Dar vienas labai paskaitymo vertas straipsnis, be komentaru.
http://www.nybooks.com/articles/17726
2009-02-21
Ratas uzsidaro
Pieshiant bendra vaizda...
Sako, kad vienas shizofrenijos pozymiu yra tai, kad zmogui vaidenasi, kad viskas, kas pasaulyje vyksta, yra susije su juo tiesiogiai, yra zinia butent jam :)
Nors as dar tokio lygio nepasiekiau, taciau as esu isitikines, kad viskas pasaulyje isties susije: net medis uz mano lango su misis Obamos eisena. Zinoma nebutinai tiesioginiais siulais, taciau tai, kad rysys visada yra - tai, negincijama...
---
Kaip jau esu sakes, svetimus blogus skaitineju retai (kas matyt nenuostabu, nes "nustatyta", kad blogu esme yra kaip tam anekdote: "chiukchia rasytojas, ne skaitytojas" :). Taciau kartais atrodo, kad visa blogosfera yra tarsi vientisas pirmuonis ameba kurioje atsiranda ir sklisdami nuslopsta virpesiai... kol kazkuris nesukelia didesnio rezonanso... visame pasaulyje... bent jau galvoj :)
Rasiau, kad mane priverte ilgam susimastyti kaciu lopsiu pamastymas apie vienadieni drugeli, apie tai, kad blogai (ju irasai) yra vienadieniai. Nuo saves prideciau, kad nepaisant to, kad jie (blogu irasai) "gyvena amzinai", jie jau "gimsta negyvi". Kiekvienas blogo irasas - tarsi zombis, - jis amzinai gyvas... ir amzinai mires.
Vienastoks blogoramoje iskelia kita, tarsi ir ne visai susijusia tema - jis su nostalgija(?) raso apie tai, kad blogai vis daugiau raso apie realijas, vis maziau apie virtualijas. Nezinau ar jis butent ta turejo omeniu (va kaip su ta literatura gaunas - autorius kazka paraso, o skaitytojas suvokia visai kitaip ;) ), bet ka ash girdziu, tai velgi kaciu lopsiu iraso atsgarsi - blogai ziuri i zeme, i purva po kojom (na arba i geles toje pievoj, kuri po kojom), bet nekelia zvilgsnio auksciau horizonto...
Ir sita is niekur iskilusia seka tarsi logiskai uzbaigia (bent jau laikinai) Racas savo komentaru vienastoks mintims: "… O aš labai džiaugiuosi, nes tinklaraščiai pamažu tampa suprantami žmonėms…:)"...
---
Nuotrauka: Pale Blue Dot.
Ka mes joje matom?
Nieko.
Kazkokia nepavykus, visiskai isplaukus nakties nuotrauka daryta kokio nors lomografo...
Bet isiziurekim i ja geriau. Nuotraukos virsuje, sviesesneje juostoje, matosi mazas, mazesnis negu pixelis (jei tiksliau, tai 0.12 pikselio) sviesiai melsvas taskelis.
Jis yra Zeme.
Visa Musu Zeme matoma is 40.47 astronominiu vienetu (6 mlrd. km) atstumo.
Belieka pakartot Carl Sagan zodzius kurie visur ir visada sia nuotrauka lydi:
Look again at that dot. That's here. That's home. That's us. On it everyone you love, everyone you know, everyone you ever heard of, every human being who ever was, lived out their lives. The aggregate of our joy and suffering, thousands of confident religions, ideologies, and economic doctrines, every hunter and forager, every hero and coward, every creator and destroyer of civilization, every king and peasant, every young couple in love, every mother and father, hopeful child, inventor and explorer, every teacher of morals, every corrupt politician, every "superstar," every "supreme leader," every saint and sinner in the history of our species lived there – on a mote of dust suspended in a sunbeam.
The Earth is a very small stage in a vast cosmic arena. Think of the rivers of blood spilled by all those generals and emperors so that, in glory and triumph, they could become the momentary masters of a fraction of a dot. Think of the endless cruelties visited by the inhabitants of one corner of this pixel on the scarcely distinguishable inhabitants of some other corner, how frequent their misunderstandings, how eager they are to kill one another, how fervent their hatreds.
Our posturings, our imagined self-importance, the delusion that we have some privileged position in the Universe, are challenged by this point of pale light. Our planet is a lonely speck in the great enveloping cosmic dark. In our obscurity, in all this vastness, there is no hint that help will come from elsewhere to save us from ourselves.
The Earth is the only world known so far to harbor life. There is nowhere else, at least in the near future, to which our species could migrate. Visit, yes. Settle, not yet. Like it or not, for the moment the Earth is where we make our stand.
It has been said that astronomy is a humbling and character-building experience. There is perhaps no better demonstration of the folly of human conceits than this distant image of our tiny world. To me, it underscores our responsibility to deal more kindly with one another, and to preserve and cherish the pale blue dot, the only home we've ever known.
---
Bendras vaizdas isryskeja ir Ratas Uzsidaro.
Atsiranda keistas (galbut transcendentinis), ligsiol tarsi neegzistaves rysys tarp keleto Lietuvos blogeriu, amerikiecio mokslininko, Voyager 1 kosminio aparato darytos nuotraukos ir mano minciu...
Pradeje nuo vienadienio drugelio, amzinai gyvo mirusiojo - blogo iraso, - mes zengiam auksciau ir toliau,virs horizonto, pazvelgiame i save is virsaus, pazvelgiame i visa zmonija ir pamatom pacia zeme, kuri tera tik pikselis. Maziau negu pikselis.
Ir zengdami dar viena zingsni, zengdami dar auksciau mes griztam atgal - nes mes neturim nieko, visiskai nieko, apart sito vieno tasko.
Sitos Zemes, situ zmoniu aplinkui: visu situ Zvonkiu ir Valinsku, Bumblausku ir Landzbergiu, Olialia pupyciu ir Bushu, visokiausiu pazistamu ir nepazystamu blogeriu... Nieko daugiau.
---
Ratas uzsidaro.
Sako, kad vienas shizofrenijos pozymiu yra tai, kad zmogui vaidenasi, kad viskas, kas pasaulyje vyksta, yra susije su juo tiesiogiai, yra zinia butent jam :)
Nors as dar tokio lygio nepasiekiau, taciau as esu isitikines, kad viskas pasaulyje isties susije: net medis uz mano lango su misis Obamos eisena. Zinoma nebutinai tiesioginiais siulais, taciau tai, kad rysys visada yra - tai, negincijama...
---
Kaip jau esu sakes, svetimus blogus skaitineju retai (kas matyt nenuostabu, nes "nustatyta", kad blogu esme yra kaip tam anekdote: "chiukchia rasytojas, ne skaitytojas" :). Taciau kartais atrodo, kad visa blogosfera yra tarsi vientisas pirmuonis ameba kurioje atsiranda ir sklisdami nuslopsta virpesiai... kol kazkuris nesukelia didesnio rezonanso... visame pasaulyje... bent jau galvoj :)
Rasiau, kad mane priverte ilgam susimastyti kaciu lopsiu pamastymas apie vienadieni drugeli, apie tai, kad blogai (ju irasai) yra vienadieniai. Nuo saves prideciau, kad nepaisant to, kad jie (blogu irasai) "gyvena amzinai", jie jau "gimsta negyvi". Kiekvienas blogo irasas - tarsi zombis, - jis amzinai gyvas... ir amzinai mires.
Vienastoks blogoramoje iskelia kita, tarsi ir ne visai susijusia tema - jis su nostalgija(?) raso apie tai, kad blogai vis daugiau raso apie realijas, vis maziau apie virtualijas. Nezinau ar jis butent ta turejo omeniu (va kaip su ta literatura gaunas - autorius kazka paraso, o skaitytojas suvokia visai kitaip ;) ), bet ka ash girdziu, tai velgi kaciu lopsiu iraso atsgarsi - blogai ziuri i zeme, i purva po kojom (na arba i geles toje pievoj, kuri po kojom), bet nekelia zvilgsnio auksciau horizonto...
Ir sita is niekur iskilusia seka tarsi logiskai uzbaigia (bent jau laikinai) Racas savo komentaru vienastoks mintims: "… O aš labai džiaugiuosi, nes tinklaraščiai pamažu tampa suprantami žmonėms…:)"...
---
Nuotrauka: Pale Blue Dot.
Ka mes joje matom?
Nieko.
Kazkokia nepavykus, visiskai isplaukus nakties nuotrauka daryta kokio nors lomografo...
Bet isiziurekim i ja geriau. Nuotraukos virsuje, sviesesneje juostoje, matosi mazas, mazesnis negu pixelis (jei tiksliau, tai 0.12 pikselio) sviesiai melsvas taskelis.
Jis yra Zeme.
Visa Musu Zeme matoma is 40.47 astronominiu vienetu (6 mlrd. km) atstumo.
Belieka pakartot Carl Sagan zodzius kurie visur ir visada sia nuotrauka lydi:
Look again at that dot. That's here. That's home. That's us. On it everyone you love, everyone you know, everyone you ever heard of, every human being who ever was, lived out their lives. The aggregate of our joy and suffering, thousands of confident religions, ideologies, and economic doctrines, every hunter and forager, every hero and coward, every creator and destroyer of civilization, every king and peasant, every young couple in love, every mother and father, hopeful child, inventor and explorer, every teacher of morals, every corrupt politician, every "superstar," every "supreme leader," every saint and sinner in the history of our species lived there – on a mote of dust suspended in a sunbeam.
The Earth is a very small stage in a vast cosmic arena. Think of the rivers of blood spilled by all those generals and emperors so that, in glory and triumph, they could become the momentary masters of a fraction of a dot. Think of the endless cruelties visited by the inhabitants of one corner of this pixel on the scarcely distinguishable inhabitants of some other corner, how frequent their misunderstandings, how eager they are to kill one another, how fervent their hatreds.
Our posturings, our imagined self-importance, the delusion that we have some privileged position in the Universe, are challenged by this point of pale light. Our planet is a lonely speck in the great enveloping cosmic dark. In our obscurity, in all this vastness, there is no hint that help will come from elsewhere to save us from ourselves.
The Earth is the only world known so far to harbor life. There is nowhere else, at least in the near future, to which our species could migrate. Visit, yes. Settle, not yet. Like it or not, for the moment the Earth is where we make our stand.
It has been said that astronomy is a humbling and character-building experience. There is perhaps no better demonstration of the folly of human conceits than this distant image of our tiny world. To me, it underscores our responsibility to deal more kindly with one another, and to preserve and cherish the pale blue dot, the only home we've ever known.
---
Bendras vaizdas isryskeja ir Ratas Uzsidaro.
Atsiranda keistas (galbut transcendentinis), ligsiol tarsi neegzistaves rysys tarp keleto Lietuvos blogeriu, amerikiecio mokslininko, Voyager 1 kosminio aparato darytos nuotraukos ir mano minciu...
Pradeje nuo vienadienio drugelio, amzinai gyvo mirusiojo - blogo iraso, - mes zengiam auksciau ir toliau,virs horizonto, pazvelgiame i save is virsaus, pazvelgiame i visa zmonija ir pamatom pacia zeme, kuri tera tik pikselis. Maziau negu pikselis.
Ir zengdami dar viena zingsni, zengdami dar auksciau mes griztam atgal - nes mes neturim nieko, visiskai nieko, apart sito vieno tasko.
Sitos Zemes, situ zmoniu aplinkui: visu situ Zvonkiu ir Valinsku, Bumblausku ir Landzbergiu, Olialia pupyciu ir Bushu, visokiausiu pazistamu ir nepazystamu blogeriu... Nieko daugiau.
---
Ratas uzsidaro.
2009-02-18
Ask yourself: how has “elitism” become a bad word in American politics? There is simply no other walk of life in which extraordinary talent and rigorous training are denigrated. We want elite pilots to fly our planes, elite troops to undertake our most critical missions, elite athletes to represent us in competition and elite scientists to devote the most productive years of their lives to curing our diseases. And yet, when it comes time to vest people with even greater responsibilities, we consider it a virtue to shun any and all standards of excellence. When it comes to choosing the people whose thoughts and actions will decide the fates of millions, then we suddenly want someone just like us, someone fit to have a beer with, someone down-to-earth—in fact, almost anyone, provided that he or she doesn’t seem too intelligent or well educated.
Truthdig apie Rusija
http://www.truthdig.com/report/item/20090217_avoiding_another_cold_war/
Be platesniu komentaru - tiesiog geras straipsnis, realistiskas tikraja (o ne lietuviskai suvokiama) prasme.
Be platesniu komentaru - tiesiog geras straipsnis, realistiskas tikraja (o ne lietuviskai suvokiama) prasme.
Ideja vs zmogus
Mintis sovus i galva, po ankstesnio posto parasymo...
Kazkaip dauguma zmoniu nelabai pajegia (nori?) skirti asmeni nuo idejos (jo isreikstos paskiros minties).
Visi mano draugai turi ideju (minciu) su kuriom as visiskai sutinku, su kurioms as sutinku is dalies ir su kuriom as ab-so-liu-ciai nesutinku. Ir tik visu siu ideju "subendrinimo" rezultate as sprendziu (susidarau nuomone) apie tam tikra zmogu.
Kas gi ryskiai matosi internete, tai, kad daznai pasimetama tarp idejos ir zmogaus - jie sutapatinami. Jei kazkas pasake kazka, kas man nepatiko reiskia jis durnas ir kad ir ka jis sakytu veliau, tai jau nesikeicia, - apie zmogu sprendziama ne is jo minciu visumos, o is vieno atsitiktinio pasisakymo...
Na taip, kartais tas vienas pasisakymas viska ir pasako (jei jis persmelktas homofobijos ir rasizmo pvz.)... bet dazniausiai jo vieno visiskai negana tam, kad bent kazkiek vertint zmogu...
(Man pvz atrodo visiskai normalu viena zmogaus minti (posta) "sudirbti" tuo tarpu kita pagirti... bet pastebiu, kad taip yra toli grazu ne visiems...)
Kazkaip dauguma zmoniu nelabai pajegia (nori?) skirti asmeni nuo idejos (jo isreikstos paskiros minties).
Visi mano draugai turi ideju (minciu) su kuriom as visiskai sutinku, su kurioms as sutinku is dalies ir su kuriom as ab-so-liu-ciai nesutinku. Ir tik visu siu ideju "subendrinimo" rezultate as sprendziu (susidarau nuomone) apie tam tikra zmogu.
Kas gi ryskiai matosi internete, tai, kad daznai pasimetama tarp idejos ir zmogaus - jie sutapatinami. Jei kazkas pasake kazka, kas man nepatiko reiskia jis durnas ir kad ir ka jis sakytu veliau, tai jau nesikeicia, - apie zmogu sprendziama ne is jo minciu visumos, o is vieno atsitiktinio pasisakymo...
Na taip, kartais tas vienas pasisakymas viska ir pasako (jei jis persmelktas homofobijos ir rasizmo pvz.)... bet dazniausiai jo vieno visiskai negana tam, kad bent kazkiek vertint zmogu...
(Man pvz atrodo visiskai normalu viena zmogaus minti (posta) "sudirbti" tuo tarpu kita pagirti... bet pastebiu, kad taip yra toli grazu ne visiems...)
Comentators Anonymous
Pirmiausia buvo istabusis troy, kuris vertino kitu zmoniu tinklarascius ne pagal ju turini, o pagal tai ar juose leidziama jam nevarzomai komentuoti :)
Vakar besiknaisiodamas po (svetimus) tinklarascius aptikau dar viena jautrios sielos zmogu, kuris skundesi tuo, kad as moderuoju komentarus - t.y. is pradziu perskaitau, o po to sprendziu, talpinti ar ne, o kartkartem net istrinu jau patalpintus komentarus (tiesa, jis ir pats patvirtina komentarus savo tinklarastyje, pries juos talpindamas ;), bet si daina ne apie tai).
Jo nuomone tai priestarauja mano postuluojamiems principams, kaip pvz. pasirinkimo laisve.
Hmmm... o kaip man tai atrodo?
Man atrodo, kad tai butent ir yra mano pasirinkimo laisve ar, ir kokiu formatu, as leidziu komentarus savo tinklarastyje.
Tinklarastis, bent jau kiek as nedaug suprantu, yra sudetinis zodis sudarytas is tinklas ir (dieno)rastis. Taigi, lyg ir iseitu, kad tai yra mano dienorastis pasauliniame tinkle. Ir man atrodo visiskai normalu, kad butent as, o ne minetas zmogus ir ne pvz. troy sprendzia, kokios jame galioja (komentavimo) taisykles.
Ir kazkokia tariama "pasirinkimo teise" cia niekuo deta. Taip pat kaip ji niekuo deta butu ir tuo atveju, jei as su draugais sugalvociau surengti gertynes gerbiamojo zmogaus valgomajame. Man taip atrodo (dar daugiau - as esu tuo visiskai tikras), kad tokiu atveju butent jam priklausytu prerogatyva nustatyti tam tikras elgesio taisykles (pvz. ne daugiau 3 draugu, draugai praeina jo surengta face control'a pries juos ileidziant etc. :) ) - iskaitant ir visiska draudima rengti gertynes jo valgomajame.
Mano pasirinkimo teise tokiu atveju galioja tik tiek, kiek as galiu rinktis gerti su draugais kur nors kitur. Arba (analogiskai) jis turi teise susikurti savo bloga ir jame skustis, kad kazkas kazkur nepraleido jo komentaru.
Nes tiek komentavimo laisve (zodzio laisve), tiek pasirinkimo laisve, tiek ir dar daugybe kitu zmogaus laisviu yra ne begalines - jos baigiasi ten, kur kito zmogaus analogiskos laisves prasideda...
Bet siaip.
Visos sios "skriaudos" isvis net nebutu buve, jei auksciau minetas gerbiamas zmogus butu nepatingejes pasirasyti savo komentaro. Mano tinklarastyje raudonomis raidemis (tycia, tam, kad visi pastebetu) pazymeta kad "anoniminiai komentarai nepriimami". Nepaisant to, va ir siandien istryniau penkis komentarus (apie "arkliu girdyma"), kuriu autoriai nemane, kad jie verti pasirasymo (nors kai kurie is ju buvo visai verti tolesnio polemizavimo)...
Ne taip senai racas.lt buvo diskusija apie anoniminius komentatorius. Buvo issakoma netgi griezta pozicija, kad savo komentarus reikia pasirasineti vardu ir pavarde...
Mano nuomone pasirasymas vardu-pavarde nera niekuo nei geresnis nei blogesnis nei pasirasymas slapyvardziu (nick'u). Nes, viena vertus, zmogus ir pavarde bei varda gali nurodyti svetimus, kita vertus, as isties nelabai suprantu, kuo viena individu "zymejimo sistema" yra pranasesne uz kita "zymejimo sistema" (t.y. kuo vardas kuri tau dave tevai yra geresnis uz varda, kuri tu sau "davei" pats). Norint pozityvaus asmenu identifikavimo matyt reiktu pasirasineti komentarus elektroniniu parasu (bet kazkaip man atrodo, kad net ir sita sistema butu galima apeiti).
Tai kam tada isvis pasirasineti?
Mano atsakymas sau paciam (bet isties visai nebutinai ji kiti turi piimti), tai kad pasirasydamas po savo zodziais as uz juos pasirasau. Tai savigarbos reikalas: galvoti ka kalbi ir kalbeti ka galvoji.
Taciau kaip sakiau - nebutinai visiems taip turi atrodyt.
Bet va grynai is praktines puses, tai komentaru pasirasymas yra reikalingas jau bent tam, kad vykstant diskusijai butu galima identifikuoti su kuriuo tu cia konkreciu asmeniu polemizuoji. Nes kai penki komentarai ir visi Anonymous, tai tikrai sunku nuspet, ar cia rase vienas zmogus ar penki atskiri. Juolab sunku paskui turiningai reaguoti, kai gaves anonimini atsakyma i savo komentara anoniminiam komentarui negali zinot ar cia tas pats zmogus raso ar jau visiskai kitas...
Taigi. Del to mano tinklarastyje visi protingu zmoniu prasmingi ir idomus komentarai yra visada laukiami. As juos visada praleidziu, net jei jie visiskai priestarauja mano nuomonei.
Taciau anoniminiai komentarai nepriimami. Ir (manau) nebus priimami ateityje. Net jei tai zeidzia kieno nors jautria siela.
Man tik truputi keista tai, kad daugybe zmoniu vis tiek nepastebi to uzraso raudonomis raidemis, kuris tiesiog taip ir sviecia...
Geros dienos visiems.
Vakar besiknaisiodamas po (svetimus) tinklarascius aptikau dar viena jautrios sielos zmogu, kuris skundesi tuo, kad as moderuoju komentarus - t.y. is pradziu perskaitau, o po to sprendziu, talpinti ar ne, o kartkartem net istrinu jau patalpintus komentarus (tiesa, jis ir pats patvirtina komentarus savo tinklarastyje, pries juos talpindamas ;), bet si daina ne apie tai).
Jo nuomone tai priestarauja mano postuluojamiems principams, kaip pvz. pasirinkimo laisve.
Hmmm... o kaip man tai atrodo?
Man atrodo, kad tai butent ir yra mano pasirinkimo laisve ar, ir kokiu formatu, as leidziu komentarus savo tinklarastyje.
Tinklarastis, bent jau kiek as nedaug suprantu, yra sudetinis zodis sudarytas is tinklas ir (dieno)rastis. Taigi, lyg ir iseitu, kad tai yra mano dienorastis pasauliniame tinkle. Ir man atrodo visiskai normalu, kad butent as, o ne minetas zmogus ir ne pvz. troy sprendzia, kokios jame galioja (komentavimo) taisykles.
Ir kazkokia tariama "pasirinkimo teise" cia niekuo deta. Taip pat kaip ji niekuo deta butu ir tuo atveju, jei as su draugais sugalvociau surengti gertynes gerbiamojo zmogaus valgomajame. Man taip atrodo (dar daugiau - as esu tuo visiskai tikras), kad tokiu atveju butent jam priklausytu prerogatyva nustatyti tam tikras elgesio taisykles (pvz. ne daugiau 3 draugu, draugai praeina jo surengta face control'a pries juos ileidziant etc. :) ) - iskaitant ir visiska draudima rengti gertynes jo valgomajame.
Mano pasirinkimo teise tokiu atveju galioja tik tiek, kiek as galiu rinktis gerti su draugais kur nors kitur. Arba (analogiskai) jis turi teise susikurti savo bloga ir jame skustis, kad kazkas kazkur nepraleido jo komentaru.
Nes tiek komentavimo laisve (zodzio laisve), tiek pasirinkimo laisve, tiek ir dar daugybe kitu zmogaus laisviu yra ne begalines - jos baigiasi ten, kur kito zmogaus analogiskos laisves prasideda...
Bet siaip.
Visos sios "skriaudos" isvis net nebutu buve, jei auksciau minetas gerbiamas zmogus butu nepatingejes pasirasyti savo komentaro. Mano tinklarastyje raudonomis raidemis (tycia, tam, kad visi pastebetu) pazymeta kad "anoniminiai komentarai nepriimami". Nepaisant to, va ir siandien istryniau penkis komentarus (apie "arkliu girdyma"), kuriu autoriai nemane, kad jie verti pasirasymo (nors kai kurie is ju buvo visai verti tolesnio polemizavimo)...
Ne taip senai racas.lt buvo diskusija apie anoniminius komentatorius. Buvo issakoma netgi griezta pozicija, kad savo komentarus reikia pasirasineti vardu ir pavarde...
Mano nuomone pasirasymas vardu-pavarde nera niekuo nei geresnis nei blogesnis nei pasirasymas slapyvardziu (nick'u). Nes, viena vertus, zmogus ir pavarde bei varda gali nurodyti svetimus, kita vertus, as isties nelabai suprantu, kuo viena individu "zymejimo sistema" yra pranasesne uz kita "zymejimo sistema" (t.y. kuo vardas kuri tau dave tevai yra geresnis uz varda, kuri tu sau "davei" pats). Norint pozityvaus asmenu identifikavimo matyt reiktu pasirasineti komentarus elektroniniu parasu (bet kazkaip man atrodo, kad net ir sita sistema butu galima apeiti).
Tai kam tada isvis pasirasineti?
Mano atsakymas sau paciam (bet isties visai nebutinai ji kiti turi piimti), tai kad pasirasydamas po savo zodziais as uz juos pasirasau. Tai savigarbos reikalas: galvoti ka kalbi ir kalbeti ka galvoji.
Taciau kaip sakiau - nebutinai visiems taip turi atrodyt.
Bet va grynai is praktines puses, tai komentaru pasirasymas yra reikalingas jau bent tam, kad vykstant diskusijai butu galima identifikuoti su kuriuo tu cia konkreciu asmeniu polemizuoji. Nes kai penki komentarai ir visi Anonymous, tai tikrai sunku nuspet, ar cia rase vienas zmogus ar penki atskiri. Juolab sunku paskui turiningai reaguoti, kai gaves anonimini atsakyma i savo komentara anoniminiam komentarui negali zinot ar cia tas pats zmogus raso ar jau visiskai kitas...
Taigi. Del to mano tinklarastyje visi protingu zmoniu prasmingi ir idomus komentarai yra visada laukiami. As juos visada praleidziu, net jei jie visiskai priestarauja mano nuomonei.
Taciau anoniminiai komentarai nepriimami. Ir (manau) nebus priimami ateityje. Net jei tai zeidzia kieno nors jautria siela.
Man tik truputi keista tai, kad daugybe zmoniu vis tiek nepastebi to uzraso raudonomis raidemis, kuris tiesiog taip ir sviecia...
Geros dienos visiems.
2009-02-17
Apie arkliu girdyma
Anonsas (vakar) per kazkuria televizija (groteskinant): "To dar nebuvo! Pirma karta istorijoj! Vasario 22 diena! Tiesiogine transliacija is "Oskaru" teikimo ceremonijos! Trecia valanda nakties!"...
Susimastau... Negi tikrai kazkas ypatingo ir neeilinio?
1969 metais visas pasaulis (isskyrus "socialistini bloka") stebejo tiesiogine transliacija is Menulio.
Is Menulio. Ne is "Oskaru" teikimo ceremonijos... Hmmm...
Chronologija (nepilna):
1903 - pirmasis lektuvo skrydis
1927 - pirmasis transatlantinis skrydis
1947 - pirmasis virsgarsinis skrydis
1961 - pirmasis zmogus kosmose
1969 - pirmasis zmogus menulyje
2009- ??????????????? (t.y. is esmes - nieko)
Kazkaip krenta i akis, kad per 40 paskutiniu metu jokio kokybinio zingsnio zengta nebuvo. Buvo zinoma Pioneer'iai, Voyager'iai, Hubble teleskopas arba ISS... ir dar visko.
To zinoma nuvertint nereikia, bet... kur tos bazes Menulyje kurios turejo but ikurtos 1980-aisiais? Kur ekspedicijos i Marsa?
Nera.
Tiesa priezastys to irgi aiskios - poziuris i kosmosa ir jo tyrima tik dabar darosi... pavadinkim taip, praktiskas. Iki tol visa "kosmoso uzkariavimo" esme buvo parodyt kieno ilgesnis. Ir pirmojo palydovo paleidimas ir pirmasis zmogus kosmose ir pagaliau Apollo programa - visko tikslas buvo ne tiek kazka pazint ar istyrinet, bet parodyt savo priesininkui, kad cia tu kietesnis. Kai dingo tas poreikis matuotis ilgiais - suletejo ir kosmoso tyrimai...
Dabar Rusija ir JAV va ir vel (atrodo) ruosiasi rimciau "uzsiimti" kosmosu. Kodel? Todel, kad velgi atsirado poreikis vieni kitiems ir visokioms Indijoms su Kinijom parodyt, kas cia kietas.
Kita vertus... kas rodo situacijos keitimasi tai tokie projektai kaip Virgin Galactic, SpaceX ar pvz. (is kitos puses) Google Lunar X Prize bei N-prize. Ir aisku kruvos ir kruvos ivairiu kitu smulkiu privaciu projektu (kuriu nemaza dalis akivaizdziai vadovaujasi open source filosofija, kas, mano labai kuklia nuomone, yra labai gerai labai daugeliu poziuriu)...
Apie ka kalbant...
Siemet, kaip zinome yra Lietuvos (vardo) tukstantmetis. Kiekvienas, kad bent trumpam isijungia televizoriu ar radija matyt girdejo ne karta ir ne du girdejo apie visokiausias problemas susijusias su tuo tukstantmeciu (bei, kas prie tukstantmecio prilipe, Vilnium Europos kulturos sostine 2009). Kaip cia tas sventes pazymeti, kokios spalvos fejerverkus ir uz kokius pinigus leisti, ir kodel dave vienam, o kitam neduoda (kaip iprasta)...
Realiai, kaip jau daug kas pastebejo, tas visa 1000metis su VEKS, gaunasi tokios ne-sventes. Ne tik kad uzsienieciai apie tai nieko nezino, bet ir patys lietuviai, nei ka apie tai zino, nei tam kokia reiksme teikia, nei jiems tas idomu... o ir kodel turetu, jei ir vel viskas (kaip visad) neaisku, biurokratiska ir neskaidru, kad nieks nesugeba orientuotis.
Imho ko reiketu kaipo ir aisku - reiktu vieno isties ispudingo (jei ne visam pasauliui, tai bent jau paciai Lietuvai) projekto. Kad pasakymas "Lietuvos (vardo) tukstantmetis" aiskiai asocijuotusi su kazkokiu aiskiu ispudingu projektu, kuri zinotu kiekvienas lietuvis ir galetu apie tai (su neslepiamu ir tikru entuziazmu) papasakot uzsienieciams.
Tiesa sakant tokio projekto netgi nebutina sieti su jokiais "jubiliejais" - tai tiesiog galetu buti projektas, kuriuo lietuviai galetu (ir turetu kuo) isties didziuotis... ne vien "musu krepsiniu"... ar arkliu girdymu jurose pries keleta simtmeciu...
Ir tokia ideja, mano nuomone, galetu tapti
Pirmasis Lietuviškas Dirbtinis Žemės Palydovas
Dabar, matyt kai tai jau leptelejau :) reikia nubrezti kai kurias projekto gaires...
Kaip jau mineta, jei dabartiniu metu butu kuriamas kazkoks Sputnik-1 analogas, jis matyt svertu (skaicius is lempos, man tiesiog taip vaidenasi, nes panasiai sveria mobilus telefonas nudien) maximaliai koki 100 gramu, cia jei naudojant dalis is lentynos ("off the shelf"). Kaip rodo praktika, Cubesat formatas (10 x 10 x 10 cm, max. 1 kg), leidzia ne tik paleist i kosmosa pypsinti "Rubiko kubika", bet ir atlikt realius (aisku ne perdem sudetingus) mokslinius eksperimentus duodancius realius rezultatus.
Kita vertus, specialistu nuomone, 500kg sverianti raketa neseja yra pajegi isvesti i LEO 500g sverianti palydova (t.y. ne tik ji "issauti" tiesiai i virsu 200+km, bet ir paleist ji suktis aplink zeme). (Cia pakeliui galima paminet, kad vienas Cubesat standartiniu formatu yra puse-kubiko: 10 x 10 x 5 cm).
Yra (imho) akivaizdu, atsizvelgiant i dabartini technikos issivystymo lygi pasaulyje (ir Lietuvoje), keitimasi ziniomis ir ju laisva prieinamuma, kad Lietuva is principo yra pajegi tiek sukurti puse kilogramo sverianti dirbtini zemes palydova (kuris dargi atliktu kazkokias funkcijas) tiek ir sukurti raketa neseja reikalinga jam isvesti i kosmine erdve... Ne per pora menesiu aisku, bet per koki penketa metu tai tikrai (tegu net ir ilgesni laika, priklausomai nuo entuziazmo, resursu ir galimybiu...).
Klausimai is esmes yra tik du: kas ta kurimo darba turetu/galetu (pa)daryti ir uz kokius pinigus?
Atsakymas i pirmaji klausima, mano nuomone, butu: universitetai.
Tuos auksciau minetus Cubesat'us daugiausia kuria butent ivairus universitetai visose pasaulio salyse (pradedant JAV ir Japonija ir baigiant Norvegija, Danija ir pagaliau Lenkija). Manau, kad ir Lietuvos techniniams universitetams bei ju studentams butu gerokai idomiau ir naudingiau kurti kazkoki realu projekta (tebunie trunkanti 5+ metu), atlikti tam reikiamus mokslinius tyrimus, rasyti su tuo susijusius mokslinius straipsnius ir mokslinius darbus, negu generuoti mokslines rasliavas apie tariamas problemas, kurios nesukuria nieko is esmes naujo ir niekaip nesisieja su realybe.
I ta darba butu galima pajungti absoliuciai visas techninio pobudzio studiju kryptis pradedant pvz. architektura (statiniai reikalingi raketos nesejos paleidimui ir skrydzio valdymui) ir baigiant, nezinau... pvz. web dizainieriais (interaktyvaus internetinio tinklapio sukurimas, kuriame butu ne tik pateikiama visa naujausia informacija apie projekto progresa ir uztikrinama, kad tame kosminiame projekte virtualiu budu galetu dalyvauti ne tik studentai, bet ir kiekvienas norintis Lietuvos gyventojas)... Isties tokiam projekte galetu dalyvauti netgi ekonomistai (kuriantys pvz. projekto finansavimo schemas), teisininkai (uztikrinantys juridini aprupinima: leidimus raketu startams, intelektines nuosavybes klausimu sprendima etc.) ar viesuju rysiu specialistai (reklamos, visuomenes demesio pritraukimas ir t.t. ir pan).
T.y. realiai, turint noro galima pajungti i tai vos ne visus Lietuvos universitetus ir vos ne visus tu universitetu studentus... ir isties visa Lietuvos visuomene.
Klausimas zinoma, kaip toki masyvu ir isskaidyta projekta tektu valdyti, kokias valdymos sistemas sukurti ir kaip paskirstyti ir organizuoti darbus - bet tai ir velgi galimybe atitinkamoms studijoms, galimybe naujam pazinimui!
(Jau nekalbant apie tokius shalutinius dalykus, kaip galimybe sociologams ir antropologams tirti sio projekto atspindzius Lietuvos visuomeneje... arba tai, kad tokio "visos Lietuvos" projekto vyksmas salygotu pvz. raketininku bureliu atsiradima mokyklose, kuris skatintu vaiku domejimasi kosmosu, mokslu ir pazanga (o ne vien babkem ir kompiuteriniais zaidimais). Ir t.t.)
Mano "fantazijos akys" isties piesia "begalines" galimybes... :D
Kitas fundamentalus klausimas: o kas uz tai mokes? Vyriausybe?
Mano nuomone, Vyriausybe turetu buti paskutinis subjektas kuris turetu tame dalyvauti.
Tiek, kiek ji moka universitetams uz ju islaikyma (per tuos virtualius studentu krepselius etc), tiek ir tebunie. Joks didesnis (ypac finansinis) valstybes (ar jos dariniu) dalyvavimas yra itin nepageidautinas, nes tai iskart suponuotu visokios valstybinio tipo nelankscios biurokratijos idiegima (kuris labai efektyvus atliekant "akmens po kaklu" vaidmeni).
Pats projektas (mano isivaizdavimu) turetu buti finansuojamas visiskai privaciai - per koki nors (privatu aisku) fonda i kuri lesas galetu inesti kiekviena Lietuvos imone (uz tai gaudama pvz. leidima naudoti projekto simboli ant savo prekiu etc.) ir kiekvienas privatus asmuo (jei saziningai, as tikrai nepagaileciau 100lt kasmet (o matyt ir daugiau), jei tik toks projektas vyktu (tik pasakykit man saskaitos numeri :D )).
Jei projektas isties butu "visos Lietuvos reikalas" (t.y. jei jis butu tinkamai visuomenei pateiktas), manau, kad remti si projekta butu garbes reikalas kiekvienam rimtam verslui.
