Juk visi sutaria, kad vaikų sveikata turi rūpėti ir valstybei, ne tik jų tėvams? Tai ir nosį sloguojančiam vaikui irgi turi valyti ne tik tėvai bet ir valstybės paskirtas specialistas - Valstybinės apsisnarglėjusių nosių valymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojas. Nors ne... pastarojo funkcija yra nubausti tėvus administracine bauda tuo atveju, kai jie nevalo vaikui apsisnargėljusios nosies? Argi ne?
Ne?
Nes va juk niekam nekelia nei nustebimo nei pasipiktinimo, kai valstybė per prievartą verčia tėvus rūpintis savo vaikų sveikata ("saugumu", bet šitame kontekste tai tas pat) kitu būdu - priversdama vaikus sodinti į vaikiškas kėdutes automobilyje ir už nepaklusimą baudžia?
Patikslinu, jei kas nesupranta: aš manau, kad vaiką būtina sodinti į specialiai jam skirtą automobilinę kėdutę. Ir mano nuomone tėvai, kurie vežioja savo vaikus stovinčius ant galinės sėdynės (ką man yra tekę matyti ne kartą ir ne du) yra idiotai. BET, aš taip pat manau, kad už savo vaikus atsako tėvai. Taškas. Valstybė neturi jiems nurodinėt, kaip auklėt savo vaiką ir kaip rūpintis jo sveikata. Taip, gal tam tikrais atvejais reikia iš kai kurių tėvų atimti tėvystės teises ir tada vaiku tenka rūpintis valstybei (jei šios pareigos neprisiima kitas žmogus), bet jei tokios teisės nėra atimtos, tai nėr ko lyst kur bereikia. Put up or shut up, tsknt - arba pats tai darai arba užsičiaupi ir neaiškini*.
Žinau, kad aš esu tas, ką Milton'as Friedman'as ironiškai vadino "laisvės ekstremistu" :) - man vis atrodo, kad valstybė perdaug visur kišasi kur neturėtų.
Suprantu, kad bus daugybė žmonių, kurie sakys, kad valstybė gerai šiuo atveju elgiasi, jei panaudodama valdžios jėgą nurodo tiems aukščiau minėtiems idiotams užtikrint savo vaikų saugumą... Bet... o kur tada riba ką valstybė gali nurodinėt, o ko ne?
Yra pvz kita grupė idiotų, kurie pasisako prieš vaikų skiepijimą. Nes jiems vaidenasi, kad jie sukelia autizmą ar dar kokios nesąmonės**. Kaip manot, ar valstybė turi per prievartą tokius vaikus skiepyt nepaisydama tėvų valios, o jei pastarieji priešinasi - pripaišyt jiems baudas už tai?
O ką jei Jūs pvz. užsinorėsit savo vaiką mokyt namie? Net nesvarbu kodėl - ar dėl to, kad Jūs šizikas kreacionistas (kuris "netiki" mokslu) ar dėl to, kad bandot išaugint naują Judith Polgar,- tokiu atveju irgi valstybė gali Jus baust už tai, kad vaiko neleidžiate į mokyklą ir rūpinatės juo ne pagal jos nustatytas taisykles?
Kur tada ta riba, kur valstybė jau nebegalės kištis? Ar ji gali viską ko tik užsinori jei tik tai (tikrai ar tariamai) yra skirta "vaikų gerovei"?
Nurodyt vaikus auklėt "tradiciškai vertybiškai" kataklikiškai (nors tėvai laisvamaniai)?
Atimti tėvystės teises už tai, kad aštuonmetis vaikas paliekamas vienas namie visai dienai per mokslo atostogas, o tėvai išeina į darbą?
Bausti tėvus už nepriežiūrą, jei vaikas bežaisdamas lauke su draugais susigurina nosį?
Žinoma, kad valstybė (valdžia) turi rūpintis vaikais. Vaikų, kaip visumos, sveikata ir gerove. Panašiai, kaip ji turi rūpintis visuomenės saugumu ar šalies nepriklausomybe. Ir pvz tarkim visuotinis vaikų skiepijimas summa sumarum matyt yra gėris...
Ir taip, kartais valstybė turi apginti skriaudžiamą vaiką nuo jo paties tėvų.
Bet yra didžiulis skirtumas tarp tokio rūpinimosi ar skriaudžiamo vaiko apgynimo ir smulkmeniško lindimo ir detalaus nurodinėjimo normaliems*** tėvams, ką jie gali ir turi daryti, o ko ne... ir dar baudimo už nepaklusimą.
p.s. Turint tai omenyje manau nesunku nuspėt, ką aš manau apie tuos ponios A.Zuokienės pasisakymus straipsnyje:
<...> nors visi sutaria, kad vaikų saugumas turi rūpėti ne tik jų tėvams, bet ir valstybei, tačiau Seimas atmetė jam pateiktą kitų šalių patirtimi paremtą siūlymą šioms prekėms sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 9 proc. <...> valstybė pasirinko lengviausią kelią visą naštą už vaikų saugumą sukraudama ant tėvų pečių.
______________________________
* Papildomai patikslinsiu, kad jei dėl tokio idiotiško elgesio vaikams kiltų žala (t.y. jie būtų sužaloti), tai manau visai reikia galvot apie tokių tėvų atsakomybę... taip pat kaip jie atsakytų jei savo veiksmais padarytų žalą kažkam, kas nėra jų vaikas - gal tada nebūtų tų istorijų kai tėvai sergantį vaiką laiko negydomą tol, kol tas jau visai atsiduria ant mirties slenksčio, tada jį išveža greitoji, bet medikai nesugeba nieko padaryti... o tėveliai lieka tyresni už ledinį spiritą (ir žinoma šitos istorijos nesusilaukia tiek žiniasklaidos dėmesio kaip tie atvejai kai medikai š sumala) :/
** Aš noriu pabrėžt, kad aš nekalbu apie tuos tėvus, kurie neskiepija vaikų, dėl to, kad pastarųjų negalima skipyt dėl medicininių kontraindikacijų - tai rimtas dalykas, ir visiškai skirtingas, nei bėro briežio kliedesiai apie tariamus autizmus.
*** Visiškai "normalūs" žmonės neegzistuoja, žinia, bet manau, mano mintis vis tiek aiški :)