Apie moraline teise postringauti apie morale

Ok, taigis. For all practical purposes šis blogas yra miręs (kažkaip prapuolė entuziazmas rašinėti kažką).

Bet va vakar mane vėl mažumėle "užkabino". Visai netyčia įsijungiau Žinių radija ir ten kažkokie lietuviškieji katalikai samprotavo apie tradinę šeima, vertybes, nuodėmes ir morale. Su pasibaisėjimu atsiliepė apie tai, kad pvz. Švedijoje žmonės drįsta bučiuotis gatvėse ir skveruose, kad jie neturi jokio kuklumo ir padorumo... na ir t.t. kaip įprasta.
Paskui dar delfyje radau itin "įstabų" straipsnį Ar Šventas Raštas smerkia homoseksualumą?...

Manęs vis kartais kas nors klausia: "Kuo tau taip neįtiko bažnyčia? Ko tu ją vis užsipuoli?"...
Žinot ką?

MAN KOKTU!!!


Reikia vieną kartą visiškai aiškiai pasakyti vieną dalyką: net jei mes manytume, kad religija yra moralės pagrindas (nors taip nėra), net jei mes manytume, kad moralės taisykles dave pats dievas ir kad be jo jokios morales nebutu (nors tai akivaizdziai neteisinga), net ir tuo atveju tarpnacionaline korporacija žinoma kaip "katalikų bažnyčia" bei jos apologetai neturi visiškai JOKIOS teisės net prasižioti apie moralumą. Bažnyčia turėtų pabrukus uodegą sėdėti ir tylėti ir stengtis issilaižyti savo pradvokusį meškos kailį.

Aš nesigilinsiu į minėtus samprotavimus apie biblijos požiūrį į homoseksualuma. Niūru tai, kad jie šiaip jau yra teisingi (tiek kiek nedaug aš išmanau tą kapstymąsi po šventąjį raštą). Bet tų išvedžiojimų problematiką imho labai gerai iliustruoja šis, jau gerą dešimtmetį po internetą keliaujantis laiškas.


Bet va apie moralės taisykles, apie katalikų bažnyčios teisę dėtis moraliniu autoritetu ir kodėl jos dėjimasis pastaruoju mane taip erzina... va apie tai manau galima būtų pakalbėti plačiau...


Ch. Hitchens savo nesenoj rašliavoj Slate.com siūlo atlikti nedidelį eksperimentą mintyse:

Here's a little thought experiment on practical ethics. Suppose that you are having a drink with a new acquaintance and the subject of law-breaking comes up. "Ever been in any trouble with the authorities?"

You may perhaps mention your arrest at a demonstration, your smuggling of excess duty-free goods, that brush with the narcotics people, that unwise attempt at insider trading. Your counterpart may show a closer acquaintance with the criminal justice system. He once did a bit of time for forgery, or for robbery with a touch of violence, or for a domestic dispute that got a bit out of hand. You are still perhaps ready to have lunch next Friday. But what if he says: "Well, I once knew a couple who trusted me as their baby sitter. Two little boys they had—one of 12 and one of 10. A good bit of fun I had with those kids when nobody was looking. Told them it was our secret. I was sorry when it all ended." I hope I don't seem too judgmental if I say that at this point the lunch is canceled or indefinitely postponed.

Nelabai išeina su tuo nesutikt - dauguma normalių žmonių matyt mieliau eis pietaut su žudiku negu su kažkuo kas seksualiai išnaudojo vaikus (žr. kad ir Kedžio istoriją bei visuomenės reakciją į ją), nes jei pirmasis galbūt sukelia baimę, tai antrasis sukelia tik vieną, užtat labai stiprią, emociją - pasišlykštėjimą.

Ir, tai, kad tas pedofilas yra kunigas jo neišteisina. Netgi atvirkščiai - iš žmogaus kuris aiškina kitiems kas yra moralu, o kas ne, samprotauja apie nuodėmes, dedasi kalbąs dievo vardu, tikimasi aukštesnių moralės standartų laikymosi.

