Pedotema

Lietuvoje sutikimo (lytiniams santykiams) amžius yra 14 metų. Dabar kai šis pedofilijos skandalas taip nuskambėjo jau pasigirsta Seimo narių šūkiai, kad reiktų jį padidint iki 16 metų. Moralistai, kurių dažnas bus katalikas, tą sutiktų džiaugsmo šūksniais.
O dabar klausimas: kur Europoje yra žemiausia sutikimo amžiaus riba? Jei kas netingi, gali pagooglint, o tiems kas tingi, pasakysiu, kad... Vatikane. 12 metų. Visi, kam tai pasakau, išplečia akis nesuprasdami (ir nelabai tikėdami), kam Vatikane išvis tai reikalinga... bet taip yra. Čia tenka žinom prisiminti katalikinius pedofilijos skandalus (kaip sarkastiškai juokauja Ch.Hitchens "no child's behind left"), bet tai nėra mano esminis akcentas šiuo atveju...

Kita.
Po Kedžio istorijos Lietuvoje baisiausias pasipiktinimas pedofilų "klanais". Net vaikiški žurnalai spausdina nesąmoningus komiksus. Tačiau...
Vyksta "Lietuvos talentų" pusfinalis ir jame be konkurencijos laimi mergaitė (vaikas). Šokanti pagal muziką "I know you want me... You know I want'cha..." ir visai ne mergaitiškai, o moteriškai besiranganti bei bekraipanti sėdimąją. Už ją balsavo daugiausia žiūrovų.
Sakot "pedofilų klanai"? Nežinau ar čia dar reikia komentuoti.


Ir... hmmm...
As linkęs apie save galvoti, kaip apie humanistą.
Tačiau, nors tai ir neskambės itin politkorektiškai, aš manau, kad yra didesnių vertybių negu gyvybė...


Tai tiek tos įžangos. O dabar apie atskirus klausimus susijusius su pedofilija:


Dėl amžiaus ribos. Dėl to, kokia yra "teisinga".
Kaip minėta, moralistai matyt pasisakytų už 16 metų (gal net dar daugiau... ir griežčiau... lytiniai santykiai tik po vedybų?). Mastantys žmonės atkreiptų dėmesį, kad šiais laikais "pradėti lytinį gyvenimą" 14 metų gal dar ir nėra taisyklė, tačiau tai nieko jau nestebina. Ir taip, yra tokių, kurie pradeda ir anksčiau - ir be jokios suaugusiųjų "pagalbos". O net jei ir su pastarųjų pagalba - dabartinės trylikametės taip prisimaliavoja, kad nelabai atspėsi (kol nepakliūsi į teismą ;) ), kad jai ne 16... Tai tas "teisingas amžius" tada yra 12, kaip mus ir "moko" Šv. Sostas?
Irgi ne. Nes kai kurie 16-mečiai dar nėra pakankamai subrendę "tam"...
Manau akivaizdu, kad jokio "teisingo" amžiaus nėra ir būti negali. Kiekvienas žmogus lytiškai ir protiškai (su)bręsta skirtingai. Pasirinktas įtvirtinti teisės aktuose amžius tėra kažkokstai (vykęs arba nelabai - priklausomai nuo požiūrio) kompromisas...
Ar tai geriausias įmanomas sprendimas? Mano galva - ne. Mano nuomone, jis jau atgyvenęs. Tas kompromisinis amžius "ateina" iš XX a. vidurio, kai mokslas (psichologija & co), sakykim taip, dar nebuvo tiek pažengęs, kaip dabar.
Mano nuomone logiškiausias (vienintelis logiškas?) sprendimas yra (neatsisakant metų kaip tam tikro "bazinio dydžio" įtvirtinimo) kiekvienu atveju vertinti brandą individualiai. As nesu didelis specialistas bes gal išties kai kurie žmonės subręsta "tam reikalui" 11 metų kai kiti tik 22-erių (jei žinoma tokių yra)? Nelabai matau nei kodėl turėtų būti baudžiamas tas, kas "pažino" ta perdėtai išsivysčiusią 11-metę, nei kodėl turėtų būti nebaudžiamas tas, kuris "pasinaudojo" perdėtai infantilia 22-mete (tikiuosi visiems akivaizdu, kad čia hiperbolė kuria tiesiog siekiama iliustruoti mintį?). Pagaliau galima net įtvirtinti žirkles: jei asmuo jaunesnis nei (pvz.) 11 metų ar vyresnis nei (pvz.) 18 metų - jokių klausimų nekyla. O jei patenka į tą "tarpą" - sprendžiama individualiai...


Pedofilija ir homoseksualumas.
Kaip minėta - mėgiamas katalikų argumentas kalbant apie homoseksualių asmenų teisę tuoktis.
Apart to, kad tai akivaizdi logikos klaida ("slippery slope"), reikia pasakyti, kad daroma esminė klaida vertinime.
Sąvokoje "lytiniai santykiai su vaiku" problemos esmė glūdi ne žodžiuose "lytiniai sanykiai" (kaip atrodo katalikams - kas nenuostabu žinant jų "santykius" su "lytiniais santykiais"), o žodžiuose "su vaiku".
Problema ne tame, kad kažkas uzsiima sesku, o tame, kad tai daroma su asmeniu, kuris tam nėra subrendęs, kuris negali nei suprasti, nei įvertinti, nei sutikti su tuo, kas daroma. Todėl kad jis per jaunas. Todėl, kad jis vaikas.
Ir čia slypi esminis skirtumas nuo homoseksualių asmenų - pastarieji, būdami du suaugę asmenys, gali patys spręsti kuo jie nori užsiimti. Ir niekas (joks moralistas) jiems neturėtų nieko nurodinėti.
Tai yra tiek paprasta, kad to nesuprasti įmanoma tik būnant keistai perdėtai "susirūpinus" savo ir visų aplinkinių lytiškumu, tik gebant mėgautis atskiru žodžiu lyg kiekvienu uždraustojo vaisiaus kąsniu.
Kitas "niuansėlis" būtų tas, mergaičių tvirkinimas vis tik pasitaiko geroooookai dažniau nei berniukų (ir čia vien ta statistika, kuri žinoma - o kiek nuskriaustų mergaičių lieka nežinomų? Juk tikimybė, kad apie nuskriaustą berniuką mūsų homofibiškoj visuomenėj bus pranešta yra gerokai didesnė, nei apie mergaitę (nes pastaroji dažnu atveju "bus" "pati kalta", jau nekalbant apie tai, kad globėjai nenorės jai daryti "dar didesnės negarbės" (įdomu, a'ne? Jei buvo nuskriaustas berniukas - jam tai nėra negarbė (tiesiog vargšas vaikas buvo nuskriaustas), jei mergaitė - jau yra))) - taigi ir kaltint homoseksualus dėl pedofilijos kaipo ir nėra didesnio pagrindo nei heteroseksualus. Bet nepaisant to, "delfinio" pavyzdžio komentatoriai netgi Kedžio istorijoj (kur, primenu, mergaitę (galimai) tvirkino vyrai), sugeba prikergti homoseksualus, kaip grėsmę visuomenei... :/



Gal dar pora žodžių apie "chemininę kastraciją"...
Apie moralinius ir teisinius šio reikalo aspektus jau kalbėta nemažai. Tik va, ką aš norėčiau išgirsti, tai psichologų nuomonę šiuo klausimu. Nes bent jau aš įtariu, kad iš tos cheminės kastracijos (net jei išties būtų įmanoma ją realizuoti) nebūtų tiek tos naudos, kaip tikimasi.
Jei paklausytume/paskaitytume kas yra kalbama/rašoma apie pedofilų "motyvaciją", tai ten kalba eina apie visokias "tyrumas", "nepaliestumus" etc. Tas man, atvirai pasakius, kelia tam tikrų abejonių dėl to, kad seksualinis motyvas yra pagrindinis šiuo atveju.
Jau pakankamai gerai žinom, kad moters žaginimo atveju lytinis potraukis, nors ir vaidina itin svarbų vaidmenį, tačiau, vis tik, jis nėra lemiantis - gerokai svarbiau žagintojui yra pasitenkinimas, kurį jis patiria iš savo valios primetimo.
Turiu kažkaip įtarimų, kad panaši situacija visai gali būti ir su vaikais - o tokiu atveju bijau, kad lytinį potraukį mažinančių vaistų vartojimas niekuo perdaug nepadės, nes net ir nejaučiant jo vaikai vis tiek išliks "tyri ir nepaliesti"...




O šiaip... man tai keista. Vaikų lytinis auklėjimas Lietuvoj yra "tabu". Ką ten auklėjimas... tėvai bijo, kad jų vaikai jų nuogų nepamatytų... Vaikai žingeidūs... pagaliau visi mes vaikystėj "gydytojus" žaidėm. O tas "tabu" sukurimas nieko gero neduoda.
Paskui ir gaunam situaciją, kai pedofilai naudojasi tuo, kad tie vaikai nieko apie tai nežino ir nesuvokia, kas leistina, o kas ne... "Neimk iš dėdes saldainio"? Na gerai, vaikas neims. Bet jei tas dėdė visai ne saldainį duoda - tai jau galima imti? O norint paaiškint, kad negalima, reikia paaiškint kodėl...
Ne, aš nesiūlau penkiamečiams detaliai aiškinti apie lytinius organus bei santykius. Bet daryti iš to "baubą", "tabu" ar "uždraustąjį vaisių" pagaliau? Mano galva tai irgi ne visai "tas" sprendimas.



Gal tiek.