Ar visad mes galvojam ką darom?

Paskutiniame poste rašiau apie tai, kad mano nuomone kai kurie policininkai netinkamai elgiasi su ginklais - pažeidinėja minėtas 4 taisykles.
Bent jau iš Tomo reakcijos matau, kad likau nelabai suprastas :), kodėl tų taisyklių reikia laikytis visais atvejais. Aš ten trumpai atsakiau komentaruose, bet manau, kad gal reikia kažkiek praplėsti atsakymą.


Klausimą šiuo atveju galėčiau formuluoti mažumėle plačiau: "Ar mes visada ir viską darome visiškai sąmoningai?".
Dauguma žmonių yra šventai įsitikinę, kad būtent taip ir yra - kad visas mūsų elgesys yra sąmoningas ir ne-sąmoningai mes elgiames tik miegodami ar prisigėrę ;). "Pagaliau juk sąmonė mus skiria nuo gyvūnų bla bla...".


Iš tiesų... na, iš tiesų taip nėra. Net priešingai - didžioji dalis mūsų elgesio yra visiskai ne-sąmoninga*. Ir kalbant apie elgesį su pavojingais daiktais (ne tik ginklais, bet ir pvz. automobiliais ar benzopjūklais ar...) tą reikia visada turėti omenyje.


Pakartosiu - mes tik nedidelę dalį savo veiksmų darom sąmoningai.
Pvz. šiandien ryte aš važiavau į darbą. Reiškia daugybę kartų perjunginėjau begius. Nei vieno iš tų kartų aš neprisimenu. Kodėl? Todėl, kad jų nedariau sąmoningai, jie vyko tarsi "savaime". Arba kitas pvz. kurį visi manau yra pastebėję: išvažiuoji iš Vilniaus, po valandos atvažiuoji į Kauną, o kaip kelias praėjo ir ką tu ten darei - neprisimeni, nes visą kelią mastei apie kažkokius dalykus nesusijusius su vairavimu. O kas vairavo? :)
Kai kas čia gali skubėti priekaištauti ir aiškinti, kad visada visada vairuoti reikia sąmoningai sutelkiant visą visą dėmesį į kelią, be jokių kitokių pašalinių minčių... tik kad praktiškai tai nėra įmanoma.

Žmogus tiesiog taip jau "sutvertas". Toks ne-sąmoningas elgesys nėra joks trūkumas. Atvirksčiai - tai yra privalumas. Jis padeda taupyti jėgas bei protinius pajėgumus.
Jei kaskart viską ką darom mes darytume sąmoningai, sutelkdami į tai visą sąmoningą dėmesį, mes toli nenukeliautumėm, kadangi pvz. žengiant kiekvieną žingsnį tektų sąmoningai mastyti apie tai, kaip mes dedam koją... Tas pats ir su valgymu naudojantis šaukštu... ar teksto spausdinimu klaviatūra. Aš tiesiog rašau žodį "klaviatūra", bet sąmoningai to neapdoroju: "...taaaaip, dabar noriu parasyti žodį "klaviatūra"... šito žodžio pirmoji raidė yra "k", kurioj ji vietoj yra klaviatūroj... a, va radau, aha... paspaudžiam... pažiūrim į monitorių - teisingai... kokia ten kita raidė?...".

Jei truputėlį pasigintumėm, tai pastebėtumėm, kad ne tik mes didžiąją dalį veiksmų darom ne-sąmoningai, bet ir kuo geriau mes kažkokį dalyką žinom/mokam, tuo mažiau sąmoningos kontrolės jis reikalauja.
Prisiminkim pvz., kai mokydamiesi vairuoti mes mokėmės jungti bėgius? Teko viską daryti sąmoningai: "va, dabar paspaudžiu sankabą, perjungiu begį, švelniai atleidžiu sankabą..."...
Toliau besimokant tas procesas vis labiau "suprogramuojamas", jis tampa vis labiau ne-sąmoningu, kol dabar jis išvis nepatenka į sąmoningo suvokimo lauką (bent jau tol kol neįvyksta kažkas netipiško - pvz. nepataikai įjungt bėgio).

Va čia ir slypi problema su tuo ne-sąmoningu elgesiu - net jei tie "suprogramuoti" įgudžiai yra visiškai "teisingi" ir tai kartais išlendo kokie nors "bug'ai"- bet jei jie neidealūs, tai laikui bėgant tos problemos vos ne garantuotos. Neteisingas bėgių perjunginėjimas gal ir retokai gali sukelti kam nors pavojų (nors ir tai gali, pvz. posūkyje perjunginėjant bėgius, galima sėkmingai "jamt" šalikelę), tai yra daugybė kitokių veiksmų kurie budami neteisingai "suprogramuoti" gali būti itin pavojingi tiek pačiam asmeniui, tiek ir kitiems...
Paskui ir būna: "mašina staiga pati pradėjo slysti :("... nors išties tai tereiškia tik tiek, kad vairas buvo per staigiai susuktas, ar "gazas" (ar stabdis) per staigiai paspaustas... kadangi "programavimas" buvo ydingas.



O grįžtant prie ginklų, ta va būtent dėl to tos 4 taisyklės taip labai ir akcentuojamos...
Ne tiek dėl to, kad tu viską darydamas sąmoningai gali "netyčia" peršaut sau ranką (nors jos saugo ir nuo to) , bet (labiau) dėl to, kad išsijungus sąmoningai kontrolei ir perėjus prie ne-sąmoningo elgesio tas "suprogramuotas" elgesys būtų visiškai saugus, paliekantis kuo mažiau vietos "nelaimingam atsitiktinimumui"...

______________________
* Galvoju dabar kokią čia gerą knygą šia tema parekomendavus, bet išties nelabai kas ateina į galvą apart "Monsters and Magical Sticks", kuri šitą tema paliečia tik probėgšmiais. Jei prisiminsiu kažką tinkamesnio - parašysiu.