Jau girdžiu kaip giliai tikintys katalikai riksmu man prieštarauja: "atskiri kunigai, tai dar ne visa katalikų bažnyčia!!!".
Hmmm... kaip čia pasakius.

Jei tai butu tarkim tarpnacionaline korporacija WcBombolc ir staiga paaiskėtu kad visoje krūvoje valstybiu šios kompanijos darbuotojai seksualiai išnaudojo vaikus? Ir kalba ne apie vienetini atveji, bet apie šimtus (tūkstančius???) atvejų krūvoj valstybių. Ir kodėl man atrodo, kad tokiu atveju tie patys katalikai nesamprotautu, kad "atskiri darbuotojai tai ne visas WcBombolc", o klyktų apie moralini kompanijos veida ir t.y. ir pan.

Tai čia viena. O kita...

O kita yra tai, kad net jei mes manytumėm, kad atskiri kunigai tai ne visa bažnyčia, tai kyla klausimas: o koks tos bažnyčios požiūris į tą visą kunigų pedofilų istoriją? Čia žinoma geriausia būtų rekomenduoti tiems, kam tai idomu, patiems pagooglint idant patiems susidaryti tą (liūdną) vaizdą, bet bažnyčios poziciją trumpai galima apibendrint taip:
"Tiems, kas tai padarys, gresia ekskomunika".
Čia tik reikia būtinai paaiškinti, kad tas "tai", apie kurį kalbama, nėra vaikų žaginimas. "Tai" šiuo atveju yra išdrįsimas prašnekti apie kunigus pedofilus viešai, informuoti apie nusikaltimą teisėsaugos institucijas...
Ir šią bažnyčios poziciją visiškai nedviprasmiškai pats (raštu!) suformulavo ne kas kitas, bet dabartinis popiežius ir tuometinis kardinolas, Congregatio pro Doctrina Fidei vadovas, J.Ratzingeris (nors aš žinoma neskubėčiau teigt, kad iki jo rašliavų ta "pozicija" neegzistavo)... O tai be šešėlio abejonės įrodo, kad dabartinis popiežius žinojo apie nusikaltimus prieš vaikus, slėpė juos ir liepė kitiems nedrįsti apie tai net prasižioti.

O dabar jau nedidelis eksperimentas mintyse nuo manes:
tarkim aš žinau, kad kažkas padarė rimta nusikaltimą. Ir aš ne tik apie tai niekam nepranešu (kas jau yra labai blogai). Ne, to maža, aš ir visus kitus, kurie apie tai žino, prigrasau niekam apie tai neprasitart, nes "bus blogai". Kas aš?

Tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu aš galiu būti vertinamas tik vienu būdu - kaip nusikaltėlis (nesigilinant į konkretų teisinį vertinimą). Ir tai, kad aš tą darau atseit vedamas kažkokių tariamų "aukštesnių tikslų" juk yra nesvarbu. Visiškai.

Taigi... reikia visa tai sukramtyti iki lengvai nuryjamos (nors ir šlykštaus skonio) tyrelės? Prašau:

Popiežius J.Ratzingeris yra pedofilų slėpėjas. Nusikaltėlis.

Katalikų bažnyčia, kaip institucija apskritai, ir šventasis sostas konkrečiai imant yra nusikaltėlių slėpėjai. Vaikų seksalinių išnaudotojų slėpėjai. Čia kalba ne apie "atskirus atvejus", o apie visos "institucijos" pasaulėžiūrą.

Ir ta (vadinkim daiktus savo vardais) govėda drįsta aiškinti kas yra moralu, o kas ne, kas yra nuodėmė, o kas ne, drįsta prisiimti moralinio autoriteto vaidmenį?

Reik pasakyt tą aiškiai ir nedviprasmiškai: tol, kol katalikų bažnyčia neišsiskalbė savo sutanų (o tai reiškė neišmetė iš savo tarnybos (neekskomunikavo) ir neatidavė teisingumui visų savo nusikaltėlių (taip taip, įskaitant ir patį J.Ratzingerį)) tol ji neturi JOKIOS teisės kam nors ką nors aiškinti apie moralę.

Jokios moralinės teisės.