Paneigiant keleta homofobiniu "argumentu"

Kadangi pastarosiom dienom paridenau truputėli akmenų ant religijos, tai pagalvojau, kad gal nereiktų pamiršti kitos itin diskusijas keliančios temos... tolerancijos homoseksualams :DDD

Gal tiesiog pakomentuosiu kai kuriuos gan tipinius homofobų "argumentus" parankiotus interneto platybese.


1. Mano labai mėgstamas "aš visai ne homofobas ir siaip as labai pakantus zmogus... kol tie šunsniukiai nepradeda agresyvios propagandos, neima rengti visokių paradų ir panašiai!".
Ką čia pasakysi? Nereikia saves apgaudinėti. Nes drausti kazka "propaguoti" galima būtų tik tuo atveju, jei tai yra "blogis". O jei kažkam atrodo, kad homoseksualumas yra "blogis" - toks žmogus pagal pati sąvokos apibrėžimą yra netolerantiškas, homofobas.

2. "Kalbos apie homoseksualų diskriminaciją yra nusišnekėjimas. Parodyk man teisės aktą, kur homoseksualūs asmenys diskriminuojami".

Galima žinoma kukliai užsiminti apie tai, kad diskriminacija visai nebūtinai turi būti įtvirtinta teisės aktuose tam, kad tai būtų diskriminacija, bet... Lietuvos atveju tas netgi nėra būtina :)

Mūsų Konstitucijos 38 str. 3 d. įtvirtina visiskai nedviprasmišką ir absoliučiai diskriminacinę homoseksualių asmenų atžvilgiu nuostatą.

3. Pasiruoškit, nes šitas yra geras :) Kas smagu, kad jis dažnai naudojamas kartu su 2-ju nesugebant ižiūrėti, kad jie vienas kitam prieštarauja :) Skamba maždaug taip:

"Kitos valstybės gali gyventi, kaip joms patinka, bet čia yra Lietuva ir mūsų Konstitucijos 38 str. sako (inter alia):

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.".

Kaip sakiau - juokinga, kai šis "argumentas" teikiamas su tuo aukščiau einančiu :)

Bet jei kalbant grynai apie Konstitucinę nuostatą, tai reik atkreipt dėmesį į keleta dalykų:

- vartojamos atskiros sąvokos "šeima" ir "santuoka". Jos nėra tapačios. Ir nors žinau, kad labai norisi sakyt, kad tik susituokę asmenys yra šeima, bet siaip reiktų ištraukt galvą iš ... ir apsidairyt aplinkui, kur XXI a... Kas Jūsų nuomone yra pvz. našlys (kuris galbūt net nebuvo susituokės su savo vaikų motina) ir jo auginami trys vaikai? Stalo teniso komanda?

- Ir šiaip... ta nuostata apie laisvą susitarimą... jos juk visa esmė ir yra būtent tame, kad santuoka sudaroma laisvu susitarimu, ne tame, kad ji tarp vyro ir moters... Akcentus teisingai reiktų sudėliot.

- Ir vis tik reikia pastebėt, kad šią akivaizdžiai diskriminacinę nuostatą reiktų keisti - ir su laiku ji tikrai bus pakeista.

4. "AIDS tarp gėju!"

Linksma tai, kad kartais pasitelkiami net "moksliniai" argumentai is serijos "analinio sekso metu uzsikresti AIDS tikimybe daug didesne nei vaginalinio" bla bla...

Bėda čia ta, kad nenorima matyt viso vaizdo.

- Analiniu uzsiimineja ir heteroseksualai (ir tai netgi yra nemažoz dalies vyrų neįgyvendinta svajonė :))) ), nors kalbėt apie tai yra diiiidžiulis tabu (kokie mes heteroseksualai vis tik apgailetini :DDD )

- Didžiausia tikimybė uzsikrėsti yra perpilant užkresto žmogaus kraują. Be konkurencijos. Niuansėlis yra tik klausime: o kas dažniau pasitaiko? Užkrėsto kraujo perpylimas, santykiai su užkrėstu homoseksualu ar su užkrėstu heteroseksualu?...
Taigi. Ir taip jau nutinka, kad matuojant visos žemės mastu gerokai didesnė tikimybė užsikrėsti ŽIV dabar yra būnant heteroseksualia moterim, o ne homoseksualiu vyru...

5. "Tik leisk homoseksualams, tai paskui turesi leisti ir pedofilams (tuoktis pvz)". Mėgstamas katalikų bažnyčios "argumentas".
Atrodo net nėr ka komentuot - akivaizdu, kad kartojama XIX a. "gili išmintis": "jei duosim rinkimų teisę moterims ir arkliai užsimanys", bet...

Hmmm... atsižvelgiant i tai, kad pedofilijos tema šiandienai opi, šiaip gan sudėtinga (mano galva) ir toli gražu ne tokia triviali, kaip vaizduojasi nemąstantis kontingentas susižavėjęs supermenu violetava bliuske... gal parašysiu aš atkirą postą apie tai, ką galvoju ta tema...

Sarah Silverman on the Holocaust

Mano didesnis!!! :)

Vis ruošiausi parašyti postą apie IQ...

Šiaip IQ man labai patinka, kažkada esu net rašęs apie tai, kad gal vertėtų įvesti IQ cenzą kandidatams į Seimo narius, bet... aš pats savo IQ niekada nesigiriu, nes kažkaip man atrodo, kad nelabai verta (nelabai yra ko).
Kodėl? Ne todėl, kad jis žemas :))), o todėl, kad man akivaizdu, kad (kai kurie) žmonės teikia tam rodikliui ne visai tą prasmę, kuria tas rodmuo turi (ar bent turėtų tureti)... (Kartais mane stebina "paaugliški" (nors nebūtinai paauglių) pasireiškimai interneto platybėse, kai ginčo metu įsikarščiavus metami "argumentai" kaip pvz. "tu pats durnas, mano IQ 132", "ne, čia tu durnas, mano IQ 145"... etc...)

Man (bent jau) akivaizdu (bent jau)tai, kad
- IQ nėra pastovus dydis. Tas pats žmogus, skirtingomis dienomis testuojamas parodytų skirtingus rezultatus (analogiškai kaip su taip vadinama "sportine forma"). Dėl to visai gali būti, kad vieno asmens "realus IQ" (vidutinis statistinis pvz. metu bėgyje) bus aukštesnis nei kito, nors tam tikra dieną matuojant rezultatai gali būti visiskai atvirkšti.
- IQ neparodo visko. R.Feymano IQ, kai jis kažkada buvo testuojamas, buvo (jei gerai pamenu) "tik" 128. Nepaisant to, jis laikomas vienu protingiausių žmonių gyvenusių XX amžiuje.

Galėčiau (ir brandinau tokia mintį) parašyt apie tai ir daugiau, bet čia netyčia "užbridau ant" tokio gero staipsnelio apie tai su kuo tas IQ "turėtų būti valgomas". Bet pradžiai trumpas testukas:


1) A bat and a ball cost $1.10 in total. The bat costs $1 more than the ball. How much does the ball cost?
2) If it takes five machines 5 minutes to make five widgets, how long would it take 100 machines to make 100 widgets?
3) In a lake, there is a patch of lily pads. Every day, the patch doubles in size. If it takes 48 days for the patch to cover the entire lake, how long would it take for the patch to cover half of it?

Atsakymai straipsnelyje :)

...I figured it out, why hot dogs come in packages of ten and hot dog buns come in packages of eight. See, the thing is, life doesn't always work out according to plan so be happy with what you've got, because you can always get a hot dog.

- from Bulletproof Monk

"Krikscioniska" civilizacija

Kas nėra girdėjęs sąvokos "krikščioniškoji civilizacija", pakeliam rankas! Kaip ir tikejausi - tokių nėra :)

Kažkam rimčiau pasidomėjus staiga paaiškėjo (tai ką aš senokai įtariau), kad bažnyčios ar kokių ten krikdemų įvairiausiomis progomis minimas 70-90 proc. Lietuvos gyventojų, kurie tariamai yra krikščionys, skaičius, yra, švelniai tariant, neteisingas (taip kokius keturis kartus (!))...
Kaip sakiau - kadangi aš to lyg ir tikėjausi, tai manes tai nenustebino.

Bet šia proga prisiminiau tą mistinę "krikščioniškąją civilizaciją". Formuluojama tai įvairiai (priklauso nuo konteksto), bet esme išlieka ta pati - (įsi)vaizduojama, kad šiuolaikinės (vakarietiškos, demokratiškos etc) civilizacijos "esmė", "fundamentas" yra krikščionybė; ji yra "moralinis vertybinis pagrindas". Ir t.t. ir pan.
Prieinama net iki teiginių, kad tik dėka krikščionybės mes turim tai, ka turim šiandien, įskaitant mokslą ir pažangą, nes butent dvasininkija buvo labiausiai išsilavinęs visuomenes sluoksnis praktiskai ligi pat naujųjų laikų (na, bent jau iki kokių Gutenbergų) ir bažnyčia viduramžiais rėmė mokslą (tik pamirštama, kad jei tas mokslas atrasdavo ką nors, kas bažnyčiai nepatikdavo... "ant laužo jį!!!")...
Tingiu rašyt apie (paneiginėt) teiginius, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti (bažnyčios požiūrį į mokslą ir progresą gerai parodo, kad ir šiandieninis jos požiūris į klonavimą ar kamieninių ląstelių tyrimus... arba net kažka ne tokio polemiško, kaip pvz. kontracepcija ar AIDS - o teigti, kad anksčiau bažnyčia buvo liberalesnė matyt jau būtų gerokai per daug optimistiška), tai grižkim prie pačios civilizacijos apibūdinimo kaip krikščioniškosios.

Ir vel "kažkas" painioja koreliaciją su sąlygojimu.

Taip, krikščionybė yra vienas būdingų dabartinės vakarų civilizacijos bruožų (požymių). Bet tai ir tiek. Ji nėra sąlygojantis veiksnys*. Atvirkščiai - ji tiesiog yra išraiška to, kaip vystosi visuomenė, visuomenės (civilizacijos, kultūros) palydovas**.
Ne bažnyčia (religija) sukuria moralę ir etiką, bet visuomenėje susiformavusi moralė (plačiąja prasme) sąlygoja toj visuomenėj atsiradusią ir įsigalėjusią religiją... ir t.t.

Šita mūsų "krikščioniškoji civilizacija" taip pat sėkmingai galėtų būt vadinama "vidurio vakarų Europos civilizacija" arba pvz. "baltųjų heteroseksualių vyrų civilizacija" - bet nieks gal nepuls įrodinėti, kad KKK yra mokslo ir progreso varomoji jega...

Jei pažvelgsim atgal į senovės Egiptą, Antiką, Mesopotamiją ar Majus - tai vertinsim jas (tas civilizacijas) kaip tam tikras civilizacijas apibrėžtas jų kultūriniu paveldu (-io -o). Religija tebūtų tik vienas tos kultūros (civilizacijos) požymių.

Analogiškai žvelgt matyt reiktų ir į mūsų dabartinį pasaulį (civilizaciją)... o ne priskirt (kokiai nors) religijai nesamus (ir nepelnytus!) nuopelnus "už viska" aplink...


p.s. Tiems, kurie vis tiek vis dar norėtų ginčytis apie krikščionybę, kaip "moralini fundamentą" aš tik noriu atkreipt dėmesį į (užsimint apie) keletą teiginių (jų galima dėstyt daug ir plačiai, bet to gal pakaks): antisemitizmas išliko oficiali kataliku bažnycios pozicija iki pat XXa. vidurio; Lietuva ir XXa. pradžioj buvo taip pat labai katalikiška šalis (įtariu gerokai katalikiškesnė nei dabar); Lietuvoje žinia buvo "likviduota" ~90-95 proc. (is 208-210 tūkst. buvo sunaikinti 195-196 tūkst.) Lietuvos žydų (berods tai netgi kazkoks liudnas rekordas).
Dėmesio, dabar klausimas: tai tik (bergždžia) koreliacija ar čia vis tik galima įžvelgti kažkokį priežastinguma?

_____________________
* Tam tikra nedidele apimtimi ji žinoma sąlygoja, bet... skaityti toliau.
** Civilizacija sąlygoja religiją (stipriai pasakyta :). Ypač turint omeny, kad "civilizacija" is esmės apima "religiją". Na bet tikiuosi mano mintis aiški... nors tautologiška ;) ). Krikščionybė neisivaizduojama pvz. senovės Egipte, kaip senovės Egipto religija(-os) neįsivaizduojamos šiuolainiame pasaulyje.

Lies, damn lies and... pasitikejimas teismais

Pasitikėjimas teismais siandien itin opi problema (ir kas svarbu - ji isties yra opi, skirtingai nei dauguma tų visų ziniasklaidos puciamų burbulų siekiant uzdirbti babkių)...

Kazka su tuo lyg ir reiktu daryti, bet panasu, kad sprendimas sudetingas.



Bet va ko daryt nereiktu, tai apsimetinet, kad viskas gerai ir siekiant tai pagristi, bandyt (nesekmingai) "pasinaudoti" statistika...



Isivaizduokim du tipinius zmones gyvenancius kaime. Jie (velgi tipiskai) nepasitiki (visiskai) teismais. Susitaria jie kad uz vienas is kito uz 20Lt vista* nupirks... sandoris ivyksta.

Bet praeina savaiate ir pirkejas lieka nepatenkintas - vista nepateisina jo lukesciu: nepakankamai gyvybinga, o ir nupesiota visa, ir kiausiniu nededa tiek kiek noretusi... Ima naujasis savininkas reikalauti grazinti puse sumos, nes jo nuomone ta vista 10Lt teverta. Pasigincija jie - ir nieko nesutaria.

Ka bedarysi, kad ir kaip nepasitiki teismais, bet nieko kito nebelieka - pirkejas kreipiasi teisma... Teismas isnagrineja byla (kas zinoma uztrunka ne pora savaiciu, o kokius pusantru metu) ir nusprendzia... mums net nera svarbu ka nusprendzia. Gal priteisia pirkejui jo prasytus 10 Lt, o gal pripazista, kad ieskinys nepagristas, gal padalina po 5Lt...

Klausimas kuris man idomus siuo konkreciu atveju: ar tas zmogus, kuris nepatenkintas sprendimu, kreipsis i aukstesni teisma?

Jei mastytumem bent kazkiek blaiviai (o ne vadovautumemes vien emocijom, kas ne taip jau reta ir bylose), tai atsizvelgiant i tai, kad byla uztruko ilgokai... pareikalavo islaidu vazinet i teisma ir moket teisininkams... tolesnis teisimasis vel pareikalautu nauju islaidu, gaisaties, nervu gadinimosi ir streso... be to i tai, kad zmogus ir siaip tais teismais nepasitikejo ("tas teismu klanas", jei jau zemesnysis teismas kazkaip nusprende, tai aukstensysis nepakeis sprendimo - jie juk "klanas")... Manau visai akivaizdu, kad nieks i ta aukstesni teisma nesikreiptu.

Klausimas dabar toks: ar tai, kad i ta aukstesni teisma nebuvo siuo atveju kreiptasi, leidzia daryt prielaida, jog teismais (apskritai ir siuo teismu konkreciai) pasitikima?

Manau visiems (turetu buti) akivaizdu, kad ne...





Bet va mano buves bendramokslis Petras, kazkodel tyrinedamas statistika sugeba tai izvelgt. Jo nuomone, tai, kad 2008 m. buvo apskusta tik 1,6 proc. sprendimu civilinese bylose ir 20 proc. baudziamosiose suponuoja, kad objektyviu aplinkybiu nepasitiket teismais nera...

Man gi atrodo, kad kazkas painioja koreliacija ir priezastinguma...
Tai, kad maza dalis sprendimu skundziama nera pagrindas nei teigti, kad tie priimti sprendimai zmones tenkina, nei teisgi, kad objektyviu priezasciu nepasitiket teismais nesama. Greiciau** jau atvirksciai, tiketina, kad butent nepasitikejimas teismais salygoja tai, kad zmones nelinke su jais prasideti, vadinasi ir skusti priimtus sprendimus aukstesniems teismams...
Nes norint skustis ausktesniam teismui reikia tiketi(s), kad jis kazka pakeis. Jei tokio (pasi)tikejimo nera - nera ir ko i ta (aukstesniji) teisma kreiptis.


_______________
* Jei kazkam nepatinka, kad istorija apie vista - tai isivaizduokit, kad ji apie traktoriu arba ferma - ne tame cia esme.
** NB. As cia irgi neskubeciau daryti vienareiksmes isvados nenoredamas papulti i tos pacios logikos klaidos pinkles...

Atrodo ir kiti zmones jau ima tai pastebėti :D

Pavyzdžiui Valentinas Mitė:

"Gyvename nepriklausomoje LTSR - štai ir visas atsakymas."