Speed is fine...

Nežinau ar kam bus įdomu ir paprastai apie tai nerašinėju (nes Lietuvoj kažkaip neįprasta prisipažinti (tiek bloguose tiek realiam gyvenime), kad tavo hobi yra šaudymas), bet užsinorėjosi pasidalinti :) Gal ką sudomins.

Šeštadienį buvau tokiose IDPA style varžybėlėse Šiauliuose. Pasirodžiau, kaip ir galima buvo tikėtis, nestebuklingai (bet jokių iliuzijų ir neturėjau). Ir šiaip būčiau pasirodęs nestebuklingai, bet kai dar vienoje užduotyje nutiko double feed'as*, tai pasirodžiau dar labiau nestebuklingiau negu nestebuklingai :)

Istorija nesudėtinga: kadangi į pirmuosius 3 taikinius reikėjo šaudyt einant, tai truputėlį į juos paplėškinau (spray and pray ;) ) dėl ko pasibaigė šoviniai dėtuvėj (slide lock'as), kas iš esmės jokia bėda - pasikeiti dėtuvę ir važiuoji toliau (vis tiek užduoties nebuvo įmanoma įvykdyt be dėtuvės keitimo). Bet aš pakeičiau, berods dar kartą iššoviau (kadangi viskas vyko "greičiau greičiau" režime tai net nelabai pamenu konkrečiai) ir tada spaudžiu nuleistuką - nieko nevyksta. Assess. Iškart matau, kad double feedas. Išlupau dėtuvę (per skubėjimą numečiau ant žemės, ko žinoma nereikėtų daryt :) ), rack, rack, rack, pakėliau dėtuvę... prie jos prilipę kažkokiostai žolės (kadangi naktį lijo, tai žemė gana drėgna... nors žolių prilipo nedaug, tik kokie 3 lapai :D ). Pažiūriu į tas žolės... ai, na negi jas dabar nukrapštinėsi :) - kartu su jom dėtuvę į pistoletą ir važiuojam... atšaudžiau iki galo be problemų. Tai tas nuotykis  matyt geras 10-15 sekundžiu pridėjo :/

Kadangi tikslas dalyvavimo buvo kuklus - patekt į pirmąjį 20-tuką**, tai tikiu(osi), kad patekau...

Dabar pastebėjimai:

Iš viso to šaudymo toks įspūdis, kad vien kaire ranka šaudau taikliau nei abiem. Žinoma daug daug lėčiau, bet bent jau tuos tris šūvius į "viršutinę nulinę zoną" :) kuriuos reikėjo padaryt, padariau be problemų. Ir be jokių "nutempimų" į šoną, kas vis pasitaiko kai šaudau dviem rankom... ypač "ant greičio".
Tai kitas pastebėjimas, kad man dar ne laikas "lėkt". Atrodo reik prilaikyt arklius. Akivaizdus yra reikalas iš pradžių išvis išmokt pataikyt ten kur šauni, o paskui jau stengtis varyt greitai. Kaip ten sakoma: speed is fine, accuracy is final. Ir dar slow is smooth and smooth is fast. Aš šiaip ir stengiuosi šaudyti lėtai ir neskubėdamas, bet atrodo, kad vie tiek, kai pagauna azartas tai imu pleškint... Nutempinėju šūvius į piet-vakar-vakarius vos tik padidinu tempą. Nors jei spęst pagal tą correction chart'ą, tai problema yra, kad per mažai pirštas perkištas ir/arba gniaužiu ranką šaudamas. Pastarąjį dalyką galima pataisyt, bet va tą pirmąjį tai neįsivaizduoju kaip, nes mano rankos tiesiog nėra pakankamai didelės, kad perkisčiau tą pirštą daugiau***...

Iš čia sprendimas artimiausiom varžybom: Zero Down. T.y. (stengtis) atšaudyt taip, kad neprarasčiau nei vieno taško. Geriau labai lėtai, bet kuo mažiau taškų prarandant****...
Ir kitas sprendimas (long run) - matyt reikia kažką susiorganizuot, kad kažkas mane kryptingai (ir individuliai) pamokytų šaudyt. Jokių didybės aliuzijų aš neturiu ir jokiu ten čempionu tapt nesiruošiu, bet reiktų bent pasiekt, kad pataikyčiau ten, kur šaudau.

Tai tiek. Rytoj bus dar truputį iš to išplaukiančių pamastymų apie savigyną...

___________________________

* Tiems, kas nežino kas tas yr: tai kai pvz. vienas šovinys (ar gilzė) neištrauktas iš vamzdžio, bet pistoletas stengiasi paduoti kitą šovinį, dėl ko įvyksta strigimas (na, arba bandoma sugrūst iškart du šovinius į vamzdį). Va, pats Clint Smith demonstruoja kas tai yra, bei kaip tai pašalinama.

** Iš 24 dalyvių :DDD

*** Ir čia uždėjus Marschal thin grips, nes su standartinėmis turkiško kontrakto 'thumbrest' kriaunomis (tos viršutinės - nuotrauka ne mano) tai išvis beviltiškai per didelė rankena  buvo.

**** Dar kada nors bus galima pabandyt atvirkščią variantą palyginimui - stengtis varyti kuo greičiau nesigilinant į tai ar prarandi taškus (na, bet bent pataikant kur nors į taikinius žinoma).