Situacija į kurią pakliūnu netgi gan dažnai: sėdžiu kokiam nors vakarėlyje / bare / kitam pasisėdėjime. Kalbama kaip įprasta apie viską ir apie nieką. Ir staiga taip iš kalbos išeina, kad vienas koks nors žmogus ima kitiems aiškinti kokią nors "tiesą". Aš nekalbu apie "egzistencijos tiesas", o apie kažką palyginus paprasto kaip pvz. žuvį fugu, homeopatijos naudą, narkotikų žalą etc. - t.y. ne pakylėtus filosofinius dalykus, bet kažką visai realaus, bet tik tiek, kad daugumai žmonių nežinomo (kadangi jie į tai niekad nesigilino).
Ir nors aš nesu "visažinis", o bet tačiau mėgstu pasidomėt įvairiausiais dalykais... ir gaunas, kad kartais klausausi žmogaus ir kraupstu, kaip jis visiškai, totaliai, absoliučiai nusišneka - akivaizdu, kad perskaitė kažkokį straipsnelį lietuviškoj "spaudoj" ir iš to susidarė "nuomonę", kuri neturi nieko bendro su tuo, kaip viskas išties yra... O žmogus šneka visiškai užtikrintai, 100proc. įsitikinęs savo neklystamumu, vartoja visokius protingus žodžius (kurių reikšmės, panašu, pats nelabai supranta iki galo)...
Klausimas žinoma yra tas: o ką gi tokiu atveju daryti?
Jei tai būtų kokiam forume (neakivaizdžiai), tai galima būtų imti ir jo pasisakymą išrankioti į sudedamąsias dalis*, bet kai akivaizdžiai?
Jei žmogus tik truputėlį klystų detalėse - galima jį būtų subtiliai pataisyt... bet kai jis klysta absoliučiai totaliai? Nepasakysi gi tokiu atveju "Tu čia truputelį suklydai...", o toliau paaiškinus paaiškėtų, kad tas "truputėlį" reiškia, kad jis visiškai nusišnekėjo?
Tai va tokiu atveju sėdžiu-tyliu-kraupstu ir galvoju ką čia dabar daryt. Mandagumas neleidžia suvarinėt kito žmogaus net ir pabrėžtinai mandagia forma (pagaliau jei vakarėlis, tai visi aplink gi "draugai")... o ka reiktų daryt neaišku.
Nes kai jis išdėsto tas "tiesas", tada ir visi kiti patiki, kad taip ir yra... ir tokių "žinovų" atsiranda dar daugiau. Ir jie paskui kitiems tas "tiesas" perduos...
Tataigi.
______________________
* Ką aš paprastai ir linkęs daryti jei netingiu... Bandydavau taikyti dialektinius metodus (klausti žmogaus "jei tarkim tavo teiginys teisingas, tai tada išeitų kad teisingi ir teiginiai A, B ir C? Ar taip?"), bet paprastai susidurdavau su nenoriu pabandyt pamąstyt ir paieškot atsakymų į iškeltus klausimus... na, is serijos "tu negudrauk, pirštu parodyk" :DDD
Galima raštelį su glaustu paneigimu nutaikius momentą matomoj vietoj publikuoti. Pavyzdžiui, kramtoma guma priklijuoti prie sienos.
AtsakytiPanaikintiArba aprašyti tuos pezalus savo bloge paaiškinant, kaip, tavo nuomone, yra iš tikrųjų. Skaitys turbūt kiti žmonės, bet juk vis tiek atsversi kažkiek.
Geriau negu nieko
Žinoma situacija. Tačiau jei tai bent kiek geresnis pažystamas aš vis tik mandagiai išsakau, kad jis čia galbūt suklydo, nes tas ir tas rašo taip ir taip arba jei taip būtų, tai būtų taip ir taip, užvedu diskusiją ir suteikiu galimybę suklydusiam tai kultūringai užglaistyti ir nesijausti blogai. Galų gale taip visai nebloga diskusijų kultūra užsimezga draugų/pažystamų rate ir faktas, kad kažkas suklydo ar nusišnekėjo tampa natūrali eilinė to žmogaus klaida, kurios niekas nesureikšmina ir dėl jos neišgyvena.
AtsakytiPanaikintiŽinoma būna žmonių, kurie to niekaip nesuvokia, nepasivargina prikišti pasipūtėliškumą, priekabiavimą ar burbėjimą, bet tuomet tiesiog suprantu, kad man su tokiais ne pakeliui ir stengiuosi nebendrauti. Aš už tiesą, bent kiek ją įmanoma pasiekti...
Ghm :) Niekada su tokiom dilemom nesusiduriu kažkaip. Jei matau, kad žmogus nusišnėka (ir žinau/manau, kad aš žinau geriau) - visada stengiuosi pataisyti. Kažkaip tikiu, kad net ir pačiam kalbančiajam tai į naudą. Aišku, jei matosi, kad žmogus nelinkęs klausyti/diskutuoti - tada nėra ko ir aiškintis us tokiu, bet pabandyti nukreipti "teisingu keliu" visada stengiuosi.
AtsakytiPanaikintiO jei ir įsiplieks nedidukas ginčas - juk ginčuose gimsta teisybė, ar ne? :)
O taip, man pakankamai dažnai taip nutinka... tiksliau nutikdavo... nelabai aš renkuosi žodžius tokiu atveju, sakau tiesiai, galbūt kartais dar pagardindamas kokiu sarkazmu, nes irgi manau, kad "ginčuose gimsta teisybė".
AtsakytiPanaikintiTik vat aplinkiniai ne visada tokią filosofiją ir elgesį įvertina :) Aišku, blogiečiu tokiose situacijose lieku aš, nes matai esu pernelyg uždaro mąstymo kristalų gydymo, astrologijos, homeopatijos, religinės metafizikos ir pan. klausimais...
tikrai neretas reiskinys. labai priklauso nuo situacijos, daznai as ausim pakarpau ir nesakau nieko. ypac jei matau zmogu pirma karta ir nesinori jo "suvarineti". bet kartais stengiuosi svelniai issaukti diskusija, pareiskiu savo nuomone ir irdoau (arba ne :) savo tiesa. o kartais netgi nesivarginu, nes neirodysi asilui, kad jis yra asilas, nes jis yra asilas :D
AtsakytiPanaikintidabar paplites reiskinys - eGZpertiskumas. visi zino viska, visi - visaziniai :) tokia mada matyt. bet si reiskini keicia kitas, kur kas blogesnis - a*ujieniskumas. nu visi tokie saunuoliai, issikele ir pasikele iki padebesu ir atitruke nuo realybes. o galbut cia eGZpertiskumo nauja stadija. bet cia tema ne apie tai.
kuklumas, saltas protas - nykstancios ir niekines vertybes siais laikais.
kaimietis knows best. hau!
matyta girdėta :)
AtsakytiPanaikintiaš tai tokiose situacijose apsimetu kvaileliu ir pradedu kryptingai klausinėti, kol žmogus pats sau atsakymais susivarto :)
kita itin juokinga situacija - kai į bet kokią kritiką toks "žinovas" reaguoja kaip į asmeninį įžeidimą :)
Nemažai atsakimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, galima rasti Dale Carnegie knygoje "How to win friends and influence people". Kažkodėl nepavyksta įdėt nuorodos i e-book, bet ją galima rast su Google pagalba. Kas tingi skaityti visą knygą, ką daryti šiuo konkrečiu atveju rasite "A sure way of making enemies - and how to avoid it"
AtsakytiPanaikintiSkaitau, ka čia visi parašėt :)
AtsakytiPanaikintiIr man klausimas... jau mane vis kas nors išvadina cinišku, arogantišku, perdėtai kandžiu... ;)
Bet va aš vis tiek kažkaip stengiuos saugoti kitų žmonių jausmus :))) O Jus man sakot, kad reik juos pabaksnot nosim it šunytį į... :DDD
Na, pagalvosiu... :)
Manau, kad klaidu ar tiesu pataisymas, jei pasakytas neutraliu tonu, visuomet yra i nauda visiems. Nenori iskaudinti? Pridek, kad ne viena zmogu jau girdejai taip kalbant, kazkoks lochas turbut klaidinga informacija paskleide :) Is visu kvailiausia yra ismesti paniekinama mina, nusiviepti ar nusiprunksti ir isdidziai tyleti, nes gi visiskai nesureaguoti nepavyksta?
AtsakytiPanaikinti