Merdėjantis ne visai politkorektiškas blogas apie politiką, ginklus, teisę, kritinį mąstymą bei gyvenimo LTSR.LT įdomybes...
Rodomi pranešimai su žymėmis religija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis religija. Rodyti visus pranešimus
2012-11-12
Paaiškink...
Ką aš galvoju perskaitęs apie tai kažkoks pastorius mirė nuo gyvatės įkandimo (su kuria jis pats ir žaidė, tuo "įrodydamas" savo tikėjimą) tai man kaip ir aišku: dar vienas miręs dėl to, kad iracionaliai tikėjo nesąmonėmis (nors tam tikra (visai nemaža) dalimi mane žinoma žavi tas užsispyrimas, kai net akivaizdžios mirties akivaizdoje žmogus neatsisako savo įsitikimų... tik manau, kad toks užsispyrimas galėtų būti daug geriau panaudotas).
Bet kas man visad įdomu, tai ką galvoja tie tikintieji... nes dauguma jų galvoja taip pat kaip aš - "mirė dėl savo tikėjimo nesąmonėm"... T.y jie visi puikiai supranta, kad žaisti su gyvatėm blogai ir jei jau tau kokia nors įkando tai reikia varyt į ligoninę, kad suleistų priešnuodžių.
Taigi su šiuo (praktiniu) klausimu viskas aišku.
O kaip gi dievas tokioj situacijoj? Kodėl jis nepadėjo tokiam išties giliai tikinčiam (čia be jokios ironijos ar pašaipos) žmogui? Kaip tą "racionaliai" paaiškint...
Ir man keista, kaip kuribingai jie tą racionalizuoja:
Jis kažką ne taip suprato ("dievas veikia ne tokiu būdu")...
Dievas kažką ne taip suprato ("dievo keliai nežinomi")...
Ne tuo dievu ir ne taip kaip reikia jis tikėjo ("taigi čia kažkoks sektantas")...
...etc.
Ir juk kiekvieną kartą kai kažkas panašaus nutinka vis reikia tai "paaiškint"...
That is all.
2012-10-10
Apie spektaklį, kurio nemačiau...
...ir matyt nenoriu :)
Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)
Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.
Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.
Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)
Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.
Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)
Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:
Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.
Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...
Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.
_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?
Bet kadangi šiomis dienomis tai nei vieno nesustabdė nuo nuomonės apie tą spektaklį reiškimo, tai pareikšiu ir aš. Bet kad nebūt visai jau idiotu (kaip tie, kurie reiškia nuomonę, nors net nematė to, apie ką ja reiškia), aš savo nuomonę pareikšiu apie nuomones kurios yra reiškiamos :)
Pirma gal reikia atvirai pasakyt, kad man visokie menai su didelėm pretenzijom nepatinka. Ne, aš nemanau, kad menas turi būt suprantamas kiekvienam obliui, bet taip ir nemanau, kad labai jau kietas tas menas, kur net protingam žmogui reikia ilgiausios instrukcijos, kad suprast apie ką ten buvo...
Dėl to ir tas prieš keletą metų buvęs J.Šeduikytės demaršas, kuriuo ji protestavo prieš A.Paleckio pasisakymą kelia tik kreivą šypseną. Kad būtų aišku - nors apie A.Paleckį mano nuomonė panaši kaip apie Buratiną bet su konkrečia šita jo mintimi (nebūtinai konkrečia formuluote) aš iš esmės sutinku. Mano nuomone ne valstybė ir ne savivaldybės turetų remti meną, o mecenatai, kurie nori tą daryt. Tie mecenatai gali būt "elito atstovais" finansuojančiais įstabų menininką arba gali būti kaimo mechanizatoriais perkančiais atvirukus, man ne tiek įdomu, bet valstybė/savivaldybė į meno finansavimą kištis neturi, NES vos tik ji ima tą daryti ji iškart ima sortiruot (t.y. is esmės diskriminuot) meną į labiau menišką (vertą remti) ir mažiau menišką. Juolab, kad, kaip ne kart minėta - valstybė su savo tiesioginėm funkcijom (kad ir saugumo užtikrinimo) nelabai susitvarko, tai gal nereik užsiiminėt kuo nereik*.
Ir čia beje subyra ligi tol buvęs nuostabiai logiškas zeppelinus'o situacijos svarstymas - nes bet koks spektaklis, bet kada galės būti įvertintas kaip tam tikros visuomenės dalies saviraiškos realizavimas kitos kokios nors visuomenės dalies interesų sąskaita. Dėl to telieka vienas pasirinkimas iš dviejų - arba sakyt, kad finansuot išvis nereik arba... na tada jau taikstytis su tuo ir neisvedžiot apie teises A, prievoles B, pareigas C12.6 kai Tau (būtent Tau) kažkoks konkretus spektaklis nepatiko.
Ir čia galima nuosekliai pereit prie spektaklio kurį mažai kas matė, bet visi užtat kalba :)
Kaip nesunku suprast, aš pritariu minčiai, kad jis neturėjo būt finansuojamas iš valstybės lėšų. Kaip neturėtų būt ir koks nors spektaklis kuriuo "krikščioniškas jaunimas" būtų ne pasipiktinęs, bet neišpasakytai džiaugtųsi. Nors vat kaip nekeista man kažkodėl neatrodo, kad tas "k...jaunimas" pritartų šitai mano nuomonei :)
Dar keletas aptarimo vertų minčių...
Grinevičiųtė savo Alfos straipsnyje:
Necituosiu kokio nors storo žodyno, kuriame paaiškinama, kas yra cenzūra. Net ir ne tokie šviesūs žino, kad tai – valstybės valia draudžiamas bei persekiojamas laisvas piliečių minčių reiškimas.Čia pora dalykų į kuriuos reikia atkreipt dėmesį.
Pirma, įstabiajai žurnalistei patarčiau pasiskaityt apie "savanorišką" cenzūrą Holivude XX a. pirmoj pusėj. Kuri tik sąlyginai gali būt laikoma "valstybės valia", nepaisant to ji ir buvo cenzūra ir buvo efektyvi.
Antra, aš jau pasakiau apie finansavimą. Tai cenzūra yra tiesiog kitas tos pačios lazdos galas.
“Tikintiems Kristus yra tėvas, todėl tas spektaklis yra jų Tėvo pažeminimas. Gal tada mes turime teisę viešai mėšlu sutepti ministro tėvo portretą?” – taip samprotavo mano šešiolikmetė dukra.
Šiaip keista, kad žurnalistės vaikas, o elementariu dalykų nežino.
Jei ministro tėvas būtų viešas asmuo, tai žinoma, imk ir tepk. Tik va, kad kiek žinau, jis nėra viešas asmuo, tai ir su jo portretu matyt reikia elgtis kiek skirtingai nei su kažkada galbūt egzistavusio asmens išsigalvotu atvaizdu. Nors suprantu, kad butent Grinevičiūtės vaikui ši distinkcija išties yra per sudėtinga - jai privatumas egzistuoja tik jos pačios.
Beje, tikintiems Jėzus nėra tėvas - jis yra sūnus. Bet čia šiaip - nereikšminga smulkmena :)
Bet palikim Grinevičiūtės dukrą. Liudvika Pociūnienė pvz labai gražiai paišo ribas bei tvoras savo plačiu teptuku:
Pirmiausia, tai nėra konfliktas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, kaip bando teigti tie, kuriems atrodo, kad scenoje galima viskas (išskyrus tai, kas pažeidžia įstatymą – o tokių požymių taip pat esama, kažkaip negirdėjau, kad vaikų išnaudojimas scenoje būtų leidžiamas kokios nors išimties tvarka). Manau, tai veikiau konfliktas tarp tų, kurie tebėra nepraradę pagarbos kitam žmogui ir tų, kuriems tokia pagarba – dešimtos eilės reikalas, svarbumu tikrai nusileidžiantis komercinei logikai ir kitiems fundamentalaus liberalizmo stabams. Padoriam žmogui, nesvarbu, ar jis krikščionis, ar budistas, ar judaizmo išpažinėjas, ar musulmonas, ar net ateistas, lygiai atgrasu, kai grubiai tyčiojamasi iš greta gyvenančių žmonių šventenybių. Nors ir meno vardan.Aš sutiksiu, kad tai ne konfliktas tarp tikinčių ir ne. Nes akivaizdu, kad tai konfliktas tarp tų, kurie mano, jog kitokia nuomonę turėti galima ir tarp tų, kurie mano, kad ją galima turėt, tik jei ji man patinka ir aš tam neprieštarauju. Tai taip, ši takoskyra visiškai aiški.
Bet va apie pagarbą, tai matyt reikia pasakyt. "Pagarba" nėra beprasmis raidžių kratinys, tai dalykas turintis reikšmę. Ir tauzyjimas apie "pagarbą" bei "grubų tyčiojimąsi iš šventenybių" dėl to ir yra tik tuščias tauzyjimas žmogaus mėgstančio tauzyt, kad jam visai neįdomu, jog pvz. man kaip ir krūvai kitų racionalių žmonių šventenybėmis yra pvz. protas ar tokia smulkmena kaip... kito žmogaus teisės. Ir va tokios p. Liudvikos pastangos nustatinėti kokios turi būti kitų žmonių šventenybės ir reikalavimas kažkokios specialios pagarbos tam labiau nei bet koks spektaklis ir tyčiojasi iš šių šventenybių.
Tik. Jai juk tai nerūpi.
