Do schools kill creativity?

Labai geras filmukas. Must see (per svelniai pasakyta).

Vienas is tu kur 'visi' paziureje sako: "tai ir taip jau 'viska' zinojau"... bet taip tik sako - is tiesu niekad apie tai jie net nesusimaste nera...

Sir Ken Robinson: Do schools kill creativity?

Pasirinkimo paradoksas...

Yra toks dalykas, kuri as vadinu pasirinkimo paradoksu (arba kaip madinga angliskai paradox of choice). Jo esme yra tame, kad
Zmogui reikia tik galimybes rinktis, pats pasirinkimas neitin ji domina.


Iliustracijai:

Kai mokiausi mokykloj, mes su tevu itariu koki puse metu (jei ne dar ilgiau - reiktu kada paklaust mamos) kasryt (isskyrus savaitgalius) valgem grikiu kose. Kiekviena miela diena. Ir tai nesudare visiskai jokios problemos. Vi-sis-kai.

Dabar gi vos ne kasdien pietauju Delano ir dazniausiai (ok, ne kasdien, bet vis tiek) valgau "standartini" (man) komplekta - saltibarscius su bulvem ir padazu. Net kasininkei sakau: "kaip visada" ir ji zino apie ka :))) Nors reikia pasakyt stebisi, kaip ash galiu taip vos ne kasdien vis ta pati. Ir isties - kaip?

Ir kontrastui...
Kazkada buvau Vokietijoj. Gyvenom ten pas zmones (berods 5 dienas?). Ir jie mums kasdien duodavo pusrycius. Ir kasdien ta pati.
Ir i to pasibuvimo pabaiga jau buvo bloga nuo to paties maisto. Nesinorejo net paziuret i ji - valgyt teko prisiverst.
Atrodytu: kodel? Juk situacija is esme ta pati kaip auksciau aprasytais atvejais. Tai kame beda?


O "beda" matyt ir yra auksciau nurodytam paradokse - svarbi yra pati galimybe rinktis. Jei ji yra - zmogus gali kasdien valgyt ta pati, daryt ta pati... ir isvis kartot ta pati be galo. Jeigu tai yra jo paties pasirinkimas. Tu gali kasdien valgyt grikiu koshe jei taves niekas nevercia to daryt - t.y. egzistuoja tavo galimybe rinktis, - nes jei noretum - valgytum manu koshe arba... "baronkas" :)

BET.

Jei zmogus vis verciamas daryti ta pati (valgyti ta pati etc - t.y. is jo atimama pasirinkimo galimybe) - tada situacija labai greitai visiskai pasikeicia. Tie patys veiksmai (kurie pirmuoju atveju nekelia visiskai jokiu problemu) staigiai patampa varginantys ir erzinantys. Susidaro (emocine) situacija, kai zmogus jauciasi ne tik kad neturis galimybes rinktis ar jam (pvz) valgyti viena ar kita, bet galimybes rinktis isvis valgyti ar ne...



Taigi, pakartojant tai kas sakyta:
Pats pasirinkimas visai nera svarbus - svarbus yra tokios galimybes buvimas.

Kodel taip? Idomus klausimas.
Mano nuomone atsakymas yra ekonomija. Siuo atveju mastymo resursu ekonomija :) Tiesiog yra taupomos pastangos (nesakau, kad tai daroma samoningai) kazka kaskart is naujo vertint - svarbu yra tokia galimybe.
Jei ieskosim pavyzdziu, tai rasime juos visur aplink. Koks populiariausias automobilis Lietuvoje? Volkswagen. O is Volkswagenu? Golf'as. Zmones tiesiog zino, kad VW Golf yra gerai ir tingi (= taupo pastangas) gilintis ar ten kazka analizuot. Normalu.
Bet va jei juos kas nors verstu rinktis butinai privalomai ta VW Golf ir tik ji - situacija atrodytu viiiisiiiiskai kitokia :)


Mintis gal ir nenauja, bet vertinga zmoniu valdymo poziuriu - tereikia zmonems sudaryti pasirinkimo galimybes ispudi... ir isiulyt tai, ka tu is tiesu nori isiulyt.
O jie jau valgys.
Kasdien.
Ta pati :)))

Kodel dievo nera?

Keista man.

Eilini karta kai pasakau, kad dievo nera, vel koks nors zmogus tikintis pats nezino kuo isties issoka i trasa... na pvz kad ir su giliu klausimu "O kodel dievo nera?"...

Ir ka cia atsakysi? :DDD

Tukstantis+ atsakymu galimas (ir ash cia ju visu neisvardinsiu):

Todel, kad jo niekad nebuvo?
Todel, kad net jei jis yra, mums jokio skirtumo ar jis yra?
Todel, kad net jei jis kazkada ir buvo, tai jis seniai pats save turejo susinaikint, nes "buvimas" ("egzistavimas") zmogaus riboto proto savoka, o ne beribio, bekrascio, neaprepiamo etc. ("buvimas" "yra" tik todel, kad "yra" "nebutis")?
Todel, kad ji issigalvojo zmones?
Etc.

Bet isties klausimas net ne tame.
Klausimas yra labiau tame, kodel isvis tureciau irodinet, kad jo nera?
Juk atvirksciai - tas, kas iskele hipoteze, kurios neimanoma nei pagristi nei paneigti gali (jei jam yra toks poreikis) bergzdziai ad nauseam kurti tuos pagrindimus... Kuo cia detas as?
Tik zinoma tie "tikintieji" to nesupranta.


Funny, ash is principo neturiu visiskai nieko pries absoliuto ideja. Net atvirksciai - as esu visiskai uz ja. JEI mes ta ideja isivaizduojam, kaip superdesni, metakonstanta, kazkokia visatos samone etc. Tada ok, man tai visai tinka. As netgi esu linkes tiketi, kad kazkas tokio-va-tokio nenusakomo zmoniu zodziais ir nesuvokiamo ribotais zmoniu protais isties gal yra.

Beda tik, kad kadangi to neimanoma suvokti, tai nieks ir nesistengia - tada geriau paimt kokia primityvia ideja, apie personifikuota "ribota absoliuta*" sedinti danguje ir tiketi ja. Traumuoja maziau, negu bandymas suvokt nesuvokiama...
Cia viena beda.

Kita beda, kad zmones save apgaudineja. Jie aiskina, kad jie irgi suvokia absoliuta kaip absoliuta... bet paskui apsisuke ratu teigia, kad reikia vaiksciot i baznycia, melstis ir netarti dievo vardo be reikalo... wtf?

Palikit dieva jam paciam - geriau kitais zmonem rupinkites.

Jei jis kada nors nuspres buti - tai bus (nors net ash savo ribotu protu nelabai suprantu, kam jam tai gali buti reikalinga). Bet cia tik jo reikalas. Jis nieko apie tai vis tiek neinformuos...

__________
* Ir taip, tai zinoma oksimoronas, bet jis tiek zmonems iprastas, kad jie net nesusimasto apie tai, kad vos tik mes priskiriame dievui ribotas zmogiskasias savybes ta pat akimirka jis nustoja buti absoliutus... elementaru juk isties. Jei eitumem dar toliau, tai galima teigt, kad jau pats absoliuto ivardijimas absoliutu is jo automatiskai atima absoliutumo savybe - nes pati absoliuto savoka yra zmogiska (t.y. ribota)...