Kokteilis 'WR9'

Vienas mano hobių* nuo vaikystės yra kokteiliai. Prasidėjo jis nuo tokios senos lenkiškos knygutės apie kokteilius, kuri kaip nekeista buvo išleista dar tarybiniais laikais. Žinoma buvo įdomu skaityt apie koktelius su pvz. Cointreau, kurio LTSR net su žiburiu nerasi :)
Nuo tų laikų prisimenų pvz. kokteilį Zorro, kuris yra alus + apelsinų sultys... skonis savotiškas, bet bent imho - neblogas.

Tai tiek intro. Dabar į temą.

Kažkada čia nusipirkau Stones Green. Gėrimas smagaus skonio - imbieras nežudantis (kaip kai kuriuose nealholiniuose imbieriniuose gėrimuose... nors tas irgi savitai patrauklu), o tik maloniai kutenantis receptorius, tinkamas ir pavieniui ir kokteiliams. Matyt "einamiausias" kokteilis su juo yra itin paprastas Whisky Mac. Kaip patys Stones savo tinklapy rašo: Created by adding a splash of ginger wine to a glass of whisky, - t.y. tiesiog šliūkštelint šlakelį Stones į viskį. Paprasta ir tikrai gerai - tiems, kurie viskį iš principo geria tik gryna gal ir ne prie širdies, bet visiems kitiems manau patiktų - viskio skonis tampa toks apvalainas ir minkštas...

Išbandžius Whisky Mac ir įvertinus tą smagų skoninių niuansų pasikeitimą kilo idėja pabandyt kažkokius kitus panašius addityvus. Kai kurie eksperimentai atlikti mintyse beigi praktikoje :) nepasiteisino, bet vienas variantas, mano galva, yra išties neblogas:

WR9

Ice cubes
Whisky
Add a (small) splash of Red Nines (don't overdo it!)

T.y. iš esmės viskis (aš naudojau Bushmills) on the rocks su šlakeliu Raudonų devynerių. Tų devynerių nereiktų padaugint, nes jų reik tik minimaliai - padauginus jų saldumas užmuša skonį (imho). O šliūkštelėjus tik truputėlį grūdai ir citrusiniai vaisiai su žolelėmis išties smagiai persipina burnoje :)


Kita mintyse įdomiai skambanti kombinacija yra viskis + midaus šlakelis, bet reik pabandyt praktikoje kaip tai dera... arba ne.

______________________
* Stipriai latentinis, tenka pripažinti... Aš nesu didelis alkoholio gėrėjas, tai nelabai as ten ir tuos kokteilius dažnai darau, bet atrodo turiu kažkokį pusėtiną gebėjima galvoje modeliuoti alkoholinių gėrimų skonių "samplaikas" :) Nors paskui reik vis tiek realybėj patikrint :DDD

Peace through superior firepower

Aš pro guns. Aš manau, kad kiekvienas (normalus) žmogus privalo turėti ginkla ir mokėti juo naudotis.

Bet taip pat: Aš pacifistas. Ne, išties - aš toks. Aš už taiką pasaulyje. Ir aš nenoriu karo.
Tiesa... matyt aš vis tik toks kažkiek kitoks negu dauguma "pacifistų".

Vieno čia pažįstamo namie vaikai nežaidžia žaisliniais pistoletais, nes jų neturi - jie jiems neperkami*. Nes juk gi suprantate - šaudyt į žmones yra negerai, smurtas išvis blogai etc., o ir išvis - tėvai yra pacifistai.


Ir aš tada jamiau ir susimąsčiau apie tai ką šis žodis ("pacifizmas") reiškia. Plačiąja prasme tai žinoma aišku - kaip visad galima pradėt nuo Wikipedijos. Ten daug ir visokiais pjūviais prirašyta, bet jei labai trumpai, tai būtų pasipriešinimas karui/prievartai/grubiaijėgai/etc.


Bet man įdomus šiuo aprašinėjamu atveju tik vienas to aspektas (niuansas?):

Mano galva tikras pacifizmas įmanomas būtent tik "through superior firepower".

Ir čia as ne apie pasaulį a la 1984, o apie gerokai paprastesnius dalykus apie kuriuos tie pliušiniai pacifistai mano galva paprastai nelabai tesusimąsto: ko vertas tas "pacifizmas" jeigu tai tėra "įspūdinga moraliniu požiūriu" pozicija stipresnės jėgos akivaizdoje?

Kitais žodžiais: koks iš manęs pacifistas gali gautis, jei aš neįgalus**? Pats nepajėgus nieko padaryt (inter alia apsiginti) dėl to mojuoju plakatais, kad aš už "visuotinę taiką"? Ir ar tai nepasikeistų jei staiga aš gaučiau tinkamus įrankius savo tikslams pasiekt?
Nepaisant visokių galimų filosofinių išvedžiojimu - aišku, kad pasikeistų.


Pagaliau jei imsim tokį pavyzdį kaip Mohandas'o Gandhi'so (ne jo vieno žinoma (o kai kas gal net sakytų kad ir išvis ne jo nuopelnai pagrindiniai)) pasipriešinimą Britų imperijai***. Kuri pusė tame konflikte buvo "labiau pacifistiška"? Atsakymas atrodytų labai paprastas:
Viena vertus, Gandhi su pasekėjais deklaravo (ir ne tik žodžiais betgi ir veiksmais) neprievartą, nebendradarbiavima, pasivaikščiojimus pasidruskauti ir visokį ten taikų pasipriešinimą.
Kita vertus britų imperija toj situacijoj nebuvo labai draugiška, naudojo subtilią ir nelabai prievartą ir ten net truputelį "pamassakravo" mažumele...

Bet ar išties viskas taip aišku?

Nes mano galva, tai būtent britai tame istorijos epizode pasirodė kaip pacifistai - t.y. pusė realiai buvusi už taiką****.

Juk tiesa yra paprasta: Gandhi su pasekėjais tiesiog neturėjo jokių kitų priemonių. Indai elementariai buvo nuginkluoti. Jie buvo "taikiai besipriešinantieji" (ir darė tą labai kūribingai) dėl to, kad kito pasirinkimo nebuvo. Pagaliau tas pats Gandhi yra sakęs: 'Among the many misdeeds of the British rule in India, history will look upon the Act depriving a whole nation of arms as the blackest'...

O pažvelkim dabar į kitą pusę. Taip, tai ką darė ir ko pasiekė Gandhi su kompanija yra įspūdinga. Bet ar jie būtų kažką panašaus nuveikę jei ten būtų valdžioj ne britai, o NSDP arba stalininis KPSS. Akivaizdu, kad ne. Būtų buvę sėkmingai vienais ar kitais būdais palaidoti.
Britai gi, nors ir buvo nepatenkinti, iš esmės buvo nusiteikę taikiai.

Tai kas čia tikrasis pacifistas?


Pasikartosiu: šitas pavyzdys pacifizmui analizuot gal ir ne pats tinkamiausias, bet as ir neteikiau jo kaip klasikinio pacifizmo pavyzdžio - tiesiog norėjosi pailiustruot savo paprastą mintį: "pacifizmas", kai jis yra priverstinis, yra silpna ideologinė pozicija...
Pirma reikia turėti bent jau pakankamai pajėgumų save apginti (o ne tiesiog beviltiškai atsiduoti stipresniojo valiai), o tik po to galima labai stipriai pacifistintis.


O grįžtant prie to, nuo ko pradėjau... kuo gi čia svarbus tas požiūris į pliušinį pacifizmą bei į žaislinius ginklus?...
Aš manau, kad joks pacifizmas drausti vaikams žaisti su žaisliniais ginklais. Jei tiesa sakant aš manau, kad tai išvis su pacifizmu siejasi tik labai iš tolo, viena vertus.
Kita vertus, bijau, kad duoda tik žalos, nes vaikui iš kažkokio kvailo žaislo, su kuriuo jis pažaistų ir pamirštų, sukuriamas bereikalingas tabu. O su tabu, žinia, yra paprasta - kuo labiau kažkas draudžiama, tuo labiau to norisi... O tame dideliame nore neretai ir niuansai tarp žaislo ir tikro daikto išnyksta, ir žinių trūkumas gali liūdnas pasekmes duoti...


p.s. Ačiū Maumui, paskatinusiam mane (manau jis nė pats to nežino :DDD) vėl imtis blogo... Įdomu tik ar ilgam to įkvėpimo užteks ;)

____________________________________
* Tiesa mano sūnus jais irgi nelabai žaidzia (kas mane kažkiek netgi stebina, nes kai mes buvom vaikai, tai "žaisti karą" buvo matyt vos ne pagrindinis lauko žaidimas... kita vertus jis varo Warcraft tik daina), bet ne todel kad jis ju neturetu arba jam būtų atsisakoma kokį "pistiką" nupirkti, jam paprašius.
** Plačiąja prasme.
*** Jis tinka neidealiai, nes, bent jau kiek aš pamenu, Gandhi niekad nedeklaravo perdėto pacifizmo, bet šiuo atveju man svarbu pačios "pacifizmo" idėjos pritaikomumas konkrečiam elgesiui (~vyksmui), o kažkokio geresnio pavyzdžio šiuo metu nesugalvoju.
**** Vėlgi, galima bandyti teigti, kad jie tiesiog buvo užspausti į kampa ir neturėjo kito pasirinkimo...