Du kalavijai

Liutauras pakomentavo mano vakarykštį postą, tai nusekiau atgal jo vardu į jo blogą. Ir pamačiau jo mintis apie lenkų problemą... Ir nors su nemaža dalimi to, ką jis rašo, reikia sutikti, visgi...

Atvirai pasakius, mano nereikšminga nuomone, V.Tomaševski ir visa ta Akcja wyborcza polakow na Litwie iš esmės yra Lietuvos lenkų gėda. Tai politinis judėjimas be ideologijos ir be idėjų... jų visa politinė programa ir yra tas "mus skriaudžia!" iš viršaus apglaistyti plepalais apie dieva ir tėvynę. Lietuvos lenkai iš esmės parodo, kad jie balsuotų net už giboną jei tik tas sakytųsi esąs lenkas ir kad jį čia skriaudžia :/ Ir man, atvirai sakant, gaila (nors vėlgi - realiai žiūrint tie lenkai savo politiniu išprusimu niekuo nesiskiria nuo "vidutinio" lietuvio)...

Ir faktas, kad kol taip bus, tol apie kažkokį "padėties pagerėjimą" kalbėt neverta, nes nei AWPL nei V.Tomaševskis nenori, kad ji pagerėtų. Nes kiekvienam, kuris masto ir kuris bent kažkiek domėjosi ta visa problema yra akivaizdu, kad esant realiam norui tą problemą išspręsti tą būtų galima padaryti greitai - jei tik būtų pabandyta išties ieškoti kompromisų. Ir ne, LR Konstitucija tam netrukdytų.
Bet tokio noro tiesiog nėra.

Kitas momentas tai tas lietuviškų lenkų lenkiškumas ir jo pagrindas. Aš čia ne apie tai, kad jie greičiausiai yra sulenkėję baltai (pagaliau kaip ir Ulewicz, taip ir mano giminė buvo/yra* sulenkėjus), bet... taip jau gaunas, kad aš truputėlį moku lenkiškai. Na, tą lenkų kalbą, kuria kalba lenkai Lenkijoj. Ir galiu pasakyt, kad tie žmonės kurie gyvena kokiame Baltarusijos pasienio kaime ta kalba nekalba. Jie kalba kažkokiu specifiniu kalbų mišiniu... Žinoma negalima paneigti asmens teisės laikyt save lenku net jei jis išvis lenkiškai nekalbėtų (pagaliau tie patys lietuviai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę ne visi gebėjo normaliai lietuviškai kalbėt - tai netrukdė jiems būt patriotais), tačiau vis tik aš manau, kad asmens lenkišką tautiškumą turėtų sąlygoti šiek tiek daugiau vien negu tai, kad jie kalba kažkokia kitokia kalba nei litwinai bei jaučiasi pastarųjų nuskriausti...
O tai ta pati problema, kaip ir pas lietuviškuosius urapatriotus - nei jie žino, kas tie lietuviai (arba lenkai) iš tiesų yra, nei suvokia iš kur mes atėjome, nei žino ką simbolizuoja du kalavijai ar kas toks Vladislavas antrasis (t.y. visa tai, apie ką kalba Liutauras)... bet užtat rėkia "Lietuva lietuviams" (na ar ten "Wilno nasze"). What gives?


Ir lai Strikulienės straipsnis ir buvo tendencingas, neteisingas ir dar kažkoks, bet va čia tai paties V.Tomaševski "autorizuota" mintis:

kaip žinote, fašistiniai kolaborantai iš "Ypatingojo Būrio" išžudė 94% Lietuvos žydų.

Reikia išversti ką būtent jis čia norėjo pasakyti?
Tai jau tikrai V.Tomaševski nėra toks švelnus ir pūkuotas kaip Liutauras stengiasi pavaizduot...


Griztant prie Liutauro rašinio:
Nepriklausomybės kovas vadinti "bene kvailiausiu Lietuvos valstybės karu"... aš gal to tiesiog nekomentuosiu... manysiu, kad čia tiesiog formuluotė ne visai tinkama pasirinkta...
Bet užtat pakomentuosiu uodegos išsukinėjimą kai autorius staiga pats pabūgsta, kad kažkas jo samprotavimų neimtų ir logiškai nepratęstų iki loginės pabaigos.
Mano komentaras:
"Tradicinės vertybės" :-DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

_____________________
* Kai kurie mano giminės yra (Lietuvos) lenkai, nors aš save laikau lietuviu... nors jau esu bloge ne kartą apie tą lietuviškumą ir jo fetišizavimą rašęs šitam bloge.