Nors ne karta minejau, kad greicio virsijimas kaip esmine avarijos priezastis vis tik ne toks daznas reiskinys, kaip vaizduojama, taciau kartkartem tos avarijos vistik ivyksta del virsyto greicio (nesigilinant i tai, akd tas virsijimas salygotas savo galimybiu pervertinimo / neteisingo ivertinimo, kas ir yra tokiu atveju tikroji autoivykio priezastis).
Taciau savaitgali susimasciau, del ko ivyksta sios avarijos. Turiu tokia minti...
Taip jau gaunasi kazkaip, kad dauguma mano draugu yra automobilistai. Tai jie visi nors gal ir nera ekstra klases vairuotojai, taciau bent jau teoriskai zino, kokia trajektorija reikia iveikti posuki, kada kaip stabdyti, kada greiteti etc etc etc. Jau nekalbu apie tokias "smulkmenas" kaip pastovus aplinkos stebejimas (ir suvokimas!) ir besivystancios situacijos prognozavimas. Ir apie tai, kad viskas vyksta svelniai ir nuosekliai. Man vaziavimas su jais - pakankamai ramus reikalas (net jei vaziuojama greiciau nei like automobiliai).
Del to gaunasi, kad vairavimo prasme as siek tiek nutoles nuo "lietuviskos realybes", kol netycia neilipu buti pazetas i koki nors automobili, kuria vairuoja siaip vairuotojas, kuris dazniausiai zinoma apie save galvoja kaip apie gera vairuotoja, saugu vairuotoja, ne kazkoki tai gatviu lakstuna (nors pastarieji irgi elgiasi lygiai taip pat). Ir ka tada pamatai?
Nezinau kaip kitiems, bet man saziningai buna baisu.
Jie vaziuoja taip, kaip moke vairavimo mokykloj: atvaziuoji prie posukio, pristabdai iki labai mazo greicio (nepriklausomai nuo posukio staigumo), pasuki, pravaziuoji posuki nespausdamas nei akseleratoriaus nei stabdzio, ir, kai posukis baigiasi ir masina istiesini, vel nuspaudi akseleratoriu (cia jei begiu nereikia persijunginet...).
Paprastai siu taisykliu interpretacija gaunasi mazdaug tokia: atvaziuoju 50km/h, o posukis, stabdau iki 20km/h, tada parodau posuki, ir staigiai susuku vaira i sona, paskui istiesinu, nuspaudziu gaza - ir vaziuoju toliau. Kadangi viskas vykdoma kaip programa, ir kiekviena nauja etapa galima pradet, tik kai baigiasi ankstesnis, o laiko nedaug, tai visi stabdymai, vairo sukiojimai etc, net jei nera greiti taciau yra staigus. Labai staigus. O jei vairuotojas dar ir itin "pasitiki savim", tai atliekami viena ranka. Kadangi paprastai viskas vyksta letai, tai del isivaizduojama, kad viskas labai "saugu", ir isties, dazniausiai jokiu problemu nekyla - greitis nedidelis, automobilio stabilumo atsarga pakankama.
Na, o aplink dairytis, vertinti aplinkine situacija ir orientuotis pagal ja nebutina. Juk vaziuojama "saugiai".
Problemos ima kilti tada, kai zmogus ima isivaizduoti, kad visus tuos "manevrus" galima atlikt ir didesniais greiciais... Ir jei suletinus nuo 100 iki 40 dar pavyksta tokiu "stilium" posuki isimt, tai imaisykime i patiekala truputeli lietaus ar sniego ar tiesiog posuki kiek staigesni nei is pradziu atrode ir automobilis jau tampa nebepajegus isspresti tu problemu, kurias prisidaro sau (durnas) vairuotojas...
O paskui kai jau nulekia i koki griovi ar medzius, tada samprotauja: "Man tai tiesiog nepasiseke netycia, nes kelias slidus buvo. Bet juk ash tai ne koks lakstunas, kuris laksto nieko neziuredamas ir apie nieka negalvodamas...". Nors tas lakstunas, matyt toks pats kaip jis - nezino ka daro automobilyje ir su automobiliu, kaip ir kodel.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą