2007-03-22

Part 3. Eismas, emocijos, logika...

Isties suprantu, kodel visas demesys greiciui, o visai nesistengiama issiaiskint tikrasias priezastis. Tai juk padeda pumpuoti emocijas ir leidzia kai kuriems poltikams/valdininkams/ziniasklaidininkams pasirodyt tokiais kovotojais uz teisinguma...

Blogai tik, kad emocijos dazniausiai prasilenkia su sveiku protu. Kalbant apie greiti ir keliu eisma visada daroma viena esmine argumentavimo klaida - kadangi po greicio virsijimo seke avarija, tai daroma isvada, kad greicio virsijimas yra jos priezastis.
Lotyniskai sakoma post hoc ergo propter hoc - kadangi [ivyko] po to, reiskia [ivyko] del to. Logikos klaida, kurios nedaryt mokoma bet kuriame pradiniame logikos kurse. Nesekmingai.

Paaiskinsiu abstrakciai:
Ivyko A, po to ivyko B. Is to automatiskai daroma isvada, kad B ivyko del A.

Taciau bet kuriam mastanciam zmogui aisku, kad galimi ivairus variantai:
1. B istikro ivyko del A
2. A ivyko del B
3. Ir A ir B ivyko del C
4. A ivyko del C, o B ivyko del D, tiesiog sutapo, kad B seke po A.

Norint nustatyti, kuris konkreciai variantas yra konkreciu atveju reikia truputi daugiau pastangu ideti. Jei is greicio virsijimo automatiskai sektu avarijos, tai tiek avariju, tiek ir zuvusiuju jose butu nepalyginamai daugiau nei dabar yra - nes greiti dazniau ar reciau virsija dauguma vairuotoju (nors jie to ir neprisipazista... ir teisingai daro).

Keista gal tik tai, kad jei pateiki pvz toki pavyzdi: "Ryte eidamas i darba pasiemiau lietsargi. Diena lijo.", tai visiems kaip ir aisku, kad lijo ne todel, kad pasiemiau lietsargi, tai vos tik imam kalbet apie greicio virsijima bet kokia logika islekia kaminan...

(Kita vertus - neturetu labai stebint, nes si klaida labai paplitus visam pasauly tarp politiku, statistiku, politologu, analitiku ir visu kitu blevyzgotoju... )

2007-03-19

Part 2: veterinarija ir keliu eismas.

A-ha. O tiems kuriu masinos sveria maziau 1000kg reiktu primoket matyt.

Akivaizdu, kad greitis pats savaime nera lemiantis faktorius... Nes tada autolenktynese turetu buti iprastas vaizdas, kai finisha pasiektu tik vienas automobilis ir tas, kirtes finiso linija reztusi i koki stulpa - nes juk ten stengiamasi vaziuoti maksimaliai greitai kaip tik yra imanoma. Kodel to nevyksta? Gal del to, kad be greicio yra kiti lemiantys faktoriai, kaip antai vairuotojo sugebejimai (t.y. kaip vairuotojas moka vairuoti).

Man asmeniskai ironiska atrodo tai, kad tikrinama automobiliu technine bukle, tikrinama vairuotoju sveikata, tikrinamas greitis kuriuo vaziuojama ir tai kiek vairuotojai isgere, bet netikrinama(!!!), kaip vairuotojai moka vairuoti. Tai, kad mano nuomone butu pagrindinis faktorius uztikrinantis eismo sauguma nieko nedomina. Jis visai nesvarbus (svarbu kinetine energija).

Ir ash kalbu ne apie sugebejima sukiot vaira ir mindyt pedalus, o apie sugebejima vairuoti.
(Iliustracijai cia galiu pateikti trumpa istorija is savo vaikystes. Kazkada paklausiau tevuko, ar jis moka zaisti shachmatais. Atsakymas buvo: "Figuras stumdyt moku". Jei kas nesuprato, tai morale sios istorijos ta, kad figuru stumdymas dar nera mokejimas zaisti - tam reikia daug daugiau ziniu, mokejimo ir sugebejimu)

Nes zmogus, kuris moka vairuoti, net jei jis virsys greiti dvigubai vaziuos gerokai saugiau ir kels mazesni pavoju, nei ti, kurie vos velkasi, bet nemoka vaziuot (o tokiu gatvese nemazai). Beje, ash nesakau, kad reik but lenktynininkais profesionalais - nes vaziavimas trasoje vistik reikalauja kitokiu sugebejimu nei gatveje, taciau nepaisant to, gatveje vairuoti automobili, mano kuklia nuomone, irgi reikia moketi daugiau nei tik vaira sukiot.

