Va velgi :)
Vakar stoviu isvaziavime is salutines gatves, noriu sukt i kaire. Gal reik pazymet, kad i kaire sukt ten kaip ir na... nelabai galima :D Bet ko nepadarysi, kad kamscius aplenkt... Sutoju graziai - t.y. taip, kad sukantys i desne turetu kur pravaziuot.
Is paskos sustoja automobilis. Ir vairuotojas is kart pradeda baisiausiai pypset, mirkset lempom (ir keiktis itariu :) ) Paliejes savo emocijas pagaliau susiproti, kad yra palikta jam pravaziuoti vietos, susigretina su manim is desnes ir kazka man rekauja per langa. Atsidarau langa. Jis:
- Per tokius gaidzius kaip tu...!!! (nelabai supratau, kas butent nutinka, bet itariu, kad kazkas blogo :) )
As jo klausiu:
- Na, ir tau geriau nuo to, kad tu cia taip nervuojies? Gyvensi tik trumpiau del nervu...
Jis zinoma neklauso... (idomu, kodel tie zmones, kai pradeda rekaut ir grumot ima kalbet taip nerisliai ir neraiskiai - nieko isvis neina suprast).
Galvoju, kaip cia pramust ta akla jo inirsi. Sakau raiskiai:
- Gyvensi DU METUS trumpiau...
Jis (zinoma vis tiek) neklauso... Dar parekauja, uzsidaro langa ir nusuka i desne, kur jam ir reikejo.
O juk galejo tiesiog nusukt i ta desne is karto, be jokiu nervu ir rekavimu... :)
2008-12-23
2008-12-12
Be magijos
Ziurejau cia kazkada praeita savaitgali "Wanted". Filmas lekstokas ir totaliai nerealistiskas, bet nepaisant to isties itikinantis ir itin smagus :) Lengvai ir maloniai ziurisi - jei kazkam tokiuose filmuose truksta filosofiniu gilumu, tai cia jau matyt jo problema - ne filmo.
Zinoma yra visisku kvailysciu (kas matosi plika akim). Ypac zinoma krenta i akis tas saudymas ivairiais vingiais, pvz. uz namo kampo ir t.t. ir pan :) As jau nieko nesakau apie ta shuvi, kuri Fox sugeba atlikt paciam gale - ne tik kad "pavaro" kulka gal 15m skersmens apskritimu, bet ta kulka dar per kruva kaukuoliu kiaurai pereina kaip per sviesta :DDD
Tik va vienos bedos is to proto - as megstu kartais mastyti ir paklaust saves klausimu. Kaip pvz.: "Ok, tai neimanoma. Bet jei tai butu imanoma, tai kaip?".
Jau ziurint filma toje scenoje, kur "herojus" mokosi sauti i taikini pakabinta ant galines kambario sienos kuri uzstoja vidury kambario kabanti kiaules skerdiena, kazka intuicija susnibzdejo...
Paskaui kai emiau mastyti paaiskejo, kad net visai ir imanoma... Ne, ne saudyti vingiais, bet pataikyt i taikini kuris uzdengtas kambario vidury kabacios skerdienos.
Jokios magijos...
Jei imsim .45 ACP kalibra, tai std sovinys ten 230 granu kulka @ 850fps (kas yra ~260m/s).
Sunku tiksliai pasakyt, kokiu greiciu juda ranka, kai jie ten "uzsukineja" tuos suvius.
Anot gugles beisbolo metikai meta kamuoliuka 45 m/s greiciau (vadinsi tokiu greiciu juda ranka pries ji paleisdama), tai is lempos galim sakyt, kad bent kokius 26m/s tie asasinai pajegia isvystyti su pistoletu (cia tiesinis greitis skersai suvio krypciai).
O toliau vektoriu sumavimas... zr. "mena". Kulka juda ne tik i prieki (suvio kryptis), bet i sona (rankos judesys). Ir per 10 m isilgai pajudetu net 1 m i sona (jei nieko nepripainiojau ;) )... Taigi apsauti "aplink" skerdiena neturetu but labai sunku... Tik sugebejimu neeiliniu "tereikia" ;)
Nemanau, kad reikia aiskint ka ten pripaisiau :)... na bet jei kam reikia - paaiskinsiu.
DNFTT !
Anekdotas.
Mokytoja:
- Petriuk, baik gert vandeni. Petriuk, pasakiau, baik gert vandeni. Petriuk, baik gert vandeni... ir isvis - atstok nuo kanalizacijos vamzdzio.
Note 2 self:
Neserk trolliu. Ir isvis su jais neprasidek.
Geriau jau padaryk lesyklele pauksciams.
Mokytoja:
- Petriuk, baik gert vandeni. Petriuk, pasakiau, baik gert vandeni. Petriuk, baik gert vandeni... ir isvis - atstok nuo kanalizacijos vamzdzio.
Note 2 self:
Neserk trolliu. Ir isvis su jais neprasidek.
Geriau jau padaryk lesyklele pauksciams.
2008-12-11
Na Landsbergis apsidziaugs...
Dabar gales eit paspjaudyt ant Vytauto Petkeviciaus kapo :)
O jei rimtai:
Amzina Atilsi.
O jei rimtai:
Amzina Atilsi.
Saldainiai?
Taigis:
VICTORVILLE — With candy sales banned on school campuses, sugar pushers are the latest trend at local schools. Backpacks are filled with Snickers and Twinkees for all sweet tooths willing to pay the price.
Prirasiau cia komentaru, bet paskui istryniau. Tie kas netingi mastyt... patys pamastys.
Gal musu brangiajai valdziai issiuntinet? Kazin, nauda butu? :)))
VICTORVILLE — With candy sales banned on school campuses, sugar pushers are the latest trend at local schools. Backpacks are filled with Snickers and Twinkees for all sweet tooths willing to pay the price.
Prirasiau cia komentaru, bet paskui istryniau. Tie kas netingi mastyt... patys pamastys.
Gal musu brangiajai valdziai issiuntinet? Kazin, nauda butu? :)))
Tu - durnas?
Vaziavau vakar ryte i darba.
Arteju prie sankryzos. Kazkaip taip nutiko, kad vakar toje konkrecioj vietoje kamscio nebuvo - ir pirmoj ir antroj eilej stovejo na gal po kokias 4-5 masinas.
Pirmoj eilej prie sankryzos arteja E39 BMW 5er'is. As atvaziuoju antra eile. Tas BMW mane pralenkes per kokius 5-7 korpusus. Kadangi jis gerokai arciau prie stovinciu automobiliu, tai jis juda leciau uz mane - t.y. as ji palaipsniui prisiveju. As stabdau. Ramiai, nestaigiai, bet taip, kad pastovia jega stabdydamas sustociau kaip tik uz to prie sankryzos mano eileje stovincio paskutinio automobilio (dar karta primenu, akd ash antroj eilej, o BMW pirmoj). Jokios dramos, nieko.
Ir staiga, man jau visai priartejus, tas BMW sugalvoja persirikiuot i mano eile, ka aisku ir padaro. As (suprantama) minu ant stabdziu, isijungia ABS'as (kas parodo, kad minta "gana" rimtai, nes asfaltas vakar buvo visiskai sausas) ir (zinoma) sustoju (per koki metra-pusantro nuo jo). Avarijos neivyko - viskas ramu. Pasvieciu jam ilgom sviesom: "reikia gi ir i uzpakalinio vaizdo veidrodeli zvilgtelt pries manevruojant". Nerekiu, nemosuoju kumsciais, nerodau faku. Ramiai.
Toliau sankryzoj uzsidega zalia ir visi (kiti) nuvaziuoja. Taciau BMW, kiek as suprantu, nusprende mane pamokyt. Taigi jis stovi, nejuda. Jis stovi, as stoviu is paskos, nes negaliu jo apvaziuot - esu per arti sustojes, kad issukt, o be to pirmoj eilej eismas (juda).
Jis stovi. As stoviu. Laukiu. Nemirksiu lempom, nepypiu, nerekiu ir nerodau faku. Laukiu.
Zalia ima mirkset, jis nuvaziuoja, as irgi nuvaziuoju, persirikiuoju i pirma juosta, ir pervaziuoju sankryza degant geltonai.
Kitas sviesoforas (kuris nuo pirmojo metru tik per 15 gal). Sustoju lygiaigreciai jam. Atsidarau langa. Jis atsidaro keleivio langa. As klausiu (nors kazkiek suirzes zinoma, del tokiu nesamoniu, bet vis tiek ramiai):
"Tu - durnas???"
Jis ten kazka nei tai burba nei tai grumoja visai nerisliai - suprast neina. As dar karta, stengdamasis labai raishkiai tarti zodzius, klausiu:
"Atsakyk: tu - durnas?"
Atsakymo nesulaukiu. Jis ten dar kazka nesuprantamai nerisliai pagromuliuoja, paskui uzsidega zalia ir jis greituoju budu pabega.
Toliau vaziuojant as ji pralenkiu gretima juosta, ziuriu i ji, bet jis ziuri stuhr nach vorne, apsimeta, kad manes nemato (ir nieko aplink irgi). Na, nemato, tai nemato, vaziuoju toliau i darba...
Ir juk as suprantu, kad jei jis butu ne grumojes, o tiesiog atsakes i mano paprasta klausima, tai atsakymas juk tikrai butu buves: "Ne". Nes juk jis tikrai yra isitikines, kad jis nedurnas. Bet tai kam tada elgtis kaip idiotui? A?
Visiems buna, kad uzlendi kazkam. Buna kad zmones ir supyksta ir pypset ima ir keiktis visaip. Bet jei tu padarei klaida, tai padarei - reikia sugebet prisipazint (sau). Nesunku pamirkset avariniu, kas tokioj situacijoj reikstu mazdaug "Atsiprasau, zinau, kad suklydau, aciu kad mane maloniai uzleidot ir neivaziavot".
Bet taigi ne - zmogus su BMW ne tik kad uzlindo taip, kad man reikejo "konkreciai" stabdyt, bet jis dar ir jauciasi be galo teisus, jei net nnusprende mane "pamokyt"...
Hmmm... Man visad keista sita hipokrize "Jei man kazkas kazka padare nelabai gero - tai jis neteisus. Bet jei as visiskai ta pati padariau jam - tai ash esu visiskai teisus".
Niekam mes taip gerai nemeluojam kaip patys sau.
Normalu?
Ne.
Iprasta?
Taip.
Arteju prie sankryzos. Kazkaip taip nutiko, kad vakar toje konkrecioj vietoje kamscio nebuvo - ir pirmoj ir antroj eilej stovejo na gal po kokias 4-5 masinas.
Pirmoj eilej prie sankryzos arteja E39 BMW 5er'is. As atvaziuoju antra eile. Tas BMW mane pralenkes per kokius 5-7 korpusus. Kadangi jis gerokai arciau prie stovinciu automobiliu, tai jis juda leciau uz mane - t.y. as ji palaipsniui prisiveju. As stabdau. Ramiai, nestaigiai, bet taip, kad pastovia jega stabdydamas sustociau kaip tik uz to prie sankryzos mano eileje stovincio paskutinio automobilio (dar karta primenu, akd ash antroj eilej, o BMW pirmoj). Jokios dramos, nieko.
Ir staiga, man jau visai priartejus, tas BMW sugalvoja persirikiuot i mano eile, ka aisku ir padaro. As (suprantama) minu ant stabdziu, isijungia ABS'as (kas parodo, kad minta "gana" rimtai, nes asfaltas vakar buvo visiskai sausas) ir (zinoma) sustoju (per koki metra-pusantro nuo jo). Avarijos neivyko - viskas ramu. Pasvieciu jam ilgom sviesom: "reikia gi ir i uzpakalinio vaizdo veidrodeli zvilgtelt pries manevruojant". Nerekiu, nemosuoju kumsciais, nerodau faku. Ramiai.
Toliau sankryzoj uzsidega zalia ir visi (kiti) nuvaziuoja. Taciau BMW, kiek as suprantu, nusprende mane pamokyt. Taigi jis stovi, nejuda. Jis stovi, as stoviu is paskos, nes negaliu jo apvaziuot - esu per arti sustojes, kad issukt, o be to pirmoj eilej eismas (juda).
Jis stovi. As stoviu. Laukiu. Nemirksiu lempom, nepypiu, nerekiu ir nerodau faku. Laukiu.
Zalia ima mirkset, jis nuvaziuoja, as irgi nuvaziuoju, persirikiuoju i pirma juosta, ir pervaziuoju sankryza degant geltonai.
Kitas sviesoforas (kuris nuo pirmojo metru tik per 15 gal). Sustoju lygiaigreciai jam. Atsidarau langa. Jis atsidaro keleivio langa. As klausiu (nors kazkiek suirzes zinoma, del tokiu nesamoniu, bet vis tiek ramiai):
"Tu - durnas???"
Jis ten kazka nei tai burba nei tai grumoja visai nerisliai - suprast neina. As dar karta, stengdamasis labai raishkiai tarti zodzius, klausiu:
"Atsakyk: tu - durnas?"
Atsakymo nesulaukiu. Jis ten dar kazka nesuprantamai nerisliai pagromuliuoja, paskui uzsidega zalia ir jis greituoju budu pabega.
Toliau vaziuojant as ji pralenkiu gretima juosta, ziuriu i ji, bet jis ziuri stuhr nach vorne, apsimeta, kad manes nemato (ir nieko aplink irgi). Na, nemato, tai nemato, vaziuoju toliau i darba...
Ir juk as suprantu, kad jei jis butu ne grumojes, o tiesiog atsakes i mano paprasta klausima, tai atsakymas juk tikrai butu buves: "Ne". Nes juk jis tikrai yra isitikines, kad jis nedurnas. Bet tai kam tada elgtis kaip idiotui? A?
Visiems buna, kad uzlendi kazkam. Buna kad zmones ir supyksta ir pypset ima ir keiktis visaip. Bet jei tu padarei klaida, tai padarei - reikia sugebet prisipazint (sau). Nesunku pamirkset avariniu, kas tokioj situacijoj reikstu mazdaug "Atsiprasau, zinau, kad suklydau, aciu kad mane maloniai uzleidot ir neivaziavot".
