No Excuses.

“We started our research seeking men in their 20s who had never consumed pornography,” said Professor Simon Louis Lajeunesse. “We couldn't find any.”


What else could you expect? :)))

Žmogus šaudo - dievas kulkas gaudo...

Senokai rašiau apie ginklus ir savigyną, nors kaip tik buvo gera (nors liudna) proga apie tai vėl pakalbėt - žmogus nušovė savo anūką.

Ikiteisminis tyrimas išsiaiškins konkrečias aplinkybes ir priežastis, bet kai kuriuos bendrus dalykus galima pasakyti jau dabar.

Pirmas dalykas, kurį reikia pasakyti - turėti ginklą ir mokėti juo naudotis yra du visiškai skirtingi dalykai.
Jeff Cooper sakydavo “Owning a handgun doesn't make you armed any more than owning a guitar makes you a musician”. Mintis juk išties labai paprasta - vien turėti ginklą nepakanka - reikia mokėti juo naudotis.
Aš jau pora kartų rašiau apie 4 taisykles, tai dar kartą nesikartosiu, tik pabrėšiu, kad eilinį kartą tragedija įvyko dėl to, kad jų nebuvo laikomasi. O laikomasi jų nebuvo nes... greičiausiai tas šaulys jų tiesiog nebuvo mokytas.

Kai perskaitau tokį sakinį: "Bandydamas sulaikyti vagis, vyriškis juos pagąsdino šūviu, tačiau kulka pataikė į kartu su juo atėjusį nepilnametį", tai plaukai ant galvos stojasi...
Pradėkim nuo to, kad ginklas nėra skirtas gąsdinti. Žinau, kad krūva žmonių, kurie įsigyja ginklą įsivaizduoja, kad "jei ką, aš tik pagąsdinsiu", bet toks požiūris, nevyniojant į vatą, yra kvailystė.
Jei norima gąsdinti galima (reikia?) tą daryti žodžiu (pvz. rėkti "Aš esu ginkluotas! Stok!!! Šausiu!!!"). Vieną kartą derėtų atsikratyti tos iš tarybinių laikų "paveldėtos" nesąmonės, kad (prieš ginantis) pirmiausia "reikia šauti perspėjamajį šūvį (į orą)". Nereikia. Į orą šaudyti nedėrėtų jau vien dėl tos paprastos priežasties, kad tai kas pakyla į viršų - su laiku grįžta atgal. Ir nors grįžta ne visai su ta pačia jėga, kaip pakyla, tačiau nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms kas nors gali būti sužalotas (stipriai). Taip pat nedėrėtų šaudyt ir į žemę - dėl rikošeto pavojaus.
Išvis, nedėrėtų šaudyti niekur, kol nesi visiškai tikras į ką pataikysi. Clint Smith ne veltui sako "We don't shoot at sounds and shadows" - šaunama gali būti tik tuo atveju, jei taikinys visiškai aiškiai idetifikuotas ir jei jį visiškai neabejotinai norima sunaikinti. Tik tuo atveju.*


Summa sumarum:
1. Jei situacija pakankamai kritiška, kad būtų naudojamas ginklas - šauti reikia į užpuoliką.
2. Jei situacija nėra kritiška - nereikia šaudyt išvis (geriausia - išvis nemosikuot (nedemonstruot) ginklu).
3. "Gal aš geriau šausiu perspėjamąjį šūvį į orą"? Dar kartelį - šaudant "belenkur" (į orą, į žemę, pagąsdinimui etc.) galima pataikyt į beleką. O pašovus (juolab nušovus) pašalinį žmogų (jau nekalbant apie anūką) nelabai pasiteisinsi "aš tik pagąsdinti norejau...".

__________________
* Šitam kontekste verta taip pat paminėti, kad naktį geras prožektorius yra ne mažiau, o matyt net daugiau svarbus negu ginklas, nes deja, bet žmonės tamsoj mato prastai ir norint kažką matyti reikia pasišviesti.

Land of the free?

Šito dar nebuvau matęs...



Visokių blevyzgų prikalbėta (pvz. apie galutinį vergijos panainkinimą (wtf?)), bet ta gi jau "geroji dalis" maždaug ties 3:55 prasideda: "I pledge to be a servant to our president..." :/

Hmmm...


Ich schwöre Adolf Hitler unerschütterliche Treue. Ich schwöre ihm und den Führern, die er mir bestimmt, unbedingten Gehorsam. Adolf Hitler: Sieg Heil! *

____________________
*O kas gi čia? SS priesaika...

Laws that forbid the carrying of arms ... disarm only those who are neither inclined nor determined to commit crimes... Such laws make things worse for the assaulted and better for the assailants; they serve rather to encourage than to prevent homicides, for an unarmed man may be attacked with greater confidence than an armed man.

