Inteligentiška kaliausių medžioklė

Akinių trūksta...

Šiaudinė kaliausė (angl. straw man)... tokia argumentavimo yda. Kai vietoj to kai paneigti oponento poziciją, jo pateiktus argumentus jie yra perfrazuojami, sukarikatūrinami idant legviau sukritikuoti tą karikatūrą (kaliausę)... Bet ką daryt tokiu atveju, kai ta "pozicija" jau iš karto visiška karikatūra ir jos neįmanoma labiau sukarikatūrint?

Arba pažvelkim iš kitos pusės. Vakaruose (ypač JAV žinoma, bet ir Europoj tarp netinginčių mastyti žmonių) dabar yra paplitęs toks "šiuolaikinio intelektualo" stereotipas. Žmogus, kuris greičiausiai yra labai siauros srities specialistas, bet įsivaizduoja kad gali kalbėti apie viską net nepasigilinęs; kuris žino temomis apie kurias labai kalba mažai, bet užtat reiškia apie viską tvirtą nuomonę; kuris vadovaujasi ne logika ir racionaliu mastymu, bet emocijomis, jausmais ir išgyvenimais. Jis sako ne "aš žinau, kad šis sprendimas teisingas, dėl argumentų A, B ir C", o "aš giliai širdyje jaučiu, kad reikia daryti būtent taip"... truthiness etc.
Tai žinoma stereotipas, bet ką daryt, kai imi ir realybėj susiduri su tokiu personažu?

Aš bent jau nežinau net teorinio atsakymo nei į vieną šių klausimų. Imti aiškint, įrodinėt, kažką argumentuot? Bet juk tai iš anksto beviltiška, jei jau iš anksto žmogus savo pasisakymais faktiškai deklaruoja, kad jis vadovaujasi tikrai ne protu. Tiesiog nusispjaut ir tiek?


Bet va iškilo man tie klausimai ir praktikoj, nes atsirado kokis-tai Vitalijus Balkus kuris ėmė ir parašė straipsnį-nuomonę "Sustabdykime medžioklę - kruviną „pramogą”". Aš žinoma nepavargstu kartot, kad "nuomonė" tai nėra tas pats, kas "bet koks nusišnekėjimas"... bet kartais susiduriu su atvejais kaip šis, kai aš net nežinau kaip (man pačiam savo galvoje į tai) reaguot, nes čia nuomone net nekvepia - čia kažkokstai išoriškai išreikštas emocinis išgyvenimas pasūdytas  niekaip nesusijusiais faktais... ar kažkas panašaus... Žmogus parašo vieną teiginį su kuriuo neįmanoma nesutikt, bet apipyla jį tokio storumo sluoksniu gumuluoto emocinio kisieliaus, kad vien pažvelgus perkreipia skrandį.
Ir kai paskaitai komentarus prie to "straipsnio" - matai, kad yra daugybė žmonių, kurie tuos iracionalius kliedesius (nebijokim to žodžio ten  kur jis itin tinka) vertina kaip kažka labai iškilaus ir drąsaus... ir panašu - net protingo.

Iškart deklaruosiu, kad aš ne medžiotojas. Ir nesiruosiu juo tapt ateity. Tačiau kaip nekeista aš šiek tiek esu tuo domėjęsis (tiek pagal darbą kažkada, tiek ir šiaip laisvalaikiu, nes tai juk siejasi su ginklais) ir gal dėl to negyvenu rožinių svajonių pasaulyje, kur gyvūnėliai gyventų gražiai ir laimingai ir vilkas su ėriuku šoktu po egle, jei tik nebūtų tų blogųjų medžiotojų...

Rytas, miško takais rieda galingi visureigiai. Juose – ginkluoti, žudyti trokštantys vyrai. Tai ne du dešimtmečius pilietinio karo niokojamo Kongo džiunglės, tai – Lietuvos miškai. Kraujas bus liejamas ant Lietuvos žemės. Tie, kurie lies kraują, nėra nei policijos ieškomi nusikaltėliai, nei teroristai. Maža to – jie ne tik neslepia savo pomėgio žudyti, bet juo net didžiuojasi. Kas jie? Manau, supratote, kad kalbėsiu apie medžioklę ir medžiotojus.

Jau pati įžanga nieko gero nežada :)
Prilyginti Kongo pilietinį karą medžioklei? Rimtai???...
Ne tai kad mane tai stebintų - juk yra debilų, kurie ir vištų fermas prilygina Holokaustui.

O pradėsiu nuo istorinio ir socialinio ekskurso. Medžioklė – seniausias iš žmonijos amatų, ne tik padėjęs mūsų protėviams išgyventi, bet ir išugdęs komunikacinius gebėjimus, tad ji tapo pirmųjų įrankių atsiradimo priežastimi. Dar ir šiandien gyvena žmonių grupės, kuriems medžioklė yra neatsiejama kasdienės būties dalis, nes jos tiesiog neturi kito būdo prasimaitinti.

Kodėl-gi? Tegul eina žemę aria. Ar panašiai kažkuo "moraliu" užsiima.

Ko gero, visiems aišku, kad po Lietuvos miškus važinėjantys ne nuo bado gelbstisi, todėl apie medžioklę kaip amatą nėra ko kalbėti. 

O jei kažkas pvz. augina kiaules - juk irgi ne nuo bado gelbstisi (nesvarbu, kad tas kiaules pats valgys)?
Na žinoma,  galima išgyvent ir be kiaulienos... klausimo nėra. Arba be vištienos. Arba be laukinių žvėrių mėsos. Arba arba arba... bet visi tokie teiginiai vienodai absurdiški bus - žinoma, kad vienas ar kitas dalykas "negelbsti nuo bado" siaurąja prasme... bet ir niekaip nepagrindžia pozicijos.

Daug įdomiau prisiminti viduramžius, kuomet medžioklė jau įgavo privilegijos statusą. Su absoliučia feodalu teise valdyti viską, kas jo žemėje, siejama ir teisė dovanoti gyvybę arba mirtį visiems gyviems padarams. Elitinis medžiotojo statusas viduramžiais buvo įtvirtintas įstatymiškai: medžioti galėjo tik laisvi ir kilmingi žmonės, tuo tarpu medžiojant pagautas baudžiauninkas dažnai baigdavo savo dienas kilpoje.

Ir ką?

Tarybinės medžioklės tradicijos irgi neatsiejamos nuo elito, t y. nuo partinės ir ūkio nomenklatūros. Visi, kas nagrinėja tarybinę istoriją ir skaito anuometinių žymių veikėjų memuarus, puikiai žino, kad beveik kiekviename jų (ypač atspindinčių vėlyvąjį laikotarpį) gausu įvykių, susijusiu su medžiokle. Medžioklės metu būdavo aptariamos kandidatūros į svarbius šalies postus, skirstomi pinigai respublikoms ir ūkio šakoms. Medžioklėje buvo nulemtas net TSKP generalinio sekretoriaus N. Chruščiovo likimas. Medžiojo ne tik aukščiausi TSRS vadovai, analogiški vietinio elito medžiotojų būreliai buvo kiekvienoje respublikoje, kiekviename rajone ir kiekvienoje žinyboje. Apie šių uždarų klubų kasdienybę byloja ne tik knygomis išleisti prisiminimai, bet ir tūkstančiai anekdotų, kurie irgi yra tam tikras elito medžioklės „kultūrinis pjūvis“. 

Ir KĄ? Kuo šis visas istorinis ekskursas parturtina diskusiją?
Taip, kažkada buvo feodalai. Taip, neseniai buvo TSRS. Bet dabar viskas pasikeitę nuo tų laikų.
Ir?

Vis dar šonu apeinu istorines medžioklės tradicijas, kuriomis taip mėgsta manipuliuoti medžioklės garbintojai, nes nesuprantu, kaip X a. medžioklės apeigos, kuomet buvo pagerbiamas ne tik medžiotojas, bet ir nudobtas žvėris, susijusios su šiuolaikiniais mechanizuotais gyvūnų žudikais, apsiginklavusiais graižtviniais šautuvais su optiniais taikikliais. 

Nieks tuo nemanipuliuoja, tiesiog konstatuoja, kad tokios yra. Tai, kad kažkas nežino, kad jos yra, nereiškia juk, kad jų nėra.
Kita vertus, žinoma, kad tos tradicijos ne X a. Ir ginklai irgi ne X a. Kodėl? Ogi todėl, kad dabar ne X a., o XXI a. Kaip vis tik viskas paprasta, jei nesistengi pūsti emocinių burbulų, o tiesiog blaiviai žiūri į situaciją? Žemės ūkis juk irgi kažkiek pasistūmėjęs nuo to modelio, kai tekdavo kaskart išdegint naują miško plotą norint kažką jame užaugint...

Ir šiaip... mane visad žavi tas niekad nebandžiusių šaudyti žmonių klaviatūros kaubojizmas a la "reikia šaut į ranką" :)... Tai ir šits įsivaizdavimas, kad jei šautuvas graižtvinis ir su "optika" tai jis šaudo pats ir jokių gebėjimų nereikia - irgi iš tos pačios idiotiškos serijos :)

Beje, čia vėl pora žodžių apie racionalumą. Tas "graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu" pateikiama tarsi tai būtų kažkoks blogis. O tai ko mes vis tik siekiam, a? Humaniškumo? Jei taip, tai lygiavamzdis šautuvas su mechaniniu taikikliu yra daugybę kartų blogiau - nes kuo tikslesnis šautuvas turi būti kuo tikslesni taikymo įrenginiai tuo tikslesnis šūvis, o tai reiškia, kad tuo mažesnė tikimybė, kad gyvūnas kankinsis.
Bet juk norint tą suprast reikia gebėt mastyt. Bent pusėtinai racionaliai.

Medžioklė kaip tęstinė istorinė-kultūrinė tradicija Europoje yra visiškai išnykusi, ir jos likučius galime aptikti tik tarp mažųjų Šiaurės tautų. 

Čia tai net nežinau ką komentuot. Tai tiesiog netiesa. Europoj medžioklės tradicijos ne tai kad gyvos, jos labai stiprios. O žmogus tokias nesąmones rašantis arba 1. visiškai nežino apie ką kalba; arba 2. žino, bet meluoja.
Šitoj vietoj iš esmės jau galima būtų ir baigt, na bet važiuojam toliau...

Net ir didžiausi medžioklės priešininkai sutiktų su medžiokle, jei medžiotojas stotų prieš lokį su peiliu rankoje. Tebūnie kova! Pasiseks – kailis ant sienos, nepasiseks – gėlės ant kapo.

Aš irgi visai neprieštaraučiau jei nesąmonės būtų rašomos nulindus giliai į urvo kampą, o ne viešai internete... :) bet, kaip minėta, už lango XXI amžius...

Tačiau yra kitas dalykas į kurį reikia atkreipt dėmesį - po tokių "pasiūlymų" bent man ne visai aišku, ko "autorius" siekia? Humaniško elgesio su gyvūnais? Tikrai tikrai?
Nes bent aš nesu tikras, kuo situacija būtų geresnė tam pačiam lokiui jei jis "nusiuntęs žmogų gėlių" nušliaužtų į savo urvą kankintis nuo daugybinių pjautinių/durtinių žaizdų (net jei tarkim galutiniam rezultate jis ir pasveiktų)? Smulkmena, bet tokios žaizdos (lyginant su plėštinėm) gyja sunkiai ir ilgai (jei nesusiuvinėtos operacinėj).

Beje, pernelyg aršiems kruvinos pramogos mėgėjams visai rimtai siūlyčiau išbandyti jėgas tarpusavio kovose. Juk mirtinos dvikovos – tai irgi istorinės praeities tradicija. Dekriminalizuokime dvikovas! Jus tai šokiruoja?

Mane asmeniškai tai šokiruoja tai į kokias kliedesio aukštumas pajėgia pakilt autoriaus planeris. "Man nepatinka medžioklė dėl to dekriminalizuokim dvikovas". O jei pvz man nepatinka žuvininkystė, tai dekriminalizuokim... ką? Žaginimą?
Ir tai turėtų būt argumentas? Tokių logikos šuolių aš nelabai pajėgus įveikt...

O mane šokiruoja atlaidus požiūris į skerdynes miškuose. 

O va apie tai kas yra skerdynės aš pasisakysiu šiek tiek plačiau. Nes visi šiti nesugebatys mastyti "žvėrelių mylėtojai" nelabai suvokia apie ką kalba.
Girdėta kada nors, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas?...

Norit skerdynių?
Pasidomėkit laisvalaikiu situacija su drambliais Afrikoje. Ne vienoj ir ne dviejose šalyse ten vienu ar kitu metu buvo vykdomas "ekperimentas" "uždrauskim dramblių medžioklę" (labiausiai aprašytas Pietų Afrikos atvejis, bet jis ne vienintelis). Ir jis visada baigdavosi tuo pačiu - dramblių privisdavo tiek, kad jie imdavo ieškoti ėdesio žmonių laukuose ir ilgainiui nori nenori tekdavo užsiimti... būtent, jų skerdimu. Masiniu naikinimu. Čia kalba jau apie ne apie vieną atskirą medžiotoją, kuris vienu/dviem šūviais pribaigia konkretų gyvūną siekdamas jam sukelt kuo mažiau skausmo (kiekvienam normaliam medžiotojui tai garbės dalykas, kad gyvūnas nesikankintų) - čia kalba eina apie ištisas veik karines operacijas kuriose dalyvaudavo krūvos žmonių. Buvo išnaikinamos (išskerdžiamos) ištisos dramblių kaimenės.
Jei valstybė labiau pasiturinti, tas buvo daroma "humaniškai" - drambliai pirma būdavo užmigdomi, o paskui vienu šūviu į galvą pribaigiami... o jei ne... tai tiesiog sulipdavo krūva juodaodžių su kalašnikovais į sunkvežimį ir važiuodavo ieškot dramblių kaimenės.

Palyginimui, drambliams skirtas .577 Tyrannosaur ir 7.62x51mm (NATO standartinis
kalibras - pastarasis beje geru trečdaliu galingesnis nei Kalašnikovo 7.62x39mm)

Gal aš čia neužsiimsiu detaliu aiškinimu kuo skiriasi tipinio elephant gun'o kalibras nuo kalašo, tiesiog manau, kad ir bebrui turėtų būti aišku, kad jei kalbam apie humanišką elgesį su gyvūnais, tai gerokai etiškiau yra viena/dvi didelio (t.y. specialiai drambliams medžioti skirto) kalibro kulkos į širdį ir/ar smegenis ir greita mirtis, negu keliasdešimt (santykinai) mažo kalibro kalibro kulkų kur pakliuvo ir ilgas gyvūno kankinimasis*.


Tuos, kam atrodo, kad dramblių atvejis kažkuo ypatingas, turiu nuvilt - tas pats nutinka su bet kokiais gyvūnais, jei jų populiacija nėra kontroliuojama (vilkais, šernais... elniais) - jei nusprendžiama uždrausti juos medžiot, ilgainiui jų prisiveisia, jie ima lysti į žmonių laukus ir kaimus ir paskui tenka rengti masines skerdynes.

Kalbos apie natūralią atranką ir leidimą gamtai pačiai spręsti skamba labai gražiai. Tik va bėda - natūraliai atrankai reikia natūralios gamtos - gamtos be žmonių, jų namų, daržų, gamyklų.  Ir jei mes kalbam ne apie Amazonės džiunglių gilumą ar Sibiro platybes, kur žmogus labai retas svečias, tai galim pamiršt apie natūralią gamtą, vadinasi ir natūralią atranką. Žmogus su savo miestais, kaimais, greikteliais ir laukais taip plačiai išsiplėtė, kad pastaroji nemažoje dalyje žemės vyksta tik santykinai ir iš dalies... Gal ji net vyktų išties, jei jai būtų leidžiama, bet kai drambliai pradeda vaikščiot po kaimus tai jau tampa pavojinga žmonėms ir tenka "kažką daryti" (o natūralią atranką logiškai pratęst iki savo vaiko retas kuris "gamtos mylėtojas" sutinka, kaip nekeista).
Ir dėl to nori nenori, bet tenka mums patiems (žmonėms) prisiimt atsakomybę net jei tai nepatinka kai kuriems nesugebantiems susitaikyt su realybe gamtos "mylėtojams" ir kažkaip stengtis protingai reguliuoti tą visą "atrankos reikalą"...

Vakaruose požiūris į medžioklę ir medžiotoją vis blogėja. Jau neįmanoma įsivaizduoti politiko, pozuojančio prie gyvūno lavono. Apgailestauti dėl dalyvavimo medžioklėje tenka net monarchams, kurių nei kas renka, nei kas vers. Neseniai teko viešai atsiprašinėti Ispanijos karaliui, dalyvavusiam dramblių medžioklėje Botsvanoje. 

Šitas tai man kelia šypseną dėl to, kad juk visa tai kas aprašyta ir vyksta dėl tų visų iracionalių "gamtos mylėtojų" keliamos isterijos :DDD Juk jei būtų gebama bent kažkiek vadovautis protu, tai piktintis nelabai būtų kuo (tačiau galima būtų racionaliai diskutuot apie tai, kaip geriausia galima užtikrint tiek žmonių, tiek ir gyvūnų interesus).
O čia tai pirma patys rėkia, o paskui patys ir teikia tą rėkimą kaip "argumentą" :)

Dar vienas medžiotojų tariamai stiprus argumentas yra teiginys, kad ūkyje irgi žudomi gyvūnai. Nesu užkietėjęs veganas, tačiau jei žinočiau, kad skerdyklose gyvuliai šaudomi, ir jie miršta ne per sekundes dalis, o prieš mirdami kankinasi – irgi negalėčiau valgyti mėsos. 

Tai gal tada iškarta ir reiktų nevalgyt? Jei jau būt nuosekliam ir neišvedžiot pasiteisinimų... (juolab, kad tas "miršta per sekundės dalis" tėra pasaka)

Turėtume diskutuoti ir dėl pramoninio gyvūnų auginimo bei jų vartojimo maistui ar kitoms reikmėms – tai, kad gyvi padarai užmušami tik dėl menkos jų kūno dalies, nėra priimtina. 

Vėl nesąmonės - toli gražu ne "menka dalis" gyvūno yra panaudojama, o praktiškai viskas.

 Gyvūno teisė į gyvybę man atrodo tokia pat natūrali, kaip ir žmogaus. Atmeskime teiginius apie žmogų – „gamtos valdovą“, nes ir taip visko per daug išnaikinome. 

Taip. Visiškai ir pilnai sutinku.

Bet yra milžiniška mastymo praraja tarp pripažinimo, kad žmogus yra iš esmės tiesiog gyvūnas (ir kad joks dievas nėra jo "palytėjęs" ar jam "dvasią įpūtęs") ir bandymo dėti lygybės ženklą tarp žmogaus ir (pvz) anties.
Ir būtent - nors "žvėrelių mylėtojai" teisę į gyvybę yra natūrali. Taip pat natūralu yra tai, kad vieni gyvūnai ėda kitus. Įskaitant ir tai, kad primatas homo sapiens (tarp viso kito savo raciono) ėda ir sus scrofa... tiek domesticus, tiek ir nelabai.

Gyvus padarus reikia mylėti, o ne juos žudyti. 

 Galima apie tai papasakoti apie tai pvz. natūraliems vilkams...** Aš manau, kad jie myli - tik savotiškai.

Kai kuriems jų teko laimė tapti žmonių numylėtiniais, ir jiems negręsia nei kulka, nei puodas. Kitus nuo mirties saugo kultūrinės tradicijos. Anokia paslaptis, kad šunienoje labai mažai riebalų ir cholesterolio, tačiau sunkiai įsivaizduoju, kad Vilniuje būtų atidarytas korėjiečių virtuvės restoranas. Veikiami kultūrinių tradicijų, maistui nenaudojame ir, pavyzdžiui, gulbių, nors jų mėsa, kaip teigia senos kulinarinės knygos, yra labai skani.

Ir???
Mane tai žavi kaip dažnai šis "autorius" pažeria niekuo nesisiejančių minčių ir įsivaizduoja, kad tai yra argumentai ir kad jie kažką "pagrindžia" ar "įrodo"...

Baigdamas šį tekstą prisiminiau kadaise skaitytą mokslinę studiją apie serijinius žudikus, kurioje aiškiai nustatyta, kad dauguma žudikų turi rimtų potencijos problemų. Nenoriu nieko pasakyti ir net nežinau, kodėl rašydamas apie medžioklę šį faktą prisiminiau.

MEGAFAIL!!! (nes nu jau toks "tūpas" ad hominem)
Bullshit!!! (nes išpiešta iš lubų)



Tai va. Lyg ir atsakiau į kiekvieną pasvaičiojimą... bet jaučiuos lyg su vėjo malūnu kovojęs... nes juk naudos teikti racionalius argumentus tiems, kas jų nevertina ir net nesupranta... nėra.

__________________________
* Jau nekalbant apie tai, kad pvz. dramblio medžioklės organizavimas uždirba didelius pinigus kuriuos galima paskui investuoti į tų pačių dramblių situacijos gerinimą... skirtingai nei visos bandos išskerdimas.
** Btw. moksliškai patvirtintas yra faktas, kad vilkai (kartais) žudo (medžioja) "iš sportinio intereso" - t.y. sumedžioja, paskerdžia ir palieka net neėdę... Įdomu kaip tai įsipaišo į rožinių fantazijų pasaulį, kur blogi medžiotojai medžioja vargšus gyvūnėlius ir "ne nuo bado gelbstisi".

"Vienas iš mūsų..."

Pradžioj ilgai galvojau ar šitą rašyti... Paskui parašęs - ar verta jį dėti į blogą... Ir galiu atvirai pasakyt kodėl - todėl kad aptariamas subjektas man imponuoja (ne, ne kaip vyras :DDD) - nors aš jo asmeniškai nepažįstu, bet su juo esam kažkiek polemizavę šio blogo komentaruose... o ir pažįstu žmonių, kurie jį pažįsta IRL ir turi teigiamą nuomonę apie jį.
Bet galutiniam rezultate nusprendžiau patalpint. Kodėl? Na, labiausiai gal todėl, kad tiems kurie "savi" ir kurie mums imponuoja mes linkę būt atlaidesni - nors kartais gal kaip tik būtent jiem turėtume būt griežtesni...

_______________________________________

Motociklininkai prasilenkdami susimojuoja rankomis. Ar linktelna galvą. Žodžiu - pasisveikina. Net jei tarp jų mažai bendro, nes vienas yra "britvininkas", o kitas "čioperistas".
Nieko naujo čia nepasakiau - bet kurioje subkultūroje, kad ir kokiu pagrindu ji būtų susikūrus, egzistuoja tas jos narių vidinio bendrumo jausmas - pojūtis, kad tas kitas žmogus yra "vienas iš mūsų".

Blogeriai žinoma irgi turi tą jausmą - visi mes kažko vieno dalis. Ir kad tas bendrumo jausmas žmonėms yra svarbus parodė to paties Skirmanto Tumelio sėkmė ("šuolis" per 74 vietas aukštyn partijos sąraše) - be internetų palaikymo tai būtų aiškiai neįmanoma. Tas džiugina*.

Kita vertus, bent jau mano nuomone, jei jau mes esam to vieno dalis, tai tada reik nebijot pasakyt ir to, kad kartais tos dalys š mala.

Aš isties labai džiaugiausi, kai išgirdau, kad Liutaurą Ulevičių paskyrė Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Viena vertus todėl, kad jis "vienas iš mūsų", kita vertus todėl, kad jis mėgsta pasiknaisiot giliau ir maniau (manau?), kad tokioj vietoj tai išties yra didelis privalumas.

Bet. Tai, kas čia dabar nutiko "ant dienų" aš likau absoliučiai nesupratęs. Aš žinoma kalbu apie tą visą istoriją su Vytautu Gapšiu. Ką išdarinėja ir ko realiai siekia Liutauras visoj toj istorijoj aš nežinau. Ir nelabai suprantu.

Variantus aš išties matau tik du:
1. Istorija apie trolinimą - tik bandymas paslėpt iš esmės korupcinių "manevrų" pėdsakus;
2. Tai išties buvo trolinimas (siekiant kažkokių gilių tikslų).

Variantą su korupcija tikiuosi išsiaiškins prokuratūra su Valstybės saugumo departamentu, ką jie būtinai turi padaryti, nepaisant visų Liutauro dėstymų apie "visiškus Gapšio užsitrolinimus" ir "sprendimą pagal sugedimo laipsnį". Šiaip jau pats Liutauras, jei jau imasi žaisti tokius žaidimus, turėtų suvokti, kad tai yra būtina - jis pats gali kartot daugybę kartų, kad tai tik trolinimas, bet kaip sako amerikiečiai - play stupid games, win stupid prizes, - jei žaidi su baudžiamąja teise, tada atsakingos institucijos bet kokiu atveju turės pasakyt galutinį žodį ar nusipelnai prizo. Tai čia nėra labai ką kalbėt. Jei paaiškės, kad Liutauras išties prisidirbo... na aš būsiu labai juo nusivylęs ir tikėsiuos, kad jis gaus visą "aukso puodą".

O va tas variantas su trolinimu... Jei tai išties buvo bandymas trolinti, tai Liutauras ne tiek užtrolino V.Gapšį, kiek užsitrolino pats. Ir panašu, kad jis pats to nesupranta, kaip rodo jo vieši pasisakymai.

Trolinimas tinkamu laiku, tinkamoj vietoj, tinkamų adresatų atžvilgiu yra vertingas dalykas, nes padeda atskleist vieną ar kitą ydą, problemą ar susireikšminusį šunsnukį. Ir galbūt būtų buvę išties neblogai patrolinti partijas laimėtojas...

Bet va čia yra bėda - ir vieta ir laikas ir pats trolis netinkamas. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariui daryt išpuolį prieš vienos iš partijų rinkimų štabo vadovą prieš antrąjį rinkimų turą nedera.
Taip pat kaip Prezidentei nedera siųsti rinkėjų nx (nors gal ji to nedarė, gal ji irgi tik trolino Darbo partiją?... ar čia ji socdemus trolino šiuo atveju? ar rinkėjus?). Todėl, kad kaip ir Prezidentas turėtų būti visos valstybės vadovas, o ne vienos politinės krypties atstovas**, taip ir Vyriausiosiosios rinkimų komisijos narys neturėtų daryti provokacijų jam nepatinkančių politinių jėgų atžvilgiu (net jei jis mano, kad antipatija labai pagrįsta). Ypač tai netinka prie fizionomijos Komisijos nariui kuris skirtas iš Teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų... ne tik todėl kad savo tokiu poelgiu jis pastato jį siūliusį pareigūną į stipriai dviprasmišką situaciją, bet ir dėl to***, kad Teisingumo ministro ir teisininkų draugijos siūlyti nariai turi sudaryti "atsvarą" Komisijos nariams deleguotiems partijų... o ne patys būt vienų ar kitų partinių ar net platesne prasme politinių krypčių interesų atstovais...****


Ir panašu, kad Liutauras šitos paprastos tiesos nesuvokia.



[edited to add] Šiandien (2012-11-06) L.Ulevičiaus spaudos konferencija, kur jis turėtų viską paaiškint (ir trolinimą irgi). Bent jau man išties labai įdomu - tikėkimės bus kas nors kas užfilmuos ir įmes į kokią Tubę...


________________________________________
* Btw.: Pasinaudodamas proga noriu prisipažinti, kad klydau. Klydau, kai sakiau, kad gal ir geriau, kad Skirmanto neišrinko. Aš atrodo nepamasčiau apie du svarbius dalykus. Viena - vargu ar tų žinių, kurių mano galva jam trūksta, įmanoma įgyti su tuo balaganu nesusidūrus. Antra - jei Skirmantas būtų netingėjęs bent kartą į savaitę savo bloge rašyti "žinias iš fronto", manau, kad tas būtų buvę itin naudinga tiek jam, tiek visai blogosferai... mažumėle pamatyti viską akimis žmogaus kuris yra viduje ir išgirst jo vertinimus "ne spaudai".
** Juk ne veltui Konstitucija kalba apie "visiems lygiai teisingas" bei narystės politinės partijose ir organizacijos sustabdymą?...
*** Tas absoliučiai akivaizdu iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo formuluočių.
**** Tai nereiškia, kad toks Komisijos narys negali turėt politinių įsitikinimų, bet jis turėtų sugebėt įvertinti kur ir kada juos tinka demonstruot, o kur ir kada ne...

Moralė ir apsimetinėjimas 'moraliu' arba Žinoma žinoma, žodžiai juk nieko nereiškia...

Man šiaip K.Girnius patinka. Išskyrus tada, kai į viršų išplaukia tas jo naivus vakarų akademikų socializmas beigi antiamerikonizmas.

Va ir naujausia apraiška: K.Girnius. Mušant karo būgnams, tyli Lietuva. Kai perskaičiau pavadinimą pirmiausia, galvojau gal rašys apie Turkijos - Libijos pasienį, kur išties situacija tampa vis sudėtingesnė ir kur išties, atsižvelgiant į tai, kad Turkija yra NATO narė, mums situacija turėtų būt įdomi... nes prasidėjus konfliktui taptų aktualus 5 straipsnis.

Bet ne, pasirodo K.Griniui kelia didžiausią problemą  Izraelio nenoras būti sunaikintu. Keistas koks nenoras, a-ne?

Smogimas į Irano branduolinius įrengimus reikštų Irano užpuolimą, taigi karą prieš Iraną. Antpuolis pažeistų tarptautinę teisę.

Ir ką? Ką reiškia tarptautinė teisė prieš pavojų  būti sunaikintam?
Juolab, kad visi kas netingi tą teisę pažeidinėja - ir ne tik JAV, kuri taip nepatinka K.Griniui, bet ir Rusija, Kinija, tas pats Izraelis ir dar begalė valstybių ir valstybėlių...

Tarptautinė teisė - labai svarbus instrumentas, bet dėl savo specifikos (iš esmės - suvereno nebuvimo) jos reikšmė... ne per didelė. Jei ta tarptautinė teisė išties būtų toks rimtas argumentas Izraeliui išvis net nereiktų svarstyti tos smūgio Iranui galimybės - negi tas nėra aišku K.Griniui?

Netanjahu grasinimų akivaizdoje tyli pasaulis, net Vakarų Europos šalys, kurios didžiuojasi savo moralia politika.

Aš jau kažkada šitam bloge esu tokią citatą minėjęs: If you turn the other cheek because you are afraid to hit back, it does not mean you are morally superior. It simply means you are a coward [Chin-Ning Chu]. Europos Sąjungos impotencija, negebėjimas užimti bent kiek svaresnės pozicijos, laikytis jos ir prireikus ją ginti, bent kokiu svarbesniu pasaulio taikai klausimu neparodo didelio moralumo... tai teparodo baimę (ką nors supykdyt).
Ir kas ironiška - burnot prieš JAV visi jaučiasi kieti (net ir ta pati Vakarų Europa), bet va pasakyt, kad Iranas turėtų vieną kartą prilaikyt užčiaupęs snukį ir negrasint kaimyninėms valstybėms sunaikinimu, nes pačiam į ta snukį mažumėle gauti galima... tai jau ne...

2002-2003 m. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos šalys viešai priešinosi vadinamajai Busho doktrinai – esą JAV turi teisę smogti šalims atskalūnėms – neslėpė savo būgštavimų dėl vienašalės ir arogantiškos Vašingtono politikos. Jos nepalaikė JAV puolimo. Istorija jas pateisino, nes Irakas nei mėgino gaminti branduolinį ginklą, nei palaikė ryšių su „Al-Qaeda“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis.

Taip, branduolinio ginko rasta nebuvo (nors buvo rasta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad S.Husseinas tik ir laukė, kad baigtųsi tarpt. sankcijos, kad atominio ginklo kūrimo programa galėtų būti atnaujinta). Bet apie tai, kad Irakas neturėjo ir nemėgino kurti masinio naikinimo ginklų K.Girnius gali papasakoti kurdams.

Pasaulis taptų mažiau saugus, jei Iranas turėtų branduolinę ginkluotę. Bet jis tapo mažiau saugus, kai Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja sukūrė savo branduolinius arsenalus. Šioms šalims dėl to nebuvo grasinama karu, nors Šiaurės Korėja yra neprognozuojama, o Pakistanas yra ganėtinai nestabili šalis, jau tris kartus kovojusi su savo kaimyne Indija.

Taip, bet Pakistanas su Indija šiuo metu žaidžia lokalinį MAD variantą... O Š.Korėja nepaisant baisių kalbų ką nors užpult galėtų nebent su kirviais ir kauptukais, o ne su tom pusantros atominės bombos :)

Šiaip absoliuti dauguma atominį ginklą turinčių valstybių nerizikuos jį panaudot vien dėl to, kad bet koks jo panaudojimas reikštų, kad situacija perdaug rimta ir tokioj situacijoj Rusija ir JAV suvienytų savo jėgas tam kad padaryti tvarką. Todėl ir ta pati Š.Korėja, kiek ji berėkautų tą puikiai supranta.

Tuo tarpu jei kalbam apie Iraną, neturim pamiršt, kad tai islamo respublika. Ir Ahmadinedžadas nors šneka nesąmones, bet jis dar ne pats pavojingiausias islamo idiotas. O vakaruose įsivyravęs įsitikinimas, kad jis ten visada bus ir vietoj jo neateis į valdžią kas nors gerokai labiau neadekvatus ir gerokai labiau įtikėjęs kvailystėm apie visuotinį džihadą bei pomirtines mergeles neturi jokio pagrindo.

Jei neklystu, Iranas nėra puolęs kaimyno keletą šimtų metų. 

"Jis buvo toks geras vaikas niekada nesimušė, padėjo bobutėms pereiti per gatvę...".
Kai koks nors paauglys prisidirba paprastai girdim jo mamytę dėstant panašius išvedžiojimus. Ką ten paauglys - panašius išvedžiojimus girdim kai prisidirba ir suaugusysis.
Tik va kad svarbu yra ne tai ką ten kas nors kažkada darė ar nedarė - svarbu yra tai ką jis ruošiasi daryti. Ir kai  yra deklaruojamas tikslas sunaikint kaimyninę valstybę plius imamasi kurti atominį ginklą, tai priverčia susimąstyti... na, jei ne filosofus, tai bent jau tuos žmones kuriems rūpi saugumas.

Netikiu aiškinimais, kad Irano mulos ir teokratai, kitaip nei kiti branduolinių šalių vadovai, rizikuotų branduoliniu karu, kad jų neatbaidytų ir nesutramdytų žinojimas, kad per Vakarų kontrapuolimą galėtų žūti milijonai jų piliečių. Tarptautiniai džihadistai, kaip Osama bin Ladenas, neturintys nei tėvynės, nei atsakomybės dėl žmonių gyvybių, gal ir ryžtųsi smogti branduoliniu ginklu, bet Irano vadovai nėra abejingi savo žmonių ir šalies likimui.

Va viskas apie ką rašiau anksčiau. Sutraukta į vieną vietą. Visi išvedžiojimai, visas naivus tikėjimas.

Tik kad. Izraelis nelabai gali sau leisti visą savo egzistavimą statyti ant tos kortos "mes tikim, kad sirdyje Ahmadinedžadas yra geras, jis tik kalba negražiai".

Bet Lietuvos valstybininkai galėtų pamąstyti, ar nežengiama atgal į tamsesnius laikus, kai ne tik nereaguojama į atvirus grasinimus pulti, bet kad ir Vakarų šalys labiausiai kalba karo kalba. 

 Man įdomu - jis čia rimtai? Vakarų šalys tik tą ir veikia, su visais derasi, tariasi, pritarinėja, susitarinėja, lankstosi, atsiprašinėja etc etc etc. Net kai buvo užpulta JAV ambasada Bengazi ir nužudytas ambasadorius, kas buvo akivaizdus karinės agresijos aktas, JAV ir tai tik pabėdavojo.

Ir tik labai labai retai ir visai netyčia kas nors vis tik nusprendžia, kad vien bergždžio tusčiažodžiavimo nepakanka, kad po žodžių turi sekt veiksmai. Ir tą pult vadint "karo kalba"? 

Labai labai labai filosofiška. Ir moralu.

 ____________________________________________________

A propos, labai labai labai labai labai labai rekomenduoju pažiūrėt šitą jei kam įdomi ši tema:

Superinė paskaita.
Ne tik ir ne tiek įvykių analizė mane sužavėjo (kuri įspūdinga ir pakankamai aiškiai nusako kaip Izraelis mato situaciją kurioje jis atsiduręs), kiek pats principų išdėstymas. Labai būtų sveika visokiems asmenims su politikų (ir politikos analitikų) aspiracijomis pasiklausyt, kad žinotų kas ta užsienio politika ir kam ji reikalinga.
Labai labai labai gera paskaita (nors sąžiningai, ta C.Glick nėra pati pagauliausia lektorė).

Apie spektaklį, kurio nemačiau...

...ir matyt nenoriu :)

Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)


Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.

Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.

Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)

Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:

Necituosiu kokio nors storo žodyno, kuriame paaiškinama, kas yra cenzūra. Net ir ne tokie šviesūs žino, kad tai – valstybės valia draudžiamas bei persekiojamas laisvas piliečių minčių reiškimas.

Čia pora dalykų į kuriuos reikia atkreipt dėmesį.
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.

“Tikintiems Kristus yra tėvas, todėl tas spektaklis yra jų Tėvo pažeminimas. Gal tada mes turime teisę viešai mėšlu sutepti ministro tėvo portretą?” – taip samprotavo mano šešiolikmetė dukra.

Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)

Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:

Pirmiausia, tai nėra konfliktas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, kaip bando teigti tie, kuriems atrodo, kad scenoje galima viskas (išskyrus tai, kas pažeidžia įstatymą – o tokių požymių taip pat esama, kažkaip negirdėjau, kad vaikų išnaudojimas scenoje būtų leidžiamas kokios nors išimties tvarka). Manau, tai veikiau konfliktas tarp tų, kurie tebėra nepraradę pagarbos kitam žmogui ir tų, kuriems tokia pagarba – dešimtos eilės reikalas, svarbumu tikrai nusileidžiantis komercinei logikai ir kitiems fundamentalaus liberalizmo stabams. Padoriam žmogui, nesvarbu, ar jis krikščionis, ar budistas, ar judaizmo išpažinėjas, ar musulmonas, ar net ateistas, lygiai atgrasu, kai grubiai tyčiojamasi iš greta gyvenančių žmonių šventenybių. Nors ir meno vardan.

Aš sutiksiu, kad tai ne konfliktas tarp tikinčių ir ne. Nes akivaizdu, kad tai konfliktas tarp tų, kurie mano, jog kitokia nuomonę turėti galima ir tarp tų, kurie mano, kad ją galima turėt, tik jei ji man patinka ir aš tam neprieštarauju. Tai taip, ši takoskyra visiškai aiški.

Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.

Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...


Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.

_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?

Too late???

'Too late'

Perskaitau kažką tokio ir stebiuosi kaskart - bet juk pats žmogus tai rašantis mano, kad tai yra nuoseklu, logiška, protinga etc. Ir tokiu žmonių juk yra daug...

Pradedant nuo banalių dalykų, kad mes kiek tik mums patinka galim įsivaizduot, kad egzistuoja teisė į ledus, bet tai nereiškia, kad vadovaudamasis šia "teise" aš galiu prieit prie praeivio ir liept jam nupirkt man tuos ledus... o jei pastarasis neklauso - panaudot jėgą.
Ir baigiant tokia nepakeliamai sudėtinga idėja, kad teisė turėti ginklą galbūt ir yra isvestinė (nes tai is esmės teisė į instrumentą), bet ji išsiveda iš fundamentalios teisės į savigyną, be kurios visos kitos tikros ir tariamos teisės tampa tuščiom deklaracijom...

Whatever... :/

Re: toLLRIero

Tik vakar parašiau ką manau apie P.Gylio bei R.Lazutkos "samprotavimus" apie LLRI ir R.Šimašių ir žiurėk gi tu man - kaip tik vakar atsirado naujas P.Gylio rašinys, kur vėl R.Šimašius išvadintas tautos priešu :DDD Bet tai vis tik kaip reikia tiems visiems socialistams tautos priešų, tai net nuostabu...

Pradžiai, kaip visada: aš neekonomistas :))) Bet P.Gylys ir nerašo apie tokius dalykus, kur reiktų ekonominio išsilavinimo...

Paprastai man, kaip ekonomistui tenka kritikuoti Premjerą Andrių. Kubilių. Šį kartą noriu jį apginti. Apginti nuo jo vadovaujamo ministrų kabineto nario. Vyriausybės narys teisingumo ministras Remigijus Šimašius išbarė premjerą už tai, kad pastarasis naudoja socialdemokratinę retoriką.

Bet tai kaip P.Gylys turi nemėgti R.Šimašiaus, kad netgi pultų ginti A.Kubiliaus? :DDD

Tiesa, kai mokame mokesčius, mes viliamės, kad valdžia bus GERA. Deja, kol kas tai svajonė, o ne politinė tikrovė. Bet vis tiek nėra alternatyvos – turime išlaikyti dabartinę valdžią ir daryti viską, kad ateityje valdžios struktūrų kokybė gerėtų.

Tai yra: nesvarbu, kad valdžia užsiima ne tuo, kuo reikia*, o tai, ką reikia, daro nepakankamai efektyviai (aš neekonomistas, bet P.Gylys pats taip aiškina) bet nepaisant to mokesčius mokėt vis tiek reikia?
Šiaip aš irgi manau, kad mokesčius mokėti reikia... bet aš taip pat manau, kad į juos reikia žiūrėti kritiškai - nes pagaliau už tai, ką sumoki, norisi gauti kuo daugiau. Ir kas mane "mažumėle" erzina, tai kai bet koks kritiškas požiūris pateikiamas kaip antivalstybiškas. Man šiaip įdomu - P.Gylys irgi taip pat samprotautų jei Vyriausybė sumastytų padidint GPMą 20-čia procentų? O 40-čia? 80-čia???

Ir tuo atveju sakymas, kad gal jau lazda mažumėle perlenkta irgi būtų "antivalstybiškas"?

O ji negerės tol, kol mūsų rinkėjai netaps piliečiais: t.y. žmonėmis, kurie, pirma, supranta, kam reikalinga valstybė, antra, žino, kad nemokamos valstybės nėra, trečia, yra įsisąmoninę, kad labai pigi valstybė yra silpna valstybė, ketvirta, mokamais mokesčiais ir aktyvia pilietine veikla prisideda prie savo valstybės išlaikymo.

Pirma: ir kam gi? Kad rinktų mokesčius? Ar yra kažkas daugiau?
Antra: taip, bet būna pigiau mokama ir brangiau, būna tokia kur kainos/rezultato santykis yra geresnis ar prastesnis...

Trečia: esamoje geopolitinėje politinėje situacijoje Lietuva bus silpna valstybė net jei mokesčius padidinsim 4 kartus. Ir bent aš kol kas jokios perspektyvos nematau.

Ketvirta: taip. Ir taip pat tuo, kad tuos mokamus mokesčius vertina kritiškai ir reikalauja už juos kuo daugiau grąžos.

Viena svarbiausių priežasčių yra ideologinės manipuliacijos mūsų žmonių politine sąmone, dūmų uždangų skleidimas, valdymas užtemdant (rule by obfuscation), kurį vykdo viešąją erdvę dideliu mastu valdantys individualistiniai galios centrai su Laisvos rinkos institutu priešakyje. Apie tai jau esu rašęs to instituto dvidešimtmečio proga.

Kai visokie žurnalistėliai rašo "klanas šen, klanas ten", tai galima pasijuokt, bet kai P.Gylys. Hmmmn... matyt tenka konstatuot, kad jis tiesiog nelabai susipažinęs su tokių institutų, think tank'ų ir panašių institucijų veikla pasaulyje. Taip, jie atstovauja tam tikrą poziciją, bet jie tą deklaruoja viešai ir taip pat viešai nurodo, kas jų finansuotojai. Kur čia dar kažkokia obfuskacija?

Jie „įmontavo“ į mūsų galvas „čipsą“

A jo. Bulvinį. Čia naujas kalambūras po lapinės kepurės?
Kam stengtis vartoti modernų slengą jei to nesugebi?

Kitais žodžiais tariant, jie naikina respublikoniškąją (terminas respublika reiškia viešąjį reikalą) mūsų būties dalį, įsakmiai agituodami už mūsų užsidarymą užsisklendimą individualiame „aš“. Mūsų sąmonėje vis labiau dominuojant „aš“ ir nykstant „mes“ elementams, šalį yra ištikusi bendrybių tragedija. Tai reiškia, jog mes nesugebame tenkinti tų savo poreikių, kurie yra siejami su viešosiomis gėrybėmis. Pastarosios yra bendro naudojimo gėrybės, kurių kūrimui naudojami bendri visuomeniniai ištekliai, pirmiausia biudžeto lėšos bei mūsų pilietinė veikla bendram labui.

Aš manau, kad tragedija šiuo atveju kito pobudžio: nieks nemato tų bendrybių, dėl to, kad ta valdžia labai aiškiai atsiskyrus nuo likusios visuomenės dalies, o ne susibendrybinus su ja. Kodėl taip yra - atskira tema.
Bet čia tikrai nėra bėda individualizme, nes jo (sveikais pavidalais) išties mūsų visuomenėje kaip tik per maža. Maža žmonių, kurie žvelgia į pasaulį per "aš", as in: AŠ prisiimu atsakomybę už savo gyvenimą.
Bendrumas toje gi res publica turėtų būti toks kuris leistų realizuoti invidualybę, o ne ją niveliuotų.

Jeigu norime kaip tauta būtų saugi kariniu požiūriu, turime išlaikyti savo kariuomenę, jeigu nusprendžiame, kad pavieniui neapsisaugosime nuo kriminalinių gaivalų, turime iš bendrų pinigų kurti teisėsaugos institucijas, jei norime gyventi šviesių žmonių visuomenėje, turime remti mokyklas ir universitetus.

Va, tai apie ką aš ir kalbėjau aukščiau... Taip, kariuomenė, policija ir valstybinis švietimo finansavimas yra reikalingas, tik klausimas kuria apimtimi?
Nes šiaip jau, jei mes kalbam apie mūsų karinį saugumą, tai Lietuvos kariuomenė nepajėgi mūsų apginti (atsižvelgiant į mūsų "tikėtinus priešininkus") - mes turim kažkokį šansą tik tuo atveju, jei kiekvienas "aš" bus tam pasirįžęs ir mokės tai daryti.

Jei mes kalbam apie "kriminalinius gaivalus" tai irgi prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi ir būtent aš, aš pats pirmiausia atsakingas už savo saugumą... policija tik viščiukus suskaičiuoja.

Jei mes kalbam apie švietimą, tai valstybė turi rūpintis juo, bet aš vis tiek pirmoj vietoj - rūpinimasis švietimu nereiškia, kad valstybė pvz. turi drausti žmonėms patiems mokyti savo vaikus jei jie to nori, arba drausti leisti juos į privačias mokyklas.

valstybė reikalinga tik tiek, kiek svarbūs duotai teritorijai ar tautinei bendruomenei yra bendrieji, kolektyviniai, viešieji reikalai.

Egzaktly. Tik tiek, ir ne daugiau.
Tai reiškia kad valstybė neturi kišti savo nosies į tai kas nėra viešieji, o individualūs reikalai.
Tai taip pat reiškia, kad valstybė gali imti iš žmonių tik tiek pinigų, kiek būtinai reikia tiems viešiesiems reikalams... bet ne tiek kiek ji užsimano.
Mane vis "žavi" savo pasisakymai I.Šimonytė. Kad ir berods užvakar per Žinių radiją jos pasisakymas apie tai, kad nors akcizai buvo padidinti, vis tiek žmonės tas akcizines prekes perka ne mažiau. Ir ji tai pateikia kaip argumentą, pagrindžiantį, kad tie padidinti akcizai yra gerai. Tokia "logika" sekant matyt gaunasi , kad juos galima didint ir toliau, kol žmonės ims nebepirkti? Čia tik man šita "logika" mažumėle keista atrodo?

Teisingumo ministras R. Šimašius į politiko postą atėjo iš LLRI , kuri reiktų vadinti valstybės likvidavimo institutu, prezidento pozicijos. Man iki šiol lieka mįslė, kaip antivalstybinio darinio vadovas gali tapti šalies ministru. Juk jis mus nuolat tikino, kad valstybė yra blogis ir kad rinka yra universalus, taip pat ir viešojoje sferoje (švietime, sveikatos apsaugoje, viešajame administravime ir t.t.) taikytinas režimas, kad mokesčiai yra našta visuomenei, o ne investicija į civilizuotą žmonių gyvenimą (su teismais, keliais, mokyklomis).

Va ir tas "esminis" pasažas apie tautos priešus...
Tik kad man atrodo, kad čia problema ne tiek R.Šimašiuje ir jo išsigalvotame "antivalstybiškume", kiek problema P.Gylio nesugebėjime suprasti, kad ne visi žmonės yra socialistai ar kitokio plauko kolektyvistai. Ne visiems žmonėms atrodo, kad valstybė yra pats nuostabybiškiausias dalykas pasaulyje. Ne visi į ją žiūri kaip į motiną, kuri turi jais rūpintis kiekviename žingsnyje it trimečiais vaikais.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad valstybė neturėtų kištis ten kur jai kištis nėra jokio reikalo (ir išvis - turėtų kištis tik ten kur tas kišimasis būtinas), neturėtų stengtis sureguliuoti viską ir visus - protingi suaugę žmonės turi turėti teisę patys spręsti ar jiems kristi ar jiems skristi. O tai savo ruožtu reiškia ir "mažesnę" valstybę, bei mažesnius mokesčius... už ką ir pasisako tiek LLRI, tiek ir pats R.Šimašius. Na, arba bent aš taip suprantu.

R. Šimašiaus buvimas Vyriausybėje dvelkia absurdu. Vyriausybė mums reikalinga, kartoju, tik tiek, kiek egzistuoja viešieji reikalai. Bet viešieji reikalai yra bendruomeniniai reikalai, kolektyviniai, nacionaliniai reikalai. Kadangi R. Šimašius viešųjų, nacionalinio lygio poreikių deramai nesuvokia ir neįvertina, jis negali vadovauti šių poreikių įgyvendinimo procesams. Šalį turi
valdyti žmonės, kurie gerai supranta nacionalinės politikos tikslus ir turinį bei sugeba tą politiką įgyvendinti. Šalį turi valdyti tikri respublikonai, o ne žmonės nesuvokiantys viešojo intereso reikšmės.

Man tai absurdu dvelkia tokie nusisnekėjimai...
Viešasis interesas yra gerai ir aš už jį... tik klausimas: koks jis? Ir mano (kaip ir R.Šimašiaus nuomone matyt) atimt iš visų (= nustatyti didžiulius mokesčius) ir paskui valdžios nuožiūra dalinti taip, kaip jai atrodo tinkama vaikantis netikro "solidarumo" ir tariamo "socialinio" teisingumo, nėra tas interesas...

Ir jei mes pažiūrėsim į tuos žmones, kurie yra "tikrų respublikonų" kvintescensija - į JAV tėvus kūrėjus, - tai pamatysim, kad jie savo pažiūromis nepalyginamai artimesni yra būtent R.Šimašiui negu P.Gyliui...

Todėl ir užbaigsiu aš gana radikalia vieno jų - B.Franklin'o, - citata, kuris, kiek suprantu, anot P.Gylio, turėtų būti totalus antivalstybininkas...

I am for doing good to the poor, but I differ in opinion of the means. I think the best way of doing good to the poor, is not making them easy in poverty, but leading or driving them out of it. In my youth I traveled much, and I observed in different countries, that the more public provisions were made for the poor, the less they provided for themselves, and of course became poorer. And, on the contrary, the less was done for them, the more they did for themselves, and became richer.

___________________________
* Kad ir pvz.: praeitą savaitę pranešė žinių tarnybos, kad Klaipėdoj operacijos metų sulaikytos 4 prostitutės. T.y. krūva žmonių dirbo, skambinėjo telefonais, važinėjo automobiliais tam - kitais žodžiais tariant, išleido krūvą pinigų, kad padarytų kažką, kas išvis neturėtų būti valstybės reikalas... Gal jie geriau būtų ieškoję mano automobilio vagies? Pavyzdžiui.
Arba kitas pavyzdėlis: Ginklų fondo išimtinė teisėprekiauti trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (neturintis jokio loginio pagrindimo valstybės monopolis tam tikrai komercinei veiklai) ... kaskart toj kontoroj apsilankęs pasijuntu, kaip tarybinių laikų gastronome, kur aptarnavimo kokybe š*dina (kalbama su tavim iš aukšto, aptranavimas lėtas...) ir išvis turi vos ne džiaugtis, kad tavęs nx nepasiuntė :/

Du kalavijai

Liutauras pakomentavo mano vakarykštį postą, tai nusekiau atgal jo vardu į jo blogą. Ir pamačiau jo mintis apie lenkų problemą... Ir nors su nemaža dalimi to, ką jis rašo, reikia sutikti, visgi...

Atvirai pasakius, mano nereikšminga nuomone, V.Tomaševski ir visa ta Akcja wyborcza polakow na Litwie iš esmės yra Lietuvos lenkų gėda. Tai politinis judėjimas be ideologijos ir be idėjų... jų visa politinė programa ir yra tas "mus skriaudžia!" iš viršaus apglaistyti plepalais apie dieva ir tėvynę. Lietuvos lenkai iš esmės parodo, kad jie balsuotų net už giboną jei tik tas sakytųsi esąs lenkas ir kad jį čia skriaudžia :/ Ir man, atvirai sakant, gaila (nors vėlgi - realiai žiūrint tie lenkai savo politiniu išprusimu niekuo nesiskiria nuo "vidutinio" lietuvio)...

Ir faktas, kad kol taip bus, tol apie kažkokį "padėties pagerėjimą" kalbėt neverta, nes nei AWPL nei V.Tomaševskis nenori, kad ji pagerėtų. Nes kiekvienam, kuris masto ir kuris bent kažkiek domėjosi ta visa problema yra akivaizdu, kad esant realiam norui tą problemą išspręsti tą būtų galima padaryti greitai - jei tik būtų pabandyta išties ieškoti kompromisų. Ir ne, LR Konstitucija tam netrukdytų.
Bet tokio noro tiesiog nėra.

Kitas momentas tai tas lietuviškų lenkų lenkiškumas ir jo pagrindas. Aš čia ne apie tai, kad jie greičiausiai yra sulenkėję baltai (pagaliau kaip ir Ulewicz, taip ir mano giminė buvo/yra* sulenkėjus), bet... taip jau gaunas, kad aš truputėlį moku lenkiškai. Na, tą lenkų kalbą, kuria kalba lenkai Lenkijoj. Ir galiu pasakyt, kad tie žmonės kurie gyvena kokiame Baltarusijos pasienio kaime ta kalba nekalba. Jie kalba kažkokiu specifiniu kalbų mišiniu... Žinoma negalima paneigti asmens teisės laikyt save lenku net jei jis išvis lenkiškai nekalbėtų (pagaliau tie patys lietuviai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę ne visi gebėjo normaliai lietuviškai kalbėt - tai netrukdė jiems būt patriotais), tačiau vis tik aš manau, kad asmens lenkišką tautiškumą turėtų sąlygoti šiek tiek daugiau vien negu tai, kad jie kalba kažkokia kitokia kalba nei litwinai bei jaučiasi pastarųjų nuskriausti...
O tai ta pati problema, kaip ir pas lietuviškuosius urapatriotus - nei jie žino, kas tie lietuviai (arba lenkai) iš tiesų yra, nei suvokia iš kur mes atėjome, nei žino ką simbolizuoja du kalavijai ar kas toks Vladislavas antrasis (t.y. visa tai, apie ką kalba Liutauras)... bet užtat rėkia "Lietuva lietuviams" (na ar ten "Wilno nasze"). What gives?


Ir lai Strikulienės straipsnis ir buvo tendencingas, neteisingas ir dar kažkoks, bet va čia tai paties V.Tomaševski "autorizuota" mintis:

kaip žinote, fašistiniai kolaborantai iš "Ypatingojo Būrio" išžudė 94% Lietuvos žydų.

Reikia išversti ką būtent jis čia norėjo pasakyti?
Tai jau tikrai V.Tomaševski nėra toks švelnus ir pūkuotas kaip Liutauras stengiasi pavaizduot...


Griztant prie Liutauro rašinio:
Nepriklausomybės kovas vadinti "bene kvailiausiu Lietuvos valstybės karu"... aš gal to tiesiog nekomentuosiu... manysiu, kad čia tiesiog formuluotė ne visai tinkama pasirinkta...
Bet užtat pakomentuosiu uodegos išsukinėjimą kai autorius staiga pats pabūgsta, kad kažkas jo samprotavimų neimtų ir logiškai nepratęstų iki loginės pabaigos.
Mano komentaras:
"Tradicinės vertybės" :-DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

_____________________
* Kai kurie mano giminės yra (Lietuvos) lenkai, nors aš save laikau lietuviu... nors jau esu bloge ne kartą apie tą lietuviškumą ir jo fetišizavimą rašęs šitam bloge.

Romanovo formulė

Paskaitinėjau V.Romanovo pamastymus apie pasaulį irgi politiką.
Visai vertingas skaitinys išties - leidžia padaryti keletą svarbių išvadų (nors jos matyt jau ir ligšiol buvo žinomos):

1. Akivaizdu. Gera turėti nuosavą leidinį (ar kitokį žiniasklaidos instrumentą). Nes tada kaip koks "Senukas" gali skleist savo kliedesius. Kurių šiaip kitu atveju niekas tikrai nespausdintų.

2. Akivaizdu taip pat ir tai, kad tarp proto ir verslumo koreliacija yra nedidelė visgi. Panašu, kad tai kažkokia "lygiagreti" savybė...

3. Žmogaus galvoje lengvai talpinasi visiski paradoksai: žmogus, tapęs turtuoliu dėka laisvos rinkos teikiamų galimybių, pasisakinėja už penkmečių planus irgi kaip nuostabu buvo gyventi TSRS... ir jis tame jokio prieštaravimo neįžiūri.

4. Ir vertingiausias dalykas, ką aš iš to išspaudžiau, tai išmanymo formulė:
Truputis žinių + menkas supratimas = tvirtas įsitikinimas.

Progresiniai mokesčiai, mokslas, socialinis teisingumas ir kita sofistika

Matyt jau antras K.Griniaus straipsnis, kuris mane mažumėle nustebina. Va, šitas. Aš kartais net keliu sau klausimą: jis juk protingas žmogus, tai ko jis siekia rašydamas va kažką tokio? Čia provokacija ar jis išties tuo visu tiki?

Norėtųsi visą straipsneliuką išfiskint nuo pradžios iki galo, bet jis gan ilgas, tai tingisi, dėl to apsistosiu tik ties keletu "perlų"... pradėdamas žinoma nuo pavadinimo.

Maži mokesčiai – skurdi valstybė.

Kiekvienas, kuris mane bent kažkiek pažįsta jau manau gali nuspėt, ką tuoj sakysiu:
Koreliacija tai nėra kauzacija. Tai, kad egzistuoja kažkoks ryšys tarp reiškinių, dar nereiškia, kad jis priežastinis.
Dar daugiau, šiuo atveju, skirtingai nei K.Grinius stengiasi pavaizduoti visoje savo rašliavoje, yra greičiau atvirkščias, t.y.:
NE jei maži mokesčiai tai skurdi valstybė,
O jei skurdi valstybė tai maži mokesčiai*.
Nors vėlgi - pirmiausia išvis dar klausimas ar čia netgi koreliacija yra... tą matyt reiktų kažkaip pademonstruoti... ne vienu pavyzdžiu?

Bet kiek investuojama į mokslą, švietimą ir kitas sritis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis?

Man šiaip visad kyla klausimas: kodėl suplakama i vieną krūvą mokslas ir švietimas? Nors daugiau mažiau akivaizdu, kad tai nėra tas pat. Kad ir tas pats JAV pavyzdys, kur švietimas, bendrai imant, gan prastokas, tuo tarpu mokslas yra pasaulyje be konkurentų**.
Ir Lietuvos atveju mano nuomone šitas suplakimas duoda tik nenaudą - pas mus visi interesai nukreipti į švietimą, o mokslas pamirštamas. Dėl to jo pas mus (pasaulinio masto, o ne tiesiog užsienyje rašytų darbų atrajojimo) kaipo ir nėra. Na, gal koks K.Pyragas ar M.Gimbutienė (jei ji išvis priskirtina Lietuvos mokslui)... dar kas nors? Pagooglinęs randu dar vieną kitą lietuvį mokslininką, bet ir tie ne Lietuvoj...

Apskritai JAV pradžios ir vidurinių mokyklų lygis yra prastas. Bet
turtingesniuose priemiesčiuose ir miesteliuose mokyklos yra puikios, nes įvesti
aukšti nekilnojamojo turto mokesčiai, kad būtų galima pritraukti gerus mokytojus
itin gerais atlyginimais. Netaupoma vaikų sąskaita.

Tai koks čia pasiūlymas konkrečiai? Turtingesniuose priemiesčiuose įsteigti puikias mokyklas beigi juose įvesti aukštus nekilnojamojo turto mokesčius?
O gal tada tiesiog paprasčiau steigti privačias mokyklas? Kas beje ir yra daroma Lietuvoje. Na, JAV žinoma irgi - nes juk mes matyt nuo jų nusižiūrėjom...

Kita vertus, kaip jau minėta, nepaisant žemo švietimo lygio JAV (ten vyksta kovos ar mokyklose nereiktų dėstyti kretinizmo... t.y., atsiprašau, kreacionizmo... tai apie kokį lygį galima kalbėti), bet tai netrukdo jiems turėti ir rimto mokslo ir rimtų mokslininkų. Tai manau akivaizdu, kad griežto priežastinio ryšio tarp švietimo ir mokslo čia nelabai išeina įžvelgt...

Suprantama, kad Lietuva labai maža ir mokslo srityje mums tiesiog nesigauna ir negali gautis konkuruot su kitomis pasaulio valstybėmis JEI mes nesurasim savo vienos (na, dviejų, trijų bet ne begalės!) santykinai siauros(!) kitiems neįdomios (ar neprieinamos dėl kažkokiųtais pvz. klaidingo puritonizmo sumetimų) nišos į kurią investuosim tiek pinigus tiek ir potencialą***... O dabar net lituanistika (kuri grynai mūsų, "nuosava"), kiek suprantu Lietuvoje pavirtus farsu :/

Buvo pasikliaujama madinga neolibertarine ūkio teorija, pagal kurią kuo mažesni
mokesčiai, tuo spartesnis ūkio augimas, kuris savo ruožtu didina įplaukas į
biudžetą. Teorija absurdiška - sumažinus mokesčius iki nulio, iš viso nebus
įplaukų.

Aš gyvenu Lietuvoj senokai (like, from the birth, you know) bet dar nesu matęs čia pas mus libertarizmo valstybės politikoje (ekonominėje ar kokioje kitoje). Net liberalizmas ir tas socialistinis, o libertarizmu net nekvepėjo...
Kita vertus ta idėja apie mokesčių mažinimą, kurią išjuokia K.Grinius... na, iš kur mes galim žinot ar ji veikia, a? Man kelia šypseną finansų ministrės nosies rodymas iš serijos "akcizus dyzeliui sumažinom, o įplaukos už jį neišaugo, be be be...". Aš ne ekononistas, bet man kažkaip taip šviečiasi, kad, viena vertus, akivaizdu, kad reikia vertinti visą sistemą kompleksiškai. Nes jei fūra sunaudoja per metus 10000 litrų (nežinau čia daug ar mažai) dyzelio, tai nuo to, kad sumažinsi akcizą dyzeliui, ji automatiškai neims daugiau kuro naudot. Taip, galbūt galima kažkiek tikėtis, kad tie atlikę pinigai bus panaudoti tam, kad būtų daugiau pervežimų, bet gal už juos (aišku, kad ne vien už juos, bet) bus pvz. nupirkta naujesnė fūra (t.y. mokesčių pavidalu bus gautas ne akcizas, o koks PVMas), kuri dar ir mažiau kuro naudos, dėl ko per metus sunaudos tik 9000 litrų... Mes daugiau mažiau suvokiam, kad bendras ekonominis efektas nuo akcizo sumažinimo gal išeis į pliusą, o gal ir į minusą, bet vien pažiūrėjęs į įplaukas iš akcizo to juk nepasakysi...
Kita vertus... bent jau man, kaip nespecialistui, vėlgi akivaizdu, kad paprastai įmonės (o ir asmenys irgi) moka ne vieną mokestį, o krūvą jų. Ir jei vertinant visą apibendrinta mokesčių naštą sumažėjimas yra tik koks viens vargans procents, tai tikėtis, kad tai sukels kažkokius fejerverkus ir staiga dėl to iš mokesčių surinktos sumos išaugs dvigubai matyt neverta? A-ne?

Todėl atsakant į K.Griniaus repliką reik pasakyt, kad taip, žinoma, mokesčius sumažinus iki nulio įplaukų nebus. Bet ką K.Grinius atrodo pamiršo, tai, kad mokesčius padidinus iki 100 procentų tų įplaukų irgi nebus. Tikiuosi nereikia aiškinti kodėl?

Kai kalbama apie progresinių ir kitų mokesčių įvedimą, dažniausiai pabrėžiamas
turto perskirstymo motyvas. Pvz. Algirdas Sysas neseniai rašė, kad „progresinių
mokesčių paskirtis visada pirmiausia yra padėti išgyventi vargingiausiajam
visuomenės sluoksniui“. Tokios kalbos leidžia progresinių ir kitų pažangesnių
mokesčių oponentams tvirtinti, kad pavydas, noras nuskriausti darbščiuosius bei
išlaikyti dykaduonius skatina siūlomas pertvarkas.

Tokios oponentų kalbos juk akivaizdžiai pagrįstos? Ar vėl bus ištrauktas "socialinis" teisingumas? :/ (žr. toliau)
Nors išties (ir čia aš truputį nuklystų į pievas) A.Syso argumentas dar puse bėdos. Mane tai visad labiausiai ima žavėti kai aiškinama, kad progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį (pvz. tokia iškili politikė A.Bilotaitė: Aš palaikau progresinių mokesčių idėją, nes progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį, mažina atskirtį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų... čia).
Man, vėlgi, kaip neekonomistui :))) akivaizdu, kad jei tu nori pataikyti į vartus, tai reikia spardyti į juos, o ne pro šalį... Kitais žodžiais tariant - jei nori stiprint vidurinįjį sluoksnį, tai reikia JAM ir nustatinėt mažesnius mokesčius. Aš žinoma nežinau, kas dabar Lietuvoje laikoma viduriniu sluoksniu, bet tarkim, hipotetiskai, kad tai yra tie, kas gauna nuo 2 iki 4 tūkst "į rankas" per mėnesį. Tai nustatykim jiems GPM 10 proc., o tiems, kas nukrypsta į kurią nors pusę - ne tik į didžiąją, bet ir į mažąją - taikom didesnį tarifą. Na, tarkim 20 proc. Leeeeeeeeeeeeeeedas. Tuoj pat išnyktu (veik) visi kurie gauna nuo 0 iki 2 tūkstančių. Ir įtariu taip pat ir tie, kurie gauna nuo 4 iki kokių 7 tūkst. irgi :)))
Jei tai per drastiška, tai žinoma galime padaryti tuos perėjimus nuoseklesnius: pvz. kad
tie kas gauna 1900Lt (ir žinoma atitinkamai 4100Lt) mokėtų tarkim 11 proc,
kas gauna 1800Lt (4200Lt) - 12 proc
1700 (4300) - 13... ir t.t., kol
0 (6000) - 20 proc
Va, čia tai būtų labai kryptinga orientacija į viduriniojo sluoksnio stiprinimą.

Bet grįžtant iš takelio atgal į kelią (t.y. grįžtanta atgal prie straipsnio):

Socialinio teisingumo didinamas yra vienas, bet tik vienas, iš mokesčių
pertvarkos tikslų.

Matyt nėra žodžių junginio kuris mane labiau stebintų, nei "socialinis teisingumas". Stebintų ta prasme, kad prikergus prie vieno žodžio ("teisingumas") kitą ("socialinis") staiga tas žodis ("teisingumas") tampa savo paties priešingybe. T.y. aš suprasčiau jei šita sąvoka skambėtų kaip "socialinis neteisingumas", betgi ne...
Kas yra teisingumas? Neieškant konkrečių apibrėžimų kiekvienas tą maždaug žino: net jei nesiknisti giliau, tai "akis už akį" yra teisinga.
Jei kažkas iš tavęs kažka atėmė, tai jei tas turtas tau gražinamas, tai yra teisinga. Bet jei jis atiduodamas Petrui - tada ne. Jei aš kasiau griovį ir iškasiau per valandą 10 metrų, o Zigmas 20 metrų, o atlyginimą mes gavom vienodą, tai nors aš žinoma labai patenkintas tuo, bet objektyviai man aišku, kad tai matyt nelabai teisinga. Na, ta tikrąja teisingumo prasme. Daugiau dirbi - daugiau uždirbi - daugiau turi. Taip.

Bet tik prikergkim prie žodžio "teisingumas" žodį "socialinis" ir staiga "teisinga" ir "neteisinga" susikeičia vietom. Aš dirbau daug daugiau ir uždirbau daug daugiau, kai Jonas tuo tarpu sh malė ir nieko neuždirbo... Teisinga? Matyt. Bet tai juk socialiai neteisinga! Juk Jonas irgi vaikus turi. O ir buto sienos pas jį apipelijusios... Juk isties socialiai teisinga būtų iš manes dalį atimti ir atiduoti jam. A-ne?

Kitas per aną galą prievartaujamas žodis yra "solidarumas". Na, jis kiek sudėtingesnis nei teisingumas, bet net įvertinant tai, manau, kad kiekvienam aišku, kad tai nebuvo joks solidarumas kai Tadas Blinda atimdavo iš turtingų ir atiduodavo vargšams (nors tai buvo "socialiai teisinga" :DDD ). Jei (takim) aš esu turtuolis**** ir matau, kad mano kaimynams sunkiai gyvenasi ir stengiuosi kažką daryti, kad ir jiems ir man gyventųsi geriau (arba net altruistiškai bandau, kad lai tegu man kažkiek nepatogu, tačiau jiems daug geriau dėl to) - tai matyt yra solidarumas... Bet jei jie įsilaužia į mano namus lydimi policininko ir sako "na, dabar solidariai pasidalinkim tavo turtą" - tai čia juk joks solidarumas.
Todėl ir progresiniai mokesčiai nėra solidarumo apraiška jei jie yra privalomi ir užtikrinti prievarta...
Hmmm... O čia mintis! Įdomu, įmanoma Lietuvoje imt ir susimokėt daugiau mokesčių? Na, tiesiog atvaryt į VMI ir sakyt: "aš noriu susimokėt papildomai viena kitą tūkstantį litų GPM... ne, aš pajamų daugiau negavau, bet man tiesiog norisi susimokėt daugiau mokesčių... iš solidarumo"? :)
Kažko man atrodo, kad nieko iš to nesigautų.
Nors tai būtų išties solidaru... Nors ir neįtikėtina.


______________________________
*Pasikartosiu, aš nesakau, kad čia yra priežastinis ryšys. Tiesiog jei jis yra, tai labai įtikinamas būtent šis variantas, nes kuo valstybė turtingesnė, tuo didesnė pinigų dalis pas "paprastą žmogų" "atlieka" kai patenkinami jo būtini kasdieniai pragyvenimo rūpesčiai, vadinasi tuo didesnę dali (hipotetiškai) iš jo galima būtų paimti tikroms ir/ar tariamoms "visuomenės reikmėms".
** Tam tikrose atskirose srityse žinoma yra kas JAV pranoksta, bet jei imant bendrai, tai...
*** Ir aš čia kalbu apie "prioritetinių sričių nustatymą", o apie pajėgų koncentravimą, visur kitur paliekant absoliutų minimumą.
**** Nors deja nesu. Bet nieko dėl to ir nekaltinu.

Iranas pgl TSPMI

Barba no facit philosophum.

Panašiai ir šiuolaikiška šukuosena bei savisvarbi veido išraiška nepadaro žmogaus politologu...

TSPMI magistrantas J.Petraitis parašė delfyje straipsnelį (kuris jam dar įtariu "užsiskaitys" kaip "publikacija"), kuriame samprotauja apie Iraną ir jo atominį ginklą...

Hmmm... aš atvirai sakant nesuprantu, kaip galima kalbėt apie Irana ir ignoruot esminį faktorių - religiją. Apsimesti, kad Iranas nėra islamiška šalis arba tai tiesiog ignoruoti), kalbant apie JAV bei kitų valstybių susirūpinimą jo atomine programa... na, tai labai jau keista.

Vis tik islamas savo vertybine sistema skiriasi nuo vakarų daug labiau nei JAV skyrėsi nuo buvusiosios TSRS. Pastarosios socializmo versija iš esmės perėmė veik visą šiuolaikinės krikščionybės dogmatiką, tik vardus mažumėle pakaitaliojo. Šiuolaikinis gi islamas primena ~ XII a. krikščionybę... su perdėtu religingumu ir kryžiaus žygiais.
Tikrai tas faktorius, kad valstybė oficialiai vadovaujasi religijos dogmomis (kuri beje priklausomai nuo interpretacijos skatina žudyt kitatikius žadėdama už tai rojų), visai nesvarbus?

Net jei šiuo konkrečiu istorijos momentu Iranas šia prasme yra gan "ramus", iš kur tas įsitikinimas, kad tai nesikeis? M.Ahmadinejad'as jau pakankamai didelis fundamentalistas (žiūrint iš "mūsų" pozicijų), bet kodėl gerb. pradedantysis politologas taip įsitikinęs, kad po kitų rinkimų Irane tikrai tikrai nebus išrinktas dar didesnis?
Man išvis keistas tas tikėjimas, kad "viskas visada bus taip, kaip yra dabar"... bet kažkaip labai jau dažnai jis pasitaiko kalbant apie politiką (apie lietuviškąją irgi... kažkodėl "visi" įsitikinę, kad Lietuvai niekas negresia ir niekad negrės ir pvz. kariuomenė mums reikalinga tik dėl grožio), nors istorija moko priešingai.

Pagrindinė baimė juk ir yra, kiek suprantu, ta: "kas nutiks, jei atominis ginklas paklius į rankas kažkam, kas įsitikinęs, kad jei jis mirdamas pasiims su savim keleta milijonų netikėlių, tai vieta rojuj jam garantuota?". O jei tai ne atskiras individas, o valstybė? Pagaliau tereik pažiūrėt kokie džiaugsmo festivaliai vyko arabų pasaulyje po 9/11 tam, kad susimastyt... O ka jei tos valstybės tikslas nebūtų "pergalė" mums europiečiams įprasta prasme?
Tikėtis, kad tokiu atveju veiks M.A.D. (kuris palaikinėjo lygsvarą šaltojo karo metu ir su tam tikrom modifikacijom "laiko" Indiją ir Pakistaną) neįmanoma... o ką įmanoma sugalvoti vietoj to?

Tai ir tie visi išvedžiojimai per kelis puslapius apie visokius "paritetus", "kalbančias istorijas" ir "mitologizuotas baimes", kuriame pamirštamas "gan esminis" faktorius... imho tiek jie ir verti.


Bet palikim tai. Tarkim, kad čia tiesiog dalykai apie kuriuos galima diskutuot ir gal aš neteisus perdėtai sureikšmindamas tiek islamo reikšmę, tiek ir jo karingumą... Bet pvz. tai:

<...>Izraelis - valstybė, kuri po Antrojo pasaulinio karo savo gyvybinius interesus visad apgindavo sėkmingai pasibaigiančiomis prevencinio pobūdžio karinėmis operacijomis kaimyninėse šalyse?

iš esmės rodo arba nepakankamą susipažinimą su regiono, apie kurį rašoma, istorija, arba požiūrio tendencingumą.
Ir nors Izraelis nevengia prevencinių karinių operacijų jei yra toks reikalas (ir tame nėra nieko blogo - pati prevencijos esmė yra veikti pirmam, kai grėsmė neišvengiama), tai teigti, kad jie visad apgindavo savo interesus prevencinėm karinėm operacijom... na labai... drąsu.
Tereik atsidaryt wikipediją, kad pastebėt, jog iš 7 ten surašytų karų, 3 buvo pradėti ne Izraelio... (nors, kaip jau sakyta, smogti pirmam, kai matai, kad neišvengiamai gopnikas tą tuoj padarys - nėgėda). Hmmm...


Tai tiek.

Diedas Varėnoj

Diedas Varėnoj apsigynė nuo kažkokių girtų idiotų panaudodamas ginklą... Kelios mintys:


Įdomu, kaip II gr. neįgalusis būtų apsigynęs nuo 5 užpuolikų ginklo neturėdamas?
a vote for gun control is a vote for thunderdome. Marko Kloos


"pensininkas iššovė du šūvius į orą". Kas darosi su tuo šaudymu į orą? Žmonės išties nesupranta, kad tai, kas pakyla į viršų, turi nusileisti žemyn? Ir net jei ta kulka dėl oro pasipriešinimo grįžta kažkiek lėčiau nei išskrenda iš vamzdžio, tai ji vis tiek turi pakankamai energijos tam, kad ką nors sužalot. O ką jei taip būtų nutikę? Čia jau negalėtum teisintis būtinąja gintim, tektų atsakyt "po polnoi"...
Suprantu, kad čia Lietuvoj tokios keistos savigynos "tradicijos", kad atseit reikia perspėjamojo šūvio į orą, bet ar nebus vieną kartą su tuo "prisižaista"?...


"paskui tris kulkas paleido jaunuoliams į kojas". Čia vėlgi aš nelabai įraukiu: į kojas?
Komentaruose prie delfi straipsnio daugybė rašinėtojų su pasipiktinimu reiškia įsitikinimą, kad tas pensininkas bus nuteistas, kaip viršijęs būtinosios ginties ribas. Aš nesiimu vertinti nežinodamas visų aplinkybių, bet...
Jei įsivaiduojam situaciją, kur yra reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, tai kur šautų besiginantis žmogus? A velnias jį žino - belenkur kur paklius, svarbų į užpuoliką - kas greičiausiai reiškia į torsą (masės centrą). Bet šaudyti į kojas? Kai gresia realus pavojus tavo sveikatai ir gyvybei? Hmmm... juk neskamba perdėm įtikinamai... (žinoma labai gali būti, kad čia tiesiog žiniasklaida taip pateikia, kad jis "šovė į kojas", o iš tiesų jis tiesiog šovė į užpuolikus, bet pataikė į kojas...)
Čia aš nesakau, kad būtinosios ginties nebuvo (mano galva, ji buvo), tiesiog imho, yra tam tikrų abejonių ir situacija nėra tokia jau visiškai paprasta, kaip atrodo internetiniams komentatoriams.


Kaip minėta, šis straipsnis komentuojamas daug. Ir matosi keli dalykai:
viena, tai kad komentatoriai (bent nemaža dalis jų) netiki, kad ši byla, bus ištirta teisingai...
antra, labai jau daug pas visus pykčio (piktdžiugos), kad kažkas kažką pašovė... ir daugybei žmonių to dar net maža - "reikėjo šaut į galvą"...
trečia, kai kam vis dar atrodo, kad jų saugumą turi užtikrint kažkas kitas (policija)... bet bent jau iš komentarų atrodo, kad tokių mažėja (nors žinoma komentatoriai - specifinis kontingentas)...


Įdomu, koks ginklas. Per žinias (berods TV3) rodė Makarovą, o delfyje įdėta Beretta (iš kurios kažkokiu magišku būdu išskrenda neiššautas šovinys, kiek įžiuriu :D )...
[edit] alfa.lt rašo, kad panaudotas PM, nors nuotrauką irgi berettos įdėjo :DDD

Who goes Nazi?

Article is from 1941... but the ideas are timeless. RTWT.

It is an interesting and somewhat macabre parlor game to play at a large gathering of one’s acquaintances: to speculate who in a showdown would go Nazi. By now, I think I know. I have gone through the experience many times–in Germany, in Austria, and in France. I have come to know the types: the born Nazis, the Nazis whom democracy itself has created, the certain-to-be fellow-travelers. And I also know those who never, under any conceivable circumstances, would become Nazis.

It is preposterous to think that they are divided by any racial characteristics. Germans may be more susceptible to Nazism than most people, but I doubt it. Jews are barred out, but it is an arbitrary ruling. I know lots of Jews who are born Nazis and many others who would heil Hitler tomorrow morning if given a chance. There are Jews who have repudiated their own ancestors in order to become “Honorary Aryans and Nazis”; there are full-blooded Jews who have enthusiastically entered Hitler’s secret service. Nazism has nothing to do with race and nationality. It appeals to a certain type of mind.

Naivumas?

Sakoma, kad naivumas yra šventas. Ir jis labai būdingas vaikams. Ir (atrodytų) intelektualams (bent kai kuriems). Paskaičiau Ainiaus Lašo straipsnelį delfyje ir turiu pasakyt, kad jis man labai stipriai sudaro įspūdį tų naivių intelektualų-pacifistų, kurie po Pirmojo pasaulinio karo buvo įsitikinę, kad daugiau karų nebebus ir pasaulyje įsivyraus taika (žinia, to neįvyko). Niekaip nepajėgiu suprasti tų bandymų apsimesti, kad šalia mūsų nėra Rusijos... ar kad ta Rusija nėra tokia, kokia ji yra...

Dėl to man taip naiviai skamba visi samprotavimai, kuriuose bandoma vaizduotis, kad Lietuvos situacija yra iš esmės statiška ir priklausanti labiausiai būtent nuo pačios Lietuvos vienokių ar kitokių veiksmų, o visi mūsų potencialūs priešininkai yra tik potenciniam lygmenyje ir iš esmės potenciškai jie yra impotenciški dėl ko mes juos potencialiai galime pastumti ten, kur mums labiau patinka, ir tik nuo mūsų potencialaus elgesio priklausys, kaip jie potencialiai elgsis. A-ha. Potencialu.



Suprantu, tiesą sakant ir iš kur A.Lašo požiūris per būtent tokią prizmę - ne veltui juk jis (kiek suprantu) dirba Jungtinių tautų universiteto taikos ir tvarumo institute, - tai "uždeda" specifinį antspaudą ant pasaulėžiūros.

Bet nesu tikras ar tas "antspaudas" turi ką nors bendro su Lietuvos realybe. Realybė ta, kad Lietuva gali rinktis kokiais rūbais rengtis, bet ji (deja deja) pati madų nediktuoja.

Mano iškelta „trečiojo kelio“ idėja siekia peržengti juodų-baltų kategorijų rėmus vidaus ir užsienio politikoje, o ne balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.

Idėja graži ir manau dauguma jai pritartų. Bėda tik, kad pasaulyje, kuris, patinka mums tai ar ne, yra pasidalinęs į (tegu ir ne dvi, o tris ar keturias) dalis, galima bandyti įžvelginėti atspalvius, bet jų įžvelginėjimas neduoda atsako į esminį klausimą: o kokios spalvos esame mes. Ir mes žinoma galime į savo dažų puodą savo nuožiūra įlašint keletą lašų vienokio ar kitokio atspalvio, bet pati fundamentali esminė spalva nuo to nepasikeis. Klausimas tik - kokia ji?

Geopolitine prasme mes jau esame Vakaruose - ir tai yra bet kokios diskusijos išeitinis taškas. Būtent ši atrama ir leidžia vykdyti racionalesnę užsienio politiką.

Geopolitine prasme mes esame "vakarų" pakraštys (kad nesakyti užkampis). Su iš to išplaukiančiom pasekmėm. Dėl to ir ta "atrama" gaunasi atitinkama. Silpnoka. Dėl to ir ta "racionali užsienio politika" turi būti nukreipta pirmiausia ją (šią atramą) stiprint. Iliuzijos apie saugumą be šios atramos yra tuščios.

Sprendžiant iš jos veiksmų, D. Grybauskaitė siekia artimiau bendradarbiauti su Vakarų Europos šalimis, kurios ne mažiau svarbios mūsų šalies saugumui nei JAV.

Priklauso nuo to, kaip interpretuoti tą "ne mažiau svarbios". Nes tokia Rusija yra "ne mažiau", o netgi "daug daugiau svarbi" mūsų saugumui, negu JAV, žiūrint plačiąja prasme.
Tik jei interpretuoti tą "ne mažiau" siauresne prasme, tai Vakarų Europa yra tikrai mažiau svarbi mūsų saugumui negu JAV. Jei tiksliau - apart deklaracijų kol kas aš nelabai įžiūri kažką tokio, ką būtų galima laikyti realiu veiksniu užtikrinančiu Lietuvos saugumą. Europinis karinis bendradarbiavimas ne NATO rėmuose (kur, žinia, JAV yra pagrindinis veikėjas) susiveda daugiau mažiau į šnipštą. Vieninga Europos energetinio saugumo sistema irgi kol kas tik gražių blevyzgų lygyje.
Ar tai gali keistis? Teorinis potencialas yra, bet praktiškai Europos valstybių pozicijos dažnai per daug skiriasi ir jos per daug linkusios ignoruoti kitų Europos valstybių susirūpinimą.

Kai kurie politikai ir apžvalgininkai linkę abejoti Prancūzijos ir Vokietijos geranoriškumu Baltijos šalių atžvilgiu, tačiau jie tarsi nesupranta arba nenori suprasti, jog vien tik JAV niekados nesugebės garantuoti Lietuvos saugumo. Juk bet kokia NATO karinė operacija Baltijos regione negali apsieiti be Vakarų Europoje esančios Aljanso infrastruktūros.

1. Abejonės prancūzų ir vokiečių geranoriškumu nėra laužtos iš piršto - jos turi labai aiškų pagrindą.
2. Taip, JAV nesugebės garantuoti Lietuvos saugumo. Dėl šito aš iš esmės sutinku. Juo labiau, to nesugebės garantuoti Europos šalys. Ir tikrai niekas to nesugebės, kol tai netaps mūsų pačių realiu interesu. Realiu interesu, norėtųsi pabrėžti, o ne vien blevyzgomis. Bet čia tema atskiram ir labai ilgam pokalbiui...
3. Infrastruktūros reikia, sakote? Infrastruktūra žinoma gerai, bet tai tik indas, kurį reikia kažkuo pripildyt.

Iš tiesų tokie gynybinio pobūdžio mokymai buvo surengti dar pernai, tačiau jų „taikiniu“ nebuvo pasirinkta jokia konkreti šalis. Beje, kad per daug nesusireikšmintume, verta prisiminti, jog Baltarusija dar ribojasi ir su Lenkija, Latvija bei Ukraina.

Čia reikia pastebėti:
1. Lenkijos padėtis kardinaliai skiriasi. Neverta net pradėt kalbėt.
2. Atskiros Latvijos nėra - kariniu "potencialaus priešininko" požiūriu Baltijos šalys vertintinos kaip vienas taikinys.
3. Tai, kad mokymai vyksta ties Ukraina mūsų guost neturėtų. Nes jei būtų dėl vienų ar kitų priežasčių nuspręsta "padaryti tvarką" Ukrainoj, tai reikštų, kad Lietuvai jau per vėlu rūpintis savo saugumu... nors kaip aš tą Lietuvą pažįstu, net jei taip ir nutiktų, mes ir toliau apsimestume kad nematome, kas vyksta ir ką tai reiškia mums.

Nesutinku ir su Rusijos bei Baltarusijos suplakimu į vieną priešišką visumą. Tai – dvi skirtingos valstybės su skirtingais požiūriais ir reikmėmis. <...> Taigi pastaruoju metu Baltarusijos-Rusijos draugystė yra gerokai atvėsus, o Minskas dairosi Vakarų link. Tad pasinaudokime šia proga, o ne ieškokime priešų.

Nominaliai tai dvi skirtingos valstybės. O jei ne vien į pavadinimus žiūrint, tai Baltarusiją aš išvis nežinau kaip vertint. Aišku, kad ji bando daryti būtent tai, kas siūloma Lietuvai - "eiti savo keliu" tarp rytų ir vakarų (nors akivaizdu, į kurią pusę ji labiau pasvirus eina).
Ir taip, daugiau mažiau akivaizdu, kad pati Baltarusija šiuo metu mums realaus pavojaus nekelia (imho bent kol batka valdžioj), bet naivu manyti, kad Rusija, turėdama norą, nesugebėtų visko pakeisti sau naudinga linkme per keletą metelių. Todėl tai, apie ką mes kalbam šiandien, po penkerių metų gali imt ir atrodyti juokinga. Va tai mane ir neramina.
O tai, kad Minskas "dairosi" nieko perdaug nereiškia, nes svarbu juk ne kad jis aplink dairosi (tą daro kiekviena valstybė), o kur eina ir ką daro. O mokymus karinius jis rengia ne kartu su Lietuva. Ir prieš juos kažkoks vienas (ar net dvidešimt vienas) tanklaivis su nafta labai jau nublanksta.
Žinoma, reikia stengtis gerint santykius su Baltarusija, bet nelabai matau pagrindo apsimetinėti, kad nėra taip kaip yra. O yra taip, kad Baltarusija yra Rusijos įtakoje.

Turint tai omenyje, noriu pabrėžti, jog „trečiasis kelias“ – tai ne tiltas į niekur, o tiltas į racionalią ir daugialypę politiką, kuri suderina valstybinius principus bei vertybes su interesais. Čia nekalbu apie Lietuvos neutralitetą, bet apie tam tikrą pamatinę nuostatą, atmetančią iš anksto nustatytas primityvias kategorijas, kurios automatiškai pateikia ganėtinai tiesmukus ir dažnai neteisingus atsakymus.

Kaip jau sakiau. Ta kažkokia "racionali ir daugialypė politika, kuri suderina valstybinius principus bei vertybes su interesais" skamba nuostabiai gražiai. Ir visi tam pritartų - įskaitant mane.
Bėda tik ta, kad mes jos negalime vykdyti apsimesdami, kad realybė neegzistuoja. Ir būtent dėka tos realybės, kurioje Lietuva įstrigus tarsi briedis pelkėje, ir atsiranda tos vadinamosios "kategorijos", kurios, kiek suprantu, iš Tokijaus žiūrint atrodo primityvios...

Mistinis CŽV kalėjimas :/

Labiausiai man šiaip keista šitoj visoj tariamo nelegalaus kalėjimo istorijoj yra tai, kad kai kurie žmonės Seimo komisijos tyrimo išvadą "nėra visiškai jokių duomenų, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo" kažkokiu man visiškai nesuvokiamu būdu sugeba suprast kaip "CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo"... go figure...


Nūdien va vėlgi...

Pasitikrinkim ar aš teisingai viską supratau:
kažkokia neaiški britų nevyriausybinė "organizacija" pareiškė, kad ji galbūt žino galbūt asmenį, kuris galbūt sakė, kad galbūt palestinietis galbūt teroristas galbūt buvo kalinamas galbūt CŽV galbūt nelegaliame kalėjime, kuris galbūt buvo Lietuvoje.

Ir dabar šiuo "pagrindu" prokuratūra turėtų imtis kažkokių veiksmų????? Tikrai???

Nieks apart manęs čia neižiūri jokios problemos? Pvz. tokios nedidelės, kad visame tame "marmale" jokios informacijos nėra išvis išskyrus vieno asmens pavardę, kurio netgi apklaust galimybės nėra ir vargu ar bus. Ko šiuo atveju įmanoma tikėtis iš prokuratūros? :/



V.Laučius matyt teisus, kad mes Lietuvoj mėgstam spardyt patys save. Tik kažkaip man atrodo, kad į galvą, o ne į kepenis...


Tai tiek.

There. I fixed it.

Mėgstu paskaitinėti žinių tinklapių nuomonių skiltis. Jos man dažnai gerokai įdomesnės negu žinios, kadangi pastarosios neretai pateikiamos tendencingai ir iškraipytai. Žmogaus nuomonė, gi, iš anksto aišku, kad bus subejtyvi, vadinasi ir tendencinga. Bet šiuo atveju tai yra tai, ko tu tikiesi. O kitų žmonių nuomonės paskaitymas leidžia pasitikrinti ir pačiam savo nuomonę.

Taigi...


Beskaitinėdamas balsas.lt užklydau "ant" Vladimiro Troščenkos pasisakymo "Beždžionių planeta" ir... norėdamas pagelbėti tingintiems skaityti straipsnį nuorodoje, pateikiu detalų V. Troščenkos rašinio "Beždžionių planeta" atpasakojimą:

Kas netiki mano dievu, tas beždžionė.

There, I fixed it, kaip ten sakoma...
T.y. žmogus išvedžiojo tris puslapius, samprotavo apie universitetus, Volterą ir dar belenką tik tam, kad galutiniame rezultate viskas susivestų į šią "iškilią" mintį.


Kadangi man tapo įdomu, o kas gi čia tas iškilus mąstytojas, tai pagooglinau. Ir atradau jo blogą. Pasiskaitinėjau probėgšmiais... Na, ką aš galiu pasakyt: ne, ta rašliava balsas.lt nebuvo atsitiktinis atvejis.
Jei atvirai, aš visad įsivaizdavau, kad Lietuvoje net religingi žmonės labiau pajėgūs bendrauti su sveiku protu, logika ir kritiniu mąstymu negu JAV... Bet va imi paskui ir randi Kent'o Hovind'o jaunos žemės krecionistinius kliedesius išdėstytus lietuviškai (ir pasaldintus ad hitlerum :DDD).

Ir šiaip ten "yra ką paskaityti"... pvz. kokia gi ta tikroji Lietuvos istorija :) Čia man labiausiai patinka tas faktas, kad Troščenka tuose savo rašiniuose verkauja apie tai, kokie lietuviai stabmeldžiai* ir kokias mes bėdas dėl to turim, bet visai ignoruoja tą faktą, kad tie lietuviai kurie dalyvavo Žalgirio mūšyje šiaip jau irgi laaaaaaaaaaaaaabai abejotina, kad buvo itin dideli krikščionys. Tikėtina, kad irgi visai stabmeldžiai buvo. Na taip, Lietuva formaliai pakrikštyta 1387 metais, bet negi kas nors tiki, kad per tuos 33 metus iki Žalgirio mūšio lietuviai išties realiai atsisakė savo senųjų dievų**? Įdomu ar pats Troščenka galėtų patikėt tuo, kad jis pats po 33 metų jau tikės kitais dievais, o ne savo Kristum? Na arba jo vaikai?
Vargu bau.


O galutiniausiai mane "įveikė" postas apie Egipto naujagimius :DDD
Ten irgi begalė nušnekėta ne į tema: ir apie kreditus, ir apie tai, kad išsimokslinimas yra blogis, ir netgi apie tai, kad materialistai "siekdami gerovės, užsidirba sau tik rūpesčius ir problemas, o tikras krikščionis nesirūpindamas gyvena laisvai, turtingai ir prasmingai". Bet į patį klausimą į kurį lygtai ir turėtų atsakyti tas postas "atsakymas" labai trumpas. Ir nelogiškas.
Toks įspūdis, kad Troščenka net nepajėgia suprast paprasto klausimo...

„Kaip galima tikėti tokiu kraugeriu Dievu, kuris lengva ranka išžudė visus Egipto tautos pirmagimius.“

Jau pačioje šioje frazėje yra prieštaravimas. Žmogus teigdamas jog Dievas yra žiaurus, savo teiginį pagrindžia Biblijos faktu, tuo pačiu netiesiogiai patvirtindamas, kad Biblija dėsto tikrus istorinius įvykius. Juk jei Dievo nėra ir Biblija tėra pasaka, tuomet ir Egipto pirmagimių žudynių ne buvo. Tada ir kalbos apie tariamą Dievo žiaurumą neturi jokio pagrindo. Bet štai jeigu Dievas yra ir Jis sukūrė viską, reiškia Jam viskas priklauso, tuomet kur Egipto pirmagimiams (kuriuos pasiėmė Pats Dievas) yra geriau? Egipte - ašarų pakalnėje, ar pas Ji, kur jau nuo pradžios laikų yra
sukurta nauja žemė ir naujas dangus?

Toj frazėj nėra jokio tokio išsigalvoto "prieštaravimo". Klausimas juk ir yra tas, kad jei TU teigi, kad biblija yra tikroviška, jei TU manai, kad ten parašyta gryna tiesa, tai TU ir turi paaiškinti jos keistenybes. Tai NIEKO nepasako apie KITO žmogaus tikėjimą ar netikėjimą biblijos "faktais"...

O paaiškinimas apie tai, kad Egipto naujagimiams geriau pas dievą... net nežinau, kuris žodis tiksliau nusakytų... juokingas?... apgailėtinas?... apgavikiškas?...
Ar iš tų visų 2,476,633++++ žmonių, kuriuos dievas biblijoj nugalabijo, ar bent vienam ta mirtis buvo pateikta kaip malonė, kaip gailestingo dievo malonybiškas vertojo žmogaus pasiėmimas "pas save"? Gali būti, kad aš ir pražiopsojau kažką, bet atsakymas yra "NE". Visi, kuriuos dievas nužudė, buvo nužudyti už bausmę (na arba tiesiog dėl dievo įgeidžių... priklausomai nuo traktavimo). Ir tai kiekvienu atveju pasakoma labai aiškiai - jokių abejonių likti negali. Dėl to ir išsisukinėjimas bei aiškinimas, kad Egipto kūdikiams pas dievą geriau... na, jis gal skambėtų įtikinamai, jei pats dievas jų nebūtų žudęs... arba jei prieš užsiimdamas infanticidu būtų paskelbęs viešai, kad čia jis, vansi, daro jiems didžiulę malonę iš tos gi jau begalinės meilės***... Bet dabar yra aiškiai pasakyta, kad tai buvo bausmė Egiptui... kūdikių skerdynės :/

Arba galima pažvelgt į tai kitaip.
Jei gerb. V.Troščenka išties tuo tiki ką pats dėsto. Išties visiškai, absoliučiai, besąlygiškai tiki tuo, kad tiems kūdikiams geriau pas dievą, tai kodėl jis kaip mylintis**** tėvas nepagelbėja savo vaikams? Kuris mylintis tėvas nesutiks amžinybę kentėti, jei jo vaikai tą amžinybę mėgausis palaima? Kuris, atsakykit man?

__________________
* Pvz. "Lietuvos valdžioje ir viešoje erdvėje dominuoja apykvailiai stabmeldžiai. Kadangi stabmeldžių pati prigimtis sąlygoja autoritetų sekiojimą ir amžiną kopijavimą, jie nieko sukurti nesugeba. Stabmeldžiai ir pagonys pastoviai inkščia ir pergyvena dėl savo padėties visuomenėje, savo rytdienos, ką ės ar ką gers, kokį skudurą užsivilks, ką kriuš ir pan. Tokius apgailėtinus puskvailius ne tik lengva valdyti, bet dar lengviau juos apkvailinti. Vien tik dėl stabmeldžių dominavimo, galinga mūsų protėvių valstybė tapo menku pasiuntinuku ir kojų šluostimo vieta kitoms tautoms ir valstybėms"... etc.
** Aukštuomenė žinoma vaidino tikinčius, bet vaidinti ir būti ne tas pat.
*** Cia sarkazmas, jei kas nesuprato.
**** Suprantu, kad čia mano argumento silpnoji grandis, nes juk akivaizdu krikščionys meilę kažkaip kitaip supranta nei kiti žmonės... nes jie vis be galo kalba apie "meilę artimam savo", bet čia pat apsisukę puola skleisti neapykantą tam pačiam "artimam" ir pasigardžiuodami mėgautis, kad pastarasis degs pragare... hmmm...