Ziurek kur vaziuoji

Pasivazinejimai lenktyniu trasoje mustruoja smegenis ziureti kur yra vaziuojama. Kas manau yra negincytinas sitokios pramogos privalumas (tik vienas is daugumos, zinoma).

Mintis atrodytu triviali ir visiems ir taip zinoma, net ner apie ka kalbet. Bet realiai net taip viskas paprasta.

Ale bet. Situacija visiskai niekuo neypatinga: vaziuoju vakar Kacergoj, "ateinu" i posuki per greitai (~110 km/h sakyciau) ir ne tokia trajektorija (isties tai labiau neteisinga trajektorija, nei per greitai - buciau teisingai vaziaves greitis butu ok). Ir matau, kad neissiteksiu trasoje. Skersinis pagreitis pakankamai didelis, kad labiau uzlauzt vairavimo krypties nesigaus; atleidinet gaza siekiant priversti masina suktis ir taip isipaisyt i posuki atsizvelgiant i salygas (posukio radiusa, judejimo greiti, mano vairavimo sugebejimus, pagaliau tai, kad standartine amerikietisko WRX'o pakaba labiau komfortiska, negu sportiska) negalima, nes baigsis susisukimu ir lekimu i atitvarus... istiesint vaira ir stabdyt irgi nesigauna, nes atitvarai per arti, nesuspesiu sustot ant zvyro... belieka vaziuoti toliau su tuo paciu (stabiliu) vairo pasukimu ir gazo padetim. Kai islekiu i zvyra, galas aisku pabega (nes akivaizdu, kad sukibimas ant asfalto (taigi ir max imanomas skersinis pagreitis pries slystant) gerokai didesnis nei ant zvyro). Kontra vairu (akys visa laika ziuri ta kryptim kuria eina trasa), keliolikos metru driftas zvyru ir griztu atgal ant asfalto... Adrenalino sociai :)

Pamoku cia zinoma daug (pvz. kad trajektorija yra svarbiausia), bet vienas dalykas, kuri paskui suvokiau mintyse analizuodamas, tai tas, kad visa laika ziurejau ta kryptim, kuria noriu vaziuot. To ismoksti trasoje labai stipriai, nes praktiskai visa laika su pilna koncentracija tik ten ir ziuri (kartkartem dar i tachometra ir veidrodelius). Kuo tai svarbu?

Kaip viena rimciausiu problemu automobilio paslydimo, nesuvaldymo ir rezultate islekimo i griovius atveju paprastai ir nurodoma, ta, kad kai masina ima slysti sonu, "vidutinis" vairuotojas ima ziuret, ne ta kryptim, kuria jis nori vaziuot, bet ta kryptim kuria jis slysta - griovio link (kadangi nestabilumo situacija daugumai tokia neiprasta, tai jie dezorientuojami ir ziuri ne tiek "kur cia dabar vaziavus?", kiek "kur cia ta masina pati vaziuoja?").

Ir tai ne smulkmena. Zmogus yra tiek iprates orientuotis pagal akis, kad jis pajegus automatiskai pastangas nukreipti ten kur ziuri - nesusimastydamas (pvz. besti pirstu ta kryptim, kuria ziuri). Tuo grindzimos pvz. saudymo itin trumpomis distancijomis ("acros the bed") technikos (kai is taikymosi prietaisu siaip ar taip jokios naudos). Ten kur ziuri, ta kryptimi bedi - ta kryptim ir taikaisi, nekeldamas pistoleto i akiu auksti, nes tai riboja matymo lauka (tema ne apie tai, tai nesipletosiu).

Kaip nekeista, tas pats su vairavimu - neimanoma isvairuoti slystancios masinos jei ziurima yra ne (norima) vaziavimo kryptimi, o kryptimi, kuria slystama. Bijau kad net profesionalus lenktynininkai to nepajegtu jau nekalbant apie megejus...

Tai va:

Ziurek. Kur. Vaziuoji.