Ir ko mes tikimes?

Aš nekaltinu žmonių, kurie emigruoja.
Tiek tų visokių juodadarbių "braškių skynėjų", tiek ir "nutekančių protų" - jie stengiasi surasti, kur jiems būtų geriau gyventi. Ir taip, matyt nemaža dalis jų, gal net dauguma jau niekada nebegrįš, ir jų vaikai nors galbūt (o gal ir ne) ir sakys su svetimu akcentu, kad jie "lietuviai", bet iš tiesų jie jau bus britukai, amerikietukai ar vokietukai.
Bet aš nekaltinu jų ir nepuolu barstytis galvos pelenais, kaip mūsų davatkuojantys politikai "o-jo-joi, Lietuva išnyks... ką daryti?...".

Taip, Lietuva greičiausiai išnyks. Ir greičiau anksčiau negu vėliau. Galbūt visiškai asimiliuosis ir ištirps viena valstybe virstančioje Europos Sąjungoje... o gal po keliasdešimt metų vėl pateks į vis labiau imperialistiškos Rusijos glėbį... Kasžin. Bet kuo toliau tuo labiau man ima atrodyti kad tai tampa neišvengiama.

Nes nėra pas mus to patriotizmo, ir meilės savo Šaliai, kuriuo pasižymi amerikiečiai ar tie patys rusai. Mes į jį žiūrim su pašaipa ir panieka. Bet savo nuosavojo patriotizmo, kuris nebūtų juokingas, mes kaipo ir nesukūrėm.

Ko aš čia taip niūriai?

Vakar, žinia, buvo rugsėjo 1-oji. Mokslo ir žinių diena. Ir aišku sūnaus (pradinėje) mokykloje šia proga buvo iškilmingas mokslo metų atidarymas, kuris prasidėjo... na ir taip aišku kuo - Lietuvos himnu.
Tie, kas mane pažįsta, žino, kad šiaip mūsų himnas man nepatinka*. Bet tai mūsų himnas - mūsų šalies simbolis ir vienybės ženklas.

Taigi. Susirinkę keli šimtai žmonių: pradinukai, jų tėvai. Nuskamba himnas ir jį ima giedoti... na ką aš žinau - gal 20 kokie žmonių? Kiti ar tai nemoka žodžių artai nemato reikalo...

Smulkmena? Aš reaguoju per rimtai?
Bet. Vaikai yra auklėjami pirmiausia pavyzdžiu. Ir Tėvynė prasideda, nuo va tokių "smulkmenų"... kaip kažkada dainuota senoj tarybinėj dainoj - nuo paveikslėlio elementoriuje ir kiemo draugų.

Ir nuo Šalies himno giedojimo rugsėjo 1-ąją matyt irgi...


Na. Tai ir ko gi mes tada tikimės?


______________
* Kaip ir trispalvė.

Nei vieno...

I ain't goin' out like that. Whether it's some Columbine wannabe who's heard the backward-masked messages on his Marilyn Manson discs, distressed daytrader off his Prozac, homegrown Hadji sympathetic with his oppressed brothers in Baghdad, or a bugnuts whackjob picking up Robert Frost quotes transmitted from Langley on the fillings in his molars, I am going to do my level best to smoke that goblin before my carcass goes on the pile. I am not going to go out curled into a fetal ball and praying for help that won't arrive in time.

- Tam

Labiausiai visoje toje norvegiškoje žudynių istorijoje mane stebina ne aukų skaičius ir ne tiek tai, kad tai įvyko tokioje gi "gerovės šalyje"... labiausiai mane stebina tai, kad neatsirado nei vieno žmogaus, kuris būtų nusprendęs sustabdyti tą sociopatą.

Na taip, jis buvo žinoma ginkluotas. Bet norėdamas žudyti jis turėjo judėti po salą ir keletas vyrų ir/ar moterų (o dauguma nužudytųjų vis tik buvo suaugusieji (18+ metų)) su virtuviniais peiliais surengę pasalą galėjo sustabdyti visą procesą gerokai anksčiau nei kas atvyko policija. Aš jau nekalbu apie tą besiperšantį politnekorektiška "jeigu": o ką jeigu toje saloje būtų buvę pora gerų žmonių turinčių ginklus ir mokančių jais naudotis?

Tiek pasaulis tiek Lietuva nagrinėja šitą nutikimą visais kampais stengiantis išaiškinti visokias to priežastis, samprotaujant apie terorizmą ir religiją, bandant priskirti tą nusikaltėlį kairei ar dešnei... išpaišyti viso to priežastis.
Ir žinoma priežastis kodėl jis nusprendė žudyti bus galima nagrinėti dar ilgai. Bet va kodėl jo rezulatatai buvo tokie "puikūs" galima atsakyti iš karto: žmonės išdresuoti manyti, ne kad jie patys turi spręsti problemas su kuriom susiduria - ne, jie turi laukti kol jais valstybė motina pasirūpins ir tada jie galės paverkti jai į skreitą...


Tai va brangieji:
kai kitą kartą mokysite ką nors būti mekenančia avimi "geriau yra nesipriešinti - jei tave kas nors užpuola gatvėje reikia ne gintis, bet atiduoti viską ko jis nori, o tada iškviest policiją" pagalvokite apie tai, kad tokiais mokymais jūs klojate staltiesę va tokiems va vilkams, kurie gali nepasitenkinti vien pinigine.

Jei tikėjai valdžios pažadais prieš rinkimus, o valdžia apgavo, reikia save kaltinti, o ne valdžią.

- A.Užkalnis

Nežinomi karo keliuose "herojai"...

Senokai rašiau apie eismą gatvėse, bet ta istorija su biču, kuris numušė du žmones paskatino prisimint.

Dabar žinoma visokiausių vertinimų pilna ir nieko naujo ta tema aš matyt nepasakysiu: taip, jaunas, norėjęs atrodyti kietu, kvailys nužudė pora žmonių bei sušiko sau gyvenimą. Nei čia yra pateisinimų, nei reikia jų iešokoti. Viskas kaip ir aišku.

Bet.

Kas mane vis tiek stebina (nors ir neturėtų), tai tie seilių purslai tiškantys visuose internetuose. Ir tas šventas visų komentatorių įsitikinimas, kad jiems nieko panašaus nutikt negali. Niekada. Nes... aš net nežinau kas tas "nes"... Tai, kad dauguma tų komentuotojų yra ne geresni vairuotojai negu tas avariją padaręs - tai kaipo ir aišku. Tai iš kur tas įsitikinimas savo neklystamumu? 

"Aš nelakstau"? Tarkim.

Bet ar Tu visai tikras kad Tau ramiai bevažiuojant gatve ar keliu staiga neišlėks be perspėjimo iš šalutinio kelio koks nors kitas toks pats kaip Tu, kuris "nelaksto"?

Kad ir vakar... Man važiuojant į darbą staiga iš šalutinio iššoko 7gen civicas su moterim uz vairo. Ji net nepasigilino, kad pagrindiniu atvaziuoju aš kokiais 70-80 km/h... Kadangi priešinga eismo juosta buvo laisva, o mūsų greičių skirtumas didelis, tai aš tiesiog ją aplenkiau ir persirikiavau prieš nosį (nekirtau ant stabdžių, nieko dramatiško nedariau - tiesiog dinamiškai aplenkiau ir tiek)... ir nuvažiuodamas dar mačiau galinio vaizdo veidrodėlyje, kad ji man grūmoja...
Juk ji nė nesuvokia, kad čia JI elgėsi kelyje nesaugiai, nežiūrėjo kur važiuoja ir ar jos manevrai niekam nesutrukdys... 

Praeitą savaitę vėlgi buvo atvejis, kai į mane bandė persirikiuot iš greitėjimo juostos.
T.y. tas vairuotojas ne pagreitino, kad mane aplenktų ir persirikiuotų prieš mane, ir ne palėtino, kad persirikiuotų už manęs (tam vietos tikrai buvo), bet tiesiog rikiavosi į mane ir, kiek suprantu, čia aš turėjau prie jo neadekvačių manevrų prisitaikyt... nors, imho, greičiausiai jis tiesiog į mane nekreipė jokio dėmesio - važiavo kur jam reikia kaip jam atrodo, kad reikia nesusimąstydamas apie tai, kad aplink važiuoja dar ir kiti. Aš nepasitraukiau, o papypinau. Jis nustebo, metėsi į šoną, sulėtino, tada persirikiavo, apvažiavo mane iš kito šono, prisigretino ir ėmė grūmoti.
Vėlgi - akivaizdu, kad jis net nesuvokia, kad kažką darė netaip... kad reik apsižiūrėti prieš keičiant eilę, ar kažkatais...

Pagaliau ir tos avarijos atveju panašu, kad visoje istorijoje yra nemažas vaidmuo nežinomo "herojaus", kuris islindo iš šalutinio kelio (kiemo?) nepasižiūrėjęs kas vyksta kelyje*...

Bet jis, tas asmuo, kurio vaidmuo šitoj istorijoj tikrai negali būti nuvertintas, nieko nedomina. Nes juk jis nelėkė. Tiesiog šiaip - išlindo iš kiemo neapsidairęs. Kas gi čia tokio...

_____________________________

* Mes to žinoma visiškai tiksliai nežinom, bet bent jau anot žiniasklaidos...

...the great lesson of the Yugoslav wars, a lesson the Serbs demonstrated in the days of their military supremacy: that in the post-Cold-War world there is no collective security, no international will to protect the weak against the strong; the lesson that to win freedom and security for one's people requires neither a sound argument nor a good cause but a big army.

- L.Silber & A.Little 'Yugoslavia: Death of a Nation'

Можно доставить лекарство непосредственно в проблемную точку, а можно глушить ядом весь организм, вместе с болезнью постепенно ослабляя и всего человека. Легальное оружие – лекарство, которое оказывается в нужный момент в нужном месте – в точке совершения преступления в момент его совершения. А полиция работает «по площадям».

- Александр Никонов

(Ir šiaip visas straipsnelis neblogas ir vertas perskaitymo - emocingas, tačiau teisingas.)

Niiiiiiiiiiice... :-P

Ir dar bonusas :D

...accuracy is final

Pratęsiant vakarykštę temą...

Po kiekvieno pašaudymo (treniruotės ar varžybų) visad prisimenu ir visad mane naujai žavi tas nuolatos pasitaikantis interneto komentatorių "reikėjo šaut į ranką/koją" po kiekvienu straipsniu apie tai, kaip kažkas gynėsi su ginklu...

Taigis: varžybos - žinoma ne savigynos situacija, stresas palyginus visiškai menkas (spaudimo yra žinoma, bet įtariu tai toli gražu ne tas pats kaip kad kai tenka gint gyvybę) ir tai ne visada pataikoma į nejudantį 8 colių (~20cm) skersmens blyną (t.y. ne visada pataiko netgi išties geri šauliai, jau nekalbant apie mane... ir išvis patylint apie tuos, kurie turi ginklą savyginai, bet šaudo su juo kartą metuose 50 šovinių "ot syly"). Ką jau ten kalbėt į ranką/koją, kur taikinys gaunasi ~5-7 cm pločio (nes tiesiog raumens peršovimas nieko neduoda* - reikia pažeisti kaulą/kraujagysles), ~50-100cm ilgio, judantis... ir besiginančiojo kraujyje adrenalinas verda... ir užpuolikas vis artėja su nelabai gerais kėslais...

Visiems tiems "reikėjo šaut į ranką" man visad norisi pasiūlyti tokį paprastą eksperimentą... Kaip taikinį sustatyti viena ant kitos kokias 4 alaus skardines (na, kad toks bukstelis gautusi). Pastatyti tą IKK** per 6.4 metrus nuo taikinio ir leist parodyt, kaip tai daroma: per 1.5 sekundės išsitraukti pistoletą iš dėklo ir pataikyt šūvį į tą bokštelį. Pageidautina žinoma, kad tas dėklas būtų pridengtas drabužiais - taip kaip ginklas nešiojamas savigynai. Bet tiks ir nepridengtas... ar netgi laikomas paruoštas nuleistoje rankoje.

Išsitraukti paslėpta ginklą iš dėklo ir iššauti per 1.5 s netreniruotam žmogui jau yra ką veikti... o dar suspėti per tą laiką nusitaikyti į nedidelį taikinį yra išties rimtas iššūkis. Aš atvirai sakau, kad aš nežinau ar tilpčiau į tą laiką, o jei tilpčiau - klausimas ar pataikyčiau. Rimtas šaulys turėtų suspėti. Įtariu ne kiekvieną kartą, bet vis tik. 

O kad IKK tą padaryt pajėgtų tik ypatingo atsitiktinumo dėka - čia net klausimo nėr. Net jei sumažintumėm atstumą iki 3 m ir pailgintumėm laiką iki 2 s ir tai vargu ar tūlam IKK tai daug padėtų...

Manau kilo klausimas, o kodėl 6.4 m ir 1.5 s?

Tai vadinamoji 21 feet rule: jei nuo Jūsų per 21 pėdą (6.4m) stovi linkintis bloga žmogus su peiliu, tai po to kai jis ima veikti Jūs turite 1.5s tam, kad išsitraukti ginklą ir iššauti. Pageidautina ne vieną kartą. Ir tai greičiausiai būsit pasmeigtas.

O tokioj situacijoj kalbėti apie kažkokius šaudymus į ranką/koją... kvailybės viršūnė...

Yra net specialus pratimas, vadinamasis Tueller drill (pagal JAV policijos sežantą Dennis Tueller ir jo eksperimentus su tomis visomis pėdomis aprašytus SWAT magazin'e), kuris skirtas treniruotis būtent reagavimą tokioje situacijoje... bet ten irgi į rankas/kojas nešaudoma.

Plačiau apie 21 feet rule galima pasiskaityt 21footrule.com***.

Taigi.

Accuracy is final.

Norint apsiginti - reikia pataikyti ir pataikyti į tokią vietą, kad užpuolikui praeitų noras (ar dingtų galimybės/pajėgumai) tęsti kėsinimąsi (ir žinoma tą daryti greitai)****.

Pataikyti į judančio žmogaus ranką/koją, kai situacija vystosi akimirksniu yra praktiškai neįmanoma, o net jei Fortūna ir nusišypsotų - ji turėtų šypsotis itin plačiai, kad iš to pataikymo būtų žymesnės naudos...

_____________________________

* Čia toks klasikinis filmukas "I'm the only one in this room professional enough"... DEA agentas persišauna koją, ir matosi, kad jam skauda, bet tai netrukdo ir toliau tęsti kalbą - nei jis griūna ant žemės, nei klykia kaip mergaitė, nei dar kas nors panašaus...

** Internetinių komentarų kaubojai :)

*** Tam tinklapyje (bloge) yra ir nuorodų į rimtus straipsnius ir bičo filmukų, kuris jau tapęs internetiniu memu*****. Jis vaizdžiai iliustruoja tą 21 pėdos taisyklę, tačiau pats to nesuvokdamas daro tą taip juokingai, kad... :DDD ...o beišsidirbinėdamas dar ir susižeidžia, po ko vis tiek kalba pamokančiu tonu :) Pažiūrėkit :)

**** Tikiuosi tas jau yra savaime suprantama ir nereik kartot, kad ginklo panaudojimas savigynai galimas tik tada, kai yra realus pavojus gyvybei/sveikatai.

***** Kadangi gene yra genas, tai matyt meme turėtų būti memas?

Speed is fine...

Nežinau ar kam bus įdomu ir paprastai apie tai nerašinėju (nes Lietuvoj kažkaip neįprasta prisipažinti (tiek bloguose tiek realiam gyvenime), kad tavo hobi yra šaudymas), bet užsinorėjosi pasidalinti :) Gal ką sudomins.

Šeštadienį buvau tokiose IDPA style varžybėlėse Šiauliuose. Pasirodžiau, kaip ir galima buvo tikėtis, nestebuklingai (bet jokių iliuzijų ir neturėjau). Ir šiaip būčiau pasirodęs nestebuklingai, bet kai dar vienoje užduotyje nutiko double feed'as*, tai pasirodžiau dar labiau nestebuklingiau negu nestebuklingai :)

Istorija nesudėtinga: kadangi į pirmuosius 3 taikinius reikėjo šaudyt einant, tai truputėlį į juos paplėškinau (spray and pray ;) ) dėl ko pasibaigė šoviniai dėtuvėj (slide lock'as), kas iš esmės jokia bėda - pasikeiti dėtuvę ir važiuoji toliau (vis tiek užduoties nebuvo įmanoma įvykdyt be dėtuvės keitimo). Bet aš pakeičiau, berods dar kartą iššoviau (kadangi viskas vyko "greičiau greičiau" režime tai net nelabai pamenu konkrečiai) ir tada spaudžiu nuleistuką - nieko nevyksta. Assess. Iškart matau, kad double feedas. Išlupau dėtuvę (per skubėjimą numečiau ant žemės, ko žinoma nereikėtų daryt :) ), rack, rack, rack, pakėliau dėtuvę... prie jos prilipę kažkokiostai žolės (kadangi naktį lijo, tai žemė gana drėgna... nors žolių prilipo nedaug, tik kokie 3 lapai :D ). Pažiūriu į tas žolės... ai, na negi jas dabar nukrapštinėsi :) - kartu su jom dėtuvę į pistoletą ir važiuojam... atšaudžiau iki galo be problemų. Tai tas nuotykis  matyt geras 10-15 sekundžiu pridėjo :/

Kadangi tikslas dalyvavimo buvo kuklus - patekt į pirmąjį 20-tuką**, tai tikiu(osi), kad patekau...