Ir, kaip nekeista - nerūpi ir man. Kodėl? Dėl to, kad iš tikrų ir tariamų šventenybių tyčiotis galima. Tai nemalonu, tai skaudu, tai erzina, tai piktina, tai verčia duoti atkirtį. Bet, kaip sako amerikiečiai There is no right not to be offended. Tu gali prisigalvot kiek nori ir kokių nori šventenybių, bet tai nereiškia, kad visi aplink Tave turi vaikščiot ant pirštų galų kad neduok-die nežgautų kokios nors Tavo šventenybės kuri pasirodo yra įsivaizduojamas draugas (ar vėlgi - tik patvirtinti įsivaizduojami draugai gali būt šventenybėmis?)...
Gal čia ir sustosiu. Netikėtai.
_______________________
* O tiems, kurie puls piktintis, kad tokiu atveju meno išvis nebus, o bus tik "popsa" - meniškai bevertis pataikavimas masėms, - aš galiu pasakyt tik tiek: jeigu jau tas konkretus "menas" ir konkretus "menininkas" išties niekam taip nereikalingas, kad be finansavimo iš valstybės "aruodo" jis nusibaigs... na, ar tai ir nėra atsakymas, kad jis niekam nereikalingas? A?
Labels:
politika,
religija,
tolerancija,
ziniasklaida,
zmones vs protas
2010-12-01
Iranas pgl TSPMI
Barba no facit philosophum.
Panašiai ir šiuolaikiška šukuosena bei savisvarbi veido išraiška nepadaro žmogaus politologu...
TSPMI magistrantas J.Petraitis parašė delfyje straipsnelį (kuris jam dar įtariu "užsiskaitys" kaip "publikacija"), kuriame samprotauja apie Iraną ir jo atominį ginklą...
Hmmm... aš atvirai sakant nesuprantu, kaip galima kalbėt apie Irana ir ignoruot esminį faktorių - religiją. Apsimesti, kad Iranas nėra islamiška šalis arba tai tiesiog ignoruoti), kalbant apie JAV bei kitų valstybių susirūpinimą jo atomine programa... na, tai labai jau keista.
Vis tik islamas savo vertybine sistema skiriasi nuo vakarų daug labiau nei JAV skyrėsi nuo buvusiosios TSRS. Pastarosios socializmo versija iš esmės perėmė veik visą šiuolaikinės krikščionybės dogmatiką, tik vardus mažumėle pakaitaliojo. Šiuolaikinis gi islamas primena ~ XII a. krikščionybę... su perdėtu religingumu ir kryžiaus žygiais.
Tikrai tas faktorius, kad valstybė oficialiai vadovaujasi religijos dogmomis (kuri beje priklausomai nuo interpretacijos skatina žudyt kitatikius žadėdama už tai rojų), visai nesvarbus?
Net jei šiuo konkrečiu istorijos momentu Iranas šia prasme yra gan "ramus", iš kur tas įsitikinimas, kad tai nesikeis? M.Ahmadinejad'as jau pakankamai didelis fundamentalistas (žiūrint iš "mūsų" pozicijų), bet kodėl gerb. pradedantysis politologas taip įsitikinęs, kad po kitų rinkimų Irane tikrai tikrai nebus išrinktas dar didesnis?
Man išvis keistas tas tikėjimas, kad "viskas visada bus taip, kaip yra dabar"... bet kažkaip labai jau dažnai jis pasitaiko kalbant apie politiką (apie lietuviškąją irgi... kažkodėl "visi" įsitikinę, kad Lietuvai niekas negresia ir niekad negrės ir pvz. kariuomenė mums reikalinga tik dėl grožio), nors istorija moko priešingai.
Pagrindinė baimė juk ir yra, kiek suprantu, ta: "kas nutiks, jei atominis ginklas paklius į rankas kažkam, kas įsitikinęs, kad jei jis mirdamas pasiims su savim keleta milijonų netikėlių, tai vieta rojuj jam garantuota?". O jei tai ne atskiras individas, o valstybė? Pagaliau tereik pažiūrėt kokie džiaugsmo festivaliai vyko arabų pasaulyje po 9/11 tam, kad susimastyt... O ka jei tos valstybės tikslas nebūtų "pergalė" mums europiečiams įprasta prasme?
Tikėtis, kad tokiu atveju veiks M.A.D. (kuris palaikinėjo lygsvarą šaltojo karo metu ir su tam tikrom modifikacijom "laiko" Indiją ir Pakistaną) neįmanoma... o ką įmanoma sugalvoti vietoj to?
Tai ir tie visi išvedžiojimai per kelis puslapius apie visokius "paritetus", "kalbančias istorijas" ir "mitologizuotas baimes", kuriame pamirštamas "gan esminis" faktorius... imho tiek jie ir verti.
Bet palikim tai. Tarkim, kad čia tiesiog dalykai apie kuriuos galima diskutuot ir gal aš neteisus perdėtai sureikšmindamas tiek islamo reikšmę, tiek ir jo karingumą... Bet pvz. tai:
<...>Izraelis - valstybė, kuri po Antrojo pasaulinio karo savo gyvybinius interesus visad apgindavo sėkmingai pasibaigiančiomis prevencinio pobūdžio karinėmis operacijomis kaimyninėse šalyse?iš esmės rodo arba nepakankamą susipažinimą su regiono, apie kurį rašoma, istorija, arba požiūrio tendencingumą.
Ir nors Izraelis nevengia prevencinių karinių operacijų jei yra toks reikalas (ir tame nėra nieko blogo - pati prevencijos esmė yra veikti pirmam, kai grėsmė neišvengiama), tai teigti, kad jie visad apgindavo savo interesus prevencinėm karinėm operacijom... na labai... drąsu.
Tereik atsidaryt wikipediją, kad pastebėt, jog iš 7 ten surašytų karų, 3 buvo pradėti ne Izraelio... (nors, kaip jau sakyta, smogti pirmam, kai matai, kad neišvengiamai gopnikas tą tuoj padarys - nėgėda). Hmmm...
Tai tiek.
2010-09-17
There. I fixed it.
Mėgstu paskaitinėti žinių tinklapių nuomonių skiltis. Jos man dažnai gerokai įdomesnės negu žinios, kadangi pastarosios neretai pateikiamos tendencingai ir iškraipytai. Žmogaus nuomonė, gi, iš anksto aišku, kad bus subejtyvi, vadinasi ir tendencinga. Bet šiuo atveju tai yra tai, ko tu tikiesi. O kitų žmonių nuomonės paskaitymas leidžia pasitikrinti ir pačiam savo nuomonę.
Taigi...
Beskaitinėdamas balsas.lt užklydau "ant" Vladimiro Troščenkos pasisakymo "Beždžionių planeta" ir... norėdamas pagelbėti tingintiems skaityti straipsnį nuorodoje, pateikiu detalų V. Troščenkos rašinio "Beždžionių planeta" atpasakojimą:
T.y. žmogus išvedžiojo tris puslapius, samprotavo apie universitetus, Volterą ir dar belenką tik tam, kad galutiniame rezultate viskas susivestų į šią "iškilią" mintį.
Kadangi man tapo įdomu, o kas gi čia tas iškilus mąstytojas, tai pagooglinau. Ir atradau jo blogą. Pasiskaitinėjau probėgšmiais... Na, ką aš galiu pasakyt: ne, ta rašliava balsas.lt nebuvo atsitiktinis atvejis.
Jei atvirai, aš visad įsivaizdavau, kad Lietuvoje net religingi žmonės labiau pajėgūs bendrauti su sveiku protu, logika ir kritiniu mąstymu negu JAV... Bet va imi paskui ir randi Kent'o Hovind'o jaunos žemės krecionistinius kliedesius išdėstytus lietuviškai (ir pasaldintus ad hitlerum :DDD).
Ir šiaip ten "yra ką paskaityti"... pvz. kokia gi ta tikroji Lietuvos istorija :) Čia man labiausiai patinka tas faktas, kad Troščenka tuose savo rašiniuose verkauja apie tai, kokie lietuviai stabmeldžiai* ir kokias mes bėdas dėl to turim, bet visai ignoruoja tą faktą, kad tie lietuviai kurie dalyvavo Žalgirio mūšyje šiaip jau irgi laaaaaaaaaaaaaabai abejotina, kad buvo itin dideli krikščionys. Tikėtina, kad irgi visai stabmeldžiai buvo. Na taip, Lietuva formaliai pakrikštyta 1387 metais, bet negi kas nors tiki, kad per tuos 33 metus iki Žalgirio mūšio lietuviai išties realiai atsisakė savo senųjų dievų**? Įdomu ar pats Troščenka galėtų patikėt tuo, kad jis pats po 33 metų jau tikės kitais dievais, o ne savo Kristum? Na arba jo vaikai?
Vargu bau.
O galutiniausiai mane "įveikė" postas apie Egipto naujagimius :DDD
Ten irgi begalė nušnekėta ne į tema: ir apie kreditus, ir apie tai, kad išsimokslinimas yra blogis, ir netgi apie tai, kad materialistai "siekdami gerovės, užsidirba sau tik rūpesčius ir problemas, o tikras krikščionis nesirūpindamas gyvena laisvai, turtingai ir prasmingai". Bet į patį klausimą į kurį lygtai ir turėtų atsakyti tas postas "atsakymas" labai trumpas. Ir nelogiškas.
Toks įspūdis, kad Troščenka net nepajėgia suprast paprasto klausimo...
