Pabaigiau vakar skaityt Karen Prayor knyga 'Don't shoot the dog' (tiesa rusiska vertima).
Uzstrigo tokios trys mintys...
Viena tai, kad ji ziauriai akcentuoja pozityvu pastiprinima (ar kaip tai lietuviskai). T.y. visas dresavimas ir auklejimas turi vykt per pozityvius stimulus. Ir tai akcentuoja iki tokio lygio, kad jau toliau ner kur. Negatyvus jos nuomone turetu buti isimtis (kaip pavyzdi ji pateikia, kad vaikas budama gavo i kaili tik du kartus).
Cia as prisiminiau savo ginca su bendradarbemis apie bausmes vieta vaiko auklejime. Jos irgi persisemusios sita behaviorizmo, humaniskumo ir svelnybes dvasia, kad joms atrodo, jog bausti vaiko negalima.
Mano gi teiginys - bet koks auklejimas neimanomas be prievartos. Jei netaikoma fizine prievarta bus taikoma psichologine (ir visai neakivaizdu, kuri geriau). Isimciu nera. Net tie svelnybinio auklejimo apologetai vis tiek patys savo realiuose veiksmuose naudoja psichologine (mentaline, emocine, dvasine, protine etc) prievarta. NET tuo atveju jei save apgaudineja, kad to nedaro...
Kitas dalykas... Tokia tarp kitko tekste pasitaikiusi uzuomina, kad G.Orvelo '1984' biologiniu poziuriu yra neteisinga (netaisyklinga). Manau tenka sutikt (juolab ji ntikrai geresne biologe nei as :D), BET, tai tiesiog antiutopija. Kurinys, issigalvojimas. Taip kaip ivairios utopijos nieko bendro neturi su realybe, taip pat ir antiutopijos.
O realybej viskas daug subtiliau atrodo.
1984-ieji praejo. Idomu, kad dauguma zmoniu isitikine, kad Orvelo fantazija ir liko tik, tsknt, oro balionas... Nieks kazkaip nepastebi, kad dabartiniam pasaulyje nusistovinti sistema gerokai pranoksta tai, kad vienas bichas buvo pajegus sugalvoti puse amziaus atgal. Labai daug pranoksta...
Mes galim ziuret per savo rozinius demokratines demagogijos akinius, bet kai visi esam sunumeruoti kaip kaliniai, pastoviai stebimi vaizdo kameromis, o dabar dar ior musu visokiausius imanomus kuno duomenis ("metrologinius") imama kaupt...
O, Sancta Simplicitas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą