Never attribute to malice that which is adequately explained by stupidity.

- Robert J. Hanlon

Herbainiai

Ko jau ko, bet manęs neapkaltinsi meile taip vadinamajai "partijai" "Drąsos kelias". Nesinorėtų jų tiesiai vadinti durnių laivu, bet galvoju aš vis tik kažkaip panašiai...

Kita vertus, kai mūsų perdėtai išvešėjus valdžia ir atskiri jos perdaug susireikšminę funkcionieriukai  išlenda ir ima paistyti nesąmones - mane tai erzina dar labiau.

Heraldikos komisija (dar viena kontora, kuri galėjo sėkmingai būti panaikinta... išvis tradiciškai žiūrint valstybėse būdavo vienas žmogus - heraldas... ir manau taip ir turėtų būti - reikia tiesiog paskirti gerą tos srities ekspertą, o ne sudarinėt eilinę komisiją) pareiškė, kad DK savo simbolikoj panaudojo Gediminaičių stulpus neteisėtai. Jei tiksliau - jie net sako:

Raudonos ir auksinės (geltonos) spalvų pakeitimas į violetinę, mėlyną ar kokią nors kitą menkina šį ženklą, iškraipo jo per amžius susiklosčiusią spalvinę simboliką.

Aš nors aš tik labai probegšmiais domėjaus*, į tai galiu atsakyt tik viena dalyką į tai - kliedesys.

Viena vertus todėl, kad prekės ženklai /= herbams. Tiems ir kitiems taikomos visiškai skirtingos taisyklės (pradedant nuo tokios smulkmenos, kad prekės ženklas, tai yra paveiksliukas, tuo tarpu herbas, skirtingai nei daugumai žmonių atrodo yra NE paveiksliukas, o aprašymas (blazonas)**). Dėl to pulti taikyti heraldikos taisykles prekės ženklams nėra jokio pagrindo. Kitas dalykas žinoma tas, kad tie stulpai netgi nėra herbas, o tiesiog nacionalinis simbolis. Ir koks jis "nacionalinis" (kas, beje, reiškia "tautinis") jei jo niekas niekur negalėtų naudoti neatsiklausęs mamos (komisijos šiuo atveju)?...

Antra vertus dėl to, kad man išties nelabai suprantamas tas visoms komisijoms (tiek šitai, tiek ir Lietuvių kalbos) būdingas noras užsikabint "lietuviškumo saugotojų" aureolę. Apie "kalbainius" su jų visais idiotizmais ir nesugebėjimais bent kažkiek pažvelgt į XXI a. Lietuvos realybę rašinėja jau visas įmanomas lietuviškas internetas, bet panašu, kad dabar atsiranda "herbainiai", kurie irgi turi ką pasakyti bei didelį norą pasireikšti... :)
Aš suprantu, kad principų lygmenyje teisės į tokius simbolius kaip vytis, trispalvė ar tie patys stulpai gali*** priklausyti valstybei vien tais sumetimais, kad neatsirastų koks gudročius, kuris juos užregistruos kaip prekės ženklą. Bet taip pat akivaizdu, kad, kaip minėta, tai nacionaliniai simboliai ir jie priklauso visai Tautai, o ne kažkokiems biurokratams, kurie jaučiasi galį nurodinėt aplinkiniams, ką jiems daryt ir ne... Na taip, šiandien uždraus stulpus "Drasos kelio", o rytoj gali sugalvot uždraust neštis vėliavas patriotams-idiotams per pastarųjų eitynes (nes vėlgi - tai menkina šį ženklą). Ir taip, jie juk jausis teisūs tai darydami (kaip kad teisi jaučiasi Lietuvių kalbos komisija nurodinėdama kokius žodžius kam kur kada vartot, o kokius ne) nes juk kaip sako "Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisijos" pirmininkas Ž.Danys:

Žiūrime, kad nebūtų prie Lietuvos vėliavos prirašyta keiksmažodžių, kad Gediminaičių stulpai būtų naudojami pagal etaloną.

Ir juk herbainiams nė motais, kad yra tam tikras skirtumas tarp bybio nupaišymo Vyčiui ant skydo ir kitokios spalvos Gediminaičių stulpų naudojimo partijos simbolyje...**** "Nedidelis" skirtumas.

Ir nors ir vieni (Drąsos kelias) ir kiti (ura-patriotai) man nepatinka, bet aš vis tiek ginsiu jų teisę į laisvą saviraišką (įskaitant ir teisę naudoti nacionalinius simbolius), nes laisvė - tai pirmiausia asmens laisvė nuo nepagrįsto valstybės kišimosi kur nereikia...*****

Na ir trečia vertus... Kodėl užkliuvo "Drąsos kelias"? Aš labai tingiu ieškot pavyzdžių, bet pirmas atėjęs į galvą dalykas buvo LTOK su jų žaliais stulpais. Senai naudojamais. Bet neužkliuvusiais - nieks nepuolė rašyti kad "žalia spalva menkina šį ženklą, iškraipo per amžius susiklosiusią simboliką"******. Arba tas pats Eurobasket 2011 su juodais stulpais.
Ai ką ten, paimkim mažumėle šventvagiškiau: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis su jo baltais (heraldiškai sidabriniais) stulpais irgi menkina, iškraipo ir "perdėtai susireikšmina"?

Ir baigsiu šitą rašliavą gal  E.Rimšos (minėtos Heraldikos komisijos pirmininko) pasisakymu:

Tokie dalykai atsitinka, kai ambicijos milžiniškos, o kultūros vertybinis supratimas lygus nuliui arba artimas nuliui.

Manau, kad kažkam labai vertėtų pažiūrėti į tą alegorinį veidrodį... ambicijos milžiniškos, supratimas apie tai kas yra, o kas nėra vertybės lygus nuliui... 

O dar vienos biurokratinės kontoros perdėtas susireikšminimas - jokia vertybė.

Tai tiek.

_______________________
* Šiaip mano bibliotekoj guli ir Boutell'io ir Fox Davies foliantai (heraldikos "žanro klasika", galima sakyt "heraldikos biblijos"), bet atvirai prisipažinsiu, kad juos esu tik pavartęs / paskeitinėjęs - rimtai perskaityt viską nuo pradžios iki galo neprisiruošiu.
** Dėl šios priežasties beje, visiškai yra kvaili tie aiškinimaisi ar arklio uodega Lietuvos herbe turi būti į viršų ar į apačia - herbe tas neturi jokios reikšmės, - gali jis isvis be uodegos būt.
*** Bet neturi. Nes jie sekmingai gali priklausyti ir atitinkamų giminių palikuonims kaip bet kuris kitas herbas.
**** Beje, etalonas tereiškia "standartinis pavyzdys" (na arba "geriausias egzemliorius" priklausomai nuo konteksto), bet jis nereiškia "vienintelis įmanomas"...
***** O tik po to, ir išsivedanti iš pirmojo, jau valstybės nepriklausomybė.
****** Heraldikos požiūriu, beje (nors kaip sakiau, heraldika čia "ne prie ko"), žalia ir violetinė (purpurinė) abi vienodai geros spalvos (purpurinė žinoma antrinė spalva, bet gal nesigilinkim į tas detales).

Jei...

Jei vis tik darytumėm prielaidą, kad realybę galima keisti, realybė yra lanksti, ją galima minkyti kaip molį... ir jei darytumėm prielaidą, kad ši prielaida teisinga.

Klausimas: koks modelis (hipotezė/prielaida) labiausiai tinkamas (kokiu geriausia vadovautis) norint ją keisti?


Paralelinės visatos (realybes) ir ju sukeitimas?


Magija? Burtažodžiai keičią šią realybę?


Realybės "vaizdo" išsaugoto galvoje keitimas?


Tiesiog brute force bandymas viską daryt "raumenimis"?



Čia žinoma klausimas ne tiems, kurie mano, kad gyvenimas apspręstas... likimas iš anksto nubrėžtas ir žmogus tik šapas sraunioje upėje. Tai yra klausimas pilotams - ne keleiviams.


Klausimas žinoma gal daugiau retorinis. Pamąstymui...

Aš atsakymo irgi nežinau :)

Paaiškink...

Ką aš galvoju perskaitęs apie tai kažkoks pastorius mirė nuo gyvatės įkandimo (su kuria jis pats ir žaidė, tuo "įrodydamas" savo tikėjimą) tai man kaip ir aišku: dar vienas miręs dėl to, kad iracionaliai tikėjo nesąmonėmis (nors tam tikra (visai nemaža) dalimi mane žinoma žavi tas užsispyrimas, kai net akivaizdžios mirties akivaizdoje žmogus neatsisako savo įsitikimų... tik manau, kad toks užsispyrimas galėtų būti daug geriau panaudotas).

Bet kas man visad įdomu, tai ką galvoja tie tikintieji... nes dauguma jų galvoja taip pat kaip aš - "mirė dėl savo tikėjimo nesąmonėm"... T.y jie visi puikiai supranta, kad žaisti su gyvatėm blogai ir jei jau tau kokia nors įkando tai reikia varyt į ligoninę, kad suleistų priešnuodžių.
Taigi su šiuo (praktiniu) klausimu viskas aišku.

O kaip gi dievas tokioj situacijoj? Kodėl jis nepadėjo tokiam išties giliai tikinčiam (čia be jokios ironijos ar pašaipos) žmogui? Kaip tą "racionaliai" paaiškint...