O paaiškinimas apie tai, kad Egipto naujagimiams geriau pas dievą... net nežinau, kuris žodis tiksliau nusakytų... juokingas?... apgailėtinas?... apgavikiškas?...
Ar iš tų visų 2,476,633++++ žmonių, kuriuos dievas biblijoj nugalabijo, ar bent vienam ta mirtis buvo pateikta kaip malonė, kaip gailestingo dievo malonybiškas vertojo žmogaus pasiėmimas "pas save"? Gali būti, kad aš ir pražiopsojau kažką, bet atsakymas yra "NE". Visi, kuriuos dievas nužudė, buvo nužudyti už bausmę (na arba tiesiog dėl dievo įgeidžių... priklausomai nuo traktavimo). Ir tai kiekvienu atveju pasakoma labai aiškiai - jokių abejonių likti negali. Dėl to ir išsisukinėjimas bei aiškinimas, kad Egipto kūdikiams pas dievą geriau... na, jis gal skambėtų įtikinamai, jei pats dievas jų nebūtų žudęs... arba jei prieš užsiimdamas infanticidu būtų paskelbęs viešai, kad čia jis, vansi, daro jiems didžiulę malonę iš tos gi jau begalinės meilės***... Bet dabar yra aiškiai pasakyta, kad tai buvo bausmė Egiptui... kūdikių skerdynės :/
Arba galima pažvelgt į tai kitaip.
Jei gerb. V.Troščenka išties tuo tiki ką pats dėsto. Išties visiškai, absoliučiai, besąlygiškai tiki tuo, kad tiems kūdikiams geriau pas dievą, tai kodėl jis kaip mylintis**** tėvas nepagelbėja savo vaikams? Kuris mylintis tėvas nesutiks amžinybę kentėti, jei jo vaikai tą amžinybę mėgausis palaima? Kuris, atsakykit man?
__________________
* Pvz. "Lietuvos valdžioje ir viešoje erdvėje dominuoja apykvailiai stabmeldžiai. Kadangi stabmeldžių pati prigimtis sąlygoja autoritetų sekiojimą ir amžiną kopijavimą, jie nieko sukurti nesugeba. Stabmeldžiai ir pagonys pastoviai inkščia ir pergyvena dėl savo padėties visuomenėje, savo rytdienos, ką ės ar ką gers, kokį skudurą užsivilks, ką kriuš ir pan. Tokius apgailėtinus puskvailius ne tik lengva valdyti, bet dar lengviau juos apkvailinti. Vien tik dėl stabmeldžių dominavimo, galinga mūsų protėvių valstybė tapo menku pasiuntinuku ir kojų šluostimo vieta kitoms tautoms ir valstybėms"... etc.
** Aukštuomenė žinoma vaidino tikinčius, bet vaidinti ir būti ne tas pat.
*** Cia sarkazmas, jei kas nesuprato.
**** Suprantu, kad čia mano argumento silpnoji grandis, nes juk akivaizdu krikščionys meilę kažkaip kitaip supranta nei kiti žmonės... nes jie vis be galo kalba apie "meilę artimam savo", bet čia pat apsisukę puola skleisti neapykantą tam pačiam "artimam" ir pasigardžiuodami mėgautis, kad pastarasis degs pragare... hmmm...
Taigi...
Beskaitinėdamas balsas.lt užklydau "ant" Vladimiro Troščenkos pasisakymo "Beždžionių planeta" ir... norėdamas pagelbėti tingintiems skaityti straipsnį nuorodoje, pateikiu detalų V. Troščenkos rašinio "Beždžionių planeta" atpasakojimą:
Kas netiki mano dievu, tas beždžionė.There, I fixed it, kaip ten sakoma...
T.y. žmogus išvedžiojo tris puslapius, samprotavo apie universitetus, Volterą ir dar belenką tik tam, kad galutiniame rezultate viskas susivestų į šią "iškilią" mintį.
Kadangi man tapo įdomu, o kas gi čia tas iškilus mąstytojas, tai pagooglinau. Ir atradau jo blogą. Pasiskaitinėjau probėgšmiais... Na, ką aš galiu pasakyt: ne, ta rašliava balsas.lt nebuvo atsitiktinis atvejis.
Jei atvirai, aš visad įsivaizdavau, kad Lietuvoje net religingi žmonės labiau pajėgūs bendrauti su sveiku protu, logika ir kritiniu mąstymu negu JAV... Bet va imi paskui ir randi Kent'o Hovind'o jaunos žemės krecionistinius kliedesius išdėstytus lietuviškai (ir pasaldintus ad hitlerum :DDD).
Ir šiaip ten "yra ką paskaityti"... pvz. kokia gi ta tikroji Lietuvos istorija :) Čia man labiausiai patinka tas faktas, kad Troščenka tuose savo rašiniuose verkauja apie tai, kokie lietuviai stabmeldžiai* ir kokias mes bėdas dėl to turim, bet visai ignoruoja tą faktą, kad tie lietuviai kurie dalyvavo Žalgirio mūšyje šiaip jau irgi laaaaaaaaaaaaaabai abejotina, kad buvo itin dideli krikščionys. Tikėtina, kad irgi visai stabmeldžiai buvo. Na taip, Lietuva formaliai pakrikštyta 1387 metais, bet negi kas nors tiki, kad per tuos 33 metus iki Žalgirio mūšio lietuviai išties realiai atsisakė savo senųjų dievų**? Įdomu ar pats Troščenka galėtų patikėt tuo, kad jis pats po 33 metų jau tikės kitais dievais, o ne savo Kristum? Na arba jo vaikai?
Vargu bau.
O galutiniausiai mane "įveikė" postas apie Egipto naujagimius :DDD
Ten irgi begalė nušnekėta ne į tema: ir apie kreditus, ir apie tai, kad išsimokslinimas yra blogis, ir netgi apie tai, kad materialistai "siekdami gerovės, užsidirba sau tik rūpesčius ir problemas, o tikras krikščionis nesirūpindamas gyvena laisvai, turtingai ir prasmingai". Bet į patį klausimą į kurį lygtai ir turėtų atsakyti tas postas "atsakymas" labai trumpas. Ir nelogiškas.
Toks įspūdis, kad Troščenka net nepajėgia suprast paprasto klausimo...
„Kaip galima tikėti tokiu kraugeriu Dievu, kuris lengva ranka išžudė visus Egipto tautos pirmagimius.“Toj frazėj nėra jokio tokio išsigalvoto "prieštaravimo". Klausimas juk ir yra tas, kad jei TU teigi, kad biblija yra tikroviška, jei TU manai, kad ten parašyta gryna tiesa, tai TU ir turi paaiškinti jos keistenybes. Tai NIEKO nepasako apie KITO žmogaus tikėjimą ar netikėjimą biblijos "faktais"...
Jau pačioje šioje frazėje yra prieštaravimas. Žmogus teigdamas jog Dievas yra žiaurus, savo teiginį pagrindžia Biblijos faktu, tuo pačiu netiesiogiai patvirtindamas, kad Biblija dėsto tikrus istorinius įvykius. Juk jei Dievo nėra ir Biblija tėra pasaka, tuomet ir Egipto pirmagimių žudynių ne buvo. Tada ir kalbos apie tariamą Dievo žiaurumą neturi jokio pagrindo. Bet štai jeigu Dievas yra ir Jis sukūrė viską, reiškia Jam viskas priklauso, tuomet kur Egipto pirmagimiams (kuriuos pasiėmė Pats Dievas) yra geriau? Egipte - ašarų pakalnėje, ar pas Ji, kur jau nuo pradžios laikų yra
sukurta nauja žemė ir naujas dangus?
O paaiškinimas apie tai, kad Egipto naujagimiams geriau pas dievą... net nežinau, kuris žodis tiksliau nusakytų... juokingas?... apgailėtinas?... apgavikiškas?...
Ar iš tų visų 2,476,633++++ žmonių, kuriuos dievas biblijoj nugalabijo, ar bent vienam ta mirtis buvo pateikta kaip malonė, kaip gailestingo dievo malonybiškas vertojo žmogaus pasiėmimas "pas save"? Gali būti, kad aš ir pražiopsojau kažką, bet atsakymas yra "NE". Visi, kuriuos dievas nužudė, buvo nužudyti už bausmę (na arba tiesiog dėl dievo įgeidžių... priklausomai nuo traktavimo). Ir tai kiekvienu atveju pasakoma labai aiškiai - jokių abejonių likti negali. Dėl to ir išsisukinėjimas bei aiškinimas, kad Egipto kūdikiams pas dievą geriau... na, jis gal skambėtų įtikinamai, jei pats dievas jų nebūtų žudęs... arba jei prieš užsiimdamas infanticidu būtų paskelbęs viešai, kad čia jis, vansi, daro jiems didžiulę malonę iš tos gi jau begalinės meilės***... Bet dabar yra aiškiai pasakyta, kad tai buvo bausmė Egiptui... kūdikių skerdynės :/
Arba galima pažvelgt į tai kitaip.
Jei gerb. V.Troščenka išties tuo tiki ką pats dėsto. Išties visiškai, absoliučiai, besąlygiškai tiki tuo, kad tiems kūdikiams geriau pas dievą, tai kodėl jis kaip mylintis**** tėvas nepagelbėja savo vaikams? Kuris mylintis tėvas nesutiks amžinybę kentėti, jei jo vaikai tą amžinybę mėgausis palaima? Kuris, atsakykit man?
