Socialistų kiaušiniai.

Kažkurią čia dieną vaikas manęs paklausė: "Žinai kas buvo anksčiau - višta ar kiaušinis". Až žinoma atsakiau, kad nežinau. Tada jis man paaiškino, kad anksčiau buvo kiaušinis, nes pastarieji buvo gerokai anksčiau nei atsirado vištos - juos dėjo net dinozaurai.
Kaipo ir akivaizdus dalykas įdomu tik kai tai aiškina devynmetis vaikas...
Bet jei devynmetis vaikas sugeba atsirinkt kas pirmiau, tai yra žmonių kurie vis dar to nesugeba.


Šiaip jau niekad nekomentuoju Delfio komentatorių "komentarų": tai kaip ėjimas ristynių su kiaule - galutiniam rezultate vis tiek liksi mėšlinas, o kiaulei dar tai ir patinka.
Bet va atsirado vienas komentaras, kurio negaliu susilaikyt nepakomentavęs jau vien todėl, kad autorius pasirašo "LTSR"*. Ir akivaizdu, kad ta LTSR jam imponuoja, nes jis pažeria tokių tipiškai proletarinių socialistinių minčių (kurios, beje netgi sulaukia susižavėjimo šūksnių "idealus komentaras apibūdinantis sistemą bla bla bla...").
Komentaras paliktas prie straipsnio apie tai, kaip moteris gaunanti pašalpą (socialinę piniginę paramą), nepatenkinta tuo, kad jai dar teko ir padirbėti (savivaldybė ją pasitelkė visuomenei naudingai veiklai) padavė minėtą savivaldybę į teismą dėl priverstinio darbo. Ir nors grynai formaliai teisiniu (o ir praktiniu pagaliau) požiūriu aš turiu sutikt, kad tame yra kažkiek racijos, tačiau taip pat man visiškai akivazdu, kad tai (bent jau iš dalies) yra to, kas vadinama "entitlement mentality" (ir aš neįsivaizduoju, kaip tai kokybiškai išversti į lietuvių kalbą) atspindys - įsitikinimas, kad asmuo nusipelno kažką tiesiog "gauti" iš valstybės (visuomenės) nieko neduodama mainais.

Geras filmukas iliustruojantis "entitlement mentality" iš "Judge Judy"**:

(Jei Jums nepasišiaušia plaukai pažiūrėjus - Jūs socialistas. Beviltiškas.Viskas prarasta.)

Komentarų prie minėto straipsnio yra įvairių, bet kaip sakiau man "užkliuvo" tas, kuris pasirašytas "LTSR". Aš suprantu, kad "darbo liaudis" linkusi save labai gerai vertinti net ir tais atvejais kai tam visiškai nėra jokio pagrindo ir visad dėl visko peikti "bloguosius" darbdavius.

Bet nori to ar nenori, patinka tai ar ne, bet kiaušinis buvo anksčiau nei višta - ir darbo vieta atsiranda anksčiau nei kad darbuotojas joje (jei žinoma tai ne valstybinis darbas - tada ši taisyklė galioja nebūtinai ;) :/ ).
Realybė yra tokia, kad žmonių yra daugybė ir tik labai nedidelė (kad nesakyti nykstama) dalis jų dėka savo vidinių savybių (gebėjimo rizikuoti, prisiimti atsakomybę, ekonomikos dėsnių išmanymo ir t.t. ir pan.) sugeba tapti darbdaviais, sugeba sukurti įmones, kuriose atsiranda darbo vietos, kuriose paskui gali dirbti darbuotojai, kurie savo ruožtu gali būti patenkinti arba ne tiek dirbamu darbu, tiek darbo užmokesčiu, tiek pačiu darbdaviu. Ir jei visomis pastangomis bus stengiamasi atmušt bet kokį norą kurti savo verslą, tapti darbdaviu... darbo vietų nuo to daugiau nebus ir darbas nuo to nebus geriau apmokamas***. Tikrai. Pažadu.

Bet pereikim prie komentaro:

Nebūtų pašalpų sistemos, visoje Europoje būtų gausybė badaujančių vaikų ir daugybė benamių, 

Dėl vaikų, tai panašu, kad esama sistema ne kažinkiek padeda bent jau Lietuvoj. Nes perdaug jau dažnai tie "pašalpų gavėjai" laiko pašalpos gavimo dieną nacionaline prisigėrimo švente ir nuo to, kad jie tą pašalpą gavo kitą rytą jų vaikams ne geriau. O normalūs žmonės tiesiog ieskosi darbo (jiems ta pašalpa gal ir padeda išgyvent sunkų etapą, bet ties ja viskas nesibaigia).
Dėl benamių tai irgi... kažkaip atsižvelgiant į nuomos bei paskolų kainas abejoju, kad tos pašalpos turi didelę reikšmę tam dalykui.

o išbadėję ir be namų likę žmonės, kaip žinoma, nebeturi ko prarasti. O juk istorija ne vienu pavyzdžiu jau parodė, ką nebeturintys ko prarasti gali padaryti.

Ir ką ji parodė? Kad ieškomas greičiausias nors ir amoralus sprendimas - atimt iš to, kas turi? Ir kad ilgainiui kai iš visų viskas atimta visi sėdi toje pačioje š duobėje vienodai neturtingi?

“Jūs nenorėkit daryti, ką mėgstat, eikit dirbti, kas naudinga, – mėgstama šūkauti. - Ir dirbkit už tiek, kiek mokėti naudinga tiems, kurie darbo duoda. Nes jie - šventieji darbdaviai. Net jei grašius temoka ar išvis nemoka, jie šventieji darbdaviai.” 

Idėja, kad "aš dirbu ką aš noriu ir man už tai moka tiek kiek aš noriu"? Nejau neakivaizdu, kad ji kvaila? Taip, kiekvienas žinoma gali dirbt ką jis nori, bet kiek jam bus mokama priklausys... nuo to ką jis dirba IR kaip gerai jis tai dirba (paliekant trumpam nuošaly rinkos veiksnius kaip paklausą ir pasiūlą).
Tas įsivaizdavimas, kad darbdaviai panorėję galėtų mokėti dvigubai daugiau kiekvienam, yra absurdiškas tiek pat, kiek įsivaizdavimas, kad pirkėjas mokėtu dvigubai už televizorių - juk akivaizdu, kad jis to nedarytų, o tiesiog eitų ir susirastų konkurento televizorių už mažesnę kainą, nebent už tą pirmąjį televizorių buvo verta mokėti dvigubai dėl jo papildomų funkcijų, galimybių, geresnės kokybės etc.
Taip ir darbdavys: vietoj to, kad mokėt dvigubai jis geriau tiesiog pasamdys kitą darbuotoją nebent tam darbuotojui verta mokėti dvigubai nes jis geriau/našiau dirba. Juk paprasta.
Tai jei pats taip elgiesi, tai ko tada tikėtis iš kito (darbdavio) kažko kito? Ar čia reikia ir iš paties šaipytis "šventasis pirkėjas, nesvarbu kad jam rūpi tik akcijos ir nuolaidos, jis vis tiek šventasis pirkėjas"?...

Šventieji darbdaviai, gal ne visi, bet nemaža jų dalis, labai norėtų, kad pašalpų išvis nebūtų, nes tada žmogus dirbtų vien už duonos kąsnį.

Greičiau jau jie mano (kaip ir aš manau, nors aš ir ne darbdavys, o samdinys... tarnas netgi :) ), kad tokiu atveju žmonėms būtų stimulas dirbti geriau ir kažko siekti, o ne galvoti "ai, koks skirtumas jei ir išmes - gausiu pašalpą, o daryt nieko nereikės, galėsiu tinginiaut". Įdomu, juk, kad žmonės kurie dirba ir linkę dirbti tiesiog susiranda darbą net jei ir ne visai tokį kokio nori ir dirbdami stengiasi pagerint savo situaciją, o ne laukia, kol kažkas atneš viską ant lėkštutės.
Kai aš buvau išmestas iš darbo (tiesiog "dingo" mano darbo vieta) aš susiradau darbą po mėnesio (ir ne, ne tokį prabangų kokio būčiau norėjęs, bet ką padarysi) ir į to mėnesio pabaigą jau jaučiau, kad tas sėdėjimas namie be darbo "smegenis spaudžia" - nes normalaus žmogaus savęs vertinimas labai daug priklauso nuo to dirba jis ar yra tiesiog išlaikytinis...

Juk būtent pašalpų sistema priverčia juos pasistengti, kad darbo užmokestis netaptų už pašalpą mažesnis. 

Mintis imponuojanti socialistams, bet absurdiška.
Ar norima pasakyt, kad ir pvz. smegenų mikrochirurgas gautų 200 Lt/mėn jei nebūtų pašalpų? O ar nėra taip, kad darbo užmokestis, kaip minėta, priklauso nuo darbo kuris dirbamas ir kaip gerai jis dirbamas? A?
Gal duobkasys ir neturėtų uždirbti tiek kiek mikrochirurgas? Ir negti duobkasys, jei jis geras, uždirbs daugiau nei šiaip chronius su kastuvu - nes taip, net duobę iškast ir į ją karstą nuleist reikia mokėti.
O jei nieko doro nemoki - tai ir nereik skųstis, kad nieks už tai ir mokėt nesirengia.

Kai žmogui dirbti nebenaudinga, jis nedirba. Natūralu. 

Pirmas dėdė tai J.F.Kennedy sakantis savo inauguracinę kalbą...
(po to JAV žmogų į mėnulį nusiuntė). Antras - šiaip "varguolis".

Būtent.
Ir kuo didesnė pašalpa, tuo daugiau atsiranda tokių, kurie mano, kad dirbt "nenaudinga" - kam save vargint, geriau tiesiog gaut išmokas iš valstybės. Nes juk niekas nepasiūlo jiems darbo tokio "kokio jie norėtų" ir nesutinka mokėti tiek "kiek jie jaučiasi nusipelnę gauti".
Ir su tuo vadinamosios "gerovės valstybės" siekimu ilgainiui prieinama iki tokio absurdo kai JAV faktiškai (keturių asmenų šeimoje su vienu dirbančiuoju) geriau nesivargint ir nedirbt negu uždirbt $60000 į metus (kas tikrai nėra mažas atlyginimas JAV), o jei uždirbi $30000 - tai dirbt išvis "nebenaudinga".

Nes juk ir verslininkas, jeigu naudos nemato, verslu neužsiima. Pašalpomis piktnaudžiaujama? Taip. O kiek milijonierių piktnaudžiauja galimybėmis nemokėti mokesčių? Bet dėl milijonierių mokesčių moralistai triukšmo nekelia. Nejaugi vien todėl, kad nebus pakviesti į pobūvį ar vakarėlį ir negalės pasitrinti greta “elito”?

O gal tiesiog todėl, kad yra skirtumas, kur žmogus nenori savo sąžiningai uždirbtų pinigų atiduoti valstybei iššvaistyti ir kur kažkas gviešiasi į tai ko nenusipelnė?
(Ir žinoma reiktų skirti, kur pažeidžiami įstatymai (daromi nusikaltimai) ir kur tiesiog pasinaudojama įstatymų suteiktomis galimybėmis - suprantu, kad pastarasis dalykas gal ir nelabai patinka, bet kažko man atrodo, kad ir tas pats (ta pati?) LTSR susigražintų kuo daugiau sumokėtų mokesčių jei tik turėtų tokią galimybę... ir burnotų ant valstybės jei pastaroji jį (ją) nepagrįstai kokiu nors mokesčiu apmokestintų.)

Pašalpiniai ar darbo žmogeliai vakarėlių nekelia, ir dėl šmeižto ar įžeidimo į teismą nepaduos, nes pinigų neturi, - tokius galima taršyti be atokvėpio. Ir malonumą teikia, ir teisuoliu pasijunti.

Na taip. Jie rengia išgertuves pašalpos gavimo proga... vakarėliu to nepavadinsi.
O į teismą kreiptis jiems teisę Konstitucija garantuoja. Tai, kad jie ja nesinaudoja... kieno tai bėda jei ne jų pačių? Klausimas retorinis.

Vargingiausius sluoksnius užsipuolančių moralistų pastaruoju metu Lietuvoje itin užderėjo. Net žado gali netekti sužinojęs, kad buvęs popdainuškų kūrėjas, pusmetį ar metus patarnavęs kokios nors partijos veikėjo parankiniu, įgauna teisuolio aurą ir ima aiškinti, kas ir ko Lietuvoje vertas. 

Ne "vargingiausius", o tuos kurie tingi, bet jaučiasi, kad jiems kažkas kažką skolingas, kažkas turi jais pasirūpint, duoti jiems darbą kokio jie nori ir mokėti jiems tiek, kiek jie mano, kad nusipelnė.
Tuos gi žmones, kurie tegu ir vargingai gyvena, bet stengiasi dirbti ir pagerint savo situaciją visi**** gerbia.

Beje, milijonieriais tapę šventieji darbdaviai turėtų būti dėkingi pašalpiniams, tiksliau, pašalpų sistemai. Mat tai, ką jie pagaili sumokėti už darbą, kad darbo jėga patys iš bado nemirtų ir palikuonis, t.y. kitą darbo jėgos kartą išauginti galėtų, valstybė, t.y. mokesčių mokėtojai, priduria.

T.y. milijonierių interesas, kad tokių kurie neturi jokios kvalifikacijos, nieko nesugeba, bet gerai apie save galvoja, mano, kad nusipelnė viską gauti nieko nedirbdami būtų kuo daugiau??? :)
Kažko aš labai abejoju...
Išvis šitas skandavimas "Gailikas! Gailikas!" tinka vaikams smėlio dėžėje, bet ne suaugusiems žmonėms, kurie turėtų suprasti, kad jei jiems darbdavys moka išties realiai neadekvačiai per mažai, tai reikia mest tą darbą ir susirast kitą - kur darbdavys mokėtų sąžiningą kainą. BET, jei tas dirbamas darbas bei jo atlikimo kokybė išties tik tiek tėra verti, o tobulintis ir įgyt naujų įgūdžių nenorima... tai niekas (kitas) čia nėra kaltas... ir nereikia tada tikėtis, kad uždirbsi kaip raketų mokslininkas.

O už darbo jėgos pirkimui sutaupytus pinigėlius galima dar vieną džipą arba jachtą įsigyti. 

O vat aš už sutaupytus pinigus nusipirkau motociklą (o paskui dėka kažkokios žioplės ji sudaužiau). Ir ką? Koks kieno reikalas kas ir ką daro su savo paties sutaupytais pinigais? Tai juk to žmogaus pinigai.
Pagaliau - o iš kur žinot ar jis už tuos "sutaupytus" pinigus tą džipą pirko ar už kitus (savo darbo užmokestį)? Gal tuos "sutaupytus" jis investavo į verslo plėtrą ir sukūrė naujas darbo vietas, kuriose galės dirbti tie, kurie dirbti nori - ir jei jie gerai dirbs ir jei jų darbas bus to vertas - jie gaus gerus atlyginimus...

Be to, už pašalpas perkamas maistas, drabužiai, mokama už būstą ir paslaugas, o tai reiškia, kad pelnas eina tiems, kas maisto gamyba ir pardavimu, namų statyba ir nuoma ir panašiais gyventojų aptarnavimo verslais užsiima. Viskas susiję. Ir, deja, kaip keistai tai beskambėtų, pašalpų sistema, nors humanistinių intencijų pagimdyta, tapo šiuolaikinės vartotojiškos ekonomikos ramsčiu.

Būtent, kad viskas susiję... ir tie pinigai pašalpoms iš oro neatsiranda.
Juos kažkas sumoka mokesčių pavidalu. Ir ne tik "verslininkai", bet ir pvz. aš. Ir jei aš nesumokėčiau tų 300 (ar kiek ten) litų per mėnesį kuriuos paskui gauna kažkas "itin nusipelnęs" gal tada aš galėčiau pats skatint tą gi "vartotojišką ekonomiką" savo asmenine nuožiūra išleisdamas tuos pinigus?

Skirtumas tik būtų tas, kad aš tuos pinigus būčiau uždirbęs savo darbu.

Svarbus skirtumas.

_________________________
* Taip, žinoma, kad tai ne aš. Ir btw šito blogo pavadinimas yra ne LTSR kaip kai kas neteisingai vis įvardina, bet LTSR.LT, - t.y. LTSR + LT = LTSR.LT
** Beje, tiems kas mano, kad ten viskas netikra - Jūs klystat. Tai žinoma nėra teismas, tačiau tai yra arbitražas - abi šalys raštiškai įsipareigoja vykdyti sprendimą, kurį priims "teisėja" ir iš to sprendimo kyla realios teisinės pasekmės bylos šalims.
*** Socialistai čia žinoma pultų prieštaraut, kad jei nebūtų darbuotojų tai ir darbdavys nieko neturėtų ir... tai yra tiesa. Su vienu, užtat labai dideliu, BET. Nes tas "nebūtų darbuotojų" tai de facto turėtų reikšti "nebūtų žmonių", nes kol yra žmonių, (kaip minėta) darbuotojų visada yra daug daug daug daug daug daug daug daug daugiau nei darbdavių... ir išvis jų praktiškai visada visur perteklius (nors taip pat visur ir visada trūksta kvalifikuotų darbuotojų (kurie žinoma gauna "gerus" atlyginimus) ir dėl to nepatenka į aptariamą šitame kontekste imtį).
**** Aišku imtis per plati ir aišku yra ir snobų, bet tai išimtis, o ne taisyklė.

We have all heard the old saying that giving a man a fish feeds him only for a day, while teaching him to fish feeds him for a lifetime. Redistributionists give him a fish and leave him dependent on the government for more fish in the future.
If the redistributionists were serious, what they would want to distribute is the ability to fish, or to be productive in other ways. Knowledge is one of the few things that can be distributed to people without reducing the amount held by others.
That would better serve the interests of the poor, but it would not serve the interests of politicians who want to exercise power, and to get the votes of people who are dependent on them.

- Thomas Sowell, The Fallacy...

Be komentaro.

Būtina padidinti minimalų atlyginimą, kuris būtų mažiausiai du kartus didesnis už bedarbio pašalpą. Nes kitaip nėra jokios motyvacijos dirbti. Tokio veiksmo nauda yra labai konkreti, visų pirma, tai būtina daryti dėl bendros moralinės bei psichologinės padėties mūsų valstybėje, kad žmonės pradėtų tikėti valstybe ir jos valdžia, kad išnyktų vokelių poreikis, bus suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai, ir dar labai svarbu tai, kad įsivyraus sąžininga konkurencija.

V.Uspaskich

Šimonyte, atsakykit, ką...

Kaip kažkas minėjo, geriausia priešrinkiminė polemika vyko ne televizijoj, bet buržujaus bloge.Svarumo tai diskusijai suteikė Ingridos Šimonytės pasirodymas bei jos pasisakymai. Lietuviškoj blogosferoj ją pastarosiom dienomis madinga vadinti geriausia visų laikų Lietuvos finansų ministre bei visaip žavėtis. Aš nesu pakankamai geras finančų ekspertas kad ginčyčiau šią nuomonę, tai man belieka kukliai pritarti, kad "matyt, galbūt" (nors panašiai buvo žavimasi D.Grybauskaite... čia tik šiaip - tarp kitko)...

Bet yra vienas pasisakymas, kurį I.Šimonytė kartoja vos ne kiekviena įmanoma proga ir kuris man, netgi ne finansų eksprestui, o tiesiog šiaip žmogui linkusiam į naudojimąsį sveiku protu kelia dideles problemas. Tą ji pakartojo ir minėtoje diskusijoje. Cituoju visą mintį (idant neiškraipyčiau):

Dėl NT ir TP mokesčių – tai aš ir esu tas Vyriausybės narys, kuris anot blogo savininko, populistiškai už tai pasisako. Ne už tą keistumą milijonieriams, kurį turime, o už visuotinį, žinoma, ne tiesmukąja prasme. Ir net kai narys nebūsiu, vistiek pasisakysiu :) nes pasisakau “ekonomiškai” – tai iš tiesų mažai kenksmingi augimui mokesčiai, o TP mokestis, turint mintyje, kad automobiliai Lietuvoje yra grynas importas – dar ir einamajai sąskaitai gelbėja. Faktas, kad turtas, koks jis bebūtų, reikalauja tam tikros infrastruktūros ir viešųjų paslaugų: automobiliai – kelių, nekilnojamasis turtas – visa ko, įskaitant gaisrinę ir policiją, o finansuoti šias paslaugas galima tik iš mokesčių, vienų ar kitų, todėl nesutinku su pastebėjimais, kad tokie mokesčiai kažkokiu būdu nemoralūs nes nežinia už ką. Ir, I hate to say this, bet šalyje su šlubuojančia mokesčių mokėjimo morale tokie mokesčiai yra ir produktyvesni už kitus mokesčius, nes juos “pakavoti” daug sunkiau. Bet jau seniai susitaikiau su tuo, kad bus pakankamai manančių, kad tai nesąmonė, nes mokesčiai turi pasigaminti kažkaip patys iš savęs ir iš jų mažinimo, o apskritai geriausias mokestis yra tas, kurio niekam mokėti nereikia:) Apskritai didžiausia bėda yra ta, kad, kokie laisvarinkiški bebūtume mokesčių klausimu, kai kalba pasisuka į viešųjų paslaugų apimtis, paaiškėja, kad nesame pasirengę jų atsisakyti, nes pasirodo, kad “valstybė privalo” ir tą, ir aną, nors valstybėse su panašiu perskirstymo lygiu kai kurių sričių biudžetas apskritai nefinansuoja. Lietuvoje gi nuolat ginčijamės, ko “valstybė nemyli” ir kas jai “podukros vietoje”.

Aš iškart galiu pasakyt, kad aš prieš nekilnojamo turto bei transporto priemonių mokesčius, nes aš išvis esu prieš mokesčius. Jei tiksliau, aš žinoma už mokesčius, nes jie reikalingi išlaikyti valstybės mechanizmui, bet mano nuomone seniai jau yra peržengta protinga riba ir jų jau yra perdaug / jie per dideli / valdžia perdaug išsiaugus / lenda į sritis kur išvis nereikėtų.

Bet problemą man kelia ne tiek tai, kad I.Šimonytei "norisi" naujų mokesčių, kiek tai, kad ji panašu net nesupranta, kad jei jau siūlo įvesti tuos naujus mokesčius, tai pirmiausia būtina pagrįsti kam jie yra reikalingi. Jei norima įvesti naujus mokesčius, tai reikia pasakyti ką aš už juos gausiu.
Nes bendros frazės mano pacituotos aukščiau nėra joks argumentas.

Teiginiai "jei norit turėt policiją, gaisrinę ir kelius tai reikalingi ir mokesčiai" bei "mokesčiai iš oro neatsiranda" skamba gražiai ir net yra teisingi, bet tai yra bendri teiginiai apie mokesčių reikalingumą ir jie nieko nepasako, kam reikalingi konkretūs siūlomi nauji mokesčiai. Jei tokius bendrus teiginius kaskart naudosim kaip argumentą įvest vis naujiems ir naujiems mokesčiams, tai netrukus viskas ką tik kas uždirba bus sumokama mokesčiais...


O tai juk išties labai paprasta.
Jei aš moku už kažką, aš noriu žinoti, ką konkrečiai aš už  tai gausiu. Jei manęs prašo mokėti paildomai - aš noriu žinoti, ką papildomai aš gausiu. Arba jei mokėsiu papildomai čia, gal man nereikės mokėti kažko kito? Turėtų būti aiški nauda. Bendrų frazių čia nepakanka. Jei jau sakot, kad šiuos mokesčius sunkiau paslėpt  ir jie ekonomiškesni... ok, tada pasakykit kokie tie kiti mokesčiai kurie neekonomiški ir lengvai paslepiami ir kurių, kiek suprantu, reikia atsisakyti kaip ydigų?

Beje, nepakanka taip pat ir pasakymo, kad taip "užkamšysim biudžeto skyles" - jei tai priimtumėm už rimtą argumentą, tai sudarytų galimybę didinti / įvedinėti naujus mokesčius ad infinitum: sukuri deficitą - įvedi naują mokestį jam užkaišyt - vėl sukuri deficitą - vėl įvedi naują mokestį... etc.

Nes dabar anot LLRI mes dabar dirbam 141 dieną per metus vien mokesčiams sumokėti. Nauda kurią už tai gauname yra... žinoma, kad ji yra - policija ir gaisrinė dirba ir net keliai tiesiami (etc).
Kita vertus, manau ir ministrė sutiktų su tuo, ką pastoviai rašo žiniasklaida ir kalba ekspertai, kad valstybės lėšų panaudojimo efektyvumas Lietuvoje - nestebuklingas, valstybė dirba neidealiai, lėšos dažnai švaistomos (kartais vagiamos), jau nekalbant apie tai, kad teisės aktai kartais numato jų panaudojimą srityse, kurios išvis neturėtų būti vastybės interesas, o privatus reikalas etc etc etc.

Ir dabar Jūs sakot, kad aš turėsiu mokėti DAR daugiau? Norit surinkt dar daugiau pinigų tam kad juos panaudoti neaišku kam ir taip pat nefektyviai? Aš tame neįžiūriu jokios naudos nei sau konkrečiai, nei mokesčių mokėtojams kaip visumai...
Tataigi...


Gerbiamoji I.Šimonyte,

TAI KĄ AŠ GAUSIU UŽ TUOS NAUJUS MOKESČIUS? A?

Keynes vs. Hayek Round Two

p.s. Kazžkaip pastarąsias dvi savaites daug "neekonomistiniu" įrašų gavos :) Gal reik ką apie ginklus parašyt... ir kaip tik turiu ką.

Re: toLLRIero

Tik vakar parašiau ką manau apie P.Gylio bei R.Lazutkos "samprotavimus" apie LLRI ir R.Šimašių ir žiurėk gi tu man - kaip tik vakar atsirado naujas P.Gylio rašinys, kur vėl R.Šimašius išvadintas tautos priešu :DDD Bet tai vis tik kaip reikia tiems visiems socialistams tautos priešų, tai net nuostabu...

Pradžiai, kaip visada: aš neekonomistas :))) Bet P.Gylys ir nerašo apie tokius dalykus, kur reiktų ekonominio išsilavinimo...

Paprastai man, kaip ekonomistui tenka kritikuoti Premjerą Andrių. Kubilių. Šį kartą noriu jį apginti. Apginti nuo jo vadovaujamo ministrų kabineto nario. Vyriausybės narys teisingumo ministras Remigijus Šimašius išbarė premjerą už tai, kad pastarasis naudoja socialdemokratinę retoriką.

Bet tai kaip P.Gylys turi nemėgti R.Šimašiaus, kad netgi pultų ginti A.Kubiliaus? :DDD

Tiesa, kai mokame mokesčius, mes viliamės, kad valdžia bus GERA. Deja, kol kas tai svajonė, o ne politinė tikrovė. Bet vis tiek nėra alternatyvos – turime išlaikyti dabartinę valdžią ir daryti viską, kad ateityje valdžios struktūrų kokybė gerėtų.

Tai yra: nesvarbu, kad valdžia užsiima ne tuo, kuo reikia*, o tai, ką reikia, daro nepakankamai efektyviai (aš neekonomistas, bet P.Gylys pats taip aiškina) bet nepaisant to mokesčius mokėt vis tiek reikia?
Šiaip aš irgi manau, kad mokesčius mokėti reikia... bet aš taip pat manau, kad į juos reikia žiūrėti kritiškai - nes pagaliau už tai, ką sumoki, norisi gauti kuo daugiau. Ir kas mane "mažumėle" erzina, tai kai bet koks kritiškas požiūris pateikiamas kaip antivalstybiškas. Man šiaip įdomu - P.Gylys irgi taip pat samprotautų jei Vyriausybė sumastytų padidint GPMą 20-čia procentų? O 40-čia? 80-čia???

Ir tuo atveju sakymas, kad gal jau lazda mažumėle perlenkta irgi būtų "antivalstybiškas"?

O ji negerės tol, kol mūsų rinkėjai netaps piliečiais: t.y. žmonėmis, kurie, pirma, supranta, kam reikalinga valstybė, antra, žino, kad nemokamos valstybės nėra, trečia, yra įsisąmoninę, kad labai pigi valstybė yra silpna valstybė, ketvirta, mokamais mokesčiais ir aktyvia pilietine veikla prisideda prie savo valstybės išlaikymo.

Pirma: ir kam gi? Kad rinktų mokesčius? Ar yra kažkas daugiau?
Antra: taip, bet būna pigiau mokama ir brangiau, būna tokia kur kainos/rezultato santykis yra geresnis ar prastesnis...

Trečia: esamoje geopolitinėje politinėje situacijoje Lietuva bus silpna valstybė net jei mokesčius padidinsim 4 kartus. Ir bent aš kol kas jokios perspektyvos nematau.

Ketvirta: taip. Ir taip pat tuo, kad tuos mokamus mokesčius vertina kritiškai ir reikalauja už juos kuo daugiau grąžos.

Viena svarbiausių priežasčių yra ideologinės manipuliacijos mūsų žmonių politine sąmone, dūmų uždangų skleidimas, valdymas užtemdant (rule by obfuscation), kurį vykdo viešąją erdvę dideliu mastu valdantys individualistiniai galios centrai su Laisvos rinkos institutu priešakyje. Apie tai jau esu rašęs to instituto dvidešimtmečio proga.

Kai visokie žurnalistėliai rašo "klanas šen, klanas ten", tai galima pasijuokt, bet kai P.Gylys. Hmmmn... matyt tenka konstatuot, kad jis tiesiog nelabai susipažinęs su tokių institutų, think tank'ų ir panašių institucijų veikla pasaulyje. Taip, jie atstovauja tam tikrą poziciją, bet jie tą deklaruoja viešai ir taip pat viešai nurodo, kas jų finansuotojai. Kur čia dar kažkokia obfuskacija?

Jie „įmontavo“ į mūsų galvas „čipsą“

A jo. Bulvinį. Čia naujas kalambūras po lapinės kepurės?
Kam stengtis vartoti modernų slengą jei to nesugebi?

Kitais žodžiais tariant, jie naikina respublikoniškąją (terminas respublika reiškia viešąjį reikalą) mūsų būties dalį, įsakmiai agituodami už mūsų užsidarymą užsisklendimą individualiame „aš“. Mūsų sąmonėje vis labiau dominuojant „aš“ ir nykstant „mes“ elementams, šalį yra ištikusi bendrybių tragedija. Tai reiškia, jog mes nesugebame tenkinti tų savo poreikių, kurie yra siejami su viešosiomis gėrybėmis. Pastarosios yra bendro naudojimo gėrybės, kurių kūrimui naudojami bendri visuomeniniai ištekliai, pirmiausia biudžeto lėšos bei mūsų pilietinė veikla bendram labui.

Aš manau, kad tragedija šiuo atveju kito pobudžio: nieks nemato tų bendrybių, dėl to, kad ta valdžia labai aiškiai atsiskyrus nuo likusios visuomenės dalies, o ne susibendrybinus su ja. Kodėl taip yra - atskira tema.
Bet čia tikrai nėra bėda individualizme, nes jo (sveikais pavidalais) išties mūsų visuomenėje kaip tik per maža. Maža žmonių, kurie žvelgia į pasaulį per "aš", as in: AŠ prisiimu atsakomybę už savo gyvenimą.
Bendrumas toje gi res publica turėtų būti toks kuris leistų realizuoti invidualybę, o ne ją niveliuotų.

Jeigu norime kaip tauta būtų saugi kariniu požiūriu, turime išlaikyti savo kariuomenę, jeigu nusprendžiame, kad pavieniui neapsisaugosime nuo kriminalinių gaivalų, turime iš bendrų pinigų kurti teisėsaugos institucijas, jei norime gyventi šviesių žmonių visuomenėje, turime remti mokyklas ir universitetus.

Va, tai apie ką aš ir kalbėjau aukščiau... Taip, kariuomenė, policija ir valstybinis švietimo finansavimas yra reikalingas, tik klausimas kuria apimtimi?
Nes šiaip jau, jei mes kalbam apie mūsų karinį saugumą, tai Lietuvos kariuomenė nepajėgi mūsų apginti (atsižvelgiant į mūsų "tikėtinus priešininkus") - mes turim kažkokį šansą tik tuo atveju, jei kiekvienas "aš" bus tam pasirįžęs ir mokės tai daryti.

Jei mes kalbam apie "kriminalinius gaivalus" tai irgi prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi ir būtent aš, aš pats pirmiausia atsakingas už savo saugumą... policija tik viščiukus suskaičiuoja.

Jei mes kalbam apie švietimą, tai valstybė turi rūpintis juo, bet aš vis tiek pirmoj vietoj - rūpinimasis švietimu nereiškia, kad valstybė pvz. turi drausti žmonėms patiems mokyti savo vaikus jei jie to nori, arba drausti leisti juos į privačias mokyklas.

valstybė reikalinga tik tiek, kiek svarbūs duotai teritorijai ar tautinei bendruomenei yra bendrieji, kolektyviniai, viešieji reikalai.

Egzaktly. Tik tiek, ir ne daugiau.
Tai reiškia kad valstybė neturi kišti savo nosies į tai kas nėra viešieji, o individualūs reikalai.
Tai taip pat reiškia, kad valstybė gali imti iš žmonių tik tiek pinigų, kiek būtinai reikia tiems viešiesiems reikalams... bet ne tiek kiek ji užsimano.
Mane vis "žavi" savo pasisakymai I.Šimonytė. Kad ir berods užvakar per Žinių radiją jos pasisakymas apie tai, kad nors akcizai buvo padidinti, vis tiek žmonės tas akcizines prekes perka ne mažiau. Ir ji tai pateikia kaip argumentą, pagrindžiantį, kad tie padidinti akcizai yra gerai. Tokia "logika" sekant matyt gaunasi , kad juos galima didint ir toliau, kol žmonės ims nebepirkti? Čia tik man šita "logika" mažumėle keista atrodo?

Teisingumo ministras R. Šimašius į politiko postą atėjo iš LLRI , kuri reiktų vadinti valstybės likvidavimo institutu, prezidento pozicijos. Man iki šiol lieka mįslė, kaip antivalstybinio darinio vadovas gali tapti šalies ministru. Juk jis mus nuolat tikino, kad valstybė yra blogis ir kad rinka yra universalus, taip pat ir viešojoje sferoje (švietime, sveikatos apsaugoje, viešajame administravime ir t.t.) taikytinas režimas, kad mokesčiai yra našta visuomenei, o ne investicija į civilizuotą žmonių gyvenimą (su teismais, keliais, mokyklomis).

Va ir tas "esminis" pasažas apie tautos priešus...
Tik kad man atrodo, kad čia problema ne tiek R.Šimašiuje ir jo išsigalvotame "antivalstybiškume", kiek problema P.Gylio nesugebėjime suprasti, kad ne visi žmonės yra socialistai ar kitokio plauko kolektyvistai. Ne visiems žmonėms atrodo, kad valstybė yra pats nuostabybiškiausias dalykas pasaulyje. Ne visi į ją žiūri kaip į motiną, kuri turi jais rūpintis kiekviename žingsnyje it trimečiais vaikais.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad valstybė neturėtų kištis ten kur jai kištis nėra jokio reikalo (ir išvis - turėtų kištis tik ten kur tas kišimasis būtinas), neturėtų stengtis sureguliuoti viską ir visus - protingi suaugę žmonės turi turėti teisę patys spręsti ar jiems kristi ar jiems skristi. O tai savo ruožtu reiškia ir "mažesnę" valstybę, bei mažesnius mokesčius... už ką ir pasisako tiek LLRI, tiek ir pats R.Šimašius. Na, arba bent aš taip suprantu.

R. Šimašiaus buvimas Vyriausybėje dvelkia absurdu. Vyriausybė mums reikalinga, kartoju, tik tiek, kiek egzistuoja viešieji reikalai. Bet viešieji reikalai yra bendruomeniniai reikalai, kolektyviniai, nacionaliniai reikalai. Kadangi R. Šimašius viešųjų, nacionalinio lygio poreikių deramai nesuvokia ir neįvertina, jis negali vadovauti šių poreikių įgyvendinimo procesams. Šalį turi
valdyti žmonės, kurie gerai supranta nacionalinės politikos tikslus ir turinį bei sugeba tą politiką įgyvendinti. Šalį turi valdyti tikri respublikonai, o ne žmonės nesuvokiantys viešojo intereso reikšmės.

Man tai absurdu dvelkia tokie nusisnekėjimai...
Viešasis interesas yra gerai ir aš už jį... tik klausimas: koks jis? Ir mano (kaip ir R.Šimašiaus nuomone matyt) atimt iš visų (= nustatyti didžiulius mokesčius) ir paskui valdžios nuožiūra dalinti taip, kaip jai atrodo tinkama vaikantis netikro "solidarumo" ir tariamo "socialinio" teisingumo, nėra tas interesas...

Ir jei mes pažiūrėsim į tuos žmones, kurie yra "tikrų respublikonų" kvintescensija - į JAV tėvus kūrėjus, - tai pamatysim, kad jie savo pažiūromis nepalyginamai artimesni yra būtent R.Šimašiui negu P.Gyliui...

Todėl ir užbaigsiu aš gana radikalia vieno jų - B.Franklin'o, - citata, kuris, kiek suprantu, anot P.Gylio, turėtų būti totalus antivalstybininkas...

I am for doing good to the poor, but I differ in opinion of the means. I think the best way of doing good to the poor, is not making them easy in poverty, but leading or driving them out of it. In my youth I traveled much, and I observed in different countries, that the more public provisions were made for the poor, the less they provided for themselves, and of course became poorer. And, on the contrary, the less was done for them, the more they did for themselves, and became richer.

___________________________
* Kad ir pvz.: praeitą savaitę pranešė žinių tarnybos, kad Klaipėdoj operacijos metų sulaikytos 4 prostitutės. T.y. krūva žmonių dirbo, skambinėjo telefonais, važinėjo automobiliais tam - kitais žodžiais tariant, išleido krūvą pinigų, kad padarytų kažką, kas išvis neturėtų būti valstybės reikalas... Gal jie geriau būtų ieškoję mano automobilio vagies? Pavyzdžiui.
Arba kitas pavyzdėlis: Ginklų fondo išimtinė teisėprekiauti trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (neturintis jokio loginio pagrindimo valstybės monopolis tam tikrai komercinei veiklai) ... kaskart toj kontoroj apsilankęs pasijuntu, kaip tarybinių laikų gastronome, kur aptarnavimo kokybe š*dina (kalbama su tavim iš aukšto, aptranavimas lėtas...) ir išvis turi vos ne džiaugtis, kad tavęs nx nepasiuntė :/

toLLRIero*

Anot poko.lt labiausiai lietuviškojoje blogosferoje yra komentuojami Delfiaus straipsniai. Čia dar vienas komentaras va šitam va R.Lazutkos straipsniukui Delfiuje ;)

Jis žinia profesorius, ekonomistas, sociologas ir dar ten kažkas.

Ašai gi, kaip daugybekart sakiau - ne ekonomistas. Neekonomistas netgi.

Bet ir vėlgi, kaip ima toks korifėjus ir staiga pradriokstelna va tokiu putų srautu, kaip tame straipsnyje, tai man kaip neekonomistui staiga kyla klausimas, kad gal reikejo driokstelt kazkur privaciai... :/

Jei taip žiūrint nuo pradžių, tai baksnojimas pirštu į P.Gylio "giliamintišką" pasisakyma apie Laisvosios rinkos institutą man juokingas. Nes pats pasisakymas juokingas. Iš serijos 'I am Mister Obvious' - Laivosios rinkos institutas pasirodo yra ne planinės ekonomikos institutas... kas galejo pagalvoti? :))) Ir jis (t.y. LLRI, kaip ir begalė analogiškų instutų, think tank'ų, kitokių proto centrų įvairiausiose pasaulio valstybėse) teikia siūlymus savo valstybei (valdžiai) apie politikos formavimą. O ne užsiima slaptomis operacijomis skirtomis išaiškinti ir likviduoti (jei reikia - fiziškai) kartelius. Lyg tai būtų koks "Aras". Ar "Aitvaras" :D Čia gaunasi prikaišiojimas batsiuviui, kad jis batus siuva.

O apie tuos stalininio pavyzdžio kliedesius apie valstybės ir revoliucijos priešus aš išvis patyliu... :/

Ir R.Lazutka vėlgi irgi šoka į tą pačią trasą. Jam matote neįtiko laisvės nuo mokesčių diena :DDD

Suprantu, nepatiko, tai nepatiko. Manau, kad kolektyvistinių pažiūrų asmenims pati ta idėja, kad žmogus gali gali žiūrėti į savo sumokamus mokesčius taip pat, kaip ir į visokias kitokias savo išlaidas, yra atstumianti, nes juk mokesčiai yra Gėėėėris... Ir kuo jų daugiau - tuo Geriaaaaaaau Visieeeeeeeeeeems.

Bet tik... ne LLRI tą dieną sugalvojo. Tokiam specilistui ir ekpertui beigi visokiam profesoriui neturėtų būti sunku atsiversti tą pačią wiki ir pasiskaityti iš kur ta Tax freedom day atkeliavus  ir kas jos autorius buvo... (ir ne, jis žinoma nebuvo socialistas).

Man kažkaip rodės, kad kiekvienas mastantis žmogus supranta, kas ta mokesčių nuo laisvės diena ir su kuo ji valgoma (ką maždaug ji simbolizuoja). Ir nelabai aš bent jau įžiūrėjau, kurioje vietoje ten išvis įmanoma įsivelti į kažkokia sofistiką apie tai, kas tai yra mokesčiai, ar jie mokami valdžiai ar ne valdžiai, vaikiška ar ne mokesčius skaičiuoti dienomis... na ir t.t. viskas ką ten R.Lazutka priišvedžiojo.

Išvis - visas tas straipsnelis, man ne tiek kažkoks rimtas, svarus pasisakymas apie LLRI ir tągi jau mokesčių laisvės dieną, kiek aiškinimai žmogaus, išgirdusio anekdotą, bet totaliai neturinčio humoro jausmo, apie tai, kad tas anekdotas neteisingas ir nerealistiškas, matote gi.

Įžvelgti tame "piliečių nusistatymo prieš valdžią stiprinimą"... na, reikia išties lakios fantazijos :))) Juolab (visi manau sutiksim ;) ), kai valdžiai tokios pagalbos nereikia.

O tas nesugebėjimas suprasti ką taip paprastai "ant pirštų" paaiškino R.Šimašius? Apibendrinus: "kiekvienas nori sumokėti kuo mažiau, o mainais gauti kuo daugiau" - čia tik man atrodo, kad mintis išties labai paprasta ir tikrai nėra kur pasiklysti? Kur čia tame kažkoks "valdžios ir mokesčių neigimas"? (o ką aš manau apie tariamą "solidarumą" per jėgą aš jau rašiau praeitą savaitę berods)

Ir pabaigai... ištraukimas vaikų sergančių vėžiu, badaujančių močiučių ir kitų baisybių... na, tas gi išvis tuščia apeliacija į emocijas. Blogai žinoma, kad močiutės badauja - so what? Kuo tai siejasi su tema?

Pagaliau ar tikrai gerb. profesorius mano, kad jei ta mokesčių laisvės diena butų ne 167 (ar kelinta ten), o 207 bobutė turėtų ką valgyt? JAV ta diena ateina dviem mėnesiais anksčiau - ar tikrai ten tų močiučių situacija tokia katastrofiška kaip galima būtų pamanyti?

O jei tai būtų 367 metų diena, tai matyt išvis ateitų komunizmas?

Tai jau gal NE, AČIŪ.

p.s. Šiaip tai neatsikratau įspūdžio žiūrėdamas į tą straipsnelį, kad LLRI R.Lazutką irgi beigi P.Gylį kažkada kažkuo nuskriaudė ir dabar belenkoks smulkus LLRI pasisakymas (ar vien pats jų vardas) veikia kaip raudonas skuduras. Jautčius.

_______________________________________________________

* toLLRIero = torrero + LLRI

Progresiniai mokesčiai, mokslas, socialinis teisingumas ir kita sofistika

Matyt jau antras K.Griniaus straipsnis, kuris mane mažumėle nustebina. Va, šitas. Aš kartais net keliu sau klausimą: jis juk protingas žmogus, tai ko jis siekia rašydamas va kažką tokio? Čia provokacija ar jis išties tuo visu tiki?

Norėtųsi visą straipsneliuką išfiskint nuo pradžios iki galo, bet jis gan ilgas, tai tingisi, dėl to apsistosiu tik ties keletu "perlų"... pradėdamas žinoma nuo pavadinimo.

Maži mokesčiai – skurdi valstybė.

Kiekvienas, kuris mane bent kažkiek pažįsta jau manau gali nuspėt, ką tuoj sakysiu:
Koreliacija tai nėra kauzacija. Tai, kad egzistuoja kažkoks ryšys tarp reiškinių, dar nereiškia, kad jis priežastinis.
Dar daugiau, šiuo atveju, skirtingai nei K.Grinius stengiasi pavaizduoti visoje savo rašliavoje, yra greičiau atvirkščias, t.y.:
NE jei maži mokesčiai tai skurdi valstybė,
O jei skurdi valstybė tai maži mokesčiai*.
Nors vėlgi - pirmiausia išvis dar klausimas ar čia netgi koreliacija yra... tą matyt reiktų kažkaip pademonstruoti... ne vienu pavyzdžiu?

Bet kiek investuojama į mokslą, švietimą ir kitas sritis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis?

Man šiaip visad kyla klausimas: kodėl suplakama i vieną krūvą mokslas ir švietimas? Nors daugiau mažiau akivaizdu, kad tai nėra tas pat. Kad ir tas pats JAV pavyzdys, kur švietimas, bendrai imant, gan prastokas, tuo tarpu mokslas yra pasaulyje be konkurentų**.
Ir Lietuvos atveju mano nuomone šitas suplakimas duoda tik nenaudą - pas mus visi interesai nukreipti į švietimą, o mokslas pamirštamas. Dėl to jo pas mus (pasaulinio masto, o ne tiesiog užsienyje rašytų darbų atrajojimo) kaipo ir nėra. Na, gal koks K.Pyragas ar M.Gimbutienė (jei ji išvis priskirtina Lietuvos mokslui)... dar kas nors? Pagooglinęs randu dar vieną kitą lietuvį mokslininką, bet ir tie ne Lietuvoj...

Apskritai JAV pradžios ir vidurinių mokyklų lygis yra prastas. Bet
turtingesniuose priemiesčiuose ir miesteliuose mokyklos yra puikios, nes įvesti
aukšti nekilnojamojo turto mokesčiai, kad būtų galima pritraukti gerus mokytojus
itin gerais atlyginimais. Netaupoma vaikų sąskaita.

Tai koks čia pasiūlymas konkrečiai? Turtingesniuose priemiesčiuose įsteigti puikias mokyklas beigi juose įvesti aukštus nekilnojamojo turto mokesčius?
O gal tada tiesiog paprasčiau steigti privačias mokyklas? Kas beje ir yra daroma Lietuvoje. Na, JAV žinoma irgi - nes juk mes matyt nuo jų nusižiūrėjom...

Kita vertus, kaip jau minėta, nepaisant žemo švietimo lygio JAV (ten vyksta kovos ar mokyklose nereiktų dėstyti kretinizmo... t.y., atsiprašau, kreacionizmo... tai apie kokį lygį galima kalbėti), bet tai netrukdo jiems turėti ir rimto mokslo ir rimtų mokslininkų. Tai manau akivaizdu, kad griežto priežastinio ryšio tarp švietimo ir mokslo čia nelabai išeina įžvelgt...

Suprantama, kad Lietuva labai maža ir mokslo srityje mums tiesiog nesigauna ir negali gautis konkuruot su kitomis pasaulio valstybėmis JEI mes nesurasim savo vienos (na, dviejų, trijų bet ne begalės!) santykinai siauros(!) kitiems neįdomios (ar neprieinamos dėl kažkokiųtais pvz. klaidingo puritonizmo sumetimų) nišos į kurią investuosim tiek pinigus tiek ir potencialą***... O dabar net lituanistika (kuri grynai mūsų, "nuosava"), kiek suprantu Lietuvoje pavirtus farsu :/

Buvo pasikliaujama madinga neolibertarine ūkio teorija, pagal kurią kuo mažesni
mokesčiai, tuo spartesnis ūkio augimas, kuris savo ruožtu didina įplaukas į
biudžetą. Teorija absurdiška - sumažinus mokesčius iki nulio, iš viso nebus
įplaukų.

Aš gyvenu Lietuvoj senokai (like, from the birth, you know) bet dar nesu matęs čia pas mus libertarizmo valstybės politikoje (ekonominėje ar kokioje kitoje). Net liberalizmas ir tas socialistinis, o libertarizmu net nekvepėjo...
Kita vertus ta idėja apie mokesčių mažinimą, kurią išjuokia K.Grinius... na, iš kur mes galim žinot ar ji veikia, a? Man kelia šypseną finansų ministrės nosies rodymas iš serijos "akcizus dyzeliui sumažinom, o įplaukos už jį neišaugo, be be be...". Aš ne ekononistas, bet man kažkaip taip šviečiasi, kad, viena vertus, akivaizdu, kad reikia vertinti visą sistemą kompleksiškai. Nes jei fūra sunaudoja per metus 10000 litrų (nežinau čia daug ar mažai) dyzelio, tai nuo to, kad sumažinsi akcizą dyzeliui, ji automatiškai neims daugiau kuro naudot. Taip, galbūt galima kažkiek tikėtis, kad tie atlikę pinigai bus panaudoti tam, kad būtų daugiau pervežimų, bet gal už juos (aišku, kad ne vien už juos, bet) bus pvz. nupirkta naujesnė fūra (t.y. mokesčių pavidalu bus gautas ne akcizas, o koks PVMas), kuri dar ir mažiau kuro naudos, dėl ko per metus sunaudos tik 9000 litrų... Mes daugiau mažiau suvokiam, kad bendras ekonominis efektas nuo akcizo sumažinimo gal išeis į pliusą, o gal ir į minusą, bet vien pažiūrėjęs į įplaukas iš akcizo to juk nepasakysi...
Kita vertus... bent jau man, kaip nespecialistui, vėlgi akivaizdu, kad paprastai įmonės (o ir asmenys irgi) moka ne vieną mokestį, o krūvą jų. Ir jei vertinant visą apibendrinta mokesčių naštą sumažėjimas yra tik koks viens vargans procents, tai tikėtis, kad tai sukels kažkokius fejerverkus ir staiga dėl to iš mokesčių surinktos sumos išaugs dvigubai matyt neverta? A-ne?

Todėl atsakant į K.Griniaus repliką reik pasakyt, kad taip, žinoma, mokesčius sumažinus iki nulio įplaukų nebus. Bet ką K.Grinius atrodo pamiršo, tai, kad mokesčius padidinus iki 100 procentų tų įplaukų irgi nebus. Tikiuosi nereikia aiškinti kodėl?

Kai kalbama apie progresinių ir kitų mokesčių įvedimą, dažniausiai pabrėžiamas
turto perskirstymo motyvas. Pvz. Algirdas Sysas neseniai rašė, kad „progresinių
mokesčių paskirtis visada pirmiausia yra padėti išgyventi vargingiausiajam
visuomenės sluoksniui“. Tokios kalbos leidžia progresinių ir kitų pažangesnių
mokesčių oponentams tvirtinti, kad pavydas, noras nuskriausti darbščiuosius bei
išlaikyti dykaduonius skatina siūlomas pertvarkas.

Tokios oponentų kalbos juk akivaizdžiai pagrįstos? Ar vėl bus ištrauktas "socialinis" teisingumas? :/ (žr. toliau)
Nors išties (ir čia aš truputį nuklystų į pievas) A.Syso argumentas dar puse bėdos. Mane tai visad labiausiai ima žavėti kai aiškinama, kad progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį (pvz. tokia iškili politikė A.Bilotaitė: Aš palaikau progresinių mokesčių idėją, nes progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį, mažina atskirtį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų... čia).
Man, vėlgi, kaip neekonomistui :))) akivaizdu, kad jei tu nori pataikyti į vartus, tai reikia spardyti į juos, o ne pro šalį... Kitais žodžiais tariant - jei nori stiprint vidurinįjį sluoksnį, tai reikia JAM ir nustatinėt mažesnius mokesčius. Aš žinoma nežinau, kas dabar Lietuvoje laikoma viduriniu sluoksniu, bet tarkim, hipotetiskai, kad tai yra tie, kas gauna nuo 2 iki 4 tūkst "į rankas" per mėnesį. Tai nustatykim jiems GPM 10 proc., o tiems, kas nukrypsta į kurią nors pusę - ne tik į didžiąją, bet ir į mažąją - taikom didesnį tarifą. Na, tarkim 20 proc. Leeeeeeeeeeeeeeedas. Tuoj pat išnyktu (veik) visi kurie gauna nuo 0 iki 2 tūkstančių. Ir įtariu taip pat ir tie, kurie gauna nuo 4 iki kokių 7 tūkst. irgi :)))
Jei tai per drastiška, tai žinoma galime padaryti tuos perėjimus nuoseklesnius: pvz. kad
tie kas gauna 1900Lt (ir žinoma atitinkamai 4100Lt) mokėtų tarkim 11 proc,
kas gauna 1800Lt (4200Lt) - 12 proc
1700 (4300) - 13... ir t.t., kol
0 (6000) - 20 proc
Va, čia tai būtų labai kryptinga orientacija į viduriniojo sluoksnio stiprinimą.

