Tautines valstybes ideja, kaip zinia iskyla ~XVIII amziuje (paprastai tai siejama su Prancuzijos revoliucija, kai pirma ,karta valstybe imta identifikuoti su tam tikra tauta, bet ne su asmeniu (valdanciaja dinastija)... tautos suvereniteto, tautu apsisprendimo teise ir t.t. ir pan... (Galima zinoma bandyt kazkokias istakas izvelgti kad ir antikinej Graikijoj, bet ten irgi viskas suivede i gyvenamaja vieta (miesta), o ne i tautiskumo msavybe, kaip tokia)).
Taigi siai dienai ji yra tik kiek daugiau nei 200 metu senumo (laikas lyg ir nedidelis, bet atsizvelgiant i vis greitejancius progreso mastus, ne toks jau mazas). Ji atrodo nepakeiciama ir imperatyvi. Ideja, kuri stovi matyt vienoj eilej su fundamentaliomis zmogaus teisemis. Net tokia valstybe, kaip pvz JAV, kur is esmes tauta kaip tokia (kaip ja suprantam mes Europoje) neegzistuoja ir net negali egzistuoti - vis ties susikuria surogata - "tauta", kuri vadinasi "amerikieciai".
Dabar gi uzmeskime aki i Europos Sajunga. Nepaisant to, kad as lyg ir ES specialistas, as save ivardinu vienareiksmiskai kaip euroskeptika - kad mano poziuris i ES skeptiskas. (Bent jau lyginant su kitais zmonem (ypac Lietuvoj), tai cia matyt svelniai pasakyta. Nors jei nelyginant su kitais, tai mano nuomone jis tiesiog imanomai objektyvus - as nelinkes nei matyti vien blogi, kaip tie asmenys, kurie dazniausia ivardija save skeptikais, nei vien geri, ka daro eurosalininkai. Jis buvo skeptiskas, dar pries gerus penkis metus iki stojimo, kai Lietuvoj dauguma zmoniu (ka ten zmoniu - net ministru) visiskai tuo nesidomejo... Kalba ne apie tai, tik norejau paaiskint pozicija). Ir as labai skeptiskai ziurejau i Lietuvos stojima i ES. Taciau nepaisant viso mano skeptiskumo as taip pat buvau visiskai isitikines, kad tai yra neisvengiama ir butina. Argumentai aiskus: saugumas (politinis ir karinis), ekonominiai privalumai bla bla (reklamas visi zinom). Taciau man paciam buvo akivaizdu, kad jie nepakankami. Turejo buti dar kazkas dar kazkoks veiksnys, salygojes mano isitikinima tuop imperatyvumu. Ir nors negaliu pasakyt, kad jau viska iki galo supratau, taciau bent jau vienas dalykas isryskejo...
Kuo cia deta atomine bomba?
Isties dabar jau WWIII su atominio ginklo naudojimu (ir kas is to isplaukia, zmonijos (bent jau absoliuciai didziosios jos dalies) sunaikinimu) pavojus kaip ir nuslinko i antraji... na matyt i koki gal 57 plana. Bet...
Atominio ginklo atsiradimas reiske pirma realia galimybe susinaikinti. Ir ne atskiriems zmonems ar ju grupei, bet visai zmonijai. Ir net nesibaigus WWII ryskejant konfrontacijai tarp "rytu" ir "vakaru", mastantiems zmonems (N.Bohr'ui, L.Szilard'ui, veliau ir R.Oppenheimer'iui) tapo akivaizdu, kad isties yra problema, kuri turi buti kazkaip isspresta. Ir issprest ja buvo imanoma, tik vienu budu - sukuriant kazkoki visa zeme apimanti mechanizma... kad ir kas tai butu, kad ir kaip tai atrodytu. Nes kai kalbam apie atominius ginklus, tai jau kalbejimas is savo "tautos" (kad ir kaip mes ja garbintumem) poziciju tampa maziausiai kvailas - nes tai tikrai ne tie ginklai kurie leidzia atrinkineti zmones pagal tautybe. Ziurint is atomines bombos poziciju visa zmonija yra viena tauta (nepaisant ne tik tautiskumo, bet ir odos spalvos, lyties, seksualines orientacijos na ir t.t.).
(Kaip zinia buvo nueita shunkeliu - pasukta i ginklavimosi varzybas... tarpusavio susinaikinimo gresme ir visa kita... Nors is ties jau tada mastantys zmones teige, kad jei butu pasukta sia linkme, tai negaletu buti vertinama kaip sprendimas - tai tik butu pereinamasis etapas i vieninteli imanoma sprendima)
Va taip va viskas ir sulimpa i viena gumula... Akivaizdu, kad siuolaikiniame pasaulyje (net be atominio susinaikinimo gresmes (nors ji niekur nedingo ir isties jau niekada nedings, net ir sunaikinus visus branduolinius uztaisus), o jau vien deka tarkim interneto) tautine valstybe, pati jos ideja, tolydzio ir uztikrintai tampa oksimoronu. Sis procesas taip pat visiskai akivaizdziai kuo toliau, tuo labiau greiteja. Ir cia, nepaisant visu federatyvumo priesininku nuogastavimu ES yra akivaizdi progreso apraiska...
Taigi... nors mano nuomone, sis projektas yra bergzdzias ir galutiniame variante nebus gyvybingas, taciau jis jau dabar parodo, kur keliaujam - i vieninga visus zemes zmones apjungianti darini, kad ir kaip jis atrodytu, kad ir kaip jis besivadintu, kad ir kokiais principais jis butu pagristas, kad ir kiek tas procesas beuztruktu. Ir kad ir kaip tai dabar dabar atrodytu beprotiskai fantastiska ir kvailai neimanoma.
Tautine valstybe jau atgyveno (nors galima prognozuot, kad dar koki simta kita trecia metu ji vistik neisnyks).
Ir tai yra Imperatyvas.
p.s. O kalbant apie tautiskuma. Kaip jau rasiau... jis kazkur cia, sirdyje. Ir nors as, kaip ir visi kiti ginsim (ir turim ta daryt) ta musu Lietuva nuo bet kokiu (net labai draugisku) kesinimusi, bet...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą