Mes taip mazumele atlaidziai ir su pasaipa ziurime i visokius azerus su ju Alijevais, turkmenus su ju turkmenbashi ar tuos pacius rusus, kurie is Putino staba pasidare - jis vienas viska zino, vienas viska ismano, vienintelis gali pasakyti, ko reikia rusu tautai... bla bla. Eilini karta jauciames uz juos kazkuo pranasesni (kaip mums gerai).
Taciau pamirstam (hmmm... gal nepamirstam - tiesiog jauni zmones per jauni, kad tai prisimintu, o vyresni tiesiog apie tai net nesusimasto, nes jie dar nuo "tu laiku" iprate, kai tai "normalu"), kad ir pas mus valstybės atkurimo "ausroje" buvo dedamos milziniskos pastangos idiegti nuosava tautos teva, neklystanti ir visazinanti, epochos (na gerai, jei ne epochos, tai bent jau tautos) garbe ir sazine. Ir jokia paslaptis, kad dalis tautos tuo buvo persisemus (o kai kurie dar ir dabar nepajegia to atsikratyt)...
Idomu siaip pamastyt kodel tautos tevo Lietuvai isudyt nepavyko (noretusi tiketi, kad tai tautos istorine branda bei paveldas ateinantis is musu (bajoru) seimu ir konstitucingumo tradicijos, nors akivaizdu, kad visai nebutinai), taciau bet kokiu atveju tai parodo, kad ne taip jau mes toli nuejom nuo tu, i kuriuos leidziame sau atlaidziai ziureti.
Eilini karta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą