It seems nowadays (for last few years) on all gun forums and blogs there is a never ending discussion about which one is better (as a "replacement" for 5.56NATO): 6.5 mm Grendel or 6.8 mm SPC. You can hear all sorts of arguments some of which do make me wonder...
Imho some points should be obviuos (without talking about any long rance balistic testing and without having any battle wounds or black belt in terminal balistics etc) just by using logic. So, assuming everything is (more or less) equal:
Grendel is designed for longer bullets than SPC using same OAL cartridges.
Then, if bullets are of equal weight and design, 6.5 mm bullets will be longer than 6.8 mm. From this follows, that (again, assuming the same design) 6.5mm bullet will have better BC. This means it will have better long range ballistics. That's with the same weight bullets. But, as said, Grendel is designed for longer bullets - that means it could use even heavier (longer) bullets, which have even better BC (assuming same design).
Talking about terminal ballistics, (again - assuming the same bullet design) 6.5 mm of the same weight should have better penetration characteristics than 6.8 mm (and even better if heavier) because oh higher sectional density. If we have the bullets of terminally stable penetrator (shoulder stabilized) design 6.8 mm should be slightly more effective, because it has cross-section ~9.5% bigger than 6.5 mm (both ought to have enough energy to fully penetrate through human adversary). Using hunting type expanding bullets the difference should probably remain (although, because of bigger bullet length and weight 6.5 mm could expand (proportionally) more). Then, using disbalanced (tumbling) bullets, which are typical for military ammunition, 6.5 mm should (might :) ) be less stable terminally than 6.8 mm bullet (of the same weight and design), because of the greater length. Then, when it tumbles it should be somewhat more effective, because (again, asuming the same mass and design) of the greater lenght. And because of the longer bullet it will have higher side loadings and should be more likely to fragment...
No rocket science here, really.
All the turmoil ensues only when you start comparing apples to oranges: different bullet weights, bullet designs available in one caliber but not in another etc etc etc...
2009-01-13
2009-01-12
Visada Jūsų, Natalija...
Retai skaitineju blogus (kaip nesunku patebeti), bet kartais truputi panarsau po lietuviskas blogosferos idomybes. Tai va. Visiems kolegoms blogeriams noreciau rekomenduoti (hmmm... nei jei jau ir zinote) visiems gerai zinomos, visu musu mylimos ir megstamos, vestuviu kovos meno juodo dirzo savininkes Natalijos Zvonkes bloga (eikt cia, o ten jau atsirinksit kurie irasai zaviosios Natalijos).
Perskaiciau viena irasa ir likau taip mazumele nei tai muse kandes, nei tai maishu trenktas - lyg ir parasytas puslapis teksto, bet kazkaip lyg ir nieko nepasakyta... Ar as nepastebejau? Perskaiciau darkart - ogi ne, isties nieko nepasakyta :)
Paskaiciau kita irasa, jau su tam tikru itarumu... :)
Paaiskejo, kad tas pats :DDD
Visi irasai yra apie nieka!!! Na kapitaliai zmogus moka kalbet ir nieko nepasakyt :)
VA ka reiketu i ambasadorius Indijoje paskirti - o ne kazkokius ne visai nusisekusius kanclerius :DDDDDDDDD
O kokios socialines problemos svarstomos - na argi ne zavu:
"Iš tiesų, net baisu vairuoti automobilį, kai keliuose siaučia neatidūs vairuotojai. Šiuo metu itin gausu informacijos apie autoįvykius, kuriuose tragiškai žūsta žmonės. Tačiau net ir tai nestabdo vairuotojų sėstis prie automobilio vairo išgėrus ar vairuoti neatidžiai. Kai mes vykstame koncertuoti, esu atsakinga už savo grupės merginų Kristinos ir Gintarės gyvybę ir sveikatą, todėl pati stengiuosi kelyje būti dėmesinga ir to paties norėčiau sulaukti iš automobilius vairuojančių piliečių." :)))
Arba:
"Šiais laikais nieko nebestebina narkotikų ir alkoholio skandaluose mirkstančios užsienio žvaigždės, kurios reabilitacijos klinikose lankosi turbūt dažniau, negu aš – prekybos centruose. Kokią fantastišką karjerą padarė Britney ir kaip žemai ją nubloškė per stipri populiarumo banga. Talentingoji Amy taip pat sėkmingai smunka žemyn. Ką jau kalbėti apie Jacksoną su visais jo milijonais ir pedofiliškomis istorijomis. Net Lietuvoje negali suspėti visur ir turėti viską, ko užsigeidi, nes paprasčiausiai išprotėtum." :)))
Cituociau ir cituociau, bet ten REIKIA perskaityti VISKA :DDDDDD
Perskaiciau viena irasa ir likau taip mazumele nei tai muse kandes, nei tai maishu trenktas - lyg ir parasytas puslapis teksto, bet kazkaip lyg ir nieko nepasakyta... Ar as nepastebejau? Perskaiciau darkart - ogi ne, isties nieko nepasakyta :)
Paskaiciau kita irasa, jau su tam tikru itarumu... :)
Paaiskejo, kad tas pats :DDD
Visi irasai yra apie nieka!!! Na kapitaliai zmogus moka kalbet ir nieko nepasakyt :)
VA ka reiketu i ambasadorius Indijoje paskirti - o ne kazkokius ne visai nusisekusius kanclerius :DDDDDDDDD
O kokios socialines problemos svarstomos - na argi ne zavu:
"Iš tiesų, net baisu vairuoti automobilį, kai keliuose siaučia neatidūs vairuotojai. Šiuo metu itin gausu informacijos apie autoįvykius, kuriuose tragiškai žūsta žmonės. Tačiau net ir tai nestabdo vairuotojų sėstis prie automobilio vairo išgėrus ar vairuoti neatidžiai. Kai mes vykstame koncertuoti, esu atsakinga už savo grupės merginų Kristinos ir Gintarės gyvybę ir sveikatą, todėl pati stengiuosi kelyje būti dėmesinga ir to paties norėčiau sulaukti iš automobilius vairuojančių piliečių." :)))
Arba:
"Šiais laikais nieko nebestebina narkotikų ir alkoholio skandaluose mirkstančios užsienio žvaigždės, kurios reabilitacijos klinikose lankosi turbūt dažniau, negu aš – prekybos centruose. Kokią fantastišką karjerą padarė Britney ir kaip žemai ją nubloškė per stipri populiarumo banga. Talentingoji Amy taip pat sėkmingai smunka žemyn. Ką jau kalbėti apie Jacksoną su visais jo milijonais ir pedofiliškomis istorijomis. Net Lietuvoje negali suspėti visur ir turėti viską, ko užsigeidi, nes paprasčiausiai išprotėtum." :)))
Cituociau ir cituociau, bet ten REIKIA perskaityti VISKA :DDDDDD
Paprasta nepaprasta...
Tevas atsiunte nuoroda pas Raca. Paskui paskaiciau kita jo irasa. Pastarasis nusiunte pas Aurima...
Perskaiciau... ir susimasciau.
As turiu siokius tokius menkus ekonomikos (pagaliau vienu metu dirbau su istatymais specifiskai mokesciu, biudzeto, finansu etc srityje) bei zaidimu teorijos pagrindus. Ir taip pat (manau :) ) turiu gerokai didesnius nei vidutinius analitinius ir kritinio mastymo gebejimus.
Perskaiciau Aurimo rasliava. Jis viska desto labai paprastai ir labai aiskiai - taigi isvada irgi lyg ir aiski - lito devalvacijos artimiausiu metu nelabai nusimato. Paprasta? Na taip. Jei tokiam primityviam buitiniam lygmeny.
Bet taip pat, be jokio apsimestinio "kietinimosi" galiu prisipazinti, kad nepaisant viso to "paprastumo", man tai isties painu, nes nelabai ein suprasti kokias isties isvadas is viso to, ka jis prirase, galima padaryti, ka tai suponuoja platesniame kontekste, kokias mes tame galime izvelgti priezasciu-pasekmiu sekas, kokios dar kitos ekonomines tikimybes su tuo siejasi etc etc etc. Juolab tikrai pats nebuciau nei to surases nei to apskaiciaves.
Tai va...
O gilioji mintis mano sio pasisakymo stai kokia: "visiems" kazkodel vis tiek atrodo, kad valstybe valdyti ir kurti istatymus (ir kitus teises aktus) sugeba kiekvienas.
Norint but ekonomistu reikia kazka ismanyt ekonomikoj.
Bet norint kur istatymus buti specialistu teisininku (ar bent jau kazka ismanyti teisej) nereikia.
Kazkodel :)
Perskaiciau... ir susimasciau.
As turiu siokius tokius menkus ekonomikos (pagaliau vienu metu dirbau su istatymais specifiskai mokesciu, biudzeto, finansu etc srityje) bei zaidimu teorijos pagrindus. Ir taip pat (manau :) ) turiu gerokai didesnius nei vidutinius analitinius ir kritinio mastymo gebejimus.
Perskaiciau Aurimo rasliava. Jis viska desto labai paprastai ir labai aiskiai - taigi isvada irgi lyg ir aiski - lito devalvacijos artimiausiu metu nelabai nusimato. Paprasta? Na taip. Jei tokiam primityviam buitiniam lygmeny.
Bet taip pat, be jokio apsimestinio "kietinimosi" galiu prisipazinti, kad nepaisant viso to "paprastumo", man tai isties painu, nes nelabai ein suprasti kokias isties isvadas is viso to, ka jis prirase, galima padaryti, ka tai suponuoja platesniame kontekste, kokias mes tame galime izvelgti priezasciu-pasekmiu sekas, kokios dar kitos ekonomines tikimybes su tuo siejasi etc etc etc. Juolab tikrai pats nebuciau nei to surases nei to apskaiciaves.
Tai va...
O gilioji mintis mano sio pasisakymo stai kokia: "visiems" kazkodel vis tiek atrodo, kad valstybe valdyti ir kurti istatymus (ir kitus teises aktus) sugeba kiekvienas.
Norint but ekonomistu reikia kazka ismanyt ekonomikoj.
Bet norint kur istatymus buti specialistu teisininku (ar bent jau kazka ismanyti teisej) nereikia.
Kazkodel :)
Ko Europa ismoke Ukrainos duju krize?
Atsakymas?
NIEKO.
Man tas dalykas truputi zinoma nusistebejima (ir kartu sypsena) kelia, bet cia faktas. Atrodytu net ir aklam turetu but aisku, kad Rusija energetika naudoja kaip itakos (valdymo) svertus. Ir ne tik pries ta pacia Ukraina, bet ir pries visa Europa. Nepaisant to, visi tie "Rusijos draugai" Europoje vis tiek uzsispyrusiai atsisako matyti, kad Rusija juos tampo uz virvuciu... nezinau ka jie isties galvoja... gal isivaizduoja, kad cia visas problemas Ukraina sukuria? :) Is neturejimo ka veikt matyt sugalvoja mazumele pashaldyt savo gyventojus... karta i keleta metu :DDD
Butent - si krize gi jau ne pirmoji. Pries pora metu buvo tas pats. Atrodytu buvo galima pasidaryt isvadas? Betgi ne.
Kokia buvo ES reakcija? "Tai tik Ukrainos ir Rusijos dvisalis reikalas".
Tiesa jis buvo "dvisalis" tik tol, kol Rusija (NE Ukraina) mazumele uzsuko dujas pusei Europos... Tada staiga patapo daugiasalis :)
Ir ka Europa? Ir nieko. Toliau "dura" stumia. Pasirase atseit sutarti su Rusija tam, kad uzsitikrint kuro tiekima, pristate ten visokiu stebetoju, o problemos is esmes sprest... na matyt nereikia. Spekim, ar dabar pasikeis didziuju ES saliu poziuris i Europos energetini solidaruma? Ir ar ES pagaliau supras, kad Ukrainos ir Rusijos reikalai yra taip pat ir visos Europos reikalas (patinka tai ar ne)?
Vargu.
Del to kaip ir sakiau - jokiu pamoku ES matyt taip ir neismoks ir is sios krizes, kaip neismoko is praeitos.
Kita vertus... akivaizdu, kad Lietuva turetu ismokti savo pamokas.
Slovakai berods ismoko - nes ruosiasi vel uzkurt atomine. Manau kad ir kokie bulgarai GAL susimastys ar Rusija jau tokia ju drauge, kad uztikrintai shaldo juos vidurziemi.
Lietuva? Per radija girdejau, kad Seimo ERK vadas Stankevicius smerkia slovakus uz tai, kad sie pazeisdami stojimo sutarti vel paleidzia atomine... Oj kokie jie negeri.
Hmmm... As kartais galvoju, kad kai kuriems zmonems matyt reikia kad televizorius ant galvos nukristu, kad jie mazumele susimastytu ar isties viskas aplink nuspalvinta rozinem spalvom ir ar Rusija tai isties kazkoks Kulverstukas. O gal greiciau vistik krokodilas Gena?
Ta vadinamoji stojimo sutartis yra tik popiergalis, kuris deja tampa neitin idomus, kai susiduriama su realybes grimasom...
"Druzhba" Rusija kaip zinia uzsuko. Atsigabenam naftos per jura. Viskas super?
Bet paklauskim saves, kaip atrodys situacija, kai Lietuva uzdarys atomine plius Rusija nuties i Vokietija duju vamzdi po Baltijos jura? Tada Rusija gales bet kada bet kokiu pretekstu uzsukinet ir atsukinet dujas Lietuvai kaip tik jai patinka. Paskelbei pvz., kad "Lietuva nemoka laiku" ir visai net nesvarbu tai tiesa ar melas...
Ir paklauskim saves - ar isties ES taip jau labai tuo susirupintu? Net jei tarkim Rusija uzsuktu dujas ne vienai Lietuvai bet visoms trims Baltijos salims?
Ir ko man atrodo, kad sitas musu pasaulio (Europos) krastas neitin ten kam rupetu - cia ne didesnioji puse Europos (kaip kad dabar). Na taip, formaliai zinoma butu kruva visokiu ejimu, oficialiu susitikimu, tusciu pareiskimu... etc. Bet vidurziemi nuo to silciau nesidaro. Be to dargi stipriai tiketina, kad patys susilauktumem kruvos priekaistu is tos pacios ES, kad patys kalti - vel kazkuo nuskriaudem ar sujaudinom Rusija... (as usual).
Imho bent jau, tai jei kada buvo tinkamas momentas is esmes spresti klausima del Ignalinos AE, tai butent dabar. Dabar tas momentas, kai pasinaudojant situacija kaip akivaizdziu pavyzdziu galima spausti ES ir realiai is jos kazka ishspausti. Nezinau ka butent - variantai gali but ivairus. Gal but gauti kazkokias realias energetinio saugumo garantijas (realias, tai ne tik tuscius kokios Vokietijos pazadus, bet realu duju vamzdi ar elektros tiltus i Lenkija ir Rusija ar...). Arba susitart, kad Lietuva nors is stabdo atomines elektrines darba, taciau neisjungia jos visiskai, o palieka "suktis" "laisvaja eiga" (nepamenu dabar kokios ten tos minimalios imanomos RBMK darbo salygos), kad iskilus panasiai "idomiai" situacijai butu galima ja vel greituoju budu paleist pilnu pajegumu... Arba dar ka nors.
Bet mes turim pasidaryti isvadas.
Ir mes turim veikti.
Dabar!
NIEKO.
Man tas dalykas truputi zinoma nusistebejima (ir kartu sypsena) kelia, bet cia faktas. Atrodytu net ir aklam turetu but aisku, kad Rusija energetika naudoja kaip itakos (valdymo) svertus. Ir ne tik pries ta pacia Ukraina, bet ir pries visa Europa. Nepaisant to, visi tie "Rusijos draugai" Europoje vis tiek uzsispyrusiai atsisako matyti, kad Rusija juos tampo uz virvuciu... nezinau ka jie isties galvoja... gal isivaizduoja, kad cia visas problemas Ukraina sukuria? :) Is neturejimo ka veikt matyt sugalvoja mazumele pashaldyt savo gyventojus... karta i keleta metu :DDD
Butent - si krize gi jau ne pirmoji. Pries pora metu buvo tas pats. Atrodytu buvo galima pasidaryt isvadas? Betgi ne.
Kokia buvo ES reakcija? "Tai tik Ukrainos ir Rusijos dvisalis reikalas".
Tiesa jis buvo "dvisalis" tik tol, kol Rusija (NE Ukraina) mazumele uzsuko dujas pusei Europos... Tada staiga patapo daugiasalis :)
Ir ka Europa? Ir nieko. Toliau "dura" stumia. Pasirase atseit sutarti su Rusija tam, kad uzsitikrint kuro tiekima, pristate ten visokiu stebetoju, o problemos is esmes sprest... na matyt nereikia. Spekim, ar dabar pasikeis didziuju ES saliu poziuris i Europos energetini solidaruma? Ir ar ES pagaliau supras, kad Ukrainos ir Rusijos reikalai yra taip pat ir visos Europos reikalas (patinka tai ar ne)?
Vargu.
Del to kaip ir sakiau - jokiu pamoku ES matyt taip ir neismoks ir is sios krizes, kaip neismoko is praeitos.
Kita vertus... akivaizdu, kad Lietuva turetu ismokti savo pamokas.
Slovakai berods ismoko - nes ruosiasi vel uzkurt atomine. Manau kad ir kokie bulgarai GAL susimastys ar Rusija jau tokia ju drauge, kad uztikrintai shaldo juos vidurziemi.
Lietuva? Per radija girdejau, kad Seimo ERK vadas Stankevicius smerkia slovakus uz tai, kad sie pazeisdami stojimo sutarti vel paleidzia atomine... Oj kokie jie negeri.
Hmmm... As kartais galvoju, kad kai kuriems zmonems matyt reikia kad televizorius ant galvos nukristu, kad jie mazumele susimastytu ar isties viskas aplink nuspalvinta rozinem spalvom ir ar Rusija tai isties kazkoks Kulverstukas. O gal greiciau vistik krokodilas Gena?
Ta vadinamoji stojimo sutartis yra tik popiergalis, kuris deja tampa neitin idomus, kai susiduriama su realybes grimasom...
"Druzhba" Rusija kaip zinia uzsuko. Atsigabenam naftos per jura. Viskas super?
Bet paklauskim saves, kaip atrodys situacija, kai Lietuva uzdarys atomine plius Rusija nuties i Vokietija duju vamzdi po Baltijos jura? Tada Rusija gales bet kada bet kokiu pretekstu uzsukinet ir atsukinet dujas Lietuvai kaip tik jai patinka. Paskelbei pvz., kad "Lietuva nemoka laiku" ir visai net nesvarbu tai tiesa ar melas...
Ir paklauskim saves - ar isties ES taip jau labai tuo susirupintu? Net jei tarkim Rusija uzsuktu dujas ne vienai Lietuvai bet visoms trims Baltijos salims?
Ir ko man atrodo, kad sitas musu pasaulio (Europos) krastas neitin ten kam rupetu - cia ne didesnioji puse Europos (kaip kad dabar). Na taip, formaliai zinoma butu kruva visokiu ejimu, oficialiu susitikimu, tusciu pareiskimu... etc. Bet vidurziemi nuo to silciau nesidaro. Be to dargi stipriai tiketina, kad patys susilauktumem kruvos priekaistu is tos pacios ES, kad patys kalti - vel kazkuo nuskriaudem ar sujaudinom Rusija... (as usual).
Imho bent jau, tai jei kada buvo tinkamas momentas is esmes spresti klausima del Ignalinos AE, tai butent dabar. Dabar tas momentas, kai pasinaudojant situacija kaip akivaizdziu pavyzdziu galima spausti ES ir realiai is jos kazka ishspausti. Nezinau ka butent - variantai gali but ivairus. Gal but gauti kazkokias realias energetinio saugumo garantijas (realias, tai ne tik tuscius kokios Vokietijos pazadus, bet realu duju vamzdi ar elektros tiltus i Lenkija ir Rusija ar...). Arba susitart, kad Lietuva nors is stabdo atomines elektrines darba, taciau neisjungia jos visiskai, o palieka "suktis" "laisvaja eiga" (nepamenu dabar kokios ten tos minimalios imanomos RBMK darbo salygos), kad iskilus panasiai "idomiai" situacijai butu galima ja vel greituoju budu paleist pilnu pajegumu... Arba dar ka nors.
Bet mes turim pasidaryti isvadas.
Ir mes turim veikti.
Dabar!
2009-01-10
I cannot choose but laugh
Radau cia kazkaip netycia irasa, kuri jau gan seniai parasiau, bet jis taip ir uzsiliko draftuose... dabar prisiminiau. Here it goes:
Kad jau kalbu apie brangiaja ziniasklaida, tai matyt noretusi tarstelt si ta ir apie zurnala "Vakarai" (kurio zurnalistas yra ir "gerbiamasis" M.Peleckis). Suprantu zinoma, kad gyvenant (irgi dirbant) "nugalejusios demokratijos salyje" (nors kaip nekeista - visai nebutina buti ten gimus - nors tai zinoma kartais privalumas :) ) galima (ir net iprasta), ziureti i Lietuva ir gyvenancius Lietuvoje kaip i "Orvelo gyvuliukus" ar "is sovietinio tvarto pabegusius zmones" - kaip kad maloniai savo straipsnyje ivardija aptariamu "Vakaru" vyriausioji redaktore bei lrytas.lt zurnaliste panele Monika Bonckute (ir juk neizvelgia tame jokiu diskriminacijos, netolerancijos ar paprasciausios paniekos apraisku :) ). Tingiu uzsiiminet to straipsnio skrodimu (kaip jums pvz. teiginys "visas Vakarų pasaulis su džiaugsmu pasitiko demokrato Baracko Obamos pergalę" :) ? Jei ka, tai uz Obama JAV balsavo 65.822.125 rinkejai, o uz McCaina 57.697.200. Tai reikstu, kad jau pacioj JAV buvo "vienas kitas" milijonas zmoniu, kurie jei ir ne liudejo, tai bent jau tikrai nemate del ko perdaug dziugaut (kitaip matyt butu balsave uz Obama?), ka jau kalbet apie kazka tokio plataus kaip "visas Vakaru pasaulis"... ir t.t.), ka kartais megstu.
Pasakysiu tik tiek.
As asmeniskai nesutinku (jei labai svelniai tariant) su Andrium - nei poziuryje i musu tarybine praeiti, nei i komunizmo "grozybes", nei i tolerancija ar Landzbergi... o bet taciau... cituojant Voltaire: Monsieur l'abbé, je déteste ce que vous écrivez, mais je donnerai ma vie pour que vous puissiez continuer à écrire (kas isvertus reikstu mazdaug: "Ponas abate, as bjauriuosi tuo (nekenciu to), ka jus rasote, taciau paaukociau savo gyvenima uz Jusu teise rasyti ir toliau").
Voltaire'as zinoma amerikieciams (ar amerikonams) ne rodiklis. Todel leisiu sau pacituoti John'o Adams laiska Thomas'ui Jefferson:
When people talk of the freedom of writing, speaking, or thinking, I cannot choose but laugh. No such thing ever existed. No such thing now exists; but I hope it will exist. But it must be hundreds of years after you and I shall write and speak no more.
Turint omenyje, kad laiskas rasytas senokai - 1818 m. - praejo jau veik du simtmeciai. Taciau neatrodo, kad kas pakito - panasu, kad dar tures praeiti tikrai daug laiko, kol asmenys gyvenantys ivairiose "demokratiskiausiose pasaulio salyse" ir apie save galvojantys kaip apie demokratus suvoks, kad "zodzio laisve" apima taip pat ir laisve skleisti mintis ir idejas, kurios kazkam nepatinka ar anot dogmos "yra nedemokratiskos". Daug laiko tol, kol "demokratai" suvoks, kad neimanoma kovoti "uz demokratija" ivedant diktatura bei minciu, kalbu ir rasliavu kontrole.
Deja bet panasu, kad J.Adams buvo labai teisus.
Kad jau kalbu apie brangiaja ziniasklaida, tai matyt noretusi tarstelt si ta ir apie zurnala "Vakarai" (kurio zurnalistas yra ir "gerbiamasis" M.Peleckis). Suprantu zinoma, kad gyvenant (irgi dirbant) "nugalejusios demokratijos salyje" (nors kaip nekeista - visai nebutina buti ten gimus - nors tai zinoma kartais privalumas :) ) galima (ir net iprasta), ziureti i Lietuva ir gyvenancius Lietuvoje kaip i "Orvelo gyvuliukus" ar "is sovietinio tvarto pabegusius zmones" - kaip kad maloniai savo straipsnyje ivardija aptariamu "Vakaru" vyriausioji redaktore bei lrytas.lt zurnaliste panele Monika Bonckute (ir juk neizvelgia tame jokiu diskriminacijos, netolerancijos ar paprasciausios paniekos apraisku :) ). Tingiu uzsiiminet to straipsnio skrodimu (kaip jums pvz. teiginys "visas Vakarų pasaulis su džiaugsmu pasitiko demokrato Baracko Obamos pergalę" :) ? Jei ka, tai uz Obama JAV balsavo 65.822.125 rinkejai, o uz McCaina 57.697.200. Tai reikstu, kad jau pacioj JAV buvo "vienas kitas" milijonas zmoniu, kurie jei ir ne liudejo, tai bent jau tikrai nemate del ko perdaug dziugaut (kitaip matyt butu balsave uz Obama?), ka jau kalbet apie kazka tokio plataus kaip "visas Vakaru pasaulis"... ir t.t.), ka kartais megstu.
Pasakysiu tik tiek.
As asmeniskai nesutinku (jei labai svelniai tariant) su Andrium - nei poziuryje i musu tarybine praeiti, nei i komunizmo "grozybes", nei i tolerancija ar Landzbergi... o bet taciau... cituojant Voltaire: Monsieur l'abbé, je déteste ce que vous écrivez, mais je donnerai ma vie pour que vous puissiez continuer à écrire (kas isvertus reikstu mazdaug: "Ponas abate, as bjauriuosi tuo (nekenciu to), ka jus rasote, taciau paaukociau savo gyvenima uz Jusu teise rasyti ir toliau").
Voltaire'as zinoma amerikieciams (ar amerikonams) ne rodiklis. Todel leisiu sau pacituoti John'o Adams laiska Thomas'ui Jefferson:
When people talk of the freedom of writing, speaking, or thinking, I cannot choose but laugh. No such thing ever existed. No such thing now exists; but I hope it will exist. But it must be hundreds of years after you and I shall write and speak no more.
Turint omenyje, kad laiskas rasytas senokai - 1818 m. - praejo jau veik du simtmeciai. Taciau neatrodo, kad kas pakito - panasu, kad dar tures praeiti tikrai daug laiko, kol asmenys gyvenantys ivairiose "demokratiskiausiose pasaulio salyse" ir apie save galvojantys kaip apie demokratus suvoks, kad "zodzio laisve" apima taip pat ir laisve skleisti mintis ir idejas, kurios kazkam nepatinka ar anot dogmos "yra nedemokratiskos". Daug laiko tol, kol "demokratai" suvoks, kad neimanoma kovoti "uz demokratija" ivedant diktatura bei minciu, kalbu ir rasliavu kontrole.
Deja bet panasu, kad J.Adams buvo labai teisus.
2009-01-09
delfi.lt -> kirkilas.lt
Uzsukau netycia i delfi.lt.
Ir ka gi ten matau. Matau itin svarbia zurnalisto Mindaugo Jackevičiaus atskleista informacija, kad pasirodo kirkilas.lt nukreipia i gay.com. Visuomenes informavimo priemones. Informuoja visuomene. Nieko nei pridurt, nei atimt.
Net nezinau ka pakomentuot... Gal kad as truputi kitaip suprantu ta ziniasklaidos darba?
Tos visuomenes informavimo priemones zinoma pacios sprendzia, apie ka ta visuomene informuot, kokias "zinias skleist". Bet tai ka jos "skleidzia", pakankamai aiskiai parodo, ko jos vertos. Tik po to nereikia badyt pirstais i Kakadu ir aiskinti, kad ten jokia ziniasklaida ir kad nederetu pagal Kakadu sprest apie visa Lietuvos ziniasklaida.
Kad ltsr.lt nukreipia i boostbrothers.blogspot.com kol kas informacija nepasirode... :)
Ir ka gi ten matau. Matau itin svarbia zurnalisto Mindaugo Jackevičiaus atskleista informacija, kad pasirodo kirkilas.lt nukreipia i gay.com. Visuomenes informavimo priemones. Informuoja visuomene. Nieko nei pridurt, nei atimt.
Net nezinau ka pakomentuot... Gal kad as truputi kitaip suprantu ta ziniasklaidos darba?
Tos visuomenes informavimo priemones zinoma pacios sprendzia, apie ka ta visuomene informuot, kokias "zinias skleist". Bet tai ka jos "skleidzia", pakankamai aiskiai parodo, ko jos vertos. Tik po to nereikia badyt pirstais i Kakadu ir aiskinti, kad ten jokia ziniasklaida ir kad nederetu pagal Kakadu sprest apie visa Lietuvos ziniasklaida.
Kad ltsr.lt nukreipia i boostbrothers.blogspot.com kol kas informacija nepasirode... :)
Mano variantai :-D
Siandien suzinojau, kad mano tevas skaito mano bloga :)
Siaip jis man laikas nuo laiko meilu atsiuncia nuoroda i koki straipsni, kuri verta perskaityt ar i kieno nors kito pablog'avimus... Tai ir as jam nusiunciau nuoroda i savo bloga. Susirasinejimas:
As: Tu man visokias nuorodas ir citatas siunti, tai ash ir tau nusiusiu viena :-)
ltsr.lt
mano blog'as
Tevas: Tavo blog'a skaitineju daugiau nei metus..
As: O is kur tu apie ji suzinojai? :)
Tevas: Tavo variantai.
Zvengiau :DDD
Siaip jis man laikas nuo laiko meilu atsiuncia nuoroda i koki straipsni, kuri verta perskaityt ar i kieno nors kito pablog'avimus... Tai ir as jam nusiunciau nuoroda i savo bloga. Susirasinejimas:
As: Tu man visokias nuorodas ir citatas siunti, tai ash ir tau nusiusiu viena :-)
ltsr.lt
mano blog'as
Tevas: Tavo blog'a skaitineju daugiau nei metus..
As: O is kur tu apie ji suzinojai? :)
Tevas: Tavo variantai.
Zvengiau :DDD
Kalibrai savigynai 2
Antra dalis...
Kaip jau esu minejes nekart, Lietuvoje draudziamos yra ekspansines kulkos. Ir nors siti visi mano pamastymai apie tai, kuris kalibras daugiau ar maziau tinkamas is esmes niekuo nesiskiria nuo uzsienio specialistu rekomendaciju (pagaliau is kur as visa tai zinau? ;) ), bet tas ekspansiniu kulku draudimo faktas inesa tam tikru pakankamai esminiu pataisu...
Skersmens didejimo tvarka:
.22 Long Rifle (22 LR; 5.6x15R)
Pats seniausias (is populiariu) kalibras pasaulyje ir negincijamai pats populiariausias. Taip pat ir pats pigiausias.
Kaip (nelabai linksmai) juokaujama, joks kalibras nera tiek zmoniu nuzudes kaip sis. Ar tai tiesa yra abejotina, bet faktas tas, kad nuzudymams jis labai tinkamas. Suvis zmogui i galva is tokio kalibro pistoleto su duslintuvu gaunasi ir veik begarsis ir mirtinas.
Ar tai reiskia, kad jis tinka savyginai? Visiskai ne.
Ir nors jo skvarba yra visai pusetina, taciau labai mazas skersmuo neuztikrina norimo efektyvumo (pamenat? mes norim, kad nuo musu kuo greiciau atsikabintu).
Savigynos prasme privalumas matyt tik tas, kad ginklai siam kalibrui buna ir itin mazi ir juos galima paslept net glaudese. O norint gintis su ginklu pirmiausia reikia ji tureti su savim - tad geriau jau 22LR kisenej nei 45ACP namie seife.
6,35mm Browning (.25 ACP*; .25 Auto; 6.35x16mmSR)
XX pradzioj buvo populiarus kalibras pistoletas nesiojamiems liemeniu kisenese.
Dabartiniu metu savigynai visiskai nerekomenduojamas - panasiai kaip 22LR ( [edit 2010-01-22]mano nuomone 22LR netgi yra geriau, - nepaisant mazesnio kulkos skermens jis pasizymi didesne energija, t.y. ir didesne skvarba vis tik 6.35mm (turbūt?) yra geriau - 22LR atveju didesnė energija gamintojų nurodoma yra todėl, kad jo duomenys paprastai nurodomi šaunant iš ilgavamzdžio ginklo (šautuvo) - ne iš pistoleto. Šaudant gi iš pistoleto abiejų šių kalibrų parodomi rezultatai (energija, skvarba etc) iš esmės tapatūs (labai panašūs). Tačiau 6,35 mm (konstrukciškai) turėtų būti kažkiek labiau patikimas negu 22LR... tiesa užtat ir gerokai brangesnis [/edit]).
7,65mm Browning (.32 ACP; .32 Auto; 7.65x17mmSR)
XXa pirmoj pusej buvo populiarus policijos ir savyginos kalibras. Zymiai geresnis savigynai nei pries tai du buve, bet atsizvelgiant i siandien gaminamus ginklus nelabai turintis prasmes - praktiskai visi ginklai, kurie gaminami 7,65 mm Browning kalibro yra gaminami ir 9mm Short - o pastarasis jau zymiai geresnis variantas savigynai.
9mm Short (9mm Browning Short; 9mm Kurz; 9mm Corto; 9x17mm; .380 ACP... ir t.t.)
Dar vienas Browningo dizainas (ir dar ne paskutinis). Realiai nuo jo jau prasideda kalibrai, kur isties galime kalbet apie savigyna - jis pasizymi ir pakankama skvarba ir jau pakankamu kulkos skersmeniu. Jis nera "optimalus" ar "geriausias", bet viskas kas zemiau jo yra akivaizdziai per maza.
Statistiniu duomenu neturiu jokiu, bet susidaro (pagristas) ispudis, kad sis kalibras ir yra populiariausias savigynai Lietuvoje. Negalima sakyt, kad blogas pasirinkimas, nes atsizvelgiant i tai, kad ekspansines kulkos uzdraustos, kitas didesnis rekomenduotinas kalibras butu .40S&W - o sio kalibro pistoletai jau gerokai didesni ir sunkesni.
9mm Pistolet Makarova (9mm PM; 9mm Makarov; 9x18mm)
Kiek didesnis kulkos skersmuo (9,2 mm vs 9 mm) ir kiek didesne energija vistik neduoda jokio realaus efektyvumo pliuso lyginant su 9mm Short. Pakankamai kompaktisku (t.y. realiai tinkamu visur nesiotis su savim) sio kalibro ginklu nelabai kas gamina. Tiesa dabar musu policija ispardavineja Makarovo pistoletus, del to galima juos nusipirkt nebrangiai.
.38 Smith & Wesson Special (.38 Special; 38 Spl; 38 Spc; 9x29mmR)
Revolverio kalibras. Vienu metu buvo populiarus JAV policijoj, bet paskui atsisakant revolveriu jo irgi atsisakyta. Vis dar "geras" kalibras savigynai, jei kas naudoja revolveri.
Efektyvumas turetu buti kiek didenis nei 9mm PM - pagal technines charakteristikas (kulkos skersmeni, energija) jis ciut pranoksta pastaraji, bet nieko tokio kas nulemtu pasirinkima. Klausimas labiau yra: pistoletas vs revolveris...
9mm Parabellum (9mm Para; 9mm Luger; 9 mm NATO; 9x19mm etc... daznai rasoma tiesiog 9mm)
Populiariausias karinis pistoleto kalibras pasaulyje. Standartizuotas kaip NATO pistoletinis kalibras (t.y. ir musu kariuomene juo ginkluota).
JAV forumuose nuolat vyksta kovos ar jis jau yra pakankamas ar "uzsiskaito" tik .45ACP :)
Jei nepaisytumem vieno bei kito kalibro fetishistu, dauguma specialistu sutaria, kad nors .45ACP ir yra efektyvesnis, taciau realioj situacijoj asmuo mokantis tinkamai naudotis ginklu apsiginklaves 9mm Para pistoletu su tinkamomis savyginai (kas reiskia ekspansinemis) kulkomis nieko (efektyvumo) is esmes nepraranda.
BET. Kadangi Lietuvoj ekspansines kulkos uzdraustos, tai musu salygomis sis kalibras yra labai NErekomenduotinas. Todel, kad ir 9mm Short yra pakankamas tam, kad persaut zmogu kiaurai, o didesne 9mm Para skvarba jokiu privalumu nesuteikia (tik kelia padidinta pavoju aplinkiniams). Be to sio kalibro pistoletai yra pakankamai zymiai didesni ir sunkesni, lyginant su 9mm Short. Va kai pagaliau leis naudot efektyvias kulkas tada situacija pasikeis.
.357 Smith & Wesson Magnum (dazniausiai tiesiog 357 Magnum)
Revolverinis. Nepaisant skirtingu skaiciu kulkos skersmuo toks pats, kaip 38 Spl - tiesiog gilze prailginta iki 33mm. Daznai ivardijamas kaip efektyviausias savigynos kalibras isvis, bet taip kalbant turima omenyje soviniai su ekspansinemis kulkomis... Be ju taip teigt nedrisciau, bet vistik labiau rekomenduociau nei 9mm Para. Nors 357 Magnum energija ir didesne, taciau skvarba lyginant su 9mm Para turetu/galetu buti netgi mazesne del to, kad Magnum'o kulkos bus svinines be apvalkalelio (t.y. zinoma neprivalo buti, bet ju gerokai lengviau rast negu 9mm Para), kurios nors ir nera ekspansines, taciau labiau linkusios deformuotis ("susiploti") negu apvalkalines pistoletu kulkos (kaip kad 9mm Para), del ko taip pat mazeja ir rikosheto galimybe.
.40 Smith & Wesson (.40 S&W; 10x22mm, tiesiog .40)
Naujausias kalibras is visu aptariamu. Atsirades tik 1990 m. ir greitai ispopuliarejes. Daznai ivardinamas kaip optimaliausias variantas savigynai - viena vertus jis deka didesnio skersmens efektyvesnis nei 9mm, kita vertus ginklai bei atatranka (veik) tokie pat kaip 9mm - t.y. pakankamai zymiai mazesni nei .45 ACP. Deka didesnio skersmes sio kalibro kulka linkus maziau overpenetrate'int nei 9mm.
Jei kas galvojo pirkt savigynai 9mm Para siulau pamastyt geriau apie 40S&W - praktiskai visi pistoletu modeliai, kurie yra 9mm yra ir .40 (na, arba alternatyviai 9mm Short).
.45 ACP (.45 Auto, 11.43x23mm, bet NE .45 Colt - tai visai kitas kalibras)
Vel Browningo dizainas (ne veltui jis vadinamas didziausiu visu laiku saunamuju ginklu konstruktorium).
Didziausias kalibras is placiai naudojamu, kazkada buves standartinis JAV kariuomenes kalibras (kol neperejo per 9mm). Ypac tokiu atveju kai ekspansines kulkos yra uzdraustos tai matyt efektyviausias kalibras. Minusai - santykinai didele atatranka ir patys ginklai neitin kompaktiski ir lengvi.
Manau, kad is to, ka parasiau, jau aisku, kad labiausiai mano rekomenduotini variantai savigynai butu arba 9mm Short arba 40S&W... Antrasis zinoma efektyvesnis, taciau pirmojo kalibro pistoletai yra (gali buti) itin kompaktiski, kas gali nulemti realu ju nesiojimasi (o ne palikima lentynoj). [edit 2010-01-22] Tiesa 22LR, 6,35mm ar 7,65mm vis tiek bus (kaip taisyklė) mažesni/lengvesni, o tai reiškia ir patogesni nešiotis. O kaip ten sako amerikiečiai? Kai Š pataiko į ventiliatorių, tai geriau 22LR kišenėj negu 45ACP namie po pagalve... [/edit]
Cia zinoma ne visi pasaulyje egzistuojantys pistoletu ir revolveriu kalibrai, o tik populiariausi - labiausiai naudojami savigynai.
Tiek kol kas. Paskui dar prie progos pasamprotausiu apie kulku pasirinkima (kalibro ribose).
_______________________
*ACP - Automatic Colt Pistol
Kaip jau esu minejes nekart, Lietuvoje draudziamos yra ekspansines kulkos. Ir nors siti visi mano pamastymai apie tai, kuris kalibras daugiau ar maziau tinkamas is esmes niekuo nesiskiria nuo uzsienio specialistu rekomendaciju (pagaliau is kur as visa tai zinau? ;) ), bet tas ekspansiniu kulku draudimo faktas inesa tam tikru pakankamai esminiu pataisu...
Skersmens didejimo tvarka:
.22 Long Rifle (22 LR; 5.6x15R)
Pats seniausias (is populiariu) kalibras pasaulyje ir negincijamai pats populiariausias. Taip pat ir pats pigiausias.
Kaip (nelabai linksmai) juokaujama, joks kalibras nera tiek zmoniu nuzudes kaip sis. Ar tai tiesa yra abejotina, bet faktas tas, kad nuzudymams jis labai tinkamas. Suvis zmogui i galva is tokio kalibro pistoleto su duslintuvu gaunasi ir veik begarsis ir mirtinas.
Ar tai reiskia, kad jis tinka savyginai? Visiskai ne.
Ir nors jo skvarba yra visai pusetina, taciau labai mazas skersmuo neuztikrina norimo efektyvumo (pamenat? mes norim, kad nuo musu kuo greiciau atsikabintu).
Savigynos prasme privalumas matyt tik tas, kad ginklai siam kalibrui buna ir itin mazi ir juos galima paslept net glaudese. O norint gintis su ginklu pirmiausia reikia ji tureti su savim - tad geriau jau 22LR kisenej nei 45ACP namie seife.
6,35mm Browning (.25 ACP*; .25 Auto; 6.35x16mmSR)
XX pradzioj buvo populiarus kalibras pistoletas nesiojamiems liemeniu kisenese.
Dabartiniu metu savigynai visiskai nerekomenduojamas - panasiai kaip 22LR ( [edit 2010-01-22]
7,65mm Browning (.32 ACP; .32 Auto; 7.65x17mmSR)
XXa pirmoj pusej buvo populiarus policijos ir savyginos kalibras. Zymiai geresnis savigynai nei pries tai du buve, bet atsizvelgiant i siandien gaminamus ginklus nelabai turintis prasmes - praktiskai visi ginklai, kurie gaminami 7,65 mm Browning kalibro yra gaminami ir 9mm Short - o pastarasis jau zymiai geresnis variantas savigynai.
9mm Short (9mm Browning Short; 9mm Kurz; 9mm Corto; 9x17mm; .380 ACP... ir t.t.)
Dar vienas Browningo dizainas (ir dar ne paskutinis). Realiai nuo jo jau prasideda kalibrai, kur isties galime kalbet apie savigyna - jis pasizymi ir pakankama skvarba ir jau pakankamu kulkos skersmeniu. Jis nera "optimalus" ar "geriausias", bet viskas kas zemiau jo yra akivaizdziai per maza.
Statistiniu duomenu neturiu jokiu, bet susidaro (pagristas) ispudis, kad sis kalibras ir yra populiariausias savigynai Lietuvoje. Negalima sakyt, kad blogas pasirinkimas, nes atsizvelgiant i tai, kad ekspansines kulkos uzdraustos, kitas didesnis rekomenduotinas kalibras butu .40S&W - o sio kalibro pistoletai jau gerokai didesni ir sunkesni.
9mm Pistolet Makarova (9mm PM; 9mm Makarov; 9x18mm)
Kiek didesnis kulkos skersmuo (9,2 mm vs 9 mm) ir kiek didesne energija vistik neduoda jokio realaus efektyvumo pliuso lyginant su 9mm Short. Pakankamai kompaktisku (t.y. realiai tinkamu visur nesiotis su savim) sio kalibro ginklu nelabai kas gamina. Tiesa dabar musu policija ispardavineja Makarovo pistoletus, del to galima juos nusipirkt nebrangiai.
.38 Smith & Wesson Special (.38 Special; 38 Spl; 38 Spc; 9x29mmR)
Revolverio kalibras. Vienu metu buvo populiarus JAV policijoj, bet paskui atsisakant revolveriu jo irgi atsisakyta. Vis dar "geras" kalibras savigynai, jei kas naudoja revolveri.
Efektyvumas turetu buti kiek didenis nei 9mm PM - pagal technines charakteristikas (kulkos skersmeni, energija) jis ciut pranoksta pastaraji, bet nieko tokio kas nulemtu pasirinkima. Klausimas labiau yra: pistoletas vs revolveris...
9mm Parabellum (9mm Para; 9mm Luger; 9 mm NATO; 9x19mm etc... daznai rasoma tiesiog 9mm)
Populiariausias karinis pistoleto kalibras pasaulyje. Standartizuotas kaip NATO pistoletinis kalibras (t.y. ir musu kariuomene juo ginkluota).
JAV forumuose nuolat vyksta kovos ar jis jau yra pakankamas ar "uzsiskaito" tik .45ACP :)
Jei nepaisytumem vieno bei kito kalibro fetishistu, dauguma specialistu sutaria, kad nors .45ACP ir yra efektyvesnis, taciau realioj situacijoj asmuo mokantis tinkamai naudotis ginklu apsiginklaves 9mm Para pistoletu su tinkamomis savyginai (kas reiskia ekspansinemis) kulkomis nieko (efektyvumo) is esmes nepraranda.
BET. Kadangi Lietuvoj ekspansines kulkos uzdraustos, tai musu salygomis sis kalibras yra labai NErekomenduotinas. Todel, kad ir 9mm Short yra pakankamas tam, kad persaut zmogu kiaurai, o didesne 9mm Para skvarba jokiu privalumu nesuteikia (tik kelia padidinta pavoju aplinkiniams). Be to sio kalibro pistoletai yra pakankamai zymiai didesni ir sunkesni, lyginant su 9mm Short. Va kai pagaliau leis naudot efektyvias kulkas tada situacija pasikeis.
.357 Smith & Wesson Magnum (dazniausiai tiesiog 357 Magnum)
Revolverinis. Nepaisant skirtingu skaiciu kulkos skersmuo toks pats, kaip 38 Spl - tiesiog gilze prailginta iki 33mm. Daznai ivardijamas kaip efektyviausias savigynos kalibras isvis, bet taip kalbant turima omenyje soviniai su ekspansinemis kulkomis... Be ju taip teigt nedrisciau, bet vistik labiau rekomenduociau nei 9mm Para. Nors 357 Magnum energija ir didesne, taciau skvarba lyginant su 9mm Para turetu/galetu buti netgi mazesne del to, kad Magnum'o kulkos bus svinines be apvalkalelio (t.y. zinoma neprivalo buti, bet ju gerokai lengviau rast negu 9mm Para), kurios nors ir nera ekspansines, taciau labiau linkusios deformuotis ("susiploti") negu apvalkalines pistoletu kulkos (kaip kad 9mm Para), del ko taip pat mazeja ir rikosheto galimybe.
.40 Smith & Wesson (.40 S&W; 10x22mm, tiesiog .40)
Naujausias kalibras is visu aptariamu. Atsirades tik 1990 m. ir greitai ispopuliarejes. Daznai ivardinamas kaip optimaliausias variantas savigynai - viena vertus jis deka didesnio skersmens efektyvesnis nei 9mm, kita vertus ginklai bei atatranka (veik) tokie pat kaip 9mm - t.y. pakankamai zymiai mazesni nei .45 ACP. Deka didesnio skersmes sio kalibro kulka linkus maziau overpenetrate'int nei 9mm.
Jei kas galvojo pirkt savigynai 9mm Para siulau pamastyt geriau apie 40S&W - praktiskai visi pistoletu modeliai, kurie yra 9mm yra ir .40 (na, arba alternatyviai 9mm Short).
.45 ACP (.45 Auto, 11.43x23mm, bet NE .45 Colt - tai visai kitas kalibras)
Vel Browningo dizainas (ne veltui jis vadinamas didziausiu visu laiku saunamuju ginklu konstruktorium).
Didziausias kalibras is placiai naudojamu, kazkada buves standartinis JAV kariuomenes kalibras (kol neperejo per 9mm). Ypac tokiu atveju kai ekspansines kulkos yra uzdraustos tai matyt efektyviausias kalibras. Minusai - santykinai didele atatranka ir patys ginklai neitin kompaktiski ir lengvi.
Manau, kad is to, ka parasiau, jau aisku, kad labiausiai mano rekomenduotini variantai savigynai butu arba 9mm Short arba 40S&W... Antrasis zinoma efektyvesnis, taciau pirmojo kalibro pistoletai yra (gali buti) itin kompaktiski, kas gali nulemti realu ju nesiojimasi (o ne palikima lentynoj). [edit 2010-01-22] Tiesa 22LR, 6,35mm ar 7,65mm vis tiek bus (kaip taisyklė) mažesni/lengvesni, o tai reiškia ir patogesni nešiotis. O kaip ten sako amerikiečiai? Kai Š pataiko į ventiliatorių, tai geriau 22LR kišenėj negu 45ACP namie po pagalve... [/edit]
Cia zinoma ne visi pasaulyje egzistuojantys pistoletu ir revolveriu kalibrai, o tik populiariausi - labiausiai naudojami savigynai.
Tiek kol kas. Paskui dar prie progos pasamprotausiu apie kulku pasirinkima (kalibro ribose).
_______________________
*ACP - Automatic Colt Pistol
2009-01-08
Я помню высказывание Ивана Петровича о существовании бога, сделанное им в узком кругу сотрудников зимой 1932 г. Он говорил: «Когда я был молодым, меня мучил один вопрос — существует ли бог или не существует? Долго думал на эту тему, в конце концов пришёл к выводу, что бога не существует. Я рассуждал таким образом. Допустим что бог существует и что он является творцом вселенной. А кто же тогда является творцом бога?» Несколько раз я слышал павловские слова: «Естествоиспытатель не может не быть атеистом, естествознание и религия несовместимы.»
Но Иван Петрович относился весьма отрицательно к грубой антирелигиозной пропаганде и политике. Не один раз в моём присутствии он возмущался некоторыми мероприятиями тех или иных организаций в этом направлении. Свою позицию в этом вопросе он однажды аргументировал примерно так: «На свете ещё очень много тёмных, необразованных людей, которые весьма плохо разбираются в явлениях природы и общественной жизни, которые лишены такой мощной моральной опоры как просвещение, образование. Моральная опора для их жизни — религия, вера в бога. Из за нужды, дурного воспитания или по иным причинам, многие становятся на путь мелких и больших преступлений, обманывают, обворовывают, и т. п. Религия способна облегчить их страдания за эти дурные поступки. Я могу сказать по себе. Бывало, своруешь в детстве лишний кусок сахара у матери, и совесть замучает. А идёшь в церковь к священнику исповедоваться — и легче делается на душе. Вот каково значение этой моральной опоры для тёмного человека.
Хочешь отнять у него эту опору, так будь добр, замени её другой — просвещением, вернее, просвещай его, и религия, как опора, исчезнет сама собой. Необходимости в религии не будет лишь в будущем, когда все члены общества станут просвещёнными людьми. Да ещё вопрос: все ли члены такого общества обойдутся без религии? Может быть ограниченное число лиц со слабой нервной системой даже и тогда будет нуждаться в религии.»
Для характеристики отношения Павлова к религии весьма важное значение имеет один эпизод. За несколько месяцев до своей смерти Иван Петрович в узком кругу рассказал о том, что получил письменную просьбу от английской прогрессивной ассоциации (то ли естествоиспытателей, то ли журналистов) дать своё согласие на звание почётного члена организованного ими общества «рационалистов», которое, в числе других целей, ставит перед собой задачу вести борьбу против религии. Иван Петрович, по его словам, поблагодарил за оказанную ему честь и дал своё согласие стать почётным членом организованного ими общества, но при условии, что борьба с религией будет вестись не насильственным путём, а путём распространения просвещения (содержание его ответа я привожу по памяти).
Но Иван Петрович относился весьма отрицательно к грубой антирелигиозной пропаганде и политике. Не один раз в моём присутствии он возмущался некоторыми мероприятиями тех или иных организаций в этом направлении. Свою позицию в этом вопросе он однажды аргументировал примерно так: «На свете ещё очень много тёмных, необразованных людей, которые весьма плохо разбираются в явлениях природы и общественной жизни, которые лишены такой мощной моральной опоры как просвещение, образование. Моральная опора для их жизни — религия, вера в бога. Из за нужды, дурного воспитания или по иным причинам, многие становятся на путь мелких и больших преступлений, обманывают, обворовывают, и т. п. Религия способна облегчить их страдания за эти дурные поступки. Я могу сказать по себе. Бывало, своруешь в детстве лишний кусок сахара у матери, и совесть замучает. А идёшь в церковь к священнику исповедоваться — и легче делается на душе. Вот каково значение этой моральной опоры для тёмного человека.
Хочешь отнять у него эту опору, так будь добр, замени её другой — просвещением, вернее, просвещай его, и религия, как опора, исчезнет сама собой. Необходимости в религии не будет лишь в будущем, когда все члены общества станут просвещёнными людьми. Да ещё вопрос: все ли члены такого общества обойдутся без религии? Может быть ограниченное число лиц со слабой нервной системой даже и тогда будет нуждаться в религии.»
Для характеристики отношения Павлова к религии весьма важное значение имеет один эпизод. За несколько месяцев до своей смерти Иван Петрович в узком кругу рассказал о том, что получил письменную просьбу от английской прогрессивной ассоциации (то ли естествоиспытателей, то ли журналистов) дать своё согласие на звание почётного члена организованного ими общества «рационалистов», которое, в числе других целей, ставит перед собой задачу вести борьбу против религии. Иван Петрович, по его словам, поблагодарил за оказанную ему честь и дал своё согласие стать почётным членом организованного ими общества, но при условии, что борьба с религией будет вестись не насильственным путём, а путём распространения просвещения (содержание его ответа я привожу по памяти).
- Из книги Э. А. Асратяна «Иван Петрович Павлов»
O katedros aikstej...
...jau eglute nurengineja.
Kazkaip keistai greitai siemet visas svenciu laikotarpis praleke. Paprastai jis teeeesiasi, o siemet tik fit ir prasvilpe. Paciam net idomu kodel tai skiriasi laiko suvokimas - nors atrodytu, jau kelinti metai is eiles naujuosius daugiau maziau pagal ta pati "modeli" sutikineju.
:)
Kazkaip keistai greitai siemet visas svenciu laikotarpis praleke. Paprastai jis teeeesiasi, o siemet tik fit ir prasvilpe. Paciam net idomu kodel tai skiriasi laiko suvokimas - nors atrodytu, jau kelinti metai is eiles naujuosius daugiau maziau pagal ta pati "modeli" sutikineju.
:)
2009-01-07
Gebejimas mastyti
Et jau tie skambus pavadinimai :DDD
Teise zinoti!!! (Laida tokia per LTV)
:DDDDDDD
Siaip jau TEISE ZINOTI neatsiejama nuo gebejimo mastyti (nesunku pastebeti kad gebejimas mastyti yra palyginus kuklus dalykas lyginant su TEISE ZINOTI :))) ).
Rita Miliute tai pikta aukstos lietuviskos prabos prof-ė (tik nepagalvokit, kad nuo zodzio "profesionalė";) ) - nieko naujo tame kaip ir nera. Bet va Audrium Matoniu tai tiesa sakant truputeli nusivyliau... kazkaip is broliuku Matoniu as visad tikiuosi profesionalumo, o ne emociniu burbalu putimo. Na, ka padarysi.
Taigi. Apie gebejima mastyti.
Seimo narys negali uzsiimti jokia kita veikla. Kurybinei veiklai yra isimtis. Ir tai matyt normalu.
Problema yra ta, kad ne visai aisku, kas ta kurybine veikla. Ar koncertavimas (pvz. dainu dainavimas) ir renginiu vedimas yra kurybine veikla, ar ne? Atrodo, kad Miliutei su Matoniu (M&M :) ) viskas yra visiskai aisku - jokiu abejoniu jie neturi.
Kai nebandai gilintis visada taip...
O kai pabandai... tai niekas nera taip jau juodai balta.
Norint suvokt problema kartais visai neblogai pasinaudoti analogija.
Paziurekim pvz i menininka (tikra). Idomumo delei i kazka toki kaip linoraižininkas :) Jis daro linoraižinius. Aisku.
Technika salyginai nesudetinga - linoleume izraizyti norima vaizdeli. Paskui nuo jo daro atspaudus.
Dabar klausimas: ar jis gali tuos atspaudos pardavineti? Ar gali parduoti tik ta viena linoraizini? T.y. pati ta linoleumo gabala?
Dar vienas pavyzdukas. O kaip su rasytojais? Rasytojas irgi gali matyt parduot tik rankrasti (aciu dievui jei ranka ant popieriaus rase)? Ar vistik gali gauti ir honorara jei ta jo knyga kokia leidykla 1.000.000 egz tirazu? Kaip ten yra? :)))
Tai klausimas tada matyt ir yra: tai ar gali dainininke (ta pati Valinskiene, kuri man visai nepatinka) pati atlikti savo dainas? :)))
Arba koks nors renginiu vedejas (pasirengti ir) vesti vienetini rengini?
Teise zinoti?
Teise zinoti!!! (Laida tokia per LTV)
:DDDDDDD
Siaip jau TEISE ZINOTI neatsiejama nuo gebejimo mastyti (nesunku pastebeti kad gebejimas mastyti yra palyginus kuklus dalykas lyginant su TEISE ZINOTI :))) ).
Rita Miliute tai pikta aukstos lietuviskos prabos prof-ė (tik nepagalvokit, kad nuo zodzio "profesionalė";) ) - nieko naujo tame kaip ir nera. Bet va Audrium Matoniu tai tiesa sakant truputeli nusivyliau... kazkaip is broliuku Matoniu as visad tikiuosi profesionalumo, o ne emociniu burbalu putimo. Na, ka padarysi.
Taigi. Apie gebejima mastyti.
Seimo narys negali uzsiimti jokia kita veikla. Kurybinei veiklai yra isimtis. Ir tai matyt normalu.
Problema yra ta, kad ne visai aisku, kas ta kurybine veikla. Ar koncertavimas (pvz. dainu dainavimas) ir renginiu vedimas yra kurybine veikla, ar ne? Atrodo, kad Miliutei su Matoniu (M&M :) ) viskas yra visiskai aisku - jokiu abejoniu jie neturi.
Kai nebandai gilintis visada taip...
O kai pabandai... tai niekas nera taip jau juodai balta.
Norint suvokt problema kartais visai neblogai pasinaudoti analogija.
Paziurekim pvz i menininka (tikra). Idomumo delei i kazka toki kaip linoraižininkas :) Jis daro linoraižinius. Aisku.
Technika salyginai nesudetinga - linoleume izraizyti norima vaizdeli. Paskui nuo jo daro atspaudus.
Dabar klausimas: ar jis gali tuos atspaudos pardavineti? Ar gali parduoti tik ta viena linoraizini? T.y. pati ta linoleumo gabala?
Dar vienas pavyzdukas. O kaip su rasytojais? Rasytojas irgi gali matyt parduot tik rankrasti (aciu dievui jei ranka ant popieriaus rase)? Ar vistik gali gauti ir honorara jei ta jo knyga kokia leidykla 1.000.000 egz tirazu? Kaip ten yra? :)))
Tai klausimas tada matyt ir yra: tai ar gali dainininke (ta pati Valinskiene, kuri man visai nepatinka) pati atlikti savo dainas? :)))
Arba koks nors renginiu vedejas (pasirengti ir) vesti vienetini rengini?
Teise zinoti?
Sokiai!
Netycia per radijaus "Kelyje" spaudos apzvalga isgirdau, kad Dainiaus Žebrausko ("Skruzdeliuko") auklėtiniai laimejo kazkokiam Europos hip-hop'o cempionate du aukso medalius.
"Vel", galima pasakyti. Nes jo aukletiniai vis ka nors kokiame nors konkurse laimi.
Ir ka? Ir nieko.
Cia ne kokiatais "eurovizija" ar "sokiai su spaliuko zvaigzdutemis" - tiesiog pastoviai nuosekliai ir labai kokybiskai dirbama. Be jokiu ziniasklaidiniu megafonu, pinigu prasymo is vyriausybes tam, kad uzimti kazkur n-taja vieta, ir kitokiu muilo burbulu...
"Vel", galima pasakyti. Nes jo aukletiniai vis ka nors kokiame nors konkurse laimi.
Ir ka? Ir nieko.
Cia ne kokiatais "eurovizija" ar "sokiai su spaliuko zvaigzdutemis" - tiesiog pastoviai nuosekliai ir labai kokybiskai dirbama. Be jokiu ziniasklaidiniu megafonu, pinigu prasymo is vyriausybes tam, kad uzimti kazkur n-taja vieta, ir kitokiu muilo burbulu...
"Komentatorius"
Na aciu Dievui!!!
Kaip palengvejo :)))
Bet tai iki kokio lygio reikia tureti saves nerealizavimo kompleksa (ir matyt visokiu kitokiu irgi - as ne specialistas), kad spresti apie kito asmens blogo verte ne pagal tai, kas ten rasoma, bet pagal tai, ar leidziama jame pasisakyti man, visu graziausiam ir protingiausiam :DDD
"Veidrodeli veidrodeli, kas pasaulyje graziausias, protingiausias, nuostabiausias?..." ;)
Kai kam gal reiktu maziau skaityt ir komentuot ivairiausius blogus ir grizt i realu gyvenima (kartais)? Bet ar as ka ismanau... :-]
Grow up.
Get a life!
:)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))
Kaip palengvejo :)))
Bet tai iki kokio lygio reikia tureti saves nerealizavimo kompleksa (ir matyt visokiu kitokiu irgi - as ne specialistas), kad spresti apie kito asmens blogo verte ne pagal tai, kas ten rasoma, bet pagal tai, ar leidziama jame pasisakyti man, visu graziausiam ir protingiausiam :DDD
"Veidrodeli veidrodeli, kas pasaulyje graziausias, protingiausias, nuostabiausias?..." ;)
Kai kam gal reiktu maziau skaityt ir komentuot ivairiausius blogus ir grizt i realu gyvenima (kartais)? Bet ar as ka ismanau... :-]
Grow up.
Get a life!
:)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))
2009-01-05
Kalibrai savigynai
Norejau pasisakyti tema %subj% :)
Bet akivaizdu, kad pries pradedant samprotauti apie konkrecius kalibrus reikia bendro ("teorinio") ivado. Taigi, jei per daug nesileidziant i detales pradesiu nuo keliu aksiomu:
1. Ginklas tai instrumentas skirtas daryti skylems (distanciskai). Sia prasme jis nesiskiria nuo dreles (kitom prasmem jis skiriasi - kompaktiskesnis, leidzia daryt skyles is (gerokai) didesnio nuotolio etc). Skamba gana primityviai, bet labai norisi man sita akcentuot, nes kazkaip vis susiduriu su tuo, kad zmones isivaizduoja ginkluose slypint kazkokia magija: paimi ginkla ir ranka ir viskas pasikeicia - tu pats, kiti zmones, visa realybe...
Eksperimento delei pabandykim save isivaizduot su belaide (akumuliatorine) drele rankoje kurioj itaisytas ilgas (tarkim 2m) ilgio graztas. Juk jokios magijos skilndant is dreles nesijaucia? :) Instrumentas ir tiek. Jei iremsi drele i kazka ir paspausi mygtuka - ji tiesiog isgrez tame daikte skyle. Visai nieko magisko.
Dabar mintyse pakeiskim drele i pistoleta. Jei nusitaikysim i kazka ir paspausim nuleistuka tame daikte atsiras skyle. Tiesiog. Jei tai pasirodys besas zmogus ir skyle atsiras kokiuose nors jam svarbiuose organuose - yra tikimybe, kad jis mirs (visai taip pat kaip isgrezus skyle dreles pagalba). Velgi: jokios magijos...
Tikiuosi su siuo dalyku aisku... (nors zinau, kad ne - nes ta magijos tema (kad ir kaip ji bebutu vualiuojama) tesiasi ir tesiasi)
2. Kita aksioma:
Jei mus kazkas uzpuola, mus domina tik vienas dalykas - apsiginti, - t.y. kad mus paliktu ramybej. Irgi kaipo ir paprasta, bet zmones vel sugeba priburt :)
Kokiu budu padaryt, kad mus paliktu ramybej? Idealus (zinoma!) butu atvejis, kad tiesiog pasakai uzpuolikui: "buk toks malonus ir palik mane ramybej", ir jis palieka. Bet kazkaip visi suprantam , kad realybeje nekas is to gautusi. "Kieti bichai" isivaizduoja, kad uzpuolikui reikia kumsciu pagalba isaiskint ta "palik mane ramybej" ideja... na, matyt todel jie ir kieti bichai. Bet be tu kietu bichu (kuriu yra mazuma siais laikais (mazesne mazuma netgi matyt nei homoseksualu ;) )) yra ir tiesiog paprastu zmoniu, jau nekalbant apie tipine-vidutine moteri, kuri tikrai nieko kumsciu pagalba neisaiskins uzpuolikui (kuris statistiskai turi be galo didesne tikimybe buti vyriskos lyties, su visom is to isplaukianciom pasekmem).
Cia gi ir iskyla ginklo klausimas. Kam reikalingas ginklas tokiu atveju? Jis reikalingas tam, kad priversti uzpuolika palikti mus ramybej.
Galima zinoma kalbeti apie ivairius ginklus: kaipo lietsargius :) ... ar pvz. pipirinius purskalus ir elektroshokerius (kurie siaip labai efektyvus prie tam tikru salygu), bet kadangi tema apie saunamuosius ginklus (be to, kad ir kaip besuktum uodega tinkamai panaudojant jie yra efektyviausi), tai ties jais apsistokim.
Kaip ginklo (kuris, kaip issiaiskinom tiesiog instrumentas, "drele", bet ne "burtu lazdele") pagalba priversti uzpuolika "atsikabint"? Optimistiskai ziurint velgi - uzpuolikui turetu pakakt to, kad jis suvoktu, kad busimoji auka turi ginkla (t.y. jis gali ji pamatyt ar buti informuotas apie tai zodziu pvz (velgi subtilus niuansai verti atskiro aptarimo)). Tai suvokes jis lyg ir turetu palikt auka ramybej. Ane? Jei jis staiga apsigalvoja ir suprates, kad pamirso pasert kanareles nuskuba namo, auka (ir mes kartu su ja) zinoma begali tik dziaugtis.
Taciau ka daryt jei jis ir suvokes, kad uzpultasis turi ginkla savo planu pakeist neskuba?
Atsakymas irgi kaipo ir aiskus bei paprastas: pridaryti jame skyliu ventiliacijai. Ir mums visai nesvarbu ar to pasekoje uzpuolikas bus labai lengvai, lengvai, apysunkiai, sunkiai, labai sunkiai ar mirtinai suzeistas.
3. Issaiskine tuos du dalykus galim keliauti toliau ir pakabeti apie pacias tas skyles.
Pirmasis klausimas yra: kur tos skyles turetu buti?
Is praktines puses turetu buti akivaizdu, kad skyles rankose ar kojose nors ir sukeltu uzpuolikui nepatogumu, taciau paties uzpuolimo nesustabdytu. Skirtingai nei holivudo filmuose pistoleto suvis zmogaus nenuskraidina 20 metru atgal, juo labiau nenurauna rankos ir ja pataikius. Taipogi ir po pataikymo i koja zmogus gali pakankamai uztikrintai (slubuodamas) judet i prieki (jei jokie kaulai nesutrupinti). Beje, del sios priezasties paaugliskas mentalitetas "as jam sausiu i koja ir ji tik suzeisiu" turetu but iskart ismestas i siukslyna.
Efektyviausias budas sustabdyt uzpuolima, butu pazeisti uzpuoliko centrine nervu sistema - smegenis (ar stubura). To rezultatas matyt butu mirtis, bet kaip jau ne karta kartojau - tai nera nei kazkas butinai siektina, nei kazkas mirtinai vengtina (kalamburs ;) ) - savigynos situacijoje, tai tiesiog nera svarbu.
Problema yra ta, kad uzpuolimo atveju su visu tuo begaliniu kiekiu adrenalino gyslose, drebanciomis rankomis, tuneliniu matymu, sekliu kvepavimu etc etc etc, pataikyti i uzpuoliko galva, kuri labai tiketina, nebus stacionarus taikinys, (ar, jei jau apie tai kalbame, analogiskai ir pataikyt i ranka ar koja) yra ne tai, kad mazai tiketina, bet praktiskai neimanoma.
Del to lieka antrasis (kiek prastesnis taciau gerokai paprastesnis) variantas - uztikrinti, kad uzpuolikas kuo greiciau prarastu kuo didesni kieki kraujo, kas savo ruoztu pakankamai pazeistu tiek CNS tiek motorines sistemos funkcionavima tam, kad uzpuolimas butu nutrauktas. Todel ir yra mokoma savigynos atveju saudyti i "mases centra" - praktiniu poziuriu, tai butu zmogaus torso vidurys. Ir saudyti tol, kol uzpuolimas yra nutraukiamas. Zmogaus "mases centre" sukoncentruoti esminiai gyvybiniai organai: sirdis, aorta, kitos stambios kraujagysles, plauciai, kuriu pazeidimas sukelia dideli ir greita kraujo praradima.
Antrasis klausimas, kalbant apie skyles, butu: kokios tos skyles (t.y. atskirai paimta viena skyle) turetu buti?
Atsakymas velgi yra pakankamai paprastas. Kalbant apie skyles gyli yra aisku, kad gylis turi buti pakankamas tam, kad pasiekti tuos esminius organus, kuriu pazeidimas leistu nutraukti uzpuolima. Kita vertus, mes tikrai nenorim, kad ta skyle butu "per gili" (nes jei ta kulka perskrodus uzpuolika dar sugebes perskrist puse miesto ir nuzudyt pasalini zmogu, tai mums, itin tiketina, teks atsakyti uz pastarojo neatsargu nuzudyma net ir tuo atveju, jei uzpuoliko atzvilgiu buvo visiskai pagrista butinoji gintis).
Kalbant apie skyles skersmeni atsakymas velgi aiskus: jis turi buti kuo didesnis (nes kuo jis didesnis, tuo didesnis kiekis kraujo tuo greiciau gali isteket).
Kadangi mokslo tikslais saudyt i zmones yra nelabai humaniska, tai pasauliniu mastu yra nusistovejus moksline metodologija, kai saudmens efektyvumo vertinimui yra naudojama specialiai paruosta (standi!) zhele, kuri pakankamai tiksliai imituoja zmogaus minkstuosius audinius. Anot Tarptautines zaizdu balistikos asociacijos, pageidautinas efektyvus kulkos skvarbos gylis savigynai yra 12.5-14 coliu (32-36cm) ribose. Anot JAV Federaliniu turimu biuro, sios ribos kiek platesnes: 12-18 coliu (30-46cm). Nors is pirmo zvilgsnio apatine riba (30-32cm) gali atrodyti kiek per auksta, taciau nereikia pamirst, kad, viena - cia kalbama apie skvarba vientisame zele, o ne zmogaus kune su jo raumenimis, sausgyslemis, kaulais etc, ir antra - ne visada gynybiniai suviai buna tiesiai is priekio i krutines lastos viduri (pvz. smugio pargriautai aukai gali tekt saudyti gulint ant zemes i stovinti uzpuolika - kulkai tokiu atveju tektu iveikti daug ilgesni kelia pries pasiekiant gyvybinius organus). Bet kokiu atveju yra sutariama, kad ~45cm riba laikytina virsutine, i didesne skvarba yra nepageidautina, nes gali kelti nepagristai dideli pavoju aplinkiniams...
Tai matyt tiek teorijos. Atsiremiant i tai jau butu galima pereiti prie konkreciu kalbru savigynai klausimo: kodel vienas ar kitas kalibras daugiau ar maziau yra tinkamas savigynai Lietuvos salygomis (mano neipareigojancia nuomone, zinoma :) )...
Bet akivaizdu, kad pries pradedant samprotauti apie konkrecius kalibrus reikia bendro ("teorinio") ivado. Taigi, jei per daug nesileidziant i detales pradesiu nuo keliu aksiomu:
1. Ginklas tai instrumentas skirtas daryti skylems (distanciskai). Sia prasme jis nesiskiria nuo dreles (kitom prasmem jis skiriasi - kompaktiskesnis, leidzia daryt skyles is (gerokai) didesnio nuotolio etc). Skamba gana primityviai, bet labai norisi man sita akcentuot, nes kazkaip vis susiduriu su tuo, kad zmones isivaizduoja ginkluose slypint kazkokia magija: paimi ginkla ir ranka ir viskas pasikeicia - tu pats, kiti zmones, visa realybe...
Eksperimento delei pabandykim save isivaizduot su belaide (akumuliatorine) drele rankoje kurioj itaisytas ilgas (tarkim 2m) ilgio graztas. Juk jokios magijos skilndant is dreles nesijaucia? :) Instrumentas ir tiek. Jei iremsi drele i kazka ir paspausi mygtuka - ji tiesiog isgrez tame daikte skyle. Visai nieko magisko.
Dabar mintyse pakeiskim drele i pistoleta. Jei nusitaikysim i kazka ir paspausim nuleistuka tame daikte atsiras skyle. Tiesiog. Jei tai pasirodys besas zmogus ir skyle atsiras kokiuose nors jam svarbiuose organuose - yra tikimybe, kad jis mirs (visai taip pat kaip isgrezus skyle dreles pagalba). Velgi: jokios magijos...
Tikiuosi su siuo dalyku aisku... (nors zinau, kad ne - nes ta magijos tema (kad ir kaip ji bebutu vualiuojama) tesiasi ir tesiasi)
2. Kita aksioma:
Jei mus kazkas uzpuola, mus domina tik vienas dalykas - apsiginti, - t.y. kad mus paliktu ramybej. Irgi kaipo ir paprasta, bet zmones vel sugeba priburt :)
Kokiu budu padaryt, kad mus paliktu ramybej? Idealus (zinoma!) butu atvejis, kad tiesiog pasakai uzpuolikui: "buk toks malonus ir palik mane ramybej", ir jis palieka. Bet kazkaip visi suprantam , kad realybeje nekas is to gautusi. "Kieti bichai" isivaizduoja, kad uzpuolikui reikia kumsciu pagalba isaiskint ta "palik mane ramybej" ideja... na, matyt todel jie ir kieti bichai. Bet be tu kietu bichu (kuriu yra mazuma siais laikais (mazesne mazuma netgi matyt nei homoseksualu ;) )) yra ir tiesiog paprastu zmoniu, jau nekalbant apie tipine-vidutine moteri, kuri tikrai nieko kumsciu pagalba neisaiskins uzpuolikui (kuris statistiskai turi be galo didesne tikimybe buti vyriskos lyties, su visom is to isplaukianciom pasekmem).
Cia gi ir iskyla ginklo klausimas. Kam reikalingas ginklas tokiu atveju? Jis reikalingas tam, kad priversti uzpuolika palikti mus ramybej.
Galima zinoma kalbeti apie ivairius ginklus: kaipo lietsargius :) ... ar pvz. pipirinius purskalus ir elektroshokerius (kurie siaip labai efektyvus prie tam tikru salygu), bet kadangi tema apie saunamuosius ginklus (be to, kad ir kaip besuktum uodega tinkamai panaudojant jie yra efektyviausi), tai ties jais apsistokim.
Kaip ginklo (kuris, kaip issiaiskinom tiesiog instrumentas, "drele", bet ne "burtu lazdele") pagalba priversti uzpuolika "atsikabint"? Optimistiskai ziurint velgi - uzpuolikui turetu pakakt to, kad jis suvoktu, kad busimoji auka turi ginkla (t.y. jis gali ji pamatyt ar buti informuotas apie tai zodziu pvz (velgi subtilus niuansai verti atskiro aptarimo)). Tai suvokes jis lyg ir turetu palikt auka ramybej. Ane? Jei jis staiga apsigalvoja ir suprates, kad pamirso pasert kanareles nuskuba namo, auka (ir mes kartu su ja) zinoma begali tik dziaugtis.
Taciau ka daryt jei jis ir suvokes, kad uzpultasis turi ginkla savo planu pakeist neskuba?
Atsakymas irgi kaipo ir aiskus bei paprastas: pridaryti jame skyliu ventiliacijai. Ir mums visai nesvarbu ar to pasekoje uzpuolikas bus labai lengvai, lengvai, apysunkiai, sunkiai, labai sunkiai ar mirtinai suzeistas.
3. Issaiskine tuos du dalykus galim keliauti toliau ir pakabeti apie pacias tas skyles.
Pirmasis klausimas yra: kur tos skyles turetu buti?
Is praktines puses turetu buti akivaizdu, kad skyles rankose ar kojose nors ir sukeltu uzpuolikui nepatogumu, taciau paties uzpuolimo nesustabdytu. Skirtingai nei holivudo filmuose pistoleto suvis zmogaus nenuskraidina 20 metru atgal, juo labiau nenurauna rankos ir ja pataikius. Taipogi ir po pataikymo i koja zmogus gali pakankamai uztikrintai (slubuodamas) judet i prieki (jei jokie kaulai nesutrupinti). Beje, del sios priezasties paaugliskas mentalitetas "as jam sausiu i koja ir ji tik suzeisiu" turetu but iskart ismestas i siukslyna.
Efektyviausias budas sustabdyt uzpuolima, butu pazeisti uzpuoliko centrine nervu sistema - smegenis (ar stubura). To rezultatas matyt butu mirtis, bet kaip jau ne karta kartojau - tai nera nei kazkas butinai siektina, nei kazkas mirtinai vengtina (kalamburs ;) ) - savigynos situacijoje, tai tiesiog nera svarbu.
Problema yra ta, kad uzpuolimo atveju su visu tuo begaliniu kiekiu adrenalino gyslose, drebanciomis rankomis, tuneliniu matymu, sekliu kvepavimu etc etc etc, pataikyti i uzpuoliko galva, kuri labai tiketina, nebus stacionarus taikinys, (ar, jei jau apie tai kalbame, analogiskai ir pataikyt i ranka ar koja) yra ne tai, kad mazai tiketina, bet praktiskai neimanoma.
Del to lieka antrasis (kiek prastesnis taciau gerokai paprastesnis) variantas - uztikrinti, kad uzpuolikas kuo greiciau prarastu kuo didesni kieki kraujo, kas savo ruoztu pakankamai pazeistu tiek CNS tiek motorines sistemos funkcionavima tam, kad uzpuolimas butu nutrauktas. Todel ir yra mokoma savigynos atveju saudyti i "mases centra" - praktiniu poziuriu, tai butu zmogaus torso vidurys. Ir saudyti tol, kol uzpuolimas yra nutraukiamas. Zmogaus "mases centre" sukoncentruoti esminiai gyvybiniai organai: sirdis, aorta, kitos stambios kraujagysles, plauciai, kuriu pazeidimas sukelia dideli ir greita kraujo praradima.
Antrasis klausimas, kalbant apie skyles, butu: kokios tos skyles (t.y. atskirai paimta viena skyle) turetu buti?
Atsakymas velgi yra pakankamai paprastas. Kalbant apie skyles gyli yra aisku, kad gylis turi buti pakankamas tam, kad pasiekti tuos esminius organus, kuriu pazeidimas leistu nutraukti uzpuolima. Kita vertus, mes tikrai nenorim, kad ta skyle butu "per gili" (nes jei ta kulka perskrodus uzpuolika dar sugebes perskrist puse miesto ir nuzudyt pasalini zmogu, tai mums, itin tiketina, teks atsakyti uz pastarojo neatsargu nuzudyma net ir tuo atveju, jei uzpuoliko atzvilgiu buvo visiskai pagrista butinoji gintis).
Kalbant apie skyles skersmeni atsakymas velgi aiskus: jis turi buti kuo didesnis (nes kuo jis didesnis, tuo didesnis kiekis kraujo tuo greiciau gali isteket).
Kadangi mokslo tikslais saudyt i zmones yra nelabai humaniska, tai pasauliniu mastu yra nusistovejus moksline metodologija, kai saudmens efektyvumo vertinimui yra naudojama specialiai paruosta (standi!) zhele, kuri pakankamai tiksliai imituoja zmogaus minkstuosius audinius. Anot Tarptautines zaizdu balistikos asociacijos, pageidautinas efektyvus kulkos skvarbos gylis savigynai yra 12.5-14 coliu (32-36cm) ribose. Anot JAV Federaliniu turimu biuro, sios ribos kiek platesnes: 12-18 coliu (30-46cm). Nors is pirmo zvilgsnio apatine riba (30-32cm) gali atrodyti kiek per auksta, taciau nereikia pamirst, kad, viena - cia kalbama apie skvarba vientisame zele, o ne zmogaus kune su jo raumenimis, sausgyslemis, kaulais etc, ir antra - ne visada gynybiniai suviai buna tiesiai is priekio i krutines lastos viduri (pvz. smugio pargriautai aukai gali tekt saudyti gulint ant zemes i stovinti uzpuolika - kulkai tokiu atveju tektu iveikti daug ilgesni kelia pries pasiekiant gyvybinius organus). Bet kokiu atveju yra sutariama, kad ~45cm riba laikytina virsutine, i didesne skvarba yra nepageidautina, nes gali kelti nepagristai dideli pavoju aplinkiniams...
Tai matyt tiek teorijos. Atsiremiant i tai jau butu galima pereiti prie konkreciu kalbru savigynai klausimo: kodel vienas ar kitas kalibras daugiau ar maziau yra tinkamas savigynai Lietuvos salygomis (mano neipareigojancia nuomone, zinoma :) )...
2009-01-03
Krize!
JAV rankiniu saunamuju ginklu pramone (t.y. ta pramone kuri gamina rankinius saunamuosius ginklus, ju dalis ir visokius agresuarus jiems) istiko krize...
Lyg ir neturetu stebint jei jau automobiliu pramone krize istiko, kad jos vadai net eina keliaklupsciaut pries valdzia.
Tik va kad ginklakaliams krize truputi kitokia: ju beda ta, kad pardavimai isaugo simtais tukstanciu (!) procentu. Visi bent kazko verti ginklai isparduoti, ju gamintojai apkrauti uzsakymais iki tokio lygio, kad nemaza dalis jau net backorderiu nepriima...
Kodel tokia neadekvati reakcija i ekonomine krize?
Tie, kas kazkiek domisi JAV politika, nesunkiai pasakys, kad tokie stebuklai ekonomines krizes laikotarpiu vyksta del naujai isrinkto prezidento - Obama zinomas kaip menkas 2nd amendment "draugas" (nors rinkimu metu ta buvo stengiamasi is visu jegu slepti). Jo "komandos" nariai - pagarseja hoplofobai... Zmones tiesiog bijo, kad naujoji valdzia visokiu nauju labai gudriu istatymu draudzianciu ar ribojanciu ginklu isigyjima/turejima...
Tai matyt ir nenuostabu, kad ginklu pardavimai taip fantastiskai isaugo (ir juk juos perka taip pat ir tie, kurie uz ta pato Obama balsavo :) ).
Obamai jau netgi siuloma suteikti "gun salesmen of the year" titula :)))
Lyg ir neturetu stebint jei jau automobiliu pramone krize istiko, kad jos vadai net eina keliaklupsciaut pries valdzia.
Tik va kad ginklakaliams krize truputi kitokia: ju beda ta, kad pardavimai isaugo simtais tukstanciu (!) procentu. Visi bent kazko verti ginklai isparduoti, ju gamintojai apkrauti uzsakymais iki tokio lygio, kad nemaza dalis jau net backorderiu nepriima...
Kodel tokia neadekvati reakcija i ekonomine krize?
Tie, kas kazkiek domisi JAV politika, nesunkiai pasakys, kad tokie stebuklai ekonomines krizes laikotarpiu vyksta del naujai isrinkto prezidento - Obama zinomas kaip menkas 2nd amendment "draugas" (nors rinkimu metu ta buvo stengiamasi is visu jegu slepti). Jo "komandos" nariai - pagarseja hoplofobai... Zmones tiesiog bijo, kad naujoji valdzia visokiu nauju labai gudriu istatymu draudzianciu ar ribojanciu ginklu isigyjima/turejima...
Tai matyt ir nenuostabu, kad ginklu pardavimai taip fantastiskai isaugo (ir juk juos perka taip pat ir tie, kurie uz ta pato Obama balsavo :) ).
Obamai jau netgi siuloma suteikti "gun salesmen of the year" titula :)))
2009-01-01
2008-12-29
4 taisykles
Gal pries pradedant bet ka isties rasinet apie savigynos ginklus reiktu (dar karta, nes jau kazkada kalbejau) pakalbet apie keturias taisykles. Tai yra tik keturios taisykles kuriu laikymasis uztikrina veik visiska ginklo sauguma. Galimybe, kad ginklas issaus jei laikomasi visu siu taisykliu arteja prie nulio ir tam reikia itin neordinariu salygu... pvz ginklo imesto i lauza ar panasiai.
Kodel 4?
Gal pradekim pvz nuo to, kad uzejau ash cia neseniai i Ekskomisaru biuro saudyklos tinklapi... Ekskomisarai rimti dedes ir kas jau kas, bet jie matyt zino, kaip elgtis su ginklais. Atsidariau pagrindines naudojimosi saunamuoju ginklu taisykles ir ka as matau? Ju net 24!
Tai kodel as sakau, kad jos yra keturios, kai ekskomisarai (rimti dedes ir siaip ne is kelmo spirti :) ) sako kad dvideshimt-keturios?
As nesakau, kad tos dvidesimt keturios taisykles yra ydingos (nors kai ko as absoliuciai nesuprantu... ka reiskia pvz: "22) Niekada neslopinkite šaunamojo ginklo atliekamos funkcijos. Tai gali sukelti šaunamojo ginklo sprogimą ar kitokį sugadinimą ir tuo būdu atnešti neigiamų padarinių sveikatai"?... o del kai ko labai gincyciausi) taciau jos yra dvidesimt keturios. Norint, kad jos butu ismoktos ir kad ju butu laikomasi visur ir visada ju paprasciausia yra perdaug. Toks didelis kiekis sukelia neiaskumu: juk negali jos buti visos vienodai svarbios, kai ju tiek daug? O jei ne visos vienodai svarbios - tai kurios tada svarbiausios? Kaip jas visas isikalti i galva?
Faktas, kad turint noro tu taisykliu galima prigalvot ir 54 ir 104 ir 1004 (kad ir pvz "niekada nemeskite ginklo i lauza" - ko nera minetuose 24 punktuose)... Bet mastanciam zmogui to is esmes nereikia.
Reikia kazko, kas butu paprastai isimenama ir ko butu visada laikomasi.
Keturias taisykles savo laiku suformulavo Col.lt. Jeff Cooper (kuris per gyvenima tiek visko prikure ir prifomulavo, kad dabar visi naudojasi, bet daznai pamirsta autoriu :). Apie ji galima labai daug kalbeti (gugle jusu draugas)... pasakysiu trumpai - jis dar gerokai rimtesnis dede nei visi ekskomisarai kartu sudeti (su visa (tikra) pagarba ekskomisarams)).
Taisykles yra tik keturios, bet jos yra pakankamos ir issamios maksimaliai saugiam elgesiui su saunamaisiais ginklais.
Taigi:
1. Visi ginklai visada yra uztaisyti (All guns are always loaded).
Cia netgi ne taisykle, o dogma. Ne karta ir ne du yra nutike, kai su "neuztaisytu" ginklu buvo nusauti zmones. Todel, viena vertus, paemus bet kuri ginkla i rankas reikia visad patikrinti ar jis nera uztaisytas ir kita vertus, net ir isitikinus, kad jis neuztaisytas elgtis su juo itin atsargiai - todel kad, zr. 1 taisykle. Labai didele ir be galo daug kainuoti galinti klaida yra elgtis su neuztaisytu ginklu kitaip negu su uztaisytu.
Reikia ne apsimesti kad ginklas "atseit" yra uztaisytas, bet realiai visada ir su kiekvienu ginklu elgtis taip, kaip elgiamasi su uztaisytu ginklu.
Ginklas niekada nera neuztaisytas - bet jis kartais gali buti "neuztaisytas".
2. Niekada nenukreipkite ginklo i nieka, ko jus nenorite sunaikinti (Never let the muzzle cover anything you are not willing to destroy)
Tai apima tiek kitus asmenis, gyvunus, daiktus, tiek ir save. Tai apima ir uztaisytus ginklus ir "neuztaisytus" ginklus. Nenukreipti ginklo reikia ne tik samoningai, bet ir nesamoningai. Na ir niekada tai reiskia niekada. Kaip ir kitu taisykliu atveju - pazeidimo kaina gali buti zmogaus mirtis.
3. Nedekite pirsto ant nuleistuko tol, kol nesate nusitaike i taikini ir pasiryze sauti. (Keep your finger off the trigger ‘till your sights are on the target and you are willing to shoot.)
Si taisykle vadinama Auksine del to, kad net nesant kitu taisykliu ji uztikrina maksimalu imanoma sauguma (skirtingai nei holivudo filmuose ginklai paprastai patys neshaudo).
Kai nusitaikote i taikini ir pasiruosiate sauti, tik tada pirstas keliauja ant nuleistuko. Patraukiat taikikli nuo taikinio - ir pirstas pasitraukia nuo nuleistuko. Ant taikinio - ant nuleistuko, nuo taikinio - nuo nuleistuko. Labai paprasta. Nepaisant to, sios taisykles nesilaikymas matyt kaltas del didziausio kiekio mirciu ir suzeidimu.
Visais kitais atvejais, kai nesitaikoma i taikini pirstas ilsisi istiestas i prieki lygiagreciai pistoleto (revolverio, sautuvo) remui.
(Btw. nesunku pastebeti, kad minetos saudyklos tituliniame puslapyje prifotografuotos lietuviskos zvaigzdutes sia taisykle visiskai pazeidzia... :/ Siaip tai saudyklai turetu but geda... bet ar as ka ismanau ;) )
4. Buk tikras del savo taikinio (Be sure of your target)
Tai yra buk visiskai tikras del to i ka sauni. Tai reiskia ne tik, kad nesaudai i garsus ir seselius bet taip pat ir tai, kad pries saudamas ivertini kas bus tuo atveju, jei nepataikysi i taikini, o jei ir pataikysi, tai kas bus kai kulka perskros taikini kiaurai ir nuleks toliau. I ka ji tada pataikys?
Stai ir viskas. Norint isvengt tragedijos is esmes pakanka laikytis tik vienos is siu taisykliu.
Nepaisant to, tragedijos vis tiek ivyksta. Kodel? Todel, kad zmones turi ypatinga talenta nesilaikyti net paciu paprasciausiu ir aiskiausiu taisykliu, nes kiekvienas yra ekspertas ir viska zino "geriau".
Kaip cia neprisiminsi vieno is Darvino apdovanojimo laureatu, kuris i zmonos komentara, kad reikia elgtis su ginklais atsargiai pasake kazkatais tokio kaip "saugumas slypi galvoje" po ko pridejo pistoleta prie smilkinio ir budamas isitikines, kad jis neuztaisytas, nuspaude nuleistuka. Ko rezultate (aisku, nes kitaip nebutu patekes i Darvino apdovanojimus) istashke sau smegenis. Apart liudnos sypsenos, kuria sukelia is istorija (ir hoplofobu panikos eilini karta izvelgiant ginkluose slypincias piktasias jegas) akivaizdu, kad buvo pazeistos visos 4 taisykles... Ir jei nors viena is ju nebutu buvus pazeista (galbut) viskas butu pasibaige geriau.
Ir beje - jis buvo teisus. Saugumas isties slypi naudotojo galvoje, o ne paciame daikte (ginkle). Ta jis (akivaizdziai) ir pademonstravo...
Siaip imho sias taisykles reikia ismokti mintinai (ir laikytis iskilus butinybei) netgi tiems, kurie niekada nesiruosia tureti nieko bendro su ginklais.
Kodel 4?
Gal pradekim pvz nuo to, kad uzejau ash cia neseniai i Ekskomisaru biuro saudyklos tinklapi... Ekskomisarai rimti dedes ir kas jau kas, bet jie matyt zino, kaip elgtis su ginklais. Atsidariau pagrindines naudojimosi saunamuoju ginklu taisykles ir ka as matau? Ju net 24!
Tai kodel as sakau, kad jos yra keturios, kai ekskomisarai (rimti dedes ir siaip ne is kelmo spirti :) ) sako kad dvideshimt-keturios?
As nesakau, kad tos dvidesimt keturios taisykles yra ydingos (nors kai ko as absoliuciai nesuprantu... ka reiskia pvz: "22) Niekada neslopinkite šaunamojo ginklo atliekamos funkcijos. Tai gali sukelti šaunamojo ginklo sprogimą ar kitokį sugadinimą ir tuo būdu atnešti neigiamų padarinių sveikatai"?... o del kai ko labai gincyciausi) taciau jos yra dvidesimt keturios. Norint, kad jos butu ismoktos ir kad ju butu laikomasi visur ir visada ju paprasciausia yra perdaug. Toks didelis kiekis sukelia neiaskumu: juk negali jos buti visos vienodai svarbios, kai ju tiek daug? O jei ne visos vienodai svarbios - tai kurios tada svarbiausios? Kaip jas visas isikalti i galva?
Faktas, kad turint noro tu taisykliu galima prigalvot ir 54 ir 104 ir 1004 (kad ir pvz "niekada nemeskite ginklo i lauza" - ko nera minetuose 24 punktuose)... Bet mastanciam zmogui to is esmes nereikia.
Reikia kazko, kas butu paprastai isimenama ir ko butu visada laikomasi.
Keturias taisykles savo laiku suformulavo Col.lt. Jeff Cooper (kuris per gyvenima tiek visko prikure ir prifomulavo, kad dabar visi naudojasi, bet daznai pamirsta autoriu :). Apie ji galima labai daug kalbeti (gugle jusu draugas)... pasakysiu trumpai - jis dar gerokai rimtesnis dede nei visi ekskomisarai kartu sudeti (su visa (tikra) pagarba ekskomisarams)).
Taisykles yra tik keturios, bet jos yra pakankamos ir issamios maksimaliai saugiam elgesiui su saunamaisiais ginklais.
Taigi:
1. Visi ginklai visada yra uztaisyti (All guns are always loaded).
Cia netgi ne taisykle, o dogma. Ne karta ir ne du yra nutike, kai su "neuztaisytu" ginklu buvo nusauti zmones. Todel, viena vertus, paemus bet kuri ginkla i rankas reikia visad patikrinti ar jis nera uztaisytas ir kita vertus, net ir isitikinus, kad jis neuztaisytas elgtis su juo itin atsargiai - todel kad, zr. 1 taisykle. Labai didele ir be galo daug kainuoti galinti klaida yra elgtis su neuztaisytu ginklu kitaip negu su uztaisytu.
Reikia ne apsimesti kad ginklas "atseit" yra uztaisytas, bet realiai visada ir su kiekvienu ginklu elgtis taip, kaip elgiamasi su uztaisytu ginklu.
Ginklas niekada nera neuztaisytas - bet jis kartais gali buti "neuztaisytas".
2. Niekada nenukreipkite ginklo i nieka, ko jus nenorite sunaikinti (Never let the muzzle cover anything you are not willing to destroy)
Tai apima tiek kitus asmenis, gyvunus, daiktus, tiek ir save. Tai apima ir uztaisytus ginklus ir "neuztaisytus" ginklus. Nenukreipti ginklo reikia ne tik samoningai, bet ir nesamoningai. Na ir niekada tai reiskia niekada. Kaip ir kitu taisykliu atveju - pazeidimo kaina gali buti zmogaus mirtis.
3. Nedekite pirsto ant nuleistuko tol, kol nesate nusitaike i taikini ir pasiryze sauti. (Keep your finger off the trigger ‘till your sights are on the target and you are willing to shoot.)
Si taisykle vadinama Auksine del to, kad net nesant kitu taisykliu ji uztikrina maksimalu imanoma sauguma (skirtingai nei holivudo filmuose ginklai paprastai patys neshaudo).
Kai nusitaikote i taikini ir pasiruosiate sauti, tik tada pirstas keliauja ant nuleistuko. Patraukiat taikikli nuo taikinio - ir pirstas pasitraukia nuo nuleistuko. Ant taikinio - ant nuleistuko, nuo taikinio - nuo nuleistuko. Labai paprasta. Nepaisant to, sios taisykles nesilaikymas matyt kaltas del didziausio kiekio mirciu ir suzeidimu.
Visais kitais atvejais, kai nesitaikoma i taikini pirstas ilsisi istiestas i prieki lygiagreciai pistoleto (revolverio, sautuvo) remui.
(Btw. nesunku pastebeti, kad minetos saudyklos tituliniame puslapyje prifotografuotos lietuviskos zvaigzdutes sia taisykle visiskai pazeidzia... :/ Siaip tai saudyklai turetu but geda... bet ar as ka ismanau ;) )
4. Buk tikras del savo taikinio (Be sure of your target)
Tai yra buk visiskai tikras del to i ka sauni. Tai reiskia ne tik, kad nesaudai i garsus ir seselius bet taip pat ir tai, kad pries saudamas ivertini kas bus tuo atveju, jei nepataikysi i taikini, o jei ir pataikysi, tai kas bus kai kulka perskros taikini kiaurai ir nuleks toliau. I ka ji tada pataikys?
Stai ir viskas. Norint isvengt tragedijos is esmes pakanka laikytis tik vienos is siu taisykliu.
Nepaisant to, tragedijos vis tiek ivyksta. Kodel? Todel, kad zmones turi ypatinga talenta nesilaikyti net paciu paprasciausiu ir aiskiausiu taisykliu, nes kiekvienas yra ekspertas ir viska zino "geriau".
Kaip cia neprisiminsi vieno is Darvino apdovanojimo laureatu, kuris i zmonos komentara, kad reikia elgtis su ginklais atsargiai pasake kazkatais tokio kaip "saugumas slypi galvoje" po ko pridejo pistoleta prie smilkinio ir budamas isitikines, kad jis neuztaisytas, nuspaude nuleistuka. Ko rezultate (aisku, nes kitaip nebutu patekes i Darvino apdovanojimus) istashke sau smegenis. Apart liudnos sypsenos, kuria sukelia is istorija (ir hoplofobu panikos eilini karta izvelgiant ginkluose slypincias piktasias jegas) akivaizdu, kad buvo pazeistos visos 4 taisykles... Ir jei nors viena is ju nebutu buvus pazeista (galbut) viskas butu pasibaige geriau.
Ir beje - jis buvo teisus. Saugumas isties slypi naudotojo galvoje, o ne paciame daikte (ginkle). Ta jis (akivaizdziai) ir pademonstravo...
Siaip imho sias taisykles reikia ismokti mintinai (ir laikytis iskilus butinybei) netgi tiems, kurie niekada nesiruosia tureti nieko bendro su ginklais.
Intro: Teises Gintis Instrumentuote
Teise Gintis, jei ji nera tik literaturine rozine fikcija, suponuoja galimybe gintis... o tai savo ruoztu reiskia tinkamu instrumentu tam tikslui turejima.
Tie instrumentai ginklais vadinami :)
Viena is temu, kuria zadejau rasyti SOI buvo ginklai ir savigyna. Kaip rodo patirtis - as apie juos veik nerasau. Kodel?
Isties priezasciu visa kruva, bet pagrindine matyt ta, kad Lietuvoj hoplofobija iki tiek isigalejus, kad zydi ryskiausiais graziausiais ziedais, o bet kokia uzuomina apie tai, kad zmogus gali dometis ginklais ir ju naudojimu vertinama vos ne kaip seksualinis iskrypimas :) ir kiekvienas realistiskas, neatmieshtas mistine baime, pasisakymas apie juos susilaukia visiskai idiotisku komentaru (tiek spaudoje, tiek ir visur kitur - pavyzdziu toli ieskot juk nereikia, a-ne? :DDD).
Kita vertus.Informacijos apie (rankinius saunamuosius) ginklus, ju panaudojima savigynai etc etc etc lietuviskai nera. As siaip veik niekad nesiknaisioju po lietuviskaji interneta, nes imho triuksmo/signalo santykis liudnas (apie kokia tema bekalbetume), bet sakykim taip... paskutini karta googlinau "lietuviskas erdves" apie ginklus ir savigyna 2003 metais. Padariau tai idomumo praeita savaite. Praejo penki metai - situacija (visiskai) ta pati. Normalios informacijos kaip nebuvo - taip ir nera (na, nuotrupos kai kur). Nei apie savigyna, nei apie ginklus savigynai, nei apie ginklus apskritai. Tie patys plepalai is zmoniu, kurie "nesidomi uztat viska ismano" puses... tu paciu (klaidingu) mitu kartojimas, tu paciu fantastiniu pasaku pasakojimas...
To paskatintas nusprendziau vis tik si ta laikas nuo laiko parasyti apie ginklus. Tiems, kas jais domisi, tame jokiu naujoviu ir atradimu (bijau kad) nebus. Tiems zmonems gi, kurie niekad tuo nesidomejo rimciau, bet pvz. svarsto kartais ar nevertetu isigyti ginkla ar tiesiog noretu kazkur rasti aiskios paprastos informacijos be perdetu emociniu nusisnekejimu - manau bus idomu. Tos info spragos zinoma neuzpildysiu (o ir nesirengiu), bet vis...
Cia prie progos gal reik pabrezt, kad tai ka sakau ir rasau yra tik mano nuomone (tas lyg ir turetu buti aisku visiems, bet kazkaip vis tiek daznai pamirstama).
Taigi... klausimas: kodel as manau, kad as isvis esu kompetentingas kazka pasakoti apie ginklus, savigyna ir kitus susijusius dalykus? Ne, as nesu (ir niekad nebuvau) policininkas. Nesu ir nebuvau taip pat niekad ir kareivis. Nesu netgi medziotojas.Taciau. As domiuosi ginklais. Pirmiausia rankiniais saunamaisiais: revolveriais ir pistoletais. Taip pat ir sautuvais. Ir as domiuosi ju panaudojimu: tiek kare, tiek taikos metu - savigynai, sportui, pramogai (o dieve, kaip nemoralu, kaip taip galima, ginklai ir dar pramogai!!!).
Ir domiuosi, tai reiskia ne tik man jie "patinka", nors taip yra (analogiskai, kaip zmonems patinka pvz. laikrodziai - idomus techniniu poziuriu irenginiai, idomu, kaip visos dalys tarpusavi saveikauja etc), bet ir domiuosi. Ka gi reiskia "domiuosi" (kai as tai sakau)?
Pamenu mokantis mokykloje buvo toks dalykas kaip "atminimai". Vienas klausimu, kuris ten budavo uzduodamas: "koks tavo hobis?". Ir verciant lapa po lapo daugumos atsakymas buvo standartinis "knygu skaitymas, muzika". Ar tai reiskia, kad tas knygu skaitymas ir muzika buvo tokie jau populiarus hobiai? Vargu bau. Tai greiciausiai reiskia, kad zmones niekuo nesidomi, tiesiog is poreikio kazka irasyt iraso tas pacias banalybes...
(Taip pat kaip visi "vyrai" YRA labai geri vairuotojai ir labai moka patenkint moteri... bet dazniausiai isties nei to nei kito neismano, nes nei tuo nei kitu nesidomi. O ir kam - juk jiems tai "igimta", juk jie VYRAI. Juokinga? Gal. Apgailetina? Tikrai. Matyt tas pats ir su ginklais... jei jau "vyras", tai "ekspertas" :/ Bet as nukrypstu...)
As domiuosi (inter alia ginklais) kiek kitaip :). Ne tik deklaratyviai.
"Truputeli" rimciau :)))
Ginklai mano hobis yra ne del to, kad as neturiu daugiau ka pasakyt anketai ar kuo dometis (as domiuosi taip pat kaip minejau ir automobiliais, hipnoze ir dar siuo tuo), o todel, kad man tai idomu. Man daugiau nei 30 metu ir ginklais as domiuosi jau daugiau nei puse savo amziaus. Skaitau apie juos, narsau interneta, mastau, analizuoju, vertinu.
Del to manau (nors juk gali buti kad klystu ;) ), kad mano domejimasis tema plius kritinis mastymas plius teisinis issilavinimas leidzia man pakankamai pagristai samprotauti apie ginklus ir ju panaudojima (iskaitant ir ypac savigynai). Tai kad nesu/nebuvau policininkas, kareivis ar medziotojas matyt tam tikru aspektu yra trukumas, bet kitu poziuriu net atvirksciai, nes sie zmones daznai papuola i mastymo klystkeli "jei as plaktukas, tai viskas aplink man atrodo vinys"... (gal parasysiu apie tai placiau kada veliau). Ir jie pakankamai retai domisi ginklais (bent jau taip rodo pasauline praktika - nemanau, kad Lietuva kuo nors is esmes skiriasi siuo poziuriu).
Bet kaip jau sakyta: tai ka rasau - tik mano nuomone. O kas ten sakoma apie nuomones matyt zinome ;)
Galit gincytis, galit nepritarti. Kiekvieno teise. Tik nereik emociju, kvailysciu ir nusisnekejimu - naudokimes galva. Laivalaikiu bent jau.
Tai tiek izangos...
Kartojimas mokslo motina
(Jeu ir nepamenu ar (gal) esu apie tai rases, bet jei taip, tai tiesiog pasikartosiu...)
Geras posakis. Labai teisingas.
Ir mane be galo stebinantis tuo, kad dauguma zmoniu supranta ji (sugeba ji suprast) neteisingai.
Taigi. Kartojimas yra mokslo motina, bet ne paciame begaliniame kartojime yra esme. Esme yra musyse. Jei tiksliau: esme slypi tame kaip kartoji.
Kartojimas vardan kartojimo yra visiskai (absoliuciai) beprasmis.
Nepamenu jau ar esu kada nors apie tai rases, bet savo laiku buvo atliktas toks eksperimentas (labai dabar tingiu googlint, tai jei kam idomu, patys nepatingekit) viename JAV universitete. Paimtos trys grupes studentu. Nemokanciu zaisti krepsinio. Atrinktos pagal tuos visokius mokslinius reikalavimus, kad visos trys butu imanomai vienodos visom prasmem.
Viena (aisku) kontroline.
Kitos dvi buvo trumpai apmokytos (taisyklingai) mesti kamuoli i krepsi. Po to, viena is tu grupiu kasdien ejo i sporto sale ir treniravosi metyti, kita gi kasdien tiek pat laiko sededavo ir "nieko neveikdavo" - t.y. jie sededavo ir vizualizuodavo metima i krepsi. Mintyse kartodavo metimo i krepsi procesa.
Po kurio laiko buvo patikrinti ju gebejimai. Kontrolines grupes rezultatas aisku buvo prasciausias. Geriausias rezultatas buvo tos grupes, kuri kasdien treniravosi. BET, grupes, kuri kasdien vizualizuodavo metima i krepsi rezultatas nuo tu, kurie kasdien treniravosi skyresi labai nedaug (kiek pamenu maziau nei 5%).
Ka mums tai sako?
Matyt tai, kad pats savaime kartojimas nieko nereiskia - svarbu kaip tai yra daroma.
Smegenys ypatingos savo gebejimu, esant tokiam poreikiui, atsirinkti "teisinga" elgesio varianta ir stengtis ji kartoti.
T.y. (pasinaudosim vis tuo paciu metimo i krepsi pavyzdziu) jei zmogus nemoka mesti i krepsi, tai is pirmu 10 metimu jis matyt nepataikys nei vieno. Jei visa esme slypetu tik kartojime, tai ka toks kartojimas jam duotu? Teisingai - jis tik dar labiau itvirtintu gebejima NEpataikyti i krepsi. Taigi, jei visa esme buti tik paciame kartojime, tai kuo daugiau zmogus meto i krepsi, tuo uztikrinciau jis nepataiko.
Kodel taip nera? T.y., kodel nepaisant to, kad pradejus metyt i krepsi zmogus nepataiko 10 kartu is 10, jo rezultatai tolydzio gereja, kol (galbut) pasiekia beveik 10 pataikymu is 10 metimu?
Kame "paslaptis"?
O ji pakankamai paprasta. Smegenys (tiksliau matyt butu siuo atveju sakyti "pasamone") sugeba net be jokio zmogaus samoningo dalyvavimo atsirinkti ta varianta kuris yra geriausias ir bandyti (stengtis) ji kartoti. T.y. nors visi 10 metimu ir buvo nepataikyti, bet tarp ju buvo 1 ar 2 kurie buvo kokybiskai geresni uz kitus, kurie buvo arciau pataikymo. Jie imami uz pagrinda tolesniam mokymuisi, tolesniam kartojimui.
Is to ka cia prirasiau, matyt akivaizdu, kad pats kartojimas nereikskia nieko :).
Jei zmogus nenusiteikes kazka ismokti, jei pasamonei nera duota komanda atrinkineti teisingus variantus, tai galima kartoti ir 1000 ir 10000 ir milijona kartu - is to nebus jokios naudos.
Kita vertus - jei motyvacija ir pasiruosimas isisavinti nauja informacija/gebejimus yra itin auksti, - tereikes keleto (ne keliu tukstanciu ar milijonu) pakartojimu...
p.s. Beje, todel ir kartojimas mintyse (vizualizavimas) yra itin efektyvus: vizuoalizuojant metimus, kiekvienas tavo metimas yra taisyklingas ir pataiko i krepsi... skirtingai nei realybej. Del to tu kartoji tik teigiamus potyrius, be neigiamu - atmestinu. Lieka tik perkelti ta galvoje sudaryta idealu modeli i realu mosikavima rankomis... kas zinoma nera taip jau absoliuciai paprasta, nes kitaip pats kartojimas realybej isvis nebutu reikalingas, viska butu galima daryti tik mintyse. Hmmm... :)
Geras posakis. Labai teisingas.
Ir mane be galo stebinantis tuo, kad dauguma zmoniu supranta ji (sugeba ji suprast) neteisingai.
Taigi. Kartojimas yra mokslo motina, bet ne paciame begaliniame kartojime yra esme. Esme yra musyse. Jei tiksliau: esme slypi tame kaip kartoji.
Kartojimas vardan kartojimo yra visiskai (absoliuciai) beprasmis.
Nepamenu jau ar esu kada nors apie tai rases, bet savo laiku buvo atliktas toks eksperimentas (labai dabar tingiu googlint, tai jei kam idomu, patys nepatingekit) viename JAV universitete. Paimtos trys grupes studentu. Nemokanciu zaisti krepsinio. Atrinktos pagal tuos visokius mokslinius reikalavimus, kad visos trys butu imanomai vienodos visom prasmem.
Viena (aisku) kontroline.
Kitos dvi buvo trumpai apmokytos (taisyklingai) mesti kamuoli i krepsi. Po to, viena is tu grupiu kasdien ejo i sporto sale ir treniravosi metyti, kita gi kasdien tiek pat laiko sededavo ir "nieko neveikdavo" - t.y. jie sededavo ir vizualizuodavo metima i krepsi. Mintyse kartodavo metimo i krepsi procesa.
Po kurio laiko buvo patikrinti ju gebejimai. Kontrolines grupes rezultatas aisku buvo prasciausias. Geriausias rezultatas buvo tos grupes, kuri kasdien treniravosi. BET, grupes, kuri kasdien vizualizuodavo metima i krepsi rezultatas nuo tu, kurie kasdien treniravosi skyresi labai nedaug (kiek pamenu maziau nei 5%).
Ka mums tai sako?
Matyt tai, kad pats savaime kartojimas nieko nereiskia - svarbu kaip tai yra daroma.
Smegenys ypatingos savo gebejimu, esant tokiam poreikiui, atsirinkti "teisinga" elgesio varianta ir stengtis ji kartoti.
T.y. (pasinaudosim vis tuo paciu metimo i krepsi pavyzdziu) jei zmogus nemoka mesti i krepsi, tai is pirmu 10 metimu jis matyt nepataikys nei vieno. Jei visa esme slypetu tik kartojime, tai ka toks kartojimas jam duotu? Teisingai - jis tik dar labiau itvirtintu gebejima NEpataikyti i krepsi. Taigi, jei visa esme buti tik paciame kartojime, tai kuo daugiau zmogus meto i krepsi, tuo uztikrinciau jis nepataiko.
Kodel taip nera? T.y., kodel nepaisant to, kad pradejus metyt i krepsi zmogus nepataiko 10 kartu is 10, jo rezultatai tolydzio gereja, kol (galbut) pasiekia beveik 10 pataikymu is 10 metimu?
Kame "paslaptis"?
O ji pakankamai paprasta. Smegenys (tiksliau matyt butu siuo atveju sakyti "pasamone") sugeba net be jokio zmogaus samoningo dalyvavimo atsirinkti ta varianta kuris yra geriausias ir bandyti (stengtis) ji kartoti. T.y. nors visi 10 metimu ir buvo nepataikyti, bet tarp ju buvo 1 ar 2 kurie buvo kokybiskai geresni uz kitus, kurie buvo arciau pataikymo. Jie imami uz pagrinda tolesniam mokymuisi, tolesniam kartojimui.
Is to ka cia prirasiau, matyt akivaizdu, kad pats kartojimas nereikskia nieko :).
Jei zmogus nenusiteikes kazka ismokti, jei pasamonei nera duota komanda atrinkineti teisingus variantus, tai galima kartoti ir 1000 ir 10000 ir milijona kartu - is to nebus jokios naudos.
Kita vertus - jei motyvacija ir pasiruosimas isisavinti nauja informacija/gebejimus yra itin auksti, - tereikes keleto (ne keliu tukstanciu ar milijonu) pakartojimu...
p.s. Beje, todel ir kartojimas mintyse (vizualizavimas) yra itin efektyvus: vizuoalizuojant metimus, kiekvienas tavo metimas yra taisyklingas ir pataiko i krepsi... skirtingai nei realybej. Del to tu kartoji tik teigiamus potyrius, be neigiamu - atmestinu. Lieka tik perkelti ta galvoje sudaryta idealu modeli i realu mosikavima rankomis... kas zinoma nera taip jau absoliuciai paprasta, nes kitaip pats kartojimas realybej isvis nebutu reikalingas, viska butu galima daryti tik mintyse. Hmmm... :)
Upgrade! :D
Kadangi "raportuoju" apie Delano idomybes laiks nuo laiko (oj, atsiprasau, dabar tai vadinasi CanCan pizza :) ), tai pasikeiciau nuolaidu kortele. Vietoj 15 proc dabar turiu 20 proc. Sumokejau 5 lt ir iskart paskaiciavau, kad valgydamas taip kaip valgau, ja "atpirksiu" per 2 su puse savaites (13 valgymu) :)
O siaip tai: kur dar Vilniaus centre be Delano galima nebrangiai, "v meru" skaniai ir (kas man gana svarbu, nes nenoriu visos pietu pertraukos vien maitinimuisi sunaudot) greitai pavalgyt?
O siaip tai: kur dar Vilniaus centre be Delano galima nebrangiai, "v meru" skaniai ir (kas man gana svarbu, nes nenoriu visos pietu pertraukos vien maitinimuisi sunaudot) greitai pavalgyt?
Apie taupyma irgi pastatu apsvietima
Tas kiles taupymo vajus zinoma kelia sypsena. Kaip ir visad bet koks perdetas dalykas zinoma.
Nors (noriu tiketi) kiekvienam akivaizdu, kad efektyviausiai taupuma, kai isties taupoma - nepaliekamas is krano begantis vanduo, sumazinamas sildymas patalpose, kuriose nera/nebuna zmoniu, nepaliekamos degti elektros lemputes...
Va apie pastaraji kaiptik ir kalbant.
Suprantu, kad gatviu apsvietimas reikalingas - jis pasitarnauja saugumui (ivairiausiomis prasmemis) o ir miestas neatrodo visai kaip juodoji skyle. Taciau, jei jau paskelbem toki didiji simtmecio taupyma - kam tos visos girliandos ir lemputes? Na, suprantu viena ar pora centriniu miesto egliu, kaip svenciu simboliu, bet ne ant kiekvieno gi stulpo...
Nors sventes zinoma eis ir praeis, girliandos bus nukabintos. Bet pvz. visokiu pastatu apsvietimas (Seimo, Vyriausybes, ministeriju etc etc etc), jis taui niekur nedingsta ir sviecia kiekviena nakti 365 dienas per metus. Suprantu, privaciu statiniu savininkai gali elgtis kaip nori (nors ekologijos ir taupumo vardan jie irgi galetu tu visu iliuminaciju atsisakyt), bet valstybiniu? Primenu: yra paskelbtas fantastiskai beprotiskas (ar ten buvo beprotiskai fantastiskas?) taupymo vajus.
Jei manysim, kad ant kokio nors pastato jo iliuminacijai sumontuota 50 lempuciu (cia isties labai mazai - bijau, kad paskaiciavus ant matyt jokios ministerijos nebus ju maziau kaip 100) kuriu kiekviena po 100W (kas irgi labai optimistiska, nes realiai, normaliam apsvietimui jos bus ir po 300 ir daugiau vatu), tai nesunku suskaiciuot, kad jos visos vienu metu degancios yra 5 kW... ir jei jos dega 10 valandu (kas velgi, ypac ziema, yra optimistiska - jos matyt dega po kokias 14 val, jei ne daugiau), tai gaunam 50kWh. Cia per viena tiktai nakti. Per metus gausis 18000+kWh/miniterijai. Ir cia optimistinis variantas - realiai sis skaicius matyt yra keliskart didesnis.
Hmmm... Tokia vat kova uz taupuma.
Kita vertus - tokia pat kova ir uz ekologija, bei pries siltnamio efekta...
Nors (noriu tiketi) kiekvienam akivaizdu, kad efektyviausiai taupuma, kai isties taupoma - nepaliekamas is krano begantis vanduo, sumazinamas sildymas patalpose, kuriose nera/nebuna zmoniu, nepaliekamos degti elektros lemputes...
Va apie pastaraji kaiptik ir kalbant.
Suprantu, kad gatviu apsvietimas reikalingas - jis pasitarnauja saugumui (ivairiausiomis prasmemis) o ir miestas neatrodo visai kaip juodoji skyle. Taciau, jei jau paskelbem toki didiji simtmecio taupyma - kam tos visos girliandos ir lemputes? Na, suprantu viena ar pora centriniu miesto egliu, kaip svenciu simboliu, bet ne ant kiekvieno gi stulpo...
Nors sventes zinoma eis ir praeis, girliandos bus nukabintos. Bet pvz. visokiu pastatu apsvietimas (Seimo, Vyriausybes, ministeriju etc etc etc), jis taui niekur nedingsta ir sviecia kiekviena nakti 365 dienas per metus. Suprantu, privaciu statiniu savininkai gali elgtis kaip nori (nors ekologijos ir taupumo vardan jie irgi galetu tu visu iliuminaciju atsisakyt), bet valstybiniu? Primenu: yra paskelbtas fantastiskai beprotiskas (ar ten buvo beprotiskai fantastiskas?) taupymo vajus.
Jei manysim, kad ant kokio nors pastato jo iliuminacijai sumontuota 50 lempuciu (cia isties labai mazai - bijau, kad paskaiciavus ant matyt jokios ministerijos nebus ju maziau kaip 100) kuriu kiekviena po 100W (kas irgi labai optimistiska, nes realiai, normaliam apsvietimui jos bus ir po 300 ir daugiau vatu), tai nesunku suskaiciuot, kad jos visos vienu metu degancios yra 5 kW... ir jei jos dega 10 valandu (kas velgi, ypac ziema, yra optimistiska - jos matyt dega po kokias 14 val, jei ne daugiau), tai gaunam 50kWh. Cia per viena tiktai nakti. Per metus gausis 18000+kWh/miniterijai. Ir cia optimistinis variantas - realiai sis skaicius matyt yra keliskart didesnis.
Hmmm... Tokia vat kova uz taupuma.
Kita vertus - tokia pat kova ir uz ekologija, bei pries siltnamio efekta...
2008-12-23
Aggrressorrr :)
Va velgi :)
Vakar stoviu isvaziavime is salutines gatves, noriu sukt i kaire. Gal reik pazymet, kad i kaire sukt ten kaip ir na... nelabai galima :D Bet ko nepadarysi, kad kamscius aplenkt... Sutoju graziai - t.y. taip, kad sukantys i desne turetu kur pravaziuot.
Is paskos sustoja automobilis. Ir vairuotojas is kart pradeda baisiausiai pypset, mirkset lempom (ir keiktis itariu :) ) Paliejes savo emocijas pagaliau susiproti, kad yra palikta jam pravaziuoti vietos, susigretina su manim is desnes ir kazka man rekauja per langa. Atsidarau langa. Jis:
- Per tokius gaidzius kaip tu...!!! (nelabai supratau, kas butent nutinka, bet itariu, kad kazkas blogo :) )
As jo klausiu:
- Na, ir tau geriau nuo to, kad tu cia taip nervuojies? Gyvensi tik trumpiau del nervu...
Jis zinoma neklauso... (idomu, kodel tie zmones, kai pradeda rekaut ir grumot ima kalbet taip nerisliai ir neraiskiai - nieko isvis neina suprast).
Galvoju, kaip cia pramust ta akla jo inirsi. Sakau raiskiai:
- Gyvensi DU METUS trumpiau...
Jis (zinoma vis tiek) neklauso... Dar parekauja, uzsidaro langa ir nusuka i desne, kur jam ir reikejo.
O juk galejo tiesiog nusukt i ta desne is karto, be jokiu nervu ir rekavimu... :)
Vakar stoviu isvaziavime is salutines gatves, noriu sukt i kaire. Gal reik pazymet, kad i kaire sukt ten kaip ir na... nelabai galima :D Bet ko nepadarysi, kad kamscius aplenkt... Sutoju graziai - t.y. taip, kad sukantys i desne turetu kur pravaziuot.
Is paskos sustoja automobilis. Ir vairuotojas is kart pradeda baisiausiai pypset, mirkset lempom (ir keiktis itariu :) ) Paliejes savo emocijas pagaliau susiproti, kad yra palikta jam pravaziuoti vietos, susigretina su manim is desnes ir kazka man rekauja per langa. Atsidarau langa. Jis:
- Per tokius gaidzius kaip tu...!!! (nelabai supratau, kas butent nutinka, bet itariu, kad kazkas blogo :) )
As jo klausiu:
- Na, ir tau geriau nuo to, kad tu cia taip nervuojies? Gyvensi tik trumpiau del nervu...
Jis zinoma neklauso... (idomu, kodel tie zmones, kai pradeda rekaut ir grumot ima kalbet taip nerisliai ir neraiskiai - nieko isvis neina suprast).
Galvoju, kaip cia pramust ta akla jo inirsi. Sakau raiskiai:
- Gyvensi DU METUS trumpiau...
Jis (zinoma vis tiek) neklauso... Dar parekauja, uzsidaro langa ir nusuka i desne, kur jam ir reikejo.
O juk galejo tiesiog nusukt i ta desne is karto, be jokiu nervu ir rekavimu... :)
2008-12-12
Be magijos
Ziurejau cia kazkada praeita savaitgali "Wanted". Filmas lekstokas ir totaliai nerealistiskas, bet nepaisant to isties itikinantis ir itin smagus :) Lengvai ir maloniai ziurisi - jei kazkam tokiuose filmuose truksta filosofiniu gilumu, tai cia jau matyt jo problema - ne filmo.
Zinoma yra visisku kvailysciu (kas matosi plika akim). Ypac zinoma krenta i akis tas saudymas ivairiais vingiais, pvz. uz namo kampo ir t.t. ir pan :) As jau nieko nesakau apie ta shuvi, kuri Fox sugeba atlikt paciam gale - ne tik kad "pavaro" kulka gal 15m skersmens apskritimu, bet ta kulka dar per kruva kaukuoliu kiaurai pereina kaip per sviesta :DDD
Tik va vienos bedos is to proto - as megstu kartais mastyti ir paklaust saves klausimu. Kaip pvz.: "Ok, tai neimanoma. Bet jei tai butu imanoma, tai kaip?".
Jau ziurint filma toje scenoje, kur "herojus" mokosi sauti i taikini pakabinta ant galines kambario sienos kuri uzstoja vidury kambario kabanti kiaules skerdiena, kazka intuicija susnibzdejo...
Paskaui kai emiau mastyti paaiskejo, kad net visai ir imanoma... Ne, ne saudyti vingiais, bet pataikyt i taikini kuris uzdengtas kambario vidury kabacios skerdienos.
Jokios magijos...
