Pavydas

Koks universalus jausmas pavydas :)

Netycia paziurejau truputi Grineviciutes "laida" uzvakar. Kur ji vel eilini karta "atskleide" "slepinius" (tikiuosi cia visiems suprantama ziauri ironija?). Net Racas pasirode ir kazka pasamprotavo apie tai, kaip (ydingai) Lietuvoj daromas biznis.

Bet tai kas eilini karta krenta i akis, tai kad rimtos problemos susijusios su tuo visu liutu ir ju svarstymas yra tik fonas... toks tarsi apvalkalas... paprasciausiam, kiekvienam kaimo zmogui taip gerai suprantamam, pavydui.

Pasigavo kazkoki dede, kuris atsistatydino is kazkokiu ten pareigu... Kas tai per dede, kokios pareigos, ka jis ten dirbo, kokia buvo jo atsakomybe, koks atlyginimas pagal jo darba bei atsakomybe laikytinas normaliu, ka jis padare/nepadare etc. - is esmes niekas nesvarbu. O kas svarbu?

Svarbu tai, kad jis i menesi uzdirbdavo 40.000 litu. Kai tuo tarpu bibliotekininkes ir traktoristes-mechanizatores uzdirba 2000 litu. Va koks jis negeras - isdriso uzdirbt daugiau!
Ir dar iseidamas is darbo "pasieme" 200kLt iseitine kompensacija. Nesvarbu, kad jis pakankamai nedviprasmiskai pasake, kad jam priklause gerokai didesne kompensacija negu jis gavo... ir 200kLt yra butent tai, kas jam priklause (o ne tai, ka jis gavo)...
Bet juk jei atkreipus demesi i tokia smulkmena (ka zmogus sako, o ne ka "zurnaliste" noretu girdeti) nebutu taip pavydu?

Pavydas - progreso variklis.


p.s. Kita vertus... Tenka pripazinti, kad tie uzdirbantys deshimtimis tukstanciu skraido taip mazumele atsiplese nuo zemes ir nelabai orientuojasi kokie atlyginimai Lietuvoj yra "normalus"...
Teko pries pora-trejeta metu padalyvauti tokiam darbiniam susitikime su Darium Nedzinsku (cia ne Seimo "narys" Antanas, o kitas Nedzinskas, kuris is VP "chebros"). Nesvarbu kokie klausimai ten buvo svarstomi, bet kas mazumele nustebino, tai kai ten bekalbant D.Nedzinskas "tarp kitko" pasisake, mazdaug: "suprantat kaip tie paprasti zmones reaguoja - desimt tukstanciu atlyginimas jiems atrodo labai didelis" (tiksliu zodziu ash jau zinoma nepamenu, bet mintis ta). Tas buvo pasakyta su svelnia sypsena taip tarsi suokalbiskai su aiskia potekste: "na jus ir mes suprantame, kad taip nera, nes juk uzdirbame (gerokai) daugiau" :). Cia kai "kitoj stalo pusej" sedintys zmones uzdirbo... na vadas gal ir uzdirbo kokius 7 "su kapeikom" kLt, o siaip visi kiti po kokius ~3-3.5kLt (kas beje, kaip zinom, Lietuvos salygomis tikrai visai neblogas atlyginimas).
Tada staiga labai aiskiai suvokiau, kad jie ("turtuoliai") isties visiskai kitame pasaulyje gyvena, jie tiesiog nelabai suvokia kas sedi priesingoj stalo pusej ir kiek tie zmones uzdirba... Taip ir dabar jie tiesiog nesuvokia tu problemu, kurios pvz. sitos visos krizes metu kyla "paprastiems" (net ne "prastiems") zmonems su "paprastais" atlyginimais (cia is mano puses joks smerkimas jei ka - cia tiesiog konstatavimas paties fakto)...

"Mamytes" viduryje gatves

Nors karo keliuose propaganda prasidejus krizei kazkaip jau niekam neidomi tapo (mat atsirado gerokai svarbesniu dalyku), taciau televizorius vis dar laikas nuo laiko pazeria visokiu padejavimu, kokia bloga situacija Lietuvos keliuose ir kaip daug zmoniu zusta bei suzalojami... paverkim kartu.
Ir ka gi? Nieko.

Kalbant apie zmoniu elgesio formavima ash visada sakau, kad tam yra vienintelis efektyvus budas yra auklejimas. Jokie draudimai, baudimai, grasinimai, gasdinimai (ir t.t. ir pan.) niekada nebus efektyvus. Efektyvus gali buti tik auklejimas, o aukleti reikia... (DEMESIO!) vaikus (nes dauguma suaugusiuju persiaukleja labai sunkiai).
Paprasta, argi ne?

Taciau griztu ash kasdien po darbo namo ir kasdien matau ta pati vaizda - viduryje gatves sustojusios jaunos "mamytes" pliurpia - aplink jas malasi (zaidzia, laksto, vazineja triratukais etc.) kruva mazu vaiku. Kadangi gatve yra akligatvis, o visi vairuotojai (nuolatiniai gyventojai) ja jau iprate vaziuoti ypac letai (pesciojo greiciu), tai tiesioginio pavojaus nei "mamytems", nei ju atzaloms nekyla.

Beda yra kita: trimeciai vaikai nera suauge zmones, ju pasaulio suvokimas paprastas, jie nesugeba suvokti leistino elgesio niuansu.
Kokia pamoka jie gauna is savo "mamyciu"? Taip, teisingai: zaisti, stoveti ir kalbetis (dar ka nors veikti) viduryje gatves galima. Tai normalu. Tai leistina. Nes jei mama gali taip elgtis, tai ir jos vaikas gali taip elgtis. Ir jei galima stoveti ir pliurpti (na ar zaisti) vidury sios gatves, tada ta pati galima daryti ir viduryje bet kurios kitos gatves. Juk taip?
Sakysite ne? Sakysite, kad buna skirtingos gatves (ir keliai) ir jose (juose) reikia skirtingai elgtis? Jei vienos gatves viduryje galima stoveti ir pliurpti, tai kitoje ne. Na gerai, tarkim. Ale bet kaip jus siuos "niuansus" sugebesite ishaiskinti trimeciam vaikui? Juo labiau - kaip jus sugebesit jam iteigti, kad reikia klausyti to, kas sakoma, nors pavyzdys duodamas visiskai priesingas?...

Toks tad ir auklejimas nuo pat mazens: atsargiam buti gatveje nereikia.
O jei mes taip zmogu auklejam nuo pat vaikystes, tai kokio poziurio mes galime tiketis is suaugusiojo?

Teisingai, to paties.