- Tam
Labiausiai visoje toje norvegiškoje žudynių istorijoje mane stebina ne aukų skaičius ir ne tiek tai, kad tai įvyko tokioje gi "gerovės šalyje"... labiausiai mane stebina tai, kad neatsirado nei vieno žmogaus, kuris būtų nusprendęs sustabdyti tą sociopatą.
Na taip, jis buvo žinoma ginkluotas. Bet norėdamas žudyti jis turėjo judėti po salą ir keletas vyrų ir/ar moterų (o dauguma nužudytųjų vis tik buvo suaugusieji (18+ metų)) su virtuviniais peiliais surengę pasalą galėjo sustabdyti visą procesą gerokai anksčiau nei kas atvyko policija. Aš jau nekalbu apie tą besiperšantį politnekorektiška "jeigu": o ką jeigu toje saloje būtų buvę pora gerų žmonių turinčių ginklus ir mokančių jais naudotis?
Tiek pasaulis tiek Lietuva nagrinėja šitą nutikimą visais kampais stengiantis išaiškinti visokias to priežastis, samprotaujant apie terorizmą ir religiją, bandant priskirti tą nusikaltėlį kairei ar dešnei... išpaišyti viso to priežastis.
Ir žinoma priežastis kodėl jis nusprendė žudyti bus galima nagrinėti dar ilgai. Bet va kodėl jo rezulatatai buvo tokie "puikūs" galima atsakyti iš karto: žmonės išdresuoti manyti, ne kad jie patys turi spręsti problemas su kuriom susiduria - ne, jie turi laukti kol jais valstybė motina pasirūpins ir tada jie galės paverkti jai į skreitą...
Tai va brangieji:
kai kitą kartą mokysite ką nors būti mekenančia avimi "geriau yra nesipriešinti - jei tave kas nors užpuola gatvėje reikia ne gintis, bet atiduoti viską ko jis nori, o tada iškviest policiją" pagalvokite apie tai, kad tokiais mokymais jūs klojate staltiesę va tokiems va vilkams, kurie gali nepasitenkinti vien pinigine.