Ir man keista, kaip kuribingai jie tą racionalizuoja:
Jis kažką ne taip suprato ("dievas veikia ne tokiu būdu")...
Dievas kažką ne taip suprato ("dievo keliai nežinomi")...
Ne tuo dievu ir ne taip kaip reikia jis tikėjo ("taigi čia kažkoks sektantas")...
...etc.

Ir juk kiekvieną kartą kai kažkas panašaus nutinka vis reikia tai "paaiškint"...



That is all.

Inteligentiška kaliausių medžioklė

Akinių trūksta...

Šiaudinė kaliausė (angl. straw man)... tokia argumentavimo yda. Kai vietoj to kai paneigti oponento poziciją, jo pateiktus argumentus jie yra perfrazuojami, sukarikatūrinami idant legviau sukritikuoti tą karikatūrą (kaliausę)... Bet ką daryt tokiu atveju, kai ta "pozicija" jau iš karto visiška karikatūra ir jos neįmanoma labiau sukarikatūrint?

Arba pažvelkim iš kitos pusės. Vakaruose (ypač JAV žinoma, bet ir Europoj tarp netinginčių mastyti žmonių) dabar yra paplitęs toks "šiuolaikinio intelektualo" stereotipas. Žmogus, kuris greičiausiai yra labai siauros srities specialistas, bet įsivaizduoja kad gali kalbėti apie viską net nepasigilinęs; kuris žino temomis apie kurias labai kalba mažai, bet užtat reiškia apie viską tvirtą nuomonę; kuris vadovaujasi ne logika ir racionaliu mastymu, bet emocijomis, jausmais ir išgyvenimais. Jis sako ne "aš žinau, kad šis sprendimas teisingas, dėl argumentų A, B ir C", o "aš giliai širdyje jaučiu, kad reikia daryti būtent taip"... truthiness etc.
Tai žinoma stereotipas, bet ką daryt, kai imi ir realybėj susiduri su tokiu personažu?

Aš bent jau nežinau net teorinio atsakymo nei į vieną šių klausimų. Imti aiškint, įrodinėt, kažką argumentuot? Bet juk tai iš anksto beviltiška, jei jau iš anksto žmogus savo pasisakymais faktiškai deklaruoja, kad jis vadovaujasi tikrai ne protu. Tiesiog nusispjaut ir tiek?


Bet va iškilo man tie klausimai ir praktikoj, nes atsirado kokis-tai Vitalijus Balkus kuris ėmė ir parašė straipsnį-nuomonę "Sustabdykime medžioklę - kruviną „pramogą”". Aš žinoma nepavargstu kartot, kad "nuomonė" tai nėra tas pats, kas "bet koks nusišnekėjimas"... bet kartais susiduriu su atvejais kaip šis, kai aš net nežinau kaip (man pačiam savo galvoje į tai) reaguot, nes čia nuomone net nekvepia - čia kažkokstai išoriškai išreikštas emocinis išgyvenimas pasūdytas  niekaip nesusijusiais faktais... ar kažkas panašaus... Žmogus parašo vieną teiginį su kuriuo neįmanoma nesutikt, bet apipyla jį tokio storumo sluoksniu gumuluoto emocinio kisieliaus, kad vien pažvelgus perkreipia skrandį.
Ir kai paskaitai komentarus prie to "straipsnio" - matai, kad yra daugybė žmonių, kurie tuos iracionalius kliedesius (nebijokim to žodžio ten  kur jis itin tinka) vertina kaip kažka labai iškilaus ir drąsaus... ir panašu - net protingo.

Iškart deklaruosiu, kad aš ne medžiotojas. Ir nesiruosiu juo tapt ateity. Tačiau kaip nekeista aš šiek tiek esu tuo domėjęsis (tiek pagal darbą kažkada, tiek ir šiaip laisvalaikiu, nes tai juk siejasi su ginklais) ir gal dėl to negyvenu rožinių svajonių pasaulyje, kur gyvūnėliai gyventų gražiai ir laimingai ir vilkas su ėriuku šoktu po egle, jei tik nebūtų tų blogųjų medžiotojų...

Rytas, miško takais rieda galingi visureigiai. Juose – ginkluoti, žudyti trokštantys vyrai. Tai ne du dešimtmečius pilietinio karo niokojamo Kongo džiunglės, tai – Lietuvos miškai. Kraujas bus liejamas ant Lietuvos žemės. Tie, kurie lies kraują, nėra nei policijos ieškomi nusikaltėliai, nei teroristai. Maža to – jie ne tik neslepia savo pomėgio žudyti, bet juo net didžiuojasi. Kas jie? Manau, supratote, kad kalbėsiu apie medžioklę ir medžiotojus.

Jau pati įžanga nieko gero nežada :)
Prilyginti Kongo pilietinį karą medžioklei? Rimtai???...
Ne tai kad mane tai stebintų - juk yra debilų, kurie ir vištų fermas prilygina Holokaustui.

O pradėsiu nuo istorinio ir socialinio ekskurso. Medžioklė – seniausias iš žmonijos amatų, ne tik padėjęs mūsų protėviams išgyventi, bet ir išugdęs komunikacinius gebėjimus, tad ji tapo pirmųjų įrankių atsiradimo priežastimi. Dar ir šiandien gyvena žmonių grupės, kuriems medžioklė yra neatsiejama kasdienės būties dalis, nes jos tiesiog neturi kito būdo prasimaitinti.

Kodėl-gi? Tegul eina žemę aria. Ar panašiai kažkuo "moraliu" užsiima.

Ko gero, visiems aišku, kad po Lietuvos miškus važinėjantys ne nuo bado gelbstisi, todėl apie medžioklę kaip amatą nėra ko kalbėti. 

O jei kažkas pvz. augina kiaules - juk irgi ne nuo bado gelbstisi (nesvarbu, kad tas kiaules pats valgys)?
Na žinoma,  galima išgyvent ir be kiaulienos... klausimo nėra. Arba be vištienos. Arba be laukinių žvėrių mėsos. Arba arba arba... bet visi tokie teiginiai vienodai absurdiški bus - žinoma, kad vienas ar kitas dalykas "negelbsti nuo bado" siaurąja prasme... bet ir niekaip nepagrindžia pozicijos.

Daug įdomiau prisiminti viduramžius, kuomet medžioklė jau įgavo privilegijos statusą. Su absoliučia feodalu teise valdyti viską, kas jo žemėje, siejama ir teisė dovanoti gyvybę arba mirtį visiems gyviems padarams. Elitinis medžiotojo statusas viduramžiais buvo įtvirtintas įstatymiškai: medžioti galėjo tik laisvi ir kilmingi žmonės, tuo tarpu medžiojant pagautas baudžiauninkas dažnai baigdavo savo dienas kilpoje.

Ir ką?

Tarybinės medžioklės tradicijos irgi neatsiejamos nuo elito, t y. nuo partinės ir ūkio nomenklatūros. Visi, kas nagrinėja tarybinę istoriją ir skaito anuometinių žymių veikėjų memuarus, puikiai žino, kad beveik kiekviename jų (ypač atspindinčių vėlyvąjį laikotarpį) gausu įvykių, susijusiu su medžiokle. Medžioklės metu būdavo aptariamos kandidatūros į svarbius šalies postus, skirstomi pinigai respublikoms ir ūkio šakoms. Medžioklėje buvo nulemtas net TSKP generalinio sekretoriaus N. Chruščiovo likimas. Medžiojo ne tik aukščiausi TSRS vadovai, analogiški vietinio elito medžiotojų būreliai buvo kiekvienoje respublikoje, kiekviename rajone ir kiekvienoje žinyboje. Apie šių uždarų klubų kasdienybę byloja ne tik knygomis išleisti prisiminimai, bet ir tūkstančiai anekdotų, kurie irgi yra tam tikras elito medžioklės „kultūrinis pjūvis“. 

Ir KĄ? Kuo šis visas istorinis ekskursas parturtina diskusiją?
Taip, kažkada buvo feodalai. Taip, neseniai buvo TSRS. Bet dabar viskas pasikeitę nuo tų laikų.
Ir?

Vis dar šonu apeinu istorines medžioklės tradicijas, kuriomis taip mėgsta manipuliuoti medžioklės garbintojai, nes nesuprantu, kaip X a. medžioklės apeigos, kuomet buvo pagerbiamas ne tik medžiotojas, bet ir nudobtas žvėris, susijusios su šiuolaikiniais mechanizuotais gyvūnų žudikais, apsiginklavusiais graižtviniais šautuvais su optiniais taikikliais. 

Nieks tuo nemanipuliuoja, tiesiog konstatuoja, kad tokios yra. Tai, kad kažkas nežino, kad jos yra, nereiškia juk, kad jų nėra.
Kita vertus, žinoma, kad tos tradicijos ne X a. Ir ginklai irgi ne X a. Kodėl? Ogi todėl, kad dabar ne X a., o XXI a. Kaip vis tik viskas paprasta, jei nesistengi pūsti emocinių burbulų, o tiesiog blaiviai žiūri į situaciją? Žemės ūkis juk irgi kažkiek pasistūmėjęs nuo to modelio, kai tekdavo kaskart išdegint naują miško plotą norint kažką jame užaugint...

