Iranas pgl TSPMI

Barba no facit philosophum.

Panašiai ir šiuolaikiška šukuosena bei savisvarbi veido išraiška nepadaro žmogaus politologu...

TSPMI magistrantas J.Petraitis parašė delfyje straipsnelį (kuris jam dar įtariu "užsiskaitys" kaip "publikacija"), kuriame samprotauja apie Iraną ir jo atominį ginklą...

Hmmm... aš atvirai sakant nesuprantu, kaip galima kalbėt apie Irana ir ignoruot esminį faktorių - religiją. Apsimesti, kad Iranas nėra islamiška šalis arba tai tiesiog ignoruoti), kalbant apie JAV bei kitų valstybių susirūpinimą jo atomine programa... na, tai labai jau keista.

Vis tik islamas savo vertybine sistema skiriasi nuo vakarų daug labiau nei JAV skyrėsi nuo buvusiosios TSRS. Pastarosios socializmo versija iš esmės perėmė veik visą šiuolaikinės krikščionybės dogmatiką, tik vardus mažumėle pakaitaliojo. Šiuolaikinis gi islamas primena ~ XII a. krikščionybę... su perdėtu religingumu ir kryžiaus žygiais.
Tikrai tas faktorius, kad valstybė oficialiai vadovaujasi religijos dogmomis (kuri beje priklausomai nuo interpretacijos skatina žudyt kitatikius žadėdama už tai rojų), visai nesvarbus?

Net jei šiuo konkrečiu istorijos momentu Iranas šia prasme yra gan "ramus", iš kur tas įsitikinimas, kad tai nesikeis? M.Ahmadinejad'as jau pakankamai didelis fundamentalistas (žiūrint iš "mūsų" pozicijų), bet kodėl gerb. pradedantysis politologas taip įsitikinęs, kad po kitų rinkimų Irane tikrai tikrai nebus išrinktas dar didesnis?
Man išvis keistas tas tikėjimas, kad "viskas visada bus taip, kaip yra dabar"... bet kažkaip labai jau dažnai jis pasitaiko kalbant apie politiką (apie lietuviškąją irgi... kažkodėl "visi" įsitikinę, kad Lietuvai niekas negresia ir niekad negrės ir pvz. kariuomenė mums reikalinga tik dėl grožio), nors istorija moko priešingai.

Pagrindinė baimė juk ir yra, kiek suprantu, ta: "kas nutiks, jei atominis ginklas paklius į rankas kažkam, kas įsitikinęs, kad jei jis mirdamas pasiims su savim keleta milijonų netikėlių, tai vieta rojuj jam garantuota?". O jei tai ne atskiras individas, o valstybė? Pagaliau tereik pažiūrėt kokie džiaugsmo festivaliai vyko arabų pasaulyje po 9/11 tam, kad susimastyt... O ka jei tos valstybės tikslas nebūtų "pergalė" mums europiečiams įprasta prasme?
Tikėtis, kad tokiu atveju veiks M.A.D. (kuris palaikinėjo lygsvarą šaltojo karo metu ir su tam tikrom modifikacijom "laiko" Indiją ir Pakistaną) neįmanoma... o ką įmanoma sugalvoti vietoj to?

Tai ir tie visi išvedžiojimai per kelis puslapius apie visokius "paritetus", "kalbančias istorijas" ir "mitologizuotas baimes", kuriame pamirštamas "gan esminis" faktorius... imho tiek jie ir verti.


Bet palikim tai. Tarkim, kad čia tiesiog dalykai apie kuriuos galima diskutuot ir gal aš neteisus perdėtai sureikšmindamas tiek islamo reikšmę, tiek ir jo karingumą... Bet pvz. tai:

<...>Izraelis - valstybė, kuri po Antrojo pasaulinio karo savo gyvybinius interesus visad apgindavo sėkmingai pasibaigiančiomis prevencinio pobūdžio karinėmis operacijomis kaimyninėse šalyse?

iš esmės rodo arba nepakankamą susipažinimą su regiono, apie kurį rašoma, istorija, arba požiūrio tendencingumą.
Ir nors Izraelis nevengia prevencinių karinių operacijų jei yra toks reikalas (ir tame nėra nieko blogo - pati prevencijos esmė yra veikti pirmam, kai grėsmė neišvengiama), tai teigti, kad jie visad apgindavo savo interesus prevencinėm karinėm operacijom... na labai... drąsu.
Tereik atsidaryt wikipediją, kad pastebėt, jog iš 7 ten surašytų karų, 3 buvo pradėti ne Izraelio... (nors, kaip jau sakyta, smogti pirmam, kai matai, kad neišvengiamai gopnikas tą tuoj padarys - nėgėda). Hmmm...


Tai tiek.