Ne, tai nebuvo avis Dolly ir net ne kokiataiten varlė.
Susimąsčiau šiandien (net keista, kaip tai anksčiau į galvą neatėjo?)...
Norint paimti vyro somatines ląsteles (pvz. šonkaulį :) ) ir iš jų gauti moterį, reikia ją klonuoti. Ir dar negana to - pries klonuojant reikia tas lasteles genetiškai modifikuoti (idant pakeisti lytį... hmmm... jau nekalbant apie tai, kad reiktu matyt siaip "pamiksuot" mažumele genus, idant ta moteris nesigautų vyro "dvynė"... su visa iš to išplaukiančia padidinta palikuonių išsigimimų rizika)...
Nesunku suprasti, kad pirmasis klonuotojas ir genetinis inžinierius (jei tikėtume krikščioniškomis dogmomis) buvo dievas.
Oj ne veltui krikščionys (pirmiausia žinoma katalikų bažnyčia, kaip jau įprasta) itin priešinasi žmogaus klonavimui (o ir genetinei inžinerijai irgi) - juk jų nuomone tai (turėtų būti) monopolinė (dievo) veikla :D
2009-11-26
2009-11-25
Mandagumo dilemos
Situacija į kurią pakliūnu netgi gan dažnai: sėdžiu kokiam nors vakarėlyje / bare / kitam pasisėdėjime. Kalbama kaip įprasta apie viską ir apie nieką. Ir staiga taip iš kalbos išeina, kad vienas koks nors žmogus ima kitiems aiškinti kokią nors "tiesą". Aš nekalbu apie "egzistencijos tiesas", o apie kažką palyginus paprasto kaip pvz. žuvį fugu, homeopatijos naudą, narkotikų žalą etc. - t.y. ne pakylėtus filosofinius dalykus, bet kažką visai realaus, bet tik tiek, kad daugumai žmonių nežinomo (kadangi jie į tai niekad nesigilino).
Ir nors aš nesu "visažinis", o bet tačiau mėgstu pasidomėt įvairiausiais dalykais... ir gaunas, kad kartais klausausi žmogaus ir kraupstu, kaip jis visiškai, totaliai, absoliučiai nusišneka - akivaizdu, kad perskaitė kažkokį straipsnelį lietuviškoj "spaudoj" ir iš to susidarė "nuomonę", kuri neturi nieko bendro su tuo, kaip viskas išties yra... O žmogus šneka visiškai užtikrintai, 100proc. įsitikinęs savo neklystamumu, vartoja visokius protingus žodžius (kurių reikšmės, panašu, pats nelabai supranta iki galo)...
Klausimas žinoma yra tas: o ką gi tokiu atveju daryti?
Jei tai būtų kokiam forume (neakivaizdžiai), tai galima būtų imti ir jo pasisakymą išrankioti į sudedamąsias dalis*, bet kai akivaizdžiai?
Jei žmogus tik truputėlį klystų detalėse - galima jį būtų subtiliai pataisyt... bet kai jis klysta absoliučiai totaliai? Nepasakysi gi tokiu atveju "Tu čia truputelį suklydai...", o toliau paaiškinus paaiškėtų, kad tas "truputėlį" reiškia, kad jis visiškai nusišnekėjo?
Tai va tokiu atveju sėdžiu-tyliu-kraupstu ir galvoju ką čia dabar daryt. Mandagumas neleidžia suvarinėt kito žmogaus net ir pabrėžtinai mandagia forma (pagaliau jei vakarėlis, tai visi aplink gi "draugai")... o ka reiktų daryt neaišku.
Nes kai jis išdėsto tas "tiesas", tada ir visi kiti patiki, kad taip ir yra... ir tokių "žinovų" atsiranda dar daugiau. Ir jie paskui kitiems tas "tiesas" perduos...
Tataigi.
______________________
* Ką aš paprastai ir linkęs daryti jei netingiu... Bandydavau taikyti dialektinius metodus (klausti žmogaus "jei tarkim tavo teiginys teisingas, tai tada išeitų kad teisingi ir teiginiai A, B ir C? Ar taip?"), bet paprastai susidurdavau su nenoriu pabandyt pamąstyt ir paieškot atsakymų į iškeltus klausimus... na, is serijos "tu negudrauk, pirštu parodyk" :DDD
Ir nors aš nesu "visažinis", o bet tačiau mėgstu pasidomėt įvairiausiais dalykais... ir gaunas, kad kartais klausausi žmogaus ir kraupstu, kaip jis visiškai, totaliai, absoliučiai nusišneka - akivaizdu, kad perskaitė kažkokį straipsnelį lietuviškoj "spaudoj" ir iš to susidarė "nuomonę", kuri neturi nieko bendro su tuo, kaip viskas išties yra... O žmogus šneka visiškai užtikrintai, 100proc. įsitikinęs savo neklystamumu, vartoja visokius protingus žodžius (kurių reikšmės, panašu, pats nelabai supranta iki galo)...
Klausimas žinoma yra tas: o ką gi tokiu atveju daryti?
Jei tai būtų kokiam forume (neakivaizdžiai), tai galima būtų imti ir jo pasisakymą išrankioti į sudedamąsias dalis*, bet kai akivaizdžiai?
Jei žmogus tik truputėlį klystų detalėse - galima jį būtų subtiliai pataisyt... bet kai jis klysta absoliučiai totaliai? Nepasakysi gi tokiu atveju "Tu čia truputelį suklydai...", o toliau paaiškinus paaiškėtų, kad tas "truputėlį" reiškia, kad jis visiškai nusišnekėjo?
Tai va tokiu atveju sėdžiu-tyliu-kraupstu ir galvoju ką čia dabar daryt. Mandagumas neleidžia suvarinėt kito žmogaus net ir pabrėžtinai mandagia forma (pagaliau jei vakarėlis, tai visi aplink gi "draugai")... o ka reiktų daryt neaišku.
Nes kai jis išdėsto tas "tiesas", tada ir visi kiti patiki, kad taip ir yra... ir tokių "žinovų" atsiranda dar daugiau. Ir jie paskui kitiems tas "tiesas" perduos...
Tataigi.
______________________
* Ką aš paprastai ir linkęs daryti jei netingiu... Bandydavau taikyti dialektinius metodus (klausti žmogaus "jei tarkim tavo teiginys teisingas, tai tada išeitų kad teisingi ir teiginiai A, B ir C? Ar taip?"), bet paprastai susidurdavau su nenoriu pabandyt pamąstyt ir paieškot atsakymų į iškeltus klausimus... na, is serijos "tu negudrauk, pirštu parodyk" :DDD
2009-11-24
Kul'tura
- Dobryj den'. Eto prachechnaya?
- Prachechnaya chuyachechnaya - eto ministerstvo kultury!
/senas anekdotas/
Buvau šiandien "Delano". Jei tiksliau tai ne "Delano", bet "CanCan" "picerijoj" kuri Gedimino prospekte (ji per pietus dirba kaip (anksčiau ten buvęs) "Delano")... Buvau jau po gan ilgo tarpo.
Pastoviniavau, pažiūrėjau, kas yra repertuare, o paskui tvarkingai atsistojau į eilutę laukti savo eilės, kad galėčiau pasakyti kokį patiekalą noriu gauti. Atėjo mano eilė ir moteris dirbanti už ten tą padavėją - maisto dalintoją paklausė: "Ko Jums?". Atsakiau maždaug: "Kažkokį ten gabalą užkeptą grybais" - ir parodžiau ranka, kur tas maždaug gabalas turėtų gulėti, nes aš buvau gan toli nuo jo (kaip minėta - stovėjau eilėje, o prieš mane stovėję žmonės dar nebuvo spėję atsiimti savo patiekalų).
Toliau ji man pasakė: "Tai prieikite čia."
Ir va dabar, kai tai parašau, tai atrodo visai nieko įspūdingo, nes... parašyme neatsispindi intonacijos. O juos šiuo atveju labai daug lemia. Kadangi tai nebuvo pasakyta mandagia malonia prašymo intonacija, tai buvo paliepimas - įsakymas. Ir dar netgi su vos slepiamu suirzimu.