Dabar pastebėjimai:

Iš viso to šaudymo toks įspūdis, kad vien kaire ranka šaudau taikliau nei abiem. Žinoma daug daug lėčiau, bet bent jau tuos tris šūvius į "viršutinę nulinę zoną" :) kuriuos reikėjo padaryt, padariau be problemų. Ir be jokių "nutempimų" į šoną, kas vis pasitaiko kai šaudau dviem rankom... ypač "ant greičio".
Tai kitas pastebėjimas, kad man dar ne laikas "lėkt". Atrodo reik prilaikyt arklius. Akivaizdus yra reikalas iš pradžių išvis išmokt pataikyt ten kur šauni, o paskui jau stengtis varyt greitai. Kaip ten sakoma: speed is fine, accuracy is final. Ir dar slow is smooth and smooth is fast. Aš šiaip ir stengiuosi šaudyti lėtai ir neskubėdamas, bet atrodo, kad vie tiek, kai pagauna azartas tai imu pleškint... Nutempinėju šūvius į piet-vakar-vakarius vos tik padidinu tempą. Nors jei spęst pagal tą correction chart'ą, tai problema yra, kad per mažai pirštas perkištas ir/arba gniaužiu ranką šaudamas. Pastarąjį dalyką galima pataisyt, bet va tą pirmąjį tai neįsivaizduoju kaip, nes mano rankos tiesiog nėra pakankamai didelės, kad perkisčiau tą pirštą daugiau***...

Iš čia sprendimas artimiausiom varžybom: Zero Down. T.y. (stengtis) atšaudyt taip, kad neprarasčiau nei vieno taško. Geriau labai lėtai, bet kuo mažiau taškų prarandant****...
Ir kitas sprendimas (long run) - matyt reikia kažką susiorganizuot, kad kažkas mane kryptingai (ir individuliai) pamokytų šaudyt. Jokių didybės aliuzijų aš neturiu ir jokiu ten čempionu tapt nesiruošiu, bet reiktų bent pasiekt, kad pataikyčiau ten, kur šaudau.

Tai tiek. Rytoj bus dar truputį iš to išplaukiančių pamastymų apie savigyną...

___________________________

* Tiems, kas nežino kas tas yr: tai kai pvz. vienas šovinys (ar gilzė) neištrauktas iš vamzdžio, bet pistoletas stengiasi paduoti kitą šovinį, dėl ko įvyksta strigimas (na, arba bandoma sugrūst iškart du šovinius į vamzdį). Va, pats Clint Smith demonstruoja kas tai yra, bei kaip tai pašalinama.

** Iš 24 dalyvių :DDD

*** Ir čia uždėjus Marschal thin grips, nes su standartinėmis turkiško kontrakto 'thumbrest' kriaunomis (tos viršutinės - nuotrauka ne mano) tai išvis beviltiškai per didelė rankena  buvo.

**** Dar kada nors bus galima pabandyt atvirkščią variantą palyginimui - stengtis varyti kuo greičiau nesigilinant į tai ar prarandi taškus (na, bet bent pataikant kur nors į taikinius žinoma).

Keynes vs. Hayek Round Two

p.s. Kazžkaip pastarąsias dvi savaites daug "neekonomistiniu" įrašų gavos :) Gal reik ką apie ginklus parašyt... ir kaip tik turiu ką.

Re: toLLRIero

Tik vakar parašiau ką manau apie P.Gylio bei R.Lazutkos "samprotavimus" apie LLRI ir R.Šimašių ir žiurėk gi tu man - kaip tik vakar atsirado naujas P.Gylio rašinys, kur vėl R.Šimašius išvadintas tautos priešu :DDD Bet tai vis tik kaip reikia tiems visiems socialistams tautos priešų, tai net nuostabu...

Pradžiai, kaip visada: aš neekonomistas :))) Bet P.Gylys ir nerašo apie tokius dalykus, kur reiktų ekonominio išsilavinimo...

Paprastai man, kaip ekonomistui tenka kritikuoti Premjerą Andrių. Kubilių. Šį kartą noriu jį apginti. Apginti nuo jo vadovaujamo ministrų kabineto nario. Vyriausybės narys teisingumo ministras Remigijus Šimašius išbarė premjerą už tai, kad pastarasis naudoja socialdemokratinę retoriką.

Bet tai kaip P.Gylys turi nemėgti R.Šimašiaus, kad netgi pultų ginti A.Kubiliaus? :DDD

Tiesa, kai mokame mokesčius, mes viliamės, kad valdžia bus GERA. Deja, kol kas tai svajonė, o ne politinė tikrovė. Bet vis tiek nėra alternatyvos – turime išlaikyti dabartinę valdžią ir daryti viską, kad ateityje valdžios struktūrų kokybė gerėtų.

Tai yra: nesvarbu, kad valdžia užsiima ne tuo, kuo reikia*, o tai, ką reikia, daro nepakankamai efektyviai (aš neekonomistas, bet P.Gylys pats taip aiškina) bet nepaisant to mokesčius mokėt vis tiek reikia?
Šiaip aš irgi manau, kad mokesčius mokėti reikia... bet aš taip pat manau, kad į juos reikia žiūrėti kritiškai - nes pagaliau už tai, ką sumoki, norisi gauti kuo daugiau. Ir kas mane "mažumėle" erzina, tai kai bet koks kritiškas požiūris pateikiamas kaip antivalstybiškas. Man šiaip įdomu - P.Gylys irgi taip pat samprotautų jei Vyriausybė sumastytų padidint GPMą 20-čia procentų? O 40-čia? 80-čia???

Ir tuo atveju sakymas, kad gal jau lazda mažumėle perlenkta irgi būtų "antivalstybiškas"?

O ji negerės tol, kol mūsų rinkėjai netaps piliečiais: t.y. žmonėmis, kurie, pirma, supranta, kam reikalinga valstybė, antra, žino, kad nemokamos valstybės nėra, trečia, yra įsisąmoninę, kad labai pigi valstybė yra silpna valstybė, ketvirta, mokamais mokesčiais ir aktyvia pilietine veikla prisideda prie savo valstybės išlaikymo.

Pirma: ir kam gi? Kad rinktų mokesčius? Ar yra kažkas daugiau?
Antra: taip, bet būna pigiau mokama ir brangiau, būna tokia kur kainos/rezultato santykis yra geresnis ar prastesnis...

Trečia: esamoje geopolitinėje politinėje situacijoje Lietuva bus silpna valstybė net jei mokesčius padidinsim 4 kartus. Ir bent aš kol kas jokios perspektyvos nematau.

Ketvirta: taip. Ir taip pat tuo, kad tuos mokamus mokesčius vertina kritiškai ir reikalauja už juos kuo daugiau grąžos.

Viena svarbiausių priežasčių yra ideologinės manipuliacijos mūsų žmonių politine sąmone, dūmų uždangų skleidimas, valdymas užtemdant (rule by obfuscation), kurį vykdo viešąją erdvę dideliu mastu valdantys individualistiniai galios centrai su Laisvos rinkos institutu priešakyje. Apie tai jau esu rašęs to instituto dvidešimtmečio proga.

Kai visokie žurnalistėliai rašo "klanas šen, klanas ten", tai galima pasijuokt, bet kai P.Gylys. Hmmmn... matyt tenka konstatuot, kad jis tiesiog nelabai susipažinęs su tokių institutų, think tank'ų ir panašių institucijų veikla pasaulyje. Taip, jie atstovauja tam tikrą poziciją, bet jie tą deklaruoja viešai ir taip pat viešai nurodo, kas jų finansuotojai. Kur čia dar kažkokia obfuskacija?

Jie „įmontavo“ į mūsų galvas „čipsą“

A jo. Bulvinį. Čia naujas kalambūras po lapinės kepurės?
Kam stengtis vartoti modernų slengą jei to nesugebi?

Kitais žodžiais tariant, jie naikina respublikoniškąją (terminas respublika reiškia viešąjį reikalą) mūsų būties dalį, įsakmiai agituodami už mūsų užsidarymą užsisklendimą individualiame „aš“. Mūsų sąmonėje vis labiau dominuojant „aš“ ir nykstant „mes“ elementams, šalį yra ištikusi bendrybių tragedija. Tai reiškia, jog mes nesugebame tenkinti tų savo poreikių, kurie yra siejami su viešosiomis gėrybėmis. Pastarosios yra bendro naudojimo gėrybės, kurių kūrimui naudojami bendri visuomeniniai ištekliai, pirmiausia biudžeto lėšos bei mūsų pilietinė veikla bendram labui.

Aš manau, kad tragedija šiuo atveju kito pobudžio: nieks nemato tų bendrybių, dėl to, kad ta valdžia labai aiškiai atsiskyrus nuo likusios visuomenės dalies, o ne susibendrybinus su ja. Kodėl taip yra - atskira tema.
Bet čia tikrai nėra bėda individualizme, nes jo (sveikais pavidalais) išties mūsų visuomenėje kaip tik per maža. Maža žmonių, kurie žvelgia į pasaulį per "aš", as in: AŠ prisiimu atsakomybę už savo gyvenimą.
Bendrumas toje gi res publica turėtų būti toks kuris leistų realizuoti invidualybę, o ne ją niveliuotų.

Jeigu norime kaip tauta būtų saugi kariniu požiūriu, turime išlaikyti savo kariuomenę, jeigu nusprendžiame, kad pavieniui neapsisaugosime nuo kriminalinių gaivalų, turime iš bendrų pinigų kurti teisėsaugos institucijas, jei norime gyventi šviesių žmonių visuomenėje, turime remti mokyklas ir universitetus.

Va, tai apie ką aš ir kalbėjau aukščiau... Taip, kariuomenė, policija ir valstybinis švietimo finansavimas yra reikalingas, tik klausimas kuria apimtimi?
Nes šiaip jau, jei mes kalbam apie mūsų karinį saugumą, tai Lietuvos kariuomenė nepajėgi mūsų apginti (atsižvelgiant į mūsų "tikėtinus priešininkus") - mes turim kažkokį šansą tik tuo atveju, jei kiekvienas "aš" bus tam pasirįžęs ir mokės tai daryti.

Jei mes kalbam apie "kriminalinius gaivalus" tai irgi prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi ir būtent aš, aš pats pirmiausia atsakingas už savo saugumą... policija tik viščiukus suskaičiuoja.

Jei mes kalbam apie švietimą, tai valstybė turi rūpintis juo, bet aš vis tiek pirmoj vietoj - rūpinimasis švietimu nereiškia, kad valstybė pvz. turi drausti žmonėms patiems mokyti savo vaikus jei jie to nori, arba drausti leisti juos į privačias mokyklas.

valstybė reikalinga tik tiek, kiek svarbūs duotai teritorijai ar tautinei bendruomenei yra bendrieji, kolektyviniai, viešieji reikalai.

Egzaktly. Tik tiek, ir ne daugiau.
Tai reiškia kad valstybė neturi kišti savo nosies į tai kas nėra viešieji, o individualūs reikalai.
Tai taip pat reiškia, kad valstybė gali imti iš žmonių tik tiek pinigų, kiek būtinai reikia tiems viešiesiems reikalams... bet ne tiek kiek ji užsimano.
Mane vis "žavi" savo pasisakymai I.Šimonytė. Kad ir berods užvakar per Žinių radiją jos pasisakymas apie tai, kad nors akcizai buvo padidinti, vis tiek žmonės tas akcizines prekes perka ne mažiau. Ir ji tai pateikia kaip argumentą, pagrindžiantį, kad tie padidinti akcizai yra gerai. Tokia "logika" sekant matyt gaunasi , kad juos galima didint ir toliau, kol žmonės ims nebepirkti? Čia tik man šita "logika" mažumėle keista atrodo?

Teisingumo ministras R. Šimašius į politiko postą atėjo iš LLRI , kuri reiktų vadinti valstybės likvidavimo institutu, prezidento pozicijos. Man iki šiol lieka mįslė, kaip antivalstybinio darinio vadovas gali tapti šalies ministru. Juk jis mus nuolat tikino, kad valstybė yra blogis ir kad rinka yra universalus, taip pat ir viešojoje sferoje (švietime, sveikatos apsaugoje, viešajame administravime ir t.t.) taikytinas režimas, kad mokesčiai yra našta visuomenei, o ne investicija į civilizuotą žmonių gyvenimą (su teismais, keliais, mokyklomis).

Va ir tas "esminis" pasažas apie tautos priešus...
Tik kad man atrodo, kad čia problema ne tiek R.Šimašiuje ir jo išsigalvotame "antivalstybiškume", kiek problema P.Gylio nesugebėjime suprasti, kad ne visi žmonės yra socialistai ar kitokio plauko kolektyvistai. Ne visiems žmonėms atrodo, kad valstybė yra pats nuostabybiškiausias dalykas pasaulyje. Ne visi į ją žiūri kaip į motiną, kuri turi jais rūpintis kiekviename žingsnyje it trimečiais vaikais.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad valstybė neturėtų kištis ten kur jai kištis nėra jokio reikalo (ir išvis - turėtų kištis tik ten kur tas kišimasis būtinas), neturėtų stengtis sureguliuoti viską ir visus - protingi suaugę žmonės turi turėti teisę patys spręsti ar jiems kristi ar jiems skristi. O tai savo ruožtu reiškia ir "mažesnę" valstybę, bei mažesnius mokesčius... už ką ir pasisako tiek LLRI, tiek ir pats R.Šimašius. Na, arba bent aš taip suprantu.

R. Šimašiaus buvimas Vyriausybėje dvelkia absurdu. Vyriausybė mums reikalinga, kartoju, tik tiek, kiek egzistuoja viešieji reikalai. Bet viešieji reikalai yra bendruomeniniai reikalai, kolektyviniai, nacionaliniai reikalai. Kadangi R. Šimašius viešųjų, nacionalinio lygio poreikių deramai nesuvokia ir neįvertina, jis negali vadovauti šių poreikių įgyvendinimo procesams. Šalį turi
valdyti žmonės, kurie gerai supranta nacionalinės politikos tikslus ir turinį bei sugeba tą politiką įgyvendinti. Šalį turi valdyti tikri respublikonai, o ne žmonės nesuvokiantys viešojo intereso reikšmės.

Man tai absurdu dvelkia tokie nusisnekėjimai...
Viešasis interesas yra gerai ir aš už jį... tik klausimas: koks jis? Ir mano (kaip ir R.Šimašiaus nuomone matyt) atimt iš visų (= nustatyti didžiulius mokesčius) ir paskui valdžios nuožiūra dalinti taip, kaip jai atrodo tinkama vaikantis netikro "solidarumo" ir tariamo "socialinio" teisingumo, nėra tas interesas...

Ir jei mes pažiūrėsim į tuos žmones, kurie yra "tikrų respublikonų" kvintescensija - į JAV tėvus kūrėjus, - tai pamatysim, kad jie savo pažiūromis nepalyginamai artimesni yra būtent R.Šimašiui negu P.Gyliui...

Todėl ir užbaigsiu aš gana radikalia vieno jų - B.Franklin'o, - citata, kuris, kiek suprantu, anot P.Gylio, turėtų būti totalus antivalstybininkas...

I am for doing good to the poor, but I differ in opinion of the means. I think the best way of doing good to the poor, is not making them easy in poverty, but leading or driving them out of it. In my youth I traveled much, and I observed in different countries, that the more public provisions were made for the poor, the less they provided for themselves, and of course became poorer. And, on the contrary, the less was done for them, the more they did for themselves, and became richer.

___________________________
* Kad ir pvz.: praeitą savaitę pranešė žinių tarnybos, kad Klaipėdoj operacijos metų sulaikytos 4 prostitutės. T.y. krūva žmonių dirbo, skambinėjo telefonais, važinėjo automobiliais tam - kitais žodžiais tariant, išleido krūvą pinigų, kad padarytų kažką, kas išvis neturėtų būti valstybės reikalas... Gal jie geriau būtų ieškoję mano automobilio vagies? Pavyzdžiui.
Arba kitas pavyzdėlis: Ginklų fondo išimtinė teisėprekiauti trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (neturintis jokio loginio pagrindimo valstybės monopolis tam tikrai komercinei veiklai) ... kaskart toj kontoroj apsilankęs pasijuntu, kaip tarybinių laikų gastronome, kur aptarnavimo kokybe š*dina (kalbama su tavim iš aukšto, aptranavimas lėtas...) ir išvis turi vos ne džiaugtis, kad tavęs nx nepasiuntė :/

toLLRIero*

Anot poko.lt labiausiai lietuviškojoje blogosferoje yra komentuojami Delfiaus straipsniai. Čia dar vienas komentaras va šitam va R.Lazutkos straipsniukui Delfiuje ;)

Jis žinia profesorius, ekonomistas, sociologas ir dar ten kažkas.

Ašai gi, kaip daugybekart sakiau - ne ekonomistas. Neekonomistas netgi.

Bet ir vėlgi, kaip ima toks korifėjus ir staiga pradriokstelna va tokiu putų srautu, kaip tame straipsnyje, tai man kaip neekonomistui staiga kyla klausimas, kad gal reikejo driokstelt kazkur privaciai... :/

Jei taip žiūrint nuo pradžių, tai baksnojimas pirštu į P.Gylio "giliamintišką" pasisakyma apie Laisvosios rinkos institutą man juokingas. Nes pats pasisakymas juokingas. Iš serijos 'I am Mister Obvious' - Laivosios rinkos institutas pasirodo yra ne planinės ekonomikos institutas... kas galejo pagalvoti? :))) Ir jis (t.y. LLRI, kaip ir begalė analogiškų instutų, think tank'ų, kitokių proto centrų įvairiausiose pasaulio valstybėse) teikia siūlymus savo valstybei (valdžiai) apie politikos formavimą. O ne užsiima slaptomis operacijomis skirtomis išaiškinti ir likviduoti (jei reikia - fiziškai) kartelius. Lyg tai būtų koks "Aras". Ar "Aitvaras" :D Čia gaunasi prikaišiojimas batsiuviui, kad jis batus siuva.

