AK vs AR: kitas požiūris (is archyvu)

Kadangi sumeciau "Pasikapstymus", tai prisiminiau ir dar viena rasliava, kuri niekada niekur nebuvo "publikuota".

Cia issakytas mano poziuris i amzina ginca: kas geriau AK ar AR (M16)? Gincai vyksta be galo, daznai pateikinejami visokie argumentai... (pakanka vien google ivest "ak vs ar" ir pamatyt kiek visko randama - pvz. kad ir va: http://community.livejournal.com/warhistory/651704.html)... bet labai daznai tokiuose gincuose salys remiasi "ekspertais", kurie deja patys nepakankamai pasidomejo tema.

Rasliavoj as nepretenduoju i negincijama tiesa (juolab, kad tikrai ne visi argumentai uz ir pries kiekviena sistema yra aptarti), taciau manau skaitinys bus idomus visiems, kas domisi ginklais.

Apibendrinant galima pasakyti, kad sie ginklai kurti skirtingu metu, vadovaujantis skirtinga karybos filosofija, del to jie gavosi labai skirtingi. Vienareiksmiskai atsakyti, kad geresnis vienas, o ne kitas, neiseina - nes viskas priklauso nuo to, kurias savybes mes laikysim svarbiausiom, o kurias maziau svarbiom.

Tekstas parasytas 2003-11-07. Tekstas ilgas.



AK vs AR: kitas požiūris


Ilgą laika buvusi nusverta į vieną pusę švytuoklė dabar pasiekia priešingą savo amplitudės tašką…
Apie ką aš čia taip lyriškai? Jei TSRS laikais tarybinė ideologija buvo geriausia, ginklai taikliausi, lėktuvai greičiausi, tai dabar tapo įprasta viską kas tarybiška / rusiška nuvertinti, nors dažnai tie ginklai ar įrengimai nėra tokie jau blogi, kaip stengiamasi pavaizduoti.
Tarybų Sąjungoj buvo daug pagyrų ginklams, tame tarpe Kalašnikovo automatui, kurios turėjo nedaug ką bendro su realybe - bet dabar praktiškai tą patį galima pasakyti apie AR - jis dabar yra pats taikliausias, pats moderniausias, ir išvis vos ne idealus.
Šiame tinklapyje jau galima rasti AK palyginimą su AR, kuriame akcentuojami AR pliusai. Dabar aš siūlyčiau į tai pažiūrėt kiek iš kitos pusės… taigi atskirais punktais įvairūs (rimti ir ne visai) AK privalumai bei jam priskiriami (teisingai ar ne visai) trūkumai. *[1] (išnašos teksto pabaigoje)

1. Mitas apie tai, kad amerikiečiai Vietname mesdavo šalin M16 (iš tiesų tai XM16E1) ir imdavo AK neabejotinai yra mitas. Tačiau nebūna dūmų be ugnies. Amerikiečiai nemesdavo pastoviai stringančių M16 toli gražu ne dėl to, kad M16 buvo pranašesni, o dėl kitų sumetimų. Trofėjinius automatus centralizuotai būtų buvę sunku aprūpinti šoviniais, be to AK turi specifini garsą ir juo šaudantis amerikietis būtų pritraukęs į save saviškių ugnį*[2], na ir patriotizmas matyt nebuvo paskutinėj vietoj .

2. TSRS "atsilikimas" pereinant prie mažo kalibro automato šovinių.
Tai, kad TSRS įvedė mažo kalibro automato šaudmenis vėliau nei JAV turi loginį pagrindimą ir toli gražu nerodo TSRS atsilikimo šaunamųjų ginklų tobulinimo srityje - greičiau netgi priešingai.
Reikėtų grįžti šiek tiek atgal laiku į Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Pokario metais intensyviai vyko naujų pėstininkų ginklų kūrimas. Pirmiausia tai siejama su taip vadinamo tarpinio šovinio atsiradimu - t.y. tarpinio galingumo tarp pistoletinio bei "pilno galingumo" šautuvo šovinio (tyrimai šia kryptimi buvo atliekami dar iki Antrojo pasaulinio karo, bet būtent šis karas parodė tarpinio šovinio koncepcijos aktualumą). Buvo sukurta daugybė įvairių eksperimentinių šovinių, ko pasekoje TSRS buvo priimtas į naudojimą 7.62x39mm kalibro šaudmuo, o JAV bei NATO - 7.62mm NATO (.308 Winchester).
Tarybinį 1943 m. pavyzdžio 7.62x39mm kalibro šovinį konstruktoriai N.M.Jelizarov ir B.V.Semin iš esmės klonavo nuo vieno iš vokiečių eksperimentinių šovinių*[3]. Tai buvo tikras tarpinis šovinys tarp tuo metu TSRS naudotų 7.62mm TT pistoletinio šovinio bei 7.62x54mmR (Mosin) šautuvo šovinio. Šis šovinys buvo pakankamai lengvas (t.y. lyginant su pilno dydžio šoviniais pėstininkas galėjo jų nešiotis daugiau), tačiau efektyvus (tam panaudojimui, kuriam jis buvo kurtas).
Tuo tarpu 7.62mm NATO, kuri JAV priėmė kaip standartinį ( ir primetė visai Šiaurės Atlanto sąjungai) buvo tik šiek tiek sutrumpintas .30-06 Springfield šovinys. Kaip tarpiniam šoviniui jis buvo per didelis bei per sunkus ir realios žymios naudos, lyginant su šoviniu kurį jis pakeitė, nedavė (atkreiptinas dėmesys, kad tiek Didžioji Britanija tiek Belgija siūlė kitus kalibrus - "labiau" tarpinius, bet JAV užsispyrimo dėka jie nukeliavo istorijos šiukšlynan *[4]).
Jei kuriant naująjį kalibrą JAV dar nebuvo pilnai įsisąmoninę tarpinio kalibro pranašumų, tai šeštojo dešimtmečio pradžioje taktinis AK-47 pranašumas prieš M-14 jau buvo akivaizdus. JAV buvo reikalingas naujas šovinys bei ginklas šiam šoviniui.
Kita vertus TSRS tuo metu turėjo efektyvų šovinį, bei efektyvų ginklą - ir naujo šovinio kūrimo klausimas nebuvo toks aktualus kaip JAV *[5].
(Beje, priimtas ginkluotėn naujasis M193 šaudmuo nebuvo tobulas - kitaip nebūtų reikėję jo pakeisti vėlesniu M855 (SS109), kas ne tik lėmė nemažai kainuojančius pakeitimus ginklų gamyboj (žymiai pasikeitė vamzdžio graižtvų žingsnis), bet ir sudarė tam tikrų problemų dėl seno pavyzdžio automato suderinamumo su naujojo pavyzdžio šaudmenimis (tokio derinio atveju iššauta kulka yra nepakankamai stabilizuojama, dėl ko ne tik labai stipriai kenčia taiklumas, bet ir itin sumažėja kulkos efektyvumas pataikymo atveju)).

3. AK yra paprasčiausia Mkb42g/MP43/MP44/Stg44 kopija?
Nors šis teiginys nėra visai tikslus, bet dalis tiesos jame matyt yra. Tačiau - net jei tai ir tiesa - ar tai taip jau blogai?
Apie išvaizdos panašumus kalbėti, mano nuomone, bergždžias reikalas. Kai kuriems žmonėms Stg44 atrodo labai panašus į AK, nors man tai jis greičiau jau primena M16. Tačiau išvaizda nėra svarbiausias požymis.
Pirmiausia matyt reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pats Stg44 nebuvo visiškai originali konstrukcija - esminiai konstrukciniai sprendimai buvo nukopijuoti nuo čeko Vaclav'o Holek'o automatinio šautuvo ZH-29 - ir automatikos veikimas dujų nuvedimo iš vamzdžio dėka, ir spynos užsklendimas jos užskersavimu, ir smogiamojo-paleidžiamojo mechanizmo schema. Tačiau tai dar nėra pagrindas kaltinti H. Schmeisser'į plagiatu (juolab jei žiūrėt dar anksčiau istoriškai, tai galima teigti, kad praktiškai visos XX a. sukurtos bei dabar kuriamos šautuvų bei automatų konstrukcijos savo pagrinde turi austrų konstruktoriaus F.Manlicher'io sprendimus - jis per savo gyvenimą sukūrė daugiau nei 150 labai įvairių šaunamųjų ginklų konstrukcijų, kurios tuo metu nebuvo (ir negalėjo būti) panaudotos, nes labai pralenkė laiką).
Tai kad Stg44 buvo štampuotas kaip ir vėliau AK irgi matyt nelabai gali būt laikoma kopijavimu, nes TSRS šią technologiją naudojo jau gaminant pistoletus-kulkosvaidžius PPŠ41 bei PPS43.
Teigti, kad AK yra tiesiog Stg44 kopija nėra jokio pagrindo - šie ginklai turi perdaug skirtumų.
Antra vertus - galbūt AK gali būti laikomas tolesne Stg44 evoliucija. 1946-52 metais H.Schmeisser'is kalėjo TSRS ir, nors ir nėra jokių faktinių duomenų, vis tik tikėtina, kad jis pats kažkiek prisidėjo prie AK kūrimo. Ar tai blogai? Greičiau jau ne - H.Schmeisser'is neginčijamai yra vienas iš iškiliausių XX a. šaunamųjų ginklų dizainerių.
AK konstrukcijoje buvo panaudota daug įvairių sprendimų, kuriuos galima rasti įvairiose ankstesnėse vokiškose, amerikietiškose, austriškose ar čekiškose ginklų konstrukcijose, bet šių sprendimų novatoriškas apjungimas į vieną visumą bei paties M.T.Kalašnikov'o inovacijos ir padarė AK ta legenda kuria jis yra dabar.

4. AK daug sunkesnis už AR (ir išvis - jis labai sunkus).
Na, pastarasis teiginys pasitaiko gana dažnai, bet kiek jis tiesa? Sunku atsakyt - skirtingi šaltiniai nurodo labai įvairias automatų mases ir bijau, kad be didelio praktinio tiriamojo darbo (surinkti visas AK bei AR modifikacijas kurios buvo gamintos visame pasaulyje nuo šių ginklų pasirodymo iki dabar ir jas kiekvieną tiksliai pasverti) klausimas taip ir liks neatsakytas.
A.Žuk savo knygoje "Strelkovoje oružyje" nurodo tokias automatų mases:
AK-47 3,8kg
AK-74 3,3kg
M16A1 3,1kg
M16A2 3,6kg
Jei lygint AK-47 su M16A1, tai AK yra visais 0,7kg sunkesnis - tačiau lyginant M16A2 ir AK-74 šis skirtumas jau yra AK naudai (0,3kg).
Kiek šie duomenys patikimi? Sunku pasakyti. Va pavyzdžiui labai rimtas amerikiečių žurnalas apie šaunamuosius ginklus Guns&Ammo savo specleidinyje International Combat Arms (Action series #4, 1982) nurodo tokias automatų mases:
Colt AR-15 ("civiline" M16A1 versija) 6,8lb (3.1kg)
Maadi AKM (AKM pagamintas pagal licencija Egipte) 6,5lb (2.95kg)
Taigi AKM'as lyg ir būtų kiek lengvesnis.
Tam tikrų problemų nustatant AK-47/AKM masę sudaro taip pat tai, kad šio automato uokso buvo net trys versijos: I-ji ir III-ji naudojo štampuotą uoksą, kai tuo tarpu II-ji - tradicinį lietą. Jos pakankamai žymiai skyrėsi mase: pagal kai kuriuos duomenis II-os versijos automatas svėrė 4.3 kg, o III-os - tik 3.1 kg *[6].
Taigi kaip minėjau masių klausimas taip ir lieka ne visai aiškus. Vienas dalykas tačiau neginčijamas - 5,56mm NATO šoviniai yra kiek lengvesni nei 7,62x39mm, kas reiškia, kad pėstininkas jų gali nešiotis daugiau.

5. Didelė AK pataikymų sklaida.
Visuotinai pripažinta, kad AR yra gerokai taiklesnis nei AK. Net ir po didelių modifikavimų AK išlieka pakankamai "netikslus" - t.y. turi labai nemažą sklaidą. Tai yra sąlygota jo konstrukcinių savybių, pirmiausia gana masyvios spynos.
Tačiau pažiūrėkim į tai iš kitos pusės. Kaip minėta, šaudant iš tipinio šiai ginklų rūšiai 300m atstumo M16 sklaida (horizontali x vertikali) sudaro 15 x 22 cm. Lyginant su tuo AK-74 sklaida yra 50 x 77 cm - daugiau nei 3 kartus prastesne. Jei manytume, kad šie rezultatai yra tipiniai, tai AK sklaida yra pakankamai maža kad praktiškai kiekvienu šūviu iš tokio nuotolio pataikyt į žmogų. Kokio dar taiklumo reikia paprastam masinės gamybos pėstininko ginklui?

6. Komponuotės klausimai.
Kaip minėta, AK komponuotė yra klasikinė (taikymo linija žemai virs vamzdžio, buožės atramos į petį statinis žemiau nei vamzdžio linija) - ji turi visą eilę trūkumų (dėl to naujuose automatų modeliuose jos dažnai atsisakoma), bet negalima pamiršti, kad taipogi ir "moderni" komponuotė, kai taikymo linija iškelta virš vamzdžio, turi savų trūkumų. Be jau minėtų trūkumų - apsunkinto šaudymo "prisimetus" ginklą, didesnio atsidengimo šaudant iš apkaso yra dar vienas trūkumas kuris vertintinas kaip pakankamai svarbus ginklui kurio pagrindinė savybė yra didelis taiklumas (kokiu neabejotinai laikytinas AR-15), tai didelis skirtumas tarp taikymo linijos bei vamzdžio linijos. Toks ginklas yra "jautresnis" nuvirtimui į šoną nuo vertikalios padėties. Be to jis apsunkina chirurgiškai taiklų šaudymą nedideliais atstumais (kuriuose ginklo sklaida dar nėra labai aktuali), nes tikslus nuotolio bei skirtumo tarp taikymosi taško bei pataikymo taško įvertinimas, norint atlikt taiklų šūvį, tampa kritiniu.

7. AK kulkos neefektyvios lyginant su AR.
Šis klausimas reikalauja kiek platesnio paaiškinimo. Pradėkime gal nuo to, kad tarybinės 7,62mm bei 5,45mm kulkos pagal savo poveikį gyvam audiniui yra daugiau mažiau vienodos (žinoma kiekybiškai poveikis taikiniui skirtingas - pagaliau 7,62mm kulka yra dvigubai sunkesnė ir jos energija didesne 1,5 karto - tačiau pats veikimo mechanizmas yra daugiau mažiau tapatus). Tas pats pasakytina ir apie 5,56mm NATO kulkas: ankstyvąją M193 ir vėlesniąją M855 (SS109).
Kaip parodė kulkų poveikio gyviesiems audiniams tyrėjo, daktaro M.L. Facklerio atlikti bandymai su balistine želatina (speciali kontroliuojamos sudėties bei paruošimo želatina, kurios paskirtis tiksliai imituoti žmogaus kūno audinius) tarybinės kulkos pataikiusios į taikinį kurį laiką išlaiko judėjimo kryptį tiesiai nosim į priekį. Po to skverbdamosi giliau jos stojasi skersai judėjimo krypčiai, vėl išsitiesina nosim į prieki, po to apsisuka galu pirmyn ir taip baigia savo "kelionę". 5,56mm NATO kulka pataikiusi į taikinį iš pradžių juda tiesiai. Po kurio laiko ji stojasi skersai ir neatlaikiusi hidrodinaminio spaudimo galine kulkos dalis suyra (fragmentuoja) į daug smulkiu skeveldrų (fragmentų) tokiu būdų sukurdama didelę vidinę žaizdą. Likęs kulkos smaigalys apsisuka galu į priekį ir taip išnaudoja visą dar likusią energiją*[7].
Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvame audinyje NATO kulkos palieka didesnes žaizdas negu tarybines, nors pastarųjų efektyvumo menkinti taip pat per daug nevertėtų (tarp kitko čia gal galima būtų paminėti, kad nėra visai aišku ar Hagos konvencija leidžia kare naudoti fragmentuojančias kulkas…*[8] bet ką tai domina :).
Tačiau kovos lauke retas karys bėgioja nuogas po plyną lauką… Dažniausiai prieš patenkant į gyvuosius audinius kulkos kelyje pasitaiko įvairios kliūtys bei barjerai - pradedant stora kelių sluoksnių apranga, automobiliu durelių skarda bei stiklu ir baigiant neperšaunamosiomis liemenėmis ir pan. Ir prieš tokius taikinius tarybinės kulkos dėka savo konstrukcijos (kulkos viduje yra plieninis cilindras - šerdis) yra efektyvesnės už santykinai lengvai fragmentuojančias amerikietiškas M193 (vėlesnės M855 (SS109) nuo tarybinių 5,54mm kalibro kulkų šia prasme praktiškai neatsilieka (7,62x49mm - kitas reikalas)).
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors 5,56mm NATO kulkos ir yra efektyvesnes prieš neapsaugotą žmogaus kūną, tačiau tarybiniam šaudmenų kūrėjams pavyko rasti labai neblogą kompromisą tarp kulkos poveikio gyvam audiniui bei jos gebėjimo įveikti pasitaikiusius barjerus.

8. Taikymo prietaisai.
Apie dioptrinio taikiklio pliusus ir minusus lyginant su atviru sektoriniu galima kalbėti daug, bet manau neverta kartotis.
Tačiau būtų galima atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Kaip buvo minėta AK kryptukas bei taikiklis abu yra pritaisyti prie vamzdžio (na, taikiklis ne visai prie paties vamzdžio, bet iš esmės jis sumontuotas vamzdžio drūtgalyje ir neatsiejamai sujungtas su vamzdžiu). Pas AR taikiklis montuojamas gan toli nuo vamzdžio kitame uokso gale. Toks AK taikymo prietaisų montavimas turi trūkumų (trumpa taikymosi linija, taikiklis santykinai toli nuo akies), tačiau turi ir viena gana svarbų pliusą - esant tokiam išsidėstymui, naudojant automatą ne visai pagal paskirtį (kaip pvz. snukdaužyje :), taikiklis yra kiek mažiau linkęs "nusimušti" nei pas AR (kadangi taikymo prietaisai nejuda vienas kito atžvilgiu net tuo atveju, jei šiek tiek vienas kito atžvilgiu sujuda vamzdis ir uoksas). Taipogi ir šaudant, prie vamzdžio pritaisyti taikiklis ir kryptukas juda kartu su vamzdžiu (kas teigiamai įtakoja taiklumą), skirtingai nei pas AR (tiesa šis AK privalumas yra daugiau teorinis :).
Kaip M16 taikymo prietaisų privalumas taip pat nurodoma tai, kad M16 gali naudoti ant vamzdžio užmaunamas granatas. Na, tai gali būt laikoma pliusu - tik tiek, kad kuriant AK toks reikalavimas keliamas nebuvo - kaip rodo pavyzdžiai (lenkų PMK-DGN-60, Izraelio Galil) esant tokiam poreikiui AK konstrukcija būtų buvus be problemų atitinkamai adaptuota.

9. M16 pranašesnis, nes gali šaudyti serijomis po 3 šovinius. Juk kareivis stresinėj situacijoj gali iššaudyti visa apkabą jei to nebūtų…
Na, pirmiausia tai trišūvio galimybės pas XM16E1, M16, M16A1 nebuvo. Ji atsirado tik pas M16A2 (ir beje pas dalį M16A3 jos vėl nebuvo), taip kad šis privalumas nėra universalus visiems AR-15.
Tokia galimybė neabejotinai yra pliusas. Tačiau ne dėl to, kad kareivis stresinėj situacijoj "sutaupys", o dėl to, kad leidžia padidinti pataikymo tikimybę. Argumentas apie "taupymą" primena carinės Rusijos karo valdininkų mastymą kuriuo vadovaujantis dvigubo veikimo Nagant M1895 revolveriai buvo skirti tik karininkams, nes paprastas kareivis su tokiu revolveriu mūšio metu būtų švaistęs perdaug amunicijos. Šis argumentas neatlaiko elementarios loginės kritikos: jei kareivis pakankamai prastai apmokytas, kad mūšio metu dėl didelio jaudulio gali vienu paspaudimu išleist visą apkabą, tai jam nebus daug sunkiau bergždžiai išnaudoti šovinius spazmiškai spaudžiojant nuleistuką.
Taip pat reikia pabrėžti, kad Tarybinėj armijoj (kaip matyt ir daugumoje pasaulio kariuomenių) kariai per apmokymus buvo mokomi šaudyti trumpomis serijomis po keletą šūvių. Taigi iš esmės trišūvio galimybė vertintina kaip techninis sprendimas mokymo problemai (ir kaip čia neprisiminsi Phantom'ų F-4 Korėjoj…).
Be to pats M16A2 naudotas trišūvio mechanizmas nebuvo be priekaištų - dėl nuleistuko nuspaudimui reikalingos jėgos nepastovumo, lyginant su M16A1, tapo sunkesnis taiklus šaudymas pavieniais šūviais.

10. E.Stoner'is ir AR (bei AK)
Teiginys, kad E.Stoner'is sukūrė AR-15 (t.y. M16 ir "gimines") yra ne visiškai tikslus. E.Stoner'is sukūrė AR-10 - 7,62mm NATO kalibro ginklą, kurį atitinkamai sumažinus ArmaLite inžinieriai L.J.Sullivan bei B.Fremont vėliau sukūrė AR-15. Dar daugiau - pats E.Stoner ne itin mėgo 5,56mm NATO kalibrą ir bevelijo 7,62mm NATO, kuriam ir kūrė savo ginklų konstrukcijas.
Taip pat reikėtų paminėt, kad pats E.Stoner'is, 1964 m. priimant į ginkluotę M16, nelaikė AR-10/15 paskutiniu progreso žingsniu. Jis išėjo iš ArmaLite dar 1962 metais ir ėmėsi darbo nedidelėje firmoje Cadillac Gage, kurioje sukūrė 7,62mm NATO ginklo prototipą pavadinimu Stoner 62. Vėliau šį ginklą L.J.Sullivan ir B.Fremont (kurie iki to laiko taip pat paliko ArmaLite ir perėjo dirbti kartu su E.Stoner'iu) pritaikė 5,56mm NATO kalibrui. Šis ginklas gavo pavadinimą Stoner 63. Stoner 62/63 konstrukcija iš esmės skyrėsi nuo ankstesnės keletu dalykų: šie ginklai buvo didžiąja dalimi štampuoti iš plieno (kaip AK, skirtingai nuo AR-15, kurie gaminami iš lengvo lydinio liejinių) bei naudojo analogišką kaip AK automatikos sistemą - iš vamzdžio nuvestos dujos veikia ne tiesiogiai spyną, kaip yra AR, bet per specialų stūmokliuką (čia galima paminėti, kad po M16 įvedimo į ginkluotę 1964 metais pasaulyje sukurtuose automatuose automatikos sistema analogiška AR-15 buvo panaudota matyt tik vieną kartą - vokiečių prototipiniam HK G11, kai tuo tarpu AK sistema gan dažnai naudojama (įvairiose šalyse buvo sukurta daugiau nei 20 konstrukcijų)). Dar viena Stoner 62/63 naujovė buvo ta, kad ginklo konstrukcija leido jį pritaikyti maitinimui juostomis ar apkaba iš viršaus (lengvojo kulkosvaidžio vaidmeniui).
Stoner 63 buvo entuziastingai sutiktas JAV Jūrų pėstininkų korpuso (U.S. Marine Corps) kuris buvo linkęs priimti naudojimui šį ginklą, o ne M16 (tuo momentu M16 dar nebuvo patvirtintas kaip standartinis). Tačiau ginkluotės unifikavimo kariuomenėje sumetimai nugalėjo ir buvo pasirinktas M16. (Nepaisant to JAV Jūrų ruoniai (U.S. Navy SEAL), kurie dėl savo specifinio statuso galėjo rinktis tokią ginkluotę kokią manė esant tinkamiausia, pasirinko Stoner 63 ir plačiai naudojo šiuos ginklus Vietname bei po jo.)
Nepaisant patobulinimų šis ginklas išsaugojo pagrindinį ankstesnių E.Stoner'io konstrukcijų trūkumą - daug smulkių dalių ir to sąlygotą jautrumą priežiūrai.
Taip pat nederėtų pamiršti to, kad pats E.Stoner'is susitikime su M.T.Kalaškikov'u pripažino, kas pastarasis sukūrė geresnį ginklą - AK yra paprastesnis ir patikimesnis (teisybės dėlei matyt reikia paminėti, jog kartais AR šalininkų yra teigiama, kad šitas pripažinimas buvo sąlygotas E.Stoner'io "užuojautos" M.T.Kalašnikov'ui - E.Stoner'is iš savo konstrukcijų labai nemažai uždirbo, kai tuo tarpu M.T.Kalašnikov'o "uždarbis" už pagamintus ir eksportuojamus AK, bei už gamybos licencijų pardavimą, atitekdavo "tarybinei liaudžiai").

11. Šaudant serijomis AK nuleistukas nudaužo pirštą.
Tai pasitaiko dažnai, tačiau tai ne tiek konstrukcijos, kiek gamybos kokybės bei tolerancijų trūkumas. Teisingai pagamintas AK piršto nudaužyti neturėtų.

12. AK yra '40-jų XX a. metų konstrukcija - jis pasenęs.
Šitas argumentas man asmeniškai atrodo keistas.
Pistoletas Colt M1911 atsirado XX a. amžiaus pradžioje (konstrukcijos šaknys išvis XIX a.), bet nemažai specialistų ir dabar laiko jį vienu iš geriausių (jei ne pačiu geriausiu) pistoletu. Snaiperiniai šautuvai vis dar naudoja standartine Mauser'io schemą, kuri irgi atsirado daugiau nei prieš 100 metų. Ir niekam neatrodo, kad dėl to šios ginklų konstrukcijos yra pasenę. Taip, gamybos technologijos keičiasi, keičiasi medžiagos iš kurių gaminama - bet patys ginklų konstrukciniai sprendimai kinta ne tiek ir daug.
Kita vertus - net ir naudojant tokią vertinimo sistemą AR-15 irgi jau matyt nėra paskutinis technikos žodis - pagaliau jis jaunesnis už AK tik nepilnais dvidešimčia metų. Rusija kaip tik šiuo metu pradėjo savo kariuomenės perginklavimą naujos kartos automatais AN-94. Kas galėtų paneigti, kad po kokių 20 metų JAV nepakeis M16 kuo nors modernesniu? Ar dėl to galima teigti, kad JAV atsilieka nuo pažangos?
Tačiau net ir JAV bei Rusijai priėmus į ginkluotę naujus automatų modelius tiek AK tiek AR dar labai ilgai išliks vienais iš dažniausiai naudojamų ginklų kariniuose konfliktuose visame pasaulyje.

13. Dažnas argumentas AK vs AR diskusijose: negi tokia valstybė kaip JAV gali apginkluoti savo kariuomenę netobulais ginklais? Juk negali? O be to, AR priimtas ginkluotėn ir kitose valstybėse - juk jos būtų galėjusios pasirinkti geresnius ginklus.
Deja, bet net ir JAV kariniai vadovai nėra tobuli ir toli gražu ne visada JAV priimami į ginkluotę patys geriausi ginklai. Pagaliau, be paties ginklo taktinių techninių charakteristikų dažnai lemia ir kiti - ekonominiai ar politiniai motyvai bei netgi asmeninės ambicijos, simpatijos bei antipatijos (tai ypač reikia turėti omenyje kalbant apie AR priėmimą į ginkluotę kitose valstybėse).
Jau minėtas pavyzdys: kai po Antrojo pasaulinio karo buvo kuriami tarpinio kalibro šoviniai, JAV priėmė į ginkluotę bei primetė kitoms NATO valstybėms narėms neitin tikusį skirtajam vaidmeniui abejotiną kompromisinį 7.62mm NATO.
Tai žinoma atskiras atvejis, neleidžiantis daryti apibendrinimų, bet panašiai nutiko JAV priimant ginkluotėn M1 Garand šautuvą. Ruošiantis priimti šį šautuvą į ginkluotę atlikti eksperimentai rodė, kad .30-06 Springfield kalibro šovinys nusileido pagal taktines charakteristikas naujai sukurtam eksperimentiniam .276 (7x53mm) kalibro šoviniui. JAV Ginkluotės departamentas rekomendavo būtent šio kalibro šautuvą priimti ginkluotėn kaip standartinį, tačiau generolas D.MacArthur'as šias rekomendacijas ignoravo ir nurodė pradėti gaminti .30-06 kalibro šautuvą.
Tokių pavyzdžių paieškojus matyt galima būtų surasti ir daugiau.

14. Na ir paskutinis ir matyt dažniausiai pateikiamas argumentas AK naudai - tai jo nejautrumas aplinkos poveikiams bei nesudėtinga jo priežiūra.
AR per visus tuos metus, kol buvo gaminamas buvo tobulinamas ir dabartiniai modeliai jau labai toli pažengę patikimumo prasme lyginant su pirmaisiais pusiau eksperimentiniais naudotais Vietnamo kare. Tinkamai prižiūrimi bei gerai sutepti AR giminės ginklai veikia puikiai ir be jokių priekaištų. Tačiau…
Nepaisant to, kad kai kurie šiuolaikinio sterilaus karo apologetai teigia, jog šiuolaikiniam šaunamajam ginklui patikimumas nėra svarbiausia savybė ir prioritetas turi atitekti taiklumui, XX a. karų praktika, pradedant I-ju pasauliniu bei baigiant nesenais konfliktais Čečėnijoje *[9], Irake ar Afganistane, to nepatvirtina. Visuose karuose - ir I-jo pasaulinio purvo pilnose tranšėjose ir Vietnamo požeminiuose tuneliuose ir net Afganistano kalnuose pagrindinis reikalavimas automatui išlieka patikimumas. Ir patikimumo prasme AK yra pranašesnis už AR. Nors skirtumas tarp šių ginklų nėra toks labai didelis kaip kai kurie Kalašnikovo mylėtojai stengiasi pavaizduoti - bet jis yra *[10].
Kaip minėta, tinkamai prižiūrėtas ir suteptas AR yra visai patikimas. Bet jis turi būt prižiurimas skrupulingai. JAV Jūrų pėstininkai nesenos Afganistano operacijos metu gavo nurodymą valyti savo ginklus 3 kartus į dieną (paprastai buvo valomi 1 kartą), kadangi kitu atveju dėl visur lendančių labai smulkių dulkių ginklai tapdavo nepatikimi.
Kita vertus - AK veikia net ir perdaug neprižiūrimas - ką pripažįsta net tie, kurie neginčijamai įsitikinę AR pranašumu.
Dar vienas AK privalumas - jis nesudėtingai išsiardo, ,o jo dalys yra pakankamai stambios, kad tai, esant tokiam reikalui, galima būtų atlikti ir lauko sąlygomis esant ne pačiam geriausiam apšvietimui.

Pabaigai reiktų pasakyti, kad AK lyginimas su AR, tai tarsi obuolių lyginimas su apelsinais. Kiekvienas iš jų savotiškai geras, kiekvienas turi savo pranašumus bei trūkumus, kiekvienas kurtas vadovaujantis tam tikra karine doktrina ir specifiniais reikalavimais - kuriuos šie ginklai puikiai tenkina. Objektyviai palyginti ir nustatyti, kad vienas iš jų yra geresnis, yra neįmanoma - čia galima kalbėti tik apie asmenines kiekvieno žmogaus preferencijas.



(c) 2003. Visos teisės mano.



[1] Tekste vartojami trumpiniai AK bei AR. Šie trumpiniai designuoja visus atitinkamos konstrukcijos ginklus. AK atveju turima omenyje AK-47, AKM, AK-74, AK-74M, AK-100 ir kiti AK variantai bei variacijos gamintos visame pasaulyje (Norinco, Zastava, Valmet, Galil, Vector etc.). AR apima įvairiausius AR-10/15 giminės ginklus: AR-10, XM16E1, M16, M16A1, M16A2, CAR-15, M4 ir kiti variantai bei variacijos (korėjiečių K1, Kanados C7, įvairiausi komercinės gamybos AR-15 variantai etc.). Tuo atveju kai turimas omenyje konkretus tam tikras ginklo modelis jis yra atitinkamai konkrečiai įvardinamas.
[2] Plačiau apie pirmųjų M16 panaudojimą Vietname galima pasiskaityti čia: http://www.jouster.com/articles30m1/index.html ir http://www.jouster.com/articles30m1/M16part2.html. Pasakojimas iš lūpų žmogaus, kuris pats ten buvo ir matė.
[3] Bet NE nuo 7.92x33mm Polte šovinio (kurį naudojo Stg44), o artima eksperimentinio 7.62x39mm GeCo kopija. Plačiau apie tai: http://guns.connect.fi/gow/QA4.html
[4] Kažkur turėjau linką, kur šis klausimas aptariamas detaliai, bet neatrandu. Šiek tiek informacijos yra čia: http://www.cruffler.com/trivia-June01.html
[5] 5.56mm NATO (ir su tuo susijusios ginkluotės) chronologija nuo teorinių ištakų iki šių dienų (nemažas failas, bet verta pasiskaityt): http://www.thegunzone.com/556dw.html
[6] Trumpai apie tai čia: http://www.cruffler.com/trivia-March01.html
[7] Tiems kas nori patenkinti savo smalsumą apie daktarą Martin'ą Fackler'į bei jo atliktus tyrimus: http://home.snafu.de/l.moeller/military_bullet_wound_patterns.html. Dar truputį tik kiek kita tema: http://www.rkba.org/research/fackler/wrong.html
[8] Jei kas netingi gilintis: http://www.lib.byu.edu/~rdh/wwi/hague.html.
[9] Rekomenduoju paskaityti šiuos prisiminimus apie Čečėnijos karą. Be pagražinimu. http://zhurnal.lib.ru/m/mironov_v_n/
[10] Čia vienas toks atsiliepimas - gal ne tiek AK mylėtojo, kiek AR nemylėtojo: http://www.madogre.com/Interviews/Hate_the_AR15.htm

Apie pilietybe dar karteli

Kazkada rasiau apie tai, kodel pas mane pase nenurodyta tautybe...

Prisiminiau tai ka ten parasiau vel. Ir stai del ko.

Kaip zinia, asmenys, kuriems suteikiama pilietybe naturalizacijos budu, turi prisiekti Lietuvos Respublikai. Priesaika priima speciali komisija ir tai vyksta VRM saleje.

Bet va tie prisiekinetojai... Dauguma ju NIFIGA nemoka lietuviu kalbos. Jie nesugeba net priesaikos teksto normaliai perskaityt.
Ateina daugumoj visokie susene ateiviai arba susene vietiniai rusakalbiai/lenkakalbiai. Kokiu budu jie islaike lietuviu kalbos egzamina? Ar tikrai galim manyti, kad jie tikrai prisieke Lietuvos Respublikai, jei jie net nesugebejo tos priesaikos normaliai istarti? Ar tikrai jie verti musu pilietybes, jei jiems tai neatrodo pakankama vertybe, kad pasimokyti normaliai perskaityti kazkoki trumputeli priesaikos tekstuka???

Pasikapstymai... (is archyvu)

Kazkada buvau pradejes rasyti kazka panasaus i bloga... Tiesa tai truko tik menesi :DDD

Praejo veik penki metai, bet mintys liko nepakitusios:




Fuck censorship ! 2002-07-10

Internetas – pirmoji žmonijos istorijoje visiškai necenzūruojama masinės informacijos priemonė. Pirmoji (na, gal išskyrus dar gandus ;)! Think about it.
Tai pirma vieta, kur bet kas gali pasisakyti apie bet ką ir pasakyt ką jis nori. Turint omeny žmonių norą išsakyti savo mintis – tai yra kažkas neprilygstamo. Internete nereikia rūpintis tuo, kad tavo teiginiai būti “politiškai korektiški” ar tuo, ką pagalvos kažkokia kaimo boba, kuri visą savo gyvenimą gyveno kaime, prigimdė daug daug vaikų ir dėl to jos pasaulėžiūra yra atitinkamai “plati”.
Valdžios ir jos vykdomos cenzūros nebuvimas – ir yra didžiausias interneto privalumas. Ir tai yra gerai.
Šitoj vietoj, kaip suprantu turėtų įsiterpti įvairiausi abejotinos moralės bei dorovės sergėtojai (-os) su riksmais: O kaip gi vaikų pornografijaaaaaaaaaaaaaa?!?! Na, nieks nesako, kad vaikų pornografija yra gerai. Bet, ar neatrodo, kad tai juk nėra interneto problema? Neatrodo, kad vėl eilinį kartą bandoma spręsti problemą ne iš to galo? Juk ne interneto problema, kad jame atsispindi visos žmonijos ydos (na, kaip ir visi geri dalykai). Ir jei mes tiesiog to nematysim (ir netgi nesvarbu kodėl nematysim – ar dėl to, kad patys užsimerksim, ar dėl to, kad kažkas tai nuo mūsų uždengs) – problema dėl to neišnyks. Neatrodo, kad šitą ir kitas problemas reikia spręsti realiam gyvenime, o ne tiesiog užimti stručio poziciją – jei aš nematau, tai ir problemos nėra?
Galėjimas išsakyti savo tikras mintis yra interneto esmė. Ir bet kokia cenzūra ją iškraipo. Be to – visad lieka galimybė pačiam užsimerkti….. jei nenori matyti to, kas vyksta aplinkui.


Teisė gintis? 2002-07-11

Aš žinoma nežinau, kas sukūrė naująjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą… bet reikia pasakyt, kad tai nėra pats geriausias kūrinys. Suprantama, turint siekį tapti ES nare jis buvo derintas su atitinkama direktyva, tačiau… aklas perrašymas gal ne visiškai yra derinimas…… Kita vertus – dar labai didelis klausimas ar direktyva tokia jau tobula… ir ar kuriant įstatymą nebuvo galima suformuluoti kai kurias nuostatas
Apie ką aš čia? Apie žmogaus teisę apginti save – savo sveikatą, gyvybę, sau artimus žmones.
Įstatymas (7 str. 4 d.) draudžia asmenims savyginai įsigyti didesnio nei 9mm kalibro ginklą (t.y. iš populiarių kalibrų praktiškai galingiausias kurį galima pasirinkti būtų 9mm Parabellum). Gal įstatymų leidėju, o ir šiaip “žmogui iš gatvės” ir atrodo, kad tokio kalibro pilnai pakanka, tačiau kaip parodo plati JAV praktika – 9mm labai labai dažnai pasirodo besąs nepakankamai efektyvus tam, kad sustabdyti užpuoliką. Susidaro įspūdis, kad norima apsaugoti užpuoliką nuo to, kad jam bus padaryti per dideli (galbūt net mirtini) sužalojimai. Bet prisiminkim, kas čia auka – tas kas užpuolė nekaltą žmogų ir privertė jį gintis, ar užpuolikas? Ir kurį čia reikėtų stengtis apsaugoti labiau? Kas iš to, jei žmogus besigindamas paleis į užpuoliką kulką ir padaryta žaizda bus mirtina, bet tai nesustabdys nusikaltėlio ir jis prieš mirdamas dar suspės stipriai nuskriaust (sužalot, nužudyt – įsirašykit patys) auką? Dabar vargšei aukai, jei jau reikalas prieina iki ginklo panaudojimo belieka šaudyt šaudyt ir dar karta šaudyt – stengiantis neperdidelį kalibro efektyvumą kompensuot šūvių kiekiu.
Tiesą sakant, 9mm Para gal ir būtų pakankamas kalibras savigynos reikmėms, jei būtų galima naudoti efektyvias – t.y. ekspansines kulkas. Tačiau įstatymu yra uždrausta ir tai (3 str. 5 p.). Kulkos kurias leidžiama naudoti – beapvalkalinės arba su pilnu (t.y. ne daliniu) apvalkalėliu (arba įstatymo žodžiais tariant: ne su susilpnintu smaigaliu) yra neitin efektyvios norint sustabdyti užpuoliką – jos tiesiog padaro nedidelę 9 mm skylutę žmogaus organizme ir nuskrenda toliau nusinešdamos visą energiją. Tuo tarpu ekspansinė kulka pataikius į taikinį išsiplečia, dėka ko jos skersmuo padidėja (kartais net daugiau kaip 2 kartus) ir ji daug efektyviau žaloja vidinius organus bei perduoda kinetinę energiją taikiniui.
Iš efektyvesnio energijos atidavimo išplaukia dar vienas pliusas – palikus užpuoliko kūną kulka jau nekels pavojaus aplinkiniams – skirtingai nuo neekspansines kulkos, kuri perėjus per užpuoliką gali dar labai sėkmingai pereiti ir kiaurai per kokia nors nestorą sieną, duris ar stiklą ir sužaloti visiškai nekaltą žmogų… Ir nepamiškim, kad tokių klaidžiojančių kulkų greičiausiai bus ne viena.
Ginkis supančiotomis rankomis, taip sakant……


m. z. p. 2002-07-12

Policininkai žinoma yra mūsų visuomenės dalis… Ir butų keista ir neteisinga, tikėtis, kad jie bus kitokie nei visuomenė bendrai paėmus. Taigi visuomenė lyg ir neturėtų ieškoti dėl to kaltų – nereikia kaltint veidrodžio jei snukis kreivas.
BET… yra vienas labai didelis BET. Policija turėtų būti geriausia visuomenės dalis – šiaip ar taip paprasto žmogaus akyse jie atstovauja įstatymą ir tvarką. Tačiau kol kas labai maža dalis jų yra tokie kokie turėtų būti – kiti tiesiog menko išsilavinimo kaimo mužikai…
Tai ir nereikia stebėtis, kad tik apie nedidelę dalį jų sakoma “Policininkai” – o visi kiti….. tiesiog maži žali pizdukai.


Kokiu kokiu smaigaliu? 2002-07-15

Ekspansyvi kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri sutikusi kliūtį staiga deformuojasi (susiploja, išsiskečia, suplyšta į dalis) (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 21 d.). Tokia sąvoka įtvirtinta naujajame įstatyme.
Ką šitam kontekste reiškia žodžių junginys “su susilpnintu smaigaliu”? Koks toks smaigalys yra susilpnintas?
Bet kuri kulka yra susmailėjus į priekį – tai galima butu manyti, kad veik jokiu kulkų iš viso naudoti negalima (ypač, jei turėt omenyje tai, kad šovus I kokį kietesni daiktą – metalo gabalą, akmenį etc. – ji “staiga deformuosis”), nes juk jų smaigalys konstrukciškai yra silpnesnis (ar tai susilpnintas) nei likusi kulkos dalis.
Tie, kas yra truputi domėjęsi šaudmenimis greičiausiai supras, kad turimos omenyje kulkos su daliniu apvalkalėliu – t.y. tokios kulkos, kur švininė šerdis ne visa padengta apvalkalu – priekyje paliktas pliko švino “smaigalys”. Atrodytų tai ir turėtų būti tas susilpnintas smaigalys? Bet tai kaip tada su tom kulkom kurios išvis neturi apvalkalėlio? Ir pas vienas ir pas kitas smaigalys visiškai toks pats – tačiau vienu atveju jis kažkodėl laikomas susilpnintu, o kitu (visiškai toks pats smaigalys) – jau ne.
Panašu į tai, kad ir vėl buvo stengtasi kažką labai “patobulint” visiškai nenusimanant dalyko esmėje. Tokiu atveju jau geriau buvo paimti pavyzdžiu kokios nors Europos valstybės ginklų įstatymą ir jį tiesiog kokybiškai išversti… tam kad apseiti be tokiu liapsusų, kurie daro normalų šio įstatymo taikymą vargiai įmanomu (šiaip kažko man atrodo, kad šis įstatymas ir buvo “sukurtas” išverčiant jį – tik deja vertimą darė ne specialistas….. o specialistai….. “specialistai” darė “pataisymus”……).
Nes dabar tai jau tikrai labai įdomu, kokiu būdu paprastas žmogui, kuriam šis įstatymas ir bus taikomas reiks įvertinti ar jo turimi šoviniai užtaisyti kulkomis “su susilpnintu smaigaliu” ar vis tik ne? Plaktuku padaužyt?


2002-07-16

Kodėl valstybė neleidžia savo piliečiams be didesnių problemų įsigyti tokį ginklą kokio jiems reikia?
Gal bijo? Paprastai totalitarinese / autoritarinėse valstybėse yra uždraudžiama civilinė ginklų apyvarta… nes valstybė bijo savo piliečių – bijo, kad būdami ginkluoti jie neleis valdžiai piktnaudžiauti.
O ko bijo tokios demokratinės ;) valstybės kaip Lietuvos Respublika, valdžia? Arba tiksliau – kodėl jos valdžia bijo savo piliečių? Gal tikrai yra dėl ko bijoti?



9mm 2002-07-17

Grįžtant dar kartelį prie šitos temos – man taip iki šiol ir nėra aišku, kodėl savigynai skirtas trumpasis šaunamasis ginklas negali turėti didesnio kalibro nei 9mm. Kodėl 9 mm? O kodėl ne 10mm? Arba ne 15mm? Arba pvz. ne 8,75621 mm?
Kas čia per tokia “magiška” riba – kokiu būdu ji buvo nustatyta?
Juolab, kad pačiam įstatyme sąvoka “kalibras” nėra apibrėžiama. Jei suprasti kalibrą, kaip kulkos skersmenį, taip pvz. 9mm Makarov kalibro tikras kulkos skersmuo yra didesnis nei 9mm (lygus apytikriai 9,2mm). Ir daugumos įprastinių 9mm kalibrų (.38 Special, .357 Magnum, 9mm Parabellum) kulkos yra truputėlį (bent jau keliom šimtosiomis milimetro), bet vis tik didesnės nei 9mm.
O jei dar turėti omenyje, kad netgi to paties kalibro, bet skirtingu gamintojų gamintų kulkų skersmuo gali gan žymiai skirtis……


2002-07-18

Tęsiant vakarykščius pamastymus…
Ypač įdomiai tas kalibro ribojimas atrodo turint omenyje pasaulines tendencijas. Užsienio valstybėse policijos bei savigynos ginkluose vis populiaresni tampa įvairūs 10mm kalibrai – labiausiai žinoma .40 Smith&Wesson, bet taip pat 10mm Auto, 400 Cor-bon, .40 Super ar .41 Magnum.
Tai nenuostabu – nes .40 S&W pagal dydi, efektyvumą, atatranką ir kt. užima tarpinę vietą tarp populiariausių pasaulyje kalibrų (9mm Parabellum bei .45 ACP) – apjungia geriausias šių kalibrų savybes išvengdamas jų minusų. Pagal dabartines tendencijas šio kalibro (.40 S&W) paplitimas pasaulyje turėtų kuo toliau tuo labiau didėti – atsiradęs pakankamai neseniai (paskutiniajame XX a. dešimtmetyje) jis palaipsniui tampa etalonu su kuriuo lyginami visi kiti naujai atsirandantys kalibrai. Didžioji dalis JAV policijos departamentų dabartiniu metu jau naudoja būtent šį kalibrą (Europoje tokių padalinių irgi tolydžio daugėja), kai kurios sportinio šaudymo disciplinos nustato .40 (10mm) kaip minimalią leistiną ribą dalyvavimui.
O Lietuvoje šiuo metu jis atsidūręs kaip ir už įstatymo ribų.


2002-07-19

Kita vertus vis tiek lieka neaišku, kodėl lieka “už ribos” toks klasikinis kalibras kaip .45 ACP. Atsiradęs amžiaus pradžioj kartu su 1911 modelio Colt’o automatiniu pistoletu jis iki šiol išlieka labai populiarus. Colt M1911 ilgą laiką buvo JAV kariuomenės pistoletas, o elitiniai kariuomenės bei policijos padaliniai jį naudoja iki šiol dėl jo paprastumo ir iš to išplaukiančio labai didelio patikimumo (kas pvz. įkaitų išlaisvinimo operacijoje (arba ginant savo gyvybę ar sveikatą) turi pirmaeilę reikšmę). Colt M1911 iki šiol išlieka labiausiai kopijuojamu pistoletu pasaulyje – jos daromos visoje eilėje Amerikos, Europos ir Azijos valstybių.
Colt M1911 be jokios konkurencijos labiausiai paplitęs pistoletas pasaulyje – negalima pateikti net apytikslio pagamintų vienetų skaičiaus, dėl to kad, kaip minėta, labai jau daug firmų jį gamino praeityje ir gamina dabartiniu metu.
Bet Lietuvoje .45 ACP kalibro Colt M1911 negali būti naudojamas savigynai. Kodėl?


2002-07-22

Kol kas didžiausias bet šiek tiek dažniau naudojamas (t.y. yra pagaminta daugiau nei 2 ginklai ;) rankinių šaunamųjų ginklų kalibras matyt būtų .500 Maximum (kitaip vadinamas .500 Linebaugh long). Jis šauna .512 kalibro (skersmuo 13mm) 25-30 gramų masės kulką 430-470 m/s greičiu. Tokios kulkos energija paliekant vamzdį yra 2400-3200 J – tai yra gerokai (~1.5x) didesne negu standartinio NATO automatinio šovinio 5.56x45 NATO (energija paliekant vamzdi 1600-1750 J).
O dabar praktinis klausimas: koks žmogus sugebės tokio kalibro revolveriu, jei turėti omenyje, kad pastarasis pirma, sveria triskart mažiau nei automatas ir antra, revolveris neturi buožės – t.y. reikia jį sugebėt nulaikyt rankose? Atsakymas: labai labai retas. Net žmonės įpratę prie stiprios atatrankos tegali iš tokio revolverio paleisti kokią vieną kita dešimtį šūvių (ir tai tik darydami tarp jų pertraukas sukaupti jėgoms bei pasiilsėti !).
Kurlink aš lenkiu? Tiesiog noriu pasakyti, kad kvaila yra tikėtis, kad jei nebus ribojamas maksimalus leistinas kalibras, tai įvyks kažkokia kalibrų eskalacija – dauguma žmonių vis tiek savigynai pirktų populiariųjų kalibrų (pirmiausia 9mm Para, po to .38 Special, .357 Magnum, .40 S&W bei .45 ACP) ginklus. Ir tik labai maža procento dalis pirktų didesnių kalibrų ginklus. Šita maža dalis įsigis tuos ginklus net ir esant tokiam ribojimui įstatyme – tačiau ne kaip savigynos ginklus, bet kaip sportinius. Tai kam tada išvis tokia atgyvenusi tarybiniu mąstymu atsiduodanti įstatymo norma?



Tai koks tada? 2002-07-23

Po visų šitų pamastymų kyla klausimas: jei jau viskas taip blogai ir taip jau negalima rinktis kokio nori kalibro, tai koki tada vis rinktis? Koks yra tas geriausias iš blogiausių?
O atsakymo tai ir nėra……… :) :) :)
Populiariausi dabartiniu metu 9mm kalibrai būtų matyt šie 9mm Kurz (kitaip 9mm Short, .380 ACP etc.), 9mm Para (9mm Luger, 9x19), 9mm Makarov (9mm PM), .38 Special, .357 Magnum (tiesa, pastarieji trys siek tiek viršija 9mm, tai net neaišku koks jų teisinis statusas iš tikrųjų – jie visam pasaulyje laikomi 9mm, bet Lietuva, kaip mes žinom – toli gražu ne visas pasaulis ;) ir šiuo metu vis populiarėjantis .357 SIG.
Iš visų šitų neginčijamai efektyviausias yra .357 Magnum (tiesa .357 SIG nuo jo gal ir neatsilieka – tiesiog šis kalibras kol kas yra labai naujas ir nėra daug informacijos apie jo “realius pajėgumus”). Jį labiausiai matyt ir rekomenduotinas. Tačiau jis turi ir nemažai minusų – šoviniai sąlyginai brangūs, atatranka “ne kiekvienam” ir dauguma ginklų jam – revolveriai (yra keletas pistoletų, tačiau jie neitin tinkami savigynai).
Taigi jei jums atatranka per didelė, arba jums netinka revolveris, tada rekomenduotinas 9mm Para. Jo atatranka bus mažesne, šoviniai pigesni. .357 SIG žinoma pranoksta 9mm Para, tačiau jam būdingi visi .357 Magnum minusai ir dar vienas gana svarbus nuosavas – kol kas šio kalibro šoviniai yra gana reti.
9mm Kurz ekspertų vertinamas kaip žemutinė savigynos ginklo kalibro riba (kai kas net teigia, kad jau geriau geras peilis nei mažesnis kalibras…). Jo atatranka žinoma nedidelė, bet ir efektyvumas yra menkas… Jei tik yra galimybė reikia rinktis kažką rimtesnio…
Na o 9mm PM? Pigūs šoviniai sudaro galimybę lavinti sugebėjimus, Makarovo pistoletas žinomas kaip labai patikimas ginklas… Kalibras pakankamai žymiai pranoksta 9mm Kurz (nors nusileidžia 9mm Para)…



“Specialistai” 2002-07-24

Kodėl Lietuvoj (o matyt ne tik Lietuvoj) žmonės dirba ne tai ką jie sugeba, bet arba tai, kas jiems pakliuvo po ranka, arba tai kur jie įsivaizduoja, kad gali “save realizuoti”? Įstatymus kuria ir leidžia ne teisininkai ekonomistai ir tam tikros srities specialistai, bet muzikantai, lakūnai, statybininkai ir agronomai… Kaip paskui galima tikėtis, kad įstatymas, kuris reglamentuoja kad ir….. nesvarbu pagaliau ką, veiks normaliai jei prie jo pridėjo ranką “specialistas” kuris tą dalyką žino tik iš pokalbių su kitais “specialistais”…..
Aš nepretenduoju į specialistus. Tačiau kai kuriose srityse aš pažengęs mėgėjas – ir jau net man graudu darosi žiūrėti į tai kas išdarinėjama…
Gal jau geriau lakūnams lėktuvai, o muzikantams rojaliai?



2002-07-26

War is an ugly thing, but not the ugliest of things; the decayed and degraded state of moral and patriotic feelings, which thinks that nothing is worth war, is much worse.
A man who has nothing for which he is willing to fight; nothing he cares about more than his own personal safety, is a miserable creature who has no chance of being free unless made and kept so by the exertions of better men than himself.
(John Stewart Mill*)

*Tiesa aš nežinau, kas jis toks – bet mintys kalba pačios už save.



Medžioklė su pistoletu 2002-07-29

Kažkodėl dauguma medžioklės specialistų (o gal vis tik reikia rašyt šį žodį kabutėse?) Lietuvoje atmeta šį dalyką kaip nepriimtiną. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad atseit medžiojant su pistoletu yra didesnis pavojus sužaloti žvėrį ir priversti jį kankintis…
Kažkaip šitas argumentas atrodo juokingas. Jei nesigilint į visokius pseudomokslinius samprotavimus apie hidrodinaminius šokus pagrindinė priežastis iššaukianti gyvūno mirtį yra kraujo spaudimo praradimas (ir iš to išplaukiančios pasekmes, kaip nepakankamas smegenų (bei viso organizmo) aprūpinimas deguonimi etc etc.). Norint tuo pasiekti reikia iš esmės tiesiog padaryti kuo didesnio skersmens skylę organizme – geriausia būtų jei ji turėtų ir įėjimą ir išėjimą – t.y. būtų kiaurinė.
Paimkim ir palyginkim kad ir tris kalibrus 7.62 x 54mmR (Mosin’o graižtviniam šautuvui – kalibras paplitęs Rytų Europoje. Kita vertus – jis artimas (ir netgi kiek pranoksta) kalibrui .30-06 Springfield – labiausiai paplitusiam medžioklės kalibrui pasaulyje), 12 kalibro lygiavamzdį (kaip pavyzdi galima paimti Brenbeke Classic kulka) ir .44 Magnum revolverį (paprastai šis kalibras laikomas minimaliu medžioklei su trumpavamzdžiu ginklu).
Šių kulkų energija atitinkamai bus apie 4050 J, 2910 J ir 1650 J. Nors .44 Magnum pakankamai žymiai šia prasme “pralaimi” tiek 7.62 Mosin tiek 12 lygiavamzdžiui kalibrams, tačiau ar tai reiškia, kad jis nėra pakankamas? Pusantro kilodžaulio energijos yra sočiai norint kiaurai peršauti matyt bet kuri Lietuvos gyvūną stovintį skersai. Taip kad realiai nėra labai jau didelio skirtumo kokia yra energija, kol ta kulka sugeba padaryti kiaurinę žaizdą – koks skirtumas kiek energijos ji nusineša su savim kiaurai peršovus gyvūną – 1000 ar 3000 J.
Pataikiusi į kūną 7.62mm kulka išsiplečia (įvyksta ekspansija) – t.y. jos skersmuo padidėja. Jei tarsim, kad jis padidėja 2 kartus, tai tada pasekoje turėsime 15.24mm skersmens kiaurinę žaizdą. Palyginkime tai su šūviu iš revolverio: dėka mažesnio greičio revolverio kulkos ekspansija bus mažesnė – kokie 1.5 karto – tada pasekoj turėsim 16.35mm (.44 Magnum kulkos skersmuo 10.9mm) skersmens kiaurinę žaizdą. Didesnio skersmens žaizda sudaro sąlygas greičiau nukraujuoti – t.y. sutrumpina laikotarpį nuo kulkos pataikymo iki mirties momento. (Įdomumo dėlei, 12 kalibro kulka neišsiplės, dėl to kiaurinė žaizda bus tokio pat skersmens, kaip kulka – 18.54mm).
Šitas skirtumas tampa dar didesnis, jei ekspansija nevyksta – kas dažnai pasitaiko tuo atveju, jei pataikymas būna į kaulą. Tada turėsime 7.62mm (7.62 Mosin), 10.9mm (.44 Magnum) ir 18.54mm (12 kalibras) kiaurines žaizdas.
Kuris kalibras dabar atrodo nepakankamas? Ir .44 Magnum tooooli gražu nėra pats galingiausias trumpavamzdžių ginklų kalibras naudojamas medžioklei.
Taip, pistoletai ir jų kalibrai turi nemažus minusus – santykinai nedidelis taiklumas ir dėka prastos kulkos aerodinamikos lenkta trajektorija (dėl ko pakankamai nedidelė toliašauda) etc – tačiau tai juo labiau būdinga lygiavamzdžiams šautuvams.
Tačiau jei kažkas pervertinęs savo sugebėjimus iš per didelio nuotolio pistoleto šūviu sužeis gyvūną, tai čia gal jau ne ginklo ar kalibro, o šaulio problema. Tas pats gali nutikti ir šaunant šautuvu (tik nuotolis bus didesnis).
Medžioklė trumpavamzdžiais ginklais neginčijamai reikalauja didesnių sugebėjimų ir geresnio pasiruošimo (jau vien dėl to, kad reik sugebėt iki to gyvūno arčiau prisėlint) – tačiau tai taip pat ir didesnis iššūkis ir labiau sportiška.
Na, o kalibras… tikrai neesminis dalykas – prireikus jis bus pakankamas.



OICW 2002-07-30

Objective Individual Combat Weapon – ateities pėstininko ginklas.
Dabartiniu metu kaip tik baigiamas kurti… Nuostabus įrenginys – 5.56 NATO kalibro automatas + 20mm kalibro granatsvaidis viename su begale įvairios elektronikos (plačiau galima pasiskaitinėti internete).
Bet ar tikrai tai yra toks jau geras daiktas šitas OICW? Na, niekas nesiginčija, kad patogu turėti vieną daiktą (šiuo atveju ginklą), kuris atlieka visą eilę funkcijų – bet kokia kaina?
OICW planuojama, kad svers 6.4 kg. Tai daug ar mažai? Na, tiek žinoma sugebės pakelti bet kuri kareivis tačiau…… dabartiniai asmeniniai kareivio ginklai – automatai (šturmo šautuvai) sveria ~3 kg ir šį svorį pastoviai (t.y. nuo pat šaunamųjų ginklų atiradimo) siekiama mažinti. Ateities pėstininkas ne tik kad turės nešiotis dvigubai sunkesnį ginklą, bet tai taip pat reiškia, kad jis galės pasiimti mažiau amunicijos (jei bendras nešulio svoris išlieka toks pats). Na, mainais jis gauna 20mm granatsvaidį, kuris nedideliuose nuotoliuose nepalyginamai efektyvesnis už paprastą automato šovinį, bet ar jam to reikia? Ar svorio didinimas nėra žingsnis atgal? Ir ar neatrodo, kad 6+kg ginklas bus sunkiau pervedinėjamas nuo vieno taikinio į kitą (nukentės toks dalykas kuris angliškai vadinamas pointability), dėl to, kad bus dvigubai didesnė inercija – o dėl to taiklūs šūviai į kelis taikinius kampas tarp kurių viršija 90 laipsnių bus beveik kaip ir neįmanomi – kariui beliks paspaust nuleistuką ir šienaut iš vienos pusės į kitą tikintis kad kuri nors kulka vis tik pataikys… O tai tik dar greičiau sekins ir taip mažesnes šovinių atsargas.
Visokios elektroninės taikymo sistemos žinoma irgi labai gerai… bet akumuliatorių joms pakanka tik 12 valandų (anot projektuotojų). Tai o ką daryt, kai jie nusėda? Pasikrauti? Kur? Palikti savo vietą apkasuose ir eiti kažkur? O ką jei tu esi už priešo linijos? Kaip tada? Neštis dar ir atsarginį akumuliatorių? Jis žinoma svers nedaug, bet tai dar papildomas svoris.
O šito daikto kaina. Dabartiniai automatai kainuoja ~600usd už vienetą (o gal ir dar mažiau). Jei jis dėl kokių nors priežasčių pametamas ar sulūžta mūšio lauke jis gali būti pakeistas kitu. Prognozuojama OICW vieneto kaina – ~10000usd… Kareivis bijos toki daiktą netyčia kur nors stipriau stuktelt, kad tik jis nesulūžtų…
Ateities ginklas? Galbūt…



Grįžtant prie susilpnintų smaigalių 2002-07-31

Jei yra kokia nors taisykle ją paprastai stengiamasi apeiti…
Aš jau samprotavau apie tai, kas greičiausiai turima omenyje kai sakoma “susilpnintas smaigalys”… Dabar klausimas: kaip bus vertinama pusiau apvalkaline kulka, kurios smaigalyje yra nedidelis įdubimas į kurį “įlipdytas” nedidelis metalo (tokio paties iš kurio padarytas kulkos apvalkalėlis - vario, žalvario, tombako) rutuliukas? Toks smaigalys nebus susilpnintas – greičiau jau atvirkščiai – sustiprintas (apvalkalėliams naudojamas metalas visada būna tvirtesnis nei švinas iš kurio daroma kulkos šerdis). Tokia kulka nebus ir šarvamušė… Tačiau ji bus ekspansinė (plačiąja prasme, bet ne įstatymo 2 str. 21 d. prasme – nes čia būtinas reikalavimas yra susilpnintas smaigalys).
Ir dar pora žodžių apie ekspansines kulkas. Lietuva kaip visada ir visose srityse stengiasi ne žengti žingsnis žingsnin su laiku, bet gyvena kelių dešimtmečių senumo užsienio praktika… JAV jau nuo 60-ųjų metų akcentuojamas ekspansinių kulkų būtinumas savigynai, bet prireikė 1986m. balandžio 11 d. įvykių Majamyje (kai 2 mirtinai sužeisti nusikaltėliai dėl nepakankamo kulkų efektyvumo prieš mirdami dar sugebėjo nušauti 2 FTB agentus visą krūvą sužeisti), kad tai būtų galutinai suvokta. Šitas supratimas palaipsniui ateina ir į Europą – Vokietijoje buvo ne vienas atvejis, kai nekaltas žmogus buvo sužeistas per policijos operacija, naudojant kulkas su pilnu apvalkalėliu, kurios, kaip minėta turi per didelę skvarbą. Dabar Vokietijoje jau mastoma apie policijos perginklavimą ekspansinėm kulkom.
Na, dar dešimt – dvidešimt metelių, pora niekuo nekaltų sužalotų žmonių – ir šis suvokimas ateis ir į Lietuva… Palaukim…



2002-08-02

Idomu…
Lietuvoje visiškai uždraustas duslintuvų ginklams įsigijimas ir stipriai ribojamas ginklų įsigijimas; Kanadoje duslintuvų įsigijimas draudžiamas užtat ginklus galima įsigyti laisvai (na, tiksliau ribojimai yra nedideli); JAV ginklai įsigijami laisvai, o duslintuvų įsigijimas yra ribojamas (kai kuriose valstijose ir uždraustas); Suomijoje duslintuvus galima įsigyti visiskai laisvai (laisviau nei alkoholinius gėrimus) užtat ginklų įsigijimas stipriai ribojamas; Naujojoje Zelandijoje duslintuvų įsigijimas laisvas, o ir ginklų įsigijimui kliutys daromos neitin didelės…
Kas čia yra įdomiausia? Tai, kad Lietuvoje "specialistai" apsiputodami aiškins, kad duslintuvus reikia drausti, ginklų įsigijima maksimaliai riboti… pateikinės visokius įmanomus argumentus… detaliai išaiškins kodėl reikia daryti būtent taip o ne kitaip… ir kodėl tai yra vienintelis teisingas kelias… (didis kelias - bolševiko kelias, apie žemę keturis kartus…)
O bet kurioj kitoj valstybėj įrodinės tą patį… Suomijoj teigs, kad laisvas duslintuvų įsigijimas yra būtinas, nes jie (duslintuvai) apsaugo žmogaus klausą medžioklėj ar šaudykloj… Kitoj valstybėj įrodinės kitas "neginčijamas tiesas"…
Ar jos tikrai tokios neginčijamos? Ir ar tikrai tas "kelias" toks jau "vienintelis tikras"?
Ar tikrai Lietuvos "modelis" yra geresnis nei JAV ar N. Zelandijos? Ir nereikia apeliuoti į tai, kad sąlygos skiriasi - nes juk patys labai gerai suvokiam, kad net tom abejotinom "sąlygoms" pasikeitus "specialistų" pozicija nepasikeis…
Gal Lietuva pasirinko visiškai ne tą "vienintelį tikrą" kelią? Gal eilinį kartą suklydom (tai jau tampa įprasta :) )?
Klausimai klausimai… Jokių atsakymų.



"Dauguma avarijų įvyksta dėl [viršyto] greičio…" 2002-08-04

Tokia frazę išgirdau iš mūsų nuostabiosios policijos atstovo, kai mane sustabdė viršijus greitį. Nesigilinant į tai, koks buvo laistinas ir kiek aš viršijau vienas dalykas mane vis tik stebina: kiek gi galima nusišnekėti?
Aišku, kad absoliuti dauguma avarijų įvyksta dėl greičio - jei automobiliai stovėtų vietoje jų tikrai nebūtų. Bet dėl viršijamo leistino greičio?
Jei jau taip, tai gal galima būtų gauti atsakymus į keletą klausimų: Jei avarijos vyksta dėl viršyto greičio, tai kodėl tada dauguma avarijų įvyksta (t.y. automobiliai susiduria) tikrai gerokai mažesniu greičiu nei leistinas? Nelabai sunku įsivaizduot avarijų režultatą jei automobiliai pastoviai susidūrinėtų netgi leistinu greičiu (60km/h + 60km/h = dvi "nurašytos mašinos" + du labai mirę vairuotojai (ar bent jau sunkiai sužaloti)). Sakysit, kad dažniausiai prieš susiduriant yra stabdoma? Tai o kodėl tada prireikia staigiai stabdyti? Gal vis tik dėl NEDĖMESINGUMO? Gal vis tik tai yra pagrindinė priežastis, o ne kažkokstai viršytas greitis
Beje, po avarijos patį greičio viršijimo faktą būna gana sunku nustatyt - nebent jis viršijamas DAUG - tai iš kur jau čia galima taip užtikrintai teigt, kad jis buvo viršytas daugumoje avarijų?
Jei dauguma avarijų dėl viršijamo greičio - kodėl tada manoma, kad sumažinus leistiną greitį jų sumažės? Ar neatrodo, kad čia jau nelabai sąmonė gaunasi - jei sumažinti leistina greitį iki 0 km/h, tai VISOS avarijos įvyks viršijant greitį (nors ir tai labai abejotina, ar jos įvyks dėl to, kad tas greitis viršijamas). Gal reikėtų padidinti leistiną greitį ir avarijų sumažės (na, bet jau sumažės ta "dauguma", kuri įvykdavo dėl viršyto greičio)? Kai kuriose šalyse eksperimento tvarka "kilstelėjus" ribojimus atskiruose keliuose avaringumas juose sumažėdavo…
Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir stebina - bet logiškai pamasčius nesant apribojimų (arba tarkim tokioje vietoje, kur tikrai žinome, kad nestovės policininkas ;) ), kiekvienas važiuojame tokiu greičiu kokiu jaučiamės komfortabiliai - o ne stengiamės minti taip, kad pedalas per dugną išlystų (na, jei neskaičiuojant kai kurių nebrendylų - bet jie irgi padaro avarijas ne tiek dėl to, kad viršija greitį, kiek dėl to, kad yra nebrendylos pervertinantys savo jėgas)…
Kita vertus… Niekas ir niekada man neįrodys, kad važiuoti Porsche 911 (ar takim kad ir ne tokia egzotiska mašina kaip pvz. Audi S2 ar tarkim Nissan 200 SX) 80km/h ten kur leistinas greitis yra 60 km/h yra mažiau saugu, nei važiuoti tais leistinais kokiu nors VAZ 2101 arba VW Polo 1.3. Jei kam nors kyla abejonių - tegul pats pirmiausia pabando (nes argumentuoti, kad šių automobilių stabdžiai ir pakaba (= stabilumas kelyje ir manevro galimybė) yra bergždžias reikalas - geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti). Nes tuščiai kalbėti nežinant apie ką kalbi ir manyti, kad esi autoritetas tik dėl to, kad esi žaliai apsivilkęs - tai tikrai jau perdėm paprasta…

Velikij i moguchij :)

...russkij jazyk.

Na, bent jau rusai taip sako. Nesigilinkim i ju dideles tautos kompleksus. Visos tautos ju turi - mazos irgi.

Siaip tiesiog - vakar bepjaudamas zole pagalvojau. Kai nusakyti dienas kurios eina po siandien.

Angliskai is esmes yra tik viena diena: tomorrow. Po to jau bus day after tomorrow.
Rusiskai butu: zavtra, poslezavtra. Paskui jau pasibaigia zodziai ir buna posleposlezavtra.

O lietuviskai? :)
Rytoj, poryt, uzporyt. Ir tik po to uzuzporyt ;)

Na, is kas dabar moguchij i velikij?
Siaip man tai kvailas tas vaizdavimas rusu kalbos kaip kazko ypatingo... ir ta daro net Lietuvos intelektualai. Pagal apibrezima - kuo kalba archaiskesne, tuo sudetingesne. Nes besivystant jos paprasteja (kad nesakyt primityveja), ko geriausias pavyzdys anglu kalba. O archaiskesne kalba nei lietuviu Europoj dar surast reikia...

Homo... hmm...

Tataigi.

Sklando gandai. Apie kai kuriuos aukstus (jei nesakyt auksciausius) valstybes pareigunus sklando gandai, kad ju seksualine orientacija yra atipine. T.y. jiems patinka tos pacios lyties atstovai.

Net nezinau ar tikslu tai vadint gandais. Butu matyt visiems zinomi, ir nereikalaujantys jokio irodinejimo faktai, bet tik kad niekas nepasivargina surinkt irodymu (taip, zinau - kalamburas :). Nes tai kaip ir tabu. Kazkodel. Netgi musu purvasklaidai.

Siaip is esmes man turetu buti tas pat. Kadangi as nesu nei, viena vertus, homo.seksualus, nei kita vertus, homo.fobiskas, tai manes tai neturetu jaudinti perdaug.

Isskyrus.

Kas man nepatinka, tai vienas dalykas. Kai zmones imami atrinkineti i pareigas ne pagal sugebejimus, o pagal atrenkanciojo seksualine orientacija (na, ir atrenkamojo irgi).

Nes dabar kaip ir niekam nepaslaptis tai. Bet. Tampa toks asmuo, kokios nors istaigos (hmmm... kontoros) vadu. Ir prisiima tada kitus. Ne todel, kad jie kazka ismano... o del kiek kitu priezasciu. Spekit kokiu? Ir turim kontora - kietesne nei Lietuvos geju lyga.

Diskriminacija? O ji peilis su dviem galais. Ir abu astrus.

Skubek letai ir busi pirmas

Nezinau is kur atsirado sitas mitas... na isties matyt zinau - tuoj paaiskinsiu...

Sita lietuviu liaudies patarle (artai priezodis? nesu tikras) labai madinga, tarp "saugaus eismo" propagandistu. Sitas mitas, kad mieste ir greitai vaziuodamas ir ramiai vaziuodamas vis tiek tuo pat metu atvaziuosi, ir kad skubet neapsimoka, kazkaip labai isigalejes. Visi ji kartoja, visi juo sventai tiki. Bet deja, turiu nuliudint tikinciuosius - tai tik mitas.

Taip, jei kamsciai tikrai dideli, tiketina, kad laiko sutaupyta bus nelabai daug - del to, kad didziaja jo dali atims tiesiog stovejimas vietoj, o ne vaziavimas.

Ir taip, jei vaziuosi ziguliu (ar kita panasiai "netraukiancia" masina), tai matyt is esmes nebus didelio skirtumo ar tu ji "melshi" ar ramiai vaziuosi - nes net ramiai vaziuodamas tu noredamas neatsilikt nuo srauto jau isnaudoji gerokai daugiau nei puse jo dinaminiu galimybiu.

Bet jei mes kalbam apie normalias eismo salygas (automobiliu gatvese yra ir neitin mazai, bet ne kamsciai) ir automobili, kurio galingumas perkopia 200Ag (su atitinkama pakaba bei stabdziais), tai tada galima tik svajot apie tai, kad ramiai vaziuojant atvaziuotum taip pat greit, kaip vaziuodamas greitai (ir taip, pazeidinedamas viena kita KET). Pvz. siandien ryte - nedidele kelio atkarpa, kuria ramiai, pagal taisykles vaziuodamas buciau iveikes per kokias 5 minutes, greitai (pazeisdamas KET, bet nesukeldamas niekam pavojaus ir/ar nepatogumu) iveikiau per gal 30 sekundziu. Tikrai nieko nesutaupiau? :) Ir cia kalba eina apie atkarpa, kurios ilgis kokie 2 km.

Pamenu kazkada vienas pazistamas (kuris pagarsejes savo agresyviu vaziavimo stilium) eksperimento delei vaziavo ryte i darba letai ir pagal KET... ir uztruko dvigubai ilgiau nei paprastai.

p.s. To, kas parasyta, tikrai nereiketu suprasti, kaip skatinimo lakstyti gatvemis. Jokiu budu taip nera. Deja, bet norint greitai vaziuoti (tiek mieste, tiek uzmiesty, tiek lenktyniu trasoj), paprastai reikia apart bent truputi mokejimo vairavimo (o ne tik sukioti vaira - bet cia jau atskira tema), sugebejimo vertint situacija, prognozuoti kas vyks toliau ir sveiko proto. Deja, bet dauguma gatviu "lenktynininku" tuo isties neperdaug pasizymi... persirikiavimai neprognozuojant kas toliau vyks... posukiu nerodymas... isivaizdavimas, kad esi vienas gatveje/kelyje... vairavimas viena ranka "kietai" issidrebus kresle...
Taciau tai nepakeicia to fakto, kad vaziuojant greitai tu ir atvaziuoji greiciau - nepaisant visokiu mitu.

Naujas Bondas

Kaip zinia Casino Royal pasirode naujas Bondas. Daniel'is Craig'as.
Tiesa, pats Bondas kaip personazas visiskai naujas - grubesnis, nearistokratiskas, primityvus.
Kai kam tai patinka (as, tiesa sakant, dar negaliu iki galo apsispresti), kitiems ne...

Bet kas man juokinga :) Tai tos pastovios Craig'o papustos lupos :DDD Nu jis pavaro :DDDDD Tai atrodo taip kvailai ir taip zeuriai nedera prie jo "kieto muzhiko" ivaizdzio, kad toliau ner kur :DDDDDDD

Nuzudyti... Bila?

Kazkada seniai ziurejau "Nuzudyti Bila" ir taip likau nesuprates to visuotinio susizavejimo (dabar tiesiog prisiminiau, nes narsydamas exler.ru radau apzvalga kuri taipogi teigiama).
Na, gerai, kraujo upeliai - super (manykim - nors kai jie beprasmiai, tai imho naudos is ju jokios). Na gerai, citatos is visokiu geru senu filmu - super.
Na gerai, oranzinis Briuso Ly triko.

Bet visa tai sudejus gavosi sh. Tiksliau - nieko nesigavo. Panasiai kaip vandeni prastai suplakus su aliejum - norejosi, kad gautusi emulsija, bet aliejus isplauke i virsu. Pagal anonsus tikejausi labai gero filmo... o pasirode... snobams intelektualams zinoma sueina...

Kita vertus - noriu tiket, kad as tiesiog nieko nesuprantu. Greiciausiai. Bet kazkaip kvailystes filmuose manes niekada nezavejo. Suprantu, kai pvz. Bondas daro tai, kas absoliuciai neimanoma - bet viskas bent jau atrodo, kad tai galetu buti imanoma. Bet cia... Jei sita nesamone vyktu realybej, ta Nuotaka butu mirus jau pacioj filmo pradzioj. Ir taip su viskuo.

Thurman vaidyba... dar vienas susizavejimo objektas. Kurio as taip pat nepajegiu suprasti. N-tajame filme ji vaiksto (begioja, dar ten kazka daro) su ta pacia lavono israiska veide.

Nezinau. Uzskaityciau ta filma tik kaip groteska. Parodanti kokiu isties sh musu laiku "intelektualai" gali zavetis vos ne iki nualpimo.
Nykus filmas nei is tolo neprilygstantis mano nuomone kad ir tiems patiems "Pasiutusiems sunims"... Tarantino pagarsejo tuo, kad jis dirbo videonuomoj ir ten visko prisiziurejo. Del to jo filmai tokie "saviti". Bet jei tas savitumas ankstesniuose filmuose buvo subtiliai imieshtas, tai cia jis verziasi per krastus ir uzgozia pati filma...

Kaip toj istorijoj apie teatra:
Buvo statoma bene zaldokyne ir scenoj dekoracijose buvo kaimas. Vienas scenos darbuotoju, paeme molini asoti is pakabino ji aukstyn kojom ant zaginiu tvoros - taip kaip daroma kaime.
Rezisierius buvo suzavetas: "Tai butent tai, ko truko!!!... Saunuolis!"
Kita diena tas pats darbuotojas vel uzkabino dar viena asoti... vel tikedamasis pagyrimo... dar kita diena - dar viena... ir taip toliau, kol pagaliau rezisierius neapsikente:
"Kai pakabinai pirmaji - buvo puiku. Antraji - taip pat neblogai. Bet kai prikabinai ju daugybe - tai jau tapo perdaug ir nei sis nei tas..."

Gal ir Tarantino kas nors tai pasakytu?

Nesilaike saugaus greicio...

Kaip rodo musu policijos "statistika", greitis yra pagrindine autoivykiu priezastis. Kas, viena vertus savaime nestebina, antra vertus, stebina savo kvailumu...

Matyt pagrindine automobiliu savybe yra tam, kad jie juda. Ir juda greitai. Net letai judantis pats prasciausias automobilis juda daug greiciau nei zmogus pajegtu pasinaudodamas savo kojom. Greitis - neatsiejamas vaziavimo automobiliu pozymis (dalykas). Taip kaip pvz. pieno - balta spalva.

Del to, jei ash padarau avarija - kokiu greiciu ash bebuciau vaziaves, - policininkai i protokola irasys: "nesilaike saugaus greicio". Irasys visiskai teisingai (teisingai, tai nereiskia, protingai). Nes net jei ash i kazka ivaziavau kad ir 10 km/h greiciu, tai, jei tai mano kalte, tai reiskia, kad as nesilaikiau saugaus greicio (kuris gal tuo atveju buvo tarkim 3km/h). T.y. bet kuris autoivykis, jei tik jo atveju kaltasis automobilis nestovejo (o tai pasitaiko itin retai... na, nebent kas nors numestu automobili skersai kelio aklame posukyje...), o nors kiek judejo, jau pagal apibrezima padarytas nesilaikant saugaus greicio. Taskas. O stovintis matyt irgi nesilaike saugaus greicio, nes jo atvejku greitis gal turejo buti didesnis. Pavyzdziui.

Bet kuri (su retom isimtimm kaip mineta) autoavarija ivyksta virsijant tuo momentu saugu greiti. Cia aksiominis teiginys kurio net irodinet neturetu reiket. Jei as vaziavau ir i kazka ivaziavau - reiskia vaziavau greiciu, kuris buvo tomis salygomis nesaugus. Kitaip buciau sustojes/nusukes. Skaitine greicio israiska visiskai nesvarbi.

Ironiska, bet sitas visiskai suprantamas dalykas daugumai zmoniu visai nera suprantamas... Jei jau tai nurodoma kaip pagrindine autoivykiu priezastis. Cia panasiai, kaip pagrindine aviakatastrofu priezasti nurodyt auksti... Na taip, tai butu visiska tiesa - bet sveikas protas kur?

Greitis - autoivykiu priezastis? tai jau tikrai...

Kodel as daryciau kazka uz dyka, o uz 20 Lt ne...

Kazkaip kai kuriems zmonems nesuprantamas toks elementarus dalykas, kad kai ka, ka as padaryciau uz dyka, uz 20 Lt tikrai ne.

Juk jei kazka darai uz 100 Lt, tai 200 gauti butu geriau. O jei kazka darai uz dyka, tai geriau 20 Lt?

Vat man ir keista, kad kai kurie zmones nesupranta, kad ne visai...

Nes jei tarkim as darau darba A, kurio padarymo verte tarkim yra 2000Lt, tai gauti uz ji 20Lt butu ne tai kad juokinga, bet is esmes tai butu pasityciojimas... nors ta pati darba savo draugui as mielai padaryciau ir uz dyka. Tas juo labiau pasakytina apie darbus kuriems is vis pinigine verte prikskirti yra labai sunku... uz dyka padaryt galiu, bet uz kazkokia juokinga suma... tai gal jau tiek to...

Tai taip paprasta, kad net neatrodo, kad tai gali reiketi aiskint. Bet kai kuriems zmonems tai nedasyla vis tiek.

Robotai puola !!! :)

Idomia tokia tendencija uzmaciau :)

Isrinko Paksa. Nesigilinant i tai kokia jo pasauleziura, kas tai per partija ir kiek jis buvo valdomas (ar nebuvo) vienas dalykas dabar pamascius krenta i akis - tai buvo androidas. Panasi i robota bet akivaizdziai dirbtine butybe :)

Ir dabar ziuriu JIE pleciasi. Paksa siaip ne taip paliuosavo... BET.

Paziurekim i gerbiama Seimo Pirmininka p. V. Muntiana. Kas galetu paneigti, kad tai nera robotas infiltruotas i auksciausiasias Lietuvos valdzios strukturas kazkokiu priesisku mums ir musu tautai jegu :DDD Paziurekit kaip jis kalba, kaip elgiasi, kaip "masto" :D

Reikia dar pavyzdzio? Ne maziau gerbiamas Vidaus reikalu ministras p. R. Shukys. Neveltui ji jau seniausiai zurnalistai pramine kiborgu... oj neveltui :DDD

Ir JU bus daugiau! Zinokit!!!

:DDD

Disco stilius ir kompleksai :)

Siandien eidamas Gedimino prospektu maciau dvynukes. Metu joms po kokius 17 - butu visai grazios, jei nebutu baisiai stilingai apsirengusios. Matyt daugiau baisiai nei stilingai. Disco stilius sukergtas su XXI a. pradzios nepilnavertiskumo fetishais...

Vistik ziaurus dalykas yra televizorius. Eme rodyti televizijos show "Osbournes"... Sou gal ir neblogas - laimejo Emmy (nors tai zinoma neirodo, kad jis neblogas, kita vertus). Tevai tame sou zinoma sugeba parodyti save savim - nepaisant trukumu tai pakankamai vientisos asmenybes su stuburu. Sunaus nekomentuosiu. Bet dukra yra akivaizdus kompleksuoto paauglio pavyzdys (paauglyste matyt uzsitese mazumele).

Ir kas idomu, tai kad sitas nepilnavertiskumas staiga pavirto mada. Tereikia prasieiti tuo paciu prospektu kad sutiktum kelias ar keliolika jaunu mergaiciu, kurios akivaizdziai itakotos - slepiamas zvilsnis, plaukai ant akiu, pakreipta galva, kvaili drabuziai turintys paslepti riebalu pertekliu... Ironiska tai, kad Kelly jau matyt daug maz isauga is to, bet dabartines paaugles seka tuo, joms reik suprast labai artimu, pavyzdziu.

Kraupu, kad siais laikais nepilnavertiskumo demonstravimas pavirto "stilium"... "mada"... kad paaugliai isivaizduoja, kad tai sektinas pavyzdys :/ hmmm... kalbu kaip senis :DDD ... bet vis tiek sitas dabartinis nepilnavertiskumo fetishizavimas mane stebina - kazkaip iki siol visais laikais zmones kompleksus stengdavo slepti. Galbut stengdavosi su jais susitaikyti ir susigyventi, bet neiskeldavo ju kaip veliavos...

Eilini karta nieko nesuprantu. Kazkas cia vyksta sitoj zemej. Bet kad priekyje kazkur akligatvis tai manau kaip ir aisku... na, arba geriau pagalvojus, ir ne.

Amzius...

Ejau siandien per pietus mazumele pasivaiksciot ir vienoj siauroj gatvelej, pavesyje po kazkokiu issikerojusiu bene alyvos krumu vezimelyje su ratukais pamaciau sena moteri. Metu taip ~80. Aplink buvo priskride nemaza balandziu, kuriuos, kaip suprantu ji kartkarten serdavo batonu (ar kazkuom).
Kaip suprantu, ji ten sedi visad, kai tik geras oras. Visa diena. Kazkas ja isstumia ir ji ten sedi.

Nezinau, bet kazkaip buvau mazumele... gal pakraupes. Tokia gyvenimo pabaiga - ziauriai nyku. Norisi tiketis, kad kai ash busiu senas, tai turesiu gerai "uzgalasta" sportini automobili, su kuriuo suksiu ratus trasoj kasdien. Nes kotais man atrodo geriau, kad tave "einant" posukyje "ant itempimo" istiktu sirdies smugis ir tu islektum i atitvarus ir galbut ten ir mirtum, negu taip sedet vezimelyje su ratukais negalint niekur paeiti, nieko padaryti, su niekuo pabendrauti ir laukti. Ko? Visiems aisku.

Gyvent bet kokia kaina???

Jei (tarkim) as esu technikos muziejus Trakuose...

...na arba jo direktorius. Muziejus nevalstybinis. Turintis kelis tukstancius kvadratiniu metru ploto. Su apsauga ir viskuo. Besistengiantis, kad Lietuvoje butu nors vienas normalus rimtas technikos muziejus.

Ir dabar imciau is sumanyciau atsivezti i ta muzieju is uzsienio koki nors atgyvenusi ir nurasyta veik antrojo pasaulinio karo laiku sarvuoti. Na ar naikintuva.

Isivaizduojat kas butu? Sio klausimo jokie nacionaliniai teises aktai nereglamentuoja - del to bet kuris biurokratas turetu proga pasireikst...

Kulturos ministerija susimiltu ir leistu man ta sarvuoti/lektuva eksponuoti muziejuje, taciau uz Traku nacionalinio parko ribu, kad nezalotu krastovaizdzio... Pabandzius uzsiminti, kad tokiu atveju matyt butu galima ji eksponuoti patalpu viduje (tada jis i krastovaizdi kaip ir nepatektu) su riksmais buktu paaiskinta, kad nacionaliniam parke draudziama - tai reiskia draudziama visur - ir uzdarose patalpose irgi.

Paskui dar tektu sprest klausima del tu keliu kulkosvaidziu, kuriais ginkluotas sarvuotis/lektuvas. Is pradziu butu atsakyta, kad reikia padaryt, kad ju nebutu imanoma naudot pagal paskirti ir tada bus leista ivezt. Tai butu padaryta. Bet tada vis tiek butu apsigalvota ir neleista.

Be to, Krasto apsaugos ministerijos "ekspertai" noretu isitikint ar butu uztikrinta tinkama muziejaus eksponatu apsauga - tektu juos nusivezt i muzieju, viska jiems parodyt, pademonstruot, detaliai paaiskint.

Pagaliau klausimo sprendimas papultu i paskutine komisija, kuri ir sprestu si itin sudetinga klausima... Tektu vel viska is naujo eilini karta paaiskint. Nuosekliai. Viska sugromuliuojant. Kantriai. Nepaisant to komisijos saunios bei nenugalimos musu kariuomenes atstovo, kaip is paveikslelio nuzengusio gyvo Bugailiskio-Prudo buciau apkaltintas vos ne tuo, kad ruosiuosi organizuot valstybini perversma ir kad velnias zino, kam as ta sarvuoti ar naikintuva naudosiu. Tektu vel ir vel is naujo aiskinti, kad muziejus veikia jau veik desimt metu. Kad jokiu teroro akciju ar valstybiniu perversmu muziejai paprasta neorganizuoja. Kad mes geri ir pukuoti :)

Galu gale musu brangieji valdzios atstovai susimiltu ir leistu ivezti ta sarvuoti/lektuva. Bet be jokiu kulkosvaidziu (net deaktyvuotu - t.y. visiskai netinkamu ir negalinciu buti paverstu tinkamais naudoti). Viskas turetu buti demontuota.

Vaizdelis is Dviracio ziniu? :)
Ne, tai visiskai tikra musu Lietuviska realybe.

Gerai, kad as nesu muziejaus direktorius...

Grozis...

Vaikstau dabar gatvem. Vasara jau kaip ir arteja, tai merginos bei moterys rengiasi lengvai ir seksualiai (kai kurios). Vyrai zinoma taip nesirengia (dauguma).

Bet kas man krito i aki, tai stai koks dalykas - kazkaip visad as (kaip ir dauguma lietuviu) galvojau, kad musu merginos grazios... kad pas mus daug graziu zmoniu lyginant su vakaru Europa ar ten JAV. Kas siaip jau matyt yra tiesa, bendrai imant - pas mus (dar) nera tiek apsirijeliu.

Bet griztant prie to, kas krito i aki, tai kad is tikruju graziu zmoniu yra labai mazai. T.y. as nekalbu apie ten kazkokius supergrazuolius vyrus ir moteris, bet tiesiog grazius zmones, t.y. zmones, kurie diapazone baisus->pritrenkiantis grazuolis yra virs vidurkio. Ju yra mazai. Dauguma zmoniu Lietuvoj yra negrazus. Tiesiog negrazus.

Grozio suvokimas zinoma individualus dalykas, bet ne tiek, kaip daznai bandoma pavaizduot - visuomenej (musu civilizacijoj) yra pakankamai aiskiai nusistovejes grazumo standartas (kriterijai) - t.y. tai kad grazu yra universalu (na, zinoma tam tikrose ribose).

Iprasta statistine varpo formos kreive lyg ir sakytu mums, kad dauguma zmoniu turetu buti normalus - t.y. apie vidurki, o grazus ir negrazus turetu sudaryti mazdaug panasius skaicius ir kuo grazumas/negrazumas labiau isreikstas, tuo tokiu asmenu kiekis turetu mazeti... BET TAIP NERA.

Dauguma zmoniu yra zemiau to isivaizduojamo vidurkio.

Ir tada imi galvot - ant kiek vistik musu siuolaikinis suvokimas apie grozi yra iskreiptas... A?

SKUBIAI !!!

Kas mane zavi musu valstybinese ionstitucijose tai tas "skubiai". Viska reikia padaryti be galo skubiai. Labai labai greitai. Ne rytoj, o jau siandien.

Visi tik ir verciasi per galvas, kad viska kuo skubiau padaryt.

Kol tas darbas nepasiekia auksto lygmens, kur jis staiga uzstringa ir stovi savaite, dvi, menesi... Kol nieks nesusirupina, kodel jis dingo.

O kas tada buna kaltas? Teisingai - iesmininkas.

Kodel mano pase neirasyta tautybe...

...arba kodel ateiviams reikia dvigubos pilietybes

Taigi pirma atsakymas i pirmaji klausima. Todel, kad as esu sventai isitikines, kad tautybe ir tautiskumas yra tai, kad yra zmogaus viduj (sirdyje, dvasioje) bet ne tai, kas irasyta pase. Tai, kad as isirasysiu pase "Tautybė: lietuvis" nepadarys manes labiau lietuviu (kita vertus - stipriai tiketina, kad nepaisant to, kad pas mane tokio iraso nera, as esu labiau lietuvis nei tulas personazas su tokiu irasu). Nes, kaip sakiau, - tai cia, giliai viduj.

Bet kuo tai siejasi su ateiviais (juos kazkaip is inercijos vis dar iprasta vadint iseiviais, nors ziurint i zodzio prasme, tai "ateivis" daug tiksliau apibudina juos nudienos kontekste) ir ju dvigubos pilietybes begaliniu troskimu.
Tuos visus argumentus ir pretekstus mes jau girdejom: pradedant nuo to, kad tai pades issaugoti tautiskuma baigiant tuo, kad jie atvez savo uzdirbtus pinigus ir juos investuos Lietuvoj...
Del tautiskumo - tai kaip jau sakiau, tautiskumas nesisieja su paso spalva. Jei jis isties jaucia poreiki nenumaldoma buti ne tik lietuviu pagal tautybe, bet ir Lietuvos piliečiu, tai musu istatymai jo sito pasiryzimo visiskai nevarzo - bet kuri lietuviu kilmes asmuo gali tapt Lietuvos pilieciu.
O del investavimo tai isvis juokinga - kas gi trukdo dabar?

Kazkaip pamirstamas vienas subtilus, bet esminis, momentas - pilietybė tai teisinis ryšys tarp asmens ir jo valstybės. Ji su savo pavadinimu atneša ne tik teises, bet ir pareigas tos valstybės atžvilgiu, kurios pilietis tu esi. O pareigu ateiviai tai tikrai nenori. Va, paprastas reductio ad absurdum: hipotetinio Lietuvos karo su "kuria nors nedraugiška kaimyne" atveju ar jie visi puls stoti i Lietuvos kariuomene ir ginti "savo" sali? Juk ne. Nereikia but aiskiaregiu, kad pasakyt kas butu - sedetu jie savo saugiuose namuose kitoj atlanto pusej ir dejuotu "oj oj, kaip sunku Lietuvoj" :D Na gerai, tarkim tai perdaug ziauru, paimkim kazka realesnio - ar jie imtu moketi asmens pajamu mokesti nuo savo gaunamu pajamu, Lietuvoje. Taigi, paspeliojam. Vieno spejimo pakaks?

O tai kam tos pilietybes tada taip prisireike? Nori padalyvaut rinkimuose Lietuvoj? :))) Mintis siaip idomi zinoma, jei jiems norisi taip papramogaut, bet jei atsizvelgsim i vertinimus, kad visam pasaulyje lietuviu kilmes asmenu negyvenanciu Lietuvoj yra daugiau nei milijonas, tai galim turet smagiu nuotykiu, kai "jie" "mums" isrinktu valdzia, su kuria mes turetume gyvent :))) (gerai, cia zinoma "musu" problema, o ne "ju" - ir gal tai netgi butu visai sveika... soko terapijos prasme).

Bet grizkim prie klausimo - tai kam gi taip prisireike tos antros pilietybes. Ir dar Lietuvos, o ne kokios Sveicarijos? As tai isties nerandu jokio kito paaiskinimo, kaip tik naudos ieskojimas.

Tureti vienu metu JAV ir ES pilietybę!

Kokias tai suteikia galimybes! Va tai yra tikrai vertinga ir del to tikrai verta stengtis!
O ne del kazkokio tariamo tautiskumo :DDD

Stabmeldyste Lietuvoje ir pasaulyje...

...arba dieviskos daiktu galios

Reiskiau nemazai nepasitenkinimo tuo, kaip Lietuvoj isigalejus baznycia ir kokiu iskraipymus ji mums cia inesa, bet dabar staiga emiau gelvoti, kad gal vistik mes dar stabmeldziai? Kaip ir didzioji dalis pasaulio? Jei vis dar tikim, kad daiktuose slypi "blogio jegos" ir daiktai itakoja tai, kaip mes elgiames?

Case in point: nesena istorija JAV su tuo korejieciu studentu kuris nusove 30+savo bendramoksliu. Visose ziniu laidose pagrindinis dalykas kuris akcentuojamas, kad tariamai JAV yra (per) lengva isigyti saunamaji ginkla. Nieko, kad tas bichas buvo nesveikas ir visi aplink tai mate. Nieko kad jis rase pjeses, kur herojai zudo vieni kitus grandininiais pjuklais. Nieko tokio, kad jo elgesys is esmes salygotas siuolaikines visuomenes bendruju raidos tendenciju (paprastai tariant sociopatijos augimo). Bet va, kad jam ginkla pardave - tai cia yra didzioji problema. Tarsi pats ginklo isigijimas ar paemimas i rankas zmogu paverstu "blogu"... Tarsi is paties ginklo sklistu blogio jegos :)

Pas mus cia Lietuvoj visokia spauda ir televizija su radijum eme taip pat samprotaut apie situacija Lietuvoj ir ar Lietuvoj nera perdaug lengva isigyt ginkla... Vel is naujo pumpuodami tas pacias emocijas ir vel taip pat net nebandydami pasinaudoti protu. Bent truputi.

As cia zinoma be galo kartosiu tuos pacius seniai zinomus (mastantiems zmonems) argumentus, kurie susiveda is esmes i viena - zudo ne daiktai, zudo zmones. Tai turetu but aksioma, bet nepaisant to, vis tiek pasiduodama emocijom ir imama samprotaut apie tai kad reik uzdrausti ginklus...

Paziurekim i ta pacia situacija su korejieciu. O jei jis butu nepasinaudojes pistoletu, o pvz. koncentruota rugstim? Arba benzininiu pjuklu? Arba kazkuo tokiu paprastesniu kaip kardu ar neduoktudieve alebarda? Arba isvis atleides fantazijos vadeles ir issinuomaves automobili ir emes juo traiskyt studentus? Ar tikrai tokiu atveju beda butu daiktuose, kuriuos jis panaudojo?

Arba pazvelkim is kitos puses. Jis nuzude 30+zmoniu. Tam reikia laiko - tai nepadaroma per keliolika sekundziu. Kiek pamenu jis netgi padare pertrauka tam visam procese, kad galetu atsipusti. Paklauskim saves - kad butu nutike, jei JAV mokymo istaigu teritorijoj nebutu uzdraustas ginklu turejimas (o jis uzdraustas praktiskai visur - ir ash tikras, kad siuo atveju irgi taip buvo). Jei pora is tu zmoniu butu tureje saunamuosius ginklus ir sugalvoje apsiginti (kokia sventvagiska mintis ginti savo gyvybe!!!)? Galgi viskas butu pasibaige daug greiciau ir su daug maziau zmoniu gyvybiu nuotoliu?
Tai tik spekuliacija? Vargu. Toj pacioj JAV yra buve atvejai (jei kas nors netingi gali panarsyt rimciau google), kai va tokios beprasidedancios skerdynes buvo sustabdytos kito ginkluoto zmogaus (vienas labai pamokantis atvejis yra kai mokytojui teko begti iki automobiliu stovejimo aiksteles, kad atsinesti pistoleta is savo automobilio, nes mokyklos teritorijoj, buvop uzdraustas ginklo nesiojimasis, paskui parbegti atgal is sustabdyti galima tragedija). Tik kad tokie atvejai, skirtingai nei 30 zmoniu skerdynes, nesulaukia viso pasaulio demesio ir visi nepuola dziaugtis "kaip gerai, kad zmogus turejo ginkla is del to sustabde tragedija"...

Jungtinej Karalystej, po vieno panasaus nutikimo rankiniai saunamieji ginklai buvo isvis uzdrausti. Uztenka paziuret i statistika, kad pamatyt koki tai turejo poveiki nusikalstamumui. Jis ne sumazejo (kaip tikisi tie, kas vadovaujasi esmocijom), bet isaugo (ko ir reikia tiketis, jei mastyt logiskai)...
Klasikinis vaikiskas pavyzdukas: tu esi vagis ir nakty ateini i kaima kuriame du namai. Ant vieno mano duru uzrasas "Siuose namuose ginklai nepageidaujami", tuo tarpu ankt kito namo duru prikaltas panaudotas saudymo taikinys su prierasu "Saudyt mes mokam :)". Kuri nama TU pasirinksi?

Case in point 2 - made in LT: Pazvelkim i tai dar is kitos puses. Baisiausia paskutinio meto tragedija Lietuvoj - dvieju berniuku nuzudymas. Gal tai padare ju motina (teismas manau nustatys).
Mano klausimas kitas: jei jie butu buve nushauti, tai masines informacijos priemoniu rekacija nuspet butu lengva - visi rektu apie tai, kad butina uzdraust ginklus. Bet dabar - kai jie buvo pasmaugti. Ka dabar uzdausi? Pagalves? Rankas?

Case in point 3 - made in LT 2: siandien bene per radija isgirdau apie atsitikima kazkokiam Lietuvos vienkiemyje, kur nakti isilauze i nama trys vyrai ir kankino bene 78 metu senute (!) ikaitintu lygintuvu, kad si pasakytu, kur padeti pinigai... Lygintuvu uzdraust kol kas nieks nesiulo (ir nesirupina tuo, kad lygintuvai butu pardavinejima tik pagal leidimus praejus specialius apmokymus, kaip jais naudotis).
Bet jei jie butu pasinaudoje saunamuoju ginklu? Kas tada butu?
O jei senute butu pasinaudojus saunamuoju ginklu tam kad apsiginti? Kas tada?
Sunku pamastyt ir nuspet ziniasklaidos reakcija kiekvienu konkreciu atveju?


Deja, bet zmones vis tiek pamirsta, kad apsiginti nuo atmatu - ju paciu darbas ir pareiga. JU PACIU. Nes policija, kariuomene etc (kaip jau minejau) gina visa visuomene. Visumoje. NE atskirus zmones (nepaisant visos politiku demagogijos). Tai elemantarus visuomenes veikimo desniai, kuriu pakeist neimanoma. Ir deja, bet 78 metu senute niekad ir niekaip nepajegs apsiginti nuo triju vyru, jei ji netures ginklo. Nes saunamasis ginklas bent kazkiek sulygina zmoniu jegas, ir bent kazkiek leidzia silpnesniajam apgint save nuo kesinimusi.

Mes galim daug samprotaut apie zmoniu lygybe, Konstitucija, zmogaus teisiu deklaracijas ir kitas aukstas materijas, bet tol, kol stipresnis gali primest kitam zmogui savo valia, daryt ka tik nori su jo sveikata, garbe, orumu, gali zaginti ir deginti lygintuvu - tol kalbos likt tik tusciom kalbom.
Ar mes isties manom, kad tai senutei bus nuo to bent kazkiek geriau, jei tie nusikalteliai bus surasti ir nubausti? Ar nebutu buve geriau, jei ji butu turejusi ginkla ir butu ismokyta kaip, kada ir kiek ji naudoti?
Ar tikrai geriau yra paprastam, taikiam, geram zmogui mirti ar buti suzalotam paciam, negu save apginti nuo tokio kesinimosi is jokiu skrupulu neturincio, uzuojauta nepasizymincio, suzverejusio nusikaltelio puses (net jei to pasekoje pastarajam atimama gyvybe)?

Pumpuoju emocijas? :) Taip, zinau. Tik kad absoliuciai daugumai zmoniu emociniai "argumentai" daug efektyvesni, nei proto...


Na o ginklas? Ginklas tik daiktas. Jis nera nei blogas nei geras pats savaime. Jame nera isikunijusios blogio jegos ir niekas jo paemes i rankas netampa ziauresnis ar blogesnis nei buvo iki tol. Ir tik zmogus ji pavercia vienokiu ar kitokiu.
Jei zmogus ji naudoja piktam - tada ir ginklas blogas.
Jei zmogus ji naudoja apginti vertybes - tada jis geras. Tada jame isikunija sviesiosios gerosios jegos. Tada jis - tiesiog daiktas - tampa gerio neseju.

Norint daryt bloga - ginklo nereikia. Galima naudotis bet kuo, kas pasitaiko po ranka.
O va apsiginti nuo blogio jau daug sunkiau - nes blogis visada buna stipresnis, nes blogis renkasi silpniausias aukas, nes jis nesaziningas ir nedoras. Del to kiekviena nors ir nedidele pagalba geriui yra tokia svarbi, del to kiekvienas saziningas ir doras zmogus ne tik kad turi tureti teise (ir galimybe) be perdetu kvailu formalumu isigyti ginkla, bet ir privalo ji turet. Privalo, nes gali taip nutikti, kad jis ir tik jis bus tas kuris tures apginti geri, tures apginti silpnesni ir skriaudziama... Ir jei jis to nepadarys - to nepadarys niekas kitas. Jam beliks tik uzsimerkt, uzsikimst ausis ir apsimest, kad jis nieko nemate, negirdejo ir nezinojo.

p.s. Jei kam idomi statistika, tai (kaip jau kazkada minejau) jos labai nemazai yra cia: http://www.gunfacts.info/ . Labai aiskiai parodo, kaip emocijom grindziamas tikejimas kartais skiriasi nuo realybes...

Bordelis cia ar ligonine...

...kadais sakydavo vienos humoro laidos herojus.

Bordelis cia ar Seimas - matyt reiktu paklausti nunai. Siaip seimo Nariams niekada istatymai nekele perdaug sentimentu ir jie niekad nemane kad istatynmai galioja ir jiems... na bet dabar jau isvis pramogos prasideda.

Sesi seimo nariai eme ir isviesino slapta medziaga. Taip tiesiog, be jokio mastymo, be jokio istatymu laikymosi - s buchty barachty. Tuo puikiai pademonstravo, kad seimui jokios slaptos medziagos teikti, jokiu liudijimu, kuriuose kalbama apie kazka neviesho, duoti, jokiu budu negalima. Nes jis gali bet kada, bet ka, bet kaip "isviesint".

Ir kas man idomu sitoj situacijoj... Pvz toks ponas Kubilius samprotauja apie tai, kad nereikia lyst i formalumus, o reik daryt kazka su Pocium. Gaila nuliudint ji, bet Pocius - tai musu smelio dezes generolas. O slaptos imformacijos isviesinimas per pora valandu nemastant - tai jau veiksmas, kuris kelia abejoniu visos Lietuvos patikimumu. Ar tokia kokia nors NATO ar ES nores dalintis slapta informacija, jei zinos, kad pas mus ji gali buti siaip, is lempos, imta isviesinta sesiu nelabai besiorientuojanciu ka daro emociju vedamu "tautos isrinktuju"? As ju vietoj labai pagalvociau...

O Lietuvos slaptuju tarnybu atstovu vietoje - isvis apsimesciau durneliu: nieko nezinau, nieko nemaciau, jokios informacijos neturiu, ash cia siaip pakrasty gyvenu.


Dabar vel is naujo... Paliko Pociu pareigose - bet patys tuo nepatenkinti. Tai iesko kaip vel apeit istatyma ir ka cia padaryt kad ji kaip nors vistik ismest. Nesvarbu kad saukstai po pietu. Nesvarbu, kad yra teises aktai. No jesli ochen' hochetsja - znachit mozhno!

Kaip prattesti Ignalinos AE veikima?

Man sypsena kelia visi tie politiku pasisakymai apie AE darbo pratesima. Na, ash suprantu, kad jiems norisi pelnyt rinkeju palankuma ir kad dauguma rinkeju yra loxai... bet paziurekim realiai.

Ignalinos AE uzdarymas yra irasytas musu stojimo sutartyje. O tai ne tik yra tarptautine sutartis, kuria ratifikavo visos ES valstybes (t.y. ji ir keiciama gali buti tik tokiu budu), bet tai yra vienas is fundamentiniu ES dokumentu - vienas is tu dokumentu ant kuriu visa ES "stovi". Pakeisti ji imanoma tik teoriskai - praktiskai tam nera jokiu sansu.

Bet ar tai reiskia, kad Lietuva negali pratesti Ignalinos AE darbo?
Jokiu budu ne!!! ;)
Yra vienas, pats paprasciausias budas tai padaryti. Tiesiog palikti ja dirbti dar pora metu - ir tiek. Pasipiktinimas ES zinoma kiltu. Politinis. Gal net paduotu mus i teisma. T.y. i Europos teisingumo teisma... Gal dar kas nors. Mes zinoma gintumemes, kad negalim uzdaryt, del to, kad neuztikrintas musu energetinis saugumas (ir t.t. ir pan.), nera nutiestas elektros tiltas i Lenkija, o Baltarusai pasonej, o Rusai i mus kreivai ziuri, o bobutes kaimuose susals be geradares Ignalinos AE... :))) Taip ir laimetumem kazkiek laiko. Gal net kokius pora trejeta metu ;)

Va prasau ir receptas. Politikai gali naudotis - man negaila :D

Viena sventvagiska mintis

Bausti uz tai, kad zmogus namie laiko ginkla - tai tas pats kaip bausti vyrus uz tai, kad turi savo Daikta. Potencialiai tu ji zinoma gali panaudot piktam, bet pats jo laikymo faktas - nusikaltimas?
Ir nereik bobuciu isvedziojimu apie tai, kad ginklai labai pavojingi ir jie toli grazu neprilyginami Daiktui. Pacioms bobutems butu geriau, jei jos turetu kuo apsiginti nuo eilinio i ju kaimo troba atsliukinusio atmatos, kuris del keliasdesimties litu lengva ranka gali nuzudyt. Ne ginklas (ir ne Daiktas ;) ) yra pavojingas, o zmogus. Gal jau laikas suvokt?

Dabar Marijampoles apskrity berods ruosiasi kaimo trobose irengineti vieno mygtuko pagalbos sistema. Ir visi labai patenkinti, visi mano, kad tai labai jau nuostabiai gerai. Get real! Kuo tai pades? Jei tai bobutei bloga pasidarys ir ji paspaus mygtuka ir issikvies greitaja, tai gal pastaroji (as kartoju - gal) ir suspes atvaziuot ir ja atpumpuot. Bet jei isiverz koks egzempliorius su atrofuotom smegenim? Kuo tas paspaudimas pades? Kad policija greiciau aptiks lavona, o ne tada kai jis jau pasvinks ir kvapas jausis gretimam kaime?

Zmones Lietuvoj (is tieu kitur irgi, bet pas mus sovietinis palikimas daro savo) kazkodel mano, kad juos turi ginti valdzia, policija, kariuomene, dar kazkas. Turiu naujiena: zmogus pirmiausia atsako pats uz save ir gintis turi pats. Policija saugo visuomeme, kaip visuma, bet ne atskirus jos zmones. Dar vienas dalykas kuri laikas suvokt.

Pakartosiu: policija, prokuratura etc. negina ir neturi ginti manes, taves, ar kazkokios konkrecios kaimo bobutes (nepaistant to, ka pliurptu demagogai politikai ir infantilai zurnalistai) - ji gina visa visuomene, valstybe visumoj. Ne atskirus zmones, o ju visuma. O atskiras zmogus savo teises (iskaitant ir teises i kuno nelieciamuma, apsauga nuo kankinimu, sveikata, gyvybe) turi ginti pats. O kadangi deja bet zmoniu fizines jegos nelygios yra butina naudot "jegu islygintojus"...
Nes zinoma grazu skaityt laikrasciuose, kaip kazkokia bobute apsigyne nuo uzpuoliko. Tik deja tai isimtis, o ne taisykle...

Tiems nedaugeliui kas masto gal bus idomu pasiskaitinet cia: http://www.gunfacts.info/
Isvadas pasidarykit patys - net jei jos bus kitokios nei mano.

Part 3. Eismas, emocijos, logika...

Isties suprantu, kodel visas demesys greiciui, o visai nesistengiama issiaiskint tikrasias priezastis. Tai juk padeda pumpuoti emocijas ir leidzia kai kuriems poltikams/valdininkams/ziniasklaidininkams pasirodyt tokiais kovotojais uz teisinguma...

Blogai tik, kad emocijos dazniausiai prasilenkia su sveiku protu. Kalbant apie greiti ir keliu eisma visada daroma viena esmine argumentavimo klaida - kadangi po greicio virsijimo seke avarija, tai daroma isvada, kad greicio virsijimas yra jos priezastis.
Lotyniskai sakoma post hoc ergo propter hoc - kadangi [ivyko] po to, reiskia [ivyko] del to. Logikos klaida, kurios nedaryt mokoma bet kuriame pradiniame logikos kurse. Nesekmingai.

Paaiskinsiu abstrakciai:
Ivyko A, po to ivyko B. Is to automatiskai daroma isvada, kad B ivyko del A.

Taciau bet kuriam mastanciam zmogui aisku, kad galimi ivairus variantai:
1. B istikro ivyko del A
2. A ivyko del B
3. Ir A ir B ivyko del C
4. A ivyko del C, o B ivyko del D, tiesiog sutapo, kad B seke po A.

Norint nustatyti, kuris konkreciai variantas yra konkreciu atveju reikia truputi daugiau pastangu ideti. Jei is greicio virsijimo automatiskai sektu avarijos, tai tiek avariju, tiek ir zuvusiuju jose butu nepalyginamai daugiau nei dabar yra - nes greiti dazniau ar reciau virsija dauguma vairuotoju (nors jie to ir neprisipazista... ir teisingai daro).

Keista gal tik tai, kad jei pateiki pvz toki pavyzdi: "Ryte eidamas i darba pasiemiau lietsargi. Diena lijo.", tai visiems kaip ir aisku, kad lijo ne todel, kad pasiemiau lietsargi, tai vos tik imam kalbet apie greicio virsijima bet kokia logika islekia kaminan...

(Kita vertus - neturetu labai stebint, nes si klaida labai paplitus visam pasauly tarp politiku, statistiku, politologu, analitiku ir visu kitu blevyzgotoju... )

Part 2: veterinarija ir keliu eismas.

A-ha. O tiems kuriu masinos sveria maziau 1000kg reiktu primoket matyt.

Akivaizdu, kad greitis pats savaime nera lemiantis faktorius... Nes tada autolenktynese turetu buti iprastas vaizdas, kai finisha pasiektu tik vienas automobilis ir tas, kirtes finiso linija reztusi i koki stulpa - nes juk ten stengiamasi vaziuoti maksimaliai greitai kaip tik yra imanoma. Kodel to nevyksta? Gal del to, kad be greicio yra kiti lemiantys faktoriai, kaip antai vairuotojo sugebejimai (t.y. kaip vairuotojas moka vairuoti).

Man asmeniskai ironiska atrodo tai, kad tikrinama automobiliu technine bukle, tikrinama vairuotoju sveikata, tikrinamas greitis kuriuo vaziuojama ir tai kiek vairuotojai isgere, bet netikrinama(!!!), kaip vairuotojai moka vairuoti. Tai, kad mano nuomone butu pagrindinis faktorius uztikrinantis eismo sauguma nieko nedomina. Jis visai nesvarbus (svarbu kinetine energija).

Ir ash kalbu ne apie sugebejima sukiot vaira ir mindyt pedalus, o apie sugebejima vairuoti.
(Iliustracijai cia galiu pateikti trumpa istorija is savo vaikystes. Kazkada paklausiau tevuko, ar jis moka zaisti shachmatais. Atsakymas buvo: "Figuras stumdyt moku". Jei kas nesuprato, tai morale sios istorijos ta, kad figuru stumdymas dar nera mokejimas zaisti - tam reikia daug daugiau ziniu, mokejimo ir sugebejimu)

Nes zmogus, kuris moka vairuoti, net jei jis virsys greiti dvigubai vaziuos gerokai saugiau ir kels mazesni pavoju, nei ti, kurie vos velkasi, bet nemoka vaziuot (o tokiu gatvese nemazai). Beje, ash nesakau, kad reik but lenktynininkais profesionalais - nes vaziavimas trasoje vistik reikalauja kitokiu sugebejimu nei gatveje, taciau nepaisant to, gatveje vairuoti automobili, mano kuklia nuomone, irgi reikia moketi daugiau nei tik vaira sukiot.

Nes dabar kai ash matau gatvej moteris, kurios vos velkasi "isikandusios vaira" (t.y. sedi prie pat vairo)... Jos tokiu greiciu judedamos greiciausiai niekada nepadaro jokiu avariju. Bet AR JOS MOKA VAIRUOTI? (as nieko neturiu pries moteris vairuotojas, pasitaiko tokiu ir vyru, tik tiek, kad moteru pasitaiko dazniau). Juk ne.

Aisku, kad parengt kazkokia reguliaraus vairuotoju sugebejimu tikrinimo programa yra daug sudetingiau nei tiesiog viena karta patikrint ar jis moka sukiot vaira ir ka reiskia zenklas raudonu fonu, kuriam pavaizduotas baltas staciakampis... Bet gal netycia tai padetu uztikrint realu sauguma gatvese, o ne tiesiog toliau kurenti emociju lauza...

Part 1. Ar veterinarijos tarnyba ismano ka nors apie veterinarija?...

Isties nezinau. Nesu su ja netgi artimiau susidures - o jei susidurciau, nesu kvalifikuotas vertinti. Bet bendras ispudis pazvelgus i visokias Lietuvos valstybes valdzios institucijas yra nekoks. Svelniai tariant. Ginklu fondo "specialistai" nieko nesupranta apie ginklus. Keliu policininkai nieko nesupranta apie keliu eisma. As tai teisiu drasiai nes sitos temos mane domina ir ash jas zinau. Politine konjunktura, visuomenine psichoze ir emocine biletristika svarbiau nei logika, mastymas ir sveikas protas. Savo mintis apie lietuviska ginklu kontroles istatyma (ir isvis apie visa "sistema") gal dar kada nors parasysiu (nors tema begaline - prisamprotaut galeciau visa knyga keliais tomais), bet apie keliu eisma noriu kelias mintis pasakyt... (cia zinoma gausis visokiu minciu kratinys, bet nuoseklumo ir nesiekiu)

Siuo metu kaip tik rengiami nauji Administracinio kodekso pakeitimai kuriais grieztinamos bausmes uz greicio virsijima, vairavima isgerus, dirzu neprisisegima etc. Teko mazumele pabendraut su projekto rengejais... Nyku. Man tiesiog nyku.

Kad dirzus segtis reik, kaip pvz ir posukius rodyt, kas mano nuomone yra viena opiausiu problemu, tai cia negincytina. Taip pat mano nuomone nera jokio pateisinimo vazinejimui girtam (t.y. NE isgerusiam - nes nedidelio kiekio isgerimas normaliam vairuotojui ir protingam zmogui tikrai nepadidina rizikos "padaryt" avarija). Uz pakartotina vairavima girtam tai matyt butu galima taikyt ir fizines bausmes. Bet...

Kai zmones kurie turetu kazka ismanyt apie keliu eisma ismeta kaip pagrindini ir lemiama argumenta del ko reik grieztint bausmes uz greicio virsijima kinetines energijos formule... as tiesiog netenku zado. Elementariai. Nezinau net nuo ko pradet ir kuo baigt...
"Greiciui isaugus dvigubai kinetine energija isauga keturis kartus taigi ir pavojingumas isauga atititnkamai". Tai mazdaug toks pats argumentas, kaip teigti, kad geresnis futbolininkas tas kas stipriau spiria. Tai ne pagrindinis ir ne viska lemiantis faktorius. Isties kinetine energija isvis matyt turetu but paskutine vietoj, o ne pirmojoj, pagal svarba... Bet iki to prieisim.

Pirmiausia pazvelkim i ta pacia kinetine energija.
Formule: E=(mvv)/2
Kadangi greitis v yra pakeltas kvadratu, tai labai madinga visa demesi koncetruot i ji (nes, juk jam isaugus dvigubai energija padideja keturis kartus). Tik kazkaip pamirstama, kad yra taip pat ir mase sioje formuleje. Ir jei mes vadovaujames siame formule kaip tiesos (i.e. pavojingumo) matu, tai reiktu nepamirst ir jos - nes masei isaugus dvigubai automobilio energija irgi padideja dvigubai. T.y. kokia nors liukso klases masina, kuri sveria dvi su puse tonos (jau nekalbant apie limuzinus, kurie ir 3 tonas lengvai perkopia) yra keturis kartus pavojingesne nei superkompaktines klases siukliadeze sverianti 500-700kg... Ar tikrai? Ar netycia jokie kiti faktoriai viso sito "pavojingumo" reikalo neitakoja?
Arba kitaip formuluojant: jei pats greicio virsijimo faktas (net kai nieko neivyksta) yra priezastis skirti bauda del to, kad vaziuojant didesniu greiciu isauga kinetine energija, tai tokiu atveju pagal nutylejima turetu buti skiriama bauda bet kuriam sunkesnio tarkim nei 1000kg automobilio vairuotojui... pagal tai kiek jis virsija si svori (na gerai, gal baudos butu kiek mazesnes uz svorio virsija nei uz greicio, bet vis tiek...). Absurdas?

STOP karui... [kur?]

Na ka gi. Sestadieni jei gerai pamenu gaisre sudege 4 zmones ir dar kruva daugiau ar maziau nukentejo. Kalbama, kad tai didziausias gaisras jau ilga laika. Vakar sudege dar pora. Nykoka. Bet as ne apie tai...

Pamenu, kai cia kazkada mirtingumas avarijose staiga netiketai pasieke pika. Prasidejo visokios kvailos ir jokios naudos nenesancios (na ok, kai kurios gal ir nesancios truputi) akcijos: STOP karui keliuose... bla bla bla.

Tai ka dabar? Laukim akcijos: STOP karui butuose?

Automobilistu fenomenologija (ar katais)

Savo pirmajam poste zadejau, kad rasysiu apie tai kuo domiuosi, bet dabar ziuriu, kad daugiausia rasau apie religija :DDD
Tai nusprendziau, kad reikia parasyti apie viena su automobiliais ir automegejais susijusi dalyka apie kuri ash pastoviai vis mastau...

Yra toks vienas idomus fenomenas:
Zmogus nusiperka nauja... na tarkim Civic'a TypeR, arba Mitsubishi Lancer EVO, ar Porsche 911 ar panasiai (siaip isties tai pasireiskia ir kai kuriems nusipirkusiems senokas masinas, bet vistik labiausiai nauju masinu pirkejams)... Paskui toks zmogus perskaito koki viena kita internetini tinklapi, kur kalbama apie jo automobili. Ir staiga ivyksta didysis nusvitimas: "AS VISKA ZINAU!". Staiga jis pasijunta didziausiu to automobilio ekspertu, del to kas zino truputi specifines informacijos apie ta automobili, apie jo prieziura ir tuninga, kuria perskaite kazkokiam tinklapi (ir kuri nebutinai 100% tiksli). Jis jauciasi tu automobiliu specialistu, vos ne dievu. O jei kazkas kitas jam bando kazka pasakyt - jis juk nieko neismano, nes jis tokio automobilio neturi.
Tai zinoma kvaila ir juokinga :) Tokiems zmonems paprastai truksta bazinio suvokimo apie automobili apskritai, apie jo veikimo mechanizmus kurie is salygoja tuningo galimybes... Zinios kurias jie gauna tiesiog ikranta i tustuma ir lieka tokie atskiri kasniai su niekuo nesusije, neijungti i jokia sistema - del ko nepajegiama suvokti implikaciju, nesugebama nubrezt priezastinio rysio, del ko kiekviena perskaityta internete mintis traktuojama kaip dogma, negincijama, neabejotina, tiksli. Ir ju jokiom pastangom neitikinsi kitaip...

Zmogui jau pats tas faktas, kad jis turi ta masina kazkokiu budu tampa argumentu, kad jis viska apie ja ismano. Tarsi pats turejimas, kazkokiu budu tas zinias sustiprina :)

Maisto kokybe 2

Taigi, gavau atsakyma is Delano del savo nuomones:

"Dėkojame, kad rašote. Jūsų nuomonė mums labai svarbi. Kasdien siekiame, kadmūsų paslaugos ir patiekalai būtų geriausi.

Atsiprašome, kad mūsų darbuotoja Jums įdėjo bulvyčių iš keptuvės apačios irnorime priminti, kad jei gavote netinkamą patiekalą - kvieskiteadminstratorių. Jis operatyviai išspręs nesusipratimą ir užtikrins, kadateityje nesikartotų.

Geros šventinės dienos, malonių akimirkų :)"

Labai malonus laiskas zinoma, tikrai nesugadinantis nuotaikos :)
Bet ar kas nors pasikeis... kazko ash vis tiek abejoju.

(Is kebabu atsakymo nera ir kazkaip net nesitikiu jo. Hmmm...)

Maisto kokybes prastejimas tsknt :)

Seniai zinoma, kad viskas pasaulyje tolygio prasteja :)
Jei imt konkretesni pavyzdi, tai ivairiose viesojo maitinimo istaigose maistas, kuris tik ka po tos istaigos atsidarymo buna geras, ima tolydzio prasteti (beigi brangti).

Case in point 1: kebabai. Vilniuje yra pora Sultans kebabiniu (viena VCUP, kita netoli Katedros aikstes). Ir ten aisku pardavinejami (taip, teisingai!) kebabai. Kadangi man jie kartais patinka, tai ash kartais pietauju ten (t.y. toje kuri prie Katedros aikstes)... Ir ka galiu pasakyt? Pradzioj, kai tik atsidare si istaiga (tiesa dar kitoj lokalizacijoj) - kebabas kainavo (bazine kaina) 6.50Lt (jei gerai pamenu), ji darydavo kazkoks tamsiagymis vyrukas (matyt turkas)... Mesa budavo gerai smulkiai nudrozta, lavashas standziai suvyniotas, idaro negailima. O dabar... 8.50Lt, mesa paskutini karta netgi nenudrozta, o supjaustyta vos ne gabalais, jei imi kebaba lavashe, tai suvyniotas jis belenkaip ir taip ir stengiasi paskysti... daro zinoma lietuvaiciai.
Gerai, ash suprantu, kad gal zaliavu (ir darbo) kainos isaugo ir del to padidejo kebabu kaina, bet juk kokybe tai reiketu stengtis palaikyti vienodam lygyje?
Ash galiu zinoma klysti, bet man susidaro toks ispudis, kad zmoniu ten palaipsniui mazeja ir jei viskas dar labiau prastes, nenustebsiu jei ta kontora uzsilenks. Hmmm... idomu ar supras tada, kad kaltint reikia tik save?

Case in point 2: bulves Delano. Pries keleta metu (jau matyt 5+) pirma karta valgiau Rygos Lido. Ir man ten isties labai patiko toks paprastas "lietuviskas" :) maistas, kaip keptos bulves su agurkiniu-cesnakiniu padazu (i sveikatinguma nesigilinant :). Paskui kaip zina Lido atsirado ir Viniuj. Tenka pripazint, kad porcija buvo mazesne nei Rygoj beigi irgi padazas skoniu nusileido anajam, taciau vistik buvo neblogai... Paskui kaip zinom ta kontora persipavadino i Delano (latviai pardave bizni lietuviams, kiek supratau - nors manau tas nera labai svarbu).
Bet, kaip ir reikia tiketis - situacija tolydzio daresi prastesne... :)
Tai jau darosi juokinga :D. Na, ok, padazas visai suskystejo ir dabar yra cesnakinis tik is pavadinimo. Bet su bulvem tikra komedija :DDD Siandien man dejo bulves i lekste... Jei anksciau idedavo tiesiog kazkiek is akies, matyt isties imesdavo daugiau nei 200g, kiek turetu buti porcijoj - bet nieks nesukdavo galvos - juk tai tik bulves. Tai va... Siandien man idejo i lekste... Padejo ant svarstykliu: 217g :) Nueme viena bulves gabaleli. Padejo ant svarstykliu: 211g. Nueme dar viena bulves gabaleli. Padejo ant svarstykliu: 203g :))). Tada jau man atidave ta porcija.
Na gerai, tarkim porcija yra nustatyta 200g is Delano reikalauja suvesti iki 1 proc tikslumo - na tegul tai darytu... jei ne keletas bet :). Bet: bulves dabartiniu metu vis dazniau buna ne iki galo iskepusios ir akivaizdziai "keptos" per zemoj temperaturoj del ko jos tikrai gerai, saziningai, atsakingai imirkusios riebalais. Bet: lyg butu negana - padaveja pasistengia imti tas bulves is keptuves (na, to "bliudo" kuriame jos guli :) dugno, kur tie riebalai labiausiai ir nusede - kad tik neduok dieve nebutu nuo ju tie riebalai nulasheje :DDD
Tebunie porcija 200g ir tegul ta svori suveda iki 0.1g tikslumo - jei jau taip labai reikia, - as palauksiu. Bet duokit man tada 200g keptu bulviu, o ne 150g bulviu plius 53g riebalu, kaip dabar...


Nusiunciau ir vieniems ir kitiems mano mintis - idomu ka atsakys :DDD

Glamonetis galima !!!

Dar apie ta pati. Per pietus valgydamas pavartinejau zurnala "Panele" :)

Ten yra tokia skiltis, kur i klausimus atsakineja kunigas (pavarde gal Kausas, bet galiu klysti). Patiko man vienas klausimas: "ar glamonejimasis yra nuodeme?". Atsakymas: "ne, nera" ;)

Taigi oficialiai visiems kam tai rupi: glamonetis galima (tik zinoma nereikia pamirsti negeisti)!

:)))

Tuneliai ir kontracepcija

Istabus dalykas vistik tas internetas :)
Skaitinejau dabar apie maisto papildus, ir, kai internete viskas taip susije netycia uztikau toki tinklapi pasivadinusi PRO VITA http://www3.vdu.lt/life/
Labai rekomenduoju :). Yra tokiu juokingu dalyku prirasyta, kad... Pvz.: http://www3.vdu.lt/life/pv/poats.htm .

Bet juokai juokais...
As zinoma nezinau, kas toks yra tas Robertas Gedvydas Skrinskas, bet kiek suprantu jis kunigas. Tai va - mano nuomone, jis budamas doras kunigas, turetu uzsiimti savo tiesiogine veikla: sielu (is)ganymu (ar kuo ten siais laikais kataliku kunigai uzsiima). Nes dabar... aisku, kad tiems zmonems, kurie tame paciame katalikiskajame realybes tunelyje kaip jis, tas tinklapis skamba gal ir itikinamai, bet zmonems, kurie siek tiek daugiau zino tomis temomis apie kurias rasoma (ar tiesiog pasizymi tokia savybe kaip sugebejimas mastyti), tai vaizdelis visai nekoks).

"Jei netikite Dievu tikekite faktais"? Na, bet juk faktais galima manipuliuot kaip patogiau ;)
Na pvz:

"Moters lytinė ląstelė kiaušialastė yra gyvybinga 12 valandų. T.y. maždaug per 30 dienų ir 30 naktų moteris yra vaisinga tik 12 val. Arba 1/60 dalį mėnesio. Todėl gali būti, kad 98% laiko moteris saugojasi bergždžiai. Tuo pačiu sargių efektyvumas yra dar mažesnis". Palikim sargiu efektyvuma kol kas ramybej. Bet... vidutiniskai menstruacinis ciklas trunka ne 30 paru, o 28 (vidutiniskai! gali but ir trumpesnis). Kiausialaste manoma islieka gyvybinga iki 24 val. Vyro sperma moters kune islieka gyvybinga vidutiniskai 3 dienas (nors 5 dienos laikoma visiskai normaliu dalyku, o gali siekt ir 8...). Dar pridekim tai, kad moters ovuliacijos neimanoma prognozuoti bei tai, kad moters kunas yra pajegus pats paankstint/pavelint ovuliacija pagal poreikius (t.y. NE samoningus moters poreikius, bet kuno poreikius gauti geresnius genus palikuonims)...
Ir staiga paaiskeja, kad kalba eina ne apie 98 proc, bet apie zymiai mazesni laiko kieki, kada "saugojamasi bergzdziai"... Dar pavyzdziu reikia?
Kita vertus - keistai atrodo argumentai apie prasta kontracepciniu priemoniu veikima :). Juk kataliku baznycia pasisako pries jas - tai jos katalikai turetu kaip tik dziaugtis, kad jos neefektyvios ;)

Ir taip toliau - pateikinejami kokie nors faktai, taciau jie pateikiami tam tikru kampu nutylint tai kas neatitinka partines linijos (oops... :) taip, kad butu patogeu ir, kad butu lengviau sumaitint neismaneliams... Galima labai daug rankiot ir komentuot, bet tikrai tingiu, nes tektu vos ne visa tinklapi perrasyt :)

Ir net nezinau, ka pasakyt pvz. apie tokius "faktus", kai moteris palieka kontraceptines tabletes tokioj vietoj, kad jos mazamete dukrele ju "prisivalgo" del ko pasekoje mirsta. Man kraupu. Ir net ne tik del paties ivykio, bet kraupu ir tai, kad ta motina vercia kalte tabletems, nors kalta tai tik ji pati...

Ir t.t. ir t.t. ir t.t.

Ai... kas masto - atsirinks. Deja mato ne visi. (O katalikybe mastyti ir neskatina)