Jei imsim .45 ACP kalibra, tai std sovinys ten 230 granu kulka @ 850fps (kas yra ~260m/s).
Sunku tiksliai pasakyt, kokiu greiciu juda ranka, kai jie ten "uzsukineja" tuos suvius.
Anot gugles beisbolo metikai meta kamuoliuka 45 m/s greiciau (vadinsi tokiu greiciu juda ranka pries ji paleisdama), tai is lempos galim sakyt, kad bent kokius 26m/s tie asasinai pajegia isvystyti su pistoletu (cia tiesinis greitis skersai suvio krypciai).
O toliau vektoriu sumavimas... zr. "mena". Kulka juda ne tik i prieki (suvio kryptis), bet i sona (rankos judesys). Ir per 10 m isilgai pajudetu net 1 m i sona (jei nieko nepripainiojau ;) )... Taigi apsauti "aplink" skerdiena neturetu but labai sunku... Tik sugebejimu neeiliniu "tereikia" ;)
Nemanau, kad reikia aiskint ka ten pripaisiau :)... na bet jei kam reikia - paaiskinsiu.
DNFTT !
Anekdotas.
Mokytoja:
- Petriuk, baik gert vandeni. Petriuk, pasakiau, baik gert vandeni. Petriuk, baik gert vandeni... ir isvis - atstok nuo kanalizacijos vamzdzio.
Note 2 self:
Neserk trolliu. Ir isvis su jais neprasidek.
Geriau jau padaryk lesyklele pauksciams.
Mokytoja:
- Petriuk, baik gert vandeni. Petriuk, pasakiau, baik gert vandeni. Petriuk, baik gert vandeni... ir isvis - atstok nuo kanalizacijos vamzdzio.
Note 2 self:
Neserk trolliu. Ir isvis su jais neprasidek.
Geriau jau padaryk lesyklele pauksciams.
2008-12-11
Na Landsbergis apsidziaugs...
Dabar gales eit paspjaudyt ant Vytauto Petkeviciaus kapo :)
O jei rimtai:
Amzina Atilsi.
O jei rimtai:
Amzina Atilsi.
Saldainiai?
Taigis:
VICTORVILLE — With candy sales banned on school campuses, sugar pushers are the latest trend at local schools. Backpacks are filled with Snickers and Twinkees for all sweet tooths willing to pay the price.
Prirasiau cia komentaru, bet paskui istryniau. Tie kas netingi mastyt... patys pamastys.
Gal musu brangiajai valdziai issiuntinet? Kazin, nauda butu? :)))
VICTORVILLE — With candy sales banned on school campuses, sugar pushers are the latest trend at local schools. Backpacks are filled with Snickers and Twinkees for all sweet tooths willing to pay the price.
Prirasiau cia komentaru, bet paskui istryniau. Tie kas netingi mastyt... patys pamastys.
Gal musu brangiajai valdziai issiuntinet? Kazin, nauda butu? :)))
Tu - durnas?
Vaziavau vakar ryte i darba.
Arteju prie sankryzos. Kazkaip taip nutiko, kad vakar toje konkrecioj vietoje kamscio nebuvo - ir pirmoj ir antroj eilej stovejo na gal po kokias 4-5 masinas.
Pirmoj eilej prie sankryzos arteja E39 BMW 5er'is. As atvaziuoju antra eile. Tas BMW mane pralenkes per kokius 5-7 korpusus. Kadangi jis gerokai arciau prie stovinciu automobiliu, tai jis juda leciau uz mane - t.y. as ji palaipsniui prisiveju. As stabdau. Ramiai, nestaigiai, bet taip, kad pastovia jega stabdydamas sustociau kaip tik uz to prie sankryzos mano eileje stovincio paskutinio automobilio (dar karta primenu, akd ash antroj eilej, o BMW pirmoj). Jokios dramos, nieko.
Ir staiga, man jau visai priartejus, tas BMW sugalvoja persirikiuot i mano eile, ka aisku ir padaro. As (suprantama) minu ant stabdziu, isijungia ABS'as (kas parodo, kad minta "gana" rimtai, nes asfaltas vakar buvo visiskai sausas) ir (zinoma) sustoju (per koki metra-pusantro nuo jo). Avarijos neivyko - viskas ramu. Pasvieciu jam ilgom sviesom: "reikia gi ir i uzpakalinio vaizdo veidrodeli zvilgtelt pries manevruojant". Nerekiu, nemosuoju kumsciais, nerodau faku. Ramiai.
Toliau sankryzoj uzsidega zalia ir visi (kiti) nuvaziuoja. Taciau BMW, kiek as suprantu, nusprende mane pamokyt. Taigi jis stovi, nejuda. Jis stovi, as stoviu is paskos, nes negaliu jo apvaziuot - esu per arti sustojes, kad issukt, o be to pirmoj eilej eismas (juda).
Jis stovi. As stoviu. Laukiu. Nemirksiu lempom, nepypiu, nerekiu ir nerodau faku. Laukiu.
Zalia ima mirkset, jis nuvaziuoja, as irgi nuvaziuoju, persirikiuoju i pirma juosta, ir pervaziuoju sankryza degant geltonai.
Kitas sviesoforas (kuris nuo pirmojo metru tik per 15 gal). Sustoju lygiaigreciai jam. Atsidarau langa. Jis atsidaro keleivio langa. As klausiu (nors kazkiek suirzes zinoma, del tokiu nesamoniu, bet vis tiek ramiai):
"Tu - durnas???"
Jis ten kazka nei tai burba nei tai grumoja visai nerisliai - suprast neina. As dar karta, stengdamasis labai raishkiai tarti zodzius, klausiu:
"Atsakyk: tu - durnas?"
Atsakymo nesulaukiu. Jis ten dar kazka nesuprantamai nerisliai pagromuliuoja, paskui uzsidega zalia ir jis greituoju budu pabega.
Toliau vaziuojant as ji pralenkiu gretima juosta, ziuriu i ji, bet jis ziuri stuhr nach vorne, apsimeta, kad manes nemato (ir nieko aplink irgi). Na, nemato, tai nemato, vaziuoju toliau i darba...
Ir juk as suprantu, kad jei jis butu ne grumojes, o tiesiog atsakes i mano paprasta klausima, tai atsakymas juk tikrai butu buves: "Ne". Nes juk jis tikrai yra isitikines, kad jis nedurnas. Bet tai kam tada elgtis kaip idiotui? A?
Visiems buna, kad uzlendi kazkam. Buna kad zmones ir supyksta ir pypset ima ir keiktis visaip. Bet jei tu padarei klaida, tai padarei - reikia sugebet prisipazint (sau). Nesunku pamirkset avariniu, kas tokioj situacijoj reikstu mazdaug "Atsiprasau, zinau, kad suklydau, aciu kad mane maloniai uzleidot ir neivaziavot".
Bet taigi ne - zmogus su BMW ne tik kad uzlindo taip, kad man reikejo "konkreciai" stabdyt, bet jis dar ir jauciasi be galo teisus, jei net nnusprende mane "pamokyt"...
Hmmm... Man visad keista sita hipokrize "Jei man kazkas kazka padare nelabai gero - tai jis neteisus. Bet jei as visiskai ta pati padariau jam - tai ash esu visiskai teisus".
Niekam mes taip gerai nemeluojam kaip patys sau.
Normalu?
Ne.
Iprasta?
Taip.
Arteju prie sankryzos. Kazkaip taip nutiko, kad vakar toje konkrecioj vietoje kamscio nebuvo - ir pirmoj ir antroj eilej stovejo na gal po kokias 4-5 masinas.
Pirmoj eilej prie sankryzos arteja E39 BMW 5er'is. As atvaziuoju antra eile. Tas BMW mane pralenkes per kokius 5-7 korpusus. Kadangi jis gerokai arciau prie stovinciu automobiliu, tai jis juda leciau uz mane - t.y. as ji palaipsniui prisiveju. As stabdau. Ramiai, nestaigiai, bet taip, kad pastovia jega stabdydamas sustociau kaip tik uz to prie sankryzos mano eileje stovincio paskutinio automobilio (dar karta primenu, akd ash antroj eilej, o BMW pirmoj). Jokios dramos, nieko.
Ir staiga, man jau visai priartejus, tas BMW sugalvoja persirikiuot i mano eile, ka aisku ir padaro. As (suprantama) minu ant stabdziu, isijungia ABS'as (kas parodo, kad minta "gana" rimtai, nes asfaltas vakar buvo visiskai sausas) ir (zinoma) sustoju (per koki metra-pusantro nuo jo). Avarijos neivyko - viskas ramu. Pasvieciu jam ilgom sviesom: "reikia gi ir i uzpakalinio vaizdo veidrodeli zvilgtelt pries manevruojant". Nerekiu, nemosuoju kumsciais, nerodau faku. Ramiai.
Toliau sankryzoj uzsidega zalia ir visi (kiti) nuvaziuoja. Taciau BMW, kiek as suprantu, nusprende mane pamokyt. Taigi jis stovi, nejuda. Jis stovi, as stoviu is paskos, nes negaliu jo apvaziuot - esu per arti sustojes, kad issukt, o be to pirmoj eilej eismas (juda).
Jis stovi. As stoviu. Laukiu. Nemirksiu lempom, nepypiu, nerekiu ir nerodau faku. Laukiu.
Zalia ima mirkset, jis nuvaziuoja, as irgi nuvaziuoju, persirikiuoju i pirma juosta, ir pervaziuoju sankryza degant geltonai.
Kitas sviesoforas (kuris nuo pirmojo metru tik per 15 gal). Sustoju lygiaigreciai jam. Atsidarau langa. Jis atsidaro keleivio langa. As klausiu (nors kazkiek suirzes zinoma, del tokiu nesamoniu, bet vis tiek ramiai):
"Tu - durnas???"
Jis ten kazka nei tai burba nei tai grumoja visai nerisliai - suprast neina. As dar karta, stengdamasis labai raishkiai tarti zodzius, klausiu:
"Atsakyk: tu - durnas?"
Atsakymo nesulaukiu. Jis ten dar kazka nesuprantamai nerisliai pagromuliuoja, paskui uzsidega zalia ir jis greituoju budu pabega.
Toliau vaziuojant as ji pralenkiu gretima juosta, ziuriu i ji, bet jis ziuri stuhr nach vorne, apsimeta, kad manes nemato (ir nieko aplink irgi). Na, nemato, tai nemato, vaziuoju toliau i darba...
Ir juk as suprantu, kad jei jis butu ne grumojes, o tiesiog atsakes i mano paprasta klausima, tai atsakymas juk tikrai butu buves: "Ne". Nes juk jis tikrai yra isitikines, kad jis nedurnas. Bet tai kam tada elgtis kaip idiotui? A?
Visiems buna, kad uzlendi kazkam. Buna kad zmones ir supyksta ir pypset ima ir keiktis visaip. Bet jei tu padarei klaida, tai padarei - reikia sugebet prisipazint (sau). Nesunku pamirkset avariniu, kas tokioj situacijoj reikstu mazdaug "Atsiprasau, zinau, kad suklydau, aciu kad mane maloniai uzleidot ir neivaziavot".
Bet taigi ne - zmogus su BMW ne tik kad uzlindo taip, kad man reikejo "konkreciai" stabdyt, bet jis dar ir jauciasi be galo teisus, jei net nnusprende mane "pamokyt"...
Hmmm... Man visad keista sita hipokrize "Jei man kazkas kazka padare nelabai gero - tai jis neteisus. Bet jei as visiskai ta pati padariau jam - tai ash esu visiskai teisus".
Niekam mes taip gerai nemeluojam kaip patys sau.
Normalu?
Ne.
Iprasta?
Taip.
2008-12-09
2008-12-08
Lemputes
Va, prasau tau. Dar vienas smugis komunistams. Iljiciaus lempute ES nusprende pasalint is gamybos bei prekybos. Iki (berods) 2012 m. ju jau netures buti gaminama - liks dienos sviesos arba LED'ai (na, gal dar HID'ai buitiniai?)...
Panasu, kad kol yra reikia uzsipirkt ju koki simta ir uzkast is zeme metu simtui :)
Velgi... progresas per draudimus?
Panasu, kad kol yra reikia uzsipirkt ju koki simta ir uzkast is zeme metu simtui :)
Velgi... progresas per draudimus?
Resypseneles
Is pradziu norejau parasyti komentara apie sypseneles kaciu lopsiams. Bet paskui nusprendziau, kad tai gausis gana ilgas postas...
Taigi: Apie sypseneles ir juokus rimtu veidu.
As beveik netgi buciau linkes sutikt su tuo ka ponas raso... o bet taciau... kaip visada yra keletas bet :)
Gal kazkokiais punkteliais:
1. Taip, zodziais (paciais simboliais) perduodama mazesnioji dalis informacijos. BET. Viena, tai: zodziais perduodama informacijos dalis yra esmine (vadinkim pvz. bazine informacija - jei jos atsisakom vien is likusiu procentu mums jokios naudos). Visa kita yra tik tos bazines informacijos korekcijos. Antra: ne visa likusi dalis yra perduodama tik "kuno kalba". Yra kruva informacijos perduodama budais tiesiogiai susijusiais su zodziais. Kaip pvz. skyrimas intonacija. Informacijos perdavimas sakinyje zodziu seka . Arba seka zodziu sakinyje. Sintakse... zodziu iskraipimu, etc etc etc.
Isties bent jau mano kuklia nuomone atsizvelgiant i ta fakta, kad dauguma zmoniu isties nifiga nemoka skaityti kuno kalbos (daro tai nesamoningai labai rudimentiskai), tai ta pacia jau "kuno kalba" grieztai imant ne tiek ir daug tos informacijos perduodama. Didzioji dalis jos "kabo" ant tu paciu zodziu.
2. Ir is to isplaukia kitas dalykas, kur as nesutinku: tai pono izvelgiamas milziniskas skirtumas tarp kalbejimo ir rasymo. Taip, rasant zinoma reikia tiksliau rinkti zodzius, ir taip, rasant perduodamas informacijos kiekis zymiai mazenis, bet tai ir tik tiek, - jokio kazkokio superskirtumo tarp kalbejimo ir rasymo nera.
Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas.
Analogiskai yra ir su juokais - zmones ir zodziu juokaudami perjungia savo kuno kalba taip, kad ji siustu signala "as kalbu rimtai", t.y. "nededa" jokiu sypseneliu. Paprastai jumoras ir buna butent tame, kad kalbama visiskai rimtai, o is tiesu tai yra nerimta. Siaip as uz sypseneles, pats jas daznai naudoju. Bet yra situaciju, kurios ir zodziu tariamos rimtu veidu, ir rasant jokiu sypseneliu nereikalauja (ir tai ne tik juokai, bet ir ironija, pasaipa etc).
Sakai reikalingas kontekstas? Galbut. Bet daugumoj atveju kontekstas jau yra musu galvose. Jo nebutina issamiai isdestyti salia:
- Ka daro moteris po sekso?
- Trukdo!
Negi isties reikia destyti konteksta arba paisyti kruvas sypseneliu, kad perduoti sita juoka?
Jumoro jausmas dalykas matyt individualus, bet ne iki tokio gi lygio kaip bandai parodyt. Juolab beje, kad tamstos aptariamam atvejuje kontekstas buvo - tai paties tamstos klausimas :) (Ten tam pokalbyje tai man isvis keista, kaip tu ten kazka tokio izvelgi mano atsakymuose, kai as tiesiog permusu kamuoli atgal i tavo korto puse - pats ne karto neservuoju)
3. Jei gali nejuokaut - nejuokauk? Cia religine dogma?
Imho cia patarimas nesveikai perdetai rimtiems dedems :)
Man atrodo daug geresnis butu: jei gali juokauti - juokauk. Beda gal tik ta, kad tai ne visada gaunasi. Ar taip?
4. Ir pabaigai... dar vienas niuansas, kuriuo man daznai nepatinka sypseneles.
Tai kad dabar tapo madinga uz ju sleptis. Zmones mano, kad jiems visai nebutina galvoti, ka jie raso (ir kontroliuoti leksikos), jei tik pabaigoje prideda sypseneliu kruva. Kaip pvz:
- Tu gi bl* debilas! :DDDD P*daras nedap*stas!!! :))))
Kaip suprantui, cia jau "tipo" viskas ok. Jokio izeidimo tokiam pasisakyme kaip ir nera. Cia jis "tik pajuokavo"...
Vat jei butu parasyta be sypseneliu, juk visai kitas reikalas butu?
Apibendrinant: Sypseneles yra gerai, kai laiku ir vietoj. Kai kada jos nereikalingos.
Tai matyt ir tiek. Netgi tikiuosi, kad visi sutiks :)
Taigi: Apie sypseneles ir juokus rimtu veidu.
As beveik netgi buciau linkes sutikt su tuo ka ponas raso... o bet taciau... kaip visada yra keletas bet :)
Gal kazkokiais punkteliais:
1. Taip, zodziais (paciais simboliais) perduodama mazesnioji dalis informacijos. BET. Viena, tai: zodziais perduodama informacijos dalis yra esmine (vadinkim pvz. bazine informacija - jei jos atsisakom vien is likusiu procentu mums jokios naudos). Visa kita yra tik tos bazines informacijos korekcijos. Antra: ne visa likusi dalis yra perduodama tik "kuno kalba". Yra kruva informacijos perduodama budais tiesiogiai susijusiais su zodziais. Kaip pvz. skyrimas intonacija. Informacijos perdavimas sakinyje zodziu seka . Arba seka zodziu sakinyje. Sintakse... zodziu iskraipimu, etc etc etc.
Isties bent jau mano kuklia nuomone atsizvelgiant i ta fakta, kad dauguma zmoniu isties nifiga nemoka skaityti kuno kalbos (daro tai nesamoningai labai rudimentiskai), tai ta pacia jau "kuno kalba" grieztai imant ne tiek ir daug tos informacijos perduodama. Didzioji dalis jos "kabo" ant tu paciu zodziu.
2. Ir is to isplaukia kitas dalykas, kur as nesutinku: tai pono izvelgiamas milziniskas skirtumas tarp kalbejimo ir rasymo. Taip, rasant zinoma reikia tiksliau rinkti zodzius, ir taip, rasant perduodamas informacijos kiekis zymiai mazenis, bet tai ir tik tiek, - jokio kazkokio superskirtumo tarp kalbejimo ir rasymo nera.
Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas.
Analogiskai yra ir su juokais - zmones ir zodziu juokaudami perjungia savo kuno kalba taip, kad ji siustu signala "as kalbu rimtai", t.y. "nededa" jokiu sypseneliu. Paprastai jumoras ir buna butent tame, kad kalbama visiskai rimtai, o is tiesu tai yra nerimta. Siaip as uz sypseneles, pats jas daznai naudoju. Bet yra situaciju, kurios ir zodziu tariamos rimtu veidu, ir rasant jokiu sypseneliu nereikalauja (ir tai ne tik juokai, bet ir ironija, pasaipa etc).
Sakai reikalingas kontekstas? Galbut. Bet daugumoj atveju kontekstas jau yra musu galvose. Jo nebutina issamiai isdestyti salia:
- Ka daro moteris po sekso?
- Trukdo!
Negi isties reikia destyti konteksta arba paisyti kruvas sypseneliu, kad perduoti sita juoka?
Jumoro jausmas dalykas matyt individualus, bet ne iki tokio gi lygio kaip bandai parodyt. Juolab beje, kad tamstos aptariamam atvejuje kontekstas buvo - tai paties tamstos klausimas :) (Ten tam pokalbyje tai man isvis keista, kaip tu ten kazka tokio izvelgi mano atsakymuose, kai as tiesiog permusu kamuoli atgal i tavo korto puse - pats ne karto neservuoju)
3. Jei gali nejuokaut - nejuokauk? Cia religine dogma?
Imho cia patarimas nesveikai perdetai rimtiems dedems :)
Man atrodo daug geresnis butu: jei gali juokauti - juokauk. Beda gal tik ta, kad tai ne visada gaunasi. Ar taip?
4. Ir pabaigai... dar vienas niuansas, kuriuo man daznai nepatinka sypseneles.
Tai kad dabar tapo madinga uz ju sleptis. Zmones mano, kad jiems visai nebutina galvoti, ka jie raso (ir kontroliuoti leksikos), jei tik pabaigoje prideda sypseneliu kruva. Kaip pvz:
- Tu gi bl* debilas! :DDDD P*daras nedap*stas!!! :))))
Kaip suprantui, cia jau "tipo" viskas ok. Jokio izeidimo tokiam pasisakyme kaip ir nera. Cia jis "tik pajuokavo"...
Vat jei butu parasyta be sypseneliu, juk visai kitas reikalas butu?
Apibendrinant: Sypseneles yra gerai, kai laiku ir vietoj. Kai kada jos nereikalingos.
Tai matyt ir tiek. Netgi tikiuosi, kad visi sutiks :)
C'mon!
Na kiek gi galima?!? Jau rasiau apie tai kazkada, bet is ties: na-kiek-gi-ga-li-ma????
Vakar vel kazkokia netycia isijungiau laida "atseit automobilistams" (net nezinau, per kuria TV ir kokia tai laida - visos tos lietuviskos man vienodos (= vienodai prastos)).
Ir vel eiliniai nusisnekejimai apie tai moterys ar vyrai geresni vairuotojai... Isties: na kiek gi galima?
As nemegstu disktriminacijos. As labai nemegstu bet kokio plauko sovinistu, taigi is seksistu. Ypac nemegstu seksistu, kurie dar ir yra hipokritai.
Na bet isties... kiek gi galima tu paciu nesamoniu. Vyrai ir moterys yra lygus, bet jie nera vienodi.
Moterys, jei imtumem kaip kategorija (visuma) yra "prastesnes vairuotojos" (sunkiai kvalifikuojama savoka zinoma) nei vyrai. Taip tiesiog yra. Tai JOKS seksizmas. Sitas teisinys yra mazdaug taip pat teisingas, kaip teiginys, kad "moterys yra geresnes motinos nei vyrai". Tame nera nieko diskriminacisko - tai tiesiog faktu konstatavimas. Jeigu mes kalbam apie vyrus ir moteris kaip kategorijas (imtis) bet ne apie konkrecius asmenis.
Per mineta laida vel eilini karta istrauke tuos pacius "argumentus".
Pirma. Moterys padaro x kartu maziau avariju nei vyrai.
Ok, tas matyt tiesa. Bet. Moteru vairuotoju yra maziau nei vyru. Reikia matyt skaiciuot ne tik (ir ne tiek) skaiciu asmenu vairuojanciu automobilius, bet realiai ju nuvaziuot laika/kelia. Ir cia palyginimas butu milziniskai skirtingas. Nekalbant apie tai, kad moterys labai labai labai labai retai vairuoja furas (pvz), sunkvezimius etc. tai dargi kai masinoje vaziuoja dviese - vyras ir moteris, - daugumoj atveju vairuos vyras.
Del to statistiniai duomenys, kurie rodo, kad moterys padaro maziau avariju negali buti niekaip grieztai logiskai interpretuoti, siekiant nusprest, kas "geriau vairuoja" (pabreziu: as nesakau taip pat ir to, kad vadovaujantis ta statistika galima sakyt, kad vyrai vairuoja geriau). Ziurint lanksciai tikimybiskai tiketina, kad galbut "geriau atrodytu" vyrai...
Antra. Isvis. Labai abejotina, ar avariju skaicius gali buti vertinamas, kaip pagrindinis kriterijus stengiantis ivertint "vairavimo geruma". Zmogus, kuris vaziuoja perdetai atsargiai/letai/etc pats gal niekada i avarija nepaklius, bet kas is to, jeigo jo deka aplink vyks avarijos (kurias darys visi tie, kurie stengsis ji apvaziuot). Ar jis "geras vairuotojas"?
Trecia. Juta Kleinschmidt.
Taip, ji labai gera vairuotoja ir taip, dauguma vyru vairuotoju jai nusileidzia. Na ir ka? Jos pavyzdys, juk ir parodo, tai kaip tik tai, kad ji yra isimtis - labai gera vairuotoja moteris tarp gerokai didesnio kiekio labai geru vairuotoju vyru. Galima dar best pirstu i Danica ar Michele Mouton bet sie pavyzdziai tik iliustruoja vis ta pati aptariama fakta...
Ketvirta. Ar atskirai paimta moteris gali buti tokia pat gera (arba dar geresne) vairuotoja nei vyras. Neabejotinai!!! (priesingas teigimas yra seksistiskas, jei ka). Taciau faktas tas, kad daugumai moteru nei automobiliai nei vairavimas nera pakankamai idomus, kad jos savo igudzius tobulintu.
Tas juk paprasta.
Visai mazam vaikui berniukui daug idomiau zaist su masinelem nei su lelem. Kodel? As nezinau. Gal tas igimta, o gal socialinis programavimas nuo pat gimimo jau yra diegiamas, kad vos pradejes zaisti jis koncentruojasi i "objektus", o ne "subjektus" kaip mergaites. Isties nezinau kodel - taciau taip yra.
Jau nekalbant apie ta orientavimosi erdvej "smulkmena" ,kuria vyras suvokia kaip neatsiejama savo vyriskumo dali (ir moterys niekaip negali suprasti, kodel gi reikia sukti rastus vietoj to, kad sustojus ir tiesiog paklausus pas praeivi kelio? :) ). Cia gi ne issidirbinejimas - jau kazkada minejau, kad mokslinku atlikti mazu vaiku testai parode, kad berniukai geriau orientuojasi aplinkoj ir geriau suvokia trimacius objektus nei mergaites. Kodel? Ka ash zinau. Bet taip yra.
Cia velgi pasikartosiu: as neteigiu, kad moteris negali ismokti kazkotais (tas butu idiotiska seksistiska), bet tiesiog joms tas (kazkodel) (dazniausiai) neidomu. Ir tiek.
Del to vyrai yra "geresni vairuotojai" (velgi - sunkiai kvalifikuojama savoka). Tai ne seksizmas. Tai faktines situacijos konstatavimas.
(Beda gal tik ta, kad idiotai seksistai ima sita teigini kaip pagrindima savi idiotiskiems (matyt kartojuosi) seksistiskiems teiginiams, kad vyrai visom imanomom prasmem "geresni" uz moteris :/ )
Vakar vel kazkokia netycia isijungiau laida "atseit automobilistams" (net nezinau, per kuria TV ir kokia tai laida - visos tos lietuviskos man vienodos (= vienodai prastos)).
Ir vel eiliniai nusisnekejimai apie tai moterys ar vyrai geresni vairuotojai... Isties: na kiek gi galima?
As nemegstu disktriminacijos. As labai nemegstu bet kokio plauko sovinistu, taigi is seksistu. Ypac nemegstu seksistu, kurie dar ir yra hipokritai.
Na bet isties... kiek gi galima tu paciu nesamoniu. Vyrai ir moterys yra lygus, bet jie nera vienodi.
Moterys, jei imtumem kaip kategorija (visuma) yra "prastesnes vairuotojos" (sunkiai kvalifikuojama savoka zinoma) nei vyrai. Taip tiesiog yra. Tai JOKS seksizmas. Sitas teisinys yra mazdaug taip pat teisingas, kaip teiginys, kad "moterys yra geresnes motinos nei vyrai". Tame nera nieko diskriminacisko - tai tiesiog faktu konstatavimas. Jeigu mes kalbam apie vyrus ir moteris kaip kategorijas (imtis) bet ne apie konkrecius asmenis.
Per mineta laida vel eilini karta istrauke tuos pacius "argumentus".
Pirma. Moterys padaro x kartu maziau avariju nei vyrai.
Ok, tas matyt tiesa. Bet. Moteru vairuotoju yra maziau nei vyru. Reikia matyt skaiciuot ne tik (ir ne tiek) skaiciu asmenu vairuojanciu automobilius, bet realiai ju nuvaziuot laika/kelia. Ir cia palyginimas butu milziniskai skirtingas. Nekalbant apie tai, kad moterys labai labai labai labai retai vairuoja furas (pvz), sunkvezimius etc. tai dargi kai masinoje vaziuoja dviese - vyras ir moteris, - daugumoj atveju vairuos vyras.
Del to statistiniai duomenys, kurie rodo, kad moterys padaro maziau avariju negali buti niekaip grieztai logiskai interpretuoti, siekiant nusprest, kas "geriau vairuoja" (pabreziu: as nesakau taip pat ir to, kad vadovaujantis ta statistika galima sakyt, kad vyrai vairuoja geriau). Ziurint lanksciai tikimybiskai tiketina, kad galbut "geriau atrodytu" vyrai...
Antra. Isvis. Labai abejotina, ar avariju skaicius gali buti vertinamas, kaip pagrindinis kriterijus stengiantis ivertint "vairavimo geruma". Zmogus, kuris vaziuoja perdetai atsargiai/letai/etc pats gal niekada i avarija nepaklius, bet kas is to, jeigo jo deka aplink vyks avarijos (kurias darys visi tie, kurie stengsis ji apvaziuot). Ar jis "geras vairuotojas"?
Trecia. Juta Kleinschmidt.
Taip, ji labai gera vairuotoja ir taip, dauguma vyru vairuotoju jai nusileidzia. Na ir ka? Jos pavyzdys, juk ir parodo, tai kaip tik tai, kad ji yra isimtis - labai gera vairuotoja moteris tarp gerokai didesnio kiekio labai geru vairuotoju vyru. Galima dar best pirstu i Danica ar Michele Mouton bet sie pavyzdziai tik iliustruoja vis ta pati aptariama fakta...
Ketvirta. Ar atskirai paimta moteris gali buti tokia pat gera (arba dar geresne) vairuotoja nei vyras. Neabejotinai!!! (priesingas teigimas yra seksistiskas, jei ka). Taciau faktas tas, kad daugumai moteru nei automobiliai nei vairavimas nera pakankamai idomus, kad jos savo igudzius tobulintu.
Tas juk paprasta.
Visai mazam vaikui berniukui daug idomiau zaist su masinelem nei su lelem. Kodel? As nezinau. Gal tas igimta, o gal socialinis programavimas nuo pat gimimo jau yra diegiamas, kad vos pradejes zaisti jis koncentruojasi i "objektus", o ne "subjektus" kaip mergaites. Isties nezinau kodel - taciau taip yra.
Jau nekalbant apie ta orientavimosi erdvej "smulkmena" ,kuria vyras suvokia kaip neatsiejama savo vyriskumo dali (ir moterys niekaip negali suprasti, kodel gi reikia sukti rastus vietoj to, kad sustojus ir tiesiog paklausus pas praeivi kelio? :) ). Cia gi ne issidirbinejimas - jau kazkada minejau, kad mokslinku atlikti mazu vaiku testai parode, kad berniukai geriau orientuojasi aplinkoj ir geriau suvokia trimacius objektus nei mergaites. Kodel? Ka ash zinau. Bet taip yra.
Cia velgi pasikartosiu: as neteigiu, kad moteris negali ismokti kazkotais (tas butu idiotiska seksistiska), bet tiesiog joms tas (kazkodel) (dazniausiai) neidomu. Ir tiek.
Del to vyrai yra "geresni vairuotojai" (velgi - sunkiai kvalifikuojama savoka). Tai ne seksizmas. Tai faktines situacijos konstatavimas.
(Beda gal tik ta, kad idiotai seksistai ima sita teigini kaip pagrindima savi idiotiskiems (matyt kartojuosi) seksistiskiems teiginiams, kad vyrai visom imanomom prasmem "geresni" uz moteris :/ )
Anoks cia jubiliejus zinoma...
...taciau berods kaip tik siandien mano blogui sukanka 2 metai.
Tiesa is pradziu jis nebuvo LTSR .LT - tiesiog boostbrothers pagal mano gmailo accounta. Pavadinimas atsirado praejus daugiau nei pusmeciui kai emiau galvoti, kokiu cia trumpu adresu viska iforminus. Ir palaipsniui issikritalizavo ilgai brendus mintis, kad niekur mes nuo tos LTSR taip ir nepabegom. Jei ieskoti paraleliu ju gaunasi perdaug, kad tai laikyti atsitiktinumu... o ir skirtumu matyt gerokai maziau nei panasumu, jei ziuretume ne i "ipakavima", o i esme. Del to ir LTSR.LT (LTSR + LT = LTSR.LT).
SOI (zr. pirmaji posta) sakiau, kad rasysiu todel, kad uzknisa kvailystes. Tai ir yra - rasau, tada kai labiausiai uzknisa visokios nesamones. Na, isties tai matyt ne visada, nes musu pasaulyje tiek neiprasta naudotis galva (tik niekaip negaliu suprast kodel), kad jei aprasineciau visas kvailystes ir nesamones kurias matau aplink, tai matyt neatsitraukciau nuo kompo.
Pradzioj sita bloga zinanciu/skaitanciu gal buvo tik pora... dabar jau daugiau, bet vis tiek jis nera itin populiarus... Ka as siaip jau matyt vertinu kaip privaluma. As ji rasiau ir vis dar rasau daugiausia sau, net jei kai kuriuose postuose kreipiuosi i isivaizduojama pashnekova. Ir as vis dar nemanau (kas mane pastoviai stebina kituose blogeriuose :) ), kad cia kazkoks aukso lobynas ar isminties deimantu gysla :)
Nepaisant to siemet pirmakart pakliuvau i ziniasklaida. Nesvarbu, kad visai ne i tema, kad as visai ten niekuo detas ir kad pakliuvau tik ypatingo zurnalisto nekompetentingumo deka... bet juk pakliuvau!!! :DDDDDDDDDDD
Zadejau rasyt apie tai kas mane domina. Dabar pazvelgus i tuos du metus matosi, kad daugiausia rasau matyt apie politika (nuo jos niekaip pabegt neina), nuo jos nedaug atsilieka religija ir teise, paskui automobiliai ir paskutinej vietoj ginklai. Dar zinoma kartais parasau kokius paplepsejimus pvz apie Delano :). Na, o apie hipnoze ir zmoniu santykius nerasau isvis. Kodel? Sunku tiksliai suformuluot. Gal todel, kad tai temos pakankamai subtilios... Jeu kitom temom, kuriom parasau, kiekvienas jauciasi ekspertas. Bet parasyk tu zmogui, kaip jo smegenys veikia ir kaip jo santykiai su kitais zmonem formuojasi... juk jis viska pats geriau zino :)))
Statistiskai paziurejus, jau dabar galima but tikram, kad 2008 busiu parases dvigubai daugiau irasu nei 2007. Atvirai sakant tikrai tikiuosi, kad si progresija NEisliks. Atsizvelgiant i mano pradini tiksla rasyti po 2 postus i savaite manau, kad 2-3/sav jau tikrai yra pakankama.
Kiek nuostabu gal tai, kad matyt daugiausia komentaru susilauke tema apie skaitomas knygas (!). Nors nuo jos nekazinka atsilieka kazkokiostais ten temos apie diskriminacija (kas musu vargshu homofobu pilnoj valstybej juk nestebina. Ane? :) )
Kas cia dar? O daugiau lyg ir nieko. Gyvenimas Lietuvoj perdaug nepakito. Prasidejo krize, praejo rinkimai... Bet viskas kaip ejo taip ir eina ta pacia vaga. Taigi galima tiketis, kad ir toliau turesiu apie ka rasyt :)
Jei tik noro bus.
Linkejimai tiems kas skaito :).
Tiesa is pradziu jis nebuvo LTSR .LT - tiesiog boostbrothers pagal mano gmailo accounta. Pavadinimas atsirado praejus daugiau nei pusmeciui kai emiau galvoti, kokiu cia trumpu adresu viska iforminus. Ir palaipsniui issikritalizavo ilgai brendus mintis, kad niekur mes nuo tos LTSR taip ir nepabegom. Jei ieskoti paraleliu ju gaunasi perdaug, kad tai laikyti atsitiktinumu... o ir skirtumu matyt gerokai maziau nei panasumu, jei ziuretume ne i "ipakavima", o i esme. Del to ir LTSR.LT (LTSR + LT = LTSR.LT).
SOI (zr. pirmaji posta) sakiau, kad rasysiu todel, kad uzknisa kvailystes. Tai ir yra - rasau, tada kai labiausiai uzknisa visokios nesamones. Na, isties tai matyt ne visada, nes musu pasaulyje tiek neiprasta naudotis galva (tik niekaip negaliu suprast kodel), kad jei aprasineciau visas kvailystes ir nesamones kurias matau aplink, tai matyt neatsitraukciau nuo kompo.
Pradzioj sita bloga zinanciu/skaitanciu gal buvo tik pora... dabar jau daugiau, bet vis tiek jis nera itin populiarus... Ka as siaip jau matyt vertinu kaip privaluma. As ji rasiau ir vis dar rasau daugiausia sau, net jei kai kuriuose postuose kreipiuosi i isivaizduojama pashnekova. Ir as vis dar nemanau (kas mane pastoviai stebina kituose blogeriuose :) ), kad cia kazkoks aukso lobynas ar isminties deimantu gysla :)
Nepaisant to siemet pirmakart pakliuvau i ziniasklaida. Nesvarbu, kad visai ne i tema, kad as visai ten niekuo detas ir kad pakliuvau tik ypatingo zurnalisto nekompetentingumo deka... bet juk pakliuvau!!! :DDDDDDDDDDD
Zadejau rasyt apie tai kas mane domina. Dabar pazvelgus i tuos du metus matosi, kad daugiausia rasau matyt apie politika (nuo jos niekaip pabegt neina), nuo jos nedaug atsilieka religija ir teise, paskui automobiliai ir paskutinej vietoj ginklai. Dar zinoma kartais parasau kokius paplepsejimus pvz apie Delano :). Na, o apie hipnoze ir zmoniu santykius nerasau isvis. Kodel? Sunku tiksliai suformuluot. Gal todel, kad tai temos pakankamai subtilios... Jeu kitom temom, kuriom parasau, kiekvienas jauciasi ekspertas. Bet parasyk tu zmogui, kaip jo smegenys veikia ir kaip jo santykiai su kitais zmonem formuojasi... juk jis viska pats geriau zino :)))
Statistiskai paziurejus, jau dabar galima but tikram, kad 2008 busiu parases dvigubai daugiau irasu nei 2007. Atvirai sakant tikrai tikiuosi, kad si progresija NEisliks. Atsizvelgiant i mano pradini tiksla rasyti po 2 postus i savaite manau, kad 2-3/sav jau tikrai yra pakankama.
Kiek nuostabu gal tai, kad matyt daugiausia komentaru susilauke tema apie skaitomas knygas (!). Nors nuo jos nekazinka atsilieka kazkokiostais ten temos apie diskriminacija (kas musu vargshu homofobu pilnoj valstybej juk nestebina. Ane? :) )
Kas cia dar? O daugiau lyg ir nieko. Gyvenimas Lietuvoj perdaug nepakito. Prasidejo krize, praejo rinkimai... Bet viskas kaip ejo taip ir eina ta pacia vaga. Taigi galima tiketis, kad ir toliau turesiu apie ka rasyt :)
Jei tik noro bus.
Linkejimai tiems kas skaito :).
2008-12-03
Signatarai sakot? :)
Nei man gaila tu rentu signatarams nei ka. Nebutu gaila jei jie ten gautu ir 10kLt i menesi. Nepaisant netgi to, kad jie perdetai susireiksmina: "um, chest' i sovest' nashei epohi".
Ir tikrai nemanau, kaip megstama teigt kad jie niekuo nerizikavo ar rizikavo maziau nei buve prie parlamento ar TV boksto. Tereikia paziuret, kas nutiko musu prieskarines respublikos auksciausiems politikams. Su retom isimtim jie arba pabego i vakarus, arba buvo gailestingos tarybu valdzios numarinti.
Man tik va vienas dalykas idomus: paciu signataru signatariskumas :)
Zodis lyg ir reikstu, kad signataras yra tas, kuris kazkatai pasirashe. Tarsi aisku.
Ziurekim toliau: ar bet kas, kas pasirase kurioje nors dokumento vietoj yra jo signataras?
Kaip pvz. tarkim paziurekim i Vyriausybes nutarima. Pagal istatymus ji pasiraso (taigi jo "signatarais" yra) Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ok?
Bet pagal Vyriausybes darbo reglamenta, ji (t.y. Vyriausybes nutarimo dokumento originala) "vizuoja" (kas reiskia ne ka kita, kaip "pasiraso") visa eile ivairiu valstybes tarnautoju (ministerijos teisininkas, Vyriausybes teisininksi, Vyriausybes kancleris, o priklausomai nuo konkretaus nutarimo dar ir kiti...). Ar jie visi gali buti laikomi signatarais? Abejoju, ar kas nors gincytusi, kad negali. Ir cia reikia pabrezti, kad auksciau minimu asmenu teise/pareiga "vizuoti" yra itvirtinta teises aktu.
Dabar pazvelkim i situacija su gerbiamaisiais signatarais.
Pagal galiojusius istatymus kovo 11-osios akta turejo pasirasyti du asmenys: Auksciausiosios Tarybos pirmininkas, bei AT sekretorius (jei dar teisingai pamenu). Taigi kovo 11-osios akto signatarais yra tik 2 asmenys: V.Landsbergis ir L.Sabutis. Teises aktai nenumate nei teises nei pareigos ant to akto originalo pasirasineti kokiems nors kitiems AT deputatams (t.y. skirtingai netgi negu auksciau aptartame Vyriausybes nutarimo pavyzdyje valstybes tarnautojai).
Tenka konstatuoti, kad visi kiti, kurie priraite parasu ant to lapo nera signatarai. Jokie :)
Kitas idomuma kelias aspektas yra klausimas, jei jau taip, tai kodel signatarais nera laikomi asmenys kurie nepasirase ant to lapo? Lyg ir nebutu klausimo - nepasirase reiskia nebalsavo "uz", kas dar neaisku?
Paziurim detaliau. Is tuometiniu AT deputatu balsavime:
susilaike: Akanovichius, Jankelevicius, Maceikianecas, Peshko, Suboch, Tomashevicius;
nedalyvavo: Kashauskas, Medvedevas, Stakvilevicius;
priesh nebuvo.
Jie visi neitraukti i signataru nomenklatura.
Parlamentu specifika pasaulyje (ir Lietuvoje) ta, kad ju priimti teises aktai laikomi priimtais parlamento kaip (ypatingo) organo, bet ne isimtinai tu parlamentaru, kurie balsavo uz (del to visad naiviai juokingai skamba seimanariu pasiteisinimai, kad jie nebalsavo uz viena ar kita istatyma :) ).
Susilaikiusiu AT deputatu pozicija jau seniai yra paaiskinta (dar pries balsavima): jie susilaike del to, kad atstovavo tautines mazumas ir ju nuomone (nepaisant to, teisinga ji mums atrodo, ar ne) savo lietuviu tautos apsisprendimo teise turejo igyvendinti patys lietuviai (mazumele supainiojo tautiskuma su tauta, bet ne visi gi teisininkai tarptautininkai :) ). Tai, kad jie nebalsavo "pries" manau aiskiai pasako ju pozicija.
Del tu, kurie isvis nedalyvavo... ir ko man atrodo, kad jei tik jie butu "dalyvave", jie tikrai "butu balsave" "uz" ("oficialios" nuorodos: 1 2)
Kodel tada visi AT deputatai nera signatarai???
Taigi... apmastymui...
Ir tikrai nemanau, kaip megstama teigt kad jie niekuo nerizikavo ar rizikavo maziau nei buve prie parlamento ar TV boksto. Tereikia paziuret, kas nutiko musu prieskarines respublikos auksciausiems politikams. Su retom isimtim jie arba pabego i vakarus, arba buvo gailestingos tarybu valdzios numarinti.
Man tik va vienas dalykas idomus: paciu signataru signatariskumas :)
Zodis lyg ir reikstu, kad signataras yra tas, kuris kazkatai pasirashe. Tarsi aisku.
Ziurekim toliau: ar bet kas, kas pasirase kurioje nors dokumento vietoj yra jo signataras?
Kaip pvz. tarkim paziurekim i Vyriausybes nutarima. Pagal istatymus ji pasiraso (taigi jo "signatarais" yra) Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ok?
Bet pagal Vyriausybes darbo reglamenta, ji (t.y. Vyriausybes nutarimo dokumento originala) "vizuoja" (kas reiskia ne ka kita, kaip "pasiraso") visa eile ivairiu valstybes tarnautoju (ministerijos teisininkas, Vyriausybes teisininksi, Vyriausybes kancleris, o priklausomai nuo konkretaus nutarimo dar ir kiti...). Ar jie visi gali buti laikomi signatarais? Abejoju, ar kas nors gincytusi, kad negali. Ir cia reikia pabrezti, kad auksciau minimu asmenu teise/pareiga "vizuoti" yra itvirtinta teises aktu.
Dabar pazvelkim i situacija su gerbiamaisiais signatarais.
Pagal galiojusius istatymus kovo 11-osios akta turejo pasirasyti du asmenys: Auksciausiosios Tarybos pirmininkas, bei AT sekretorius (jei dar teisingai pamenu). Taigi kovo 11-osios akto signatarais yra tik 2 asmenys: V.Landsbergis ir L.Sabutis. Teises aktai nenumate nei teises nei pareigos ant to akto originalo pasirasineti kokiems nors kitiems AT deputatams (t.y. skirtingai netgi negu auksciau aptartame Vyriausybes nutarimo pavyzdyje valstybes tarnautojai).
Tenka konstatuoti, kad visi kiti, kurie priraite parasu ant to lapo nera signatarai. Jokie :)
Kitas idomuma kelias aspektas yra klausimas, jei jau taip, tai kodel signatarais nera laikomi asmenys kurie nepasirase ant to lapo? Lyg ir nebutu klausimo - nepasirase reiskia nebalsavo "uz", kas dar neaisku?
Paziurim detaliau. Is tuometiniu AT deputatu balsavime:
susilaike: Akanovichius, Jankelevicius, Maceikianecas, Peshko, Suboch, Tomashevicius;
nedalyvavo: Kashauskas, Medvedevas, Stakvilevicius;
priesh nebuvo.
Jie visi neitraukti i signataru nomenklatura.
Parlamentu specifika pasaulyje (ir Lietuvoje) ta, kad ju priimti teises aktai laikomi priimtais parlamento kaip (ypatingo) organo, bet ne isimtinai tu parlamentaru, kurie balsavo uz (del to visad naiviai juokingai skamba seimanariu pasiteisinimai, kad jie nebalsavo uz viena ar kita istatyma :) ).
Susilaikiusiu AT deputatu pozicija jau seniai yra paaiskinta (dar pries balsavima): jie susilaike del to, kad atstovavo tautines mazumas ir ju nuomone (nepaisant to, teisinga ji mums atrodo, ar ne) savo lietuviu tautos apsisprendimo teise turejo igyvendinti patys lietuviai (mazumele supainiojo tautiskuma su tauta, bet ne visi gi teisininkai tarptautininkai :) ). Tai, kad jie nebalsavo "pries" manau aiskiai pasako ju pozicija.
Del tu, kurie isvis nedalyvavo... ir ko man atrodo, kad jei tik jie butu "dalyvave", jie tikrai "butu balsave" "uz" ("oficialios" nuorodos: 1 2)
Kodel tada visi AT deputatai nera signatarai???
Taigi... apmastymui...
Kasetines bombos JAV ir savyginos ginklai LT
JAV pareiske, kad nepasirasys sutarties del kasetiniu bombu. Atseit del to, kad sutartis per plati ir gali konflikto atveju sukelti pavoju JAV nacionaliniam saugumui (ar pan).
O kodel gi nepasirasius is tiesu? As tai nematau problemu pasirasyt... :)
Man visad sypsena kelia siti visi tarptautines humanitarines teises shedevrai. T.y. teise, kuri kuriama taikos metu, bet karo atvejui. Nors (bent jau man) visiskai akivaizdu, kad karo metu "pasikeicia" poziuris i absoliuciai viska, net esmines vertybes - nekalbant apie kazkokia smulkmena, kaip "leidziamos" kariavimo priemones.
Tarkim visai hipotetinis atvejis. Rusija uzpuola Lietuva. NATO realiai apart gresmingos pozos ir garsaus rekimo niekaip nesikisha (kas imho gan tiketina - bet daina ne apie tai siuo atveju). Lietuva is kazkur paima (tarkim pavogia is kinu) atomine bomba. Tarptautines sutartys (prie kuriu ir mes prisijunge) ju naudojima draudzia. Klausimas (ir cia reikia isijaust i padeti kurioje yra Lietuva tokio konflikto atveju): Ar mes ja panaudotumem?
Atsakymas is esmes visai nesvarbus. Kai kas gal sakys "taip", kiti sakys "ne". Esme ta, kad niekas sita klausima spresdamas nekreips demesio i kazkokius tarptautinius susitarimus, o vadovausis vien tikslingumu...
Kitas tiesiogiai su "draudziamu" ginklu tema susijes dalykas.
Jau pirmieji humanitarines teises dokumentai (konkr. siuo atveju Hagos konvencija) itvirtino draudima naudoti kulkas kurios pataikiusios i zmogu deformuojasi (as aisku tikslios formuluotes nepamenu bet mintis butent ta). Tai va. Realybeje... (kariniams) pistoletu soviniams tas gal ir teisinga. Bet matyt nei viena pasaulio valstybe savo arsenale neturi kulku skirtu automatu saudmenims, kurios nesideformuotu (arba dar geriau - vartytusi ir/ar suirtu). Gal todel, kad nesidefotmuojancias kulkas padaryt kiek komplikuota... o gal todel, kad jos tycia daromos tokios kokios daromos?
Situacijos absurdiskumas beje dar is stai kame: aptariami tarptautines teises aktai turi buti taikomi (yra skirti) karo atvejui ir kariauti skirtiems ginklams. Taigi jie neturetu buti taikomi taikos atvejui, t.y. ginklams ir ju saudmenims skirtiems savyginai ar tarkim pvz. antiteroristinems operacijoms. Nepaisant to, genijai teisekurininkai (Lietuvoj zinoma, bet ES taip pat ne isimtis) patariami "specialistu" (kurie eilini karta nifiga neraukia, o "vadovaujasi" emocijom) tu konvenciju nuostatas perkelia i istatymus reglamentuojancius civiline apyvarta savyginos ginklais taikos metu...
