Moralė ir apsimetinėjimas 'moraliu' arba Žinoma žinoma, žodžiai juk nieko nereiškia...

Man šiaip K.Girnius patinka. Išskyrus tada, kai į viršų išplaukia tas jo naivus vakarų akademikų socializmas beigi antiamerikonizmas.

Va ir naujausia apraiška: K.Girnius. Mušant karo būgnams, tyli Lietuva. Kai perskaičiau pavadinimą pirmiausia, galvojau gal rašys apie Turkijos - Libijos pasienį, kur išties situacija tampa vis sudėtingesnė ir kur išties, atsižvelgiant į tai, kad Turkija yra NATO narė, mums situacija turėtų būt įdomi... nes prasidėjus konfliktui taptų aktualus 5 straipsnis.

Bet ne, pasirodo K.Griniui kelia didžiausią problemą  Izraelio nenoras būti sunaikintu. Keistas koks nenoras, a-ne?

Smogimas į Irano branduolinius įrengimus reikštų Irano užpuolimą, taigi karą prieš Iraną. Antpuolis pažeistų tarptautinę teisę.

Ir ką? Ką reiškia tarptautinė teisė prieš pavojų  būti sunaikintam?
Juolab, kad visi kas netingi tą teisę pažeidinėja - ir ne tik JAV, kuri taip nepatinka K.Griniui, bet ir Rusija, Kinija, tas pats Izraelis ir dar begalė valstybių ir valstybėlių...

Tarptautinė teisė - labai svarbus instrumentas, bet dėl savo specifikos (iš esmės - suvereno nebuvimo) jos reikšmė... ne per didelė. Jei ta tarptautinė teisė išties būtų toks rimtas argumentas Izraeliui išvis net nereiktų svarstyti tos smūgio Iranui galimybės - negi tas nėra aišku K.Griniui?

Netanjahu grasinimų akivaizdoje tyli pasaulis, net Vakarų Europos šalys, kurios didžiuojasi savo moralia politika.

Aš jau kažkada šitam bloge esu tokią citatą minėjęs: If you turn the other cheek because you are afraid to hit back, it does not mean you are morally superior. It simply means you are a coward [Chin-Ning Chu]. Europos Sąjungos impotencija, negebėjimas užimti bent kiek svaresnės pozicijos, laikytis jos ir prireikus ją ginti, bent kokiu svarbesniu pasaulio taikai klausimu neparodo didelio moralumo... tai teparodo baimę (ką nors supykdyt).
Ir kas ironiška - burnot prieš JAV visi jaučiasi kieti (net ir ta pati Vakarų Europa), bet va pasakyt, kad Iranas turėtų vieną kartą prilaikyt užčiaupęs snukį ir negrasint kaimyninėms valstybėms sunaikinimu, nes pačiam į ta snukį mažumėle gauti galima... tai jau ne...

2002-2003 m. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos šalys viešai priešinosi vadinamajai Busho doktrinai – esą JAV turi teisę smogti šalims atskalūnėms – neslėpė savo būgštavimų dėl vienašalės ir arogantiškos Vašingtono politikos. Jos nepalaikė JAV puolimo. Istorija jas pateisino, nes Irakas nei mėgino gaminti branduolinį ginklą, nei palaikė ryšių su „Al-Qaeda“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis.

Taip, branduolinio ginko rasta nebuvo (nors buvo rasta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad S.Husseinas tik ir laukė, kad baigtųsi tarpt. sankcijos, kad atominio ginklo kūrimo programa galėtų būti atnaujinta). Bet apie tai, kad Irakas neturėjo ir nemėgino kurti masinio naikinimo ginklų K.Girnius gali papasakoti kurdams.

Pasaulis taptų mažiau saugus, jei Iranas turėtų branduolinę ginkluotę. Bet jis tapo mažiau saugus, kai Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja sukūrė savo branduolinius arsenalus. Šioms šalims dėl to nebuvo grasinama karu, nors Šiaurės Korėja yra neprognozuojama, o Pakistanas yra ganėtinai nestabili šalis, jau tris kartus kovojusi su savo kaimyne Indija.

