Praeita savaite pora kartu buvau Kacergoj pasivazinet.
Ir nors "teoriskai" automobilis stovi ant kelio geriau nei pernai, taciau realiai greiciausias mano ratas yra letesnis uz pernyksti greiciausia 3+ sekundemis (kitais zodziais tariant - laaaaabai daug). Kodel?
Todel, kad BIJAU.
Ne, ash tikrai nesu itin geras vairuotojas (nors ir sakau, kad gersnis nei 99% vazinejanciu gatvemis :), bet tai cia ne del to, kad ash geras, bet del to, kad isties dauguma vairuotoju gatvese ziauriai prasti), tai matyt ir siaip jokiu rekordu nepastatyciau. Bet dabar as netgi nevaziuoju taip greitai, kaip tikrai ash pats galeciau ir kaip leistu automobilis...
T.y. zinau, kaip reikia pravaziuot posuki (greiciau), ir zinau, kad automobilio "stovejimas ant kelio" yra pakankamai geras tam, kad taip ir pravaziuociau, ir zinau, kad ir ash sugebeciau susukiot vaira taip kaip ten reiketu, etc... Zinau, kad yra bent du posukiai, kuriuos galeciau iveikti "gazas-dugnas" (t.y. ten isvis jokiu supersugebejimu nereikia - vaziuoji numynes gaza ir tiek - tik vaira suki), bet vis tiek neprisiverciu. Nes bijau.
Tiesiog bijau. Elementariai bijau. Ir nei ketvirtadieni nei sestadieni taip ir nesugebejau prisiversti nugaleti tos baimes.
Tai va dabar ja ir kontempliuoju...
Koks vistik bjaurus dalykas emocijos. Koks skirtumas, kad galva (protu) as kazka suvokiu? Jei iveikt to vis tiek nepavyksta?
O kodel bijau?
Nes nepasitikiu savim? Bet pernai juk vaziavau gerokai greiciau...
Zinau, kad racionalizuoju tai tuo, kad automobilio valdomumo charakteristikos yra pakitusios ir kol ju gerai nepazistu esu itin atsargus... bet pats suvokiu, kad is esmes tai tik racionalizavimas.
Va dabar ir mastau - o kaip ta baime iveikti?
Atsakymas lyg ir paprastas - eiti ir daryti. Ir tiek... Bet kaip??? A??? :)
