Amzius...

Ejau siandien per pietus mazumele pasivaiksciot ir vienoj siauroj gatvelej, pavesyje po kazkokiu issikerojusiu bene alyvos krumu vezimelyje su ratukais pamaciau sena moteri. Metu taip ~80. Aplink buvo priskride nemaza balandziu, kuriuos, kaip suprantu ji kartkarten serdavo batonu (ar kazkuom).
Kaip suprantu, ji ten sedi visad, kai tik geras oras. Visa diena. Kazkas ja isstumia ir ji ten sedi.

Nezinau, bet kazkaip buvau mazumele... gal pakraupes. Tokia gyvenimo pabaiga - ziauriai nyku. Norisi tiketis, kad kai ash busiu senas, tai turesiu gerai "uzgalasta" sportini automobili, su kuriuo suksiu ratus trasoj kasdien. Nes kotais man atrodo geriau, kad tave "einant" posukyje "ant itempimo" istiktu sirdies smugis ir tu islektum i atitvarus ir galbut ten ir mirtum, negu taip sedet vezimelyje su ratukais negalint niekur paeiti, nieko padaryti, su niekuo pabendrauti ir laukti. Ko? Visiems aisku.

Gyvent bet kokia kaina???

Jei (tarkim) as esu technikos muziejus Trakuose...

...na arba jo direktorius. Muziejus nevalstybinis. Turintis kelis tukstancius kvadratiniu metru ploto. Su apsauga ir viskuo. Besistengiantis, kad Lietuvoje butu nors vienas normalus rimtas technikos muziejus.

Ir dabar imciau is sumanyciau atsivezti i ta muzieju is uzsienio koki nors atgyvenusi ir nurasyta veik antrojo pasaulinio karo laiku sarvuoti. Na ar naikintuva.

Isivaizduojat kas butu? Sio klausimo jokie nacionaliniai teises aktai nereglamentuoja - del to bet kuris biurokratas turetu proga pasireikst...

Kulturos ministerija susimiltu ir leistu man ta sarvuoti/lektuva eksponuoti muziejuje, taciau uz Traku nacionalinio parko ribu, kad nezalotu krastovaizdzio... Pabandzius uzsiminti, kad tokiu atveju matyt butu galima ji eksponuoti patalpu viduje (tada jis i krastovaizdi kaip ir nepatektu) su riksmais buktu paaiskinta, kad nacionaliniam parke draudziama - tai reiskia draudziama visur - ir uzdarose patalpose irgi.

Paskui dar tektu sprest klausima del tu keliu kulkosvaidziu, kuriais ginkluotas sarvuotis/lektuvas. Is pradziu butu atsakyta, kad reikia padaryt, kad ju nebutu imanoma naudot pagal paskirti ir tada bus leista ivezt. Tai butu padaryta. Bet tada vis tiek butu apsigalvota ir neleista.

Be to, Krasto apsaugos ministerijos "ekspertai" noretu isitikint ar butu uztikrinta tinkama muziejaus eksponatu apsauga - tektu juos nusivezt i muzieju, viska jiems parodyt, pademonstruot, detaliai paaiskint.

Pagaliau klausimo sprendimas papultu i paskutine komisija, kuri ir sprestu si itin sudetinga klausima... Tektu vel viska is naujo eilini karta paaiskint. Nuosekliai. Viska sugromuliuojant. Kantriai. Nepaisant to komisijos saunios bei nenugalimos musu kariuomenes atstovo, kaip is paveikslelio nuzengusio gyvo Bugailiskio-Prudo buciau apkaltintas vos ne tuo, kad ruosiuosi organizuot valstybini perversma ir kad velnias zino, kam as ta sarvuoti ar naikintuva naudosiu. Tektu vel ir vel is naujo aiskinti, kad muziejus veikia jau veik desimt metu. Kad jokiu teroro akciju ar valstybiniu perversmu muziejai paprasta neorganizuoja. Kad mes geri ir pukuoti :)

Galu gale musu brangieji valdzios atstovai susimiltu ir leistu ivezti ta sarvuoti/lektuva. Bet be jokiu kulkosvaidziu (net deaktyvuotu - t.y. visiskai netinkamu ir negalinciu buti paverstu tinkamais naudoti). Viskas turetu buti demontuota.

Vaizdelis is Dviracio ziniu? :)
Ne, tai visiskai tikra musu Lietuviska realybe.

Gerai, kad as nesu muziejaus direktorius...