Nei man gaila tu rentu signatarams nei ka. Nebutu gaila jei jie ten gautu ir 10kLt i menesi. Nepaisant netgi to, kad jie perdetai susireiksmina: "um, chest' i sovest' nashei epohi".
Ir tikrai nemanau, kaip megstama teigt kad jie niekuo nerizikavo ar rizikavo maziau nei buve prie parlamento ar TV boksto. Tereikia paziuret, kas nutiko musu prieskarines respublikos auksciausiems politikams. Su retom isimtim jie arba pabego i vakarus, arba buvo gailestingos tarybu valdzios numarinti.
Man tik va vienas dalykas idomus: paciu signataru signatariskumas :)
Zodis lyg ir reikstu, kad signataras yra tas, kuris kazkatai pasirashe. Tarsi aisku.
Ziurekim toliau: ar bet kas, kas pasirase kurioje nors dokumento vietoj yra jo signataras?
Kaip pvz. tarkim paziurekim i Vyriausybes nutarima. Pagal istatymus ji pasiraso (taigi jo "signatarais" yra) Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ok?
Bet pagal Vyriausybes darbo reglamenta, ji (t.y. Vyriausybes nutarimo dokumento originala) "vizuoja" (kas reiskia ne ka kita, kaip "pasiraso") visa eile ivairiu valstybes tarnautoju (ministerijos teisininkas, Vyriausybes teisininksi, Vyriausybes kancleris, o priklausomai nuo konkretaus nutarimo dar ir kiti...). Ar jie visi gali buti laikomi signatarais? Abejoju, ar kas nors gincytusi, kad negali. Ir cia reikia pabrezti, kad auksciau minimu asmenu teise/pareiga "vizuoti" yra itvirtinta teises aktu.
Dabar pazvelkim i situacija su gerbiamaisiais signatarais.
Pagal galiojusius istatymus kovo 11-osios akta turejo pasirasyti du asmenys: Auksciausiosios Tarybos pirmininkas, bei AT sekretorius (jei dar teisingai pamenu). Taigi kovo 11-osios akto signatarais yra tik 2 asmenys: V.Landsbergis ir L.Sabutis. Teises aktai nenumate nei teises nei pareigos ant to akto originalo pasirasineti kokiems nors kitiems AT deputatams (t.y. skirtingai netgi negu auksciau aptartame Vyriausybes nutarimo pavyzdyje valstybes tarnautojai).
Tenka konstatuoti, kad visi kiti, kurie priraite parasu ant to lapo nera signatarai. Jokie :)
Kitas idomuma kelias aspektas yra klausimas, jei jau taip, tai kodel signatarais nera laikomi asmenys kurie nepasirase ant to lapo? Lyg ir nebutu klausimo - nepasirase reiskia nebalsavo "uz", kas dar neaisku?
Paziurim detaliau. Is tuometiniu AT deputatu balsavime:
susilaike: Akanovichius, Jankelevicius, Maceikianecas, Peshko, Suboch, Tomashevicius;
nedalyvavo: Kashauskas, Medvedevas, Stakvilevicius;
priesh nebuvo.
Jie visi neitraukti i signataru nomenklatura.
Parlamentu specifika pasaulyje (ir Lietuvoje) ta, kad ju priimti teises aktai laikomi priimtais parlamento kaip (ypatingo) organo, bet ne isimtinai tu parlamentaru, kurie balsavo uz (del to visad naiviai juokingai skamba seimanariu pasiteisinimai, kad jie nebalsavo uz viena ar kita istatyma :) ).
Susilaikiusiu AT deputatu pozicija jau seniai yra paaiskinta (dar pries balsavima): jie susilaike del to, kad atstovavo tautines mazumas ir ju nuomone (nepaisant to, teisinga ji mums atrodo, ar ne) savo lietuviu tautos apsisprendimo teise turejo igyvendinti patys lietuviai (mazumele supainiojo tautiskuma su tauta, bet ne visi gi teisininkai tarptautininkai :) ). Tai, kad jie nebalsavo "pries" manau aiskiai pasako ju pozicija.
Del tu, kurie isvis nedalyvavo... ir ko man atrodo, kad jei tik jie butu "dalyvave", jie tikrai "butu balsave" "uz" ("oficialios" nuorodos: 1 2)
Kodel tada visi AT deputatai nera signatarai???
Taigi... apmastymui...
2008-12-03
Kasetines bombos JAV ir savyginos ginklai LT
JAV pareiske, kad nepasirasys sutarties del kasetiniu bombu. Atseit del to, kad sutartis per plati ir gali konflikto atveju sukelti pavoju JAV nacionaliniam saugumui (ar pan).
O kodel gi nepasirasius is tiesu? As tai nematau problemu pasirasyt... :)
Man visad sypsena kelia siti visi tarptautines humanitarines teises shedevrai. T.y. teise, kuri kuriama taikos metu, bet karo atvejui. Nors (bent jau man) visiskai akivaizdu, kad karo metu "pasikeicia" poziuris i absoliuciai viska, net esmines vertybes - nekalbant apie kazkokia smulkmena, kaip "leidziamos" kariavimo priemones.
Tarkim visai hipotetinis atvejis. Rusija uzpuola Lietuva. NATO realiai apart gresmingos pozos ir garsaus rekimo niekaip nesikisha (kas imho gan tiketina - bet daina ne apie tai siuo atveju). Lietuva is kazkur paima (tarkim pavogia is kinu) atomine bomba. Tarptautines sutartys (prie kuriu ir mes prisijunge) ju naudojima draudzia. Klausimas (ir cia reikia isijaust i padeti kurioje yra Lietuva tokio konflikto atveju): Ar mes ja panaudotumem?
Atsakymas is esmes visai nesvarbus. Kai kas gal sakys "taip", kiti sakys "ne". Esme ta, kad niekas sita klausima spresdamas nekreips demesio i kazkokius tarptautinius susitarimus, o vadovausis vien tikslingumu...
Kitas tiesiogiai su "draudziamu" ginklu tema susijes dalykas.
Jau pirmieji humanitarines teises dokumentai (konkr. siuo atveju Hagos konvencija) itvirtino draudima naudoti kulkas kurios pataikiusios i zmogu deformuojasi (as aisku tikslios formuluotes nepamenu bet mintis butent ta). Tai va. Realybeje... (kariniams) pistoletu soviniams tas gal ir teisinga. Bet matyt nei viena pasaulio valstybe savo arsenale neturi kulku skirtu automatu saudmenims, kurios nesideformuotu (arba dar geriau - vartytusi ir/ar suirtu). Gal todel, kad nesidefotmuojancias kulkas padaryt kiek komplikuota... o gal todel, kad jos tycia daromos tokios kokios daromos?
Situacijos absurdiskumas beje dar is stai kame: aptariami tarptautines teises aktai turi buti taikomi (yra skirti) karo atvejui ir kariauti skirtiems ginklams. Taigi jie neturetu buti taikomi taikos atvejui, t.y. ginklams ir ju saudmenims skirtiems savyginai ar tarkim pvz. antiteroristinems operacijoms. Nepaisant to, genijai teisekurininkai (Lietuvoj zinoma, bet ES taip pat ne isimtis) patariami "specialistu" (kurie eilini karta nifiga neraukia, o "vadovaujasi" emocijom) tu konvenciju nuostatas perkelia i istatymus reglamentuojancius civiline apyvarta savyginos ginklais taikos metu...
Rezultate, reikalavimai, kurie de jure turetu buti taikomi kariniams ginklams, de facto jiems netaikomi, gi tiems ginklams, kuriems sie reikalavimai de jure neturetu buti taikomi de facto taikomi yra!
Tiesa zmogui, kuris niekad nesidomejo ir nesigilino i aptariama tema, matyt kils klausimas: koks skirtumas ar tas ginklas ivardinamas kaip "karinis" ar "civilinius"? Kaip bepavadinsi, ginklas nuo to nepasikeis ir tokie "skirtumai" yra tik issigalvojimas...
Isties ne visai taip. Netgi visiskai ne. Toks skyrimas nera tik tuscias issigalvojimas.
Neneigiant to, kad dauguma savigynos ginklu gali buti naudojami karo atveju (ir atvirksciai: kariniai ginklai savigynai), taciau skirtumai tarp ju vistik esminiai. Ginklo naudojimo tikslai ir naudojimo "taktika" apsprendzia ginklo ir saudmenu technines charakteristikas (ir turetu lemti teisini statusa(!)).
Paziurekime i karo atveji ir tam skirtus ginklus.
Skirtingai nei gal kazkam atrodo, karo atveju karinio ginklo (aptariamu atveju rankinio saunamojo) tikslas nera zmogu nuzudyt (isskyrus tam tikrus specifinius atvejus). Isties jei butu imanoma pasirinkt, tai kariuomenes vadai rinktusi, kad butu kuo daugiau (pakankamai sunkiai) suzeistu, bet ne zuvusiu priesininku. Kodel? Tai juk paprasta - mires yra mires. Ji palaidojai ir viskas. Tuo tarpu kiekvienas suzeistasis reikalauja prieziuros: reikia ji isvezt is veiksmu zonos, skirt jam vieta ligoninej, skirt priziurincius zmones, naudot kitus resursus - vietoj to, kad tas visas pajegas priesininkas nukreiptu paciam kariavimo tikslui.
Humanitarines teises poziuriu suzeidimo variantas irgi priimtinesnis - nes juk buti suzeistam yra daug geriau nei mirusiam? Ane?
Kitas techninio pobudzio aspektas: rankiniu saunamuju ginklu panaudojimas siuolaikineje karyboje praktiniu poziuriu yra vertinamas kaip tikimybemis (ne sugebejimais ir profesionalumu) pagristas dalykas (ok, su isimtimis zinoma... bei atrodo, kad palaipsniui vistik to imama atsisakyti didesni demesi kreipiant i profesionaluma). T.y. vertinama mazdaug taip: issaudzius N soviniu, turime X suzeistu priesu ir Y nukautu. Del to saudoma dazniausiai trumpom serijom, perdaug nesitaikant... na bendraja prieso kryptimi.
Dabar ekspromtu linko nerasiu (gugle pades, jei kam idomu), bat JAV Vietnamo karo statistika rodo, kad 1 zuvusiam vietkongininkui tenka bene 20000 (!) issautu soviniu. Priespastatant (isryskinant kontrasta) paminetina, kad jei ziuret i saudyma, ne kaip i tikimybini dalyka, bet profesionalumo reikala, tai tam paciam Vietname JAV snaiperiu "rezultatas" yra kiek maziau nei 2 soviniai vienam vietkongininkui.
Priklausomai nuo poziurio akivaizdu, kad ir ginklai turi skirtis. Jei mes manom, kad saudoma bus gerai nusitaikant su 50 proc. tikimybe, kad bus pataikyta, tai aisku, kad toks ginklas visai neprivalo saudyt serijom. Saudmenu kiekis, kuri nesiojasi karys tokiu atveju irgi nors ir norisi, kad butu kuo didesnis, taciau nera reiksmingiausias dalykas...
Tuo tarpu jei mes planuojam, kad teks issaudyt 20000 soviniu, kad kazka nukaut, tai reikia pasiimt kiek imanoma daugiau soviniu ir saudyt serijomis (nes kai paleidi serija link prieso poziciju, vis didesne tikimybe, kad i kazka pataikysi, nei kad issoves viena suvi). Siam reikalavimui visi kiti subordinuojami. Del to ginklas turi buti kuo lengvesnis, saudmenys turi buti mazi ir lengvi (nes, jei soviniai dvigubai lengvesni - reiskia ju galima pasiimti dvigubai daugiau) etc etc etc.
Sudejus visus siuos reikalavimus gauname tokius automatus, kokiais dabar ginkluotos siuolaikines kariuomenes. Lengvus, labai mazo kalibro (5,45-5,6mm), (salyginai) mazo galingumo. Tas mazas kalibras kompensuojamas specifine kulku konstrukcija (kuri, kaip mineta, yra "uzdrausta") - jos vartosi, deformuojasi ir/ar suyra sukeldamos pakankamai sunkius suzeidimus (taciau nesistengiant butinai taikinio suzaloti taip, kad jis mirtu). (Iliustracijai galima pasakyt, kad toks kalibras laikomas visiskai neadekvaciai per mazu sernu medzioklei (kurie sveria daug maz panasiai kaip zmogus etc.), kur tikslas yra gyvuna kuo greiciau pribaigti neverciant jo bergzdziai kankintis (beje, medzioklej naudojamos kulkos deformuojasi (t.y. tas leidziama))).
Kuo gi tai skiriasi nuo taikos atvejo?
Ne, savigynos atveju (irgi skirtingai nei kai kam gal atrodo) besiginanciam asmeniui irgi nera svarbu, kad agresorius mirtu. Gynybos panaudojant saunamaji ginkla tikslas yra isties vienas - kad uzpuolikas tave paliktu ramybej. Jei jis rezultate numirs - deja, bet ka padarysi. Jei jis pabegs tiesiog pamates ginkla - daug geriau. Taciau vienas esminis reikalavimas savyginos ginklui islieka - tai itin aukstas jo efektyvumas (tiesa yra ir papildomas reikalavimas, kurio negalima pamirsti - savygina neturetu kelti pavojaus aplinkiniams niekuo detiems zmonems). Kadangi absoliuti dauguma savigynos situaciju kyla kai atstumas tarp uzpuoliko ir galimos aukos matuojamas vos keliais metrais (skirtingai nei karinej situacijoj, kur paprastai yra viena kita desimtis metru), del to bet koks uzpuolimas ir uzpuolikas, kurio nepavyko atbaidyti kitais budais turi buti sustabdytas DABAR. Ten kur stovi. Nes tuos keleta metru uzpuolikas gali iveikti netgi budamas mirtinai suzeistas (vadinasi ir gali savo ruoztu suzaloti ar net nuzudyti uzpuolimo auka). Laiko itin gerai nusitaikyti (pvz. i galva), kai atstumai tokie mazi, irgi nera. Atsizvelgiant i visa tai, kaip mineta, savigynos ginklas turi buti kiek imanoma labiau efektyvus. Efektyvus ne ta prasme, kad geriausiai zudantis, bet ta prasme, kad imanomai stipriai traumuojantis uzpuolika, kad jis tuoj pat nutrauktu ataka. (Del to pvz. itin efektyvus savyginai butu elektrosoko irenginiai, jei ne vienas bet: norint juos panaudot reik prisileist uzpuolika prie pat - o tada jau gali buti per velu, - is taves shokeris gali but atimtas ir tu pats juo pavaisintas (apie tazerius, kurie leidzia panaudot elektroshoka per nuotoli ash zinau, bet jie vienashuviai - t.y. viena karta nepataikei (arba uzpuolikas tarkim apsirenges rimciau, del ko adateles nepasiekia kuno) ir lieki su "paprastu" shokeriu)).
Rezultate (bent kol kas) jokios rimtos alternatyvos saunamajam ginklui nera. Ir tas saunamasis ginklas savo ruoztu, pasikartosiu dar karteli, turi buti maksimaliai efektyvus pries uzpuolika bei kelti minimalu pavoju aplinkiniams.
Kas savo ruoztu suponuoja reikiamas technines savigynos ginklo charakteristikas: jis turi buti lengvas ir kompaktiskas (kad asmuo butu pajegus ji su savimi nesiotis savyginai), taciau maximaliai imanomai didelio kalibro, su besideformuojancioms kulkom (kas sumoj turi uztikrint siekiama stabdymo DABAR afektyvuma), salyginai nedidelio galingumo, turintis keleto soviniu detuve (5-8, max kokiu ~15, jei uzpuoliku yra keletas - nes jei jau tiek nepakanka, tai kalba eina ne apie savigyna, o apie kazkoki gauju susisaudyma).
Tai va. Atsizvelgiant i siuos skirtumus, akivaizdu, kad taikyt teises reikalavimus skirtus kariniams ginklams, civiliniams savigynos ginklams yra nelogiska, kadangi jie esminiai skiriasi. Deja, nedaug kas ta supranta (kaip iprasta - niekas net nesigilina, - "vadovaujasi" emocijom).
Ir pabaigai paminesiu dar viena itin didele problema susijusia su siu reikalavimu taikymu savigynos ginklu saudmenims, apie kuria as probegsmiais uzsiminiau, bet matyt reiktu kiek paaiskint idant ji labiau isrysketu. Kulkos besideformuodamas ir besivartydamos (ar suirdamos) praranda energija. Be to, isauga ju skerspjuvis. Pastarieji dalykai yra svarbus kalbant apie tokia kulkos charakteristika kaip skvarba. Esant kitoms salygoms lygioms kulka, kuri deformuojasi (etc.), prasiskverbs daug sekliau, nei kulka, kuri isliks vientisa ir nesideformuos. Daug sekliau. Kas savo ruoztu reiskia, kad besideformuojanti kulka pasiliks uzpuoliko kune, kai nesideformuojanti isgresh jame skyle ir nuskries toliau. Turedama beje, pakankamai energijos (tas zinoma l.priklauso nuo konkretaus kalibro), kad esant "tinkamai progai" "pergrezhti" dar viena zmogu ir ismigti treciajame.
Tokiems vokieciams prireike nemazai laiko (ir ne vieno tragisko atvejo), kad isisamonint atrodytu tokius elementarius dalykus ir leisti pardavineti savigynos ginklams skirtus saudmenis su besideformuojanciom (etc) kulkom. Vienas placiai nuskambejusiu Vokietijoj atveju, kai per policijos operacija policininkas sove i nusikalteli, kulka perskrode pastaraji kiaurai ir pataike i kita policininka. Nusikaltelis i ligonine - policininkas i morga. Pareigunas, kuris sove, viska dare teisingai - jo kaltes jokios nebuvo (jis nieko nesupainiojo, neprasove pro sali etc), nors nemanau, kad nuo to jis daug geriau jauciasi.
Kas kaltas? Gal tiesiog kvailiai istatymu kurejai, kurie nezino ka daro ir daro ka neismano? Ir visi tiek vadinamieji "specialistai", kurie isties tera profesionalumo kauke prisidengusios emocijas pumpuojancios megztosios beretes?
Vokieciams prireike laiko ir mirtinu pamoku kad tai suprast... mes gi, nors ir (daugiau maziau) kopijuojame juos ginklu civilines apyvartos reglamentavimo srityje, kaip visada keletu desimtmeciu atsiliekame... Ir matyt irgi lauksim vieno kito niekuo deto asmens lavono, kad ismoktume pamokas...
O kodel gi nepasirasius is tiesu? As tai nematau problemu pasirasyt... :)
Man visad sypsena kelia siti visi tarptautines humanitarines teises shedevrai. T.y. teise, kuri kuriama taikos metu, bet karo atvejui. Nors (bent jau man) visiskai akivaizdu, kad karo metu "pasikeicia" poziuris i absoliuciai viska, net esmines vertybes - nekalbant apie kazkokia smulkmena, kaip "leidziamos" kariavimo priemones.
Tarkim visai hipotetinis atvejis. Rusija uzpuola Lietuva. NATO realiai apart gresmingos pozos ir garsaus rekimo niekaip nesikisha (kas imho gan tiketina - bet daina ne apie tai siuo atveju). Lietuva is kazkur paima (tarkim pavogia is kinu) atomine bomba. Tarptautines sutartys (prie kuriu ir mes prisijunge) ju naudojima draudzia. Klausimas (ir cia reikia isijaust i padeti kurioje yra Lietuva tokio konflikto atveju): Ar mes ja panaudotumem?
Atsakymas is esmes visai nesvarbus. Kai kas gal sakys "taip", kiti sakys "ne". Esme ta, kad niekas sita klausima spresdamas nekreips demesio i kazkokius tarptautinius susitarimus, o vadovausis vien tikslingumu...
Kitas tiesiogiai su "draudziamu" ginklu tema susijes dalykas.
Jau pirmieji humanitarines teises dokumentai (konkr. siuo atveju Hagos konvencija) itvirtino draudima naudoti kulkas kurios pataikiusios i zmogu deformuojasi (as aisku tikslios formuluotes nepamenu bet mintis butent ta). Tai va. Realybeje... (kariniams) pistoletu soviniams tas gal ir teisinga. Bet matyt nei viena pasaulio valstybe savo arsenale neturi kulku skirtu automatu saudmenims, kurios nesideformuotu (arba dar geriau - vartytusi ir/ar suirtu). Gal todel, kad nesidefotmuojancias kulkas padaryt kiek komplikuota... o gal todel, kad jos tycia daromos tokios kokios daromos?
Situacijos absurdiskumas beje dar is stai kame: aptariami tarptautines teises aktai turi buti taikomi (yra skirti) karo atvejui ir kariauti skirtiems ginklams. Taigi jie neturetu buti taikomi taikos atvejui, t.y. ginklams ir ju saudmenims skirtiems savyginai ar tarkim pvz. antiteroristinems operacijoms. Nepaisant to, genijai teisekurininkai (Lietuvoj zinoma, bet ES taip pat ne isimtis) patariami "specialistu" (kurie eilini karta nifiga neraukia, o "vadovaujasi" emocijom) tu konvenciju nuostatas perkelia i istatymus reglamentuojancius civiline apyvarta savyginos ginklais taikos metu...
Rezultate, reikalavimai, kurie de jure turetu buti taikomi kariniams ginklams, de facto jiems netaikomi, gi tiems ginklams, kuriems sie reikalavimai de jure neturetu buti taikomi de facto taikomi yra!
Tiesa zmogui, kuris niekad nesidomejo ir nesigilino i aptariama tema, matyt kils klausimas: koks skirtumas ar tas ginklas ivardinamas kaip "karinis" ar "civilinius"? Kaip bepavadinsi, ginklas nuo to nepasikeis ir tokie "skirtumai" yra tik issigalvojimas...
Isties ne visai taip. Netgi visiskai ne. Toks skyrimas nera tik tuscias issigalvojimas.
Neneigiant to, kad dauguma savigynos ginklu gali buti naudojami karo atveju (ir atvirksciai: kariniai ginklai savigynai), taciau skirtumai tarp ju vistik esminiai. Ginklo naudojimo tikslai ir naudojimo "taktika" apsprendzia ginklo ir saudmenu technines charakteristikas (ir turetu lemti teisini statusa(!)).
Paziurekime i karo atveji ir tam skirtus ginklus.
Skirtingai nei gal kazkam atrodo, karo atveju karinio ginklo (aptariamu atveju rankinio saunamojo) tikslas nera zmogu nuzudyt (isskyrus tam tikrus specifinius atvejus). Isties jei butu imanoma pasirinkt, tai kariuomenes vadai rinktusi, kad butu kuo daugiau (pakankamai sunkiai) suzeistu, bet ne zuvusiu priesininku. Kodel? Tai juk paprasta - mires yra mires. Ji palaidojai ir viskas. Tuo tarpu kiekvienas suzeistasis reikalauja prieziuros: reikia ji isvezt is veiksmu zonos, skirt jam vieta ligoninej, skirt priziurincius zmones, naudot kitus resursus - vietoj to, kad tas visas pajegas priesininkas nukreiptu paciam kariavimo tikslui.