O apie tuos stalininio pavyzdžio kliedesius apie valstybės ir revoliucijos priešus aš išvis patyliu... :/

Ir R.Lazutka vėlgi irgi šoka į tą pačią trasą. Jam matote neįtiko laisvės nuo mokesčių diena :DDD

Suprantu, nepatiko, tai nepatiko. Manau, kad kolektyvistinių pažiūrų asmenims pati ta idėja, kad žmogus gali gali žiūrėti į savo sumokamus mokesčius taip pat, kaip ir į visokias kitokias savo išlaidas, yra atstumianti, nes juk mokesčiai yra Gėėėėris... Ir kuo jų daugiau - tuo Geriaaaaaaau Visieeeeeeeeeeems.

Bet tik... ne LLRI tą dieną sugalvojo. Tokiam specilistui ir ekpertui beigi visokiam profesoriui neturėtų būti sunku atsiversti tą pačią wiki ir pasiskaityti iš kur ta Tax freedom day atkeliavus  ir kas jos autorius buvo... (ir ne, jis žinoma nebuvo socialistas).

Man kažkaip rodės, kad kiekvienas mastantis žmogus supranta, kas ta mokesčių nuo laisvės diena ir su kuo ji valgoma (ką maždaug ji simbolizuoja). Ir nelabai aš bent jau įžiūrėjau, kurioje vietoje ten išvis įmanoma įsivelti į kažkokia sofistiką apie tai, kas tai yra mokesčiai, ar jie mokami valdžiai ar ne valdžiai, vaikiška ar ne mokesčius skaičiuoti dienomis... na ir t.t. viskas ką ten R.Lazutka priišvedžiojo.

Išvis - visas tas straipsnelis, man ne tiek kažkoks rimtas, svarus pasisakymas apie LLRI ir tągi jau mokesčių laisvės dieną, kiek aiškinimai žmogaus, išgirdusio anekdotą, bet totaliai neturinčio humoro jausmo, apie tai, kad tas anekdotas neteisingas ir nerealistiškas, matote gi.

Įžvelgti tame "piliečių nusistatymo prieš valdžią stiprinimą"... na, reikia išties lakios fantazijos :))) Juolab (visi manau sutiksim ;) ), kai valdžiai tokios pagalbos nereikia.

O tas nesugebėjimas suprasti ką taip paprastai "ant pirštų" paaiškino R.Šimašius? Apibendrinus: "kiekvienas nori sumokėti kuo mažiau, o mainais gauti kuo daugiau" - čia tik man atrodo, kad mintis išties labai paprasta ir tikrai nėra kur pasiklysti? Kur čia tame kažkoks "valdžios ir mokesčių neigimas"? (o ką aš manau apie tariamą "solidarumą" per jėgą aš jau rašiau praeitą savaitę berods)

Ir pabaigai... ištraukimas vaikų sergančių vėžiu, badaujančių močiučių ir kitų baisybių... na, tas gi išvis tuščia apeliacija į emocijas. Blogai žinoma, kad močiutės badauja - so what? Kuo tai siejasi su tema?

Pagaliau ar tikrai gerb. profesorius mano, kad jei ta mokesčių laisvės diena butų ne 167 (ar kelinta ten), o 207 bobutė turėtų ką valgyt? JAV ta diena ateina dviem mėnesiais anksčiau - ar tikrai ten tų močiučių situacija tokia katastrofiška kaip galima būtų pamanyti?

O jei tai būtų 367 metų diena, tai matyt išvis ateitų komunizmas?

Tai jau gal NE, AČIŪ.

p.s. Šiaip tai neatsikratau įspūdžio žiūrėdamas į tą straipsnelį, kad LLRI R.Lazutką irgi beigi P.Gylį kažkada kažkuo nuskriaudė ir dabar belenkoks smulkus LLRI pasisakymas (ar vien pats jų vardas) veikia kaip raudonas skuduras. Jautčius.

_______________________________________________________

* toLLRIero = torrero + LLRI

Du kalavijai

Liutauras pakomentavo mano vakarykštį postą, tai nusekiau atgal jo vardu į jo blogą. Ir pamačiau jo mintis apie lenkų problemą... Ir nors su nemaža dalimi to, ką jis rašo, reikia sutikti, visgi...

Atvirai pasakius, mano nereikšminga nuomone, V.Tomaševski ir visa ta Akcja wyborcza polakow na Litwie iš esmės yra Lietuvos lenkų gėda. Tai politinis judėjimas be ideologijos ir be idėjų... jų visa politinė programa ir yra tas "mus skriaudžia!" iš viršaus apglaistyti plepalais apie dieva ir tėvynę. Lietuvos lenkai iš esmės parodo, kad jie balsuotų net už giboną jei tik tas sakytųsi esąs lenkas ir kad jį čia skriaudžia :/ Ir man, atvirai sakant, gaila (nors vėlgi - realiai žiūrint tie lenkai savo politiniu išprusimu niekuo nesiskiria nuo "vidutinio" lietuvio)...

Ir faktas, kad kol taip bus, tol apie kažkokį "padėties pagerėjimą" kalbėt neverta, nes nei AWPL nei V.Tomaševskis nenori, kad ji pagerėtų. Nes kiekvienam, kuris masto ir kuris bent kažkiek domėjosi ta visa problema yra akivaizdu, kad esant realiam norui tą problemą išspręsti tą būtų galima padaryti greitai - jei tik būtų pabandyta išties ieškoti kompromisų. Ir ne, LR Konstitucija tam netrukdytų.
Bet tokio noro tiesiog nėra.

Kitas momentas tai tas lietuviškų lenkų lenkiškumas ir jo pagrindas. Aš čia ne apie tai, kad jie greičiausiai yra sulenkėję baltai (pagaliau kaip ir Ulewicz, taip ir mano giminė buvo/yra* sulenkėjus), bet... taip jau gaunas, kad aš truputėlį moku lenkiškai. Na, tą lenkų kalbą, kuria kalba lenkai Lenkijoj. Ir galiu pasakyt, kad tie žmonės kurie gyvena kokiame Baltarusijos pasienio kaime ta kalba nekalba. Jie kalba kažkokiu specifiniu kalbų mišiniu... Žinoma negalima paneigti asmens teisės laikyt save lenku net jei jis išvis lenkiškai nekalbėtų (pagaliau tie patys lietuviai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę ne visi gebėjo normaliai lietuviškai kalbėt - tai netrukdė jiems būt patriotais), tačiau vis tik aš manau, kad asmens lenkišką tautiškumą turėtų sąlygoti šiek tiek daugiau vien negu tai, kad jie kalba kažkokia kitokia kalba nei litwinai bei jaučiasi pastarųjų nuskriausti...
O tai ta pati problema, kaip ir pas lietuviškuosius urapatriotus - nei jie žino, kas tie lietuviai (arba lenkai) iš tiesų yra, nei suvokia iš kur mes atėjome, nei žino ką simbolizuoja du kalavijai ar kas toks Vladislavas antrasis (t.y. visa tai, apie ką kalba Liutauras)... bet užtat rėkia "Lietuva lietuviams" (na ar ten "Wilno nasze"). What gives?


Ir lai Strikulienės straipsnis ir buvo tendencingas, neteisingas ir dar kažkoks, bet va čia tai paties V.Tomaševski "autorizuota" mintis:

kaip žinote, fašistiniai kolaborantai iš "Ypatingojo Būrio" išžudė 94% Lietuvos žydų.

Reikia išversti ką būtent jis čia norėjo pasakyti?
Tai jau tikrai V.Tomaševski nėra toks švelnus ir pūkuotas kaip Liutauras stengiasi pavaizduot...


Griztant prie Liutauro rašinio:
Nepriklausomybės kovas vadinti "bene kvailiausiu Lietuvos valstybės karu"... aš gal to tiesiog nekomentuosiu... manysiu, kad čia tiesiog formuluotė ne visai tinkama pasirinkta...
Bet užtat pakomentuosiu uodegos išsukinėjimą kai autorius staiga pats pabūgsta, kad kažkas jo samprotavimų neimtų ir logiškai nepratęstų iki loginės pabaigos.
Mano komentaras:
"Tradicinės vertybės" :-DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

_____________________
* Kai kurie mano giminės yra (Lietuvos) lenkai, nors aš save laikau lietuviu... nors jau esu bloge ne kartą apie tą lietuviškumą ir jo fetišizavimą rašęs šitam bloge.

Danger to manifold

Pažiūrėjau "ant dienų" Fast 5. Smagus filmas. Įsivaizduoju, kad vėl kino "apžvalgininkams" a la Šutovaitė užeis noras ieškoti sliekų tamsiojoje ir aiškint, kad filme nėra nei minties, nei fabulos nei dar ko nors... Ir ką - jie bus visiskai teisūs. Filmas tusčias ir kvailas. Bet tie žmonės kurie ten to ieško matyt dar kvailesni, jei jau iesko?...

Tai bendrai imant: visai kvailas filmas. Jokios minties ar išreikštos fabulos. Veiksmas ekrane neturi jokio ryšio nei su realybe, nei su fizikos desniais. Aktoriai irgi nėra oskaro verti.

Bet. Na išties labai smagus žiūrėti filmas. Drįsčiau netgi sakyti, kad mano galva matyt geriausias iš 'Fast' serijos...

Dešimt metų nuo pirmojo praėjo. Nemažai.
Pamenu, kaip su bliuzkučiais (aka DragonRacing) ejom žiūrėti pirmojo :) Ar kas gali įsivaizduot laikus, kai Lietuvoje nieks nežinojo, kas tas yra azoto suboksidas... ir kad 'ten second car' čia ne apie įsibėgejimą iki 100km/h, o apie ketvirčio mylios įveikimo laiką... :) Mes tada jautėmės ekspertais (o iš tiesų atsižvelgiant į tuometinę situacija Lietuvoje - tas veik ir buvo tiesa). Ir "dragai" mums jau nebuvo jokia paslaptis, nes mes jau patys juos organizavome...

Šiaip matyt negalima nuvertint to filmo reikšmės visai lietuviškai tuningo, streetrace'o, drago etc scenai - jis suveike kaip katalizatorius, pagreitinęs ir iškėlęs į paviršių latentiškai verdantį "pogrindinį" procesą, nes staiga kiekvienas save gerbiantis kietas bichas ėmė privalėti turėti kietą mašiną.

Pageidautina su NO sistema :DDD

p.s. Bonus taškai tiems, kas suprato posto pavadinimą ;)

Romanovo formulė

Paskaitinėjau V.Romanovo pamastymus apie pasaulį irgi politiką.
Visai vertingas skaitinys išties - leidžia padaryti keletą svarbių išvadų (nors jos matyt jau ir ligšiol buvo žinomos):

1. Akivaizdu. Gera turėti nuosavą leidinį (ar kitokį žiniasklaidos instrumentą). Nes tada kaip koks "Senukas" gali skleist savo kliedesius. Kurių šiaip kitu atveju niekas tikrai nespausdintų.

2. Akivaizdu taip pat ir tai, kad tarp proto ir verslumo koreliacija yra nedidelė visgi. Panašu, kad tai kažkokia "lygiagreti" savybė...

3. Žmogaus galvoje lengvai talpinasi visiski paradoksai: žmogus, tapęs turtuoliu dėka laisvos rinkos teikiamų galimybių, pasisakinėja už penkmečių planus irgi kaip nuostabu buvo gyventi TSRS... ir jis tame jokio prieštaravimo neįžiūri.

4. Ir vertingiausias dalykas, ką aš iš to išspaudžiau, tai išmanymo formulė:
Truputis žinių + menkas supratimas = tvirtas įsitikinimas.

Progresiniai mokesčiai, mokslas, socialinis teisingumas ir kita sofistika

Matyt jau antras K.Griniaus straipsnis, kuris mane mažumėle nustebina. Va, šitas. Aš kartais net keliu sau klausimą: jis juk protingas žmogus, tai ko jis siekia rašydamas va kažką tokio? Čia provokacija ar jis išties tuo visu tiki?

Norėtųsi visą straipsneliuką išfiskint nuo pradžios iki galo, bet jis gan ilgas, tai tingisi, dėl to apsistosiu tik ties keletu "perlų"... pradėdamas žinoma nuo pavadinimo.

Maži mokesčiai – skurdi valstybė.

Kiekvienas, kuris mane bent kažkiek pažįsta jau manau gali nuspėt, ką tuoj sakysiu:
Koreliacija tai nėra kauzacija. Tai, kad egzistuoja kažkoks ryšys tarp reiškinių, dar nereiškia, kad jis priežastinis.
Dar daugiau, šiuo atveju, skirtingai nei K.Grinius stengiasi pavaizduoti visoje savo rašliavoje, yra greičiau atvirkščias, t.y.:
NE jei maži mokesčiai tai skurdi valstybė,
O jei skurdi valstybė tai maži mokesčiai*.
Nors vėlgi - pirmiausia išvis dar klausimas ar čia netgi koreliacija yra... tą matyt reiktų kažkaip pademonstruoti... ne vienu pavyzdžiu?

Bet kiek investuojama į mokslą, švietimą ir kitas sritis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis?

Man šiaip visad kyla klausimas: kodėl suplakama i vieną krūvą mokslas ir švietimas? Nors daugiau mažiau akivaizdu, kad tai nėra tas pat. Kad ir tas pats JAV pavyzdys, kur švietimas, bendrai imant, gan prastokas, tuo tarpu mokslas yra pasaulyje be konkurentų**.
Ir Lietuvos atveju mano nuomone šitas suplakimas duoda tik nenaudą - pas mus visi interesai nukreipti į švietimą, o mokslas pamirštamas. Dėl to jo pas mus (pasaulinio masto, o ne tiesiog užsienyje rašytų darbų atrajojimo) kaipo ir nėra. Na, gal koks K.Pyragas ar M.Gimbutienė (jei ji išvis priskirtina Lietuvos mokslui)... dar kas nors? Pagooglinęs randu dar vieną kitą lietuvį mokslininką, bet ir tie ne Lietuvoj...

Apskritai JAV pradžios ir vidurinių mokyklų lygis yra prastas. Bet
turtingesniuose priemiesčiuose ir miesteliuose mokyklos yra puikios, nes įvesti
aukšti nekilnojamojo turto mokesčiai, kad būtų galima pritraukti gerus mokytojus
itin gerais atlyginimais. Netaupoma vaikų sąskaita.

Tai koks čia pasiūlymas konkrečiai? Turtingesniuose priemiesčiuose įsteigti puikias mokyklas beigi juose įvesti aukštus nekilnojamojo turto mokesčius?
O gal tada tiesiog paprasčiau steigti privačias mokyklas? Kas beje ir yra daroma Lietuvoje. Na, JAV žinoma irgi - nes juk mes matyt nuo jų nusižiūrėjom...

Kita vertus, kaip jau minėta, nepaisant žemo švietimo lygio JAV (ten vyksta kovos ar mokyklose nereiktų dėstyti kretinizmo... t.y., atsiprašau, kreacionizmo... tai apie kokį lygį galima kalbėti), bet tai netrukdo jiems turėti ir rimto mokslo ir rimtų mokslininkų. Tai manau akivaizdu, kad griežto priežastinio ryšio tarp švietimo ir mokslo čia nelabai išeina įžvelgt...

Suprantama, kad Lietuva labai maža ir mokslo srityje mums tiesiog nesigauna ir negali gautis konkuruot su kitomis pasaulio valstybėmis JEI mes nesurasim savo vienos (na, dviejų, trijų bet ne begalės!) santykinai siauros(!) kitiems neįdomios (ar neprieinamos dėl kažkokiųtais pvz. klaidingo puritonizmo sumetimų) nišos į kurią investuosim tiek pinigus tiek ir potencialą***... O dabar net lituanistika (kuri grynai mūsų, "nuosava"), kiek suprantu Lietuvoje pavirtus farsu :/

Buvo pasikliaujama madinga neolibertarine ūkio teorija, pagal kurią kuo mažesni
mokesčiai, tuo spartesnis ūkio augimas, kuris savo ruožtu didina įplaukas į
biudžetą. Teorija absurdiška - sumažinus mokesčius iki nulio, iš viso nebus
įplaukų.

Aš gyvenu Lietuvoj senokai (like, from the birth, you know) bet dar nesu matęs čia pas mus libertarizmo valstybės politikoje (ekonominėje ar kokioje kitoje). Net liberalizmas ir tas socialistinis, o libertarizmu net nekvepėjo...
Kita vertus ta idėja apie mokesčių mažinimą, kurią išjuokia K.Grinius... na, iš kur mes galim žinot ar ji veikia, a? Man kelia šypseną finansų ministrės nosies rodymas iš serijos "akcizus dyzeliui sumažinom, o įplaukos už jį neišaugo, be be be...". Aš ne ekononistas, bet man kažkaip taip šviečiasi, kad, viena vertus, akivaizdu, kad reikia vertinti visą sistemą kompleksiškai. Nes jei fūra sunaudoja per metus 10000 litrų (nežinau čia daug ar mažai) dyzelio, tai nuo to, kad sumažinsi akcizą dyzeliui, ji automatiškai neims daugiau kuro naudot. Taip, galbūt galima kažkiek tikėtis, kad tie atlikę pinigai bus panaudoti tam, kad būtų daugiau pervežimų, bet gal už juos (aišku, kad ne vien už juos, bet) bus pvz. nupirkta naujesnė fūra (t.y. mokesčių pavidalu bus gautas ne akcizas, o koks PVMas), kuri dar ir mažiau kuro naudos, dėl ko per metus sunaudos tik 9000 litrų... Mes daugiau mažiau suvokiam, kad bendras ekonominis efektas nuo akcizo sumažinimo gal išeis į pliusą, o gal ir į minusą, bet vien pažiūrėjęs į įplaukas iš akcizo to juk nepasakysi...
Kita vertus... bent jau man, kaip nespecialistui, vėlgi akivaizdu, kad paprastai įmonės (o ir asmenys irgi) moka ne vieną mokestį, o krūvą jų. Ir jei vertinant visą apibendrinta mokesčių naštą sumažėjimas yra tik koks viens vargans procents, tai tikėtis, kad tai sukels kažkokius fejerverkus ir staiga dėl to iš mokesčių surinktos sumos išaugs dvigubai matyt neverta? A-ne?

Todėl atsakant į K.Griniaus repliką reik pasakyt, kad taip, žinoma, mokesčius sumažinus iki nulio įplaukų nebus. Bet ką K.Grinius atrodo pamiršo, tai, kad mokesčius padidinus iki 100 procentų tų įplaukų irgi nebus. Tikiuosi nereikia aiškinti kodėl?

Kai kalbama apie progresinių ir kitų mokesčių įvedimą, dažniausiai pabrėžiamas
turto perskirstymo motyvas. Pvz. Algirdas Sysas neseniai rašė, kad „progresinių
mokesčių paskirtis visada pirmiausia yra padėti išgyventi vargingiausiajam
visuomenės sluoksniui“. Tokios kalbos leidžia progresinių ir kitų pažangesnių
mokesčių oponentams tvirtinti, kad pavydas, noras nuskriausti darbščiuosius bei
išlaikyti dykaduonius skatina siūlomas pertvarkas.

Tokios oponentų kalbos juk akivaizdžiai pagrįstos? Ar vėl bus ištrauktas "socialinis" teisingumas? :/ (žr. toliau)
Nors išties (ir čia aš truputį nuklystų į pievas) A.Syso argumentas dar puse bėdos. Mane tai visad labiausiai ima žavėti kai aiškinama, kad progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį (pvz. tokia iškili politikė A.Bilotaitė: Aš palaikau progresinių mokesčių idėją, nes progresiniai mokesčiai stiprina vidurinįjį sluoksnį, mažina atskirtį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų... čia).
Man, vėlgi, kaip neekonomistui :))) akivaizdu, kad jei tu nori pataikyti į vartus, tai reikia spardyti į juos, o ne pro šalį... Kitais žodžiais tariant - jei nori stiprint vidurinįjį sluoksnį, tai reikia JAM ir nustatinėt mažesnius mokesčius. Aš žinoma nežinau, kas dabar Lietuvoje laikoma viduriniu sluoksniu, bet tarkim, hipotetiskai, kad tai yra tie, kas gauna nuo 2 iki 4 tūkst "į rankas" per mėnesį. Tai nustatykim jiems GPM 10 proc., o tiems, kas nukrypsta į kurią nors pusę - ne tik į didžiąją, bet ir į mažąją - taikom didesnį tarifą. Na, tarkim 20 proc. Leeeeeeeeeeeeeeedas. Tuoj pat išnyktu (veik) visi kurie gauna nuo 0 iki 2 tūkstančių. Ir įtariu taip pat ir tie, kurie gauna nuo 4 iki kokių 7 tūkst. irgi :)))
Jei tai per drastiška, tai žinoma galime padaryti tuos perėjimus nuoseklesnius: pvz. kad
tie kas gauna 1900Lt (ir žinoma atitinkamai 4100Lt) mokėtų tarkim 11 proc,
kas gauna 1800Lt (4200Lt) - 12 proc
1700 (4300) - 13... ir t.t., kol
0 (6000) - 20 proc
Va, čia tai būtų labai kryptinga orientacija į viduriniojo sluoksnio stiprinimą.

Bet grįžtant iš takelio atgal į kelią (t.y. grįžtanta atgal prie straipsnio):

Socialinio teisingumo didinamas yra vienas, bet tik vienas, iš mokesčių
pertvarkos tikslų.

Matyt nėra žodžių junginio kuris mane labiau stebintų, nei "socialinis teisingumas". Stebintų ta prasme, kad prikergus prie vieno žodžio ("teisingumas") kitą ("socialinis") staiga tas žodis ("teisingumas") tampa savo paties priešingybe. T.y. aš suprasčiau jei šita sąvoka skambėtų kaip "socialinis neteisingumas", betgi ne...
Kas yra teisingumas? Neieškant konkrečių apibrėžimų kiekvienas tą maždaug žino: net jei nesiknisti giliau, tai "akis už akį" yra teisinga.
Jei kažkas iš tavęs kažka atėmė, tai jei tas turtas tau gražinamas, tai yra teisinga. Bet jei jis atiduodamas Petrui - tada ne. Jei aš kasiau griovį ir iškasiau per valandą 10 metrų, o Zigmas 20 metrų, o atlyginimą mes gavom vienodą, tai nors aš žinoma labai patenkintas tuo, bet objektyviai man aišku, kad tai matyt nelabai teisinga. Na, ta tikrąja teisingumo prasme. Daugiau dirbi - daugiau uždirbi - daugiau turi. Taip.

Bet tik prikergkim prie žodžio "teisingumas" žodį "socialinis" ir staiga "teisinga" ir "neteisinga" susikeičia vietom. Aš dirbau daug daugiau ir uždirbau daug daugiau, kai Jonas tuo tarpu sh malė ir nieko neuždirbo... Teisinga? Matyt. Bet tai juk socialiai neteisinga! Juk Jonas irgi vaikus turi. O ir buto sienos pas jį apipelijusios... Juk isties socialiai teisinga būtų iš manes dalį atimti ir atiduoti jam. A-ne?

Kitas per aną galą prievartaujamas žodis yra "solidarumas". Na, jis kiek sudėtingesnis nei teisingumas, bet net įvertinant tai, manau, kad kiekvienam aišku, kad tai nebuvo joks solidarumas kai Tadas Blinda atimdavo iš turtingų ir atiduodavo vargšams (nors tai buvo "socialiai teisinga" :DDD ). Jei (takim) aš esu turtuolis**** ir matau, kad mano kaimynams sunkiai gyvenasi ir stengiuosi kažką daryti, kad ir jiems ir man gyventųsi geriau (arba net altruistiškai bandau, kad lai tegu man kažkiek nepatogu, tačiau jiems daug geriau dėl to) - tai matyt yra solidarumas... Bet jei jie įsilaužia į mano namus lydimi policininko ir sako "na, dabar solidariai pasidalinkim tavo turtą" - tai čia juk joks solidarumas.
Todėl ir progresiniai mokesčiai nėra solidarumo apraiška jei jie yra privalomi ir užtikrinti prievarta...
Hmmm... O čia mintis! Įdomu, įmanoma Lietuvoje imt ir susimokėt daugiau mokesčių? Na, tiesiog atvaryt į VMI ir sakyt: "aš noriu susimokėt papildomai viena kitą tūkstantį litų GPM... ne, aš pajamų daugiau negavau, bet man tiesiog norisi susimokėt daugiau mokesčių... iš solidarumo"? :)
Kažko man atrodo, kad nieko iš to nesigautų.
Nors tai būtų išties solidaru... Nors ir neįtikėtina.


______________________________
*Pasikartosiu, aš nesakau, kad čia yra priežastinis ryšys. Tiesiog jei jis yra, tai labai įtikinamas būtent šis variantas, nes kuo valstybė turtingesnė, tuo didesnė pinigų dalis pas "paprastą žmogų" "atlieka" kai patenkinami jo būtini kasdieniai pragyvenimo rūpesčiai, vadinasi tuo didesnę dali (hipotetiškai) iš jo galima būtų paimti tikroms ir/ar tariamoms "visuomenės reikmėms".
** Tam tikrose atskirose srityse žinoma yra kas JAV pranoksta, bet jei imant bendrai, tai...
*** Ir aš čia kalbu apie "prioritetinių sričių nustatymą", o apie pajėgų koncentravimą, visur kitur paliekant absoliutų minimumą.
**** Nors deja nesu. Bet nieko dėl to ir nekaltinu.

Kokteilis 'WR9'

Vienas mano hobių* nuo vaikystės yra kokteiliai. Prasidėjo jis nuo tokios senos lenkiškos knygutės apie kokteilius, kuri kaip nekeista buvo išleista dar tarybiniais laikais. Žinoma buvo įdomu skaityt apie koktelius su pvz. Cointreau, kurio LTSR net su žiburiu nerasi :)
Nuo tų laikų prisimenų pvz. kokteilį Zorro, kuris yra alus + apelsinų sultys... skonis savotiškas, bet bent imho - neblogas.