Ir šiaip... mane visad žavi tas niekad nebandžiusių šaudyti žmonių klaviatūros kaubojizmas a la "reikia šaut į ranką" :)... Tai ir šits įsivaizdavimas, kad jei šautuvas graižtvinis ir su "optika" tai jis šaudo pats ir jokių gebėjimų nereikia - irgi iš tos pačios idiotiškos serijos :)

Beje, čia vėl pora žodžių apie racionalumą. Tas "graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu" pateikiama tarsi tai būtų kažkoks blogis. O tai ko mes vis tik siekiam, a? Humaniškumo? Jei taip, tai lygiavamzdis šautuvas su mechaniniu taikikliu yra daugybę kartų blogiau - nes kuo tikslesnis šautuvas turi būti kuo tikslesni taikymo įrenginiai tuo tikslesnis šūvis, o tai reiškia, kad tuo mažesnė tikimybė, kad gyvūnas kankinsis.
Bet juk norint tą suprast reikia gebėt mastyt. Bent pusėtinai racionaliai.

Medžioklė kaip tęstinė istorinė-kultūrinė tradicija Europoje yra visiškai išnykusi, ir jos likučius galime aptikti tik tarp mažųjų Šiaurės tautų. 

Čia tai net nežinau ką komentuot. Tai tiesiog netiesa. Europoj medžioklės tradicijos ne tai kad gyvos, jos labai stiprios. O žmogus tokias nesąmones rašantis arba 1. visiškai nežino apie ką kalba; arba 2. žino, bet meluoja.
Šitoj vietoj iš esmės jau galima būtų ir baigt, na bet važiuojam toliau...

Net ir didžiausi medžioklės priešininkai sutiktų su medžiokle, jei medžiotojas stotų prieš lokį su peiliu rankoje. Tebūnie kova! Pasiseks – kailis ant sienos, nepasiseks – gėlės ant kapo.

Aš irgi visai neprieštaraučiau jei nesąmonės būtų rašomos nulindus giliai į urvo kampą, o ne viešai internete... :) bet, kaip minėta, už lango XXI amžius...

Tačiau yra kitas dalykas į kurį reikia atkreipt dėmesį - po tokių "pasiūlymų" bent man ne visai aišku, ko "autorius" siekia? Humaniško elgesio su gyvūnais? Tikrai tikrai?
Nes bent aš nesu tikras, kuo situacija būtų geresnė tam pačiam lokiui jei jis "nusiuntęs žmogų gėlių" nušliaužtų į savo urvą kankintis nuo daugybinių pjautinių/durtinių žaizdų (net jei tarkim galutiniam rezultate jis ir pasveiktų)? Smulkmena, bet tokios žaizdos (lyginant su plėštinėm) gyja sunkiai ir ilgai (jei nesusiuvinėtos operacinėj).

Beje, pernelyg aršiems kruvinos pramogos mėgėjams visai rimtai siūlyčiau išbandyti jėgas tarpusavio kovose. Juk mirtinos dvikovos – tai irgi istorinės praeities tradicija. Dekriminalizuokime dvikovas! Jus tai šokiruoja?

Mane asmeniškai tai šokiruoja tai į kokias kliedesio aukštumas pajėgia pakilt autoriaus planeris. "Man nepatinka medžioklė dėl to dekriminalizuokim dvikovas". O jei pvz man nepatinka žuvininkystė, tai dekriminalizuokim... ką? Žaginimą?
Ir tai turėtų būt argumentas? Tokių logikos šuolių aš nelabai pajėgus įveikt...

O mane šokiruoja atlaidus požiūris į skerdynes miškuose. 

O va apie tai kas yra skerdynės aš pasisakysiu šiek tiek plačiau. Nes visi šiti nesugebatys mastyti "žvėrelių mylėtojai" nelabai suvokia apie ką kalba.
Girdėta kada nors, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas?...

Norit skerdynių?
Pasidomėkit laisvalaikiu situacija su drambliais Afrikoje. Ne vienoj ir ne dviejose šalyse ten vienu ar kitu metu buvo vykdomas "ekperimentas" "uždrauskim dramblių medžioklę" (labiausiai aprašytas Pietų Afrikos atvejis, bet jis ne vienintelis). Ir jis visada baigdavosi tuo pačiu - dramblių privisdavo tiek, kad jie imdavo ieškoti ėdesio žmonių laukuose ir ilgainiui nori nenori tekdavo užsiimti... būtent, jų skerdimu. Masiniu naikinimu. Čia kalba jau apie ne apie vieną atskirą medžiotoją, kuris vienu/dviem šūviais pribaigia konkretų gyvūną siekdamas jam sukelt kuo mažiau skausmo (kiekvienam normaliam medžiotojui tai garbės dalykas, kad gyvūnas nesikankintų) - čia kalba eina apie ištisas veik karines operacijas kuriose dalyvaudavo krūvos žmonių. Buvo išnaikinamos (išskerdžiamos) ištisos dramblių kaimenės.
Jei valstybė labiau pasiturinti, tas buvo daroma "humaniškai" - drambliai pirma būdavo užmigdomi, o paskui vienu šūviu į galvą pribaigiami... o jei ne... tai tiesiog sulipdavo krūva juodaodžių su kalašnikovais į sunkvežimį ir važiuodavo ieškot dramblių kaimenės.

Palyginimui, drambliams skirtas .577 Tyrannosaur ir 7.62x51mm (NATO standartinis
kalibras - pastarasis beje geru trečdaliu galingesnis nei Kalašnikovo 7.62x39mm)

Gal aš čia neužsiimsiu detaliu aiškinimu kuo skiriasi tipinio elephant gun'o kalibras nuo kalašo, tiesiog manau, kad ir bebrui turėtų būti aišku, kad jei kalbam apie humanišką elgesį su gyvūnais, tai gerokai etiškiau yra viena/dvi didelio (t.y. specialiai drambliams medžioti skirto) kalibro kulkos į širdį ir/ar smegenis ir greita mirtis, negu keliasdešimt (santykinai) mažo kalibro kalibro kulkų kur pakliuvo ir ilgas gyvūno kankinimasis*.


Tuos, kam atrodo, kad dramblių atvejis kažkuo ypatingas, turiu nuvilt - tas pats nutinka su bet kokiais gyvūnais, jei jų populiacija nėra kontroliuojama (vilkais, šernais... elniais) - jei nusprendžiama uždrausti juos medžiot, ilgainiui jų prisiveisia, jie ima lysti į žmonių laukus ir kaimus ir paskui tenka rengti masines skerdynes.

Kalbos apie natūralią atranką ir leidimą gamtai pačiai spręsti skamba labai gražiai. Tik va bėda - natūraliai atrankai reikia natūralios gamtos - gamtos be žmonių, jų namų, daržų, gamyklų.  Ir jei mes kalbam ne apie Amazonės džiunglių gilumą ar Sibiro platybes, kur žmogus labai retas svečias, tai galim pamiršt apie natūralią gamtą, vadinasi ir natūralią atranką. Žmogus su savo miestais, kaimais, greikteliais ir laukais taip plačiai išsiplėtė, kad pastaroji nemažoje dalyje žemės vyksta tik santykinai ir iš dalies... Gal ji net vyktų išties, jei jai būtų leidžiama, bet kai drambliai pradeda vaikščiot po kaimus tai jau tampa pavojinga žmonėms ir tenka "kažką daryti" (o natūralią atranką logiškai pratęst iki savo vaiko retas kuris "gamtos mylėtojas" sutinka, kaip nekeista).
Ir dėl to nori nenori, bet tenka mums patiems (žmonėms) prisiimt atsakomybę net jei tai nepatinka kai kuriems nesugebantiems susitaikyt su realybe gamtos "mylėtojams" ir kažkaip stengtis protingai reguliuoti tą visą "atrankos reikalą"...

Vakaruose požiūris į medžioklę ir medžiotoją vis blogėja. Jau neįmanoma įsivaizduoti politiko, pozuojančio prie gyvūno lavono. Apgailestauti dėl dalyvavimo medžioklėje tenka net monarchams, kurių nei kas renka, nei kas vers. Neseniai teko viešai atsiprašinėti Ispanijos karaliui, dalyvavusiam dramblių medžioklėje Botsvanoje. 

Šitas tai man kelia šypseną dėl to, kad juk visa tai kas aprašyta ir vyksta dėl tų visų iracionalių "gamtos mylėtojų" keliamos isterijos :DDD Juk jei būtų gebama bent kažkiek vadovautis protu, tai piktintis nelabai būtų kuo (tačiau galima būtų racionaliai diskutuot apie tai, kaip geriausia galima užtikrint tiek žmonių, tiek ir gyvūnų interesus).
O čia tai pirma patys rėkia, o paskui patys ir teikia tą rėkimą kaip "argumentą" :)

Dar vienas medžiotojų tariamai stiprus argumentas yra teiginys, kad ūkyje irgi žudomi gyvūnai. Nesu užkietėjęs veganas, tačiau jei žinočiau, kad skerdyklose gyvuliai šaudomi, ir jie miršta ne per sekundes dalis, o prieš mirdami kankinasi – irgi negalėčiau valgyti mėsos. 

Tai gal tada iškarta ir reiktų nevalgyt? Jei jau būt nuosekliam ir neišvedžiot pasiteisinimų... (juolab, kad tas "miršta per sekundės dalis" tėra pasaka)

Turėtume diskutuoti ir dėl pramoninio gyvūnų auginimo bei jų vartojimo maistui ar kitoms reikmėms – tai, kad gyvi padarai užmušami tik dėl menkos jų kūno dalies, nėra priimtina. 

Vėl nesąmonės - toli gražu ne "menka dalis" gyvūno yra panaudojama, o praktiškai viskas.

 Gyvūno teisė į gyvybę man atrodo tokia pat natūrali, kaip ir žmogaus. Atmeskime teiginius apie žmogų – „gamtos valdovą“, nes ir taip visko per daug išnaikinome. 

Taip. Visiškai ir pilnai sutinku.

Bet yra milžiniška mastymo praraja tarp pripažinimo, kad žmogus yra iš esmės tiesiog gyvūnas (ir kad joks dievas nėra jo "palytėjęs" ar jam "dvasią įpūtęs") ir bandymo dėti lygybės ženklą tarp žmogaus ir (pvz) anties.
Ir būtent - nors "žvėrelių mylėtojai" teisę į gyvybę yra natūrali. Taip pat natūralu yra tai, kad vieni gyvūnai ėda kitus. Įskaitant ir tai, kad primatas homo sapiens (tarp viso kito savo raciono) ėda ir sus scrofa... tiek domesticus, tiek ir nelabai.

Gyvus padarus reikia mylėti, o ne juos žudyti. 

 Galima apie tai papasakoti apie tai pvz. natūraliems vilkams...** Aš manau, kad jie myli - tik savotiškai.

Kai kuriems jų teko laimė tapti žmonių numylėtiniais, ir jiems negręsia nei kulka, nei puodas. Kitus nuo mirties saugo kultūrinės tradicijos. Anokia paslaptis, kad šunienoje labai mažai riebalų ir cholesterolio, tačiau sunkiai įsivaizduoju, kad Vilniuje būtų atidarytas korėjiečių virtuvės restoranas. Veikiami kultūrinių tradicijų, maistui nenaudojame ir, pavyzdžiui, gulbių, nors jų mėsa, kaip teigia senos kulinarinės knygos, yra labai skani.

Ir???
Mane tai žavi kaip dažnai šis "autorius" pažeria niekuo nesisiejančių minčių ir įsivaizduoja, kad tai yra argumentai ir kad jie kažką "pagrindžia" ar "įrodo"...

Baigdamas šį tekstą prisiminiau kadaise skaitytą mokslinę studiją apie serijinius žudikus, kurioje aiškiai nustatyta, kad dauguma žudikų turi rimtų potencijos problemų. Nenoriu nieko pasakyti ir net nežinau, kodėl rašydamas apie medžioklę šį faktą prisiminiau.

MEGAFAIL!!! (nes nu jau toks "tūpas" ad hominem)
Bullshit!!! (nes išpiešta iš lubų)



Tai va. Lyg ir atsakiau į kiekvieną pasvaičiojimą... bet jaučiuos lyg su vėjo malūnu kovojęs... nes juk naudos teikti racionalius argumentus tiems, kas jų nevertina ir net nesupranta... nėra.

__________________________
* Jau nekalbant apie tai, kad pvz. dramblio medžioklės organizavimas uždirba didelius pinigus kuriuos galima paskui investuoti į tų pačių dramblių situacijos gerinimą... skirtingai nei visos bandos išskerdimas.
** Btw. moksliškai patvirtintas yra faktas, kad vilkai (kartais) žudo (medžioja) "iš sportinio intereso" - t.y. sumedžioja, paskerdžia ir palieka net neėdę... Įdomu kaip tai įsipaišo į rožinių fantazijų pasaulį, kur blogi medžiotojai medžioja vargšus gyvūnėlius ir "ne nuo bado gelbstisi".

Apie spektaklį, kurio nemačiau...

...ir matyt nenoriu :)

Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)


Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.

Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.

Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)

Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:

Necituosiu kokio nors storo žodyno, kuriame paaiškinama, kas yra cenzūra. Net ir ne tokie šviesūs žino, kad tai – valstybės valia draudžiamas bei persekiojamas laisvas piliečių minčių reiškimas.

Čia pora dalykų į kuriuos reikia atkreipt dėmesį.
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.

“Tikintiems Kristus yra tėvas, todėl tas spektaklis yra jų Tėvo pažeminimas. Gal tada mes turime teisę viešai mėšlu sutepti ministro tėvo portretą?” – taip samprotavo mano šešiolikmetė dukra.

Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)

Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:

Pirmiausia, tai nėra konfliktas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, kaip bando teigti tie, kuriems atrodo, kad scenoje galima viskas (išskyrus tai, kas pažeidžia įstatymą – o tokių požymių taip pat esama, kažkaip negirdėjau, kad vaikų išnaudojimas scenoje būtų leidžiamas kokios nors išimties tvarka). Manau, tai veikiau konfliktas tarp tų, kurie tebėra nepraradę pagarbos kitam žmogui ir tų, kuriems tokia pagarba – dešimtos eilės reikalas, svarbumu tikrai nusileidžiantis komercinei logikai ir kitiems fundamentalaus liberalizmo stabams. Padoriam žmogui, nesvarbu, ar jis krikščionis, ar budistas, ar judaizmo išpažinėjas, ar musulmonas, ar net ateistas, lygiai atgrasu, kai grubiai tyčiojamasi iš greta gyvenančių žmonių šventenybių. Nors ir meno vardan.

Aš sutiksiu, kad tai ne konfliktas tarp tikinčių ir ne. Nes akivaizdu, kad tai konfliktas tarp tų, kurie mano, jog kitokia nuomonę turėti galima ir tarp tų, kurie mano, kad ją galima turėt, tik jei ji man patinka ir aš tam neprieštarauju. Tai taip, ši takoskyra visiškai aiški.

Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.

Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...


Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.

_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?

"Tokia mano nuomonė"

Šits posts bus labai trumps.

Manrods aš esu apie tai jau rašęs, bet yra vienas dalykas kuris mane išties vargina (jau net ne erzina, o vargina), tai yra tas bandymas slėptis už "tokia mano nuomonė". Nuomonę turėt yra gerai, gal net pagirtina, bet leptelejus kokią nors nesamonę slėptis už žodžio "nuomonė" tarsi jo reikšmė būtų "bet kokia įgarsinta kvailystė"... na, nesigauna.

Nuomonė tai yra kažkas ką aš manau. O manymui taikomi tie patys standartai kaip ir visam mastymui - jis turi būti gerai pasvertas ir apmastytas, remtis faktais ir argumentais.

Labai patiko Clint Smith mintis kurią šiandien perskaičiau:

We all know opinions are like butts and brains - everybody has one, although the latter is sometimes not used well.

Matyt panašiai ir su tom nuomonėm... visi jas turi apie viską ką tik įmanoma, bet ne visi sugeba jomis naudotis...

Tai tiek.

Prostitucija ir nekompetencija...

Žmogus ima ir atpila ilgiausią rašliavą, bet nesugeba net skirti (nemato distinkcijos, kaip pasakytų pati autorė) tarp nusikalstamos veikos ir verslo. Nesuvokia ką būtent reiškia tai, kad viena ar kita veikla yra nusikalstama - kokias pasekmes tai sukelia.

Aš visad sakau, kad visiems progibicionistams, kad ir ką jie norėtų drausti (prostituciją, žolę, ginklus etc.) būtų labai labai labai sveika pasiskaityti alkoholio prohibicijos istoriją JAV... Na, bent jau rudimentiškai susipažint - labai daug dalykų stoja į savo vietas ir tampa krištoliniai aiškūs.
Ir sveika pamastyt pvz. apie tai, kokioj situacijoj kokio nors baro / parduotuviūkštės savininkas buvo prohibicijos metu ir kokioj jis yra dabar, kai alkoholis legalus... Į ką jis galėjo kreiptis prohibicijos metu jei jis buvo užpultas, sumuštas ir iš jo viskas atimta? O į ką gali dabartinė prostitutė? Ir kodėl? A?

Jei "specialistas" neįžvelgia aukščiau minėtos distinkcijos, tai sorry, bet jis joks specialistas. Ir ta Adutavičiūtė gal to ir nesupranta, bet šita jos rašliava visa ŽTSI mano akyse keliom laiptų aikštelėm žemyn nuleido... Jei ten dirbantys žmones isties tiek tesupranta, tiek težino ir tiek tesugeba mastyt... tai blogai.

Bet labiausiai man patikęs pasažas yra šitas:

Toleravimo ir legalizavimo režimus pasirinkusiose šalyse (Nyderlanduose, Vokietijoje) prekybos žmonėmis mastai toliau auga, daugėja vaikų ir nepilnamečių įtraukiamų į prostituciją. Tai nebūtinai yra tiesioginė komercinio sekso industrijos toleravimo pasekmė, bet parodo, kad tokia politika nepadeda kovoti su vis augančia prekyba žmonėmis - priverstine prostitucija.

Tokius fokusus sau gali leist tik vadinamieji socialinių "mokslų" atstovai... Nes joks fizikas niekad neišstos ir nepasakys "mes neturim visiškai jokio pagrindo net galvot, kad flogistonas egzistuoja, bet ir toliau laikysimės nuomonės, kad deka jo vyksta degimas"...