Humanitarines teises poziuriu suzeidimo variantas irgi priimtinesnis - nes juk buti suzeistam yra daug geriau nei mirusiam? Ane?
Kitas techninio pobudzio aspektas: rankiniu saunamuju ginklu panaudojimas siuolaikineje karyboje praktiniu poziuriu yra vertinamas kaip tikimybemis (ne sugebejimais ir profesionalumu) pagristas dalykas (ok, su isimtimis zinoma... bei atrodo, kad palaipsniui vistik to imama atsisakyti didesni demesi kreipiant i profesionaluma). T.y. vertinama mazdaug taip: issaudzius N soviniu, turime X suzeistu priesu ir Y nukautu. Del to saudoma dazniausiai trumpom serijom, perdaug nesitaikant... na bendraja prieso kryptimi.
Dabar ekspromtu linko nerasiu (gugle pades, jei kam idomu), bat JAV Vietnamo karo statistika rodo, kad 1 zuvusiam vietkongininkui tenka bene 20000 (!) issautu soviniu. Priespastatant (isryskinant kontrasta) paminetina, kad jei ziuret i saudyma, ne kaip i tikimybini dalyka, bet profesionalumo reikala, tai tam paciam Vietname JAV snaiperiu "rezultatas" yra kiek maziau nei 2 soviniai vienam vietkongininkui.
Priklausomai nuo poziurio akivaizdu, kad ir ginklai turi skirtis. Jei mes manom, kad saudoma bus gerai nusitaikant su 50 proc. tikimybe, kad bus pataikyta, tai aisku, kad toks ginklas visai neprivalo saudyt serijom. Saudmenu kiekis, kuri nesiojasi karys tokiu atveju irgi nors ir norisi, kad butu kuo didesnis, taciau nera reiksmingiausias dalykas...
Tuo tarpu jei mes planuojam, kad teks issaudyt 20000 soviniu, kad kazka nukaut, tai reikia pasiimt kiek imanoma daugiau soviniu ir saudyt serijomis (nes kai paleidi serija link prieso poziciju, vis didesne tikimybe, kad i kazka pataikysi, nei kad issoves viena suvi). Siam reikalavimui visi kiti subordinuojami. Del to ginklas turi buti kuo lengvesnis, saudmenys turi buti mazi ir lengvi (nes, jei soviniai dvigubai lengvesni - reiskia ju galima pasiimti dvigubai daugiau) etc etc etc.
Sudejus visus siuos reikalavimus gauname tokius automatus, kokiais dabar ginkluotos siuolaikines kariuomenes. Lengvus, labai mazo kalibro (5,45-5,6mm), (salyginai) mazo galingumo. Tas mazas kalibras kompensuojamas specifine kulku konstrukcija (kuri, kaip mineta, yra "uzdrausta") - jos vartosi, deformuojasi ir/ar suyra sukeldamos pakankamai sunkius suzeidimus (taciau nesistengiant butinai taikinio suzaloti taip, kad jis mirtu). (Iliustracijai galima pasakyt, kad toks kalibras laikomas visiskai neadekvaciai per mazu sernu medzioklei (kurie sveria daug maz panasiai kaip zmogus etc.), kur tikslas yra gyvuna kuo greiciau pribaigti neverciant jo bergzdziai kankintis (beje, medzioklej naudojamos kulkos deformuojasi (t.y. tas leidziama))).
Kuo gi tai skiriasi nuo taikos atvejo?
Ne, savigynos atveju (irgi skirtingai nei kai kam gal atrodo) besiginanciam asmeniui irgi nera svarbu, kad agresorius mirtu. Gynybos panaudojant saunamaji ginkla tikslas yra isties vienas - kad uzpuolikas tave paliktu ramybej. Jei jis rezultate numirs - deja, bet ka padarysi. Jei jis pabegs tiesiog pamates ginkla - daug geriau. Taciau vienas esminis reikalavimas savyginos ginklui islieka - tai itin aukstas jo efektyvumas (tiesa yra ir papildomas reikalavimas, kurio negalima pamirsti - savygina neturetu kelti pavojaus aplinkiniams niekuo detiems zmonems). Kadangi absoliuti dauguma savigynos situaciju kyla kai atstumas tarp uzpuoliko ir galimos aukos matuojamas vos keliais metrais (skirtingai nei karinej situacijoj, kur paprastai yra viena kita desimtis metru), del to bet koks uzpuolimas ir uzpuolikas, kurio nepavyko atbaidyti kitais budais turi buti sustabdytas DABAR. Ten kur stovi. Nes tuos keleta metru uzpuolikas gali iveikti netgi budamas mirtinai suzeistas (vadinasi ir gali savo ruoztu suzaloti ar net nuzudyti uzpuolimo auka). Laiko itin gerai nusitaikyti (pvz. i galva), kai atstumai tokie mazi, irgi nera. Atsizvelgiant i visa tai, kaip mineta, savigynos ginklas turi buti kiek imanoma labiau efektyvus. Efektyvus ne ta prasme, kad geriausiai zudantis, bet ta prasme, kad imanomai stipriai traumuojantis uzpuolika, kad jis tuoj pat nutrauktu ataka. (Del to pvz. itin efektyvus savyginai butu elektrosoko irenginiai, jei ne vienas bet: norint juos panaudot reik prisileist uzpuolika prie pat - o tada jau gali buti per velu, - is taves shokeris gali but atimtas ir tu pats juo pavaisintas (apie tazerius, kurie leidzia panaudot elektroshoka per nuotoli ash zinau, bet jie vienashuviai - t.y. viena karta nepataikei (arba uzpuolikas tarkim apsirenges rimciau, del ko adateles nepasiekia kuno) ir lieki su "paprastu" shokeriu)).