- Thomas Jefferson, quoting Cesare Beccaria ('On Crimes and Punishment')

Aš nieko prieš

Buvau šiandien per pietus duoti kraujo ("vėluoju" jau kokius 2 mėn., bet geriau vėliau negu niekad). Žmonių gerokai daugiau nei įprastai, bet absoliuti dauguma duoda kraują už pinigus - krizė akivaizdžiai jaučiasi :/
Kadangi aš duodu neatlygintinai, tai žmonių kiekis nėra jokia problema, nes vis tiek visur be eilės einu...

Bet šiandien toks vienas įdomesnis dalykas nutiko. Laukiu prie procedūrinio (ten kur jau turi imti tą kraują), seselė (?) baigia pildyti paskutinius duomenis sveikatos kortelėj... ir staiga klausia manęs:
- Ar Jūs nieko prieš, jei Jūsų kraujas būtų perpiltas konkrečiam asmeniui greitosios pagalbos ligoninėj?

Atvirai sakant, iš pradžių aš net nesupratau klausimo. Na, žodžius žinoma supratau ir ką jie reiškia sulipdyti į sakinį irgi supratau - bet va kokia to klausimo mintis - ne. Juk aš ir duodą tą kraują būtent su ta mintim, kad jį kažkam (kam jo reikia) perpils (o ne panaudos drabužių dažymui pvz.). Tai... kame klausimas?
Peklausiau dar keletą kartų - išties klausia būtent to, ko klausia...
Atsakiau:
- Aš nieko prieš.

Ir tik važiuojant atgal į darbą man pagaliau kažkaip "dašuto" kodėl klausia tokio keisto klausimo...
Nes juk yra žmonių (nebadysiu pirštais ;) ), kurie mano, kad kartu su krauju tu kitam žmogui atiduodi dalį savo "sielos" (ar ten kažko panašaus) ir paskui jis kaip "energetinis vampyras" gali iš tavęs "siurbti" tavo "gyvybines jėgas" :DDD
Na... ir ką čia pasakysi? Kai kurie žmonės tiki "žiauriu nematomu draugu", tai matyt ir toks tikėjimas - nieko nuostabaus.

Klausimas tik - o tai koks skirtumas ar tas duotas kraujas bus perpiltas vienam konkrečiam žmogui ar bus panaudotas bendrąja tvarka?


p.s. Kaskart stebiuosi tuo keistu jausmu, kuris apima "pridavus" kraują. Aš ne apie fizinius pojūčius (nors tas lengvumas, kuris apima, irgi toks savotiškas... ypatingas), bet apie tą keistą, tokį naivų ir kvailą pasididžiavimą savim savo paties akyse :))) nes padarei kažką išties Gero... ir galbūt (tik galbūt) išties kažkam išgelbėjai gyvybę....

Apie klausimų formulavimą

Vakar netyčiom bejunginėdamas TV kanalus užklydau ant LTV laidos 'Paskutinis klausimas'. Ilgai aš ten jos nežiūrėjau (kas gali iškęsti kvailas Dagio demagogijas?), bet akis rėžė vienas dalykas - ekrano apačioje matomas klausimas (cituoju iš atminties): "Ar iš pensininkų atimti pinigai išgelbės Sodrą? Taip/Ne?"...

Pasakysiu (kaip įprasta), kad aš joks nei viešųjų ryšių nei reklamos specialistas (nors ir turiu lentynoj diplomą iš vieno l.rimto "polittechnologinio" seminaro), bet atvirai pasakius... tokia klausimo formuluotė man "negerai kvepia".

Jei pabandyčiau paklausti, į ką toks klausimas orientuotas (kas jo "tikslinė grupė", t.y. ką jis turi "užkabint"), tai būtų akivaizdu, kad į tuos pačius pensininkus - jis skirtas sukelti pastarųjų pasipiktinimą ir paskatinti juos balsuoti (Ne!!!). Ką akivaizdžiai ir rodė balsavimo rezultatai - tuo metu, kai buvau įsijungęs, buvo 120 'Taip' ir 2700+ 'Ne'... O kiekvienas balsas - berods pora litų... (Kaip manot, ar būtų tokie balsavimo rezultatai, jei klausimas būtų suformuluotas neutraliau? Pvz. "Ar pensijų sumažinimas prisidės prie Sodros gelbėjimo?")


Melžti pinigus iš pensininkų?
"Visuomeninis transliuotojas", sakote?

There is a difference between what is wrong and what is evil. Evil is committed when clarity is taken away from what is clearly wrong, allowing wrong to be seen as less wrong, excusable, right, or an obligatory commandment of the Lord God Almighty.
Evil is bad sold as good, wrong sold as right, injustice sold as justice. Like the coat of a virus, a thin veil of right can disguise enormous wrong and confer an ability to infect others.

- John Hartung