Jei nuo pirmosios dauguma apsikretusiu vistik pasveiksta, tai nuo antrosios... pasveikimo sansai gerokai mazesni.
Paskaiciau Liutauro Uleviciaus bloga kazkaip siandien isimties delei (paprastai blogu neskaitineju, nes isties nelabai randu ka sau idomaus). Jis kaipo ir vienas lietuviskosios blogosferos "grandu" :))))) Bent jau ji televizoriaus laidos kvieciasi jei reik ta tema (bloginimosi) pasisakyti :)))))
Beskaitinejant kilo mintis (apart tos, kad pas ji ausys atlepusios ;) ), kad panasu i tai, jog egzistuoja toks dalykas, kaip zurnalistu liga.
Kaip ji kyla ir kuo ji pasireiskia?
Paprastai ji kyla pradedantiesiems zurnalistams, bet taip pat gali ir visiems kitiems, kuriu mintis skelbiamos viesai. Jie ima spausdinti (ar kitu budu skelbti) savo zurnalistinius straipsnius (reportazus ar kito pavidalo ziniaklaidinius visuomene informuojancius (arba nelabai) "produktus"). Pirmiausia stangiasi rasyti apie tai ka zino (ismano), arba bent jau stengiasi gerai isigilint i tema, pries rasydami. Taciau laikui begant... kadangi mato, kad ju mintys guli zodziais ant laikrastinio popieriaus (ar skamba garsu is radijo imtuvaus (etc)), jie palaipsniui itiki tuo, kad jie ismano viska (juk raso (kalba) apie viska). Kad jie yra bet kurios srities ekspertai ir gali labai protingai pasisakyti ir "suprantamai paaiskinti", bet ka ir viska.
Ir pasveiksta tik nedaugelis - laikui begant supranta, kad norint apie kazka rasyti reikia ismanyti tai ka rasai. Ir norint ismanyti reikia mazumele zinoti. Na bent jau pagrindus...
Viska zinoti ir viska ismanyti neimanoma. Ir nereikia. Bet pries rasant (ar kalbant) pasigilinti bent siek tiek gyliau i tema, matyt deretu.
Pavyzdziu toli ieskot nereikia...
p.s. L.U. ash siems ligoniams nepriskiriu - jis paprastai raso apie tai ka supranta, bet matosi, kad ir pas ji vietomis islenda noras paaiskint "kaip turi buti" apie ka nors, i ka jis akivaizdziai patingejo isigilint...
p.p.s. Dabar sedziu ir galvoju ar pas mane pati retkarciais simptomai nepasireiskia :DDD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą