Keista man vistik, kaip kai kurie (bukim saziningi - ne tiek jau mazai) zmones, nors patys skuba kaltint sovietiniu palikimu, patys jo neatsikrate. Taip, turinys pasikeite - vietoj Marxo, Lenino ir Stalino dabar gal kitos pavardes irasytos, betpats mastymo budas, tai, kaip zmones viska mato, tai nepakito...
As net nekalbu apie tokius akivaizdzius dalykus, kaip nors kad viskuo pasirupintu valdzia (nors mano nuomone tai tik simptomas, bet ne pati liga)...
Anksciau buvo vienos partijos tiesa... dabar niekas per daug nesigilina - dabar irgi yra tiesa, tos partijos kuri mano (ir partija siuo atveju - visai nebutinai politinis darinys). Suvokimas, kad gali buti ivairios nuomones, kad gali buti kitas poziuris, islenda tik tada, kai tas kitas poziuris pasirodo besas "mano poziuris"... Ir ash jau nesikartosiu, tai ka rasiau apie nuomones - "mano nuomone" dazniausiai reiskia ne savo nuomones turejima ir jos reiskima, o blevyzgas tuo atveju kai nieko apie tai ka kalbu neismanau (nes jei nors truputi ismanau (net jei nepakankamai), tai tokiu atveju jau bus ne "mano nuomone", bet "tai yra tikroji ir vienintele tiesa")...
Suvokimas, kad pries blevyzgojant reikia bent truputi pagalvot... jis dinges. Per tuos 50 ar kiek ten metu, kai viskas, kas buvo sakoma buvo is anksto nustatyta ir mastyt poreikio nebuvo mastymas pries kalbant atrofavosi... visiskai.
Ir deja, deja net dabartinis jaunimas (paaugliai ir kiek vyresni, kurie jau isaugo "nepriklausomoj Lietuvoj") nelabai suvokia (nors tai neturi stebint turint omeny, kokie ju tevai), kad nepriklausomybe prasideda nuo zmogaus - nuo jo NEPRIKLAUSOMO MASTYMO. Tai pradzia ir tai pabaiga. Ir matyt mums prireiks daugiau nei vienos kartos, kad tai pakistu. Arba ne.
