Nežinomi karo keliuose "herojai"...

Senokai rašiau apie eismą gatvėse, bet ta istorija su biču, kuris numušė du žmones paskatino prisimint.

Dabar žinoma visokiausių vertinimų pilna ir nieko naujo ta tema aš matyt nepasakysiu: taip, jaunas, norėjęs atrodyti kietu, kvailys nužudė pora žmonių bei sušiko sau gyvenimą. Nei čia yra pateisinimų, nei reikia jų iešokoti. Viskas kaip ir aišku.

Bet.

Kas mane vis tiek stebina (nors ir neturėtų), tai tie seilių purslai tiškantys visuose internetuose. Ir tas šventas visų komentatorių įsitikinimas, kad jiems nieko panašaus nutikt negali. Niekada. Nes... aš net nežinau kas tas "nes"... Tai, kad dauguma tų komentuotojų yra ne geresni vairuotojai negu tas avariją padaręs - tai kaipo ir aišku. Tai iš kur tas įsitikinimas savo neklystamumu? 

"Aš nelakstau"? Tarkim.

Bet ar Tu visai tikras kad Tau ramiai bevažiuojant gatve ar keliu staiga neišlėks be perspėjimo iš šalutinio kelio koks nors kitas toks pats kaip Tu, kuris "nelaksto"?

Kad ir vakar... Man važiuojant į darbą staiga iš šalutinio iššoko 7gen civicas su moterim uz vairo. Ji net nepasigilino, kad pagrindiniu atvaziuoju aš kokiais 70-80 km/h... Kadangi priešinga eismo juosta buvo laisva, o mūsų greičių skirtumas didelis, tai aš tiesiog ją aplenkiau ir persirikiavau prieš nosį (nekirtau ant stabdžių, nieko dramatiško nedariau - tiesiog dinamiškai aplenkiau ir tiek)... ir nuvažiuodamas dar mačiau galinio vaizdo veidrodėlyje, kad ji man grūmoja...
Juk ji nė nesuvokia, kad čia JI elgėsi kelyje nesaugiai, nežiūrėjo kur važiuoja ir ar jos manevrai niekam nesutrukdys... 

Praeitą savaitę vėlgi buvo atvejis, kai į mane bandė persirikiuot iš greitėjimo juostos.
T.y. tas vairuotojas ne pagreitino, kad mane aplenktų ir persirikiuotų prieš mane, ir ne palėtino, kad persirikiuotų už manęs (tam vietos tikrai buvo), bet tiesiog rikiavosi į mane ir, kiek suprantu, čia aš turėjau prie jo neadekvačių manevrų prisitaikyt... nors, imho, greičiausiai jis tiesiog į mane nekreipė jokio dėmesio - važiavo kur jam reikia kaip jam atrodo, kad reikia nesusimąstydamas apie tai, kad aplink važiuoja dar ir kiti. Aš nepasitraukiau, o papypinau. Jis nustebo, metėsi į šoną, sulėtino, tada persirikiavo, apvažiavo mane iš kito šono, prisigretino ir ėmė grūmoti.
Vėlgi - akivaizdu, kad jis net nesuvokia, kad kažką darė netaip... kad reik apsižiūrėti prieš keičiant eilę, ar kažkatais...

Pagaliau ir tos avarijos atveju panašu, kad visoje istorijoje yra nemažas vaidmuo nežinomo "herojaus", kuris islindo iš šalutinio kelio (kiemo?) nepasižiūrėjęs kas vyksta kelyje*...

Bet jis, tas asmuo, kurio vaidmuo šitoj istorijoj tikrai negali būti nuvertintas, nieko nedomina. Nes juk jis nelėkė. Tiesiog šiaip - išlindo iš kiemo neapsidairęs. Kas gi čia tokio...

_____________________________

* Mes to žinoma visiškai tiksliai nežinom, bet bent jau anot žiniasklaidos...

...the great lesson of the Yugoslav wars, a lesson the Serbs demonstrated in the days of their military supremacy: that in the post-Cold-War world there is no collective security, no international will to protect the weak against the strong; the lesson that to win freedom and security for one's people requires neither a sound argument nor a good cause but a big army.

- L.Silber & A.Little 'Yugoslavia: Death of a Nation'

Можно доставить лекарство непосредственно в проблемную точку, а можно глушить ядом весь организм, вместе с болезнью постепенно ослабляя и всего человека. Легальное оружие – лекарство, которое оказывается в нужный момент в нужном месте – в точке совершения преступления в момент его совершения. А полиция работает «по площадям».

- Александр Никонов

(Ir šiaip visas straipsnelis neblogas ir vertas perskaitymo - emocingas, tačiau teisingas.)