Tai tiek intro. Dabar į temą.

Kažkada čia nusipirkau Stones Green. Gėrimas smagaus skonio - imbieras nežudantis (kaip kai kuriuose nealholiniuose imbieriniuose gėrimuose... nors tas irgi savitai patrauklu), o tik maloniai kutenantis receptorius, tinkamas ir pavieniui ir kokteiliams. Matyt "einamiausias" kokteilis su juo yra itin paprastas Whisky Mac. Kaip patys Stones savo tinklapy rašo: Created by adding a splash of ginger wine to a glass of whisky, - t.y. tiesiog šliūkštelint šlakelį Stones į viskį. Paprasta ir tikrai gerai - tiems, kurie viskį iš principo geria tik gryna gal ir ne prie širdies, bet visiems kitiems manau patiktų - viskio skonis tampa toks apvalainas ir minkštas...

Išbandžius Whisky Mac ir įvertinus tą smagų skoninių niuansų pasikeitimą kilo idėja pabandyt kažkokius kitus panašius addityvus. Kai kurie eksperimentai atlikti mintyse beigi praktikoje :) nepasiteisino, bet vienas variantas, mano galva, yra išties neblogas:

WR9

Ice cubes
Whisky
Add a (small) splash of Red Nines (don't overdo it!)

T.y. iš esmės viskis (aš naudojau Bushmills) on the rocks su šlakeliu Raudonų devynerių. Tų devynerių nereiktų padaugint, nes jų reik tik minimaliai - padauginus jų saldumas užmuša skonį (imho). O šliūkštelėjus tik truputėlį grūdai ir citrusiniai vaisiai su žolelėmis išties smagiai persipina burnoje :)


Kita mintyse įdomiai skambanti kombinacija yra viskis + midaus šlakelis, bet reik pabandyt praktikoje kaip tai dera... arba ne.

______________________
* Stipriai latentinis, tenka pripažinti... Aš nesu didelis alkoholio gėrėjas, tai nelabai as ten ir tuos kokteilius dažnai darau, bet atrodo turiu kažkokį pusėtiną gebėjima galvoje modeliuoti alkoholinių gėrimų skonių "samplaikas" :) Nors paskui reik vis tiek realybėj patikrint :DDD

Peace through superior firepower

Aš pro guns. Aš manau, kad kiekvienas (normalus) žmogus privalo turėti ginkla ir mokėti juo naudotis.

Bet taip pat: Aš pacifistas. Ne, išties - aš toks. Aš už taiką pasaulyje. Ir aš nenoriu karo.
Tiesa... matyt aš vis tik toks kažkiek kitoks negu dauguma "pacifistų".

Vieno čia pažįstamo namie vaikai nežaidžia žaisliniais pistoletais, nes jų neturi - jie jiems neperkami*. Nes juk gi suprantate - šaudyt į žmones yra negerai, smurtas išvis blogai etc., o ir išvis - tėvai yra pacifistai.


Ir aš tada jamiau ir susimąsčiau apie tai ką šis žodis ("pacifizmas") reiškia. Plačiąja prasme tai žinoma aišku - kaip visad galima pradėt nuo Wikipedijos. Ten daug ir visokiais pjūviais prirašyta, bet jei labai trumpai, tai būtų pasipriešinimas karui/prievartai/grubiaijėgai/etc.


Bet man įdomus šiuo aprašinėjamu atveju tik vienas to aspektas (niuansas?):

Mano galva tikras pacifizmas įmanomas būtent tik "through superior firepower".

Ir čia as ne apie pasaulį a la 1984, o apie gerokai paprastesnius dalykus apie kuriuos tie pliušiniai pacifistai mano galva paprastai nelabai tesusimąsto: ko vertas tas "pacifizmas" jeigu tai tėra "įspūdinga moraliniu požiūriu" pozicija stipresnės jėgos akivaizdoje?

Kitais žodžiais: koks iš manęs pacifistas gali gautis, jei aš neįgalus**? Pats nepajėgus nieko padaryt (inter alia apsiginti) dėl to mojuoju plakatais, kad aš už "visuotinę taiką"? Ir ar tai nepasikeistų jei staiga aš gaučiau tinkamus įrankius savo tikslams pasiekt?
Nepaisant visokių galimų filosofinių išvedžiojimu - aišku, kad pasikeistų.


Pagaliau jei imsim tokį pavyzdį kaip Mohandas'o Gandhi'so (ne jo vieno žinoma (o kai kas gal net sakytų kad ir išvis ne jo nuopelnai pagrindiniai)) pasipriešinimą Britų imperijai***. Kuri pusė tame konflikte buvo "labiau pacifistiška"? Atsakymas atrodytų labai paprastas:
Viena vertus, Gandhi su pasekėjais deklaravo (ir ne tik žodžiais betgi ir veiksmais) neprievartą, nebendradarbiavima, pasivaikščiojimus pasidruskauti ir visokį ten taikų pasipriešinimą.
Kita vertus britų imperija toj situacijoj nebuvo labai draugiška, naudojo subtilią ir nelabai prievartą ir ten net truputelį "pamassakravo" mažumele...

Bet ar išties viskas taip aišku?

Nes mano galva, tai būtent britai tame istorijos epizode pasirodė kaip pacifistai - t.y. pusė realiai buvusi už taiką****.

Juk tiesa yra paprasta: Gandhi su pasekėjais tiesiog neturėjo jokių kitų priemonių. Indai elementariai buvo nuginkluoti. Jie buvo "taikiai besipriešinantieji" (ir darė tą labai kūribingai) dėl to, kad kito pasirinkimo nebuvo. Pagaliau tas pats Gandhi yra sakęs: 'Among the many misdeeds of the British rule in India, history will look upon the Act depriving a whole nation of arms as the blackest'...

O pažvelkim dabar į kitą pusę. Taip, tai ką darė ir ko pasiekė Gandhi su kompanija yra įspūdinga. Bet ar jie būtų kažką panašaus nuveikę jei ten būtų valdžioj ne britai, o NSDP arba stalininis KPSS. Akivaizdu, kad ne. Būtų buvę sėkmingai vienais ar kitais būdais palaidoti.
Britai gi, nors ir buvo nepatenkinti, iš esmės buvo nusiteikę taikiai.

Tai kas čia tikrasis pacifistas?


Pasikartosiu: šitas pavyzdys pacifizmui analizuot gal ir ne pats tinkamiausias, bet as ir neteikiau jo kaip klasikinio pacifizmo pavyzdžio - tiesiog norėjosi pailiustruot savo paprastą mintį: "pacifizmas", kai jis yra priverstinis, yra silpna ideologinė pozicija...
Pirma reikia turėti bent jau pakankamai pajėgumų save apginti (o ne tiesiog beviltiškai atsiduoti stipresniojo valiai), o tik po to galima labai stipriai pacifistintis.


O grįžtant prie to, nuo ko pradėjau... kuo gi čia svarbus tas požiūris į pliušinį pacifizmą bei į žaislinius ginklus?...
Aš manau, kad joks pacifizmas drausti vaikams žaisti su žaisliniais ginklais. Jei tiesa sakant aš manau, kad tai išvis su pacifizmu siejasi tik labai iš tolo, viena vertus.
Kita vertus, bijau, kad duoda tik žalos, nes vaikui iš kažkokio kvailo žaislo, su kuriuo jis pažaistų ir pamirštų, sukuriamas bereikalingas tabu. O su tabu, žinia, yra paprasta - kuo labiau kažkas draudžiama, tuo labiau to norisi... O tame dideliame nore neretai ir niuansai tarp žaislo ir tikro daikto išnyksta, ir žinių trūkumas gali liūdnas pasekmes duoti...


p.s. Ačiū Maumui, paskatinusiam mane (manau jis nė pats to nežino :DDD) vėl imtis blogo... Įdomu tik ar ilgam to įkvėpimo užteks ;)

____________________________________
* Tiesa mano sūnus jais irgi nelabai žaidzia (kas mane kažkiek netgi stebina, nes kai mes buvom vaikai, tai "žaisti karą" buvo matyt vos ne pagrindinis lauko žaidimas... kita vertus jis varo Warcraft tik daina), bet ne todel kad jis ju neturetu arba jam būtų atsisakoma kokį "pistiką" nupirkti, jam paprašius.
** Plačiąja prasme.
*** Jis tinka neidealiai, nes, bent jau kiek aš pamenu, Gandhi niekad nedeklaravo perdėto pacifizmo, bet šiuo atveju man svarbu pačios "pacifizmo" idėjos pritaikomumas konkrečiam elgesiui (~vyksmui), o kažkokio geresnio pavyzdžio šiuo metu nesugalvoju.
**** Vėlgi, galima bandyti teigti, kad jie tiesiog buvo užspausti į kampa ir neturėjo kito pasirinkimo...