Galima būtų žinoma numot ranka: "kam nebūna blogų dienų". Bet šiu atveju kalba eina greičiau apie žmogų, kam gerų dienų nebūna. Aš jau ne pirmą kartą pastebėjau, kad nuėjęs ten, aš jos visad vengiu, kadangi man su ja yra nemalonu bendrauti - stengiuosi visad stoti į kitą eilę nei ji (aptarnauja).
Nes ta moteris, kuri kiek suprantu dirba ten brigadininke (kaip tai pas juos besivadintų), visada taip elgiasi. Ir su visais. Visada visiems įsakinėja, visada nepatenkinta. Ir jei pavaldinių atžvilgiu toks elgesys dar gali būti kažkiek suprantamas (nors, bent jau mano nuomone, įmanoma žmonėms vadovauti ir apseinant be šunų dresavimo komandų), tai klientų atžvilgiu - vargu bau.
Šiandien, kadangi ji man sugadino šiaip jau gerą lig tol buvusią nuotaiką, aš jai apie tai užsiminiau - paklausiau: "Ar Jums kas nors sakė, kad Jūs elgiatės su klientais, kaip su pavaldiniais?". Klausimą ji tiesa suprato iš kokio trečio karto, bet net ir tada nematė jokių problemų savo elgesyje: "Aš Jūsų tik paprašiau prieiti..."...
A-ha. Tikrai.
Pedotema
Lietuvoje sutikimo (lytiniams santykiams) amžius yra 14 metų. Dabar kai šis pedofilijos skandalas taip nuskambėjo jau pasigirsta Seimo narių šūkiai, kad reiktų jį padidint iki 16 metų. Moralistai, kurių dažnas bus katalikas, tą sutiktų džiaugsmo šūksniais.
O dabar klausimas: kur Europoje yra žemiausia sutikimo amžiaus riba? Jei kas netingi, gali pagooglint, o tiems kas tingi, pasakysiu, kad... Vatikane. 12 metų. Visi, kam tai pasakau, išplečia akis nesuprasdami (ir nelabai tikėdami), kam Vatikane išvis tai reikalinga... bet taip yra. Čia tenka žinom prisiminti katalikinius pedofilijos skandalus (kaip sarkastiškai juokauja Ch.Hitchens "no child's behind left"), bet tai nėra mano esminis akcentas šiuo atveju...
Kita.
Po Kedžio istorijos Lietuvoje baisiausias pasipiktinimas pedofilų "klanais". Net vaikiški žurnalai spausdina nesąmoningus komiksus. Tačiau...
Vyksta "Lietuvos talentų" pusfinalis ir jame be konkurencijos laimi mergaitė (vaikas). Šokanti pagal muziką "I know you want me... You know I want'cha..." ir visai ne mergaitiškai, o moteriškai besiranganti bei bekraipanti sėdimąją. Už ją balsavo daugiausia žiūrovų.
Sakot "pedofilų klanai"? Nežinau ar čia dar reikia komentuoti.
Ir... hmmm...
As linkęs apie save galvoti, kaip apie humanistą.
Tačiau, nors tai ir neskambės itin politkorektiškai, aš manau, kad yra didesnių vertybių negu gyvybė...
Tai tiek tos įžangos. O dabar apie atskirus klausimus susijusius su pedofilija:
Dėl amžiaus ribos. Dėl to, kokia yra "teisinga".
Kaip minėta, moralistai matyt pasisakytų už 16 metų (gal net dar daugiau... ir griežčiau... lytiniai santykiai tik po vedybų?). Mastantys žmonės atkreiptų dėmesį, kad šiais laikais "pradėti lytinį gyvenimą" 14 metų gal dar ir nėra taisyklė, tačiau tai nieko jau nestebina. Ir taip, yra tokių, kurie pradeda ir anksčiau - ir be jokios suaugusiųjų "pagalbos". O net jei ir su pastarųjų pagalba - dabartinės trylikametės taip prisimaliavoja, kad nelabai atspėsi (kol nepakliūsi į teismą ;) ), kad jai ne 16... Tai tas "teisingas amžius" tada yra 12, kaip mus ir "moko" Šv. Sostas?