Bet taigi ne - zmogus su BMW ne tik kad uzlindo taip, kad man reikejo "konkreciai" stabdyt, bet jis dar ir jauciasi be galo teisus, jei net nnusprende mane "pamokyt"...
Hmmm... Man visad keista sita hipokrize "Jei man kazkas kazka padare nelabai gero - tai jis neteisus. Bet jei as visiskai ta pati padariau jam - tai ash esu visiskai teisus".
Niekam mes taip gerai nemeluojam kaip patys sau.
Normalu?
Ne.
Iprasta?
Taip.
2008-12-09
2008-12-08
Lemputes
Va, prasau tau. Dar vienas smugis komunistams. Iljiciaus lempute ES nusprende pasalint is gamybos bei prekybos. Iki (berods) 2012 m. ju jau netures buti gaminama - liks dienos sviesos arba LED'ai (na, gal dar HID'ai buitiniai?)...
Panasu, kad kol yra reikia uzsipirkt ju koki simta ir uzkast is zeme metu simtui :)
Velgi... progresas per draudimus?
Panasu, kad kol yra reikia uzsipirkt ju koki simta ir uzkast is zeme metu simtui :)
Velgi... progresas per draudimus?
Resypseneles
Is pradziu norejau parasyti komentara apie sypseneles kaciu lopsiams. Bet paskui nusprendziau, kad tai gausis gana ilgas postas...
Taigi: Apie sypseneles ir juokus rimtu veidu.
As beveik netgi buciau linkes sutikt su tuo ka ponas raso... o bet taciau... kaip visada yra keletas bet :)
Gal kazkokiais punkteliais:
1. Taip, zodziais (paciais simboliais) perduodama mazesnioji dalis informacijos. BET. Viena, tai: zodziais perduodama informacijos dalis yra esmine (vadinkim pvz. bazine informacija - jei jos atsisakom vien is likusiu procentu mums jokios naudos). Visa kita yra tik tos bazines informacijos korekcijos. Antra: ne visa likusi dalis yra perduodama tik "kuno kalba". Yra kruva informacijos perduodama budais tiesiogiai susijusiais su zodziais. Kaip pvz. skyrimas intonacija. Informacijos perdavimas sakinyje zodziu seka . Arba seka zodziu sakinyje. Sintakse... zodziu iskraipimu, etc etc etc.
Isties bent jau mano kuklia nuomone atsizvelgiant i ta fakta, kad dauguma zmoniu isties nifiga nemoka skaityti kuno kalbos (daro tai nesamoningai labai rudimentiskai), tai ta pacia jau "kuno kalba" grieztai imant ne tiek ir daug tos informacijos perduodama. Didzioji dalis jos "kabo" ant tu paciu zodziu.
2. Ir is to isplaukia kitas dalykas, kur as nesutinku: tai pono izvelgiamas milziniskas skirtumas tarp kalbejimo ir rasymo. Taip, rasant zinoma reikia tiksliau rinkti zodzius, ir taip, rasant perduodamas informacijos kiekis zymiai mazenis, bet tai ir tik tiek, - jokio kazkokio superskirtumo tarp kalbejimo ir rasymo nera.
Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas.
Analogiskai yra ir su juokais - zmones ir zodziu juokaudami perjungia savo kuno kalba taip, kad ji siustu signala "as kalbu rimtai", t.y. "nededa" jokiu sypseneliu. Paprastai jumoras ir buna butent tame, kad kalbama visiskai rimtai, o is tiesu tai yra nerimta. Siaip as uz sypseneles, pats jas daznai naudoju. Bet yra situaciju, kurios ir zodziu tariamos rimtu veidu, ir rasant jokiu sypseneliu nereikalauja (ir tai ne tik juokai, bet ir ironija, pasaipa etc).
Sakai reikalingas kontekstas? Galbut. Bet daugumoj atveju kontekstas jau yra musu galvose. Jo nebutina issamiai isdestyti salia:
- Ka daro moteris po sekso?
- Trukdo!
Negi isties reikia destyti konteksta arba paisyti kruvas sypseneliu, kad perduoti sita juoka?
Jumoro jausmas dalykas matyt individualus, bet ne iki tokio gi lygio kaip bandai parodyt. Juolab beje, kad tamstos aptariamam atvejuje kontekstas buvo - tai paties tamstos klausimas :) (Ten tam pokalbyje tai man isvis keista, kaip tu ten kazka tokio izvelgi mano atsakymuose, kai as tiesiog permusu kamuoli atgal i tavo korto puse - pats ne karto neservuoju)
3. Jei gali nejuokaut - nejuokauk? Cia religine dogma?
Imho cia patarimas nesveikai perdetai rimtiems dedems :)
Man atrodo daug geresnis butu: jei gali juokauti - juokauk. Beda gal tik ta, kad tai ne visada gaunasi. Ar taip?
4. Ir pabaigai... dar vienas niuansas, kuriuo man daznai nepatinka sypseneles.
Tai kad dabar tapo madinga uz ju sleptis. Zmones mano, kad jiems visai nebutina galvoti, ka jie raso (ir kontroliuoti leksikos), jei tik pabaigoje prideda sypseneliu kruva. Kaip pvz:
- Tu gi bl* debilas! :DDDD P*daras nedap*stas!!! :))))
Kaip suprantui, cia jau "tipo" viskas ok. Jokio izeidimo tokiam pasisakyme kaip ir nera. Cia jis "tik pajuokavo"...
Vat jei butu parasyta be sypseneliu, juk visai kitas reikalas butu?
Apibendrinant: Sypseneles yra gerai, kai laiku ir vietoj. Kai kada jos nereikalingos.
Tai matyt ir tiek. Netgi tikiuosi, kad visi sutiks :)
Taigi: Apie sypseneles ir juokus rimtu veidu.
As beveik netgi buciau linkes sutikt su tuo ka ponas raso... o bet taciau... kaip visada yra keletas bet :)
Gal kazkokiais punkteliais:
1. Taip, zodziais (paciais simboliais) perduodama mazesnioji dalis informacijos. BET. Viena, tai: zodziais perduodama informacijos dalis yra esmine (vadinkim pvz. bazine informacija - jei jos atsisakom vien is likusiu procentu mums jokios naudos). Visa kita yra tik tos bazines informacijos korekcijos. Antra: ne visa likusi dalis yra perduodama tik "kuno kalba". Yra kruva informacijos perduodama budais tiesiogiai susijusiais su zodziais. Kaip pvz. skyrimas intonacija. Informacijos perdavimas sakinyje zodziu seka . Arba seka zodziu sakinyje. Sintakse... zodziu iskraipimu, etc etc etc.
Isties bent jau mano kuklia nuomone atsizvelgiant i ta fakta, kad dauguma zmoniu isties nifiga nemoka skaityti kuno kalbos (daro tai nesamoningai labai rudimentiskai), tai ta pacia jau "kuno kalba" grieztai imant ne tiek ir daug tos informacijos perduodama. Didzioji dalis jos "kabo" ant tu paciu zodziu.
2. Ir is to isplaukia kitas dalykas, kur as nesutinku: tai pono izvelgiamas milziniskas skirtumas tarp kalbejimo ir rasymo. Taip, rasant zinoma reikia tiksliau rinkti zodzius, ir taip, rasant perduodamas informacijos kiekis zymiai mazenis, bet tai ir tik tiek, - jokio kazkokio superskirtumo tarp kalbejimo ir rasymo nera.
Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas.
Analogiskai yra ir su juokais - zmones ir zodziu juokaudami perjungia savo kuno kalba taip, kad ji siustu signala "as kalbu rimtai", t.y. "nededa" jokiu sypseneliu. Paprastai jumoras ir buna butent tame, kad kalbama visiskai rimtai, o is tiesu tai yra nerimta. Siaip as uz sypseneles, pats jas daznai naudoju. Bet yra situaciju, kurios ir zodziu tariamos rimtu veidu, ir rasant jokiu sypseneliu nereikalauja (ir tai ne tik juokai, bet ir ironija, pasaipa etc).
Sakai reikalingas kontekstas? Galbut. Bet daugumoj atveju kontekstas jau yra musu galvose. Jo nebutina issamiai isdestyti salia:
- Ka daro moteris po sekso?
- Trukdo!
Negi isties reikia destyti konteksta arba paisyti kruvas sypseneliu, kad perduoti sita juoka?
Jumoro jausmas dalykas matyt individualus, bet ne iki tokio gi lygio kaip bandai parodyt. Juolab beje, kad tamstos aptariamam atvejuje kontekstas buvo - tai paties tamstos klausimas :) (Ten tam pokalbyje tai man isvis keista, kaip tu ten kazka tokio izvelgi mano atsakymuose, kai as tiesiog permusu kamuoli atgal i tavo korto puse - pats ne karto neservuoju)
3. Jei gali nejuokaut - nejuokauk? Cia religine dogma?
Imho cia patarimas nesveikai perdetai rimtiems dedems :)
Man atrodo daug geresnis butu: jei gali juokauti - juokauk. Beda gal tik ta, kad tai ne visada gaunasi. Ar taip?
4. Ir pabaigai... dar vienas niuansas, kuriuo man daznai nepatinka sypseneles.
Tai kad dabar tapo madinga uz ju sleptis. Zmones mano, kad jiems visai nebutina galvoti, ka jie raso (ir kontroliuoti leksikos), jei tik pabaigoje prideda sypseneliu kruva. Kaip pvz:
- Tu gi bl* debilas! :DDDD P*daras nedap*stas!!! :))))
Kaip suprantui, cia jau "tipo" viskas ok. Jokio izeidimo tokiam pasisakyme kaip ir nera. Cia jis "tik pajuokavo"...
Vat jei butu parasyta be sypseneliu, juk visai kitas reikalas butu?
Apibendrinant: Sypseneles yra gerai, kai laiku ir vietoj. Kai kada jos nereikalingos.
Tai matyt ir tiek. Netgi tikiuosi, kad visi sutiks :)
C'mon!
Na kiek gi galima?!? Jau rasiau apie tai kazkada, bet is ties: na-kiek-gi-ga-li-ma????
Vakar vel kazkokia netycia isijungiau laida "atseit automobilistams" (net nezinau, per kuria TV ir kokia tai laida - visos tos lietuviskos man vienodos (= vienodai prastos)).
Ir vel eiliniai nusisnekejimai apie tai moterys ar vyrai geresni vairuotojai... Isties: na kiek gi galima?
As nemegstu disktriminacijos. As labai nemegstu bet kokio plauko sovinistu, taigi is seksistu. Ypac nemegstu seksistu, kurie dar ir yra hipokritai.
Na bet isties... kiek gi galima tu paciu nesamoniu. Vyrai ir moterys yra lygus, bet jie nera vienodi.
Moterys, jei imtumem kaip kategorija (visuma) yra "prastesnes vairuotojos" (sunkiai kvalifikuojama savoka zinoma) nei vyrai. Taip tiesiog yra. Tai JOKS seksizmas. Sitas teisinys yra mazdaug taip pat teisingas, kaip teiginys, kad "moterys yra geresnes motinos nei vyrai". Tame nera nieko diskriminacisko - tai tiesiog faktu konstatavimas. Jeigu mes kalbam apie vyrus ir moteris kaip kategorijas (imtis) bet ne apie konkrecius asmenis.
Per mineta laida vel eilini karta istrauke tuos pacius "argumentus".
Pirma. Moterys padaro x kartu maziau avariju nei vyrai.
Ok, tas matyt tiesa. Bet. Moteru vairuotoju yra maziau nei vyru. Reikia matyt skaiciuot ne tik (ir ne tiek) skaiciu asmenu vairuojanciu automobilius, bet realiai ju nuvaziuot laika/kelia. Ir cia palyginimas butu milziniskai skirtingas. Nekalbant apie tai, kad moterys labai labai labai labai retai vairuoja furas (pvz), sunkvezimius etc. tai dargi kai masinoje vaziuoja dviese - vyras ir moteris, - daugumoj atveju vairuos vyras.
Del to statistiniai duomenys, kurie rodo, kad moterys padaro maziau avariju negali buti niekaip grieztai logiskai interpretuoti, siekiant nusprest, kas "geriau vairuoja" (pabreziu: as nesakau taip pat ir to, kad vadovaujantis ta statistika galima sakyt, kad vyrai vairuoja geriau). Ziurint lanksciai tikimybiskai tiketina, kad galbut "geriau atrodytu" vyrai...
Antra. Isvis. Labai abejotina, ar avariju skaicius gali buti vertinamas, kaip pagrindinis kriterijus stengiantis ivertint "vairavimo geruma". Zmogus, kuris vaziuoja perdetai atsargiai/letai/etc pats gal niekada i avarija nepaklius, bet kas is to, jeigo jo deka aplink vyks avarijos (kurias darys visi tie, kurie stengsis ji apvaziuot). Ar jis "geras vairuotojas"?
Trecia. Juta Kleinschmidt.
Taip, ji labai gera vairuotoja ir taip, dauguma vyru vairuotoju jai nusileidzia. Na ir ka? Jos pavyzdys, juk ir parodo, tai kaip tik tai, kad ji yra isimtis - labai gera vairuotoja moteris tarp gerokai didesnio kiekio labai geru vairuotoju vyru. Galima dar best pirstu i Danica ar Michele Mouton bet sie pavyzdziai tik iliustruoja vis ta pati aptariama fakta...
Ketvirta. Ar atskirai paimta moteris gali buti tokia pat gera (arba dar geresne) vairuotoja nei vyras. Neabejotinai!!! (priesingas teigimas yra seksistiskas, jei ka). Taciau faktas tas, kad daugumai moteru nei automobiliai nei vairavimas nera pakankamai idomus, kad jos savo igudzius tobulintu.
Tas juk paprasta.
Visai mazam vaikui berniukui daug idomiau zaist su masinelem nei su lelem. Kodel? As nezinau. Gal tas igimta, o gal socialinis programavimas nuo pat gimimo jau yra diegiamas, kad vos pradejes zaisti jis koncentruojasi i "objektus", o ne "subjektus" kaip mergaites. Isties nezinau kodel - taciau taip yra.
Jau nekalbant apie ta orientavimosi erdvej "smulkmena" ,kuria vyras suvokia kaip neatsiejama savo vyriskumo dali (ir moterys niekaip negali suprasti, kodel gi reikia sukti rastus vietoj to, kad sustojus ir tiesiog paklausus pas praeivi kelio? :) ). Cia gi ne issidirbinejimas - jau kazkada minejau, kad mokslinku atlikti mazu vaiku testai parode, kad berniukai geriau orientuojasi aplinkoj ir geriau suvokia trimacius objektus nei mergaites. Kodel? Ka ash zinau. Bet taip yra.
Cia velgi pasikartosiu: as neteigiu, kad moteris negali ismokti kazkotais (tas butu idiotiska seksistiska), bet tiesiog joms tas (kazkodel) (dazniausiai) neidomu. Ir tiek.
Del to vyrai yra "geresni vairuotojai" (velgi - sunkiai kvalifikuojama savoka). Tai ne seksizmas. Tai faktines situacijos konstatavimas.
(Beda gal tik ta, kad idiotai seksistai ima sita teigini kaip pagrindima savi idiotiskiems (matyt kartojuosi) seksistiskiems teiginiams, kad vyrai visom imanomom prasmem "geresni" uz moteris :/ )
Vakar vel kazkokia netycia isijungiau laida "atseit automobilistams" (net nezinau, per kuria TV ir kokia tai laida - visos tos lietuviskos man vienodos (= vienodai prastos)).
Ir vel eiliniai nusisnekejimai apie tai moterys ar vyrai geresni vairuotojai... Isties: na kiek gi galima?
As nemegstu disktriminacijos. As labai nemegstu bet kokio plauko sovinistu, taigi is seksistu. Ypac nemegstu seksistu, kurie dar ir yra hipokritai.
Na bet isties... kiek gi galima tu paciu nesamoniu. Vyrai ir moterys yra lygus, bet jie nera vienodi.
Moterys, jei imtumem kaip kategorija (visuma) yra "prastesnes vairuotojos" (sunkiai kvalifikuojama savoka zinoma) nei vyrai. Taip tiesiog yra. Tai JOKS seksizmas. Sitas teisinys yra mazdaug taip pat teisingas, kaip teiginys, kad "moterys yra geresnes motinos nei vyrai". Tame nera nieko diskriminacisko - tai tiesiog faktu konstatavimas. Jeigu mes kalbam apie vyrus ir moteris kaip kategorijas (imtis) bet ne apie konkrecius asmenis.
Per mineta laida vel eilini karta istrauke tuos pacius "argumentus".
Pirma. Moterys padaro x kartu maziau avariju nei vyrai.
Ok, tas matyt tiesa. Bet. Moteru vairuotoju yra maziau nei vyru. Reikia matyt skaiciuot ne tik (ir ne tiek) skaiciu asmenu vairuojanciu automobilius, bet realiai ju nuvaziuot laika/kelia. Ir cia palyginimas butu milziniskai skirtingas. Nekalbant apie tai, kad moterys labai labai labai labai retai vairuoja furas (pvz), sunkvezimius etc. tai dargi kai masinoje vaziuoja dviese - vyras ir moteris, - daugumoj atveju vairuos vyras.
Del to statistiniai duomenys, kurie rodo, kad moterys padaro maziau avariju negali buti niekaip grieztai logiskai interpretuoti, siekiant nusprest, kas "geriau vairuoja" (pabreziu: as nesakau taip pat ir to, kad vadovaujantis ta statistika galima sakyt, kad vyrai vairuoja geriau). Ziurint lanksciai tikimybiskai tiketina, kad galbut "geriau atrodytu" vyrai...
Antra. Isvis. Labai abejotina, ar avariju skaicius gali buti vertinamas, kaip pagrindinis kriterijus stengiantis ivertint "vairavimo geruma". Zmogus, kuris vaziuoja perdetai atsargiai/letai/etc pats gal niekada i avarija nepaklius, bet kas is to, jeigo jo deka aplink vyks avarijos (kurias darys visi tie, kurie stengsis ji apvaziuot). Ar jis "geras vairuotojas"?
Trecia. Juta Kleinschmidt.
Taip, ji labai gera vairuotoja ir taip, dauguma vyru vairuotoju jai nusileidzia. Na ir ka? Jos pavyzdys, juk ir parodo, tai kaip tik tai, kad ji yra isimtis - labai gera vairuotoja moteris tarp gerokai didesnio kiekio labai geru vairuotoju vyru. Galima dar best pirstu i Danica ar Michele Mouton bet sie pavyzdziai tik iliustruoja vis ta pati aptariama fakta...
Ketvirta. Ar atskirai paimta moteris gali buti tokia pat gera (arba dar geresne) vairuotoja nei vyras. Neabejotinai!!! (priesingas teigimas yra seksistiskas, jei ka). Taciau faktas tas, kad daugumai moteru nei automobiliai nei vairavimas nera pakankamai idomus, kad jos savo igudzius tobulintu.
Tas juk paprasta.
Visai mazam vaikui berniukui daug idomiau zaist su masinelem nei su lelem. Kodel? As nezinau. Gal tas igimta, o gal socialinis programavimas nuo pat gimimo jau yra diegiamas, kad vos pradejes zaisti jis koncentruojasi i "objektus", o ne "subjektus" kaip mergaites. Isties nezinau kodel - taciau taip yra.
Jau nekalbant apie ta orientavimosi erdvej "smulkmena" ,kuria vyras suvokia kaip neatsiejama savo vyriskumo dali (ir moterys niekaip negali suprasti, kodel gi reikia sukti rastus vietoj to, kad sustojus ir tiesiog paklausus pas praeivi kelio? :) ). Cia gi ne issidirbinejimas - jau kazkada minejau, kad mokslinku atlikti mazu vaiku testai parode, kad berniukai geriau orientuojasi aplinkoj ir geriau suvokia trimacius objektus nei mergaites. Kodel? Ka ash zinau. Bet taip yra.
Cia velgi pasikartosiu: as neteigiu, kad moteris negali ismokti kazkotais (tas butu idiotiska seksistiska), bet tiesiog joms tas (kazkodel) (dazniausiai) neidomu. Ir tiek.
Del to vyrai yra "geresni vairuotojai" (velgi - sunkiai kvalifikuojama savoka). Tai ne seksizmas. Tai faktines situacijos konstatavimas.
(Beda gal tik ta, kad idiotai seksistai ima sita teigini kaip pagrindima savi idiotiskiems (matyt kartojuosi) seksistiskiems teiginiams, kad vyrai visom imanomom prasmem "geresni" uz moteris :/ )
Anoks cia jubiliejus zinoma...
...taciau berods kaip tik siandien mano blogui sukanka 2 metai.
Tiesa is pradziu jis nebuvo LTSR .LT - tiesiog boostbrothers pagal mano gmailo accounta. Pavadinimas atsirado praejus daugiau nei pusmeciui kai emiau galvoti, kokiu cia trumpu adresu viska iforminus. Ir palaipsniui issikritalizavo ilgai brendus mintis, kad niekur mes nuo tos LTSR taip ir nepabegom. Jei ieskoti paraleliu ju gaunasi perdaug, kad tai laikyti atsitiktinumu... o ir skirtumu matyt gerokai maziau nei panasumu, jei ziuretume ne i "ipakavima", o i esme. Del to ir LTSR.LT (LTSR + LT = LTSR.LT).
SOI (zr. pirmaji posta) sakiau, kad rasysiu todel, kad uzknisa kvailystes. Tai ir yra - rasau, tada kai labiausiai uzknisa visokios nesamones. Na, isties tai matyt ne visada, nes musu pasaulyje tiek neiprasta naudotis galva (tik niekaip negaliu suprast kodel), kad jei aprasineciau visas kvailystes ir nesamones kurias matau aplink, tai matyt neatsitraukciau nuo kompo.
Pradzioj sita bloga zinanciu/skaitanciu gal buvo tik pora... dabar jau daugiau, bet vis tiek jis nera itin populiarus... Ka as siaip jau matyt vertinu kaip privaluma. As ji rasiau ir vis dar rasau daugiausia sau, net jei kai kuriuose postuose kreipiuosi i isivaizduojama pashnekova. Ir as vis dar nemanau (kas mane pastoviai stebina kituose blogeriuose :) ), kad cia kazkoks aukso lobynas ar isminties deimantu gysla :)
Nepaisant to siemet pirmakart pakliuvau i ziniasklaida. Nesvarbu, kad visai ne i tema, kad as visai ten niekuo detas ir kad pakliuvau tik ypatingo zurnalisto nekompetentingumo deka... bet juk pakliuvau!!! :DDDDDDDDDDD
Zadejau rasyt apie tai kas mane domina. Dabar pazvelgus i tuos du metus matosi, kad daugiausia rasau matyt apie politika (nuo jos niekaip pabegt neina), nuo jos nedaug atsilieka religija ir teise, paskui automobiliai ir paskutinej vietoj ginklai. Dar zinoma kartais parasau kokius paplepsejimus pvz apie Delano :). Na, o apie hipnoze ir zmoniu santykius nerasau isvis. Kodel? Sunku tiksliai suformuluot. Gal todel, kad tai temos pakankamai subtilios... Jeu kitom temom, kuriom parasau, kiekvienas jauciasi ekspertas. Bet parasyk tu zmogui, kaip jo smegenys veikia ir kaip jo santykiai su kitais zmonem formuojasi... juk jis viska pats geriau zino :)))
Statistiskai paziurejus, jau dabar galima but tikram, kad 2008 busiu parases dvigubai daugiau irasu nei 2007. Atvirai sakant tikrai tikiuosi, kad si progresija NEisliks. Atsizvelgiant i mano pradini tiksla rasyti po 2 postus i savaite manau, kad 2-3/sav jau tikrai yra pakankama.
Kiek nuostabu gal tai, kad matyt daugiausia komentaru susilauke tema apie skaitomas knygas (!). Nors nuo jos nekazinka atsilieka kazkokiostais ten temos apie diskriminacija (kas musu vargshu homofobu pilnoj valstybej juk nestebina. Ane? :) )
Kas cia dar? O daugiau lyg ir nieko. Gyvenimas Lietuvoj perdaug nepakito. Prasidejo krize, praejo rinkimai... Bet viskas kaip ejo taip ir eina ta pacia vaga. Taigi galima tiketis, kad ir toliau turesiu apie ka rasyt :)
Jei tik noro bus.
Linkejimai tiems kas skaito :).
Tiesa is pradziu jis nebuvo LTSR .LT - tiesiog boostbrothers pagal mano gmailo accounta. Pavadinimas atsirado praejus daugiau nei pusmeciui kai emiau galvoti, kokiu cia trumpu adresu viska iforminus. Ir palaipsniui issikritalizavo ilgai brendus mintis, kad niekur mes nuo tos LTSR taip ir nepabegom. Jei ieskoti paraleliu ju gaunasi perdaug, kad tai laikyti atsitiktinumu... o ir skirtumu matyt gerokai maziau nei panasumu, jei ziuretume ne i "ipakavima", o i esme. Del to ir LTSR.LT (LTSR + LT = LTSR.LT).
SOI (zr. pirmaji posta) sakiau, kad rasysiu todel, kad uzknisa kvailystes. Tai ir yra - rasau, tada kai labiausiai uzknisa visokios nesamones. Na, isties tai matyt ne visada, nes musu pasaulyje tiek neiprasta naudotis galva (tik niekaip negaliu suprast kodel), kad jei aprasineciau visas kvailystes ir nesamones kurias matau aplink, tai matyt neatsitraukciau nuo kompo.
Pradzioj sita bloga zinanciu/skaitanciu gal buvo tik pora... dabar jau daugiau, bet vis tiek jis nera itin populiarus... Ka as siaip jau matyt vertinu kaip privaluma. As ji rasiau ir vis dar rasau daugiausia sau, net jei kai kuriuose postuose kreipiuosi i isivaizduojama pashnekova. Ir as vis dar nemanau (kas mane pastoviai stebina kituose blogeriuose :) ), kad cia kazkoks aukso lobynas ar isminties deimantu gysla :)
Nepaisant to siemet pirmakart pakliuvau i ziniasklaida. Nesvarbu, kad visai ne i tema, kad as visai ten niekuo detas ir kad pakliuvau tik ypatingo zurnalisto nekompetentingumo deka... bet juk pakliuvau!!! :DDDDDDDDDDD
Zadejau rasyt apie tai kas mane domina. Dabar pazvelgus i tuos du metus matosi, kad daugiausia rasau matyt apie politika (nuo jos niekaip pabegt neina), nuo jos nedaug atsilieka religija ir teise, paskui automobiliai ir paskutinej vietoj ginklai. Dar zinoma kartais parasau kokius paplepsejimus pvz apie Delano :). Na, o apie hipnoze ir zmoniu santykius nerasau isvis. Kodel? Sunku tiksliai suformuluot. Gal todel, kad tai temos pakankamai subtilios... Jeu kitom temom, kuriom parasau, kiekvienas jauciasi ekspertas. Bet parasyk tu zmogui, kaip jo smegenys veikia ir kaip jo santykiai su kitais zmonem formuojasi... juk jis viska pats geriau zino :)))
Statistiskai paziurejus, jau dabar galima but tikram, kad 2008 busiu parases dvigubai daugiau irasu nei 2007. Atvirai sakant tikrai tikiuosi, kad si progresija NEisliks. Atsizvelgiant i mano pradini tiksla rasyti po 2 postus i savaite manau, kad 2-3/sav jau tikrai yra pakankama.
Kiek nuostabu gal tai, kad matyt daugiausia komentaru susilauke tema apie skaitomas knygas (!). Nors nuo jos nekazinka atsilieka kazkokiostais ten temos apie diskriminacija (kas musu vargshu homofobu pilnoj valstybej juk nestebina. Ane? :) )
Kas cia dar? O daugiau lyg ir nieko. Gyvenimas Lietuvoj perdaug nepakito. Prasidejo krize, praejo rinkimai... Bet viskas kaip ejo taip ir eina ta pacia vaga. Taigi galima tiketis, kad ir toliau turesiu apie ka rasyt :)
Jei tik noro bus.
Linkejimai tiems kas skaito :).
2008-12-03
Signatarai sakot? :)
Nei man gaila tu rentu signatarams nei ka. Nebutu gaila jei jie ten gautu ir 10kLt i menesi. Nepaisant netgi to, kad jie perdetai susireiksmina: "um, chest' i sovest' nashei epohi".
Ir tikrai nemanau, kaip megstama teigt kad jie niekuo nerizikavo ar rizikavo maziau nei buve prie parlamento ar TV boksto. Tereikia paziuret, kas nutiko musu prieskarines respublikos auksciausiems politikams. Su retom isimtim jie arba pabego i vakarus, arba buvo gailestingos tarybu valdzios numarinti.
Man tik va vienas dalykas idomus: paciu signataru signatariskumas :)
Zodis lyg ir reikstu, kad signataras yra tas, kuris kazkatai pasirashe. Tarsi aisku.
Ziurekim toliau: ar bet kas, kas pasirase kurioje nors dokumento vietoj yra jo signataras?
Kaip pvz. tarkim paziurekim i Vyriausybes nutarima. Pagal istatymus ji pasiraso (taigi jo "signatarais" yra) Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ok?
Bet pagal Vyriausybes darbo reglamenta, ji (t.y. Vyriausybes nutarimo dokumento originala) "vizuoja" (kas reiskia ne ka kita, kaip "pasiraso") visa eile ivairiu valstybes tarnautoju (ministerijos teisininkas, Vyriausybes teisininksi, Vyriausybes kancleris, o priklausomai nuo konkretaus nutarimo dar ir kiti...). Ar jie visi gali buti laikomi signatarais? Abejoju, ar kas nors gincytusi, kad negali. Ir cia reikia pabrezti, kad auksciau minimu asmenu teise/pareiga "vizuoti" yra itvirtinta teises aktu.
Dabar pazvelkim i situacija su gerbiamaisiais signatarais.
Pagal galiojusius istatymus kovo 11-osios akta turejo pasirasyti du asmenys: Auksciausiosios Tarybos pirmininkas, bei AT sekretorius (jei dar teisingai pamenu). Taigi kovo 11-osios akto signatarais yra tik 2 asmenys: V.Landsbergis ir L.Sabutis. Teises aktai nenumate nei teises nei pareigos ant to akto originalo pasirasineti kokiems nors kitiems AT deputatams (t.y. skirtingai netgi negu auksciau aptartame Vyriausybes nutarimo pavyzdyje valstybes tarnautojai).
Tenka konstatuoti, kad visi kiti, kurie priraite parasu ant to lapo nera signatarai. Jokie :)
Kitas idomuma kelias aspektas yra klausimas, jei jau taip, tai kodel signatarais nera laikomi asmenys kurie nepasirase ant to lapo? Lyg ir nebutu klausimo - nepasirase reiskia nebalsavo "uz", kas dar neaisku?
Paziurim detaliau. Is tuometiniu AT deputatu balsavime:
susilaike: Akanovichius, Jankelevicius, Maceikianecas, Peshko, Suboch, Tomashevicius;
nedalyvavo: Kashauskas, Medvedevas, Stakvilevicius;
priesh nebuvo.
Jie visi neitraukti i signataru nomenklatura.
Parlamentu specifika pasaulyje (ir Lietuvoje) ta, kad ju priimti teises aktai laikomi priimtais parlamento kaip (ypatingo) organo, bet ne isimtinai tu parlamentaru, kurie balsavo uz (del to visad naiviai juokingai skamba seimanariu pasiteisinimai, kad jie nebalsavo uz viena ar kita istatyma :) ).
Susilaikiusiu AT deputatu pozicija jau seniai yra paaiskinta (dar pries balsavima): jie susilaike del to, kad atstovavo tautines mazumas ir ju nuomone (nepaisant to, teisinga ji mums atrodo, ar ne) savo lietuviu tautos apsisprendimo teise turejo igyvendinti patys lietuviai (mazumele supainiojo tautiskuma su tauta, bet ne visi gi teisininkai tarptautininkai :) ). Tai, kad jie nebalsavo "pries" manau aiskiai pasako ju pozicija.
Del tu, kurie isvis nedalyvavo... ir ko man atrodo, kad jei tik jie butu "dalyvave", jie tikrai "butu balsave" "uz" ("oficialios" nuorodos: 1 2)
Kodel tada visi AT deputatai nera signatarai???
Taigi... apmastymui...
Ir tikrai nemanau, kaip megstama teigt kad jie niekuo nerizikavo ar rizikavo maziau nei buve prie parlamento ar TV boksto. Tereikia paziuret, kas nutiko musu prieskarines respublikos auksciausiems politikams. Su retom isimtim jie arba pabego i vakarus, arba buvo gailestingos tarybu valdzios numarinti.
Man tik va vienas dalykas idomus: paciu signataru signatariskumas :)
Zodis lyg ir reikstu, kad signataras yra tas, kuris kazkatai pasirashe. Tarsi aisku.
Ziurekim toliau: ar bet kas, kas pasirase kurioje nors dokumento vietoj yra jo signataras?
Kaip pvz. tarkim paziurekim i Vyriausybes nutarima. Pagal istatymus ji pasiraso (taigi jo "signatarais" yra) Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ok?
Bet pagal Vyriausybes darbo reglamenta, ji (t.y. Vyriausybes nutarimo dokumento originala) "vizuoja" (kas reiskia ne ka kita, kaip "pasiraso") visa eile ivairiu valstybes tarnautoju (ministerijos teisininkas, Vyriausybes teisininksi, Vyriausybes kancleris, o priklausomai nuo konkretaus nutarimo dar ir kiti...). Ar jie visi gali buti laikomi signatarais? Abejoju, ar kas nors gincytusi, kad negali. Ir cia reikia pabrezti, kad auksciau minimu asmenu teise/pareiga "vizuoti" yra itvirtinta teises aktu.
Dabar pazvelkim i situacija su gerbiamaisiais signatarais.
Pagal galiojusius istatymus kovo 11-osios akta turejo pasirasyti du asmenys: Auksciausiosios Tarybos pirmininkas, bei AT sekretorius (jei dar teisingai pamenu). Taigi kovo 11-osios akto signatarais yra tik 2 asmenys: V.Landsbergis ir L.Sabutis. Teises aktai nenumate nei teises nei pareigos ant to akto originalo pasirasineti kokiems nors kitiems AT deputatams (t.y. skirtingai netgi negu auksciau aptartame Vyriausybes nutarimo pavyzdyje valstybes tarnautojai).
Tenka konstatuoti, kad visi kiti, kurie priraite parasu ant to lapo nera signatarai. Jokie :)
Kitas idomuma kelias aspektas yra klausimas, jei jau taip, tai kodel signatarais nera laikomi asmenys kurie nepasirase ant to lapo? Lyg ir nebutu klausimo - nepasirase reiskia nebalsavo "uz", kas dar neaisku?
Paziurim detaliau. Is tuometiniu AT deputatu balsavime:
susilaike: Akanovichius, Jankelevicius, Maceikianecas, Peshko, Suboch, Tomashevicius;
nedalyvavo: Kashauskas, Medvedevas, Stakvilevicius;
priesh nebuvo.
Jie visi neitraukti i signataru nomenklatura.
Parlamentu specifika pasaulyje (ir Lietuvoje) ta, kad ju priimti teises aktai laikomi priimtais parlamento kaip (ypatingo) organo, bet ne isimtinai tu parlamentaru, kurie balsavo uz (del to visad naiviai juokingai skamba seimanariu pasiteisinimai, kad jie nebalsavo uz viena ar kita istatyma :) ).
Susilaikiusiu AT deputatu pozicija jau seniai yra paaiskinta (dar pries balsavima): jie susilaike del to, kad atstovavo tautines mazumas ir ju nuomone (nepaisant to, teisinga ji mums atrodo, ar ne) savo lietuviu tautos apsisprendimo teise turejo igyvendinti patys lietuviai (mazumele supainiojo tautiskuma su tauta, bet ne visi gi teisininkai tarptautininkai :) ). Tai, kad jie nebalsavo "pries" manau aiskiai pasako ju pozicija.
Del tu, kurie isvis nedalyvavo... ir ko man atrodo, kad jei tik jie butu "dalyvave", jie tikrai "butu balsave" "uz" ("oficialios" nuorodos: 1 2)
Kodel tada visi AT deputatai nera signatarai???
Taigi... apmastymui...
Kasetines bombos JAV ir savyginos ginklai LT
JAV pareiske, kad nepasirasys sutarties del kasetiniu bombu. Atseit del to, kad sutartis per plati ir gali konflikto atveju sukelti pavoju JAV nacionaliniam saugumui (ar pan).
O kodel gi nepasirasius is tiesu? As tai nematau problemu pasirasyt... :)
Man visad sypsena kelia siti visi tarptautines humanitarines teises shedevrai. T.y. teise, kuri kuriama taikos metu, bet karo atvejui. Nors (bent jau man) visiskai akivaizdu, kad karo metu "pasikeicia" poziuris i absoliuciai viska, net esmines vertybes - nekalbant apie kazkokia smulkmena, kaip "leidziamos" kariavimo priemones.
Tarkim visai hipotetinis atvejis. Rusija uzpuola Lietuva. NATO realiai apart gresmingos pozos ir garsaus rekimo niekaip nesikisha (kas imho gan tiketina - bet daina ne apie tai siuo atveju). Lietuva is kazkur paima (tarkim pavogia is kinu) atomine bomba. Tarptautines sutartys (prie kuriu ir mes prisijunge) ju naudojima draudzia. Klausimas (ir cia reikia isijaust i padeti kurioje yra Lietuva tokio konflikto atveju): Ar mes ja panaudotumem?
Atsakymas is esmes visai nesvarbus. Kai kas gal sakys "taip", kiti sakys "ne". Esme ta, kad niekas sita klausima spresdamas nekreips demesio i kazkokius tarptautinius susitarimus, o vadovausis vien tikslingumu...
Kitas tiesiogiai su "draudziamu" ginklu tema susijes dalykas.
Jau pirmieji humanitarines teises dokumentai (konkr. siuo atveju Hagos konvencija) itvirtino draudima naudoti kulkas kurios pataikiusios i zmogu deformuojasi (as aisku tikslios formuluotes nepamenu bet mintis butent ta). Tai va. Realybeje... (kariniams) pistoletu soviniams tas gal ir teisinga. Bet matyt nei viena pasaulio valstybe savo arsenale neturi kulku skirtu automatu saudmenims, kurios nesideformuotu (arba dar geriau - vartytusi ir/ar suirtu). Gal todel, kad nesidefotmuojancias kulkas padaryt kiek komplikuota... o gal todel, kad jos tycia daromos tokios kokios daromos?
Situacijos absurdiskumas beje dar is stai kame: aptariami tarptautines teises aktai turi buti taikomi (yra skirti) karo atvejui ir kariauti skirtiems ginklams. Taigi jie neturetu buti taikomi taikos atvejui, t.y. ginklams ir ju saudmenims skirtiems savyginai ar tarkim pvz. antiteroristinems operacijoms. Nepaisant to, genijai teisekurininkai (Lietuvoj zinoma, bet ES taip pat ne isimtis) patariami "specialistu" (kurie eilini karta nifiga neraukia, o "vadovaujasi" emocijom) tu konvenciju nuostatas perkelia i istatymus reglamentuojancius civiline apyvarta savyginos ginklais taikos metu...
Rezultate, reikalavimai, kurie de jure turetu buti taikomi kariniams ginklams, de facto jiems netaikomi, gi tiems ginklams, kuriems sie reikalavimai de jure neturetu buti taikomi de facto taikomi yra!
Tiesa zmogui, kuris niekad nesidomejo ir nesigilino i aptariama tema, matyt kils klausimas: koks skirtumas ar tas ginklas ivardinamas kaip "karinis" ar "civilinius"? Kaip bepavadinsi, ginklas nuo to nepasikeis ir tokie "skirtumai" yra tik issigalvojimas...
Isties ne visai taip. Netgi visiskai ne. Toks skyrimas nera tik tuscias issigalvojimas.
Neneigiant to, kad dauguma savigynos ginklu gali buti naudojami karo atveju (ir atvirksciai: kariniai ginklai savigynai), taciau skirtumai tarp ju vistik esminiai. Ginklo naudojimo tikslai ir naudojimo "taktika" apsprendzia ginklo ir saudmenu technines charakteristikas (ir turetu lemti teisini statusa(!)).
Paziurekime i karo atveji ir tam skirtus ginklus.
Skirtingai nei gal kazkam atrodo, karo atveju karinio ginklo (aptariamu atveju rankinio saunamojo) tikslas nera zmogu nuzudyt (isskyrus tam tikrus specifinius atvejus). Isties jei butu imanoma pasirinkt, tai kariuomenes vadai rinktusi, kad butu kuo daugiau (pakankamai sunkiai) suzeistu, bet ne zuvusiu priesininku. Kodel? Tai juk paprasta - mires yra mires. Ji palaidojai ir viskas. Tuo tarpu kiekvienas suzeistasis reikalauja prieziuros: reikia ji isvezt is veiksmu zonos, skirt jam vieta ligoninej, skirt priziurincius zmones, naudot kitus resursus - vietoj to, kad tas visas pajegas priesininkas nukreiptu paciam kariavimo tikslui.
Humanitarines teises poziuriu suzeidimo variantas irgi priimtinesnis - nes juk buti suzeistam yra daug geriau nei mirusiam? Ane?
Kitas techninio pobudzio aspektas: rankiniu saunamuju ginklu panaudojimas siuolaikineje karyboje praktiniu poziuriu yra vertinamas kaip tikimybemis (ne sugebejimais ir profesionalumu) pagristas dalykas (ok, su isimtimis zinoma... bei atrodo, kad palaipsniui vistik to imama atsisakyti didesni demesi kreipiant i profesionaluma). T.y. vertinama mazdaug taip: issaudzius N soviniu, turime X suzeistu priesu ir Y nukautu. Del to saudoma dazniausiai trumpom serijom, perdaug nesitaikant... na bendraja prieso kryptimi.
Dabar ekspromtu linko nerasiu (gugle pades, jei kam idomu), bat JAV Vietnamo karo statistika rodo, kad 1 zuvusiam vietkongininkui tenka bene 20000 (!) issautu soviniu. Priespastatant (isryskinant kontrasta) paminetina, kad jei ziuret i saudyma, ne kaip i tikimybini dalyka, bet profesionalumo reikala, tai tam paciam Vietname JAV snaiperiu "rezultatas" yra kiek maziau nei 2 soviniai vienam vietkongininkui.
Priklausomai nuo poziurio akivaizdu, kad ir ginklai turi skirtis. Jei mes manom, kad saudoma bus gerai nusitaikant su 50 proc. tikimybe, kad bus pataikyta, tai aisku, kad toks ginklas visai neprivalo saudyt serijom. Saudmenu kiekis, kuri nesiojasi karys tokiu atveju irgi nors ir norisi, kad butu kuo didesnis, taciau nera reiksmingiausias dalykas...
Tuo tarpu jei mes planuojam, kad teks issaudyt 20000 soviniu, kad kazka nukaut, tai reikia pasiimt kiek imanoma daugiau soviniu ir saudyt serijomis (nes kai paleidi serija link prieso poziciju, vis didesne tikimybe, kad i kazka pataikysi, nei kad issoves viena suvi). Siam reikalavimui visi kiti subordinuojami. Del to ginklas turi buti kuo lengvesnis, saudmenys turi buti mazi ir lengvi (nes, jei soviniai dvigubai lengvesni - reiskia ju galima pasiimti dvigubai daugiau) etc etc etc.
Sudejus visus siuos reikalavimus gauname tokius automatus, kokiais dabar ginkluotos siuolaikines kariuomenes. Lengvus, labai mazo kalibro (5,45-5,6mm), (salyginai) mazo galingumo. Tas mazas kalibras kompensuojamas specifine kulku konstrukcija (kuri, kaip mineta, yra "uzdrausta") - jos vartosi, deformuojasi ir/ar suyra sukeldamos pakankamai sunkius suzeidimus (taciau nesistengiant butinai taikinio suzaloti taip, kad jis mirtu). (Iliustracijai galima pasakyt, kad toks kalibras laikomas visiskai neadekvaciai per mazu sernu medzioklei (kurie sveria daug maz panasiai kaip zmogus etc.), kur tikslas yra gyvuna kuo greiciau pribaigti neverciant jo bergzdziai kankintis (beje, medzioklej naudojamos kulkos deformuojasi (t.y. tas leidziama))).
Kuo gi tai skiriasi nuo taikos atvejo?
Ne, savigynos atveju (irgi skirtingai nei kai kam gal atrodo) besiginanciam asmeniui irgi nera svarbu, kad agresorius mirtu. Gynybos panaudojant saunamaji ginkla tikslas yra isties vienas - kad uzpuolikas tave paliktu ramybej. Jei jis rezultate numirs - deja, bet ka padarysi. Jei jis pabegs tiesiog pamates ginkla - daug geriau. Taciau vienas esminis reikalavimas savyginos ginklui islieka - tai itin aukstas jo efektyvumas (tiesa yra ir papildomas reikalavimas, kurio negalima pamirsti - savygina neturetu kelti pavojaus aplinkiniams niekuo detiems zmonems). Kadangi absoliuti dauguma savigynos situaciju kyla kai atstumas tarp uzpuoliko ir galimos aukos matuojamas vos keliais metrais (skirtingai nei karinej situacijoj, kur paprastai yra viena kita desimtis metru), del to bet koks uzpuolimas ir uzpuolikas, kurio nepavyko atbaidyti kitais budais turi buti sustabdytas DABAR. Ten kur stovi. Nes tuos keleta metru uzpuolikas gali iveikti netgi budamas mirtinai suzeistas (vadinasi ir gali savo ruoztu suzaloti ar net nuzudyti uzpuolimo auka). Laiko itin gerai nusitaikyti (pvz. i galva), kai atstumai tokie mazi, irgi nera. Atsizvelgiant i visa tai, kaip mineta, savigynos ginklas turi buti kiek imanoma labiau efektyvus. Efektyvus ne ta prasme, kad geriausiai zudantis, bet ta prasme, kad imanomai stipriai traumuojantis uzpuolika, kad jis tuoj pat nutrauktu ataka. (Del to pvz. itin efektyvus savyginai butu elektrosoko irenginiai, jei ne vienas bet: norint juos panaudot reik prisileist uzpuolika prie pat - o tada jau gali buti per velu, - is taves shokeris gali but atimtas ir tu pats juo pavaisintas (apie tazerius, kurie leidzia panaudot elektroshoka per nuotoli ash zinau, bet jie vienashuviai - t.y. viena karta nepataikei (arba uzpuolikas tarkim apsirenges rimciau, del ko adateles nepasiekia kuno) ir lieki su "paprastu" shokeriu)).
Rezultate (bent kol kas) jokios rimtos alternatyvos saunamajam ginklui nera. Ir tas saunamasis ginklas savo ruoztu, pasikartosiu dar karteli, turi buti maksimaliai efektyvus pries uzpuolika bei kelti minimalu pavoju aplinkiniams.
Kas savo ruoztu suponuoja reikiamas technines savigynos ginklo charakteristikas: jis turi buti lengvas ir kompaktiskas (kad asmuo butu pajegus ji su savimi nesiotis savyginai), taciau maximaliai imanomai didelio kalibro, su besideformuojancioms kulkom (kas sumoj turi uztikrint siekiama stabdymo DABAR afektyvuma), salyginai nedidelio galingumo, turintis keleto soviniu detuve (5-8, max kokiu ~15, jei uzpuoliku yra keletas - nes jei jau tiek nepakanka, tai kalba eina ne apie savigyna, o apie kazkoki gauju susisaudyma).
Tai va. Atsizvelgiant i siuos skirtumus, akivaizdu, kad taikyt teises reikalavimus skirtus kariniams ginklams, civiliniams savigynos ginklams yra nelogiska, kadangi jie esminiai skiriasi. Deja, nedaug kas ta supranta (kaip iprasta - niekas net nesigilina, - "vadovaujasi" emocijom).
Ir pabaigai paminesiu dar viena itin didele problema susijusia su siu reikalavimu taikymu savigynos ginklu saudmenims, apie kuria as probegsmiais uzsiminiau, bet matyt reiktu kiek paaiskint idant ji labiau isrysketu. Kulkos besideformuodamas ir besivartydamos (ar suirdamos) praranda energija. Be to, isauga ju skerspjuvis. Pastarieji dalykai yra svarbus kalbant apie tokia kulkos charakteristika kaip skvarba. Esant kitoms salygoms lygioms kulka, kuri deformuojasi (etc.), prasiskverbs daug sekliau, nei kulka, kuri isliks vientisa ir nesideformuos. Daug sekliau. Kas savo ruoztu reiskia, kad besideformuojanti kulka pasiliks uzpuoliko kune, kai nesideformuojanti isgresh jame skyle ir nuskries toliau. Turedama beje, pakankamai energijos (tas zinoma l.priklauso nuo konkretaus kalibro), kad esant "tinkamai progai" "pergrezhti" dar viena zmogu ir ismigti treciajame.
Tokiems vokieciams prireike nemazai laiko (ir ne vieno tragisko atvejo), kad isisamonint atrodytu tokius elementarius dalykus ir leisti pardavineti savigynos ginklams skirtus saudmenis su besideformuojanciom (etc) kulkom. Vienas placiai nuskambejusiu Vokietijoj atveju, kai per policijos operacija policininkas sove i nusikalteli, kulka perskrode pastaraji kiaurai ir pataike i kita policininka. Nusikaltelis i ligonine - policininkas i morga. Pareigunas, kuris sove, viska dare teisingai - jo kaltes jokios nebuvo (jis nieko nesupainiojo, neprasove pro sali etc), nors nemanau, kad nuo to jis daug geriau jauciasi.
Kas kaltas? Gal tiesiog kvailiai istatymu kurejai, kurie nezino ka daro ir daro ka neismano? Ir visi tiek vadinamieji "specialistai", kurie isties tera profesionalumo kauke prisidengusios emocijas pumpuojancios megztosios beretes?
Vokieciams prireike laiko ir mirtinu pamoku kad tai suprast... mes gi, nors ir (daugiau maziau) kopijuojame juos ginklu civilines apyvartos reglamentavimo srityje, kaip visada keletu desimtmeciu atsiliekame... Ir matyt irgi lauksim vieno kito niekuo deto asmens lavono, kad ismoktume pamokas...
O kodel gi nepasirasius is tiesu? As tai nematau problemu pasirasyt... :)
Man visad sypsena kelia siti visi tarptautines humanitarines teises shedevrai. T.y. teise, kuri kuriama taikos metu, bet karo atvejui. Nors (bent jau man) visiskai akivaizdu, kad karo metu "pasikeicia" poziuris i absoliuciai viska, net esmines vertybes - nekalbant apie kazkokia smulkmena, kaip "leidziamos" kariavimo priemones.
Tarkim visai hipotetinis atvejis. Rusija uzpuola Lietuva. NATO realiai apart gresmingos pozos ir garsaus rekimo niekaip nesikisha (kas imho gan tiketina - bet daina ne apie tai siuo atveju). Lietuva is kazkur paima (tarkim pavogia is kinu) atomine bomba. Tarptautines sutartys (prie kuriu ir mes prisijunge) ju naudojima draudzia. Klausimas (ir cia reikia isijaust i padeti kurioje yra Lietuva tokio konflikto atveju): Ar mes ja panaudotumem?
Atsakymas is esmes visai nesvarbus. Kai kas gal sakys "taip", kiti sakys "ne". Esme ta, kad niekas sita klausima spresdamas nekreips demesio i kazkokius tarptautinius susitarimus, o vadovausis vien tikslingumu...
Kitas tiesiogiai su "draudziamu" ginklu tema susijes dalykas.
Jau pirmieji humanitarines teises dokumentai (konkr. siuo atveju Hagos konvencija) itvirtino draudima naudoti kulkas kurios pataikiusios i zmogu deformuojasi (as aisku tikslios formuluotes nepamenu bet mintis butent ta). Tai va. Realybeje... (kariniams) pistoletu soviniams tas gal ir teisinga. Bet matyt nei viena pasaulio valstybe savo arsenale neturi kulku skirtu automatu saudmenims, kurios nesideformuotu (arba dar geriau - vartytusi ir/ar suirtu). Gal todel, kad nesidefotmuojancias kulkas padaryt kiek komplikuota... o gal todel, kad jos tycia daromos tokios kokios daromos?
Situacijos absurdiskumas beje dar is stai kame: aptariami tarptautines teises aktai turi buti taikomi (yra skirti) karo atvejui ir kariauti skirtiems ginklams. Taigi jie neturetu buti taikomi taikos atvejui, t.y. ginklams ir ju saudmenims skirtiems savyginai ar tarkim pvz. antiteroristinems operacijoms. Nepaisant to, genijai teisekurininkai (Lietuvoj zinoma, bet ES taip pat ne isimtis) patariami "specialistu" (kurie eilini karta nifiga neraukia, o "vadovaujasi" emocijom) tu konvenciju nuostatas perkelia i istatymus reglamentuojancius civiline apyvarta savyginos ginklais taikos metu...
Rezultate, reikalavimai, kurie de jure turetu buti taikomi kariniams ginklams, de facto jiems netaikomi, gi tiems ginklams, kuriems sie reikalavimai de jure neturetu buti taikomi de facto taikomi yra!
Tiesa zmogui, kuris niekad nesidomejo ir nesigilino i aptariama tema, matyt kils klausimas: koks skirtumas ar tas ginklas ivardinamas kaip "karinis" ar "civilinius"? Kaip bepavadinsi, ginklas nuo to nepasikeis ir tokie "skirtumai" yra tik issigalvojimas...
Isties ne visai taip. Netgi visiskai ne. Toks skyrimas nera tik tuscias issigalvojimas.
Neneigiant to, kad dauguma savigynos ginklu gali buti naudojami karo atveju (ir atvirksciai: kariniai ginklai savigynai), taciau skirtumai tarp ju vistik esminiai. Ginklo naudojimo tikslai ir naudojimo "taktika" apsprendzia ginklo ir saudmenu technines charakteristikas (ir turetu lemti teisini statusa(!)).
Paziurekime i karo atveji ir tam skirtus ginklus.
Skirtingai nei gal kazkam atrodo, karo atveju karinio ginklo (aptariamu atveju rankinio saunamojo) tikslas nera zmogu nuzudyt (isskyrus tam tikrus specifinius atvejus). Isties jei butu imanoma pasirinkt, tai kariuomenes vadai rinktusi, kad butu kuo daugiau (pakankamai sunkiai) suzeistu, bet ne zuvusiu priesininku. Kodel? Tai juk paprasta - mires yra mires. Ji palaidojai ir viskas. Tuo tarpu kiekvienas suzeistasis reikalauja prieziuros: reikia ji isvezt is veiksmu zonos, skirt jam vieta ligoninej, skirt priziurincius zmones, naudot kitus resursus - vietoj to, kad tas visas pajegas priesininkas nukreiptu paciam kariavimo tikslui.
Humanitarines teises poziuriu suzeidimo variantas irgi priimtinesnis - nes juk buti suzeistam yra daug geriau nei mirusiam? Ane?
Kitas techninio pobudzio aspektas: rankiniu saunamuju ginklu panaudojimas siuolaikineje karyboje praktiniu poziuriu yra vertinamas kaip tikimybemis (ne sugebejimais ir profesionalumu) pagristas dalykas (ok, su isimtimis zinoma... bei atrodo, kad palaipsniui vistik to imama atsisakyti didesni demesi kreipiant i profesionaluma). T.y. vertinama mazdaug taip: issaudzius N soviniu, turime X suzeistu priesu ir Y nukautu. Del to saudoma dazniausiai trumpom serijom, perdaug nesitaikant... na bendraja prieso kryptimi.