Apgailetina :/

Jei tikėjai valdžios pažadais prieš rinkimus, o valdžia apgavo, reikia save kaltinti, o ne valdžią.

- A.Užkalnis

Romanovo formulė

Paskaitinėjau V.Romanovo pamastymus apie pasaulį irgi politiką.
Visai vertingas skaitinys išties - leidžia padaryti keletą svarbių išvadų (nors jos matyt jau ir ligšiol buvo žinomos):

1. Akivaizdu. Gera turėti nuosavą leidinį (ar kitokį žiniasklaidos instrumentą). Nes tada kaip koks "Senukas" gali skleist savo kliedesius. Kurių šiaip kitu atveju niekas tikrai nespausdintų.

2. Akivaizdu taip pat ir tai, kad tarp proto ir verslumo koreliacija yra nedidelė visgi. Panašu, kad tai kažkokia "lygiagreti" savybė...

3. Žmogaus galvoje lengvai talpinasi visiski paradoksai: žmogus, tapęs turtuoliu dėka laisvos rinkos teikiamų galimybių, pasisakinėja už penkmečių planus irgi kaip nuostabu buvo gyventi TSRS... ir jis tame jokio prieštaravimo neįžiūri.

4. Ir vertingiausias dalykas, ką aš iš to išspaudžiau, tai išmanymo formulė:
Truputis žinių + menkas supratimas = tvirtas įsitikinimas.

Progresiniai mokesčiai, mokslas, socialinis teisingumas ir kita sofistika

Matyt jau antras K.Griniaus straipsnis, kuris mane mažumėle nustebina. Va, šitas. Aš kartais net keliu sau klausimą: jis juk protingas žmogus, tai ko jis siekia rašydamas va kažką tokio? Čia provokacija ar jis išties tuo visu tiki?

Norėtųsi visą straipsneliuką išfiskint nuo pradžios iki galo, bet jis gan ilgas, tai tingisi, dėl to apsistosiu tik ties keletu "perlų"... pradėdamas žinoma nuo pavadinimo.

Maži mokesčiai – skurdi valstybė.

Kiekvienas, kuris mane bent kažkiek pažįsta jau manau gali nuspėt, ką tuoj sakysiu:
Koreliacija tai nėra kauzacija. Tai, kad egzistuoja kažkoks ryšys tarp reiškinių, dar nereiškia, kad jis priežastinis.
Dar daugiau, šiuo atveju, skirtingai nei K.Grinius stengiasi pavaizduoti visoje savo rašliavoje, yra greičiau atvirkščias, t.y.:
NE jei maži mokesčiai tai skurdi valstybė,
O jei skurdi valstybė tai maži mokesčiai*.
Nors vėlgi - pirmiausia išvis dar klausimas ar čia netgi koreliacija yra... tą matyt reiktų kažkaip pademonstruoti... ne vienu pavyzdžiu?

Bet kiek investuojama į mokslą, švietimą ir kitas sritis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis?

Man šiaip visad kyla klausimas: kodėl suplakama i vieną krūvą mokslas ir švietimas? Nors daugiau mažiau akivaizdu, kad tai nėra tas pat. Kad ir tas pats JAV pavyzdys, kur švietimas, bendrai imant, gan prastokas, tuo tarpu mokslas yra pasaulyje be konkurentų**.
Ir Lietuvos atveju mano nuomone šitas suplakimas duoda tik nenaudą - pas mus visi interesai nukreipti į švietimą, o mokslas pamirštamas. Dėl to jo pas mus (pasaulinio masto, o ne tiesiog užsienyje rašytų darbų atrajojimo) kaipo ir nėra. Na, gal koks K.Pyragas ar M.Gimbutienė (jei ji išvis priskirtina Lietuvos mokslui)... dar kas nors? Pagooglinęs randu dar vieną kitą lietuvį mokslininką, bet ir tie ne Lietuvoj...

Apskritai JAV pradžios ir vidurinių mokyklų lygis yra prastas. Bet
turtingesniuose priemiesčiuose ir miesteliuose mokyklos yra puikios, nes įvesti
aukšti nekilnojamojo turto mokesčiai, kad būtų galima pritraukti gerus mokytojus
itin gerais atlyginimais. Netaupoma vaikų sąskaita.

Tai koks čia pasiūlymas konkrečiai? Turtingesniuose priemiesčiuose įsteigti puikias mokyklas beigi juose įvesti aukštus nekilnojamojo turto mokesčius?
O gal tada tiesiog paprasčiau steigti privačias mokyklas? Kas beje ir yra daroma Lietuvoje. Na, JAV žinoma irgi - nes juk mes matyt nuo jų nusižiūrėjom...

Kita vertus, kaip jau minėta, nepaisant žemo švietimo lygio JAV (ten vyksta kovos ar mokyklose nereiktų dėstyti kretinizmo... t.y., atsiprašau, kreacionizmo... tai apie kokį lygį galima kalbėti), bet tai netrukdo jiems turėti ir rimto mokslo ir rimtų mokslininkų. Tai manau akivaizdu, kad griežto priežastinio ryšio tarp švietimo ir mokslo čia nelabai išeina įžvelgt...

Suprantama, kad Lietuva labai maža ir mokslo srityje mums tiesiog nesigauna ir negali gautis konkuruot su kitomis pasaulio valstybėmis JEI mes nesurasim savo vienos (na, dviejų, trijų bet ne begalės!) santykinai siauros(!) kitiems neįdomios (ar neprieinamos dėl kažkokiųtais pvz. klaidingo puritonizmo sumetimų) nišos į kurią investuosim tiek pinigus tiek ir potencialą***... O dabar net lituanistika (kuri grynai mūsų, "nuosava"), kiek suprantu Lietuvoje pavirtus farsu :/

Buvo pasikliaujama madinga neolibertarine ūkio teorija, pagal kurią kuo mažesni
mokesčiai, tuo spartesnis ūkio augimas, kuris savo ruožtu didina įplaukas į
biudžetą. Teorija absurdiška - sumažinus mokesčius iki nulio, iš viso nebus
įplaukų.

Aš gyvenu Lietuvoj senokai (like, from the birth, you know) bet dar nesu matęs čia pas mus libertarizmo valstybės politikoje (ekonominėje ar kokioje kitoje). Net liberalizmas ir tas socialistinis, o libertarizmu net nekvepėjo...
Kita vertus ta idėja apie mokesčių mažinimą, kurią išjuokia K.Grinius... na, iš kur mes galim žinot ar ji veikia, a? Man kelia šypseną finansų ministrės nosies rodymas iš serijos "akcizus dyzeliui sumažinom, o įplaukos už jį neišaugo, be be be...". Aš ne ekononistas, bet man kažkaip taip šviečiasi, kad, viena vertus, akivaizdu, kad reikia vertinti visą sistemą kompleksiškai. Nes jei fūra sunaudoja per metus 10000 litrų (nežinau čia daug ar mažai) dyzelio, tai nuo to, kad sumažinsi akcizą dyzeliui, ji automatiškai neims daugiau kuro naudot. Taip, galbūt galima kažkiek tikėtis, kad tie atlikę pinigai bus panaudoti tam, kad būtų daugiau pervežimų, bet gal už juos (aišku, kad ne vien už juos, bet) bus pvz. nupirkta naujesnė fūra (t.y. mokesčių pavidalu bus gautas ne akcizas, o koks PVMas), kuri dar ir mažiau kuro naudos, dėl ko per metus sunaudos tik 9000 litrų... Mes daugiau mažiau suvokiam, kad bendras ekonominis efektas nuo akcizo sumažinimo gal išeis į pliusą, o gal ir į minusą, bet vien pažiūrėjęs į įplaukas iš akcizo to juk nepasakysi...
Kita vertus... bent jau man, kaip nespecialistui, vėlgi akivaizdu, kad paprastai įmonės (o ir asmenys irgi) moka ne vieną mokestį, o krūvą jų. Ir jei vertinant visą apibendrinta mokesčių naštą sumažėjimas yra tik koks viens vargans procents, tai tikėtis, kad tai sukels kažkokius fejerverkus ir staiga dėl to iš mokesčių surinktos sumos išaugs dvigubai matyt neverta? A-ne?

Todėl atsakant į K.Griniaus repliką reik pasakyt, kad taip, žinoma, mokesčius sumažinus iki nulio įplaukų nebus. Bet ką K.Grinius atrodo pamiršo, tai, kad mokesčius padidinus iki 100 procentų tų įplaukų irgi nebus. Tikiuosi nereikia aiškinti kodėl?

Kai kalbama apie progresinių ir kitų mokesčių įvedimą, dažniausiai pabrėžiamas
turto perskirstymo motyvas. Pvz. Algirdas Sysas neseniai rašė, kad „progresinių
mokesčių paskirtis visada pirmiausia yra padėti išgyventi vargingiausiajam
visuomenės sluoksniui“. Tokios kalbos leidžia progresinių ir kitų pažangesnių
mokesčių oponentams tvirtinti, kad pavydas, noras nuskriausti darbščiuosius bei
išlaikyti dykaduonius skatina siūlomas pertvarkas.

Tokios oponentų kalbos juk akivaizdžiai pagrįstos? Ar vėl bus ištrauktas "socialinis" teisingumas? :/ (žr. toliau)
Nors išties (ir čia aš truputį nuklystų į pievas) A.Syso argumentas dar puse bėdos. Mane tai visad labiausiai ima žavėti kai aiškinama, kad progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį (pvz. tokia iškili politikė A.Bilotaitė: Aš palaikau progresinių mokesčių idėją, nes progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį, mažina atskirtį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų... čia).
Man, vėlgi, kaip neekonomistui :))) akivaizdu, kad jei tu nori pataikyti į vartus, tai reikia spardyti į juos, o ne pro šalį... Kitais žodžiais tariant - jei nori stiprint vidurinįjį sluoksnį, tai reikia JAM ir nustatinėt mažesnius mokesčius. Aš žinoma nežinau, kas dabar Lietuvoje laikoma viduriniu sluoksniu, bet tarkim, hipotetiskai, kad tai yra tie, kas gauna nuo 2 iki 4 tūkst "į rankas" per mėnesį. Tai nustatykim jiems GPM 10 proc., o tiems, kas nukrypsta į kurią nors pusę - ne tik į didžiąją, bet ir į mažąją - taikom didesnį tarifą. Na, tarkim 20 proc. Leeeeeeeeeeeeeeedas. Tuoj pat išnyktu (veik) visi kurie gauna nuo 0 iki 2 tūkstančių. Ir įtariu taip pat ir tie, kurie gauna nuo 4 iki kokių 7 tūkst. irgi :)))
Jei tai per drastiška, tai žinoma galime padaryti tuos perėjimus nuoseklesnius: pvz. kad
tie kas gauna 1900Lt (ir žinoma atitinkamai 4100Lt) mokėtų tarkim 11 proc,
kas gauna 1800Lt (4200Lt) - 12 proc
1700 (4300) - 13... ir t.t., kol
0 (6000) - 20 proc
Va, čia tai būtų labai kryptinga orientacija į viduriniojo sluoksnio stiprinimą.

Bet grįžtant iš takelio atgal į kelią (t.y. grįžtanta atgal prie straipsnio):

Socialinio teisingumo didinamas yra vienas, bet tik vienas, iš mokesčių
pertvarkos tikslų.

Matyt nėra žodžių junginio kuris mane labiau stebintų, nei "socialinis teisingumas". Stebintų ta prasme, kad prikergus prie vieno žodžio ("teisingumas") kitą ("socialinis") staiga tas žodis ("teisingumas") tampa savo paties priešingybe. T.y. aš suprasčiau jei šita sąvoka skambėtų kaip "socialinis neteisingumas", betgi ne...
Kas yra teisingumas? Neieškant konkrečių apibrėžimų kiekvienas tą maždaug žino: net jei nesiknisti giliau, tai "akis už akį" yra teisinga.
Jei kažkas iš tavęs kažka atėmė, tai jei tas turtas tau gražinamas, tai yra teisinga. Bet jei jis atiduodamas Petrui - tada ne. Jei aš kasiau griovį ir iškasiau per valandą 10 metrų, o Zigmas 20 metrų, o atlyginimą mes gavom vienodą, tai nors aš žinoma labai patenkintas tuo, bet objektyviai man aišku, kad tai matyt nelabai teisinga. Na, ta tikrąja teisingumo prasme. Daugiau dirbi - daugiau uždirbi - daugiau turi. Taip.

Bet tik prikergkim prie žodžio "teisingumas" žodį "socialinis" ir staiga "teisinga" ir "neteisinga" susikeičia vietom. Aš dirbau daug daugiau ir uždirbau daug daugiau, kai Jonas tuo tarpu sh malė ir nieko neuždirbo... Teisinga? Matyt. Bet tai juk socialiai neteisinga! Juk Jonas irgi vaikus turi. O ir buto sienos pas jį apipelijusios... Juk isties socialiai teisinga būtų iš manes dalį atimti ir atiduoti jam. A-ne?

Kitas per aną galą prievartaujamas žodis yra "solidarumas". Na, jis kiek sudėtingesnis nei teisingumas, bet net įvertinant tai, manau, kad kiekvienam aišku, kad tai nebuvo joks solidarumas kai Tadas Blinda atimdavo iš turtingų ir atiduodavo vargšams (nors tai buvo "socialiai teisinga" :DDD ). Jei (takim) aš esu turtuolis**** ir matau, kad mano kaimynams sunkiai gyvenasi ir stengiuosi kažką daryti, kad ir jiems ir man gyventųsi geriau (arba net altruistiškai bandau, kad lai tegu man kažkiek nepatogu, tačiau jiems daug geriau dėl to) - tai matyt yra solidarumas... Bet jei jie įsilaužia į mano namus lydimi policininko ir sako "na, dabar solidariai pasidalinkim tavo turtą" - tai čia juk joks solidarumas.
Todėl ir progresiniai mokesčiai nėra solidarumo apraiška jei jie yra privalomi ir užtikrinti prievarta...
Hmmm... O čia mintis! Įdomu, įmanoma Lietuvoje imt ir susimokėt daugiau mokesčių? Na, tiesiog atvaryt į VMI ir sakyt: "aš noriu susimokėt papildomai viena kitą tūkstantį litų GPM... ne, aš pajamų daugiau negavau, bet man tiesiog norisi susimokėt daugiau mokesčių... iš solidarumo"? :)
Kažko man atrodo, kad nieko iš to nesigautų.
Nors tai būtų išties solidaru... Nors ir neįtikėtina.


______________________________
*Pasikartosiu, aš nesakau, kad čia yra priežastinis ryšys. Tiesiog jei jis yra, tai labai įtikinamas būtent šis variantas, nes kuo valstybė turtingesnė, tuo didesnė pinigų dalis pas "paprastą žmogų" "atlieka" kai patenkinami jo būtini kasdieniai pragyvenimo rūpesčiai, vadinasi tuo didesnę dali (hipotetiškai) iš jo galima būtų paimti tikroms ir/ar tariamoms "visuomenės reikmėms".
** Tam tikrose atskirose srityse žinoma yra kas JAV pranoksta, bet jei imant bendrai, tai...
*** Ir aš čia kalbu apie "prioritetinių sričių nustatymą", o apie pajėgų koncentravimą, visur kitur paliekant absoliutų minimumą.
**** Nors deja nesu. Bet nieko dėl to ir nekaltinu.

In societies where they tried to impose their will on the free market, or push it aside, the free market became known as the “Black Market.” The market is like water…it’ll seep in, despite your best efforts.

Ar bausim Mianmariečius?

Apie naująją Mianmaro vėliavą jau manau visi žino. Ji "šiek tiek" primena lietuviškąją "trispalvę". Netgi ne šiek tiek, o visai net ir labai: praktiškai tokia pati, tik jos centre balta (sidabrinė) penkiakampė žvaigždė...

Vat dabar ir mąstau - ar reiktų bausti kokį mjanmarietį (ar kad ir lietuvį), jei jis imtų ir pasipuoštų marškinėliais su tokia vėliava? Žvaigždė žinoma nėra "sovietinė raudona" bet vis tiek as nesu visai tikras ar čia negalime teigti, kad šita vėliava sudaryta tos žvaigždės "pagrindu"... A?

Prisipažįstu: juokauju aš čia, žinoma*. Bet tik iš dalies.
O ką jei toj vėliavoj būtų ne žvaigždė, o pvz. svastika (kuri, žinia, yra visame pasaulyje paplitęs simbolis). Kas tada?

______________
* T.y. realiai čia jokio tokio klausimo žinoma nekyla...

Be komentarų

Jei sąžiningai, tai net nežinau ką komentuot...
Čia turėjo būti reklaminis filmukas "Sveiki atvykę į policinę valstybę"? Aš teisingai supratau?

Nežinių radijas

Jau bėdavojau apie tai, kad bala žino, kas ten su tuo "Žinių" radijum vyksta...

Bet akivaizdu, kad jau atėjo laikas tam radijui keisti pavadinimą. Nes jis kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo nuo žinių ir keliauja link šiaip plepalų. Vakar laida "Radijo enciklopedija" buvo skirta... (dėmesio!)... homeopatijai!

Tas savaime žinoma nebūtų nieko nuostabaus. Žinias galima pateikti apie bet kokius prietarus, apie bet kokį sukčiavimą ir bet kokį šarlatanizmą. Bet tada reiktų tą ir įvardinti. O dabar per visą laidą buvo pasakojama apie homeopatiją, jos istoriją, apie tai, kaip ten viskas ja gydoma ir "kuo labiau skiedi, tuo stipriau veikia", bet nei karto nebuvo pasakyta, kad ne tik kad nėra jokių mokslinių įrodymų pagrindžiančių tą "švęsto vandens" terapiją, bet kad tai netgi teoriškai išvis negali būti.


Akivaizdu, nors ir gaila, kad tas radijas jau visiškai nusivažiavo... :(

Neleistinas, bet saugus?

Tenka vis tik pripažinti, kad daugumos (įskaitant ir kontoras, kurios tuo užsiiminėja nuolat - Kelių policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos) sugebėjimas pasiklyst tarp dviejų sąvokų "leistinas greitis" ir "saugus greitis" man kartais sukelia frustraciją - jei nesugebama orientuotis tarp dviejų medžių, tai kaip mes galime tikėtis, kad miškas bus prižiūrimas gerai?

Kai koks policijos vadas kalba per televizorių jis nuolat postringauja apie saugų greitį. Nors dažniausiai turi omenyje leistiną. Kai žiniasklaida rašo ką nors irgi dažnai samprotauja apie saugų greitį. Nors turi omeniu leistiną. Važiuoju rytais į darba ir kaskart virs kelio šviečia naujai pakabinta švieslentė su joje degančiu užrašu: "Laikykitės leistino saugaus greičio". Juk žmogus, kuris rašė tokį šūkį, akivaizdu, kad nelabai supranta, ką jis čia parašė ir kurlink jis pats čia nugrybavo... :)


Atkreipsiu demesį, kad ten nėra parašyta "Laikykitės leistino ir saugaus greičio" (arba "leistino, saugaus greičio"), kas gal kiek ir keistai skambėtų, bet būtų logiška - reikia laikytis tiek vieno, tiek ir kito (t.y. nutylima, bet turima omenyje, kad laikytis to, kuris duotuoju momentu yra mažesnis).
Bet pasakyta "Laikykitės leistino saugaus greičio"*, kas savaime suponuoja, kad saugus greitis būna ir neleistinas. Tas žinoma per se yra visiškai logiška, bet bet...



Atrodytų viskas taip paprasta:

Leistinas greitis yra tas greitis, kuriuo važiuoti tame kelyje yra leidžiama. Tai nustato kelio ženklai ir KET. Saugus gi greitis išvis niekuo nesusijęs su formaliais teisės reikalavimais, o viskuo susijęs su konkrečia situacija kelyje. Jis priklauso nuo: vairuotojo, automobilio, kelio būklės, oro sąlygų ir dar daugybės kitų faktorių. Priklausomai nuo tų visų faktorių jis gali skirtis kelis kartus ir jis gali būti tiek didesnis už leistiną, tiek ir mažesnis (ir daugumai žmonių nekelia problemų idėja, kad saugus greitis gali būti mažesnis nei leistinas, bet juos kažkodėl piktina mintis, kad jis gali būti ir didesnis... Go, figure...).

Tas juk akivaizdu: tarkim tam tikroj kelio Vilnius-Kaunas atkarpoj leistinas greitis yra 100 km/h. Jis toks išlieka nepaisant to, kas važiuoja, kokia mašina, kokios oro sąlygos etc. Jis nekintamas.
Tačiau saugus greitis gali skirtis iš esmės:
Viena akim pusaklis kretantis nuo senatvės dėdulė važiuojantis vos ne senesniu nei jis pats žiguliu kartą metuose naktį per pūgą... leistinas greitis jam vis tiek tie patys 100 km/h. O saugus? 40 km/h? Dar mažiau?
Ir: normalus vyras su normalia reakcija važiuojantis šiuolaikiniu tvarkingu automobiliu, važinėjantis kasdien, o kartkartėmis gal nulekiantis prasilėkt į kokią lenktynių trasą (dėl ko daugiau mažiau žinantis kur jo ir automobilio "ribos"), važiuojantis puikiu oru, kai nei jokių kritulių, nei spigina saulė, asfaltas sausas, kelias puikiai matomas toli toli... ir jam leistinas greitis irgi 100 km/h. O saugus? 150 km/h? Dar daugiau?

Pajuskite kaip labai nepolitkorektiška yra teigti tiek tai, kad saugus greitis viešojo naudojimo keliuose gali viršyti leistiną, tiek tai, kad greitis virš 150km/h išvis gali būti saugus. O baisiausia tai, kad juk gali - nepasiant to, kad tai draudžiama, ne tiek jau mažai automobilių tam pačiam Vilnius-Kaunas prasilekia ir greičiau nei 150km/h... ir ne, tai nesukelia avarijos kiekvieną kartą vos tik viršijus leistiną greitį, kaip kai kurie televizoriaus personažai norėtų priversti mus patikėti.


Taigi, kaip sakiau, pati koncepcija "neleistinas saugus greitis" (kaip ir "leistinas saugus greitis") žinoma yra logiška. Kitaip ir būti negali.

Tik va bėda: kelių policija, kelių transporto kontora, įvairūs eismo saugumo naciai (įskainat ir "žiniasklaidą") atsisako tą paprastą faktą pripažinti: saugus greitis gali būti ir didesnis už leistiną - leistino greičio viršyjimas automatiškai nereiškia pavojingo vairavimo, nereiškia, kad vairuotojas "kelių erelis" - didžiausias visuomenės priešas, nereiškia, kad tuoj prasivers žemė ir tokį automobilį (kartu su jo vairuotoju) praris pragaro liepsnos.


Užmeskim akį kad ir čia. Aš žinoma nežinau ar tie 166km/h buvo saugu tose sąlygose ar ne (visai gali būti, kad ne - juk V.Babilius pagaliau ne S.Girdauskas, o ir VW Touareg ne Mitsubishi Evo). Bet faktas tas, kad nei žiniasklaidai, nei skaitytojams tas klausimas ne tai kad nekyla, jis netgi nėra nei kiek įdomus: jei viršijo greitį "automatiškai" reiškia kad "kelių erelis"** - praktiškai žmogžudys :DDD***.


Nors žinoma ko gi galima norėti, kai daugumos žmonių žinios apie vairavimą ir jo saugumą (bei nuo ko pastarasis priklauso) apsiriboja tokiais va "straipsniais"...

_________________
* T.y. "leistinas (saugus greitis)" - analogiškai, kaip pvz. "skanūs žalieji žirneliai" yra "skanūs (žalieji žirneliai)" ar "raudonas sportinis automobilis" yra "raudonas (sportinis automobilis)".

** Čia (kaip visad) galima atkreipti dėmesį į "kuribingą" apklausos klausimo formulavimą... ne, išties visai neįmanoma nuspėti, koks bus tokios apklausos rezultatas ;)

*** Atkreipsiu dėmesį, kad aš čia nekalbu nei apie lygybę prieš įstatymą (nors čia galima diskutuot ar lygybė = lygiava) nei apie bausmės neišvengiamumą - šiti dalykai suprantami, bet daina ne apie juos.

Apie K.Girniaus gilią mintį...

Šiaip aš K.Girnių laikau vienu iškilesnių lietuviškos politikos komentatoriu. O bet tačiau...

Šiaip man nei šilta nei šalta nuo tos visos A.Brazausko laidojimo istorijos. Mano nuomone "skandalas" buvo akivaizdžiai išpūstas, nes išties nėr net ką ten vandint skandalu. Imho "bažnyčios vadovybė" pasielgė neadekvačiai neleidus įnešt karsto, na, bet neleido tai neleido - tai kas? (paimkim kaip analogiją, pvz. tokį atvejį, kad mirusysis būtų norėjęs pvz. būti pašarvotas ant Kauno HAE - matosi apie ką aš?).

Bet savo asmeninius stereotipus reiktų stengtis pasilikti sau:

Plačiai paplito komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos, ypač
įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies
visuomeniniame gyvenime. Giliai įsišaknijęs priešiškumas tikėjimui greit
pasireiškia katalikams pasisakius opiais klausimas, pvz., dėl abortų draudimo ar
šeimos koncepcijos, net pasiskundus, kad Katedros aikštėje rengiami netinkami
renginiai.

Net nežinau nuo ko pradėt.
"Komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos"? Hmmm... Komunistų? Čia toks primityvus ad Hitlerum (na, jo atmaina ad Stalinum), kad net plaukai šiaušiasi.
Įdomu, K.Girnius ir JAV "tėvus įkurėjus" komunistais laiko? Nes pastarieji, nors patys nebūtinai buvo ateistais, tačiau "įkurdinėdami" JAV buvo itin jau "antikrikščioniški", mat stengėsi atskirti valstybę nuo bažnyčios aukščiausia įmanoma siena. Jie laikėsi visiškai vienareikšmiškos nuostatos, kad bažnyčia neturėtų išvis niekaip kištis į valstybės gyvenimą (ir, atitinkamai, valstybė į bažnyčios).

Ir šiaip... bent kol kas Lietuvoje, kuri lyg ir sekuliari valstybė matosi kaip tik atvirkščia tendencija - visur per jėgą brukamos krikščioniškos nuostatos. Kad ir ta pati K.Girniaus mintis, jog "daugelis lietuvių laiko katalikiškumą sudėtine tautinės tapatybės dalimi"... Tas gal net taip ir yra, bet tai, kad žmonės kažką laiko tautinės tapatybės dalimi, nereiškia, kad tai turi būti oficiali valstybės pozicija. Daugelis lietuvių save laiko baltaisiais - tai neginčijamai mūsų tautinės tapatybės dalis. Na ir ka? A?

Dėl to matyt ir skųstis, kad egzistuoja "įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime" nederėtų. Nors čia vėlgi... K.Girnius labai gražiai sužaidžia žodžiais stengdamasis po vienu zodžiu paslėpti kitą visai mintį. Nes nors jis sako "visuomeniniame gyvenime", turi tai jis omenyje politinį-valstybinį gyvenimą. Taip, nieks neturėtų trukdyti kunigams dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Bet kalbant apie politinį... sekuliarioj valstybėj religiniai dalies (net jei ta dalis didžioji) asmenų įsitikinimai neturėtų lemti visos visuomenės (taigi ir kitų žmonių, kurių religiniai įstikinimai galbūt yra kitokie ar jų išvis nėra) gyvenimo, asmenų teisių ir laisvių apimties. Juo labiau, tie įsitikinimai neturi jokio imuniteto nuo kritikos. Jei kažkoks asmuo teigia, kad turėtų būti elgiamasi taip, o ne kitaip, tai jis turi sugebėti tai argumentuoti. O tuščias ir niekuo neparemtas "aš tuo tiesiog aklai tikiu ir Jonas irgi" - nėra pakankamas argumentas. Ir jei kažkas leidžia sau kaip argumenta naudoti "aš tuo tiesiog tikiu ir todėl turi būti taip, kai aš sakiau", tai kitas žmogus tada turi teisę taip pat "paprastai" pasakyti: "aš manau, kad tu turėtum patylėt".

Ir jau tikrai nederėtų religiniais įsitikinimais bandyti dangstyti retrogradiškumo bei diskriminacijos ir šovinizmo... :/

Hipnozė ir "specialistai" :/

Žiūriu LNK. Rodo "Auksinę blykstę". Laida, plačiąja prasme, žinoma š. Bet ne apie plačią prasmę aš čia.

Kalba laidoje eina apie hipnozę. Pakalbėjo Paksienė apie savo svaičiojimus, DiArči apie tai, ką jie daro scenoje, ir paskui pakvietė "rimtai pakalbėti". Hipnozės "specialistę". Psichoterapeutę. Kažkokią.

Turiu naujieną Lietuvai. Eilinį kartą.

Psichoterapeutas yra psichoterapijos specialistas. NE hipnozės.

Hipnozės specialistas yra hipnoterapeutas. Arba ten hipnotistas, hipnotizuotojas etc (priklausomai nuo "profilio" ir pavadinimo). Bet ne psichiatras. Ne psichologas. Ne psichoterapeutas. Ne šlavėja, kuri tariamai gali valdyti valstybę...

Išties - kaskart kai per televizorių kalba apie hipnozę... man plaukai ant galvos stojasi. Ir aš tikrai tikrai ne specialistas... šiaip, truputėlį besidomintis tuo kas vyksta (mano) galvoje... gal dėl to apie ją nieko ir nerašau, nes nesijaučiu pakankamai išmanantis... Bet atrodo išmanau bent jau pakankamai tam, kad tuprast, kad tie psicho----nautai išsižioja kiek per plačiai ir kalba apie tai, ką nelabai išmano...
Išlenda į ekraną žmogus, kuris žinoma apie tai išmano žinoma daugiau nei "eilinis praeivis iš gatvės", bet dar toli gražu nepakankamai* ir ima teigti standartines, bet visai nebūtinai teisingas, "dogmas" :/

Pagaliau ką ten ta hipnozė. Pvz. kad ir tas gan nesenas ginčas su ghoul'u apie ginklus. Kaip esminį argumentą jis pateikia mediko "atliktą" "tyrimą". "Tyrimas", kaip minėta, ydingas, bet net ne tame esmė šiuo atveju - tas tyrimas atliktas išvis ne tos srities specialisto. Nusikaltamumo klausimais užsiiminėja kriminologai. Ne medikai. Ne batsiuviai. Ne šlavėjos. Ne psichoterapeutai.
Nesamdysi gi staliaus dirbti šaltkalvio darbo, nors vienas ir kitas gal naudojasi freza arba tekinimo staklėm...

Bet taip juk su viskuo - reiktų išmanyti** tema (ir pageidautina, gebėti kritiškai mastyti ir vertinti) prieš imantis specialisto vaidmens...


_____________________
* Kad ir ta psichoterapeutė kalbanti per televizorių, sako: "aš kartais naudoju hipnozę". C'mon, aš irgi kartais naudoju hipnozę, bet nuo to netampu specialistu. Kartais taisau mašiną, bet netampu autošaltkalviu profesionalu . Kartais iškepu kiaušinienę, bet netampu virtuvės šefu... na, ir taip toliau :)
** Beia. Čia vėlgi noriu pabrėžt, kad kalbu ne apie titulus ir diplomus, o apie išmanymą. O jis išplaukia iš domėjimosi ir žinių įgyjimo, o ne iš popiergalio turėjimo...

Apie (tėvų ir) vaikų auklėjimą

Žmones grobti yra blogai. Neginčijamai. Vaikus - juo labiau. Tie padugnes, kurie pagrobė turi sėsti toli ir ilgam. Čia viskas aišku.


Kas man neaišku užtat, tai kokia ligūsta "logika" reikia vadovautis, kad iš tos nusikaltimo istorijos "išmelžti" idėją, jog reikia bausti tėvus, kurie vaiką iki 12 metų palieka pusvalandžiui vieną...


Hmmm... pakartokim. Buvo įvykdytas nusikaltimas. Nu-si-kal-timas.
Tas reiškia, kad "negeri žmonės" padarė "negerus darbus". Ne tėvai pagrobė tą vaiką, ne jie kažką blogo padarė, o nusikaltėliai.
Iš manęs pavogė automobilį (kaip jau rašyta). Tai ar dabar ir aš esu kaltas, kad nesėdėjau tame automobilyje kiaurą naktį ir jo nesaugojau?


Aišku, kad tėvai turi rūpintis vaikais - tame klausimo jokio nėra. Tačiau matyt reiktų gebėti bent kažkiek vadovautis sveiku protu - tėvų pareiga rupintis savo vaikais nereiškia jų pareigos būti nuo to vaiko ne toliau kaip per 3 metrus 24 valandas per parą (ar samdyti kokį nors "suaugusįjį" kuris tai darytų).
Taip, jei tėvai būtų buvę šalia to pagrobimo gal ir nebūtų įvykę, bet ar taio reiškia, kad jie tą vaiką turi persekiot kiekvienam žingsnyje?



Aš leisiu sau išreikšti netgi tokią (akivaizdu, kuo toliau tuo mažiau de facto populiarią) nuomonę, kad vaikus reikia auklėti savarankiškais, sugebančiais prisimti atsakomybe už save ir savo veiksmus, asmenimis.

Man stipriai keista idėja, kad, anot lietuviškųjų "giliaminčių", tėvai turi įstatyminę teisę vaikui kišti į galvą visokius prietarus apie danguje gyvenančius genocidinių polinkių turinčius barzdylas, tačiau už vaiko auklėjimą savarankišku žmogumi jie bus baudžiami?


Hmmm... Mano pirmoji mokykla buvo už ~3 km nuo mano namų. Galima buvo važiuoti autobusu, bet mes pakankamai dažnai su draugais eidavome namo pėsčiomis. Ir takas ėjo gana nuošaliomis vietomis - laukais, pamiškėm, krūmynais. Užtrukdavom kelyje gerą valandą. Be jokių suaugusiųjų priežiūros. Grįžę namo vėl bėgdavom į lauką (t.y. laukus ir miškelius). Ir vėl tėvai nebėgdavo kartu. Ir niekam tai neatrodė nuostabu.
Net atvirkščiai - per didelis tėvų rūpinimasis savo atžalomis mūsų vaikų buvo laikomas "lazha".
A, dar maumedžio viršūnėje (taip iš lempos sakyčiau kokių 6+m aukštyje) įsirengėme štabą. Iš kurio (o siaube!!!) juk buvo galima iškristi ir net užsimušti.

Ir ką? Ir nieko.
Būdavo nubalnotų galūnių, nusidegintų pirštų, bekuriant laužus, ir dar visko būdavo, bet nieks dėl to nepsichuodavo - tėvai suvokdavo, kad vaikai yra vaikai - vis tiek visko nenusaugosi, nebent kambaryje užrakintum (o ir tai vaikas ka nors sugalvos). O vaikai savo ruožtu suvokdavo (būdavo įteigta), kad kol tėvų nėra šalia reikia sugebėti pačiam savimi pasirūpinti - bent minimaliai.

Mano sūnui dabar 6 metai. Kai jis lauke žaidžia su draugais aš nestoviu šalia. Kartais parlekia pagerti ar pasiimt kokį sausainį, kaip kad ir mes darydavom būdami vaikais - ir tiek. Vienas namie ilgam jis dar kol kas nepalikinėjamas, bet jei reikia pusvalandžiui išlėkt iki parduotuvės - tame visiškai jokios problemos nėra. Nei man nei jam. Ir aš labai labai tikiuosi, kad augdamas jis taps kuo toliau tuo labiau savarankiškas, sugebantis vis daugiau atsakomybės prisiimti.

Ne atvirškčiai.


O atsižvelgiant į tai, kaip "sėkmingai" ta valstybė geba susitvarkyti su savo "tiesioginėmis pareigomis" - kad ir tų pačių nusikaltėlių gaudymu, - gal ji išties geriau tegul palieka mano vaikų auklėjimą man pačiam?

Prohibition works... obviously

Kansas was dry, it stayed dry for years, and you had to go out to a bootlegger, a guy that sold whiskey illegally, to get a bottle of whiskey. That was known throughout Kansas. The bootleggers, they used to put out a sticker that said “Keep Kansas dry for Kansas youth.” The bootleggers put that sign out, and all the church people pasted it on their bumpers.

- Ed Buffaloes's uncle