Apie mosavimą plastikiniais kardais

Žaviuosi aš ta lietuviška žiniasklaida :) Na, ar gal čia greičiau žurnalistais :)))
Kaip ten kažkas kažkada juokavo: rašom rašom - negalvojam :D


JAV policija nušovė kažkokį (plastikiniu) kardu besišvaisčiusį iš Lietuvos kilusį "kietuolį". Įvykis kaip įvykis, lyg ir nieko įpatingo: jis puolė policininkus, šie gynėsi - rezulatatas gal ir nedžiuginantis, bet dėsningas. Ir tai ar buvo ten kardas ir ar jis buvo plastikinis - antraeilis dalykas.
Bet ką apie šį įvykį rašo mūsų geltonoji raudonai-juoda spauda?

Kai paskaitai, tai susidaro įspūdis, kad labai blogi policininkai nuskriaudė vos ne dievo avinėlį :)))

Rašiau jau išaiškinimą politikėliams dėl religijos vietos Lietuvoj (pakeliui: ne, brangusis Vilniaus mere, Lietuva nėra katalikiška šalis - kad ir kas Jums besivaidentu), tai manau truputėlį paaiškinsiu ir žurnalistėliams (bei kitiems tingintiems pamąstyt) apie savigyną.

Jį mirtinai sužeidė į krūtinę be perspėjimo paleistas pareigūno
šūvis.

Savigynos situacijoje perspėjimams (paprastai) nėra laiko. Jei turi laiko perspėdinėti, reiškia turi laiko ir išvengti užpuolimo (pabėgti, išsisukti) - ką ir reiktų daryti.
Be to, jei paskaitytumėm visą istoriją, su juo buvo visą valandą deramasi - taigi čia tikrai ne tas atvejis, kur galima būtų teigti, kad jis "nebuvo perspėtas".

Amerikoje gyvenęs buvęs vilnietis 39 metų Artūras Kolgovas su plastikiniu kardu rankose puolė jo raminti atvykusių policijos pareigūnų.
Šie nusprendė ilgai nelaukti ir paleido triukšmadariui kulką į krūtinę.

Ir ko gi jie turėjo laukti, žurnalisto nuomone? Pavasario? Kol obuoliai prinoks? :DDD

Artimiausias A.Kolgovo bendražygis Aidas Urbonas vakar „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad šauti į girtutėlį A.Kolgovą nebuvo jokio reikalo. Jis vos laikėsi ant kojų.

Aha, tikrai. Priliuobęs "užsikačialinęs" bičas puola tave su kardu ir tikrai nėra jokio reikalo nuo jo gintis. Tikrai tikrai. Aha aha.

„Aš tikrai žinau, kad tas kardas, panašus į samurajų ginklą, yra netikras, pagamintas iš plastiko. Jis net laikraščio skiautės neperpjautų. Pats nekart tą kardą laikiau rankose“, – tvirtino A.Urbonas.

Na? Ir kas? Ką jo nuomone policininkai turėjo daryti greitai besikeičiančioje situacijoje? Tave puola minėtas "kačiokas" su kardu, o tu jo taip nonchalant klausi: "Ė, a girdi, klausyk, o čia tas kardas plastmasinis, a-ne?" :)))
Aš tikrai stebiuosi, kaip žmonės totaliai ne(susi)mąsto.
Klausimas, iš ko šiuo atveju buvo padarytas kardas, yra neesminis. Nes tokioje situacijoje nėra pakankamai laiko tam įvertinti. Dar daugiau: net jei jis būtų puolęs išvis be jokio kardo - ir tai policijos pareigūnas būtų turėjęs pilną teisę gintis (įskaitant ir panaudoti ginklą, jei jis matytų, kad gresia pavojus jo gyvybei ar sveikatai).

„Policija jį nužudė. Tai buvo žmogžudystė“, – įsitikinęs A.Urbonas.

Žiiiinoma, o kaip gi kitaip. Bičas priliuobia; kelia "debošus" iki tiek, kad net policija iškviečiama; pastaroji atvykus mato, kad nesusidoros ir iškviečia SWAT... paskui dar tas superdidvyris užuola policininkus mosuodamas kardu. Bet taip, kalta policija. Vienareikšmiškai.

Jam nesuprantama, kam reikėjo iš trijų metrų šauti į visiškai girtą vyrą. Reikėjo tik stumtelėti ir jis būtų nuvirtęs.

Būtent tam ir reikėjo, kad už trijų metrų buvo girtas raumeningas bičas su kardu rankose. Jei jis būtų už 300 metrų - va tada (gal) šauti ir nebūtų reikėję. Ir tai, tik gal.

A.Urbonas jau nusamdė advokatą ir ketina bylinėtis dėl draugo mirties.

Tai jau taip. Verta juk pretenduot į Stella award.

A.Urbonas stebėjosi JAV policininkų nežmoniškumu.

Aš irgi juo kartais stebiuosi. Lyg ir norėtųsi, kad policininkai būtų geriausi visuomenės atstovai... o taip nėra (hmmm... nors kai pagalvoji, tai matyt nelabai yra kuo stebėtis).
Bet bet kokiu atveju, šis nuotykis - tikrai ne tas, kur yra kuo stebėtis.

R.Jančauskas ir kiti klasės draugai po šokių įkalbinėdavo A.Kolgovą eiti pasimušti su tos mokyklos auklėtiniais.

A jo... "inteligentai" :)))

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiuoju patarėju dirbančiam vyrui nesuprantama, kodėl konflikto slopinti atvykęs policijos padalinys šovė į Artūrą: „Nors jis ir švaistėsi kardu, šaunamojo ginklo šiuo atveju, mano nuomone, nebuvo būtina panaudoti“.

Kiekvienas žinoma turi teisę turėti savo nuomonę... Bet gerai, kai ta nuomonė susidaroma šį tą žinant bei mažumėle sugebant pamąstyti.

Viktoras Grabauskas. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas
<...>Jei asmuo švaistosi kardu ar peiliu, pirmiausia siekiama panaudoti specialiąsias priemones, tarkim, elektros šoką. Šaunamasis ginklas panaudojamas tik kraštutiniu atveju.

Patinka, man kaip jis gražiai ir mandagiai pasisakė stendamasis neužgauti tų visų jautrios sielos visuomenės atstovų, kuriems taip gaila skriaudžiamų smurtautojų :)
Šaunuolis :D


Na, ir kaip visad, komentarai tiesiog "žydi" :DDD
Šiaip ten nelabai yra ką apie tuos komentarus kalbėt, bet norėtųsi pakomentuot vieną pasisakymą, kažkokios mergaitės (moters?), pasirašiusios kaip Aistė:

240. Aistė
Hm, nušovė, nes žmogaus liemuo pasirodė platesnis už ranką, kurioje laikė kardą. Į ranką bijojo nepataikyti?

Kai tik kalba eina apie savigyną ir ginklo panaudojimą visad išlenda kas nors su tuo "šauti reikia į ranką/koją".
(Manrods jau esu apie tai rašęs, tai greičiausiai pasikartosiu, bet) Nežinau, ar tie žmonės sakantys apie šovimą į galūnes tai pastebėjo, bet žmogaus galūnės (tiek rankos, tiek kojos, tiek netgi galva) yra linkusios judėti. Gana greitai. Be to - jos maži taikiniai. Į mažą judantį taikinį pataikyti yra labai labai sunku. Labai labai sunku net iš trijų metrų. O kai tam šūviui visiskai nėra laiko (nes užluolikas nelaukia, kol atsikvėpsi ir nusitaikysi), tai yra dar labiau sunku. Ar aišku?
Ir. Netgi sugebėjus pataikyti į tą galūnę lieka klausimas - o kokia iš to nauda? A? Net į peršovus širdį ir tai žmogus dar gali 15 sekundžių sekmingai funkcionuoti. O peršovus ranka/koją? Naiviai tikėtis, kad užuolikas suriks "oi, mamyte, skauda!!!" ir pabėgs? Na na...

Gal geriau būtų tiesiog pasistengt nors kažkiek realistiškai mąstyt?