O dar valstybė turi nušluostyti nosį...

Juk visi sutaria, kad vaikų sveikata turi rūpėti ir valstybei, ne tik jų tėvams?  Tai ir nosį sloguojančiam vaikui irgi turi valyti ne tik tėvai bet ir valstybės paskirtas specialistas - Valstybinės apsisnarglėjusių nosių valymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojas. Nors ne... pastarojo funkcija yra nubausti tėvus administracine bauda tuo atveju, kai jie nevalo vaikui apsisnargėljusios nosies? Argi ne?
Ne?

O kodėl ne?...

Nes va juk niekam nekelia nei nustebimo nei pasipiktinimo, kai valstybė per prievartą verčia tėvus rūpintis savo vaikų sveikata ("saugumu", bet šitame kontekste tai tas pat) kitu būdu - priversdama vaikus sodinti į vaikiškas kėdutes automobilyje ir už nepaklusimą baudžia?

Patikslinu, jei kas nesupranta: aš manau, kad vaiką būtina sodinti į specialiai jam skirtą automobilinę kėdutę. Ir mano nuomone tėvai, kurie vežioja savo vaikus stovinčius ant galinės sėdynės (ką man yra tekę matyti ne kartą ir ne du) yra idiotai. BET, aš taip pat manau, kad už savo vaikus atsako tėvai. Taškas. Valstybė neturi jiems nurodinėt, kaip auklėt savo vaiką ir kaip rūpintis jo sveikata. Taip, gal tam tikrais atvejais reikia iš kai kurių tėvų atimti tėvystės teises ir tada vaiku tenka rūpintis valstybei (jei šios pareigos neprisiima kitas žmogus), bet jei tokios teisės nėra atimtos, tai nėr ko lyst kur bereikia. Put up or shut up, tsknt - arba pats tai darai arba užsičiaupi ir neaiškini*.

Žinau, kad aš esu tas, ką Milton'as Friedman'as ironiškai vadino "laisvės ekstremistu" :) - man vis atrodo, kad valstybė perdaug visur kišasi kur neturėtų.
Suprantu, kad bus daugybė žmonių, kurie sakys, kad valstybė gerai šiuo atveju elgiasi, jei panaudodama valdžios jėgą nurodo tiems aukščiau minėtiems idiotams užtikrint savo vaikų saugumą... Bet... o kur tada riba ką valstybė gali nurodinėt, o ko ne?

Yra pvz kita grupė idiotų, kurie pasisako prieš vaikų skiepijimą. Nes jiems vaidenasi, kad jie sukelia autizmą ar dar kokios nesąmonės**. Kaip manot, ar valstybė turi per prievartą tokius vaikus skiepyt nepaisydama tėvų valios, o jei pastarieji priešinasi - pripaišyt jiems baudas už tai?

O ką jei Jūs pvz. užsinorėsit savo vaiką mokyt namie? Net nesvarbu kodėl - ar dėl to, kad Jūs šizikas kreacionistas (kuris "netiki" mokslu) ar dėl to, kad bandot išaugint naują Judith Polgar,- tokiu atveju irgi valstybė gali Jus baust už tai, kad vaiko neleidžiate į mokyklą ir rūpinatės juo ne pagal jos nustatytas taisykles?

Kur tada ta riba, kur valstybė jau nebegalės kištis? Ar ji gali viską ko tik užsinori jei tik tai (tikrai ar tariamai) yra skirta "vaikų gerovei"?
Nurodyt vaikus auklėt "tradiciškai vertybiškai" kataklikiškai (nors tėvai laisvamaniai)?
Atimti tėvystės teises už tai, kad aštuonmetis vaikas paliekamas vienas namie visai dienai per mokslo atostogas, o tėvai išeina į darbą?
Bausti tėvus už nepriežiūrą, jei vaikas bežaisdamas lauke su draugais susigurina nosį?


Žinoma, kad valstybė (valdžia) turi rūpintis vaikais. Vaikų, kaip visumos, sveikata ir gerove. Panašiai, kaip ji turi rūpintis visuomenės saugumu ar šalies nepriklausomybe. Ir pvz tarkim visuotinis vaikų skiepijimas summa sumarum matyt yra gėris...
Ir taip, kartais valstybė turi apginti skriaudžiamą vaiką nuo jo paties tėvų.

Bet yra didžiulis skirtumas tarp tokio rūpinimosi ar skriaudžiamo vaiko apgynimo ir smulkmeniško lindimo ir detalaus nurodinėjimo normaliems*** tėvams, ką jie gali ir turi daryti, o ko ne... ir dar baudimo už nepaklusimą.


p.s. Turint tai omenyje manau nesunku nuspėt, ką aš manau apie tuos ponios A.Zuokienės pasisakymus straipsnyje:

<...> nors visi sutaria, kad vaikų saugumas turi rūpėti ne tik jų tėvams, bet ir valstybei, tačiau Seimas atmetė jam pateiktą kitų šalių patirtimi paremtą siūlymą šioms prekėms sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 9 proc. <...> valstybė pasirinko lengviausią kelią visą naštą už vaikų saugumą sukraudama ant tėvų pečių.

Hmmm... kaip čia pasakius. Kai kurie tėvai mano, kad jų vaikai (vaikų saugumas) - tai labiausiai jų ir tik jų rūpestis. Ir, kaip minėta, jei valstybės vaidmuo kažkoks ir yra, tai palyginus nedidelis ir labai bendras.

Nes rūpintis vaikais yra tėvų pareiga. Ir ne tik pareiga, bet ir prerogatyva. Taip, rūpinimasis savo vaiku galbūt ne visada yra lengvas, kartais vaikas vargina, kartais jis erzina, kartais nesustodamas lipa ant galvos, kartais be jokio reikalo nenustodamas staugia, kartais lenda ten kur pavojinga ir daro tai, kas jam gali kainuoti gyvybę ir tenka stebėt jį nei akimirkai nenuleidžiant akių... ir gal išties A.Zuokienė teisi, kad (kartais) tai yra "našta". Bet ši "našta" yra tėvų. Būtent - tėvų. Ir niekas kitas už juos šios naštos prisiimt negali ir neturi.

Įskaitant ir valstybę. Ir jei pastaroji neprisigalvotų visokių nesamonių, o paliktų tėvams patiems rūpintis savo vaikais, tada ir nereikėtų kalbėti apie kažkokius "naštos užkrovimus"...

______________________________
* Papildomai patikslinsiu, kad jei dėl tokio idiotiško elgesio vaikams kiltų žala (t.y. jie būtų sužaloti), tai manau visai reikia galvot apie tokių tėvų atsakomybę... taip pat kaip jie atsakytų jei savo veiksmais padarytų žalą kažkam, kas nėra jų vaikas - gal tada nebūtų tų istorijų kai tėvai sergantį vaiką laiko negydomą tol, kol tas jau visai atsiduria ant mirties slenksčio, tada jį išveža greitoji, bet medikai nesugeba nieko padaryti... o tėveliai lieka tyresni už ledinį spiritą (ir žinoma šitos istorijos nesusilaukia tiek žiniasklaidos dėmesio kaip tie atvejai kai medikai š sumala) :/
** Aš noriu pabrėžt, kad aš nekalbu apie tuos tėvus, kurie neskiepija vaikų, dėl to, kad pastarųjų negalima skipyt dėl medicininių kontraindikacijų - tai rimtas dalykas, ir visiškai skirtingas, nei bėro briežio kliedesiai apie tariamus autizmus.
*** Visiškai "normalūs" žmonės neegzistuoja, žinia, bet manau, mano mintis vis tiek aiški :)

Tu - neypatingas. Get over it.

Dar vienas senai parašytas postas, kuris ilgai (2 metus)  kabėjo "draft'uose" ir niekaip neprisiruošdavau jo baigt. Na, dabar tai padariau. Here we go!

__________________________________________________________

Juokauju :) Beveik :)
Tiesiog šitą užpūtė į galva toks viešas atsakymas kurį Povilas Račas parašė į Užkalnio mintis.

Mano "namas iš krašto" šiuo atveju, bet kadangi jis pats kviečia į kovą tai ir aš pa(si)sakysiu... Povilo mintys gražios, ir kaip matosi iš komentarų jo bloge, patiko jo bendraamžiams, bet bet... drįsiu vis tik pasakyti, kad Užkalnis, nepaisant visos jo tulžies atsargos, vis tik tikrai pastebi keletą dalykų taikliai...

Kita vertus, kaip komentaruose pastebėjo Justinas Žilinskas, tikėtina, kad "ne apie tokius kaip tu jis rašė". Nes ir aš manyčiau, kad (kiek aš (neakivaizdžiai žinoma) A.Račą pažįstu) tėvukas Povilą turėjo išmokyt mąstyt ir vertint aplinką bent kažkiek kritiškai... bet vėlgi: kritinis mąstymas nėra įprastas ir kiekvienam žmogui būdingas dalykas. Jaunimui irgi.
Dėl to ir šitoje Povilo rašliavoje, tas jo "mes" greičiausiai apima tik nedidelę dalį tų, apie kuriuos savo rašliavoj kalbėjo Zaratustra Užkalnis (arba šioje savo rašliavoje postringauju aš :) )...

Ir neskubėkit sakyti, kad aš koks išlepęs tėvų vaikelis, nes viskas bus paaiškinta.

Tu išlepęs tėvų vaikelis.
Na va, kai su esminiu dalyku išsiaiškinom, galim pakalbėt ir apie kitką :DDD

Nusipelnėme gyventi geriau. Už ką? - iškart skuba klausti. O aš atsakau, kai mes gyvensime geriau, mūsų vaikai gyvens dar geriau, o vaikų vaikai…<...> Ir manot mes nesam dėkingi? Manot kiekviena sausio 13d. ar vasario 16d. mums nieko nereiškia? Manot, kad žiūrėdami, kaip 1992 metais Lietuvos rinktinė iškovoja bronzą, mes nenubraukiam ašaros?

Man tai įdomesnis klausimas: o kodėl jums atrodo, kad jūs to nusipelnėt? Ką jūs tokio nuveikėt kad nusipelnytumėt? Gimėt? :)

Jūs dėkingi? O koks skirtumas? Suprantu tėvukas pasidžiaugė, kad važiuos į Havajus (Havajus?). Na ir kas?
Esmė juk čia (bent jau imho) ne kažkokiam dėkingume, o būtent tuose batuose (kurių nėra kur nusipirkt)... t.y. tame suvokime, kad tai, kas yra (aplink) nėra "savaime suprantama" kaip tam "auksiniam jaunimui" rodosi. Esmė čia ne kažkokiose ten barikadose prie Seimo ar pralietam kraujyje - esmė yra mąstyme. Tame įsitikinime, kurį Tu pats užtikrintai dėstai:  

Mūsų tėvai mums suteikė pamatą, išvalydami visą žemę nuo šlykščių nesąmonių ir mes to jau nebepatirsim.

Bet ar Tu visiškai tikras, kad nepatirsit? Tu tikras, kad istorija jau baigėsi ir dabar jau "visi gyveno gražiai ir laimingai"?

...esame po-zi-ty-ve-sni...

...sakai?

O ar nėra tas "pozityvumas", tai tiesiog žiūrėjimas nosį užvertus į dangų ir gėrėjimasis juo, nenorint pažvelgt aplink ir apsidairyt kas po kojom? Alegorijos apie pamatus ir namus yra gražu, tik kad realybėj deja nėra taip, kad tėvai davė pamatą ir jis čia jau amžiams (buvo laikai, kai "atėjo Leninas visiems laikams"... ir kur jis dabar?). Tą pamatą juk lipdyti reikia nuolat, ir nuolat prižiūrėti, kad nesutrupėtų... bet juk daug įdomiau svajot apie dangoraižių iš stiklo ir aliuminio statybas?

Kūryba, įkvėpimas - tai pasaulio varomoji jėga. Juodadarbius keičia mašinos, kompiuteriai. Vis dažniau ir dažniau. Bet kūrybininkų kompiuteriai niekada nepakeis. Žmogus tuo ir yra unikalus, kad geba generuoti idėjas! Tad kodėl to neišnaudojus visu šimtu procentų?

Idėjos yra gerai. Be jų - niekur. Bet išties jos turi vertę tik kai jos įgyvendinamos. Jei jos yra įgyvendinamos. Idėjų įgyvendinimas yra ta "pasaulio varomoji jėga", o ne tiesiog (tuščias) jų generavimas*.
O tie visi "kuribinių asmenybių" šūkiai "aš kuribinė asmenybė!" labai jau dažnai reiškia tik tiek, kad "aš tingiu dirbt, duokit man paėst"... :/

Mūsų kartos požymis yra tas, kad mes siekiame komforto. Išorinio, vidinio. Pakartosiu - siekiame. Ne laukiame. Ir vėlgi, tai tik dėl geresnio pasaulio. Mano manymu.

Mintis graži. Norėčiau ja tikėt. Ir patikrint ja matyt galima nesunkiai - ėmus ir išmetus krūvelę tokių siekėjų į negyvenamą salą. Įdomu juk, kas būtų: siektų jie to "geresnio gyvenimo" susidariusiose sąlygose ar lauktų kol juos išgelbės ir jie galės grįžti į savo komfortabilius pasaulėlius?
Kaip manai?

Jūs siekiat komforto? Tikrai? Įtariu, kad Užkalniui, kaip ir man, atrodo kiek kitaip. Jūs jo ne tiek siekiat, kiek manot, kad tas komfortas yra visiskai normalu, natūralu ir taip turi būti ir visada bus (taip taip... čia tas "pamatas", kurį "tėvai suteikė")...

Individualybės. Šiais laikais didžiausia blogybė yra būti “pilka mase”. Nieko negali būti blogiau už sutapatinimą su “pilka mase”. Taigi, žmonės (jaunimas) siekia individualumo. Ir vėlgi - kas tame blogo? Orvelas rašė 1984-uosiuose apie tuos vienodus žmones, galbūt dabar kas parašys apie visus skirtingus.
Kišant mano nuomonę čia - įvairovė yra gerai. Spalvos. Nauji potyriai. Nemonotomiškas gyvenimas. Toks visuomenės įvairialypumas neleidžia tau pačiam dūlėti stagnacijoje, tu esi tiesiog priverstas judėti pirmyn, keistis, ieškoti naujų raiškos formų.
<...>
Rūbai ir kt. Va čia mano karta man labiausiai patinka. Nes jie peržengė ribą.

O Tu tą knygą, kurią mini, skaitei? Ir tikrai nepastebi, kaip labai ta realybė panaši į mūsų dabartinę. Ne, ne išoriniais požymiais, ne visu tuo grotesku, kurį nupaišė Orvelas, bet savo esme? Vienodu mąstymu, kuris politkorektiškai privalomas? Tariamu saugumu, kurį tariamai turi užtikrinti kažkas kitas (valdžia)? Nepastebi? Na, gal čia tik aš tą įžiuriu... paranojikas... :)

Sakai "jie peržengė ribą"?
Ką ką jie padarė? :)))
Prisėsk kada nors tam pačia CoffeeInn'e ir pažiūrėk į tuos "peržengėlius" tuntais einančius pro šalį... ir kuo ilgiau žiūrėsi tuo aiškiau pamatysi, kad "marga, tai yra nauja pilka".
Čia vienas tų dalykų, kuris mane stebina išties: tarybiniais laikais visi buvo pilki (juodi, tamsiai ir šviesiau mėlyni, rudai gelsvi etc) - vienodi... Dabar gi... visi atseit margi... margi vienodai. Marga masė tai ta pati pilka masė tik netyčia įklampojusi į statybinių dažų sandėlį? Visi vienodai neindividualūs savo įsivaizduojamame individualume. Visi individualiai galvoja tas pačias mintis. Visi juda pirmyn žingsnis į žingsnį su visa marga mase, visi ieško tų pačių vienodų saviraiškos formų - visi tokie vienodai tapačiai "individualūs".
Į tą juk ir bado pirštu Užkalnis - tos "individualybės" yra fake (liet. netikros, dirbtinės) kai tie visi "individai" apsiavę vienodom "baskėtkėm" su vienodais mac'ais ir visi toooooooookie vienodai "kuribingi"...

Ir kai visi su vienodais paštininko krepšiais - tai irgi joks individualumas.
Ir tas krepšys juokiasi iš pederastkės tokiu pačiu juoku, kokiu juokiasi puodas, kad katilas juodas...

Dabar visi nori apple’o.

Taip kaip visi nori Porsche. Nesvarbu, kad dauguma važiuot normaliai nemoka. Ir net nesiruošia. Bet juk jie tikrai nori ne dėl to, kad Porsche gerai atrodo ar kad tai atseit "kieta" (ir "skečia kojas"), bet todėl, kad gerai traukia ir dar geriau "stovi" ant kelio. Va jie kaip tik vakar išsinagrinėjo technines charaketeristikas ir negalėjo nustot džiaugtis kintamo ilgio įsiurbimo kolektorium ir daugiasvirte galine pakaba... if you get my drift ;)

Per savo gyvenimą turėjau tiek sugedusių ausinių ir mp3 playerių, kad būtų išėjęs labai geras iPod’as, kuris, galiu lažintis, iki dabar veiktų.

Aš per gyvenimą turėjau vieną "plejerį" (kasetinį žinoma :) ) ir viena mp3 grotuvą... Mp3 grotuvas veikia (tiesa nežinau kur tas plejeris). Tai jokios konkurencijos vansi... :)

Bet vis matau tuos gatvem einančius jaunuolius su ausinėmis ausyse. Jų žinoma buvo ir anksčiau. Bet anksčiau tos ausinės buvo skirtos klausytis muzikos. Dabar?
Labai jau man atrodo (nors ir norėčiau tikėti, kad klystu), kad paskirtis jų visai kita: pabėgti nuo realybės. Atsiriboti nuo juos. Tie žmonės vaikšto kaip zombiai ir elgiasi kaip zombiai... nieko aplink nemato, negirdi į nieką nereaguoja ir visa savo povyza sako "manęs čia išvis nėra". Ir tik išlupus ausines iš ausų jie staiga atgyja - pabunda į šią realybę. Veiduose atsiranda gyvybė ir emocijos.

Ir tie visi mac'ai su nemokamu wi-fi... Juk tai irgi tas pats. Juk ne informacijos prieinamume esme. Ne žiniose kurias gali semti rieškučiomis ir gerti tarsi iš šaltinio. Ar kam tai idomu?
O vilioja juk galimybė pabėgti... Vilioja visokie "socialiniai" tinklai, tas susikurtas gyvenimas kur tu esi "individualus". Kur tavo avataras parodo koks įspudingas tu norėtum būti...
Nes kai išlendi iš to pasaulio į realybę, staiga paaiškėja, kad visas tas tavo ypatingumas tebuvo iliuzija. O tas bliūkštančio baliono jausmas krūtinėje yra oi koks nemalonus...


Hmmm...

O betgi tačiau, nepaisant viso to, ką prirašiau, manau, kad viskas bus gerai.
Arba ne.
Bet irgi: o koks skirtumas?...


Deja, bet visi mes esam daug daug labiau panašūs, negu skirtingi. Nors visi paslapčia norim būti ypatingais, individualiais... norim būt antžmogiais.

Ir tik labai nedaugeliui tas pavyksta...

_____________________
* Taip taip, netgi tokių labai abstrakčių idėjų (plačiausia žodžio prasme) kaip kvantinė mechanika ar reliatyvumo teorija... Ir ne, aš nesuvedu visko iki "tefloninės keptuvės" (čia pagal Neil deGrasse Tyson'ą), aš pritariu jo minčiai, kad ne viskas keptuvėmis matuojama. Aš šiuo atveju tiesiog apie tai, kad palepsėt belenką ir vadint tai idėjomis yra lengva... imti vėliavą ir bėgt ant barikadų - sunku.

Po rinkimų kelios mintys...

Sekmadienį labai ilgai laužiausi prieš eidamas balsuoti... ar išvis eit balsuot, o nuėjus už ką balsuot... nes balsuoti nebuvo už ką - mano apygardoj konkurencija buvo tarp AWPL atstovės, kurios pavardės aš net nepamenu ir... Ž.Pinskuvienės. Džiugu tiesiog.

Ką aš manau apie Lenkų rinkimų akciją jau sakiau ir man išties ranka nekilo balsuot už "partiją" kuri neturi jokių politinių įsitikinimų išskyrus vieną - "mus skriaudžia"... Aš norėčiau tikėti(s), kad dabar kai jie laimėjo pakankamai vietų tam, kad turėt savo frakciją Seime jie gal pagaliau ir kažkokią politinę pasaulėžiūrą iškritalizuos ir taps nebe vieno šūkio partija*.

Kita vertus, nors mano nuomonė apie Darbo partiją nėra tokia neigiama, kaip daugelio mano pažįstamų**, o bet tačiau pati Pinskuvienė uždirbo per metus 4907Lt ir išrinkt į Seimą bomžą tam kas jis paskui savo balsą po 10 litų pardavinėtų***... ką aš žinau. Plius žinoma ta balsų pirkimo istorija.

Va taip paskui ir nutinka, kai kad ir kaip begalvoji, o pasirinkimo nematai - belieka atiduoti balsą už... Chuck'ą Norris'ą.

Kas charakteringa, kad rinkimų apygardoj sugadintų biuletenių buvo 9,56 proc., kas yra veik dvigubai daugiau nei Lietuvos vidurkis (5,48 proc.), o mano apylinkėj išvis - iš atėjusių balsuoti 520 rinkėjų 113 sugadino biuletenius, - reiškia daugiau nei penktadalis žmonių prisivertė ateiti, bet nematydami už ką balsuot tiesiog sugadino biuletenius... manau tai pasako. Daug.
 
Ex post galima konstatuot, kad laimėjo lenkė ir atsižvelgiant į tai, jog jokios nuoskaudos dėl to nejaučiu... matyt taip ir gerai.

Tiek šiuo klausimu.



Ir dar pora žodžių apie mūsų brangiosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymus (pažiūrėkit video).

Mano nuomone tas pasisakymas dėl Darbo partijos... nelabai deramas (ir čia jei jau labai švelniai išsireiškiant). Taip gali sau leisti kalbėti politikai, politikos analitikai, blogeriai ir komentatoriai Delfyje. Bet tokie pasisakymai netinka Prezidentei dėl, kad tai ką daro Prezidentė, iš esmės yra pasakymas rinkėjams, kurie balsavo už Darbo partiją "jūsų balsas nesiskaito". Dar daugiau - tai Prezidentės pasakymas tiems rinkėjams "manęs jūsų nuomonė nedomina".

Taip, DP padarė daugiausia pažeidimų ir pas juos yra baudžiamųjų bylų uodega, bet... ne tai, kad tie žmonės kurie už tą partiją balsavo (ypač antrajam ture) to būtų nežinoję. O jei žmonės žinojo, kad renka potencialius nusikaltėlius, bet vis tik išrinko... hmmm... taip galim galvot apie tai ką norim, bet jei jau gyvenam valstybėj kuri grindžiama demokratijos principais, tai nori nenori, patinka mums tai ar ne, bet turim jais ir vadovautis. Ypač Prezidentė. Ir tų žmonių balsas turi būti svarbus.

Na, bet jei jau Prezidentė sau leido visokius itin abejotinus pasisakymus ir prieš rinkimus, tai šitas matyt neturėjo nustebint.

O kitą jos pasisakymo dalį apie tai, kad ji skubos tvarka teikia Seimui rinkimų įstatymų pakeitimus aš galiu įvertinti tiek vienu žodžiu: FARSAS. Taip kaip tai apibrėžia tarptautinių žodžių žodynas:

komedijos rūšis – mažareikšmiais kasdienybės konfliktais, situacijų komizmu, storžievišku juoku, bufonada pagrįstas draminis kūrinys arba vaidinimas.

Būtent: tai tik bufonada skirta pademonstruoti "kietumą", bet ne realūs veiksmai siekiant kažką išspręsti...

Viskas, rinkimai praėjo. Problemos, kurios buvo matomos ir per ankstesnius rinkimus ypač išryškėjo. Ir derėtų rimtai to imtis - rimtai ir kompeksiškai peržiūrėt rinkimų įstatymus (kurie jau "morališkai paseno"), iš esmės naujai teisiškai sureguliuot rinkimus, kodifikuot reguliavimą (baigt rengt tą be galo rengiamą rinkimų kodeksą, kad būtų tik vienas rinkimus reglamentuojantis įstatymas vietoj šešių, kaip yra dabar), naujai įvertint atsakomybė už pažeidimus pakeliui aiškiai atskiriant baudžiamąją / administracinę atsakomybę nuo... pavadinkim specialiosios-rinkiminės (t.y. atsakomybės, kuri nesusijus su administracinėm ir/ar baudžiamosiom bausmėm, o kandidatui kyla pagal rinkimų įstatymą (pašalinimas iš rinkimų ir pan.)). Tam dabar kaip tik yra pakankamai laiko (jei nekrapštyt nosies) - 2013 m. jokių rinkimų numatyta nėra.

O tokie va demonstratyvūs pabrėžtinai griežti pasisakymai ir siūlymai skubiai griežtinti bausmes tarsi tas griežtinimas būtų galutinis atsakymas į esamas problemas... tai tėra tik veiklos imitavimas - eilinis bandymas demonstruot tvirtą valią ir dar tvirtesnį kumštį.
Ten kur reikia aštraus proto, praktinės įžvalgos ir teisės išmanymo.

Anksčiau man tokie Prezidentės pasireiškimai Johnny Bravo stiliuj keldavo šypseną, bet jaučiu, kad ta mano šypsena su kiekvienu kartu vis kreivesnė darosi...
 :/

__________________________________
* Čia žinoma galima polemizuot, kad partijos Lietuvoj išvis nelabai turi aiškių politinių pasaulėžiūrų, bet kai kurios jų turi dar mažiau...
** Nes, kaip minėjau, mano nuomonė ta partija palaipsniui, bet bręsta ir virsta iš "vardinės" vieno žmogaus partijos normaliu politiniu dariniu. Palaipsniui. Žinoma mano nuomone, jiems reiktų mažumėle apsivalyti, bet per tai visos partijos praeina... hmmm... ar bent turėtų praeit.
*** Nors ji žinoma pateko pagal sąrašą, tai pardavinėt vis tiek galės.

Be komentaro.

Būtina padidinti minimalų atlyginimą, kuris būtų mažiausiai du kartus didesnis už bedarbio pašalpą. Nes kitaip nėra jokios motyvacijos dirbti. Tokio veiksmo nauda yra labai konkreti, visų pirma, tai būtina daryti dėl bendros moralinės bei psichologinės padėties mūsų valstybėje, kad žmonės pradėtų tikėti valstybe ir jos valdžia, kad išnyktų vokelių poreikis, bus suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai, ir dar labai svarbu tai, kad įsivyraus sąžininga konkurencija.