Rezultate, reikalavimai, kurie de jure turetu buti taikomi kariniams ginklams, de facto jiems netaikomi, gi tiems ginklams, kuriems sie reikalavimai de jure neturetu buti taikomi de facto taikomi yra!
Tiesa zmogui, kuris niekad nesidomejo ir nesigilino i aptariama tema, matyt kils klausimas: koks skirtumas ar tas ginklas ivardinamas kaip "karinis" ar "civilinius"? Kaip bepavadinsi, ginklas nuo to nepasikeis ir tokie "skirtumai" yra tik issigalvojimas...
Isties ne visai taip. Netgi visiskai ne. Toks skyrimas nera tik tuscias issigalvojimas.
Neneigiant to, kad dauguma savigynos ginklu gali buti naudojami karo atveju (ir atvirksciai: kariniai ginklai savigynai), taciau skirtumai tarp ju vistik esminiai. Ginklo naudojimo tikslai ir naudojimo "taktika" apsprendzia ginklo ir saudmenu technines charakteristikas (ir turetu lemti teisini statusa(!)).
Paziurekime i karo atveji ir tam skirtus ginklus.
Skirtingai nei gal kazkam atrodo, karo atveju karinio ginklo (aptariamu atveju rankinio saunamojo) tikslas nera zmogu nuzudyt (isskyrus tam tikrus specifinius atvejus). Isties jei butu imanoma pasirinkt, tai kariuomenes vadai rinktusi, kad butu kuo daugiau (pakankamai sunkiai) suzeistu, bet ne zuvusiu priesininku. Kodel? Tai juk paprasta - mires yra mires. Ji palaidojai ir viskas. Tuo tarpu kiekvienas suzeistasis reikalauja prieziuros: reikia ji isvezt is veiksmu zonos, skirt jam vieta ligoninej, skirt priziurincius zmones, naudot kitus resursus - vietoj to, kad tas visas pajegas priesininkas nukreiptu paciam kariavimo tikslui.
Humanitarines teises poziuriu suzeidimo variantas irgi priimtinesnis - nes juk buti suzeistam yra daug geriau nei mirusiam? Ane?
Kitas techninio pobudzio aspektas: rankiniu saunamuju ginklu panaudojimas siuolaikineje karyboje praktiniu poziuriu yra vertinamas kaip tikimybemis (ne sugebejimais ir profesionalumu) pagristas dalykas (ok, su isimtimis zinoma... bei atrodo, kad palaipsniui vistik to imama atsisakyti didesni demesi kreipiant i profesionaluma). T.y. vertinama mazdaug taip: issaudzius N soviniu, turime X suzeistu priesu ir Y nukautu. Del to saudoma dazniausiai trumpom serijom, perdaug nesitaikant... na bendraja prieso kryptimi.
Dabar ekspromtu linko nerasiu (gugle pades, jei kam idomu), bat JAV Vietnamo karo statistika rodo, kad 1 zuvusiam vietkongininkui tenka bene 20000 (!) issautu soviniu. Priespastatant (isryskinant kontrasta) paminetina, kad jei ziuret i saudyma, ne kaip i tikimybini dalyka, bet profesionalumo reikala, tai tam paciam Vietname JAV snaiperiu "rezultatas" yra kiek maziau nei 2 soviniai vienam vietkongininkui.
Priklausomai nuo poziurio akivaizdu, kad ir ginklai turi skirtis. Jei mes manom, kad saudoma bus gerai nusitaikant su 50 proc. tikimybe, kad bus pataikyta, tai aisku, kad toks ginklas visai neprivalo saudyt serijom. Saudmenu kiekis, kuri nesiojasi karys tokiu atveju irgi nors ir norisi, kad butu kuo didesnis, taciau nera reiksmingiausias dalykas...
Tuo tarpu jei mes planuojam, kad teks issaudyt 20000 soviniu, kad kazka nukaut, tai reikia pasiimt kiek imanoma daugiau soviniu ir saudyt serijomis (nes kai paleidi serija link prieso poziciju, vis didesne tikimybe, kad i kazka pataikysi, nei kad issoves viena suvi). Siam reikalavimui visi kiti subordinuojami. Del to ginklas turi buti kuo lengvesnis, saudmenys turi buti mazi ir lengvi (nes, jei soviniai dvigubai lengvesni - reiskia ju galima pasiimti dvigubai daugiau) etc etc etc.
Sudejus visus siuos reikalavimus gauname tokius automatus, kokiais dabar ginkluotos siuolaikines kariuomenes. Lengvus, labai mazo kalibro (5,45-5,6mm), (salyginai) mazo galingumo. Tas mazas kalibras kompensuojamas specifine kulku konstrukcija (kuri, kaip mineta, yra "uzdrausta") - jos vartosi, deformuojasi ir/ar suyra sukeldamos pakankamai sunkius suzeidimus (taciau nesistengiant butinai taikinio suzaloti taip, kad jis mirtu). (Iliustracijai galima pasakyt, kad toks kalibras laikomas visiskai neadekvaciai per mazu sernu medzioklei (kurie sveria daug maz panasiai kaip zmogus etc.), kur tikslas yra gyvuna kuo greiciau pribaigti neverciant jo bergzdziai kankintis (beje, medzioklej naudojamos kulkos deformuojasi (t.y. tas leidziama))).
Kuo gi tai skiriasi nuo taikos atvejo?
Ne, savigynos atveju (irgi skirtingai nei kai kam gal atrodo) besiginanciam asmeniui irgi nera svarbu, kad agresorius mirtu. Gynybos panaudojant saunamaji ginkla tikslas yra isties vienas - kad uzpuolikas tave paliktu ramybej. Jei jis rezultate numirs - deja, bet ka padarysi. Jei jis pabegs tiesiog pamates ginkla - daug geriau. Taciau vienas esminis reikalavimas savyginos ginklui islieka - tai itin aukstas jo efektyvumas (tiesa yra ir papildomas reikalavimas, kurio negalima pamirsti - savygina neturetu kelti pavojaus aplinkiniams niekuo detiems zmonems). Kadangi absoliuti dauguma savigynos situaciju kyla kai atstumas tarp uzpuoliko ir galimos aukos matuojamas vos keliais metrais (skirtingai nei karinej situacijoj, kur paprastai yra viena kita desimtis metru), del to bet koks uzpuolimas ir uzpuolikas, kurio nepavyko atbaidyti kitais budais turi buti sustabdytas DABAR. Ten kur stovi. Nes tuos keleta metru uzpuolikas gali iveikti netgi budamas mirtinai suzeistas (vadinasi ir gali savo ruoztu suzaloti ar net nuzudyti uzpuolimo auka). Laiko itin gerai nusitaikyti (pvz. i galva), kai atstumai tokie mazi, irgi nera. Atsizvelgiant i visa tai, kaip mineta, savigynos ginklas turi buti kiek imanoma labiau efektyvus. Efektyvus ne ta prasme, kad geriausiai zudantis, bet ta prasme, kad imanomai stipriai traumuojantis uzpuolika, kad jis tuoj pat nutrauktu ataka. (Del to pvz. itin efektyvus savyginai butu elektrosoko irenginiai, jei ne vienas bet: norint juos panaudot reik prisileist uzpuolika prie pat - o tada jau gali buti per velu, - is taves shokeris gali but atimtas ir tu pats juo pavaisintas (apie tazerius, kurie leidzia panaudot elektroshoka per nuotoli ash zinau, bet jie vienashuviai - t.y. viena karta nepataikei (arba uzpuolikas tarkim apsirenges rimciau, del ko adateles nepasiekia kuno) ir lieki su "paprastu" shokeriu)).
Rezultate (bent kol kas) jokios rimtos alternatyvos saunamajam ginklui nera. Ir tas saunamasis ginklas savo ruoztu, pasikartosiu dar karteli, turi buti maksimaliai efektyvus pries uzpuolika bei kelti minimalu pavoju aplinkiniams.
Kas savo ruoztu suponuoja reikiamas technines savigynos ginklo charakteristikas: jis turi buti lengvas ir kompaktiskas (kad asmuo butu pajegus ji su savimi nesiotis savyginai), taciau maximaliai imanomai didelio kalibro, su besideformuojancioms kulkom (kas sumoj turi uztikrint siekiama stabdymo DABAR afektyvuma), salyginai nedidelio galingumo, turintis keleto soviniu detuve (5-8, max kokiu ~15, jei uzpuoliku yra keletas - nes jei jau tiek nepakanka, tai kalba eina ne apie savigyna, o apie kazkoki gauju susisaudyma).
Tai va. Atsizvelgiant i siuos skirtumus, akivaizdu, kad taikyt teises reikalavimus skirtus kariniams ginklams, civiliniams savigynos ginklams yra nelogiska, kadangi jie esminiai skiriasi. Deja, nedaug kas ta supranta (kaip iprasta - niekas net nesigilina, - "vadovaujasi" emocijom).
Ir pabaigai paminesiu dar viena itin didele problema susijusia su siu reikalavimu taikymu savigynos ginklu saudmenims, apie kuria as probegsmiais uzsiminiau, bet matyt reiktu kiek paaiskint idant ji labiau isrysketu. Kulkos besideformuodamas ir besivartydamos (ar suirdamos) praranda energija. Be to, isauga ju skerspjuvis. Pastarieji dalykai yra svarbus kalbant apie tokia kulkos charakteristika kaip skvarba. Esant kitoms salygoms lygioms kulka, kuri deformuojasi (etc.), prasiskverbs daug sekliau, nei kulka, kuri isliks vientisa ir nesideformuos. Daug sekliau. Kas savo ruoztu reiskia, kad besideformuojanti kulka pasiliks uzpuoliko kune, kai nesideformuojanti isgresh jame skyle ir nuskries toliau. Turedama beje, pakankamai energijos (tas zinoma l.priklauso nuo konkretaus kalibro), kad esant "tinkamai progai" "pergrezhti" dar viena zmogu ir ismigti treciajame.
Tokiems vokieciams prireike nemazai laiko (ir ne vieno tragisko atvejo), kad isisamonint atrodytu tokius elementarius dalykus ir leisti pardavineti savigynos ginklams skirtus saudmenis su besideformuojanciom (etc) kulkom. Vienas placiai nuskambejusiu Vokietijoj atveju, kai per policijos operacija policininkas sove i nusikalteli, kulka perskrode pastaraji kiaurai ir pataike i kita policininka. Nusikaltelis i ligonine - policininkas i morga. Pareigunas, kuris sove, viska dare teisingai - jo kaltes jokios nebuvo (jis nieko nesupainiojo, neprasove pro sali etc), nors nemanau, kad nuo to jis daug geriau jauciasi.
Kas kaltas? Gal tiesiog kvailiai istatymu kurejai, kurie nezino ka daro ir daro ka neismano? Ir visi tiek vadinamieji "specialistai", kurie isties tera profesionalumo kauke prisidengusios emocijas pumpuojancios megztosios beretes?
Vokieciams prireike laiko ir mirtinu pamoku kad tai suprast... mes gi, nors ir (daugiau maziau) kopijuojame juos ginklu civilines apyvartos reglamentavimo srityje, kaip visada keletu desimtmeciu atsiliekame... Ir matyt irgi lauksim vieno kito niekuo deto asmens lavono, kad ismoktume pamokas...
O kodel gi nepasirasius is tiesu? As tai nematau problemu pasirasyt... :)
Man visad sypsena kelia siti visi tarptautines humanitarines teises shedevrai. T.y. teise, kuri kuriama taikos metu, bet karo atvejui. Nors (bent jau man) visiskai akivaizdu, kad karo metu "pasikeicia" poziuris i absoliuciai viska, net esmines vertybes - nekalbant apie kazkokia smulkmena, kaip "leidziamos" kariavimo priemones.
Tarkim visai hipotetinis atvejis. Rusija uzpuola Lietuva. NATO realiai apart gresmingos pozos ir garsaus rekimo niekaip nesikisha (kas imho gan tiketina - bet daina ne apie tai siuo atveju). Lietuva is kazkur paima (tarkim pavogia is kinu) atomine bomba. Tarptautines sutartys (prie kuriu ir mes prisijunge) ju naudojima draudzia. Klausimas (ir cia reikia isijaust i padeti kurioje yra Lietuva tokio konflikto atveju): Ar mes ja panaudotumem?
Atsakymas is esmes visai nesvarbus. Kai kas gal sakys "taip", kiti sakys "ne". Esme ta, kad niekas sita klausima spresdamas nekreips demesio i kazkokius tarptautinius susitarimus, o vadovausis vien tikslingumu...
Kitas tiesiogiai su "draudziamu" ginklu tema susijes dalykas.
Jau pirmieji humanitarines teises dokumentai (konkr. siuo atveju Hagos konvencija) itvirtino draudima naudoti kulkas kurios pataikiusios i zmogu deformuojasi (as aisku tikslios formuluotes nepamenu bet mintis butent ta). Tai va. Realybeje... (kariniams) pistoletu soviniams tas gal ir teisinga. Bet matyt nei viena pasaulio valstybe savo arsenale neturi kulku skirtu automatu saudmenims, kurios nesideformuotu (arba dar geriau - vartytusi ir/ar suirtu). Gal todel, kad nesidefotmuojancias kulkas padaryt kiek komplikuota... o gal todel, kad jos tycia daromos tokios kokios daromos?
Situacijos absurdiskumas beje dar is stai kame: aptariami tarptautines teises aktai turi buti taikomi (yra skirti) karo atvejui ir kariauti skirtiems ginklams. Taigi jie neturetu buti taikomi taikos atvejui, t.y. ginklams ir ju saudmenims skirtiems savyginai ar tarkim pvz. antiteroristinems operacijoms. Nepaisant to, genijai teisekurininkai (Lietuvoj zinoma, bet ES taip pat ne isimtis) patariami "specialistu" (kurie eilini karta nifiga neraukia, o "vadovaujasi" emocijom) tu konvenciju nuostatas perkelia i istatymus reglamentuojancius civiline apyvarta savyginos ginklais taikos metu...
Rezultate, reikalavimai, kurie de jure turetu buti taikomi kariniams ginklams, de facto jiems netaikomi, gi tiems ginklams, kuriems sie reikalavimai de jure neturetu buti taikomi de facto taikomi yra!
Tiesa zmogui, kuris niekad nesidomejo ir nesigilino i aptariama tema, matyt kils klausimas: koks skirtumas ar tas ginklas ivardinamas kaip "karinis" ar "civilinius"? Kaip bepavadinsi, ginklas nuo to nepasikeis ir tokie "skirtumai" yra tik issigalvojimas...
Isties ne visai taip. Netgi visiskai ne. Toks skyrimas nera tik tuscias issigalvojimas.
Neneigiant to, kad dauguma savigynos ginklu gali buti naudojami karo atveju (ir atvirksciai: kariniai ginklai savigynai), taciau skirtumai tarp ju vistik esminiai. Ginklo naudojimo tikslai ir naudojimo "taktika" apsprendzia ginklo ir saudmenu technines charakteristikas (ir turetu lemti teisini statusa(!)).
Paziurekime i karo atveji ir tam skirtus ginklus.
Skirtingai nei gal kazkam atrodo, karo atveju karinio ginklo (aptariamu atveju rankinio saunamojo) tikslas nera zmogu nuzudyt (isskyrus tam tikrus specifinius atvejus). Isties jei butu imanoma pasirinkt, tai kariuomenes vadai rinktusi, kad butu kuo daugiau (pakankamai sunkiai) suzeistu, bet ne zuvusiu priesininku. Kodel? Tai juk paprasta - mires yra mires. Ji palaidojai ir viskas. Tuo tarpu kiekvienas suzeistasis reikalauja prieziuros: reikia ji isvezt is veiksmu zonos, skirt jam vieta ligoninej, skirt priziurincius zmones, naudot kitus resursus - vietoj to, kad tas visas pajegas priesininkas nukreiptu paciam kariavimo tikslui.
Humanitarines teises poziuriu suzeidimo variantas irgi priimtinesnis - nes juk buti suzeistam yra daug geriau nei mirusiam? Ane?
Kitas techninio pobudzio aspektas: rankiniu saunamuju ginklu panaudojimas siuolaikineje karyboje praktiniu poziuriu yra vertinamas kaip tikimybemis (ne sugebejimais ir profesionalumu) pagristas dalykas (ok, su isimtimis zinoma... bei atrodo, kad palaipsniui vistik to imama atsisakyti didesni demesi kreipiant i profesionaluma). T.y. vertinama mazdaug taip: issaudzius N soviniu, turime X suzeistu priesu ir Y nukautu. Del to saudoma dazniausiai trumpom serijom, perdaug nesitaikant... na bendraja prieso kryptimi.
Dabar ekspromtu linko nerasiu (gugle pades, jei kam idomu), bat JAV Vietnamo karo statistika rodo, kad 1 zuvusiam vietkongininkui tenka bene 20000 (!) issautu soviniu. Priespastatant (isryskinant kontrasta) paminetina, kad jei ziuret i saudyma, ne kaip i tikimybini dalyka, bet profesionalumo reikala, tai tam paciam Vietname JAV snaiperiu "rezultatas" yra kiek maziau nei 2 soviniai vienam vietkongininkui.
Priklausomai nuo poziurio akivaizdu, kad ir ginklai turi skirtis. Jei mes manom, kad saudoma bus gerai nusitaikant su 50 proc. tikimybe, kad bus pataikyta, tai aisku, kad toks ginklas visai neprivalo saudyt serijom. Saudmenu kiekis, kuri nesiojasi karys tokiu atveju irgi nors ir norisi, kad butu kuo didesnis, taciau nera reiksmingiausias dalykas...
Tuo tarpu jei mes planuojam, kad teks issaudyt 20000 soviniu, kad kazka nukaut, tai reikia pasiimt kiek imanoma daugiau soviniu ir saudyt serijomis (nes kai paleidi serija link prieso poziciju, vis didesne tikimybe, kad i kazka pataikysi, nei kad issoves viena suvi). Siam reikalavimui visi kiti subordinuojami. Del to ginklas turi buti kuo lengvesnis, saudmenys turi buti mazi ir lengvi (nes, jei soviniai dvigubai lengvesni - reiskia ju galima pasiimti dvigubai daugiau) etc etc etc.
Sudejus visus siuos reikalavimus gauname tokius automatus, kokiais dabar ginkluotos siuolaikines kariuomenes. Lengvus, labai mazo kalibro (5,45-5,6mm), (salyginai) mazo galingumo. Tas mazas kalibras kompensuojamas specifine kulku konstrukcija (kuri, kaip mineta, yra "uzdrausta") - jos vartosi, deformuojasi ir/ar suyra sukeldamos pakankamai sunkius suzeidimus (taciau nesistengiant butinai taikinio suzaloti taip, kad jis mirtu). (Iliustracijai galima pasakyt, kad toks kalibras laikomas visiskai neadekvaciai per mazu sernu medzioklei (kurie sveria daug maz panasiai kaip zmogus etc.), kur tikslas yra gyvuna kuo greiciau pribaigti neverciant jo bergzdziai kankintis (beje, medzioklej naudojamos kulkos deformuojasi (t.y. tas leidziama))).
Kuo gi tai skiriasi nuo taikos atvejo?
Ne, savigynos atveju (irgi skirtingai nei kai kam gal atrodo) besiginanciam asmeniui irgi nera svarbu, kad agresorius mirtu. Gynybos panaudojant saunamaji ginkla tikslas yra isties vienas - kad uzpuolikas tave paliktu ramybej. Jei jis rezultate numirs - deja, bet ka padarysi. Jei jis pabegs tiesiog pamates ginkla - daug geriau. Taciau vienas esminis reikalavimas savyginos ginklui islieka - tai itin aukstas jo efektyvumas (tiesa yra ir papildomas reikalavimas, kurio negalima pamirsti - savygina neturetu kelti pavojaus aplinkiniams niekuo detiems zmonems). Kadangi absoliuti dauguma savigynos situaciju kyla kai atstumas tarp uzpuoliko ir galimos aukos matuojamas vos keliais metrais (skirtingai nei karinej situacijoj, kur paprastai yra viena kita desimtis metru), del to bet koks uzpuolimas ir uzpuolikas, kurio nepavyko atbaidyti kitais budais turi buti sustabdytas DABAR. Ten kur stovi. Nes tuos keleta metru uzpuolikas gali iveikti netgi budamas mirtinai suzeistas (vadinasi ir gali savo ruoztu suzaloti ar net nuzudyti uzpuolimo auka). Laiko itin gerai nusitaikyti (pvz. i galva), kai atstumai tokie mazi, irgi nera. Atsizvelgiant i visa tai, kaip mineta, savigynos ginklas turi buti kiek imanoma labiau efektyvus. Efektyvus ne ta prasme, kad geriausiai zudantis, bet ta prasme, kad imanomai stipriai traumuojantis uzpuolika, kad jis tuoj pat nutrauktu ataka. (Del to pvz. itin efektyvus savyginai butu elektrosoko irenginiai, jei ne vienas bet: norint juos panaudot reik prisileist uzpuolika prie pat - o tada jau gali buti per velu, - is taves shokeris gali but atimtas ir tu pats juo pavaisintas (apie tazerius, kurie leidzia panaudot elektroshoka per nuotoli ash zinau, bet jie vienashuviai - t.y. viena karta nepataikei (arba uzpuolikas tarkim apsirenges rimciau, del ko adateles nepasiekia kuno) ir lieki su "paprastu" shokeriu)).
Rezultate (bent kol kas) jokios rimtos alternatyvos saunamajam ginklui nera. Ir tas saunamasis ginklas savo ruoztu, pasikartosiu dar karteli, turi buti maksimaliai efektyvus pries uzpuolika bei kelti minimalu pavoju aplinkiniams.
Kas savo ruoztu suponuoja reikiamas technines savigynos ginklo charakteristikas: jis turi buti lengvas ir kompaktiskas (kad asmuo butu pajegus ji su savimi nesiotis savyginai), taciau maximaliai imanomai didelio kalibro, su besideformuojancioms kulkom (kas sumoj turi uztikrint siekiama stabdymo DABAR afektyvuma), salyginai nedidelio galingumo, turintis keleto soviniu detuve (5-8, max kokiu ~15, jei uzpuoliku yra keletas - nes jei jau tiek nepakanka, tai kalba eina ne apie savigyna, o apie kazkoki gauju susisaudyma).
Tai va. Atsizvelgiant i siuos skirtumus, akivaizdu, kad taikyt teises reikalavimus skirtus kariniams ginklams, civiliniams savigynos ginklams yra nelogiska, kadangi jie esminiai skiriasi. Deja, nedaug kas ta supranta (kaip iprasta - niekas net nesigilina, - "vadovaujasi" emocijom).
Ir pabaigai paminesiu dar viena itin didele problema susijusia su siu reikalavimu taikymu savigynos ginklu saudmenims, apie kuria as probegsmiais uzsiminiau, bet matyt reiktu kiek paaiskint idant ji labiau isrysketu. Kulkos besideformuodamas ir besivartydamos (ar suirdamos) praranda energija. Be to, isauga ju skerspjuvis. Pastarieji dalykai yra svarbus kalbant apie tokia kulkos charakteristika kaip skvarba. Esant kitoms salygoms lygioms kulka, kuri deformuojasi (etc.), prasiskverbs daug sekliau, nei kulka, kuri isliks vientisa ir nesideformuos. Daug sekliau. Kas savo ruoztu reiskia, kad besideformuojanti kulka pasiliks uzpuoliko kune, kai nesideformuojanti isgresh jame skyle ir nuskries toliau. Turedama beje, pakankamai energijos (tas zinoma l.priklauso nuo konkretaus kalibro), kad esant "tinkamai progai" "pergrezhti" dar viena zmogu ir ismigti treciajame.
Tokiems vokieciams prireike nemazai laiko (ir ne vieno tragisko atvejo), kad isisamonint atrodytu tokius elementarius dalykus ir leisti pardavineti savigynos ginklams skirtus saudmenis su besideformuojanciom (etc) kulkom. Vienas placiai nuskambejusiu Vokietijoj atveju, kai per policijos operacija policininkas sove i nusikalteli, kulka perskrode pastaraji kiaurai ir pataike i kita policininka. Nusikaltelis i ligonine - policininkas i morga. Pareigunas, kuris sove, viska dare teisingai - jo kaltes jokios nebuvo (jis nieko nesupainiojo, neprasove pro sali etc), nors nemanau, kad nuo to jis daug geriau jauciasi.
Kas kaltas? Gal tiesiog kvailiai istatymu kurejai, kurie nezino ka daro ir daro ka neismano? Ir visi tiek vadinamieji "specialistai", kurie isties tera profesionalumo kauke prisidengusios emocijas pumpuojancios megztosios beretes?
Vokieciams prireike laiko ir mirtinu pamoku kad tai suprast... mes gi, nors ir (daugiau maziau) kopijuojame juos ginklu civilines apyvartos reglamentavimo srityje, kaip visada keletu desimtmeciu atsiliekame... Ir matyt irgi lauksim vieno kito niekuo deto asmens lavono, kad ismoktume pamokas...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)