Donskis. Klausinėja...

L.Donskis pažėrė klausimų. Apie pažymas. Daug.

Tik po tų jo klausimų man kilo vienas klausimas: kokių galų jis uždavinėja tuos klausimus, jei, panašu, jis pats sau jau visus atsakymus žino?

Kaip ten buvo tas klasikinis pavyzdys*?
"Jūs už mirties bausmę?"
"Prieš."
"Nejaugi Jūs nemanot, kad žmogus, nužudęs ir prieš mirtį žiauriai nukankinęs <šitoje vietoje įsirašome dar visokių kraupybių eilę> yra vertas mirties???"
":( ..."

Panašiai ir Donskiu. Klausimus tai jis uždavinėja. Bet tikri atsakymai jam nelabai terūpi...
Ar kas nors patikėtų, kad Donskis pakeistų savo nuomonę gavęs tą jau taip trokštamą tiesą, jei ta jam nelabai "patiktų"?
Na, kad ir ta be galo Donskio kultivuojama Pociūno istorija. Ir tas vadinamasis "makabriškas šmeižimas". Kažkoks prokuroras užsiminė, kad viena iš darbinių versijų yra ta, kad Pociūnas šlapinosi pro langą ir iškrito. Imho prokurorui reikėjo šiuo atveju patylėt (bet vėlgi... jis pakliuvo į spastus, nes kai prokurorai tyli, tai žiniasklaida jais skundžiasi ir drabsto purvais, kad šie atseit nieko nedaro ir nieko nesugeba išsiaiškint), bet jis tiesiog pasakė, kad yra ir tokia versija - ant palangės ir ant žemės po langu atsitikimo (nusikaltimo?) vietoje buvo rasta šlapimo. Tai buvo tik viena darbinė versija.
Bet. Klausimas toks.
Jei tarkim būtų be jokių abejonių įrodyta, kad būtent taip viskas ir įvyko - ar Donskis pakeistų savo nuomonę? Ar pakeistų. Juk kiekvienam yra akivaizdu (įtariu net ir pačiam Donskiui), kad ne. O jei ne - tai kam tada uždavinėt klausimus į kuriuos nenori žinoti atsakymų?



Arba kita gili Donskio mintis apie tai, kad "didžiausią demokratinį legitimumą turinti Lietuvos politinė institucija" gali įsigeist bet kada bet ko ir jai viskas turi būti paduota ant lėkštutės mėlynu krašteliu.

Įdomu juk. Lietuvoje yra ne tik minėta "institucija", bet dar ir įstatymai. Ir pastarieji yra aukščiau už visokias "institucijas" - jei jie draudžia pateikinėti slaptą informaciją belenkam - tai ta informacija ir nepateikinėjama. Taškas. Čia nėr ko putotis ar piktintis. Pakeitė Seimas tuos įstatymus** - ir gavo tas pažymas. Kur čia tame kažkieno kito kaltė, kad pats Seimas sh mala? Pamenu dargi, kaip prieš metus-pusantrų kažkuris Seimo narys (?berods Razma, bet gal ir klystu?) piktinosi tuo, kad VSD nepateikia pažymų remdamiesi įstatymu "ką jie čia man į tą įstatymą baksnoja - tai jei įstatymai neleidžia, tai tegul patys ir pateikia reikiamus įstatymo pakeitimus, kad mes galėtumėm gauti pažymas"***. Ką čia bekomentuosi.

Kitas dalykas tai tas "legitimumas". Gražus žodis. Deja jis iš esmės reiškia tik tiek, kad Seimas yra išrinktas. Demokratiniuose rinkimuose žinoma. Bet tai ir tiek. O ko ten į jį pririnkta - visai atskiras klausimas. Ir taip pat visai atskiras klausimas kur ir pas ką nuplauktų slapta informacija jei ji kiekvieną kartą kokiam nors seimanariui įsigeidus jam būtų pateikinėjama.

O vat norintys patekt i VSD žmonės yra tikrinami. Ar patikimi. Skirtingai nuo Seimo. Ir kažkaip įtariu, kad tik labai mažytė dalis Seimo narių panorėję įsidarbinti Saugumo departamente būtų pripažinti tinkamais. Na taip, jie nerinkti. Bet labai abejoju ar tai reiškia, kad jie "blogesni" nei Seimo nariai. Netgi spėčiau, kad yra būtent priešingai.


Tai gal ir nereiktų mosuoti tuo "demokratiniu legitimumu" tarsi vėliava kiekviena netinkama proga?


_______________________________
* Manrods aš jau netgi esu rašęs apie jį šiame bloge.
** Kas vėlgi imho yra ydinga dėl kažkokių Seimo užgaidų gauti vieną ar kitą popieriuką keitalioti visą sistemą... bet tai juk ne pirmas kartas.
*** Nepažodžiui, bet mintis ta.