Bet grįžtant iš takelio atgal į kelią (t.y. grįžtanta atgal prie straipsnio):

Socialinio teisingumo didinamas yra vienas, bet tik vienas, iš mokesčių
pertvarkos tikslų.

Matyt nėra žodžių junginio kuris mane labiau stebintų, nei "socialinis teisingumas". Stebintų ta prasme, kad prikergus prie vieno žodžio ("teisingumas") kitą ("socialinis") staiga tas žodis ("teisingumas") tampa savo paties priešingybe. T.y. aš suprasčiau jei šita sąvoka skambėtų kaip "socialinis neteisingumas", betgi ne...
Kas yra teisingumas? Neieškant konkrečių apibrėžimų kiekvienas tą maždaug žino: net jei nesiknisti giliau, tai "akis už akį" yra teisinga.
Jei kažkas iš tavęs kažka atėmė, tai jei tas turtas tau gražinamas, tai yra teisinga. Bet jei jis atiduodamas Petrui - tada ne. Jei aš kasiau griovį ir iškasiau per valandą 10 metrų, o Zigmas 20 metrų, o atlyginimą mes gavom vienodą, tai nors aš žinoma labai patenkintas tuo, bet objektyviai man aišku, kad tai matyt nelabai teisinga. Na, ta tikrąja teisingumo prasme. Daugiau dirbi - daugiau uždirbi - daugiau turi. Taip.

Bet tik prikergkim prie žodžio "teisingumas" žodį "socialinis" ir staiga "teisinga" ir "neteisinga" susikeičia vietom. Aš dirbau daug daugiau ir uždirbau daug daugiau, kai Jonas tuo tarpu sh malė ir nieko neuždirbo... Teisinga? Matyt. Bet tai juk socialiai neteisinga! Juk Jonas irgi vaikus turi. O ir buto sienos pas jį apipelijusios... Juk isties socialiai teisinga būtų iš manes dalį atimti ir atiduoti jam. A-ne?

Kitas per aną galą prievartaujamas žodis yra "solidarumas". Na, jis kiek sudėtingesnis nei teisingumas, bet net įvertinant tai, manau, kad kiekvienam aišku, kad tai nebuvo joks solidarumas kai Tadas Blinda atimdavo iš turtingų ir atiduodavo vargšams (nors tai buvo "socialiai teisinga" :DDD ). Jei (takim) aš esu turtuolis**** ir matau, kad mano kaimynams sunkiai gyvenasi ir stengiuosi kažką daryti, kad ir jiems ir man gyventųsi geriau (arba net altruistiškai bandau, kad lai tegu man kažkiek nepatogu, tačiau jiems daug geriau dėl to) - tai matyt yra solidarumas... Bet jei jie įsilaužia į mano namus lydimi policininko ir sako "na, dabar solidariai pasidalinkim tavo turtą" - tai čia juk joks solidarumas.
Todėl ir progresiniai mokesčiai nėra solidarumo apraiška jei jie yra privalomi ir užtikrinti prievarta...
Hmmm... O čia mintis! Įdomu, įmanoma Lietuvoje imt ir susimokėt daugiau mokesčių? Na, tiesiog atvaryt į VMI ir sakyt: "aš noriu susimokėt papildomai viena kitą tūkstantį litų GPM... ne, aš pajamų daugiau negavau, bet man tiesiog norisi susimokėt daugiau mokesčių... iš solidarumo"? :)
Kažko man atrodo, kad nieko iš to nesigautų.
Nors tai būtų išties solidaru... Nors ir neįtikėtina.


______________________________
*Pasikartosiu, aš nesakau, kad čia yra priežastinis ryšys. Tiesiog jei jis yra, tai labai įtikinamas būtent šis variantas, nes kuo valstybė turtingesnė, tuo didesnė pinigų dalis pas "paprastą žmogų" "atlieka" kai patenkinami jo būtini kasdieniai pragyvenimo rūpesčiai, vadinasi tuo didesnę dali (hipotetiškai) iš jo galima būtų paimti tikroms ir/ar tariamoms "visuomenės reikmėms".
** Tam tikrose atskirose srityse žinoma yra kas JAV pranoksta, bet jei imant bendrai, tai...
*** Ir aš čia kalbu apie "prioritetinių sričių nustatymą", o apie pajėgų koncentravimą, visur kitur paliekant absoliutų minimumą.
**** Nors deja nesu. Bet nieko dėl to ir nekaltinu.

In societies where they tried to impose their will on the free market, or push it aside, the free market became known as the “Black Market.” The market is like water…it’ll seep in, despite your best efforts.

Ir dar karteli (eilini) apie loginį mąstymą...

Ko norėt iš "paprastų žmonių", jei va Tallinno unnivversiteto rektorius profesorius daro žioplas klaidas. Galima žinoma sakyt, kad jis čia tiesiog ironizuoja, bet nemanau, kad kas nors skaitantis priims tai kitaip, kaip tik tiesiogine prasme.

Nesu nei ekonomistas nei politologas, todėl, nors ir turiu savo nuomonę apie R.Raudo dėstomas mintis, bet (šį kartą ;) ) jų nereikšiu. Bet va tai:

Pasak profesoriaus, mūsų laikais pastebima, kad demokratija nebesiderina su
ekonominiais tikslais. "Pažvelgus, kokioms valstybėms dabar sekasi geriausiai, -
tai Liaudies Kinija, nors negalima pasakyti, kad tai labai demokratiška
valstybė, bet kokie ten yra ekonominio augimo greičiai! Prašyte prašosi išvada,
kad Kinijos politinė sistema yra daug efektyvesnė grynai ekonominiu požiūriu.

...tai yra tiek akivaizdus non sequitur, kad profesoriai sau neturėtų to leisti.



Paimkim pvz. vėlgi automobilinį pavyzdį.

Tarkim turi pradedantyjį vairuotoją, kuris pirmą kartą išvažiavo į trasą pasivažinėt. Pirmajį kartą jis pravažiavo tą trasą per 3:00 min, antrąjį per 2:30, trečiajį 2:15 etc 2:00... 1:55... 1:50... 1:45...

Ir tuo pat metu trasoj važinėja lenktyninikas. Ir jo rato įveikimo laikas 1:20... ir vazineja jis ilgai ilgai, bet tas laikas gerėja labai nežymiai - galbūt keliomis dešimtosiomis (o gal dar mažiau - tik keliomis šimtosiomis) sekundės dalimis.

Kiekvienas mąstantis žmogus nesunkiai pasakys kuris vairuotojas yra geresnis ir pasakys, kad toks greitas pradedančiojo progresas tai nieko nuostabaus. Ir taip yra bet kurioj srityje - kai pradedama kažką daryti pirmieji žingsniai visad gaunasi (sąlyginai) dideli (jei žinoma kažkiek gebama tai daryt, o ne nemokšiškai trypčiojama vietoje) - bet va paskutiniųjų procentų "išmelžimas" bet kokioje srityje ir yra sunkiausias. Ir čia nebūtina imt automobilinį pavyzdį, tai gali būt kad ir disko metimas ar žaidimas šachmatais... na taip, arba ekonomika.



Gi R.Raudas išverčia viską išvirkščiai.
Jei tikėtumėm jo "logika" tai apie minėtus vairuotojus "prašyte prašosi išvada", kad to pradedančiojo vairuotojo smegenų sandara yra daug efektyvesnė greito važiavimo lenktynių trasoje požiūriu... :DDD
Juk akivaizdu, kad jokia tokia išvada nesiprašo... gal tas pradedantysis ir paaiškės esantis greitesnis, bet dabar mes to pasakyt tikrai negalim...

Tai negi neakivaizdu, kad ir apie Kinijos ekonomiką ir politinę sistemą jokių tokių perdėtai toli einančių išvadų daryt neina... ar bent jau ne remiantis tokiais argumentais...