Nes dabar kai ash matau gatvej moteris, kurios vos velkasi "isikandusios vaira" (t.y. sedi prie pat vairo)... Jos tokiu greiciu judedamos greiciausiai niekada nepadaro jokiu avariju. Bet AR JOS MOKA VAIRUOTI? (as nieko neturiu pries moteris vairuotojas, pasitaiko tokiu ir vyru, tik tiek, kad moteru pasitaiko dazniau). Juk ne.

Aisku, kad parengt kazkokia reguliaraus vairuotoju sugebejimu tikrinimo programa yra daug sudetingiau nei tiesiog viena karta patikrint ar jis moka sukiot vaira ir ka reiskia zenklas raudonu fonu, kuriam pavaizduotas baltas staciakampis... Bet gal netycia tai padetu uztikrint realu sauguma gatvese, o ne tiesiog toliau kurenti emociju lauza...

Part 1. Ar veterinarijos tarnyba ismano ka nors apie veterinarija?...

Isties nezinau. Nesu su ja netgi artimiau susidures - o jei susidurciau, nesu kvalifikuotas vertinti. Bet bendras ispudis pazvelgus i visokias Lietuvos valstybes valdzios institucijas yra nekoks. Svelniai tariant. Ginklu fondo "specialistai" nieko nesupranta apie ginklus. Keliu policininkai nieko nesupranta apie keliu eisma. As tai teisiu drasiai nes sitos temos mane domina ir ash jas zinau. Politine konjunktura, visuomenine psichoze ir emocine biletristika svarbiau nei logika, mastymas ir sveikas protas. Savo mintis apie lietuviska ginklu kontroles istatyma (ir isvis apie visa "sistema") gal dar kada nors parasysiu (nors tema begaline - prisamprotaut galeciau visa knyga keliais tomais), bet apie keliu eisma noriu kelias mintis pasakyt... (cia zinoma gausis visokiu minciu kratinys, bet nuoseklumo ir nesiekiu)

Siuo metu kaip tik rengiami nauji Administracinio kodekso pakeitimai kuriais grieztinamos bausmes uz greicio virsijima, vairavima isgerus, dirzu neprisisegima etc. Teko mazumele pabendraut su projekto rengejais... Nyku. Man tiesiog nyku.

Kad dirzus segtis reik, kaip pvz ir posukius rodyt, kas mano nuomone yra viena opiausiu problemu, tai cia negincytina. Taip pat mano nuomone nera jokio pateisinimo vazinejimui girtam (t.y. NE isgerusiam - nes nedidelio kiekio isgerimas normaliam vairuotojui ir protingam zmogui tikrai nepadidina rizikos "padaryt" avarija). Uz pakartotina vairavima girtam tai matyt butu galima taikyt ir fizines bausmes. Bet...

Kai zmones kurie turetu kazka ismanyt apie keliu eisma ismeta kaip pagrindini ir lemiama argumenta del ko reik grieztint bausmes uz greicio virsijima kinetines energijos formule... as tiesiog netenku zado. Elementariai. Nezinau net nuo ko pradet ir kuo baigt...
"Greiciui isaugus dvigubai kinetine energija isauga keturis kartus taigi ir pavojingumas isauga atititnkamai". Tai mazdaug toks pats argumentas, kaip teigti, kad geresnis futbolininkas tas kas stipriau spiria. Tai ne pagrindinis ir ne viska lemiantis faktorius. Isties kinetine energija isvis matyt turetu but paskutine vietoj, o ne pirmojoj, pagal svarba... Bet iki to prieisim.

Pirmiausia pazvelkim i ta pacia kinetine energija.
Formule: E=(mvv)/2
Kadangi greitis v yra pakeltas kvadratu, tai labai madinga visa demesi koncetruot i ji (nes, juk jam isaugus dvigubai energija padideja keturis kartus). Tik kazkaip pamirstama, kad yra taip pat ir mase sioje formuleje. Ir jei mes vadovaujames siame formule kaip tiesos (i.e. pavojingumo) matu, tai reiktu nepamirst ir jos - nes masei isaugus dvigubai automobilio energija irgi padideja dvigubai. T.y. kokia nors liukso klases masina, kuri sveria dvi su puse tonos (jau nekalbant apie limuzinus, kurie ir 3 tonas lengvai perkopia) yra keturis kartus pavojingesne nei superkompaktines klases siukliadeze sverianti 500-700kg... Ar tikrai? Ar netycia jokie kiti faktoriai viso sito "pavojingumo" reikalo neitakoja?

Arba kitaip formuluojant: jei pats greicio virsijimo faktas (net kai nieko neivyksta) yra priezastis skirti bauda del to, kad vaziuojant didesniu greiciu isauga kinetine energija, tai tokiu atveju pagal nutylejima turetu buti skiriama bauda bet kuriam sunkesnio tarkim nei 1000kg automobilio vairuotojui... pagal tai kiek jis virsija si svori (na gerai, gal baudos butu kiek mazesnes uz svorio virsija nei uz greicio, bet vis tiek...). Absurdas?