Velgi... cia tik mano "fantazijos akys" (o gal tiesiog "roziniai akiniai" ;) ).
Ir mintis pabaigai.
Toks projektas galetu tapti tuo Tikslu visai Lietuvai, kurio mes pasigendame nuo to momento, kaip Lietuva istojo i Europos Sajunga. Tai zinoma ne tas pats, kas eurointegracines musu ambicijos 2000m., bet tai butu parodymas pasauliui (isties tai labiausiai sau patiems - bet taip visada: sakoma "pasauliui" turima omeny "sau paciam"), kad Lietuva yra progresyvi ir siuolaikiska salis, ne tik besinaudojanti kompiuteriais kiekvienoj kaimo bibliotekoj :), bet ir sugebanti kurti inovacijas, sugebanti naudodamasi ribotais resursais taciau protingomis galvomis sukurti ir realizuoti "auksciausios prabos" projektus... o ne tik dziaugtis tuo, kad kazkada kazkas arklius juroj pagirde...
Susimastau... Negi tikrai kazkas ypatingo ir neeilinio?
1969 metais visas pasaulis (isskyrus "socialistini bloka") stebejo tiesiogine transliacija is Menulio.
Is Menulio. Ne is "Oskaru" teikimo ceremonijos... Hmmm...
Chronologija (nepilna):
1903 - pirmasis lektuvo skrydis
1927 - pirmasis transatlantinis skrydis
1947 - pirmasis virsgarsinis skrydis
1961 - pirmasis zmogus kosmose
1969 - pirmasis zmogus menulyje
2009- ??????????????? (t.y. is esmes - nieko)
Kazkaip krenta i akis, kad per 40 paskutiniu metu jokio kokybinio zingsnio zengta nebuvo. Buvo zinoma Pioneer'iai, Voyager'iai, Hubble teleskopas arba ISS... ir dar visko.
To zinoma nuvertint nereikia, bet... kur tos bazes Menulyje kurios turejo but ikurtos 1980-aisiais? Kur ekspedicijos i Marsa?
Nera.
Tiesa priezastys to irgi aiskios - poziuris i kosmosa ir jo tyrima tik dabar darosi... pavadinkim taip, praktiskas. Iki tol visa "kosmoso uzkariavimo" esme buvo parodyt kieno ilgesnis. Ir pirmojo palydovo paleidimas ir pirmasis zmogus kosmose ir pagaliau Apollo programa - visko tikslas buvo ne tiek kazka pazint ar istyrinet, bet parodyt savo priesininkui, kad cia tu kietesnis. Kai dingo tas poreikis matuotis ilgiais - suletejo ir kosmoso tyrimai...
Dabar Rusija ir JAV va ir vel (atrodo) ruosiasi rimciau "uzsiimti" kosmosu. Kodel? Todel, kad velgi atsirado poreikis vieni kitiems ir visokioms Indijoms su Kinijom parodyt, kas cia kietas.
Kita vertus... kas rodo situacijos keitimasi tai tokie projektai kaip Virgin Galactic, SpaceX ar pvz. (is kitos puses) Google Lunar X Prize bei N-prize. Ir aisku kruvos ir kruvos ivairiu kitu smulkiu privaciu projektu (kuriu nemaza dalis akivaizdziai vadovaujasi open source filosofija, kas, mano labai kuklia nuomone, yra labai gerai labai daugeliu poziuriu)...
Apie ka kalbant...
Siemet, kaip zinome yra Lietuvos (vardo) tukstantmetis. Kiekvienas, kad bent trumpam isijungia televizoriu ar radija matyt girdejo ne karta ir ne du girdejo apie visokiausias problemas susijusias su tuo tukstantmeciu (bei, kas prie tukstantmecio prilipe, Vilnium Europos kulturos sostine 2009). Kaip cia tas sventes pazymeti, kokios spalvos fejerverkus ir uz kokius pinigus leisti, ir kodel dave vienam, o kitam neduoda (kaip iprasta)...
Realiai, kaip jau daug kas pastebejo, tas visa 1000metis su VEKS, gaunasi tokios ne-sventes. Ne tik kad uzsienieciai apie tai nieko nezino, bet ir patys lietuviai, nei ka apie tai zino, nei tam kokia reiksme teikia, nei jiems tas idomu... o ir kodel turetu, jei ir vel viskas (kaip visad) neaisku, biurokratiska ir neskaidru, kad nieks nesugeba orientuotis.
Imho ko reiketu kaipo ir aisku - reiktu vieno isties ispudingo (jei ne visam pasauliui, tai bent jau paciai Lietuvai) projekto. Kad pasakymas "Lietuvos (vardo) tukstantmetis" aiskiai asocijuotusi su kazkokiu aiskiu ispudingu projektu, kuri zinotu kiekvienas lietuvis ir galetu apie tai (su neslepiamu ir tikru entuziazmu) papasakot uzsienieciams.
Tiesa sakant tokio projekto netgi nebutina sieti su jokiais "jubiliejais" - tai tiesiog galetu buti projektas, kuriuo lietuviai galetu (ir turetu kuo) isties didziuotis... ne vien "musu krepsiniu"... ar arkliu girdymu jurose pries keleta simtmeciu...
Ir tokia ideja, mano nuomone, galetu tapti
Pirmasis Lietuviškas Dirbtinis Žemės Palydovas
Dabar, matyt kai tai jau leptelejau :) reikia nubrezti kai kurias projekto gaires...
Kaip jau mineta, jei dabartiniu metu butu kuriamas kazkoks Sputnik-1 analogas, jis matyt svertu (skaicius is lempos, man tiesiog taip vaidenasi, nes panasiai sveria mobilus telefonas nudien) maximaliai koki 100 gramu, cia jei naudojant dalis is lentynos ("off the shelf"). Kaip rodo praktika, Cubesat formatas (10 x 10 x 10 cm, max. 1 kg), leidzia ne tik paleist i kosmosa pypsinti "Rubiko kubika", bet ir atlikt realius (aisku ne perdem sudetingus) mokslinius eksperimentus duodancius realius rezultatus.