__________________
* Pvz. "Lietuvos valdžioje ir viešoje erdvėje dominuoja apykvailiai stabmeldžiai. Kadangi stabmeldžių pati prigimtis sąlygoja autoritetų sekiojimą ir amžiną kopijavimą, jie nieko sukurti nesugeba. Stabmeldžiai ir pagonys pastoviai inkščia ir pergyvena dėl savo padėties visuomenėje, savo rytdienos, ką ės ar ką gers, kokį skudurą užsivilks, ką kriuš ir pan. Tokius apgailėtinus puskvailius ne tik lengva valdyti, bet dar lengviau juos apkvailinti. Vien tik dėl stabmeldžių dominavimo, galinga mūsų protėvių valstybė tapo menku pasiuntinuku ir kojų šluostimo vieta kitoms tautoms ir valstybėms"... etc.
** Aukštuomenė žinoma vaidino tikinčius, bet vaidinti ir būti ne tas pat.
*** Cia sarkazmas, jei kas nesuprato.
**** Suprantu, kad čia mano argumento silpnoji grandis, nes juk akivaizdu krikščionys meilę kažkaip kitaip supranta nei kiti žmonės... nes jie vis be galo kalba apie "meilę artimam savo", bet čia pat apsisukę puola skleisti neapykantą tam pačiam "artimam" ir pasigardžiuodami mėgautis, kad pastarasis degs pragare... hmmm...
2010-08-02
Žinių radijau - W T F ???
Kas darosi su Žinių radijum? Kas nors man gali pasakyti?
Iš pavadinimo jis lyg ir turėtų skleisti žinias. T.y. tai kas žinoma. Man taip atrodė kad ligšiol jis tai ir darė.
Bet dabar?...
Iš pradžių atsirado ta "verslumo dvasia". Aš nelabai žinau, kad ta verslumo dvasia... ir išvis nelabai išmanau apie dvasias... bet va tuščiažodžiavimą ir niekų tauzyjimą tai aš atpažįstu juk.
Paskui čia ne taip jau ir seniai išgirdau kažkokia laidą apie kabalą. Žinių radijuje. Apie kabalą. Ir ne apie kabalą - t.y. ne iš šono apie tai, kas tai yra, kokia tų prietarų istorija, bet ne - kažkoks lietuviškas kabalistas "autoritetingai" aiškino kokia tai super duper ypatinga žinių apie pasaulį sistema ir kaip jie ten viską žino, kas buvo net prieš didyjį sprogimą...
Ne, nu rimtai... čia juk žinių radijas turėjo būt... jei jau kalbėt apie visatos kilmę, tai gal reiktų klaust Lawrence Krauss'o pvz., o ne X a. žydų mistikų, kurie net išvis apie tai, kad visata išvis egzistuoja nieko nežinojo...
O va berods užvakar išgirdau laidą, kur reiškėsi toks Povilas Žėkas. Na tas, su kuriuo vaikystėj dievas pasikalbėjo ir kuris pastatė piramidę netoli Merkinės...
For the record: aš šiaip už tą piramidę ir dar labiau už geodezinį kupolą (ir šiaip man Buckminsteris Fuller'is patinka :) )... ir nemanau, kad reikia pulti ir viską griauti (taip, įstatymai turėtų būti visiems lygūs ir visos nelegalios statybos turėtų būt traktuojamos vienodai... bet tame ir esmė - visos. Tai gal vis tik nereikėtų nesugebant nugesint kokio turtuolio nelegalių statybų, užsipuldinėti lengvesnio taikinio - kažkokių prietaringų kaimiečių...). Bet grįžkim prie temos...
Dar vienas išminčius kuris gali kažkių "žinių" paduoti? Tikrai? Čia tas pats žmogus, kuris sako, kad protas yra trukdis? Hmmm...
Taigi. Nežinau, kas vyksta Žinių radijuj, bet man tai nepatinka. Bet kažkaip nelabai randu alternatyvos...
Iš pavadinimo jis lyg ir turėtų skleisti žinias. T.y. tai kas žinoma. Man taip atrodė kad ligšiol jis tai ir darė.
Bet dabar?...
Iš pradžių atsirado ta "verslumo dvasia". Aš nelabai žinau, kad ta verslumo dvasia... ir išvis nelabai išmanau apie dvasias... bet va tuščiažodžiavimą ir niekų tauzyjimą tai aš atpažįstu juk.
Paskui čia ne taip jau ir seniai išgirdau kažkokia laidą apie kabalą. Žinių radijuje. Apie kabalą. Ir ne apie kabalą - t.y. ne iš šono apie tai, kas tai yra, kokia tų prietarų istorija, bet ne - kažkoks lietuviškas kabalistas "autoritetingai" aiškino kokia tai super duper ypatinga žinių apie pasaulį sistema ir kaip jie ten viską žino, kas buvo net prieš didyjį sprogimą...