Irgi ne. Nes kai kurie 16-mečiai dar nėra pakankamai subrendę "tam"...
Manau akivaizdu, kad jokio "teisingo" amžiaus nėra ir būti negali. Kiekvienas žmogus lytiškai ir protiškai (su)bręsta skirtingai. Pasirinktas įtvirtinti teisės aktuose amžius tėra kažkokstai (vykęs arba nelabai - priklausomai nuo požiūrio) kompromisas...
Ar tai geriausias įmanomas sprendimas? Mano galva - ne. Mano nuomone, jis jau atgyvenęs. Tas kompromisinis amžius "ateina" iš XX a. vidurio, kai mokslas (psichologija & co), sakykim taip, dar nebuvo tiek pažengęs, kaip dabar.
Mano nuomone logiškiausias (vienintelis logiškas?) sprendimas yra (neatsisakant metų kaip tam tikro "bazinio dydžio" įtvirtinimo) kiekvienu atveju vertinti brandą individualiai. As nesu didelis specialistas bes gal išties kai kurie žmonės subręsta "tam reikalui" 11 metų kai kiti tik 22-erių (jei žinoma tokių yra)? Nelabai matau nei kodėl turėtų būti baudžiamas tas, kas "pažino" ta perdėtai išsivysčiusią 11-metę, nei kodėl turėtų būti nebaudžiamas tas, kuris "pasinaudojo" perdėtai infantilia 22-mete (tikiuosi visiems akivaizdu, kad čia hiperbolė kuria tiesiog siekiama iliustruoti mintį?). Pagaliau galima net įtvirtinti žirkles: jei asmuo jaunesnis nei (pvz.) 11 metų ar vyresnis nei (pvz.) 18 metų - jokių klausimų nekyla. O jei patenka į tą "tarpą" - sprendžiama individualiai...
Pedofilija ir homoseksualumas.
Kaip minėta - mėgiamas katalikų argumentas kalbant apie homoseksualių asmenų teisę tuoktis.
Apart to, kad tai akivaizdi logikos klaida ("slippery slope"), reikia pasakyti, kad daroma esminė klaida vertinime.
Sąvokoje "lytiniai santykiai su vaiku" problemos esmė glūdi ne žodžiuose "lytiniai sanykiai" (kaip atrodo katalikams - kas nenuostabu žinant jų "santykius" su "lytiniais santykiais"), o žodžiuose "su vaiku".
Problema ne tame, kad kažkas uzsiima sesku, o tame, kad tai daroma su asmeniu, kuris tam nėra subrendęs, kuris negali nei suprasti, nei įvertinti, nei sutikti su tuo, kas daroma. Todėl kad jis per jaunas. Todėl, kad jis vaikas.
Ir čia slypi esminis skirtumas nuo homoseksualių asmenų - pastarieji, būdami du suaugę asmenys, gali patys spręsti kuo jie nori užsiimti. Ir niekas (joks moralistas) jiems neturėtų nieko nurodinėti.
Tai yra tiek paprasta, kad to nesuprasti įmanoma tik būnant keistai perdėtai "susirūpinus" savo ir visų aplinkinių lytiškumu, tik gebant mėgautis atskiru žodžiu lyg kiekvienu uždraustojo vaisiaus kąsniu.
Kitas "niuansėlis" būtų tas, mergaičių tvirkinimas vis tik pasitaiko geroooookai dažniau nei berniukų (ir čia vien ta statistika, kuri žinoma - o kiek nuskriaustų mergaičių lieka nežinomų? Juk tikimybė, kad apie nuskriaustą berniuką mūsų homofibiškoj visuomenėj bus pranešta yra gerokai didesnė, nei apie mergaitę (nes pastaroji dažnu atveju "bus" "pati kalta", jau nekalbant apie tai, kad globėjai nenorės jai daryti "dar didesnės negarbės" (įdomu, a'ne? Jei buvo nuskriaustas berniukas - jam tai nėra negarbė (tiesiog vargšas vaikas buvo nuskriaustas), jei mergaitė - jau yra))) - taigi ir kaltint homoseksualus dėl pedofilijos kaipo ir nėra didesnio pagrindo nei heteroseksualus. Bet nepaisant to, "delfinio" pavyzdžio komentatoriai netgi Kedžio istorijoj (kur, primenu, mergaitę (galimai) tvirkino vyrai), sugeba prikergti homoseksualus, kaip grėsmę visuomenei... :/
Gal dar pora žodžių apie "chemininę kastraciją"...
Apie moralinius ir teisinius šio reikalo aspektus jau kalbėta nemažai. Tik va, ką aš norėčiau išgirsti, tai psichologų nuomonę šiuo klausimu. Nes bent jau aš įtariu, kad iš tos cheminės kastracijos (net jei išties būtų įmanoma ją realizuoti) nebūtų tiek tos naudos, kaip tikimasi.
Jei paklausytume/paskaitytume kas yra kalbama/rašoma apie pedofilų "motyvaciją", tai ten kalba eina apie visokias "tyrumas", "nepaliestumus" etc. Tas man, atvirai pasakius, kelia tam tikrų abejonių dėl to, kad seksualinis motyvas yra pagrindinis šiuo atveju.
Jau pakankamai gerai žinom, kad moters žaginimo atveju lytinis potraukis, nors ir vaidina itin svarbų vaidmenį, tačiau, vis tik, jis nėra lemiantis - gerokai svarbiau žagintojui yra pasitenkinimas, kurį jis patiria iš savo valios primetimo.
Turiu kažkaip įtarimų, kad panaši situacija visai gali būti ir su vaikais - o tokiu atveju bijau, kad lytinį potraukį mažinančių vaistų vartojimas niekuo perdaug nepadės, nes net ir nejaučiant jo vaikai vis tiek išliks "tyri ir nepaliesti"...
O šiaip... man tai keista. Vaikų lytinis auklėjimas Lietuvoj yra "tabu". Ką ten auklėjimas... tėvai bijo, kad jų vaikai jų nuogų nepamatytų... Vaikai žingeidūs... pagaliau visi mes vaikystėj "gydytojus" žaidėm. O tas "tabu" sukurimas nieko gero neduoda.
Paskui ir gaunam situaciją, kai pedofilai naudojasi tuo, kad tie vaikai nieko apie tai nežino ir nesuvokia, kas leistina, o kas ne... "Neimk iš dėdes saldainio"? Na gerai, vaikas neims. Bet jei tas dėdė visai ne saldainį duoda - tai jau galima imti? O norint paaiškint, kad negalima, reikia paaiškint kodėl...
Ne, aš nesiūlau penkiamečiams detaliai aiškinti apie lytinius organus bei santykius. Bet daryti iš to "baubą", "tabu" ar "uždraustąjį vaisių" pagaliau? Mano galva tai irgi ne visai "tas" sprendimas.
Gal tiek.
O dabar klausimas: kur Europoje yra žemiausia sutikimo amžiaus riba? Jei kas netingi, gali pagooglint, o tiems kas tingi, pasakysiu, kad... Vatikane. 12 metų. Visi, kam tai pasakau, išplečia akis nesuprasdami (ir nelabai tikėdami), kam Vatikane išvis tai reikalinga... bet taip yra. Čia tenka žinom prisiminti katalikinius pedofilijos skandalus (kaip sarkastiškai juokauja Ch.Hitchens "no child's behind left"), bet tai nėra mano esminis akcentas šiuo atveju...
Kita.
Po Kedžio istorijos Lietuvoje baisiausias pasipiktinimas pedofilų "klanais". Net vaikiški žurnalai spausdina nesąmoningus komiksus. Tačiau...
Vyksta "Lietuvos talentų" pusfinalis ir jame be konkurencijos laimi mergaitė (vaikas). Šokanti pagal muziką "I know you want me... You know I want'cha..." ir visai ne mergaitiškai, o moteriškai besiranganti bei bekraipanti sėdimąją. Už ją balsavo daugiausia žiūrovų.
Sakot "pedofilų klanai"? Nežinau ar čia dar reikia komentuoti.
Ir... hmmm...
As linkęs apie save galvoti, kaip apie humanistą.
Tačiau, nors tai ir neskambės itin politkorektiškai, aš manau, kad yra didesnių vertybių negu gyvybė...
Tai tiek tos įžangos. O dabar apie atskirus klausimus susijusius su pedofilija:
Dėl amžiaus ribos. Dėl to, kokia yra "teisinga".
Kaip minėta, moralistai matyt pasisakytų už 16 metų (gal net dar daugiau... ir griežčiau... lytiniai santykiai tik po vedybų?). Mastantys žmonės atkreiptų dėmesį, kad šiais laikais "pradėti lytinį gyvenimą" 14 metų gal dar ir nėra taisyklė, tačiau tai nieko jau nestebina. Ir taip, yra tokių, kurie pradeda ir anksčiau - ir be jokios suaugusiųjų "pagalbos". O net jei ir su pastarųjų pagalba - dabartinės trylikametės taip prisimaliavoja, kad nelabai atspėsi (kol nepakliūsi į teismą ;) ), kad jai ne 16... Tai tas "teisingas amžius" tada yra 12, kaip mus ir "moko" Šv. Sostas?
Irgi ne. Nes kai kurie 16-mečiai dar nėra pakankamai subrendę "tam"...
Manau akivaizdu, kad jokio "teisingo" amžiaus nėra ir būti negali. Kiekvienas žmogus lytiškai ir protiškai (su)bręsta skirtingai. Pasirinktas įtvirtinti teisės aktuose amžius tėra kažkokstai (vykęs arba nelabai - priklausomai nuo požiūrio) kompromisas...
Ar tai geriausias įmanomas sprendimas? Mano galva - ne. Mano nuomone, jis jau atgyvenęs. Tas kompromisinis amžius "ateina" iš XX a. vidurio, kai mokslas (psichologija & co), sakykim taip, dar nebuvo tiek pažengęs, kaip dabar.
Mano nuomone logiškiausias (vienintelis logiškas?) sprendimas yra (neatsisakant metų kaip tam tikro "bazinio dydžio" įtvirtinimo) kiekvienu atveju vertinti brandą individualiai. As nesu didelis specialistas bes gal išties kai kurie žmonės subręsta "tam reikalui" 11 metų kai kiti tik 22-erių (jei žinoma tokių yra)? Nelabai matau nei kodėl turėtų būti baudžiamas tas, kas "pažino" ta perdėtai išsivysčiusią 11-metę, nei kodėl turėtų būti nebaudžiamas tas, kuris "pasinaudojo" perdėtai infantilia 22-mete (tikiuosi visiems akivaizdu, kad čia hiperbolė kuria tiesiog siekiama iliustruoti mintį?). Pagaliau galima net įtvirtinti žirkles: jei asmuo jaunesnis nei (pvz.) 11 metų ar vyresnis nei (pvz.) 18 metų - jokių klausimų nekyla. O jei patenka į tą "tarpą" - sprendžiama individualiai...
Pedofilija ir homoseksualumas.
Kaip minėta - mėgiamas katalikų argumentas kalbant apie homoseksualių asmenų teisę tuoktis.
Apart to, kad tai akivaizdi logikos klaida ("slippery slope"), reikia pasakyti, kad daroma esminė klaida vertinime.
Sąvokoje "lytiniai santykiai su vaiku" problemos esmė glūdi ne žodžiuose "lytiniai sanykiai" (kaip atrodo katalikams - kas nenuostabu žinant jų "santykius" su "lytiniais santykiais"), o žodžiuose "su vaiku".
Problema ne tame, kad kažkas uzsiima sesku, o tame, kad tai daroma su asmeniu, kuris tam nėra subrendęs, kuris negali nei suprasti, nei įvertinti, nei sutikti su tuo, kas daroma. Todėl kad jis per jaunas. Todėl, kad jis vaikas.
Ir čia slypi esminis skirtumas nuo homoseksualių asmenų - pastarieji, būdami du suaugę asmenys, gali patys spręsti kuo jie nori užsiimti. Ir niekas (joks moralistas) jiems neturėtų nieko nurodinėti.
Tai yra tiek paprasta, kad to nesuprasti įmanoma tik būnant keistai perdėtai "susirūpinus" savo ir visų aplinkinių lytiškumu, tik gebant mėgautis atskiru žodžiu lyg kiekvienu uždraustojo vaisiaus kąsniu.
Kitas "niuansėlis" būtų tas, mergaičių tvirkinimas vis tik pasitaiko geroooookai dažniau nei berniukų (ir čia vien ta statistika, kuri žinoma - o kiek nuskriaustų mergaičių lieka nežinomų? Juk tikimybė, kad apie nuskriaustą berniuką mūsų homofibiškoj visuomenėj bus pranešta yra gerokai didesnė, nei apie mergaitę (nes pastaroji dažnu atveju "bus" "pati kalta", jau nekalbant apie tai, kad globėjai nenorės jai daryti "dar didesnės negarbės" (įdomu, a'ne? Jei buvo nuskriaustas berniukas - jam tai nėra negarbė (tiesiog vargšas vaikas buvo nuskriaustas), jei mergaitė - jau yra))) - taigi ir kaltint homoseksualus dėl pedofilijos kaipo ir nėra didesnio pagrindo nei heteroseksualus. Bet nepaisant to, "delfinio" pavyzdžio komentatoriai netgi Kedžio istorijoj (kur, primenu, mergaitę (galimai) tvirkino vyrai), sugeba prikergti homoseksualus, kaip grėsmę visuomenei... :/
Gal dar pora žodžių apie "chemininę kastraciją"...
Apie moralinius ir teisinius šio reikalo aspektus jau kalbėta nemažai. Tik va, ką aš norėčiau išgirsti, tai psichologų nuomonę šiuo klausimu. Nes bent jau aš įtariu, kad iš tos cheminės kastracijos (net jei išties būtų įmanoma ją realizuoti) nebūtų tiek tos naudos, kaip tikimasi.
Jei paklausytume/paskaitytume kas yra kalbama/rašoma apie pedofilų "motyvaciją", tai ten kalba eina apie visokias "tyrumas", "nepaliestumus" etc. Tas man, atvirai pasakius, kelia tam tikrų abejonių dėl to, kad seksualinis motyvas yra pagrindinis šiuo atveju.
Jau pakankamai gerai žinom, kad moters žaginimo atveju lytinis potraukis, nors ir vaidina itin svarbų vaidmenį, tačiau, vis tik, jis nėra lemiantis - gerokai svarbiau žagintojui yra pasitenkinimas, kurį jis patiria iš savo valios primetimo.
Turiu kažkaip įtarimų, kad panaši situacija visai gali būti ir su vaikais - o tokiu atveju bijau, kad lytinį potraukį mažinančių vaistų vartojimas niekuo perdaug nepadės, nes net ir nejaučiant jo vaikai vis tiek išliks "tyri ir nepaliesti"...
O šiaip... man tai keista. Vaikų lytinis auklėjimas Lietuvoj yra "tabu". Ką ten auklėjimas... tėvai bijo, kad jų vaikai jų nuogų nepamatytų... Vaikai žingeidūs... pagaliau visi mes vaikystėj "gydytojus" žaidėm. O tas "tabu" sukurimas nieko gero neduoda.
Paskui ir gaunam situaciją, kai pedofilai naudojasi tuo, kad tie vaikai nieko apie tai nežino ir nesuvokia, kas leistina, o kas ne... "Neimk iš dėdes saldainio"? Na gerai, vaikas neims. Bet jei tas dėdė visai ne saldainį duoda - tai jau galima imti? O norint paaiškint, kad negalima, reikia paaiškint kodėl...
Ne, aš nesiūlau penkiamečiams detaliai aiškinti apie lytinius organus bei santykius. Bet daryti iš to "baubą", "tabu" ar "uždraustąjį vaisių" pagaliau? Mano galva tai irgi ne visai "tas" sprendimas.
Gal tiek.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)