Ir dar karteli (eilini) apie loginį mąstymą...

Ko norėt iš "paprastų žmonių", jei va Tallinno unnivversiteto rektorius profesorius daro žioplas klaidas. Galima žinoma sakyt, kad jis čia tiesiog ironizuoja, bet nemanau, kad kas nors skaitantis priims tai kitaip, kaip tik tiesiogine prasme.

Nesu nei ekonomistas nei politologas, todėl, nors ir turiu savo nuomonę apie R.Raudo dėstomas mintis, bet (šį kartą ;) ) jų nereikšiu. Bet va tai:

Pasak profesoriaus, mūsų laikais pastebima, kad demokratija nebesiderina su
ekonominiais tikslais. "Pažvelgus, kokioms valstybėms dabar sekasi geriausiai, -
tai Liaudies Kinija, nors negalima pasakyti, kad tai labai demokratiška
valstybė, bet kokie ten yra ekonominio augimo greičiai! Prašyte prašosi išvada,
kad Kinijos politinė sistema yra daug efektyvesnė grynai ekonominiu požiūriu.

...tai yra tiek akivaizdus non sequitur, kad profesoriai sau neturėtų to leisti.



Paimkim pvz. vėlgi automobilinį pavyzdį.

Tarkim turi pradedantyjį vairuotoją, kuris pirmą kartą išvažiavo į trasą pasivažinėt. Pirmajį kartą jis pravažiavo tą trasą per 3:00 min, antrąjį per 2:30, trečiajį 2:15 etc 2:00... 1:55... 1:50... 1:45...

Ir tuo pat metu trasoj važinėja lenktyninikas. Ir jo rato įveikimo laikas 1:20... ir vazineja jis ilgai ilgai, bet tas laikas gerėja labai nežymiai - galbūt keliomis dešimtosiomis (o gal dar mažiau - tik keliomis šimtosiomis) sekundės dalimis.

Kiekvienas mąstantis žmogus nesunkiai pasakys kuris vairuotojas yra geresnis ir pasakys, kad toks greitas pradedančiojo progresas tai nieko nuostabaus. Ir taip yra bet kurioj srityje - kai pradedama kažką daryti pirmieji žingsniai visad gaunasi (sąlyginai) dideli (jei žinoma kažkiek gebama tai daryt, o ne nemokšiškai trypčiojama vietoje) - bet va paskutiniųjų procentų "išmelžimas" bet kokioje srityje ir yra sunkiausias. Ir čia nebūtina imt automobilinį pavyzdį, tai gali būt kad ir disko metimas ar žaidimas šachmatais... na taip, arba ekonomika.



Gi R.Raudas išverčia viską išvirkščiai.
Jei tikėtumėm jo "logika" tai apie minėtus vairuotojus "prašyte prašosi išvada", kad to pradedančiojo vairuotojo smegenų sandara yra daug efektyvesnė greito važiavimo lenktynių trasoje požiūriu... :DDD
Juk akivaizdu, kad jokia tokia išvada nesiprašo... gal tas pradedantysis ir paaiškės esantis greitesnis, bet dabar mes to pasakyt tikrai negalim...

Tai negi neakivaizdu, kad ir apie Kinijos ekonomiką ir politinę sistemą jokių tokių perdėtai toli einančių išvadų daryt neina... ar bent jau ne remiantis tokiais argumentais...

Neleistinas, bet saugus?

Tenka vis tik pripažinti, kad daugumos (įskaitant ir kontoras, kurios tuo užsiiminėja nuolat - Kelių policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos) sugebėjimas pasiklyst tarp dviejų sąvokų "leistinas greitis" ir "saugus greitis" man kartais sukelia frustraciją - jei nesugebama orientuotis tarp dviejų medžių, tai kaip mes galime tikėtis, kad miškas bus prižiūrimas gerai?

Kai koks policijos vadas kalba per televizorių jis nuolat postringauja apie saugų greitį. Nors dažniausiai turi omenyje leistiną. Kai žiniasklaida rašo ką nors irgi dažnai samprotauja apie saugų greitį. Nors turi omeniu leistiną. Važiuoju rytais į darba ir kaskart virs kelio šviečia naujai pakabinta švieslentė su joje degančiu užrašu: "Laikykitės leistino saugaus greičio". Juk žmogus, kuris rašė tokį šūkį, akivaizdu, kad nelabai supranta, ką jis čia parašė ir kurlink jis pats čia nugrybavo... :)


Atkreipsiu demesį, kad ten nėra parašyta "Laikykitės leistino ir saugaus greičio" (arba "leistino, saugaus greičio"), kas gal kiek ir keistai skambėtų, bet būtų logiška - reikia laikytis tiek vieno, tiek ir kito (t.y. nutylima, bet turima omenyje, kad laikytis to, kuris duotuoju momentu yra mažesnis).
Bet pasakyta "Laikykitės leistino saugaus greičio"*, kas savaime suponuoja, kad saugus greitis būna ir neleistinas. Tas žinoma per se yra visiškai logiška, bet bet...



Atrodytų viskas taip paprasta:

Leistinas greitis yra tas greitis, kuriuo važiuoti tame kelyje yra leidžiama. Tai nustato kelio ženklai ir KET. Saugus gi greitis išvis niekuo nesusijęs su formaliais teisės reikalavimais, o viskuo susijęs su konkrečia situacija kelyje. Jis priklauso nuo: vairuotojo, automobilio, kelio būklės, oro sąlygų ir dar daugybės kitų faktorių. Priklausomai nuo tų visų faktorių jis gali skirtis kelis kartus ir jis gali būti tiek didesnis už leistiną, tiek ir mažesnis (ir daugumai žmonių nekelia problemų idėja, kad saugus greitis gali būti mažesnis nei leistinas, bet juos kažkodėl piktina mintis, kad jis gali būti ir didesnis... Go, figure...).

Tas juk akivaizdu: tarkim tam tikroj kelio Vilnius-Kaunas atkarpoj leistinas greitis yra 100 km/h. Jis toks išlieka nepaisant to, kas važiuoja, kokia mašina, kokios oro sąlygos etc. Jis nekintamas.
Tačiau saugus greitis gali skirtis iš esmės:
Viena akim pusaklis kretantis nuo senatvės dėdulė važiuojantis vos ne senesniu nei jis pats žiguliu kartą metuose naktį per pūgą... leistinas greitis jam vis tiek tie patys 100 km/h. O saugus? 40 km/h? Dar mažiau?
Ir: normalus vyras su normalia reakcija važiuojantis šiuolaikiniu tvarkingu automobiliu, važinėjantis kasdien, o kartkartėmis gal nulekiantis prasilėkt į kokią lenktynių trasą (dėl ko daugiau mažiau žinantis kur jo ir automobilio "ribos"), važiuojantis puikiu oru, kai nei jokių kritulių, nei spigina saulė, asfaltas sausas, kelias puikiai matomas toli toli... ir jam leistinas greitis irgi 100 km/h. O saugus? 150 km/h? Dar daugiau?

Pajuskite kaip labai nepolitkorektiška yra teigti tiek tai, kad saugus greitis viešojo naudojimo keliuose gali viršyti leistiną, tiek tai, kad greitis virš 150km/h išvis gali būti saugus. O baisiausia tai, kad juk gali - nepasiant to, kad tai draudžiama, ne tiek jau mažai automobilių tam pačiam Vilnius-Kaunas prasilekia ir greičiau nei 150km/h... ir ne, tai nesukelia avarijos kiekvieną kartą vos tik viršijus leistiną greitį, kaip kai kurie televizoriaus personažai norėtų priversti mus patikėti.


Taigi, kaip sakiau, pati koncepcija "neleistinas saugus greitis" (kaip ir "leistinas saugus greitis") žinoma yra logiška. Kitaip ir būti negali.

Tik va bėda: kelių policija, kelių transporto kontora, įvairūs eismo saugumo naciai (įskainat ir "žiniasklaidą") atsisako tą paprastą faktą pripažinti: saugus greitis gali būti ir didesnis už leistiną - leistino greičio viršyjimas automatiškai nereiškia pavojingo vairavimo, nereiškia, kad vairuotojas "kelių erelis" - didžiausias visuomenės priešas, nereiškia, kad tuoj prasivers žemė ir tokį automobilį (kartu su jo vairuotoju) praris pragaro liepsnos.


Užmeskim akį kad ir čia. Aš žinoma nežinau ar tie 166km/h buvo saugu tose sąlygose ar ne (visai gali būti, kad ne - juk V.Babilius pagaliau ne S.Girdauskas, o ir VW Touareg ne Mitsubishi Evo). Bet faktas tas, kad nei žiniasklaidai, nei skaitytojams tas klausimas ne tai kad nekyla, jis netgi nėra nei kiek įdomus: jei viršijo greitį "automatiškai" reiškia kad "kelių erelis"** - praktiškai žmogžudys :DDD***.


Nors žinoma ko gi galima norėti, kai daugumos žmonių žinios apie vairavimą ir jo saugumą (bei nuo ko pastarasis priklauso) apsiriboja tokiais va "straipsniais"...

_________________
* T.y. "leistinas (saugus greitis)" - analogiškai, kaip pvz. "skanūs žalieji žirneliai" yra "skanūs (žalieji žirneliai)" ar "raudonas sportinis automobilis" yra "raudonas (sportinis automobilis)".

** Čia (kaip visad) galima atkreipti dėmesį į "kuribingą" apklausos klausimo formulavimą... ne, išties visai neįmanoma nuspėti, koks bus tokios apklausos rezultatas ;)

*** Atkreipsiu dėmesį, kad aš čia nekalbu nei apie lygybę prieš įstatymą (nors čia galima diskutuot ar lygybė = lygiava) nei apie bausmės neišvengiamumą - šiti dalykai suprantami, bet daina ne apie juos.