Rezultate (bent kol kas) jokios rimtos alternatyvos saunamajam ginklui nera. Ir tas saunamasis ginklas savo ruoztu, pasikartosiu dar karteli, turi buti maksimaliai efektyvus pries uzpuolika bei kelti minimalu pavoju aplinkiniams.
Kas savo ruoztu suponuoja reikiamas technines savigynos ginklo charakteristikas: jis turi buti lengvas ir kompaktiskas (kad asmuo butu pajegus ji su savimi nesiotis savyginai), taciau maximaliai imanomai didelio kalibro, su besideformuojancioms kulkom (kas sumoj turi uztikrint siekiama stabdymo DABAR afektyvuma), salyginai nedidelio galingumo, turintis keleto soviniu detuve (5-8, max kokiu ~15, jei uzpuoliku yra keletas - nes jei jau tiek nepakanka, tai kalba eina ne apie savigyna, o apie kazkoki gauju susisaudyma).
Tai va. Atsizvelgiant i siuos skirtumus, akivaizdu, kad taikyt teises reikalavimus skirtus kariniams ginklams, civiliniams savigynos ginklams yra nelogiska, kadangi jie esminiai skiriasi. Deja, nedaug kas ta supranta (kaip iprasta - niekas net nesigilina, - "vadovaujasi" emocijom).
Ir pabaigai paminesiu dar viena itin didele problema susijusia su siu reikalavimu taikymu savigynos ginklu saudmenims, apie kuria as probegsmiais uzsiminiau, bet matyt reiktu kiek paaiskint idant ji labiau isrysketu. Kulkos besideformuodamas ir besivartydamos (ar suirdamos) praranda energija. Be to, isauga ju skerspjuvis. Pastarieji dalykai yra svarbus kalbant apie tokia kulkos charakteristika kaip skvarba. Esant kitoms salygoms lygioms kulka, kuri deformuojasi (etc.), prasiskverbs daug sekliau, nei kulka, kuri isliks vientisa ir nesideformuos. Daug sekliau. Kas savo ruoztu reiskia, kad besideformuojanti kulka pasiliks uzpuoliko kune, kai nesideformuojanti isgresh jame skyle ir nuskries toliau. Turedama beje, pakankamai energijos (tas zinoma l.priklauso nuo konkretaus kalibro), kad esant "tinkamai progai" "pergrezhti" dar viena zmogu ir ismigti treciajame.
Tokiems vokieciams prireike nemazai laiko (ir ne vieno tragisko atvejo), kad isisamonint atrodytu tokius elementarius dalykus ir leisti pardavineti savigynos ginklams skirtus saudmenis su besideformuojanciom (etc) kulkom. Vienas placiai nuskambejusiu Vokietijoj atveju, kai per policijos operacija policininkas sove i nusikalteli, kulka perskrode pastaraji kiaurai ir pataike i kita policininka. Nusikaltelis i ligonine - policininkas i morga. Pareigunas, kuris sove, viska dare teisingai - jo kaltes jokios nebuvo (jis nieko nesupainiojo, neprasove pro sali etc), nors nemanau, kad nuo to jis daug geriau jauciasi.
Kas kaltas? Gal tiesiog kvailiai istatymu kurejai, kurie nezino ka daro ir daro ka neismano? Ir visi tiek vadinamieji "specialistai", kurie isties tera profesionalumo kauke prisidengusios emocijas pumpuojancios megztosios beretes?
Vokieciams prireike laiko ir mirtinu pamoku kad tai suprast... mes gi, nors ir (daugiau maziau) kopijuojame juos ginklu civilines apyvartos reglamentavimo srityje, kaip visada keletu desimtmeciu atsiliekame... Ir matyt irgi lauksim vieno kito niekuo deto asmens lavono, kad ismoktume pamokas...
Redelano
Kainos zinoma nuolat auga, bet kazkaip to nepastebi. Bent jau as. Paprastai nueinu i parduotuve, prisikraunu ko reikia ir susimoku kortele. Kadangi moku viena karta 50, kita karta 200 (Lt), tai tai, kad kazkas pabrango, nelabai uzkliuna... na, bendra suma matyt auga kazkiek, bet to nepastebi.
Bet va kai Delano pietauju kasdien (taupiai/neishrankiai) ir vis sumoku 7.03Lt, o paskui viena diena uz ta pati papraso 7.28... staiga supranti, kad viskas brangsta :)
Ir kita dalyka pastebejau tuo paciu. Kadangi pasikeitus kainoms reikejo keisti korteles, kuriose tos kainos nurodytos, tai is ju buvo isbraukta informacija apie porciju svorius. Taigis dabar Delano, kaip suprantu, gales neatkreipdama pirkeju demesio bet kada sumazint porcija nuo 200g iki tarkim 180g... kaina nekyla - visi patenkinti :)
Gal jau net taip ir padare.
Bet va kai Delano pietauju kasdien (taupiai/neishrankiai) ir vis sumoku 7.03Lt, o paskui viena diena uz ta pati papraso 7.28... staiga supranti, kad viskas brangsta :)
Ir kita dalyka pastebejau tuo paciu. Kadangi pasikeitus kainoms reikejo keisti korteles, kuriose tos kainos nurodytos, tai is ju buvo isbraukta informacija apie porciju svorius. Taigis dabar Delano, kaip suprantu, gales neatkreipdama pirkeju demesio bet kada sumazint porcija nuo 200g iki tarkim 180g... kaina nekyla - visi patenkinti :)
Gal jau net taip ir padare.
2008-12-02
The priority of the feminine, in men and women, is the flow of love in relationship. The priority of masculine, in men and women, is the mission which leads to freedom. Ultimately, true freedom and true love are the same. However, the journey of masculine and feminine to this unity of love and freedom is very different.
- David Deida
Revalinskas
Vakar vel zavejaus musu ziniasklaida :)
Anot jos A.Valinskas du kartus per diena keicia nuomone: ryte sake, kad teis i aplinkos ministrus tik Burksha. Po pokalbio su Kubilium sake, kad teiks Burksha ir dar viena alternatyva. O vakare vel (suprask: kvailai uzsispyre) tik Burksha. Na, cia taip viskas buvo anot ziniasklaidos.
O juk yra zmoniu, kurie net nepasigilina ir tiki...
Kas svarbiausia, tai kad tos pacios televizines zinios pateikia pakankamai informacijos, kad nuvalius nuo jos visus tuos skandalistinius kliedesius vistik yra imanoma issiaiskint, kad vyko:
Ryte Valinskas pasake, kad TPP kandidatu i Aplinkos ministrus yra ir lieka Burkshas.
Paskui pasikalbejo su Kubilium.
Tada pasake, kad siulys partijos frakcijai apsvarstyti ir teikti Kubiliui Burksha plius dar viena kandidatura idant premjeras galetu pasirinkti.
Frakcija apsvarste ir nusprende, kad vistik jokio alternatyvinio kandidato neteiks, o lieka prie anksciau pasiulytojo - Burksho.
Kai taip viska susidelioji - lyg ir nera viskas taip beprotiskai skandalingai dramatiska kaip piesia "zinia"sklaida (idomus pastarasis zodis gavos :).
Anot jos A.Valinskas du kartus per diena keicia nuomone: ryte sake, kad teis i aplinkos ministrus tik Burksha. Po pokalbio su Kubilium sake, kad teiks Burksha ir dar viena alternatyva. O vakare vel (suprask: kvailai uzsispyre) tik Burksha. Na, cia taip viskas buvo anot ziniasklaidos.
O juk yra zmoniu, kurie net nepasigilina ir tiki...
Kas svarbiausia, tai kad tos pacios televizines zinios pateikia pakankamai informacijos, kad nuvalius nuo jos visus tuos skandalistinius kliedesius vistik yra imanoma issiaiskint, kad vyko:
Ryte Valinskas pasake, kad TPP kandidatu i Aplinkos ministrus yra ir lieka Burkshas.
Paskui pasikalbejo su Kubilium.
Tada pasake, kad siulys partijos frakcijai apsvarstyti ir teikti Kubiliui Burksha plius dar viena kandidatura idant premjeras galetu pasirinkti.
Frakcija apsvarste ir nusprende, kad vistik jokio alternatyvinio kandidato neteiks, o lieka prie anksciau pasiulytojo - Burksho.
Kai taip viska susidelioji - lyg ir nera viskas taip beprotiskai skandalingai dramatiska kaip piesia "zinia"sklaida (idomus pastarasis zodis gavos :).
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)