V.Uspaskich

Aliens Cause Global Warming - but Science IS Science

All in all I like Michael Crichton. Probably every person of my age in the post-soviet area has read "The Andromeda Strain" (well, there was not a lot of sciende fiction in USSR - although there were some extremely good authors... but I digress :).

Anyway, back to the subject - Caltech lecture by M.Crichton called 'Aliens Cause Global Warming'. Interesting lecture where M.Crichton analyses Drake equation, nuclear winter and global warming and how those ideas fit into the narrative of the science. And although I for the most part agree with the lecture I think that at least one of the points made by M.Crichton is plainly wrong!


I'm talking about the Drake equation. I'm not an expert of SETI and do not purport to be one, but I think M.Crichton is wrong by declaring that it has "nothing to do with science". Lets have a look:

In 1960, Drake organizes the first SETI conference, and came up with the now-famous Drake equation:
N=N* fp ne fl fi fc fL
[where N is the number of stars in the Milky Way galaxy; fp is the fraction with planets; ne is the number of planets per star capable of supporting life; fl is the fraction of planets where life evolves; fi is the fraction where intelligent life evolves; and fc is the fraction that communicates; and fL is the fraction of the planet's life during which the communicating civilizations live.]

Yep, it is. So far so good :) 

This serious-looking equation gave SETI a serious footing as a legitimate intellectual inquiry. The problem, of course, is that none of the terms can be known, and most cannot even be estimated. The only way to work the equation is to fill in with guesses. And guesses-just so we're clear-are merely expressions of prejudice. Nor can there be "informed guesses." If you need to state how many planets with life choose to communicate, there is simply no way to make an informed guess. It's simply prejudice.

And here already M.Crichton makes a mistake (or should I say "expresses his prejudices" ;).
There is a difference between "can't be known", "can't be estimated" and "can't be known now", "can't be estimated now".
The fact that science is unable to answer some questions NOW!, does not mean, that it will not be able to answer those questions in the future.

As a result, the Drake equation can have any value from "billions and billions" to zero. An expression that can mean anything means nothing.

Yes and no. We can not estimate the result with any measure of certainty, but for one, we can at least suppose, that the number is higher than zero (the history of science teaches us that - humanity likes to think of itself as exceptional, but science again and again shows us that it is not so).
Upper limit can also be estimated - although, sure, with a lot of uncertainty.

Speaking precisely, the Drake equation is literally meaningless, and has nothing to do with science. I take the hard view that science involves the creation of testable hypotheses. The Drake equation cannot be tested and therefore SETI is not science. SETI is unquestionably a religion. Faith is defined as the firm belief in something for which there is no proof. The belief that the Koran is the word of God is a matter of faith. The belief that God created the universe in seven days is a matter of faith. The belief that there are other life forms in the universe is a matter of faith. There is not a single shred of evidence for any other life forms, and in forty years of searching, none has been discovered. There is absolutely no evidentiary reason to maintain this belief. SETI is a religion.

Wrong!
Yes, the science is all about testable hypotheses, but that does not mean, that it should be possible to test all of the scientific hypotheses right now - today or tomorrow. Maybe in some cases we just need some more scientific progress before we can test this particular hypothesis.
There is a difference between hypotheses which are untestable, like the god hypothesis, and those which are untested - temporarily "untestable" if you want, like early atomic theories, because the science / scientists at the moment lack the necessary ability / knowledge / skills.

What is funny, is that M.Crichton is calling SETI a religion, but in fact he is using the same argument which is used by a lot of religious fanatics - "if you can't explain something it means god exists". Yes, the good old god of the gaps.
M.Crichtons adaptation of this "argument" sounds more or less the same "if you can't explain something now, if you can't test the hypothesis this very moment - it's not science".
But the history of the science shows, that in fact it is quite the opposite - this exactly is what the science is all about: science formulates a lot of hypotheses which are way ahead of their time and can not be tested at the moment when they are formulated. And in 1903 Wright Flyer tested some of the hypotheses which when formulated a few hundred years ago were "meaningless" and "untestable".

Science is science... even if today it does not know all the answers to all the questions in universe...