Pasistengsiu nesikeikt.
Nežinau ar kam paslaptis (jei dabar paslaptis, tai jau nebebus paslaptis, kai pabaigsiu rašyt), kad aš vasarą papuoliau į avariją. Važiavau motociklu, lenkiau VW Passatą, jo vairuotoja nepažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlius ir nerodydama posūkio pasuko į kairę*... aš stengiaus išvengt susidūrimo... griuvau... nusiridenau į šalikelę... Rezultate išniręs dešnys klubas ir lūžus gužduobė na ir nutraukyti kairio kelio raiščiai. Vaikštau su ramentais ir kažkada pavasarį laukia kelio operacija...
Bet šis postas ne apie pačia avariją. O apie "senjorus". Ir pagarbą jiems (nesikeikiant).
Neseniai buvau Druskininkuose sanatorijoj reabilitacijoj (kadangi po avarijos teko gulėt, paskui nešiot įtvarą etc, tai reikėjo ir sąnarius pramankštint ir raumenis sustiprint). Esminė reabilitacijos dalis tai iš esmės yra fiziniai pratimai, kuriais sustabarėjusios galūnės prievartaujamos judėti. Prievartaujamos - esminis žodis. Nes nors tai daroma atsargiai ir po truputį, bet vis tik kaskart stengiamasi pastumt tą ribą (judėjimo, jėgos etc) vis tolyn... O tai savo ruožtu reiškia skausmą. Ir ne tik ir ne tiek skausmą paties sportavimo metu (kuris tetrunka pusvalandį), kiek skausmą po sporto... na iš esmės visą dieną. Ir naktį. Paūmėjimas tai vadinasi :(
O kuo čia dėti "senjorai" ir pagarba jiems?
Aš kažkaip kažkodėl gerbiu "senjorus". Įtariu nes tėvai mane taip išauklėjo. Užleidžiu vietą autobuse (labiau perkeltine prasme nes jau nežinau kada važiavau autobusu) etc. Ir manau, kad taip ir turėtų būti, nes pagarba vyresniems yra dalis bendro "gero išauklėjimo".
Tik va bėda - toks visuomenės (ar bent jau normalių jos atstovų) požiūris sukuria situaciją, kai tie "senjorai" yra įsitikinę savo teise į tokį elgesį. T.y. jie mano, ne kad kiti žmonės taip elgiasi dėl savo gero išauklėjimo etc., bet kad jie privalo taip elgtis - visi aplink turi pareigą taip elgtis. Kad pasaulis ir kiekvienas žmogus jame yra jiems kažką skolingas. Ir jiems patiems neprivalu nei būt gerai išauklėtiems, nei atsižvelgti į kitų žmonių poreikius, nes jie turi teisę. Ar tai privilegiją. Ar dar kažką va tokio. Pirmenybę eilėj prie gazirofkės.
Kas man vėlgi turėtų būti iki lempos. Ir gal net yra. Paprastai.
Kol su tuo nesusiduri sanatorijoj eidamas su ramentais skausmo perkreiptu veidu, nes kiekvienas suš... žingsnis sukelia skausmą, o stovėjimas vietoj sukelia dar daugiau to sup... skausmo. Tu eini koridorium, stengdamasis nedejuot (ok, tereik sukast stipriai dantis) ir perdaug neperkreipt veido (kas išties nelabai gaunas), kol sutinki kokias dvi senas bobas, kurios stovi vidury koridoriaus ir plepa. Tiesiog plepa. Apie niekus. Ir tai kad kažkas ateina su ramentais akivaizdžiai skausmo perkreiptu veidu - joms yra giliai px. Kodėljos turėtų pasitraukti bent kažkiek į kraštą? Juk jos turi teisę stovėt vidury to koridoriaus. Jos tą užsitarnavusios per savo gyvenimą. Ir nusipelnusios. Ir kodėl jos turėtų pasitraukt? Jei kam nors reikia - lai pats apeina. Ar peršoka. O tai, kad kažkoks ten mandagumas galbūt reikalautų praleist žmogų su ramentais skausmo perkreiptu veidu net jei jis ir jaunesnis - joms nė motais. Tiksliau - joms giliai px.
Nes čia jos svarbiausios.
Nes pasaulis joms skolingas.
Ir ne, tai nėra atsitiktinumas.
Atsitiktinumas yra jei tave tokie "senjorai" praleidžia. Ir būtent - čia kalba eina būtent apie "senjorus", nes jaunesni (t.y. net ir vidurinio amžiaus, nebūtinai visai jaunuoliai) asmenys paprastai kreipia dėmesį į kitus - įskaitant ir asmenį su ramentais skausmo perkreiptu veidu...
Tai va.
Pagarba senatvei? Kurgi ne...
____________________________
* In other news: panašu, kad dar ir formaliai liksiu pats kaltas (nes ta vairuotoja žinoma pateikė viską savo paaiškinimuose ne taip kaip buvo, o taip kaip "reikia"). Whatever.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą