Ne, aš nesu prieš Skirmantą. Ir aš nemanau, kad jis bus blogesnis Seimo narys nei dauguma dabartinių ir buvusių. Galbūt net geresnis, jei išties gebės išlikt principingas ir naudotis protu.
Tai ir šitas jo programos pakritikavimas nėra skirtas sumenkint. Jis greičiau skirtas tam, kad Skirmantas pats sugebėtų kritiškai pažvelgt į tas gražiai skambančias kalbas. Ir tikiuosi, kad jei jis pats šitą rašliavą kada skaitys, jis gebės peržengt per savo ego, įsigilint ir įvertint pastabas, o ne tiesiog aklai atmes...
Pradžioj bendra pastaba, kuri tinka visiems kandidatams į Seimo narius:
Seimo nario pagrindinis darbas yra įstatymų leidyba. Seimas nėra nei Vyriausybė nei savivaldybė ir jis nevykdo šių kontorų funkcijų. Seimo (ir Seimo nario) darbas leist įstatymus - t.y. nustatyti bendras žaidimo taisykles valstybėj.
Reiktų, kad vieną kartą visi Seimo nariai šitą išmoktų. Iš serijos "jei nesupratai - skaityk dar kartą kol suprasi".
Šiaip tai to žinoma dar reiktų ir mokytis, bet negi reikalausi, kad Seimo narys mokytųsi :DDD Na ar bent jau į padėjėjus pasiimtų asmenį, kuris tai išmano... o ne giminę/partietį/belenką, kaip dabar.
Dabar prie pačios programos.
Darysiu taip, kad valdžia naudotų IT efektyviai ir į įvairias paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną. Ir kuo mažiau popierių.Nesu tikras kiek čia tame yra Seimo vaidmens, bet net jei yra - rezultatas būtų blogas. Gerais norais kelias į pragarą grįstas... ;) Taip, yra paraiškų į kurias įmanoma normaliai atsakyti per 1 d.d.. Bet yra daugybė (dauguma, spėčiau) kur tas neįmanoma. Taip, efektyvus IT panaudojimas tą matyt gali pagreitint lyginant su tuo, kas yra dabar. Bet ne tiek, kad tai, kas dabar trunka mėnesį užmtų dieną. Jei realiai tą įvedus - kokybė būtų katastrofiška.
O bent mano nuomone - sprendimų kokybė yra svarbiau nei laikas. Nes prastų sprendimų ištaisymas kainuoja papildomai tiek pinigų, tiek laiko. Ir dar nervų.
Naudosiuosi rodikliais ir matuosiu savo padarytą darbą skaičiais.Kiekybiniais rodikliais įmanoma pamatuot tik kiekybę. Ok, kartais ir kokybę, bet dažniausiai pastaroji neturi akivaizdžios skaitinės išraiškos. O jei dirbsi tik dėl to, kad pasidėtum dar viena pliusą į ataskaitą... :/
Mintis gera, bet dar reik ties ja padirbėt. Sugalvot taip pat ir kokybinius kriterijus.
Užtikrinsiu, kad reguliavimas būtų prevencinis, o ne represinis.Šitą užskaitau. Nors mano galva, jei reguliavimas kokybiškas prevencija kaip tokia nereikalinga. T.y. nereik prevencijos (užkardymo), jei nėr poreikio kažką daryt blogai.
Stiprinsiu ryšį tarp mokslo ir verslo visuomenės. Žmonės turi mokytis to ko reikia.Geriausia, ką čia galima padaryt, tai nedaryt nieko. Kuo mažiau valstybė kišasi, tuo geriau. Žmonės patys ne idiotai - susiorientuos.Verslas irgi ne idiotai. Ir net universitetai ne idiotai :)
Sudarysiu sąlygas plėstis verslo technologijų bazei, didinsiu jos naudojimo efektyvumą.Ditto.
Remsiu iniciatyvas trumpinti aukštojo mokslo trukmę.Ditto.
Švietimo įstatyme numatysiu daugiau galimybių daryti svarbius sprendimus tiems, kurie geriausiai supranta ir pažįsta savo vaikus – tėvams.Šitas man patinka :)
Sistema padedanti tėvams surasti darželį ir vietą jame veiks.Ne Seimo nario darbas.
Labai svarbu pasirūpinti išvažiavusiais lietuviais. ”Lietuvio korta” gali būti sprendimas padėsiantis jiems užsienyje.Pataikūnas :/
Jie rūpinasi savimi patys. Išvažiuodami ir susirasdami gyvenimą ten, kur jiems geriau. Kam dar kažkaip jais papildomai "rūpintis". Užteks to nanny-state'izmo.
Užsienio atstovybių pagrindinis rūpestis bus ten gyvenantys lietuviai. Pasirūpinsiu, kad atstovybės savo piliečiams ar “lietuvio kortos” turėtojams į jų paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną.Va čia tai visiška nesąmonė. Su visa pagarba. Atstovybių reikalas ir "pagrindinis rūpestis" yra atstovaut šitą valstybę. Supranti? Valstybę. Visus mus čia gyvenančius ir mūsų visų bendrus interesus. Saugumo, ekonominius, politinius. O ne rūpintis keletu tūkstančių lietuvių kurie emigravo į vieną ar kitą šalį.
