2008-09-07

Williamo Shakespeare’o 66-asis sonetas

Mirties šaukiuosi širdžia nukamuota, –
Aš pavargau žiūrėt, kaip Menkysta
Ant karžygio lavono kelia puotą,
Kaip niekinama priesaika šventa,

Kaip drabstoma purvais Garbė auksinė,
Kaip jungą velka Laisvė išdidi,
Kaip mėtos Gėda dvokiančiam šiukšlyne,
Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy,

Kaip dūsta didis talentas vergijoj,
Kaip spardo mulkis meno stebuklus,
Kaip pataikauja Gėris nebylus
Išpuikusios Niekšybės despotijai...

Aš mirt geidžiu, aš neturiu jėgų, –
Tiktai tave palikti man baugu.


Vert. Aleksys Churginas

3 komentarai:

  1. Ar cia apie V.Adamkus sonetas?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tired with all these, for restful death I cry,
    As, to behold desert a beggar born,
    And needy nothing trimm'd in jollity,
    And purest faith unhappily forsworn,
    And guilded honour shamefully misplaced,
    And maiden virtue rudely strumpeted,
    And right perfection wrongfully disgraced,
    And strength by limping sway disabled,
    And art made tongue-tied by authority,
    And folly doctor-like controlling skill,
    And simple truth miscall'd simplicity,
    And captive good attending captain ill:
    Tired with all these, from these would I be gone,
    Save that, to die, I leave my love alone.

    AtsakytiPanaikinti