There is a level of cowardice lower than that of the conformist; the fashionable non-conformist.

- Ayn Rand

On the atomic bombings... my view.

65 years passed since Hiroshima and Nagasaki bombings.

The discussion is still raging on the ethics of atomic bombings: Was it necessary? Should USA apologise or was Japan itself guilty? Were there better ways? Was it moral?

Imho both sides: those who are "for" the bombings (i.e. "bombing were okay, it saved a lot of lives") and those who are "against" (i.e. "bombings were a crime, USA should have done sothing else"), usually are missing some (important) points...


Those who claim that it wasn't necessary and instead of bombing cities US should have made a demonstration of the new found power on some inanhabitable land are obviously not thinking clearly. How do they imagine that?

"Hello Japan, on this date we will totally nuke this wasteland. Go, have a look and maybe you will consider surrendering.". How would you expect Japan to react? "Ok, show us what you've got?". Oh rly? That's silly. Somehow I think far more expected reply would be from Japan to try and stop this "demonstration" from happening... by deploying more flak's in the vicinity, more interceptors (aircrafts), puting some american POW's in the "proposed" wasteland.

Or another argument: it was immoral and inhuman for US to drop atomic bombs on civil objects... Well yes, it was. But, you know what - war is pretty immoral. And totally inhuman. Hamburg bombing was immoral. And inhuman. Tokyo bombing was immoral and inhuman too. They were no less impressive than bombing of Hirosima and Nagasaki (though they required far more work (= far more dropped bombs)). Well, in that (moral) light atomic bombings were nothing principally new - only some more efective weapons were used.


Should or shouldn't America have dropped the bombs? Well maybe yes... then maybe no... But after the fact everybody is soooo clever - it is far harder to make (correct) decisions before the fact. Maybe US leaders could have made some better decisions - we will never know it. They did what they thought was their best option. That's it.


But, then there are those, who claim, that atomic bombing were absolutelly necessary to force the Japan to surrender... Otherwise there would have been inmeasurably bigger losses of human lifes (millions!!!), because japanese were totally crazy, like... you know... zombies in Resident Evil...

Well, I don't buy that. One should only have a look at some history (or at least have a look at something like this timeline)...

Obviously atomic bombings were a factor in the surrender of Japan - to ignore that would be (and is) stupid.

But that does not mean that Japanese were some mindless subhuman creatures - at least I think that most of them were perfectly sane people, only with some pretty weird (looking from western viewpoint) notions about honor and their country.

Even before tha atomic bombing Japan was already ready to surrender. At least four months before bombings (probably even earlier), japanese government was looking for possibilities to do that. Japan was ready for it, their only request was that surrender would not be unconditional - to be more specific, their main request was that emperor Hirohito should have retained (at least formally) his position as a leader of the state. Those who are claiming that bombings were absolutely necessary somehow are ignoring this "small" fact. Let us repeat it: Japan was looking for a possibility to surrender. They only requested, that it would not be unconditional.
Bearing in mind this fact we should point out that, well, despite all the declarations to the contrary, surrender of the Japan was in fact not unconditional - Japan put forth some conditions and these were accepted: Hirohito remained (at least nominally) in power, he was never tried for war crimes (unlike leaders of Nazi Germany).


And then lets put the things into perspective:

Japanese were aware that they are loosing the war. They were trying to negotiate the conditions of surrender with USA. To no avail.

Then Japan tried to do that through Soviet Union (by this point they know, that soviets will join the war against Japan). Again - no luck. But, (obviously) US intelligence knew about these contacts between Japan and soviets. And (obviously) US was not to fond of the fact that japanese might surrender to soviets (considering the fact that namelly Japan was USA's main enemy in the WWII). That meant (and it was explicitely stated by US oficials), that US should have forced Japan to surrender, before Soviet Union joined the war, using any means available.

But how do you do that? Well, simple: you drop the bombs oh Japan.
AND after that you accept conditions proposed by Japan of their "unconditional" surrender.

There, you have it*.


So: were the bombings absolutelly necessary? I'm remain to be convinced.

In my opinion probably Japan would have surrendered even without them, considering that Soviet Union has joined the war and invaded Manchuria... and Japans main condition for surrender was accepted. Would that had cost milions of lifes like proponents of bombings claim? I doubt it - as I alreay said Japan was looking for a possibility to surrender. After losing Manchuria Japans situation would be catastrophic, only very slight concessions probably would have been be needed from the side of coalition for Japan to surrender.

But there remains the possibility, that if atomic weapons were not used Japan would have surrendered to Soviet Union. And that was absolutely unacceptable for USA...

And in my opinion exactly that is the main reason for atomic bombing (and I'm not blaming USA for that - far from it, - one should only have a look at the fate of the Eastern Europe to understand why).


____________________
* And yes, I know I have simplified it a lot.