Kita vertus, specialistu nuomone, 500kg sverianti raketa neseja yra pajegi isvesti i LEO 500g sverianti palydova (t.y. ne tik ji "issauti" tiesiai i virsu 200+km, bet ir paleist ji suktis aplink zeme). (Cia pakeliui galima paminet, kad vienas Cubesat standartiniu formatu yra puse-kubiko: 10 x 10 x 5 cm).
Yra (imho) akivaizdu, atsizvelgiant i dabartini technikos issivystymo lygi pasaulyje (ir Lietuvoje), keitimasi ziniomis ir ju laisva prieinamuma, kad Lietuva is principo yra pajegi tiek sukurti puse kilogramo sverianti dirbtini zemes palydova (kuris dargi atliktu kazkokias funkcijas) tiek ir sukurti raketa neseja reikalinga jam isvesti i kosmine erdve... Ne per pora menesiu aisku, bet per koki penketa metu tai tikrai (tegu net ir ilgesni laika, priklausomai nuo entuziazmo, resursu ir galimybiu...).
Klausimai is esmes yra tik du: kas ta kurimo darba turetu/galetu (pa)daryti ir uz kokius pinigus?
Atsakymas i pirmaji klausima, mano nuomone, butu: universitetai.
Tuos auksciau minetus Cubesat'us daugiausia kuria butent ivairus universitetai visose pasaulio salyse (pradedant JAV ir Japonija ir baigiant Norvegija, Danija ir pagaliau Lenkija). Manau, kad ir Lietuvos techniniams universitetams bei ju studentams butu gerokai idomiau ir naudingiau kurti kazkoki realu projekta (tebunie trunkanti 5+ metu), atlikti tam reikiamus mokslinius tyrimus, rasyti su tuo susijusius mokslinius straipsnius ir mokslinius darbus, negu generuoti mokslines rasliavas apie tariamas problemas, kurios nesukuria nieko is esmes naujo ir niekaip nesisieja su realybe.
I ta darba butu galima pajungti absoliuciai visas techninio pobudzio studiju kryptis pradedant pvz. architektura (statiniai reikalingi raketos nesejos paleidimui ir skrydzio valdymui) ir baigiant, nezinau... pvz. web dizainieriais (interaktyvaus internetinio tinklapio sukurimas, kuriame butu ne tik pateikiama visa naujausia informacija apie projekto progresa ir uztikrinama, kad tame kosminiame projekte virtualiu budu galetu dalyvauti ne tik studentai, bet ir kiekvienas norintis Lietuvos gyventojas)... Isties tokiam projekte galetu dalyvauti netgi ekonomistai (kuriantys pvz. projekto finansavimo schemas), teisininkai (uztikrinantys juridini aprupinima: leidimus raketu startams, intelektines nuosavybes klausimu sprendima etc.) ar viesuju rysiu specialistai (reklamos, visuomenes demesio pritraukimas ir t.t. ir pan).
T.y. realiai, turint noro galima pajungti i tai vos ne visus Lietuvos universitetus ir vos ne visus tu universitetu studentus... ir isties visa Lietuvos visuomene.
Klausimas zinoma, kaip toki masyvu ir isskaidyta projekta tektu valdyti, kokias valdymos sistemas sukurti ir kaip paskirstyti ir organizuoti darbus - bet tai ir velgi galimybe atitinkamoms studijoms, galimybe naujam pazinimui!
(Jau nekalbant apie tokius shalutinius dalykus, kaip galimybe sociologams ir antropologams tirti sio projekto atspindzius Lietuvos visuomeneje... arba tai, kad tokio "visos Lietuvos" projekto vyksmas salygotu pvz. raketininku bureliu atsiradima mokyklose, kuris skatintu vaiku domejimasi kosmosu, mokslu ir pazanga (o ne vien babkem ir kompiuteriniais zaidimais). Ir t.t.)
Mano "fantazijos akys" isties piesia "begalines" galimybes... :D
Kitas fundamentalus klausimas: o kas uz tai mokes? Vyriausybe?
Mano nuomone, Vyriausybe turetu buti paskutinis subjektas kuris turetu tame dalyvauti.
Tiek, kiek ji moka universitetams uz ju islaikyma (per tuos virtualius studentu krepselius etc), tiek ir tebunie. Joks didesnis (ypac finansinis) valstybes (ar jos dariniu) dalyvavimas yra itin nepageidautinas, nes tai iskart suponuotu visokios valstybinio tipo nelankscios biurokratijos idiegima (kuris labai efektyvus atliekant "akmens po kaklu" vaidmeni).
Pats projektas (mano isivaizdavimu) turetu buti finansuojamas visiskai privaciai - per koki nors (privatu aisku) fonda i kuri lesas galetu inesti kiekviena Lietuvos imone (uz tai gaudama pvz. leidima naudoti projekto simboli ant savo prekiu etc.) ir kiekvienas privatus asmuo (jei saziningai, as tikrai nepagaileciau 100lt kasmet (o matyt ir daugiau), jei tik toks projektas vyktu (tik pasakykit man saskaitos numeri :D )).
Jei projektas isties butu "visos Lietuvos reikalas" (t.y. jei jis butu tinkamai visuomenei pateiktas), manau, kad remti si projekta butu garbes reikalas kiekvienam rimtam verslui.
Velgi... cia tik mano "fantazijos akys" (o gal tiesiog "roziniai akiniai" ;) ).
Ir mintis pabaigai.
Toks projektas galetu tapti tuo Tikslu visai Lietuvai, kurio mes pasigendame nuo to momento, kaip Lietuva istojo i Europos Sajunga. Tai zinoma ne tas pats, kas eurointegracines musu ambicijos 2000m., bet tai butu parodymas pasauliui (isties tai labiausiai sau patiems - bet taip visada: sakoma "pasauliui" turima omeny "sau paciam"), kad Lietuva yra progresyvi ir siuolaikiska salis, ne tik besinaudojanti kompiuteriais kiekvienoj kaimo bibliotekoj :), bet ir sugebanti kurti inovacijas, sugebanti naudodamasi ribotais resursais taciau protingomis galvomis sukurti ir realizuoti "auksciausios prabos" projektus... o ne tik dziaugtis tuo, kad kazkada kazkas arklius juroj pagirde...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)