Taip, bet Pakistanas su Indija šiuo metu žaidžia lokalinį MAD variantą... O Š.Korėja nepaisant baisių kalbų ką nors užpult galėtų nebent su kirviais ir kauptukais, o ne su tom pusantros atominės bombos :)

Šiaip absoliuti dauguma atominį ginklą turinčių valstybių nerizikuos jį panaudot vien dėl to, kad bet koks jo panaudojimas reikštų, kad situacija perdaug rimta ir tokioj situacijoj Rusija ir JAV suvienytų savo jėgas tam kad padaryti tvarką. Todėl ir ta pati Š.Korėja, kiek ji berėkautų tą puikiai supranta.

Tuo tarpu jei kalbam apie Iraną, neturim pamiršt, kad tai islamo respublika. Ir Ahmadinedžadas nors šneka nesąmones, bet jis dar ne pats pavojingiausias islamo idiotas. O vakaruose įsivyravęs įsitikinimas, kad jis ten visada bus ir vietoj jo neateis į valdžią kas nors gerokai labiau neadekvatus ir gerokai labiau įtikėjęs kvailystėm apie visuotinį džihadą bei pomirtines mergeles neturi jokio pagrindo.

Jei neklystu, Iranas nėra puolęs kaimyno keletą šimtų metų. 

"Jis buvo toks geras vaikas niekada nesimušė, padėjo bobutėms pereiti per gatvę...".
Kai koks nors paauglys prisidirba paprastai girdim jo mamytę dėstant panašius išvedžiojimus. Ką ten paauglys - panašius išvedžiojimus girdim kai prisidirba ir suaugusysis.
Tik va kad svarbu yra ne tai ką ten kas nors kažkada darė ar nedarė - svarbu yra tai ką jis ruošiasi daryti. Ir kai  yra deklaruojamas tikslas sunaikint kaimyninę valstybę plius imamasi kurti atominį ginklą, tai priverčia susimąstyti... na, jei ne filosofus, tai bent jau tuos žmones kuriems rūpi saugumas.

Netikiu aiškinimais, kad Irano mulos ir teokratai, kitaip nei kiti branduolinių šalių vadovai, rizikuotų branduoliniu karu, kad jų neatbaidytų ir nesutramdytų žinojimas, kad per Vakarų kontrapuolimą galėtų žūti milijonai jų piliečių. Tarptautiniai džihadistai, kaip Osama bin Ladenas, neturintys nei tėvynės, nei atsakomybės dėl žmonių gyvybių, gal ir ryžtųsi smogti branduoliniu ginklu, bet Irano vadovai nėra abejingi savo žmonių ir šalies likimui.

Va viskas apie ką rašiau anksčiau. Sutraukta į vieną vietą. Visi išvedžiojimai, visas naivus tikėjimas.

Tik kad. Izraelis nelabai gali sau leisti visą savo egzistavimą statyti ant tos kortos "mes tikim, kad sirdyje Ahmadinedžadas yra geras, jis tik kalba negražiai".

Bet Lietuvos valstybininkai galėtų pamąstyti, ar nežengiama atgal į tamsesnius laikus, kai ne tik nereaguojama į atvirus grasinimus pulti, bet kad ir Vakarų šalys labiausiai kalba karo kalba. 

 Man įdomu - jis čia rimtai? Vakarų šalys tik tą ir veikia, su visais derasi, tariasi, pritarinėja, susitarinėja, lankstosi, atsiprašinėja etc etc etc. Net kai buvo užpulta JAV ambasada Bengazi ir nužudytas ambasadorius, kas buvo akivaizdus karinės agresijos aktas, JAV ir tai tik pabėdavojo.

Ir tik labai labai retai ir visai netyčia kas nors vis tik nusprendžia, kad vien bergždžio tusčiažodžiavimo nepakanka, kad po žodžių turi sekt veiksmai. Ir tą pult vadint "karo kalba"? 

Labai labai labai filosofiška. Ir moralu.

 ____________________________________________________

A propos, labai labai labai labai labai labai rekomenduoju pažiūrėt šitą jei kam įdomi ši tema:

Superinė paskaita.
Ne tik ir ne tiek įvykių analizė mane sužavėjo (kuri įspūdinga ir pakankamai aiškiai nusako kaip Izraelis mato situaciją kurioje jis atsiduręs), kiek pats principų išdėstymas. Labai būtų sveika visokiems asmenims su politikų (ir politikos analitikų) aspiracijomis pasiklausyt, kad žinotų kas ta užsienio politika ir kam ji reikalinga.
Labai labai labai gera paskaita (nors sąžiningai, ta C.Glick nėra pati pagauliausia lektorė).