Nejau išties reikia tai aiškint ant pirštų?
Ir tai nelabai Seimo nario darbas... Užsienio politika tai Prezidentas ir URM.
Padarysiu taip, kad verslininkai rūpintųsi savo verslu, o ne tuo kaip sumokėti mokesčius ir drebėti dėl galimai padarytų klaidų. Įgyvendinsiu “vieno mygtuko” principą – paspaudei ir su valstybe atsiskaityta.Užskaitau. Nors nesu visai tikras dėl to "padarysiu".
Viešajame sektoriuje informacinėse sistemos diegsiu kaip įmanoma daugiau atvirojo kodo programinę įrangą.Vėlgi, skamba gražiai, bet reikia truputį pasigilint į situaciją. Atviras kodas turi daug privalumų. Bet jis turi ir l.didelį minusą - nėra kas atsako už softo priežiūrą iškilus bėdoms, atnaujinimą, bugų gaudymą ir kt.
Manau, kad jei pats pasigilinsi, suprasi, kad tai ne taip paprasta.
Pasirūpinsiu, kad autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas gintų autorius, o ne jų atstovus.Ok. Tik kad niekur pasaulyje tas nepavyksta... Bet stengtis reikia.
Žmonių išmintis ir žinios bus naudojamos taip, kad naudą neštų visiems, o ne tik tarpininkamsMano galva čia tuščias lozungas. Ir labai jau soclialistisnis.Ekspropriatorių ekspropriacija etc.
Rūpinsiuosi menininkais, o ne veltėdžiais, apsimetančiais menininkais.Jei paimi puse kibiro vandens ir supili i kita puse kibiro vandens... kaip Tu juos paskui isskirsi? Šiaip mano nuomone menas išvis ne valstybės reikalas, bet net jei manysim, kad yra - kokiu būdu Seimas nustatys sortiravimo į tikrus ir netikrus menininkus sistemą aš neįsivaizduoju.
Menas Valstybei duoda pakankamai naudos tuo, kad yra menu, o ne pinigais, kurie turi skatinti kūrybą. Todėl remsiu kuo mažesnius mokesčius menininkams arba apskritai jų panaikinimą.Pirmas "sakinys" man nesuprantamas, tai aš jo nekomentuosiu.
Bet va dėl mokesčių... kuo Tau nusikalto vargšas suvirintojas... ar dažytojas... ar neurochirurgas... ar duobkasys... ar dar krūva įvairiausių žmonių, kuries turės mokėt mokesčius. Tuo, kad "menas yra menas", o darbas tai čia šiaip... fignia?
Apibendrinant:
Vertinu pastangas, bet kol kas Tamstai trūksta žinių.
Geri norai yra pagirtina. Ir jei sąžiningai, kaip Seimo nariui gal net pakankama. Su sąlyga, kad yra ir noras mokytis.
Semkės.
Pakomentuosiu tamstai kelis punktus, kuriuos išmanau, kadangi turėjau su tuo pakankamai reikalų. Tikiuosi, kad niekas nepalaikys to kokiomis nors agitacijomis.
AtsakytiPanaikintiDėl užklausų vykdymo trukmės - tai tipinis rodiklis visur, kur tik kokios nors užklausos vykdomos. Ir ji paprastai skaičiuojama, imant pilną užklausos vykdymo trukmę, įskaitant ir visus klaidų apdirbimus. Tai yra visiškai įprastinis ir labai patogus rodiklis.
Dėl rodiklių bendrai - kokybiniai rodikliai irgi yra skaitiniai. Skaičius - nebūtinai kiekybė, jis taip pat gerai gali rodyti ir kokybinius dalykus. Kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai vieni nuo kitų skiriasi ne kokiu nors buvimu skaičiumi, o tiesiog tuo, kad vieni matuoja proceso rezultatą tiesiogiai, o kiti būna išvestiniai (pvz., pagamintų detalių skaičius - kiekybinis, o santykis tarp kokybiškų ir nekokybiškų detalių - jau kokybinis rodiklis).
Dėl atviro kodo - IBM, Novell, Oracle - tai yra tokie pavadinimai, kuriuos vertėtų žinoti. Rimtų atviro kodo tiekėjų yra daug ir jie atsako ne menkiau, nei uždaro kodo tiekėjai. Tarp kitko, šitas tamstos blogas - irgi ant kažkokios atviro kodo OS dirba.
Smagu žinoma, bet vis tik vis tik... leisiu sau su kai kuom nesutikt.
AtsakytiPanaikintiDėl užklausų: kaip rašiau, jos įvairios būna. Jei "užklausa" - tai tiesiog info pateikimas, tada žinoma, kad tos vienos dienos turėtų pakakt (dažniausiai).
Bet jei suprasim ta sąvoką plačiau, tai problema ta, ka kai kalbam apie "valstybinį sektorių" užklausos dažnai susijusios su administracinių sprendimų priėmimu. Na o jie vis tik kiek sudėtingesni, nei banko sprendimas išduot ar ne paskolą. Bent jau savo priėmimo tvarka. Galima tą matyt paprastint ir trumpint. Ir net reikia. Bet kaip negali tikėtis kad teismas visus sprendimus priiminės per dieną, taip pat naivu tikėtis, kad visos užklausos bus atsakytos per dieną.
Dėl rodiklių: aš rašiau, kad kai kuriuos kokybinius rodiklius galima išreikšt skaičiais. Ne visus.
Pavyzdys apie detales skamba gražiai, bet... valstybės fabrikas gamina ne detales, o sprendimus. Jų kokybė (jos trūkumas) nėra tokia akivaizdi, kaip neveikiančios indaplovės... Žinoma galima ieškot kokių nors išvestinių rodiklių kad įvertint tą kokybę (pvz tikslinės grupės apklausa apie jų pasitenkinimo pokyčius) - tas paprastai ir daroma... Na, bet nėr tas taip paprasta, kaip dalinimas vieno detalių skaičiaus iš kito.
Dėl atviro kodo: šitas mano blogas - ne valstybinė institucija :)
Žinau, kad madinga galvot, kad valst. institucijose vieni kvailiai, bet taip nėra. Ir tas atviro kodo platesnio naudojimo klausimas, kiek žinau vis keliamas... bet sprendimas dar nerastas. Ilgainiui gal tas kažkaip išsispręs. Anyvay - tai ne Seimo nario darbas ;)
Teismo sprendimas nėra užklausa :) O informacinės užklausos versle neretai vydkomos per minutes :)
PanaikintiValdžios įstaigose dabar užklausos atsakymo maksimalus terminas yra 10dd. ir didesnę laiko dalį neretai trunka tiesiog laukimas, kad tą laiką išlaukti ir neatsakyti per anksti.
Iš savo praktikos žinau, kad pvz., VMVT ne tik užklausą atsakyt sugeba per dieną, bet ir visą patikrinimą su visais rezultatais per 2dd. padaro padaro su išvadomis ir sprendimais. Nereikia nuvertinti tų, kas moka dirbti.
Dėl rodiklių - paslaugų veikimas matuojamas būna vienareikšmiškai - nustatomas SLA ir matuojama atitiktis. Metodų matavimams yra labai daug ir netgi sudėtingiausius atvejus praktikoje galima išmatuoti labai nesunkiai.
Dėl atviro kodo - giliau pažvelgus į tą problematiką, klausimas ten labai paprastas savo gilumine esme: uždaras kodas kainuoja daug pinigų, tai atsiranda schemelės atkatams. Tai smarkiai susiję su įstatyminiais reguliavimais, tarp kitko :)
Define užklausa.
PanaikintiKaip jau sakiau, jei žodis "užklausa" reiškia kreipimąsi, į kurį norimą gauti atsakymą, plačiausia prasme, tai 10 d.d. būtų bendrasis terminas. Yra krūva specialiųjų gerokai ilgesnių - tereik pavartyt įstatymus. Teismo sprendimas ne užklausa. Bet administracinis sprendimas arčiau teismo sprendimo nei informacinės užklausos. Pvz. kreipimasis dėl leidimo ar licencijos išdavimo - užklausa ar ne? Jei ne, tada galim matyt kalbėt apie termino trumpinimą nuo tų 10 dienų iki mažiau, diegiant kokybiškesnį info valdymą bei keliant kvalifikaciją tų, kas dirba. Bet 1 diena vis tiek bus įmanoma toli gražu ne kiekvienu atveju.
Vertinu tamstos optimizma dėl rodiklių ir kokybės pamatuojamumo. Rimtai. Bet pačiam kada nors teko rimčiau susidurt pvz. su sprendimų poveikio vertinimo metodika? Taip, žinoma, kad metodikos yra. Ir žinoma, kad viską galima įvertint. Ir jei labai pasistengus galima netgi kūrybingai prisigalvot, kaip tai išreikšt skaičiais.
Tik tai nėra taip paprasta, kaip, susidaro įspūdis, Jūs ir Skirmantas įsivaizduojat :)
Dėl a.kodo: Perėjimas prie atviro kodo nepanaikins atkatų galimybių... bet gal jas (ir juos) sumažintų.
Aš tik pasikartosiu - nereik manyt kad valst. institucijose vieni kvailiai (+ korumpuoti) sėdi ir niekad apie tai nesusimąstė ir tik blogeriai cia tokie protingi ir gebantys viską iš pagrindų pakeist tik prileisk juos ;)
Aš šiaip nedirbu IT srity, tai žinoma nežinau visko labai detaliai, bet kažkaip man vaidenasi, kad ten didžiuma reguliavimo poįstatyminiais aktais...
Ponas LTSR, tamsta klausiate, ar man teko susidurt :D Aš 10 metų visokius ten metodus diegiu visokiose organizacijose, o tamsta man sakote, kad tai nėra taip paprasta :D Taip, tai tikrai nėra paprasta, bet tai nereiškia, kad to nereikia daryti :D
PanaikintiO užklausa tėra užklausa - tai bendrinis pavadinimas įvairiarūšiams kliento užklausimams - ir informaciniams, ir kitiems. Žinoma, kad skirtingos užklausos vykdomos skirtingai, tad ir vykdymo laikai skiriasi. Paprastai būna išskiriami keli variantai darbų ir kontroliuojami paskirai, pvz., RFI (informacija), RFS (paslaugos suteikimas), RFA (leidimas).
Čia tos 1 dienos kontekste nagrinėjimo vertos pirmiausiai informacinės užklausos bei leidimai pagal dokumentus.
Gerai organizuotose inspekcijose, kaip minėta VMVT, pirmam tipui gali pakakti nuo minučių iki valandų, antram tipui - 2-3 dienos vykdant patikrinimą vietoje ir iki 10-20 dienų vykdant mikrobiologinį patikrinimą (kol kultūros sužels), trečiam tipui - jau būtų su didele variacija (nuo valandų, duodant leidimą pagal dokumentus iki savaičių, esant mikrobiologinio patikrinimo poreikiui) priklausomai nuo leidimo tipo.
Bendru atveju galima nusistatyti paskirus rodiklius pagal užklausų tipus, terminus klientų informavimui (ten visur galima dėti 1 dieną) bei bendrą išvestinį rodiklį (pvz., vidurkį), kaip aukšto lygio rodiklį.
Kaip matom, praktinio atvejo analizėje viskas sustatoma, tik reikia žinoti, kas ir kaip daroma. Aišku, tai nėra vaikiški žaidimai, tas tiesa :)
O dėl atviro kodo, tai daug čia kalbų būtų, jei gilinsimės. Yra ir įstatyminių, ir poįstatyminių, ir dar belenkokių dalykų.
Tai apie ką tada ginčas? :)
PanaikintiPone Rokiški, pats gi pritariate mano nuomonei: bystro skazka raskazyvajetsa da ne bystro delo delajetsa. Tą reikia daryt (ir daryt iš tikrųjų, o ne pro forma, kaip dabar yra deja), bet tie visi naivus kandidatų šūkiai "aš čia viską tuoj... tik mane prileiskit" dažniausiai ir lieka tik šūkiais.
Kaip jau rašiau - mano tikslas visai nebuvo supeikt Skirmantą. Labiau atkreipt dėmesį, kad (mano nuomone) daugoka naivumo.
O vis tik, pagalvojau. Jei skaitysit dar.
PanaikintiPonas Rokiški, kaip Jūs realiai įsivaizduojat šito va įgyvendimą: "Naudosiuosi rodikliais ir matuosiu savo padarytą darbą skaičiais". Paimkim tik siaurą sritį kuri tačiau yra tiesioginis Seimo nario darbas - įstatymų leidyba. Kaip Jūs tą matytumėt?
Nes aš sąžiningai pasakysiu - aš nežinau. Tie duomenys, kuriuos dabar galima rast: kiek posėdžių dalyvauta, už kiek įstatymų balsuota, kiek projektų parengta - jie realiai nieko nepasako, nes neaišku ar jie rodo veiklą ar tik jos imitaciją (ką daugybė seimanarių daro, mano nuomone).
Aš įsivaizduoju, kad net trumpas atsakymas šia tema gautųsi gerokai ilgas, tai jei nemanot kad verta rašyt čia komentaruose - parašykit apie tai savo bloge.
Pasikartosiu: čia nėra "iššūkis" iš serijos "jei jau toks protingas, tai davai parodyk"... čia rimtas klausimas, nes, kaip sakiau - aš nelabai įsivaizduoju kaip tą padaryt, o manau tokios... na jei ne metodikos, tai bent jau kažkokių principinių gairių turėjimas tam, kad vertint Seimo narių (ne vien šio konkretaus) darbą manau būtų labai geras dalykas.
Aš apie rinkimus ir kandidatus čia nekalbu, ponas LTSR. Nes jei kalbėčiau apie tai, tai būtų labai daug ir smarkiai kitaip :D
PanaikintiČia tiesiog kalbu apie tuos dalykus, kur turiu patirties - t.y., rodiklius, procesinį valdymą ir pan., nes tamsta užkabinote išties įdomius klausimus.
Įstatymų priėmimas yra labai įdomus dalykas - savo esme jis turi projektų valdymo požymių (t.y., vienkartiniai veiksmai), bet kartu yra reguliacinis, t.y., savo esme kuria ne produktą, o keičia kitus procesus. Iš esmės, tai atitinka klasikinį PDCA ciklą, naudojamą veiklos gerinimui. PDCA atveju matavimai yra daromi paprastuoju būdu: lyginami gerinamos srities rodikliai prieš ir po. Kaip pvz., jei yra supaprastinamas statybų reguliavimas, tai galima pamatuoti vidutines statybos leidimo išdavimo trukmes prieš įstatymo pakeitimą ir po įstatymo pakeitimo.
Tamstos minimi skaičiai apie sudalyvautus posėdžius - tai amžina bėda, nes jie išties nerodo jokio rezultato. Tai kiekybiniai rodikliai visame blogume. Panašūs rodikliai yra tinkami tik vienu atveju - kai yra pereinamasis etapas nuo nieko nematavimo ir visiško bardako prie realaus procesinio valdymo. Darant tvarkingai, matuojamas turi būti rezultatas ir skaičiai turi būti kokybiniai.
Čia galima kalbėti apie visos valstybės matavimus - kadaise Commonsense.lt apie tai yra rašę nemažai. Viršutinio lygio rodikliais galėtų būti kad ir tokie skaičiai, kaip darbo vietos (būtent pozityvinis, darbo vietų, o ne bedarbystės lygis), sergamumas, gyvenimo trukmė, naujai įsteigtų ir sėkmingai dirbančių po metų įmonių dalis, etc.. Čia nemažai galima prigalvoti įdomių dalykų.
Paskui su tokiais esminiais rodikliais būna sudaroma hierarchija su žemesnio lygio rodikliais. Pvz., naujų ir sėkmingai po metų dirbančių įmonių dalis po savim gali turėti tokius rodiklius, kaip įmonės steigimo trukmė, mokesčių sumokėjimo išlaidos per 1000 litų matuojamos įmonių grupės pajamų, NT įsigijimo trukmė, aukštosiose mokyklose paruoštų naujų specialistų įsidarbinimo pagal profesiją trukmė ir dalis, etc..
Žinoma, kad visa tai yra gana kompleksiniai dalykai. Praktinėmis Lietuvos sąlygomis per keletą metų įmanoma padaryti pirmus žingsnius link tokio valdymo, pradedant matuoti bent kažką prasmingo.
Tas matyt mums padėtų vertinti viso Seimo darbą (jei sugebėtumėm kažkaip atriboti kitų veiksnių poveikį) arba (gal) jo daugumos darbą, bet čia dar labai didelis žingsnis iki atskiro seimūno veiklos rezultatų skaitinės reikšmės.
PanaikintiBeje, gerb. Rabinovičiau, Jums tekę susipažinti su nauju (pernai/užpernai) sukurtu/įvestu valst. institucijose "į rezultatus orientuotu valdymu", kurį sukūrė MPT? Įdomu būtų išgirst nuomonę :)
p.s. Ne LTSR, o LTSR.LT :)
Cia LTSR + LT = LTSR.LT
MPT padarė labai didelį poslinkį link valdymo pagal tikslus. Tai pirmi žingsniai, bet jei bent kažkiek šitas reikalas bus tęsiamas, tai pokyčiai greitai pasijus.
PanaikintiKol kas dauguma institucijų planuojasi pagal kriterijus, kuriuos pačios įsivardina, o tie kriterijai yra kiekybiniai, o ne kokybiniai (t.y., pagal tai, kiek dokumentų prigamino, o ne pagal tai, kokia nauda gavosi). Tačiau tai visgi žingsnis pirmyn, nes bent jau kažkokie planavimo požymiai dabar yra.
Bet kai (ar jei) tais kriterijais taps rodikliai, tai ir gausis realus rezultatas. MPT eina link to, nors kiek žinau, visos institucijos dėl to baisiai niršta ir priešinasi iš paskutiniųjų.
Tas pasipriešinimas labai suprantamas - joks stagnatorius nenori, kad kažkas galėtų objektyviai įvertinti šūdmaliavimus :D
Nors aš iš principo sutinku su Tamstos vertinimu ir irgi manau, kad tai pokytis į gera... ar noriu tikėti, kad gali būti tokiu pokyčiu, vis tik...
PanaikintiNepaisant visų gerų MPT norų su tuo visu reikalu ne viskas gražu ir bent aš neduočiau nukirst rankos, kad "pokyčiai pasijaus".
Didelis "vargas" su valstybine sistema tas, kad ji grindžiama teisės aktais, kurie turi hierarchiją ir institucijos negali nieko daryt, jei neturi tam teisinių įgaliojimų. Dėl to darant esminius pakeitimus, sistema turėtų būti keičiama visa (pradedant nuo Valstybės tarnybos įst, Viešojo administravimo įst ir keliaujant žemyn per visokias Strateginio planavimo metodikas iki kontorėlių direktorių įsakymų) - o tai išties labai labai didelis darbas. MPT tą lyg ir pabandė... pabandė padaryt šiokius tokius judesius įstatymų keitimo linkme, bet kai nieko nesigavo... spjovė į visus įstatymus ir pakeitė kelis poįstatyminius aktus. Dėl to dabar turim situaciją, kai kai kurie tos reformos aspektai sakykim taip... kelia abejonių dėl atitikimo galiojantiems įstatymams.
Kita bėda - tai buvo atlikta tamsiai. Realiai be jokių normalių paaiškinimų kas, kaip ir kodėl čia daroma, be nieko (ok, formaliai tai lyg ir buvo atlikta - nepasakyčiau, kad labai gerai). Suprantu, kad lengva nurašyt viską stagnacijai, bet kai paprastas valst. tarnautojėlis nesupranta kas čia vyksta ir kam to reikia (o jei tiksliau - jam atrodo, kad jį vėl eilinį kartą nori išdulkint)... rezultatas gaunasi š vertas.
Jis toks ir gavosi. Bent kol kas visa graži idėja tapus farsu - imitacija. Tikslai įvardinami, vertinami rezultatai etc... bet tik dėl vaizdo. Veikia taip pat "gerai", kaip kad veikia poveikio vertinimo sistema valstybiniam sektoriui. Niekaip.
Ponuli, kadangi savo bloge aš pamačiau tamstos pasakojimus, kaip aš esą čionai su tamsta sutikau dėl kažko, o taip pat kad aš tamstai kažko ten nepaaiškinau, tai aš jau tamstai nekomentuosiu, nes prasmės tame jau nematau.
PanaikintiTamstos pasakojimai apie tai, kaip MPT planavimo metodai neatitinka įstatymų ar kad reikia aiškinti, jog planavimas turi būti prasmingas, o ne statant vietoj tikslų lėšų įsisavinimą - žemiau plintuso.
Tuomi jums linkiu sėkmės ir atsisveikinu.
Contra factum non datur argumentum.
PanaikintiMano "pasakojimai" kaip juos vadinat, grįsti geru nykios situacijos žinojimu...
Tuo tarpu Jūsų samprotavimai - jie gražūs, ir jie teisingi. Bet taip pat jie nelabai siejasi su valstybinio sektoriaus realybe. Svajones, kad "seną pasaulį sugriausim, naują pastatysim, tereikia panorėt"... deja tai nesigauna taip parastai. "Deja" sakau visai nuoširdžiai... ir jei sąžiningai - su liūdesiu.
O šito viso tamstos ego-tripo aš likau nesupratęs :/
Pabėgimas nuo diskusijos stiliuj "tu durnius - aš protingas" - va būtent tai, gerbiamasai, ir yra žemiau plintuso. Aš net nežinau kaip reaguot :/
Ačiū už kritiką. Jau keletą kartų skaičiau, bet vis neprisiruošiau išsamiau pakomentuoti:
AtsakytiPanaikinti[...]Darysiu taip, kad valdžia naudotų IT efektyviai ir į įvairias paraiškas atsakytų per 1 darbo dieną. Ir kuo mažiau popierių.[...]
Sprendimus daryti per vieną dieną ir nesiūlau. Atsakymus į paraiškas galima siųsti per vieną dieną. Galbūt netiksliai apibrėžiau, kas tos paraiškos? Na, pavyzdžiui atsiųsti įmonių sąrašą, kurios buvo įkurtos per pastaruosius metus kokiu nors adresu. Arba atsiųsti kokius nors su manimi susijusius duomenis. Arba kiek ir kokių leidimų reikia norint pradėti statyti komercinės paskirties pastatą, kur nors užmiestyje. Geriausia būtų, jei tokias standartines užklausas žmonės patys galėtų atlikti bendraudami su kokiu nors serveriu.
Apie rodiklius geriau nei su Rokiškiu čia padiskutavote daugiau nepasiūlysiu. Nebent pasakysiu, kad viskas atrodo labai sudėtinga, kai žiūri į bendrą paveikslą ir kai ieškai vaisto nuo visų ligų. Reikia gilintis į kiekvieną procesą, surasti jam rodiklius, tada keliauti grandimi į viršų (arba į apačią) ir tikrinti ar pasirinktų rodiklių kaita tiksliai apibrėžia pokyčius tuose lygiuose ir ar apibrėžia juos pakankamai - jei ne, tai taisyti rodiklius arba įtraukti papildomus (būtent tokia tvarka: taisyti ir tik tada, jei nepavyksta pataisyti - kurti naujus).
Bet kokia informacija gali būti aprašoma meta-informacija, tik rodiklių atveju ta meta-informacija turi būti aiškiai suprantama, aiškiai pamatuojama. Meta-informacijos turi būti mažiau (kiekybiškai) nei informacijos (pvz. akcijos kaina yra meta-informacija, o paaiškinimai kodėl ji tokia: prognozės, rinkų pokyčių kokie nors indeksai (kas irgi yra meta-informacija) yra informacija iš kurios gaunama akcijos kaina).
Beje, yra netgi būdų pamatuoti kūrybiškumą. Pabandykite sugalvoti kaip pats.
[...]Nors mano galva, jei reguliavimas kokybiškas prevencija kaip tokia nereikalinga. T.y. nereik prevencijos (užkardymo), jei nėr poreikio kažką daryt blogai.[...]
O kas yra tada reguliavimas? Čia galima pažongliruoti žodžiais ir pasakyti, kad geriausias reguliavimas yra prevencija.
Čia ne žongliravimas žodžiais :)
PanaikintiReguliavimas reiškia žaidimo taisyklių nustatymą.
Prevencija reiškia galimų tų taisyklių pažeidimų užkardymą.
Iš esmės prevencija patenka į reguliavimą kaip ir baudimas, bet mano mintis ir yra ta, kad tinkamai sureguliavus kažkokios scialios "prenvencijos" kaip tokios reikėt neturėtų...
Išties galėčiau labai daug kalbėt apie tai koks turi būt reguliavimas, nes teisėkūra mano arkliukas tai žinok net tingiu pradėt. Gal kada kitą kartą :)
Kitą tai kitą. O prevencija prevencijai nelygu: pavyzdžiui apsirengiame didesnės šiluminės varžos rūbus atvėsus orams, kad nesušaltumėm. Didesnės šiluminės varžos rūbai, tai prevencija sušalimo rizikai valdyti. Kitos prevencijos pavyzdys: prekiavimo alkoholiu uždraudimas rugsėjo pirmąją.
PanaikintiKaip Jūsų pavyzdyje atrodytų baudimas? Nesirengei šilčiau, dėl ko peršalai... ir už tai tave dar tėvai lupa? :)
PanaikintiSuprantu alegorijų vertę, bet ne visad jos tinka.
O dėl draudimo rugsėjo 1-ajai.
Šiaip tai ydingos "prevencijos" kabutėse pavyzdys - tobulas reguliavimo, kuris nepasiekia ir negali pasiekti savo suformuluotų tikslų (aš net linkęs manyti, kad jo efektas gali būt atvirkščias postuluojamam*) ir skirtas ne spręsti problemą, bet jaustis geriau ir imituoti veiklą, pavyzdys... :/
Principų lygmeny toks reguliavimas žinoma vargiai dera su liberaliom vertybėm, bet jau bala jas nematė, tas vertybes :)
_________________________
* Viena vertus dėl to, kad kai žinoma, kad vieno ar kito dalyko negalėsi gauti pagal poreikį - užsiperkama su atsarga (kaip skalbimo miltelių tarybiniais laikais), bet jau kai imama gert stengiamasi išgert viską. Kita vertus dėl... ai, tereikia nepatingėt, bent kažkiek rudimentiškai pasidomėt prohibicija JAV ir viskas tampa aišku apie tokio pobūdžio reguliavimo pasekmes.
[...]
AtsakytiPanaikintiStiprinsiu ryšį tarp mokslo ir verslo visuomenės. Žmonės turi mokytis to ko reikia.
Geriausia, ką čia galima padaryt, tai nedaryt nieko. Kuo mažiau valstybė kišasi, tuo geriau. Žmonės patys ne idiotai - susiorientuos.Verslas irgi ne idiotai. Ir net universitetai ne idiotai :)
[...]
Nesikišimas irgi politika. Bet reikia mokėti nesikišti.
[...]Sistema padedanti tėvams surasti darželį ir vietą jame veiks.
Ne Seimo nario darbas.[...]
Bet tą įtakoti mechanizmų atrasti galėtų.
Dėl Lietuvio kortos: jiems mūsų nereikia, bet mums jų reikia, bet jiems atsibodo tai girdėti. Reikia, kad jiems mūsų reiktų, bet ne represinėmis priemonėmis.
Dėl užsienio atstovybių rūpesčių: "mes turime arklius - kam mums dar kažkokie automobiliai?"
Atstovybės Lietuvą gali atstovauti padėdamos savo piliečiams toje šalyje, tai būtų puikus puikaus atstovavimo pavyzdys.
Dėl atviro kodo: aš suprantu kaip tai nelengva ir vien dėl Rokiškio paminėtų priežasčių. Mes nemažai diskutavome ta tema (ir šiek tiek dėl autorinių teisių) konferencijoje "Atviros informacijos kaina", ten turiu labai ilgą komentarą - puikią diskusijos pradžią. Siūlau prisijungti ten.
Dėl menininkų: tai jei tai ne valstybės reikalas, tai kodėl valstybė reikalauja iš jų mokesčių?
Dėl to sakinio, kurio nesupratote ("Menas Valstybei duoda pakankamai naudos tuo, kad yra menu, o ne pinigais, kurie turi skatinti kūrybą.") - išties sudėtinga jo struktūra, paparsinsiu: menininko kuriamas menas yra vertė valstybei; nepiniginė vertė valstybei, tokia vertė, kaip asmens laisvė reikšti mintis, fundamentali vertė sudaranti prielaidas turėti žmonėms bendrus tikslus; menas valstybei neturi būti vertė mokesčių pavidalu, nes pakankamai vertės valstybė gauna iš paties meno; pinigai, kuriuos menininkai užsidirba už savo meną turi padėti jiems kurti toliau. Čia kaip verslas ir universitetai - valstybei derėtų mažiau kištis.
Dažytojai ir suvirintojai taip pat gali tapti menininkais ir pareikšti, kad mokesčių nemokėsią, bet, manau, galima juos atkalbėti nuo tokių idėjų konkrečiais sprendimais, kurie kurtų vertę menininkui bet ne suvirintojui ar dažytojui.
Bet pripažinsiu, jog ši idėja pati žaliausia.
Ačiū ir už apibendrinimą. Žinių trūksta visiems, ir kuo daugiau jų turim, tuo labiau jų trūksta (perfrazuojant žymią frazę).
Ir vistiek labai malonu, kad praėjau jūsų Seimo nario testą, kad aprūvinote. Dabar dirbti ta linkme paskatos dar didesnės!
Dėl mokėjimo nesikišt:
AtsakytiPanaikintiPrašau paaiškint. Nes man atrodo, kad nesikišti reiškia nesikišti - t.y. nedaryti jokių bergždžių judesių rankomis.
Dėl mechanizmų įtakojimo:
Taip, Seimo nariai, kaip rodo praktika, randa daug visokių mechanizmų įtakoti... Keista, bet aš manau, kad tai blogai. Na, nebent Jūs turit omenyje kažkokius įstatymų pakeitimus.
Dėl emigrantų:
Manykim, kad tai pasaulėžiūros skirtumas. Mano galva visos tos kalbos apie emigraciją kontraproduktyvios - reikia stengtis ne kovot su ja ar bandyt pritraukt atgal ar dar kažkaip. Manau reik tiesiog rūpintis, kad čia šitoj šaly gyvent būtų nešūdina - tada ir nieks važiuot niekur nenorės ir išvažiavę norės grįžt.
O šiti bandymai juos viliot it muses medumi... hmmm... "Kas Tėvynę praras / kitos neišmels atgailėję" ir "Ask not what your country can do for you - ask what you can do for your country" - jei jie tik tiek ir lietuviai, kad be medaus jiems ta Lietuva nereikalinga... so be it.
Šiaip aš ne prieš lietuvio kortą - aš tiesiog nelabai įžiuriu tame realios naudos apart to "feel good" efekto.
Dėl atstovybių:
Manau, kad Tamsta stipriai pervertinat jų pajėgumus. Ir šiaip - jų darbas vis tik Lietuvos užsienio politika.
Dėl kodo:
Šiaip aš tik į tą ir bandžiau atkreipt dėmesį, kad iš žono žiūrint viskas visad atrodo gerokai paprasčiau. Dažniausiai dėl to, kad nežinomos visų detalių.
Dėl menininkų:
Aš tiesiog manau, kad menininkas valstybės požiūriu iš esmės neturėtų skirtis nuo santechniko. Jis moka mokesčius - kažką už tai gauna. Tie visi žaidimai "va čia kūryba, o čia darbas" manau yra ydingi savo esme. Jei tu sukuri produktą ar suteiki paslaugą... koks skirtumas kaip tu tą pavadinsi.
Tai ką Jūs rašot apie nepinigines vertes skamba gražiai, bet mano galva tai tuščia. Nes nori ar nenori, bet kaip gražiai Jūs su Rokiškiu man įrodėt - šiais laikais viskam galima surast rodiklius. Ir meno vertės rodiklis yra pinigai - jei vienas paveikslas kainuoja brangiau nei kitas Sothebys - reiškia jis labiau menas.
Aš matyt šiuo požiūriu ekstremistas, bet aš jau kažkur tą rašiau - mano galva menas ne valstybės reikalas. Jis turi išsilaikyt pats parduodamas savo kūrinius / teikdamas paslaugas arba ji gali remti mecenatai. Bet ne valstybės reikalas nustatinėt kas čia labiau menas, o kas mažiau ir kam kiek pinigų skirt.
Čia nebuvo joks testas - tiesiog keli mano pamastymai ekspromtu, kuriuos manau galbūt Jūms būtų įdomu išgirst. Man tiesiog visad atrodo, kad mokomės ne jausdamiesi dvigubai protingesni už aplinkinius, o stengdamiesi kaskart pasiimt kažką naujo net tose situacijose, kai kiti sako "ai, čia aš viską ir taip geriausiai žinau".
[...]Čia nebuvo joks testas - tiesiog keli mano pamastymai ekspromtu[...]
PanaikintiNa, gerai, padėkosiu dar ir gal kokį trečią kartą: AČIŪ! :) Aš nuoširdžiai. Man įdomu diskutuoti su jumis.
Dėl nesikišimo: Gali būti, kad mes vienodai suprantame, ką reiškia nesikišti, bet man atrodo, kad taip daryti yra labai nelengva :)
Dėl emigrantų: aš matau, kad problemą suprantame vienodai: reikia padaryti, kad nebūtų šūdina gyventi. Beda ta, kad be išvažiavusiųjų tai padaryti gali būti sunku, todėl svarbu į tą projektą pritraukti nutolusius resursus.
Dėl atstovybių: galime ir toliau polemizuoti ta tema, bet naudos iš to nebus, kol kas nors ko nors konkretaus nepadarys. Tad belieka tik ką nors konkretaus padaryti.
Dėl kodo: sutinku. Taip ir yra.
Dėl meno: sakot kad ne valstybės reikalas ir aš sutinku ;)