In other news: panašu, kad dar ir formaliai liksiu pats kaltas (nes ta vairuotoja žinoma pateikė viską savo paaiškinimuose ne taip kaip buvo, o taip kaip "reikia"). Whatever.

Ką aš fantazuoju apie partijas

Artėjančių rinkimų proga nusprendžiau pasakyti ką aš galvoju apie Lietuvos partijas. Tai subjektyvus įspūdis ir nebūtinai teisingas. Tokios fantazijos kuriomis aš stengiuosi suteikti bent kažkokią prasmę tam, ką matau - panašiai, kaip kažkada pirmykštis žmogus belindėdamas urve prieš artėjančią audrą...


LSDP
Mažumėle graudu tą pripažinti, bet brandžiausia Lietuvos partija. Brandžiausia ta pačia prasme, kuria būna brandus žmogus. Joje praktiškai nėra psichų (bent jau perdaug akivaizdžių), ji nuosekliausiai laikosi savo pozicijos. Kuri deja užtatais visiškai absoliučiai man nei suvokiama nei priimtina. Socialistinės pasakos "atimkim iš turtingų ir išdalinkim vargšams", kurios jau tiek ir tiek kartų praktiškai parodė visišką nesąmoningumą vis tiek kartojamos ir vis tiek pritraukia naujus fanus. Ir kas man truputį kelia šypseną, tai kai socdemų apologetai kaip pavyzdį to, kad socializmas veikia pateikia Skandinaviją, kuri yra beviltiškai, iki kaulų smegenų kapitalistiška ir tik tai jai padeda išlaikyti ant vandens tą hipertrofuotą "gerovės valstybės" anstatą, kuris taip imponuoja socialistams... nors ir tai laivas per visą šitą krizę pakrypo...

Darbo partija
Nepaisant visų politologų užsipuldinėjimų ir visokio pravardžiavimo ši partija kuo toliau tuo aiškiau parodo, kad ji panašu yra ilgam. Tiesa aš nelabai gebu skirti, kuo ji esmes skiriasi nuo LSDP (išskyrus kad neturi raudono šleifo), bet bandymus apsimesti, kad ji jau ims ir kažkur staiga pradings matyt laikas mest šalin. Ir taip, man, kaip ir kitiems mastantiems, visai ne prie širdies Uspaskio "figūra", bet ta partija kuo toliau tuo labiau tampa nebe vieno žmogaus partija... kas matyt yra gerai. Žiūrėk po kiek metų pas ją dar ir ideologija atsiras - ne vien tik pats profesionaliausias PR Lietuvos politinėj padangėj.

"Tvarka ir teisingumas"
Partija nuskriaustiesiems. Tik jie manau už ją ir balsuos. Ir tai ne visi. Bet jei sąžiningai - Mazūronis vyresnysis man netgi imponuoja. Nėr jis gal genijus ir ypatingas politikos korifėjus, bet jis normalus diedas, kuris turi nuomonę, jos laikosi ir ją gina. Kas nėr savaime suprantama Lietuvos politikams. Kita vertus Mazūronis jaunesnysis... ai, gal patylesiu :)

TS-KD
Pavadinimas pasako viską. Tai ne viena partija, tai dvi partijos. Dvi skirtingos partijos neaišku kokiu būdu pakliuvusios į vieną puodą. Viena partija blaiviai mastanti, sprendžianti problemas, besilaikanti savo vertybių, bet toleruojanti kitas nuomones... ir kita partija - rėksniai, fanatikai, šovinistai, statistai, viską žinantys geriau ir manantys turį teisę nurodinėt visiems, kaip jiems gyventi. Tai partija kuriai svarbiausia politinė kova ne tiek su politiniais oponentais, kiek savo viduje...

Liberalų sąjūdis
Geriausi iš blogiausių. Kažkas kam išties rūpi žmogus ir jo teisės ir laisvės (skirtingai nuo tos pačios LSDP, kuriai, nepaisant jos šūkių rūpi ne žmogus, bet liaudies masės). Kurie bent stengiasi vadovautis sveiku protu. Taip, (ir) ši partija perdaug socialistinė mano skoniui (visos partijos Lietuvoj perdaug tokios mano skoniui), bet ji bent kažkiek stengiasi palikt galimybę žmonėms išvengt tos brangiosios nanny state...
Kita vertus, kas mane neramina... tai tas "drakonas mirė, tegyvuoja drakonas" - bėgom nuo Abonento... atbėgom... ir ką matom soste?

"Drąsos kelias"
Žmonės "užsirašę" į šitą partiją kalba už save. Nekompetentingi, bet labai pretenzingi. Neturiu ką ir komentuot. Mane tik stebina, ką ten veikia S.Brunza. Aš buvau išties geros nuomonės apie jį :/ Na, bet gal papuolęs į Seimą sugebės trasą prastumt, kurios mes visi jau tiek laiko laukiam? Vis kažkas gero iš šitos violetavos košės būtų... hmmm...

LLRA/AWPL
As visad sakau - tol kol lenkai balsuos už šitą kontorą, tol jie patys save pasmerkia. Nes tai ką jie sako iš esmės yra "mes balsuotume net už karvę, jei tik ji sakytų, kad ji labai labai lenkė". Nesvarbu idėjos, pasaulėžiūra etc. Niekas nesvarbu. Svarbu "mus skriaudžia". Partijos lyderis buvo absoliutus nulis, kol nesurado "arkliuko" - nesantaikos tarp lietuvių ir lenkų skatinimo. Va už tai patys lenkai jam turėtų išgražint fiziomordiją. Ir aš net tikiuosi, kad jie tą kažkada padarys (nebūtinai tiesiogine prasme), kai pagaliau suvoks kas čia vyksta ir kad jais naudojasi...

"Taip"
Tai kad gal ne. Bent man "nesvarbu kad vagia, bet ir gero padaro" niekad nebuvo tinkamas argumentas... Jei kažkam vis dar yra - pamastykit apie tai kitą kartą kai skųsitės kaip viskas blogai Lietuvoj, kokia valdžia vien vagys etc etc.

LiCS
Partija be portfelio. Kuo toliau tuo labiau neturinti nieko. Netgi jų Abonentas nusprendė nemokėt abonentinio mokesčio ;)


Choose your poison taip sakant :D


p.s. O dėl Elektrinės. Žinoma kad 'TAIP'. Deja bet tiesiog nėr kito pasirinkimo. Mano galva tai pirmiausia principų ir požiūrio į save klausimas. Kokią mes norim matyt Lietuvą ateityje? Savarankišką? Progresyvią?  Kažko siekiančią? Gebančią prisiimančią riziką? Ar atvirkščiai - pasyvią, užstrigusią vakardienoj, bijančią net savo šešėlio, vis dar besitikinčią, kad ja kažkas kitas pasirūpins?...

Apie spektaklį, kurio nemačiau...

...ir matyt nenoriu :)

Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)


Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.

Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.

Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)

Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:

Necituosiu kokio nors storo žodyno, kuriame paaiškinama, kas yra cenzūra. Net ir ne tokie šviesūs žino, kad tai – valstybės valia draudžiamas bei persekiojamas laisvas piliečių minčių reiškimas.

Čia pora dalykų į kuriuos reikia atkreipt dėmesį.
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.

“Tikintiems Kristus yra tėvas, todėl tas spektaklis yra jų Tėvo pažeminimas. Gal tada mes turime teisę viešai mėšlu sutepti ministro tėvo portretą?” – taip samprotavo mano šešiolikmetė dukra.

Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)

Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:

Pirmiausia, tai nėra konfliktas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, kaip bando teigti tie, kuriems atrodo, kad scenoje galima viskas (išskyrus tai, kas pažeidžia įstatymą – o tokių požymių taip pat esama, kažkaip negirdėjau, kad vaikų išnaudojimas scenoje būtų leidžiamas kokios nors išimties tvarka). Manau, tai veikiau konfliktas tarp tų, kurie tebėra nepraradę pagarbos kitam žmogui ir tų, kuriems tokia pagarba – dešimtos eilės reikalas, svarbumu tikrai nusileidžiantis komercinei logikai ir kitiems fundamentalaus liberalizmo stabams. Padoriam žmogui, nesvarbu, ar jis krikščionis, ar budistas, ar judaizmo išpažinėjas, ar musulmonas, ar net ateistas, lygiai atgrasu, kai grubiai tyčiojamasi iš greta gyvenančių žmonių šventenybių. Nors ir meno vardan.

Aš sutiksiu, kad tai ne konfliktas tarp tikinčių ir ne. Nes akivaizdu, kad tai konfliktas tarp tų, kurie mano, jog kitokia nuomonę turėti galima ir tarp tų, kurie mano, kad ją galima turėt, tik jei ji man patinka ir aš tam neprieštarauju. Tai taip, ši takoskyra visiškai aiški.

Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.

Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...


Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.

_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?

"Tokia mano nuomonė"

Šits posts bus labai trumps.

Manrods aš esu apie tai jau rašęs, bet yra vienas dalykas kuris mane išties vargina (jau net ne erzina, o vargina), tai yra tas bandymas slėptis už "tokia mano nuomonė". Nuomonę turėt yra gerai, gal net pagirtina, bet leptelejus kokią nors nesamonę slėptis už žodžio "nuomonė" tarsi jo reikšmė būtų "bet kokia įgarsinta kvailystė"... na, nesigauna.

Nuomonė tai yra kažkas ką aš manau. O manymui taikomi tie patys standartai kaip ir visam mastymui - jis turi būti gerai pasvertas ir apmastytas, remtis faktais ir argumentais.

Labai patiko Clint Smith mintis kurią šiandien perskaičiau:

We all know opinions are like butts and brains - everybody has one, although the latter is sometimes not used well.

Matyt panašiai ir su tom nuomonėm... visi jas turi apie viską ką tik įmanoma, bet ne visi sugeba jomis naudotis...

Tai tiek.