Taigi. Bent man atrodo, kad lojalumas (konkreciai imant - vadovui ir/ar firmai (kadangi dazniausiai kai kalbama apie lojaluma, tai butent siame kontekste)) - tai lazda su dviem galais. T.y. ne tik pavaldinys (darbuotojas) turi buti lojalus vadovo (firmos) atzvilgiu, bet ir atvirksciai. Na, bent jau man tai kazkodel atrodo savaime suprantamas dalykas - kitaip ir buti negaletu.
Taciau ziurint is praktines puses, matau, kad isties taip nera.
Dauguma vadovu, kazkodel isivaizduoja, kad pavaldinys turi buti lojalus, o vat jam, vadovui, jokiu lojalumo salygojamu pareigu (isipareigojimu) nekyla - jis gali elgtis belenkaip. Ir gaunasi, kad zmogus dirba, stengiasi buti lojalus o paskui paaiskeja, kad jis tebuvo "spaliukas - Lenino anukas".
Siaip matyt galima isplestai ta pati pasakyti ir apie visa valstybe: mes tikimes, kad pilietis bus jai lojalus visada ir besalygiskai. Bet kazkaip pamirstam, kad ir valstybe turi but jam lojali. Kaip ne visada yra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą