Aš nieko prieš

Buvau šiandien per pietus duoti kraujo ("vėluoju" jau kokius 2 mėn., bet geriau vėliau negu niekad). Žmonių gerokai daugiau nei įprastai, bet absoliuti dauguma duoda kraują už pinigus - krizė akivaizdžiai jaučiasi :/
Kadangi aš duodu neatlygintinai, tai žmonių kiekis nėra jokia problema, nes vis tiek visur be eilės einu...

Bet šiandien toks vienas įdomesnis dalykas nutiko. Laukiu prie procedūrinio (ten kur jau turi imti tą kraują), seselė (?) baigia pildyti paskutinius duomenis sveikatos kortelėj... ir staiga klausia manęs:
- Ar Jūs nieko prieš, jei Jūsų kraujas būtų perpiltas konkrečiam asmeniui greitosios pagalbos ligoninėj?

Atvirai sakant, iš pradžių aš net nesupratau klausimo. Na, žodžius žinoma supratau ir ką jie reiškia sulipdyti į sakinį irgi supratau - bet va kokia to klausimo mintis - ne. Juk aš ir duodą tą kraują būtent su ta mintim, kad jį kažkam (kam jo reikia) perpils (o ne panaudos drabužių dažymui pvz.). Tai... kame klausimas?
Peklausiau dar keletą kartų - išties klausia būtent to, ko klausia...
Atsakiau:
- Aš nieko prieš.

Ir tik važiuojant atgal į darbą man pagaliau kažkaip "dašuto" kodėl klausia tokio keisto klausimo...
Nes juk yra žmonių (nebadysiu pirštais ;) ), kurie mano, kad kartu su krauju tu kitam žmogui atiduodi dalį savo "sielos" (ar ten kažko panašaus) ir paskui jis kaip "energetinis vampyras" gali iš tavęs "siurbti" tavo "gyvybines jėgas" :DDD
Na... ir ką čia pasakysi? Kai kurie žmonės tiki "žiauriu nematomu draugu", tai matyt ir toks tikėjimas - nieko nuostabaus.

Klausimas tik - o tai koks skirtumas ar tas duotas kraujas bus perpiltas vienam konkrečiam žmogui ar bus panaudotas bendrąja tvarka?


p.s. Kaskart stebiuosi tuo keistu jausmu, kuris apima "pridavus" kraują. Aš ne apie fizinius pojūčius (nors tas lengvumas, kuris apima, irgi toks savotiškas... ypatingas), bet apie tą keistą, tokį naivų ir kvailą pasididžiavimą savim savo paties akyse :))) nes padarei kažką išties Gero... ir galbūt (tik galbūt) išties kažkam išgelbėjai gyvybę....