2007-11-23

Policija. Poziuris. Ir kaip jis itakoja ja.

Atleido Grigaraviciu su Sukiu. Na ir atleido. Nors man nei vienas nei kitas perdaug ir nepatiko (Sukys del savo nezmogisko robotiskumo, Grigaravivicius, nes imho buvo dar vienas ziniasklaidos isreklamuotas "riteris ant balto zirgo" (kuri pati ziniasklaida is esmes dabar ir suvalge)), bet klausimas lieka, kuo tas ju atleidimas gali padeti.

Atleisti abu del to, kad kazkoks girtas mentas suvazinejo vaikus. Akivaizdu, kad nei Grigaravicius nei Sukys nei privalejo, nei turejo kokiu nors galimybiu ji priziureti. O net jei ir butu tai dare, tai dar nereiskia, kad koks nors kitas policijos "atstovas" nebutu ko nors panasaus iskretes.

Jie turejo priziuret visa sistema ir pasiekti, kad ten tokiu zmoniu isvis nebutu? Galima zinoma juos kaltinti, kad jie to nepadare, bet velgi - bukim ziaurus - jie to nepajegtu net labai besistengdami.

Kodel? Del visuomenes ir ziniasklaidos (nes pataroji pirmajai visad linkus maitinti emocijas, o ne mintis) poziurio. Del musu paciu - nors mes ir norim visad matyt kaltus kitais, tik ne save.

Mes norim, kad vidutinis policininkas butu auksciau vidutinio visuomenes atstovo pagal savo moralines, zmogiskasias, bei visas kitas imanomas savybes, o ne butu nepilnavertiskumo kamuojamas, vidinius kompleksus realizuojantis zmogenas kaip yra dabar? Kaip to pasiekt?
Sugrieztint atranka ir padaryt ja isties efektyvia? Numatyti griezta atsakomybe net uz pakankamai smulkius pazeidimus jei tai padare zmogus su uniforma? Reiktu matyt. Kaip gi be to. Taciau...

Bandyt galima. Bet tai neveiks.

Ir visai aisku kodel. Del vieno labai paprasto dalyko - jei mes norim, kad policininkas butu siuolaikinis riteris su grieztu suvokimu apie geri, teisinguma, tiesa ir garbe mes ne tik turim is jo grieztai reikalauti, bet ir daug jam duoti - kad jis pats jaustusi gerbiamas ir vertinamas ir kad jis pats zinotu, jog visa tai gali prarasti, jei kazkada nusizengtu principams.

Paprastai tariant - jei mes norim elito, mes turim ir moket kaip elitui (pinigais ir ne tik pinigais). Tiketis, kad kazkas uz juokinga atlyginima eis dirbti pareigose i kurias visuomene ziuri su panieka?...

Tai ir gaunasi, kad posakis: "Jam buvo du keliai: arba eiti i policija arba i kalejima" visai neatrodo keistas musu realiam gyvenime, o ne kokioje kvailoje holivudo komedijoje.

Taigi.
Bet tik pabandyk kur nors uzsiminti apie tai, kad reiktu kelti atlyginimus valstybes tarnautojams (arba tarkim, numatyti jiems kazkokias papildomas socialines garantijas, skatinimo priemones ar neduoktudie privilegijas)... Tuoj ziniasklaida uzmeto supuvusiom darzovem :)

Turim ka turim: perkam daikta kuris turetu kainuoti 1000 litų uz 100 litu ir paskui patys nepatenktinti, kad jo kokybe shudina.

2 komentarai:

  1. Visų pirmiausia, kiekvieno vadovo pareiga yra būti atsakingam už savo pavaldinių pridarytas tokio masto bėdas. Ypač, jei tas vadovas yra viešas asmuo.
    Visų antra, mokam tiek, kiek galim. Iš niekur neatsiras papildomi pinigai policininkų atlyginimams, o jei tikiesi, kad žmonės patys nuspręs daugiau mokėti, tai gali net neabejot, jog taip nenutiks. Paprastas žmogus ir taip vos suduria galą su galu (nors ir perka 1000lt vertės daiktą už 100lt tuom sutaupydamas net 900lt).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tamsta visai tikras, kad vadovas turi atsakyti uz savo pavaldinius visada ir visur? Net uz tai, ka pastarasis laisvalaikiu veikia? Uz kiekviena pavaldini, kurie skaiciuojami tukstanciais? Uz kiekviena tu pavaldiniu laiko minute iskaitant ir nakti?
    Ar ne per naivu?

    O viesas asmuo tai cia isvis ne i tvora - tamstos nuomone, jei jau asmuo viesas, tai jis matyt atsako uz bet kokia nelaime nutikusia bet kur?

    Kaip jau rasiau - atsakomybe siuo atveju matyt tik tokia, kad nesugebeta surinkti i savo institucija tinkamu asmenu - o kodel nesugebeta, kaip ir aisku.

    Taigi. Jeigu "mokam tiek, kiek galim", tai ir "gaunam tiek, kiek mokam" - taigi ir skustis belieka tik savim.

    Tai ir buvo mintis.

    p.s. "Visu antra" nebuna.

    AtsakytiPanaikinti