Dabar ekspromtu linko nerasiu (gugle pades, jei kam idomu), bat JAV Vietnamo karo statistika rodo, kad 1 zuvusiam vietkongininkui tenka bene 20000 (!) issautu soviniu. Priespastatant (isryskinant kontrasta) paminetina, kad jei ziuret i saudyma, ne kaip i tikimybini dalyka, bet profesionalumo reikala, tai tam paciam Vietname JAV snaiperiu "rezultatas" yra kiek maziau nei 2 soviniai vienam vietkongininkui.
Priklausomai nuo poziurio akivaizdu, kad ir ginklai turi skirtis. Jei mes manom, kad saudoma bus gerai nusitaikant su 50 proc. tikimybe, kad bus pataikyta, tai aisku, kad toks ginklas visai neprivalo saudyt serijom. Saudmenu kiekis, kuri nesiojasi karys tokiu atveju irgi nors ir norisi, kad butu kuo didesnis, taciau nera reiksmingiausias dalykas...
Tuo tarpu jei mes planuojam, kad teks issaudyt 20000 soviniu, kad kazka nukaut, tai reikia pasiimt kiek imanoma daugiau soviniu ir saudyt serijomis (nes kai paleidi serija link prieso poziciju, vis didesne tikimybe, kad i kazka pataikysi, nei kad issoves viena suvi). Siam reikalavimui visi kiti subordinuojami. Del to ginklas turi buti kuo lengvesnis, saudmenys turi buti mazi ir lengvi (nes, jei soviniai dvigubai lengvesni - reiskia ju galima pasiimti dvigubai daugiau) etc etc etc.
Sudejus visus siuos reikalavimus gauname tokius automatus, kokiais dabar ginkluotos siuolaikines kariuomenes. Lengvus, labai mazo kalibro (5,45-5,6mm), (salyginai) mazo galingumo. Tas mazas kalibras kompensuojamas specifine kulku konstrukcija (kuri, kaip mineta, yra "uzdrausta") - jos vartosi, deformuojasi ir/ar suyra sukeldamos pakankamai sunkius suzeidimus (taciau nesistengiant butinai taikinio suzaloti taip, kad jis mirtu). (Iliustracijai galima pasakyt, kad toks kalibras laikomas visiskai neadekvaciai per mazu sernu medzioklei (kurie sveria daug maz panasiai kaip zmogus etc.), kur tikslas yra gyvuna kuo greiciau pribaigti neverciant jo bergzdziai kankintis (beje, medzioklej naudojamos kulkos deformuojasi (t.y. tas leidziama))).
Kuo gi tai skiriasi nuo taikos atvejo?
Ne, savigynos atveju (irgi skirtingai nei kai kam gal atrodo) besiginanciam asmeniui irgi nera svarbu, kad agresorius mirtu. Gynybos panaudojant saunamaji ginkla tikslas yra isties vienas - kad uzpuolikas tave paliktu ramybej. Jei jis rezultate numirs - deja, bet ka padarysi. Jei jis pabegs tiesiog pamates ginkla - daug geriau. Taciau vienas esminis reikalavimas savyginos ginklui islieka - tai itin aukstas jo efektyvumas (tiesa yra ir papildomas reikalavimas, kurio negalima pamirsti - savygina neturetu kelti pavojaus aplinkiniams niekuo detiems zmonems). Kadangi absoliuti dauguma savigynos situaciju kyla kai atstumas tarp uzpuoliko ir galimos aukos matuojamas vos keliais metrais (skirtingai nei karinej situacijoj, kur paprastai yra viena kita desimtis metru), del to bet koks uzpuolimas ir uzpuolikas, kurio nepavyko atbaidyti kitais budais turi buti sustabdytas DABAR. Ten kur stovi. Nes tuos keleta metru uzpuolikas gali iveikti netgi budamas mirtinai suzeistas (vadinasi ir gali savo ruoztu suzaloti ar net nuzudyti uzpuolimo auka). Laiko itin gerai nusitaikyti (pvz. i galva), kai atstumai tokie mazi, irgi nera. Atsizvelgiant i visa tai, kaip mineta, savigynos ginklas turi buti kiek imanoma labiau efektyvus. Efektyvus ne ta prasme, kad geriausiai zudantis, bet ta prasme, kad imanomai stipriai traumuojantis uzpuolika, kad jis tuoj pat nutrauktu ataka. (Del to pvz. itin efektyvus savyginai butu elektrosoko irenginiai, jei ne vienas bet: norint juos panaudot reik prisileist uzpuolika prie pat - o tada jau gali buti per velu, - is taves shokeris gali but atimtas ir tu pats juo pavaisintas (apie tazerius, kurie leidzia panaudot elektroshoka per nuotoli ash zinau, bet jie vienashuviai - t.y. viena karta nepataikei (arba uzpuolikas tarkim apsirenges rimciau, del ko adateles nepasiekia kuno) ir lieki su "paprastu" shokeriu)).
Rezultate (bent kol kas) jokios rimtos alternatyvos saunamajam ginklui nera. Ir tas saunamasis ginklas savo ruoztu, pasikartosiu dar karteli, turi buti maksimaliai efektyvus pries uzpuolika bei kelti minimalu pavoju aplinkiniams.
Kas savo ruoztu suponuoja reikiamas technines savigynos ginklo charakteristikas: jis turi buti lengvas ir kompaktiskas (kad asmuo butu pajegus ji su savimi nesiotis savyginai), taciau maximaliai imanomai didelio kalibro, su besideformuojancioms kulkom (kas sumoj turi uztikrint siekiama stabdymo DABAR afektyvuma), salyginai nedidelio galingumo, turintis keleto soviniu detuve (5-8, max kokiu ~15, jei uzpuoliku yra keletas - nes jei jau tiek nepakanka, tai kalba eina ne apie savigyna, o apie kazkoki gauju susisaudyma).
Tai va. Atsizvelgiant i siuos skirtumus, akivaizdu, kad taikyt teises reikalavimus skirtus kariniams ginklams, civiliniams savigynos ginklams yra nelogiska, kadangi jie esminiai skiriasi. Deja, nedaug kas ta supranta (kaip iprasta - niekas net nesigilina, - "vadovaujasi" emocijom).
Ir pabaigai paminesiu dar viena itin didele problema susijusia su siu reikalavimu taikymu savigynos ginklu saudmenims, apie kuria as probegsmiais uzsiminiau, bet matyt reiktu kiek paaiskint idant ji labiau isrysketu. Kulkos besideformuodamas ir besivartydamos (ar suirdamos) praranda energija. Be to, isauga ju skerspjuvis. Pastarieji dalykai yra svarbus kalbant apie tokia kulkos charakteristika kaip skvarba. Esant kitoms salygoms lygioms kulka, kuri deformuojasi (etc.), prasiskverbs daug sekliau, nei kulka, kuri isliks vientisa ir nesideformuos. Daug sekliau. Kas savo ruoztu reiskia, kad besideformuojanti kulka pasiliks uzpuoliko kune, kai nesideformuojanti isgresh jame skyle ir nuskries toliau. Turedama beje, pakankamai energijos (tas zinoma l.priklauso nuo konkretaus kalibro), kad esant "tinkamai progai" "pergrezhti" dar viena zmogu ir ismigti treciajame.
Tokiems vokieciams prireike nemazai laiko (ir ne vieno tragisko atvejo), kad isisamonint atrodytu tokius elementarius dalykus ir leisti pardavineti savigynos ginklams skirtus saudmenis su besideformuojanciom (etc) kulkom. Vienas placiai nuskambejusiu Vokietijoj atveju, kai per policijos operacija policininkas sove i nusikalteli, kulka perskrode pastaraji kiaurai ir pataike i kita policininka. Nusikaltelis i ligonine - policininkas i morga. Pareigunas, kuris sove, viska dare teisingai - jo kaltes jokios nebuvo (jis nieko nesupainiojo, neprasove pro sali etc), nors nemanau, kad nuo to jis daug geriau jauciasi.
Kas kaltas? Gal tiesiog kvailiai istatymu kurejai, kurie nezino ka daro ir daro ka neismano? Ir visi tiek vadinamieji "specialistai", kurie isties tera profesionalumo kauke prisidengusios emocijas pumpuojancios megztosios beretes?
Vokieciams prireike laiko ir mirtinu pamoku kad tai suprast... mes gi, nors ir (daugiau maziau) kopijuojame juos ginklu civilines apyvartos reglamentavimo srityje, kaip visada keletu desimtmeciu atsiliekame... Ir matyt irgi lauksim vieno kito niekuo deto asmens lavono, kad ismoktume pamokas...
Redelano
Kainos zinoma nuolat auga, bet kazkaip to nepastebi. Bent jau as. Paprastai nueinu i parduotuve, prisikraunu ko reikia ir susimoku kortele. Kadangi moku viena karta 50, kita karta 200 (Lt), tai tai, kad kazkas pabrango, nelabai uzkliuna... na, bendra suma matyt auga kazkiek, bet to nepastebi.
Bet va kai Delano pietauju kasdien (taupiai/neishrankiai) ir vis sumoku 7.03Lt, o paskui viena diena uz ta pati papraso 7.28... staiga supranti, kad viskas brangsta :)
Ir kita dalyka pastebejau tuo paciu. Kadangi pasikeitus kainoms reikejo keisti korteles, kuriose tos kainos nurodytos, tai is ju buvo isbraukta informacija apie porciju svorius. Taigis dabar Delano, kaip suprantu, gales neatkreipdama pirkeju demesio bet kada sumazint porcija nuo 200g iki tarkim 180g... kaina nekyla - visi patenkinti :)
Gal jau net taip ir padare.
Bet va kai Delano pietauju kasdien (taupiai/neishrankiai) ir vis sumoku 7.03Lt, o paskui viena diena uz ta pati papraso 7.28... staiga supranti, kad viskas brangsta :)
Ir kita dalyka pastebejau tuo paciu. Kadangi pasikeitus kainoms reikejo keisti korteles, kuriose tos kainos nurodytos, tai is ju buvo isbraukta informacija apie porciju svorius. Taigis dabar Delano, kaip suprantu, gales neatkreipdama pirkeju demesio bet kada sumazint porcija nuo 200g iki tarkim 180g... kaina nekyla - visi patenkinti :)
Gal jau net taip ir padare.
2008-12-02
The priority of the feminine, in men and women, is the flow of love in relationship. The priority of masculine, in men and women, is the mission which leads to freedom. Ultimately, true freedom and true love are the same. However, the journey of masculine and feminine to this unity of love and freedom is very different.
- David Deida
Revalinskas
Vakar vel zavejaus musu ziniasklaida :)
Anot jos A.Valinskas du kartus per diena keicia nuomone: ryte sake, kad teis i aplinkos ministrus tik Burksha. Po pokalbio su Kubilium sake, kad teiks Burksha ir dar viena alternatyva. O vakare vel (suprask: kvailai uzsispyre) tik Burksha. Na, cia taip viskas buvo anot ziniasklaidos.
O juk yra zmoniu, kurie net nepasigilina ir tiki...
Kas svarbiausia, tai kad tos pacios televizines zinios pateikia pakankamai informacijos, kad nuvalius nuo jos visus tuos skandalistinius kliedesius vistik yra imanoma issiaiskint, kad vyko:
Ryte Valinskas pasake, kad TPP kandidatu i Aplinkos ministrus yra ir lieka Burkshas.
Paskui pasikalbejo su Kubilium.
Tada pasake, kad siulys partijos frakcijai apsvarstyti ir teikti Kubiliui Burksha plius dar viena kandidatura idant premjeras galetu pasirinkti.
Frakcija apsvarste ir nusprende, kad vistik jokio alternatyvinio kandidato neteiks, o lieka prie anksciau pasiulytojo - Burksho.
Kai taip viska susidelioji - lyg ir nera viskas taip beprotiskai skandalingai dramatiska kaip piesia "zinia"sklaida (idomus pastarasis zodis gavos :).
Anot jos A.Valinskas du kartus per diena keicia nuomone: ryte sake, kad teis i aplinkos ministrus tik Burksha. Po pokalbio su Kubilium sake, kad teiks Burksha ir dar viena alternatyva. O vakare vel (suprask: kvailai uzsispyre) tik Burksha. Na, cia taip viskas buvo anot ziniasklaidos.
O juk yra zmoniu, kurie net nepasigilina ir tiki...
Kas svarbiausia, tai kad tos pacios televizines zinios pateikia pakankamai informacijos, kad nuvalius nuo jos visus tuos skandalistinius kliedesius vistik yra imanoma issiaiskint, kad vyko:
Ryte Valinskas pasake, kad TPP kandidatu i Aplinkos ministrus yra ir lieka Burkshas.
Paskui pasikalbejo su Kubilium.
Tada pasake, kad siulys partijos frakcijai apsvarstyti ir teikti Kubiliui Burksha plius dar viena kandidatura idant premjeras galetu pasirinkti.
Frakcija apsvarste ir nusprende, kad vistik jokio alternatyvinio kandidato neteiks, o lieka prie anksciau pasiulytojo - Burksho.
Kai taip viska susidelioji - lyg ir nera viskas taip beprotiskai skandalingai dramatiska kaip piesia "zinia"sklaida (idomus pastarasis zodis gavos :).
2008-11-28
Begalinis sąrašas skaitytų knygų...
Kazkada buvau imetes knygu sarasa, kurias tuo momentu buvau neseniai skaites. Dabar sugalvojau, kad matyt reiktu padaryt viena, kuri pastoviai atnaujinciau ad infinitum...
Taigi (skliaustuose data kada baigta skaityt):
Peter McWilliams. Ain't Nobody's Business If You Do
Aldous Huxley. The Doors of Perception
Kurt W. Bilinski. Kimini
Timofei Grigorchuk, Denis Burkhaev, Amiran Sardarov. Direktivnoje upravlenije v biznese i zhizni
Jay Storer, John H. Haynes. The Haynes Welding Manual (20081128)
David Deida. The Way of the Superior Man (20081203)
Jeff Cooper. Principles of Personal Defense (20081230) Must read!
Vladimir Levi. Ochota za myslju. "Molodaya gvardya", 1967(!). (20090530) - ilgokas tarpas gavosi :) Va kaip nutinka, kai vienu metu skaitai bene 10 knygu...
Lt. Col. Dave Grossman. On Killing. The Psychological Cost of Learning to Kill in War and Society. (20090613)
Paul Ekman. Telling Lies: Clues to Deceit in the Marketplace, Politics, and Marriage (20091118) - ir vėl ilgiausias tarpas :) Matyt išties reikia išmokt skaityt po vieną knyga vienu metu... nes dabar pradėta 10+ bet nei vienos niekaip nebaigiu :DDD
Richard Dawkins. The God Delusion (20091122)
Sam Harris. The End of Faith: Religion, Terror, and the Future of Reason (20091125)
Sam Harris. Letter to a Christian Nation (20091126)
Christopher Hitchens. God Is Not Great: How Religion Poisons Everything (20091128)
Semion Fedoseev. Vsjo o pistolete (20091228) - knyga išleista 2003 metais, tai įtariu ją nusipirkau kokiais 2004-ais ir nuo to laiko skaičiau... Ilgokai sakyč :)
Hamilton Bowen. The Custom Revolver (20100308) - dar viena knyga, kurią turiu jau tūkstantį metų ir tik dabar perskaičiau (iki galo)... matyt vertingiausia knyga kokią turiu (čia ne (tik) apie kainą)...
Jim Hrisoulas. The Complete Bladesmith: Forging Your Way to Perfection (20100311)
Wayne Goddard's 50$ Knife Shop (20100312)
Gil Hibben. The Complete Knife Throwing Guide (20100312)
David Boye. Step-by-Step Knifemaking: You Can Do It! (20100314)
Vytautas Kazakevičius. IX-XIII a. baltų kalavijai (20100320)
Richard W. Barney, Robert W. Loveless. How To Make Knives (20100322)
Neil Strauss. Emergency: This Book Will Save Your Life (20100323)
Keith Code. A Twist of the Wrist Volume II (20100413)
Nick Ienatsch. Sport Riding Techniques (20100601) (Net jei knyga butu tik is vieno vienintelio (devinto) skyriaus 'Urban Survival' ir tada ji butu verta demesio. Siaip ta skyriu verta perskaityt kiekvienam vairuotojui... ypac tiems perdetai "saugiai vairuojantiems" - ten lyg ir motociklininkams parasyta, bet viskas absoliuciai tinka bet kuriam vairuotojui)
J.Semionovas. Septyniolika balandžio akimirkų (20100709). Vertė, jei ką, Petras Griškevičius!
Autorius???. Landau (20100711)
Jeremy Clarkson. And Another Thing... The World According to Clarkson Volume Two (20100723)
Vladimir Gubarev. Atomnaya bomba (20100905)
Allan & Barbara Pease. Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose (20100907)
Balys Sruoga. Dievų miškas (20110317)
Glen E. Fryxel, Robert L. Applegate. From Ingot to Target: A Cast Bullet Guide for Handgunners (20110326)
Laura Silber & Allan Little. Yugoslavia: Death of a Nation (20110525)
Larry Correia. Monster Hunter International (20110626)
Larry Correia. Monster Hunter Vendetta (20110629)
Larry Correia. Monster Hunter Alfa (201107??)
Sergey Lukyanenko. Dnevnoi dozor (20110719)
Sergey Lukyanenko. Nochnoi dozor (201107??)
Sergey Lukyanenko. Sumerechnyi dozor (201107??)
Sergey Lukyanenko. Poslednii dozor (201107??)
Frederik Forsait (Frederick Forsyth). Veteran (20110730)
Sergey Lukyanenko. Labirint otrazhenii (20110801)
Sergey Lukyanenko. Falshyvye zerkala (20110802)
Sergey Lukyanenko. Prozrachnye vitrazhy (20110802)
Sergey Lukyanenko. Rabota nad oshybkami (20110803)
Sergey Lukyanenko. Chernovik (201108??)
Sergey Lukyanenko. Chistovik (201108??)
Sergey Lukyanenko. Zviozdy - holodnye igrushki (20110814)
Sergey Lukyanenko. Zviozdnaya tenj (20110818)
Dmitriy Glukhovskiy. Metro 2033 (20110821)
Dmitriy Glukhovskiy. Metro 2034 (20110909)
Lidiya Kuzmina. Neizvestnyi Kamov. Genii vertikalnogo vzliota (20120802)
Eliezer Yudkovsky. Harry Potter and the Methods of Rationality (20121001)
Anthony G. Willliams. Rapid Fire. The Development of Automatic Cannon, Heavy Machine Guns and their Ammunition for Armies, Navies and Air Forces (20121204)
David MacKay. Sustainable Energy - without the hot air (20121206)
Valdas Adamkus. Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai (201301??)
Paul Heiney. Ar katės turi bambas? Moksliški atsakymai į šį ir kitus 244 klausimus (20130206)
Marin Milchev, Maksim Popenker. Vtoraya mirovaya: Voina oruzheinikov (20130612)
Sam Harris. The Moral Landscape: How Science Can Determine Human Values (20130711)
Christopher Hitchens. Hitch 22: A Memoir (20130828)
Andrey Kruz. Epokha miotrvykh. Nachalo. (201309??)
Andrey Kruz. Epokha miotrvykh. Moskva. (201309??)
Andrey Kruz. Epokha miotrvykh. Proryv. (201309??)
Andrey Kruz. Ja jedu domoy. (201309??)
Andrey Kruz. Ot chuzhykh beregov. (201309??)
Andrey Kruz. Te, kto vyzhyl. (201310??)
Anthony G. Williams, Dr. Emmanuel Gustin. Flying Guns. World War I. (20131227)
X
Taigi (skliaustuose data kada baigta skaityt):
Peter McWilliams. Ain't Nobody's Business If You Do
Aldous Huxley. The Doors of Perception
Kurt W. Bilinski. Kimini
Timofei Grigorchuk, Denis Burkhaev, Amiran Sardarov. Direktivnoje upravlenije v biznese i zhizni
Jay Storer, John H. Haynes. The Haynes Welding Manual (20081128)
David Deida. The Way of the Superior Man (20081203)
Jeff Cooper. Principles of Personal Defense (20081230) Must read!
Vladimir Levi. Ochota za myslju. "Molodaya gvardya", 1967(!). (20090530) - ilgokas tarpas gavosi :) Va kaip nutinka, kai vienu metu skaitai bene 10 knygu...
Lt. Col. Dave Grossman. On Killing. The Psychological Cost of Learning to Kill in War and Society. (20090613)
Paul Ekman. Telling Lies: Clues to Deceit in the Marketplace, Politics, and Marriage (20091118) - ir vėl ilgiausias tarpas :) Matyt išties reikia išmokt skaityt po vieną knyga vienu metu... nes dabar pradėta 10+ bet nei vienos niekaip nebaigiu :DDD
Richard Dawkins. The God Delusion (20091122)
Sam Harris. The End of Faith: Religion, Terror, and the Future of Reason (20091125)
Sam Harris. Letter to a Christian Nation (20091126)
Christopher Hitchens. God Is Not Great: How Religion Poisons Everything (20091128)
Semion Fedoseev. Vsjo o pistolete (20091228) - knyga išleista 2003 metais, tai įtariu ją nusipirkau kokiais 2004-ais ir nuo to laiko skaičiau... Ilgokai sakyč :)
Hamilton Bowen. The Custom Revolver (20100308) - dar viena knyga, kurią turiu jau tūkstantį metų ir tik dabar perskaičiau (iki galo)... matyt vertingiausia knyga kokią turiu (čia ne (tik) apie kainą)...
Jim Hrisoulas. The Complete Bladesmith: Forging Your Way to Perfection (20100311)
Wayne Goddard's 50$ Knife Shop (20100312)
Gil Hibben. The Complete Knife Throwing Guide (20100312)
David Boye. Step-by-Step Knifemaking: You Can Do It! (20100314)
Vytautas Kazakevičius. IX-XIII a. baltų kalavijai (20100320)
Richard W. Barney, Robert W. Loveless. How To Make Knives (20100322)
Neil Strauss. Emergency: This Book Will Save Your Life (20100323)
Keith Code. A Twist of the Wrist Volume II (20100413)
Nick Ienatsch. Sport Riding Techniques (20100601) (Net jei knyga butu tik is vieno vienintelio (devinto) skyriaus 'Urban Survival' ir tada ji butu verta demesio. Siaip ta skyriu verta perskaityt kiekvienam vairuotojui... ypac tiems perdetai "saugiai vairuojantiems" - ten lyg ir motociklininkams parasyta, bet viskas absoliuciai tinka bet kuriam vairuotojui)
J.Semionovas. Septyniolika balandžio akimirkų (20100709). Vertė, jei ką, Petras Griškevičius!
Autorius???. Landau (20100711)
Jeremy Clarkson. And Another Thing... The World According to Clarkson Volume Two (20100723)
Vladimir Gubarev. Atomnaya bomba (20100905)
Allan & Barbara Pease. Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose (20100907)
Balys Sruoga. Dievų miškas (20110317)
Glen E. Fryxel, Robert L. Applegate. From Ingot to Target: A Cast Bullet Guide for Handgunners (20110326)
Laura Silber & Allan Little. Yugoslavia: Death of a Nation (20110525)
Larry Correia. Monster Hunter International (20110626)
Larry Correia. Monster Hunter Vendetta (20110629)
Larry Correia. Monster Hunter Alfa (201107??)
Sergey Lukyanenko. Dnevnoi dozor (20110719)
Sergey Lukyanenko. Nochnoi dozor (201107??)
Sergey Lukyanenko. Sumerechnyi dozor (201107??)
Sergey Lukyanenko. Poslednii dozor (201107??)
Frederik Forsait (Frederick Forsyth). Veteran (20110730)
Sergey Lukyanenko. Labirint otrazhenii (20110801)
Sergey Lukyanenko. Falshyvye zerkala (20110802)
Sergey Lukyanenko. Prozrachnye vitrazhy (20110802)
Sergey Lukyanenko. Rabota nad oshybkami (20110803)
Sergey Lukyanenko. Chernovik (201108??)
Sergey Lukyanenko. Chistovik (201108??)
Sergey Lukyanenko. Zviozdy - holodnye igrushki (20110814)
Sergey Lukyanenko. Zviozdnaya tenj (20110818)
Dmitriy Glukhovskiy. Metro 2033 (20110821)
Dmitriy Glukhovskiy. Metro 2034 (20110909)
Lidiya Kuzmina. Neizvestnyi Kamov. Genii vertikalnogo vzliota (20120802)
Eliezer Yudkovsky. Harry Potter and the Methods of Rationality (20121001)
Anthony G. Willliams. Rapid Fire. The Development of Automatic Cannon, Heavy Machine Guns and their Ammunition for Armies, Navies and Air Forces (20121204)
David MacKay. Sustainable Energy - without the hot air (20121206)
Valdas Adamkus. Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai (201301??)
Paul Heiney. Ar katės turi bambas? Moksliški atsakymai į šį ir kitus 244 klausimus (20130206)
Marin Milchev, Maksim Popenker. Vtoraya mirovaya: Voina oruzheinikov (20130612)
Sam Harris. The Moral Landscape: How Science Can Determine Human Values (20130711)
Christopher Hitchens. Hitch 22: A Memoir (20130828)
Andrey Kruz. Epokha miotrvykh. Nachalo. (201309??)
Andrey Kruz. Epokha miotrvykh. Moskva. (201309??)
Andrey Kruz. Epokha miotrvykh. Proryv. (201309??)
Andrey Kruz. Ja jedu domoy. (201309??)
Andrey Kruz. Ot chuzhykh beregov. (201309??)
Andrey Kruz. Te, kto vyzhyl. (201310??)
Anthony G. Williams, Dr. Emmanuel Gustin. Flying Guns. World War I. (20131227)
X
2008-11-27
Somalio piratai, Prancuzijos branduolines pajegos ir Obamos rinkiminiai pazadai
Ziniu radijas tiesiog neissemiamas ikvepimo saltinis :)
Vakar buvo laida apie Somalio piratus. Dalyvavo E.Vareikis, "zurnalistas rasantis apie jura" ir dar ten kazkas. Net pavargau klausyt - apie ka jie ten tik nekalbejo. Apie kulturu konflikta, galimas pasaulines krizes, musulmonus, vertybes ir ju skirtumus, labiau apsimokacius vandens kelius, piratu sugavimo sunkumus, piratavimo panasumus i terorizma etc etc etc... belenka vienu zodziu. Jau galvojau taip nieko ir nepasakys turiningo per visa laida, bet ne, vistik kazkas i pabaiga laidos sugebejo suformuluoti tai, kas ir taip yra aisku, be jokiu isvedziojimu apie kulturines krizes: karines pajegos (zinoma ne Lietuvos o rimtesniu ;) valstybiu) pajegios isspresti sia "problema" - is tiesu visa problema tera tik politiku gebejimas priimti atitinkama sprendima...
Ir is ties: techniniu poziuriu tai nera sudetinga (t.y. darbo apimtis zinoma didele, taciau pats darbas nesudetingas). Visi tie tanklaiviai turi (o jei dar ne - tai sumontuot kainuoja palyginus kapeikas) sekimo sistemas, nelaimes sauksma perduot irgi nesudaro problemu didesniu... ir t.t. Kovos su piratais metodai irgi senai zinomi ir atidirbti (pagaliau su jais dorotasi ne viena simtmeti). Problema matyt vienintele - reiktu kazkam duoti atitinkama nurodyma.
Cia galima prisiminti visai nesenus ivykius, kai piratai uzgrobe prancuzu laiva. Manau visi pamena, kad buvo sumoketa ispirka, o paskui atgavus laiva tie piratai buvo tiesiog sumedzioti. Visos televizijos rode. Prancuzu spec pajegos susilauke kritikos, kad kazka dare ne taip, turejo daryt kitaip bla bla... neesme.
Esminis klausimas turetu buti: kodel jie tai dare ir kam ta reikejo dar ir per televizoriu rodyt, kad kiekvienas isivaizduojantis save specialistu pultu reiksti savo bergzdzia nuomone?
Arba kitas klausimas, kuris lygtai is pirmo zvilgsnio visai ir nesisieja su pastaruoju, bet is esmes yra tos pacios "bazines strukturos" dalis: kam prancuzams reikejo kurti Dassault Rafale, kai yra (is esmes lygiagreciai buvo kurtas) Eurofighter Typhoon ir Dassault galejo tiesiog prisijungt prie projekto? Finansinis interesas, noras pasirodyt, kad "mes ir patys galim geriau"? Matyt kad ir tai ir tai, bet ir dar kazkas...
Atsakyma galime rasti (kaip dazniausiai) pazvelge i istorija. Ir ka gi mes ten matom?
Zinia, kad praejus 10 metu po WWII (t.y. 6 desimtmecio vidury) branduolini ginkla turejo 3 salys: JAV (pirmas bandymas - Trinity 1945 m.), TSRS (Pervaya molnya 1949) ir D.Britanija (Operation Hurricane 1952). Prancuzija nors ir buvo apsvarscius jo kurima, bet buvo sukurta NATO, ir JAV su DB atkalbejo nuo to ir is esmes uztikrino, kad "jeigu ka tai mes jau padesim".
Kalbos buvo grazios, kol neatejo 1956 m. Sueco krize. Kas ten ir kaip vyko galima pasiskaityt detaliai internete, bet rezultate Prancuzija, jos nuostabai, buvo palikta viena ant ledo ir labai aiskiai suvoke viena dalyka - JAV ir DB pasitiket negalima, o savo saugumu reikia rupintis paciam (man tik keista, kad sitos aksiomos kai kurie zmones vis dar nesuvokia).
Praktiskai nuo tada prasideda Prancuzijos nacionalinio saugumo doktrina orientuota i savo pacios saugumo uztikrinima savo pacios pajegumais nepaisant visokiu pazadu, patikinimu ar panasiai.
Prancuzija pirmaji atomini uztaisa susprogdino 1960 m. (Gerboise bleu) ir po to sukure nedideles bet efektyvias strategines branduolines pajegas (Force de frappe) - neskirtas sunaikint visam pasauliui 7 kartus, bet visiskai pakankamas tam, kad bet kokiam agresoriui atmusti bet koki nora agresintis :)
Ir si "rupinimosi savim paciu" doktrina apima viska: tiek isvystytas antiteroristines pajegas, tiek nuosavu lektuvu kurima ir gamyba, tiek ir pvz. svetimsaliu legiona. NATO yra tik fakultatyvinis mechanizmas (skirtingai nei pvz. Lietuvai, kur NATO vertinamas kaip pagrindinis... :/ )...
Per sia prizme pazvelgus ir operacija pries piratus pakankamai aiskiai nusvinta: tai buvo ispejimas. Prancuzija kylancias problemas nusiteikusi spresti pati, o ne veltis i begalines diskusijas "tarptautiniuose forumuose" ir svarstymus ka daryti su "partneriais". Ir kazkaip manau kad dabar ir piratai rimtai apsvarstys rizika pries grobdami Prancuzijos laiva - juolab kad netruksta ir gerokai lengvesniu taikiniu.
Savo ruoztu ta operacija parode taip pat tai, kad turint noro, tikrai galima su piratais susitvarkyt: juroj paslept laiva (ypac tankeri) ne taip jau lengva, o piratai nera savizudziai teroristai, kuriems nusispjaut i savo gyvybes - zmones kurie kazka daro del pinigu nori is tu pinigu graziai pagyvent, o ne buti greituoju budu pakisti po velena (ar keliais simtais metru vandens).
O kuo deti sioje temoje Obamos rinkiminiai pazadai?
Ogi stai kuo: ne paslaptis, kad Obama zadejo isvesti JAV karines pajegas is visur is kur tik netingi. Kiek jis tai vykdys ir kokiu budu, bei kokia apimtimi ir greiciu - mes dar turesim progos pamatyti.
Taciau ziurint placiau, ilgalaikiu strateginiu poziuriu tie Somalio piratai suteikia labai nebloga galimybe Obamai ir vilka pasert ir avi palikt sveika.
Ne paslaptis, kad ne tik specialistai, bet ir tam tikra dalis JAV publikos - pirmiausia respublikonai zinoma, o ir dalis demokratu (kurie imho laikosi teisingos pozicijos, kad nereikejo i ta Iraka su Afganistanu isvis lyst, bet jau dabar kai ilindom, tai pabegt viska uzmetus butu tikrai ne pats geriausias sprendimas) - kritiskai vertina ta visa "kuo skubesni pajegu isvedima".
Del to manau butu visai protinga Obamai atejus i valdzia padaryt pareiskima, kuriuo, viena vertus, JAV isveda savo pajegas (palaipsniui bla bla...) is Irako ir Afganistano, kita vertus, imasi ryztingu veiksmu tam, kad isspresti piratu problema (t.y. pasiuncia savo pajegas i ta regiona). Na, NATO matyt galima pasikviesti kartu, o ir JTO pritarima tokiam kilniam reikalui nebus sunku gauti :)
Kuo tai butu naudinga Obamai:
- Visuomenes akyse jis vykdo savo rinkiminius pazadus
- Demesio atitraukimas i piratu problema leistu spresti Irako ir Afganistano klausimus (tame tarpe ir pajegu isvedimo laipsniskuma) kariniu politiniu klausimu lygmenyje, o ne amerikietisko runkelio redneko primityviomis gerai/blogai greiciau/leciau kategorijomis
- Karines pajegos turetu ir toliau darbo, kas svarbu tiek igudziu issaugojimo, tiek morales prasme
- Arsiems aktyvistams respublikonams tai butu uzganedinimas "nors ir isvedam pajegas is ..., bet mes vis dar darom tvarka pasaulyje ir kovojam uz geri bei idealus"
- Susilaikelius demokratus taip pat galima neutralizuot teiginiu "cia ne kazkokie nesami masinio naikinimo ginklai - cia reali problema, kuri kelia realia gresme musu babkems ir kuria reikia isspresti"
- Teisingai viska sudeliojus netgi ir pasauline opinija galima pakreipti i savo puse - bent is dalies atkurt "geradares JAV" ivaizdi
Tai va... paziuresim, kaip visa tai bus praktikoj :)
Vakar buvo laida apie Somalio piratus. Dalyvavo E.Vareikis, "zurnalistas rasantis apie jura" ir dar ten kazkas. Net pavargau klausyt - apie ka jie ten tik nekalbejo. Apie kulturu konflikta, galimas pasaulines krizes, musulmonus, vertybes ir ju skirtumus, labiau apsimokacius vandens kelius, piratu sugavimo sunkumus, piratavimo panasumus i terorizma etc etc etc... belenka vienu zodziu. Jau galvojau taip nieko ir nepasakys turiningo per visa laida, bet ne, vistik kazkas i pabaiga laidos sugebejo suformuluoti tai, kas ir taip yra aisku, be jokiu isvedziojimu apie kulturines krizes: karines pajegos (zinoma ne Lietuvos o rimtesniu ;) valstybiu) pajegios isspresti sia "problema" - is tiesu visa problema tera tik politiku gebejimas priimti atitinkama sprendima...
Ir is ties: techniniu poziuriu tai nera sudetinga (t.y. darbo apimtis zinoma didele, taciau pats darbas nesudetingas). Visi tie tanklaiviai turi (o jei dar ne - tai sumontuot kainuoja palyginus kapeikas) sekimo sistemas, nelaimes sauksma perduot irgi nesudaro problemu didesniu... ir t.t. Kovos su piratais metodai irgi senai zinomi ir atidirbti (pagaliau su jais dorotasi ne viena simtmeti). Problema matyt vienintele - reiktu kazkam duoti atitinkama nurodyma.
Cia galima prisiminti visai nesenus ivykius, kai piratai uzgrobe prancuzu laiva. Manau visi pamena, kad buvo sumoketa ispirka, o paskui atgavus laiva tie piratai buvo tiesiog sumedzioti. Visos televizijos rode. Prancuzu spec pajegos susilauke kritikos, kad kazka dare ne taip, turejo daryt kitaip bla bla... neesme.
Esminis klausimas turetu buti: kodel jie tai dare ir kam ta reikejo dar ir per televizoriu rodyt, kad kiekvienas isivaizduojantis save specialistu pultu reiksti savo bergzdzia nuomone?
Arba kitas klausimas, kuris lygtai is pirmo zvilgsnio visai ir nesisieja su pastaruoju, bet is esmes yra tos pacios "bazines strukturos" dalis: kam prancuzams reikejo kurti Dassault Rafale, kai yra (is esmes lygiagreciai buvo kurtas) Eurofighter Typhoon ir Dassault galejo tiesiog prisijungt prie projekto? Finansinis interesas, noras pasirodyt, kad "mes ir patys galim geriau"? Matyt kad ir tai ir tai, bet ir dar kazkas...
Atsakyma galime rasti (kaip dazniausiai) pazvelge i istorija. Ir ka gi mes ten matom?
Zinia, kad praejus 10 metu po WWII (t.y. 6 desimtmecio vidury) branduolini ginkla turejo 3 salys: JAV (pirmas bandymas - Trinity 1945 m.), TSRS (Pervaya molnya 1949) ir D.Britanija (Operation Hurricane 1952). Prancuzija nors ir buvo apsvarscius jo kurima, bet buvo sukurta NATO, ir JAV su DB atkalbejo nuo to ir is esmes uztikrino, kad "jeigu ka tai mes jau padesim".
Kalbos buvo grazios, kol neatejo 1956 m. Sueco krize. Kas ten ir kaip vyko galima pasiskaityt detaliai internete, bet rezultate Prancuzija, jos nuostabai, buvo palikta viena ant ledo ir labai aiskiai suvoke viena dalyka - JAV ir DB pasitiket negalima, o savo saugumu reikia rupintis paciam (man tik keista, kad sitos aksiomos kai kurie zmones vis dar nesuvokia).
Praktiskai nuo tada prasideda Prancuzijos nacionalinio saugumo doktrina orientuota i savo pacios saugumo uztikrinima savo pacios pajegumais nepaisant visokiu pazadu, patikinimu ar panasiai.
Prancuzija pirmaji atomini uztaisa susprogdino 1960 m. (Gerboise bleu) ir po to sukure nedideles bet efektyvias strategines branduolines pajegas (Force de frappe) - neskirtas sunaikint visam pasauliui 7 kartus, bet visiskai pakankamas tam, kad bet kokiam agresoriui atmusti bet koki nora agresintis :)
Ir si "rupinimosi savim paciu" doktrina apima viska: tiek isvystytas antiteroristines pajegas, tiek nuosavu lektuvu kurima ir gamyba, tiek ir pvz. svetimsaliu legiona. NATO yra tik fakultatyvinis mechanizmas (skirtingai nei pvz. Lietuvai, kur NATO vertinamas kaip pagrindinis... :/ )...
Per sia prizme pazvelgus ir operacija pries piratus pakankamai aiskiai nusvinta: tai buvo ispejimas. Prancuzija kylancias problemas nusiteikusi spresti pati, o ne veltis i begalines diskusijas "tarptautiniuose forumuose" ir svarstymus ka daryti su "partneriais". Ir kazkaip manau kad dabar ir piratai rimtai apsvarstys rizika pries grobdami Prancuzijos laiva - juolab kad netruksta ir gerokai lengvesniu taikiniu.
Savo ruoztu ta operacija parode taip pat tai, kad turint noro, tikrai galima su piratais susitvarkyt: juroj paslept laiva (ypac tankeri) ne taip jau lengva, o piratai nera savizudziai teroristai, kuriems nusispjaut i savo gyvybes - zmones kurie kazka daro del pinigu nori is tu pinigu graziai pagyvent, o ne buti greituoju budu pakisti po velena (ar keliais simtais metru vandens).
O kuo deti sioje temoje Obamos rinkiminiai pazadai?
Ogi stai kuo: ne paslaptis, kad Obama zadejo isvesti JAV karines pajegas is visur is kur tik netingi. Kiek jis tai vykdys ir kokiu budu, bei kokia apimtimi ir greiciu - mes dar turesim progos pamatyti.
Taciau ziurint placiau, ilgalaikiu strateginiu poziuriu tie Somalio piratai suteikia labai nebloga galimybe Obamai ir vilka pasert ir avi palikt sveika.
Ne paslaptis, kad ne tik specialistai, bet ir tam tikra dalis JAV publikos - pirmiausia respublikonai zinoma, o ir dalis demokratu (kurie imho laikosi teisingos pozicijos, kad nereikejo i ta Iraka su Afganistanu isvis lyst, bet jau dabar kai ilindom, tai pabegt viska uzmetus butu tikrai ne pats geriausias sprendimas) - kritiskai vertina ta visa "kuo skubesni pajegu isvedima".
Del to manau butu visai protinga Obamai atejus i valdzia padaryt pareiskima, kuriuo, viena vertus, JAV isveda savo pajegas (palaipsniui bla bla...) is Irako ir Afganistano, kita vertus, imasi ryztingu veiksmu tam, kad isspresti piratu problema (t.y. pasiuncia savo pajegas i ta regiona). Na, NATO matyt galima pasikviesti kartu, o ir JTO pritarima tokiam kilniam reikalui nebus sunku gauti :)
Kuo tai butu naudinga Obamai:
- Visuomenes akyse jis vykdo savo rinkiminius pazadus
- Demesio atitraukimas i piratu problema leistu spresti Irako ir Afganistano klausimus (tame tarpe ir pajegu isvedimo laipsniskuma) kariniu politiniu klausimu lygmenyje, o ne amerikietisko runkelio redneko primityviomis gerai/blogai greiciau/leciau kategorijomis
- Karines pajegos turetu ir toliau darbo, kas svarbu tiek igudziu issaugojimo, tiek morales prasme
- Arsiems aktyvistams respublikonams tai butu uzganedinimas "nors ir isvedam pajegas is ..., bet mes vis dar darom tvarka pasaulyje ir kovojam uz geri bei idealus"
- Susilaikelius demokratus taip pat galima neutralizuot teiginiu "cia ne kazkokie nesami masinio naikinimo ginklai - cia reali problema, kuri kelia realia gresme musu babkems ir kuria reikia isspresti"
- Teisingai viska sudeliojus netgi ir pasauline opinija galima pakreipti i savo puse - bent is dalies atkurt "geradares JAV" ivaizdi
Tai va... paziuresim, kaip visa tai bus praktikoj :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)