Ne, nu rimtai... čia juk žinių radijas turėjo būt... jei jau kalbėt apie visatos kilmę, tai gal reiktų klaust Lawrence Krauss'o pvz., o ne X a. žydų mistikų, kurie net išvis apie tai, kad visata išvis egzistuoja nieko nežinojo...
O va berods užvakar išgirdau laidą, kur reiškėsi toks Povilas Žėkas. Na tas, su kuriuo vaikystėj dievas pasikalbėjo ir kuris pastatė piramidę netoli Merkinės...
For the record: aš šiaip už tą piramidę ir dar labiau už geodezinį kupolą (ir šiaip man Buckminsteris Fuller'is patinka :) )... ir nemanau, kad reikia pulti ir viską griauti (taip, įstatymai turėtų būti visiems lygūs ir visos nelegalios statybos turėtų būt traktuojamos vienodai... bet tame ir esmė - visos. Tai gal vis tik nereikėtų nesugebant nugesint kokio turtuolio nelegalių statybų, užsipuldinėti lengvesnio taikinio - kažkokių prietaringų kaimiečių...). Bet grįžkim prie temos...
Dar vienas išminčius kuris gali kažkių "žinių" paduoti? Tikrai? Čia tas pats žmogus, kuris sako, kad protas yra trukdis? Hmmm...
Taigi. Nežinau, kas vyksta Žinių radijuj, bet man tai nepatinka. Bet kažkaip nelabai randu alternatyvos...
2010-07-29
Dar kartelį apie bažnyčios atskyrimą nuo valstybės
Paskutinis mano postas ir liutauro komentaras jam sukėlė man truputėlį minčių... gal tiksliau vieną mintį.
Liutauro nuomone
Lazda (ir šiuo atveju) turi du galus. Nors Lietuvoj visada kažkaip akcentuojamas tik vienas. Trumpai:
Jei mes manom, kad teisingas teiginys:
Valstybė (konkrečiai imant, valstybės politikas pvz. premjeras ar prezidentas veikdamas kaip toks) neturėtų viešai skatinti arba arba viešai žemint (kurią nors) religiją, nurodinėt bažnyčiai kaip ji turėtų elgtis etc etc etc. "Nuomone" cia prisidengt neišeina.
TAI
teisingas turi būti ir priešingas teiginys:
Bažnyčia (konkrečiai imant dvasininkas, veikdamas kaip toks) neturėtų nurodinėti valstybei ir politikams, kaip jiems elgtis. "Nuomone" cia irgi nederėtu dengtis.
Pabrėžiu dar kartą: abu šie teiginiai yra vienos lazdos galai.
Labai madinga akcentuoti tą pirmajį, o tą antrąjį pridenginėti "nuomone" tarsi figos lapu.
Tik deja, to daryt neišeina - standartus derėtų taikyti vienodus. Ir jei jau mes manom, kad kunigai gali išsakinėti "nuomonę" kaip valdyt valstybę ir kas jų "nuomone" turėtų laimėti rinkimus (nors tai mano nuomone yra ydinga), tai ir valstybės politikai turi turėti teisę kalbėt apie bažnyčios reikalus... pvz ką skirti arkivyskupu, o ką ne. Taip juk? Ane?
Na... gal vis tik geriau NE. Tam juk ir yra tas "atskyrimas"...
Nuomonę gali turėti, kas tik nori.
Bet bažnyčia neturi kištis į valstybės reikalus (ir atvirkščiai). Jokių "nuomonių".
Liutauro nuomone
imho, maišai du dalykus:Galvojau aš apie tai... Ir mano galva aš klaidos nedarau... klaidą įtariu daro tie, kas bažnyčios atstovų pasisakymus bando pridengti "nuomone" - jie tiesiog nepasistengia pasigilinti ką vis tik reiškia tas valstybės ir bažnyčios "atskyrimo" principas.
1) teisę turėti nuomonę ir ją reikšti
2) bažnyčios atskyrimą nuo valstybės
Lazda (ir šiuo atveju) turi du galus. Nors Lietuvoj visada kažkaip akcentuojamas tik vienas. Trumpai:
Jei mes manom, kad teisingas teiginys:
Valstybė (konkrečiai imant, valstybės politikas pvz. premjeras ar prezidentas veikdamas kaip toks) neturėtų viešai skatinti arba arba viešai žemint (kurią nors) religiją, nurodinėt bažnyčiai kaip ji turėtų elgtis etc etc etc. "Nuomone" cia prisidengt neišeina.
TAI
teisingas turi būti ir priešingas teiginys:
Bažnyčia (konkrečiai imant dvasininkas, veikdamas kaip toks) neturėtų nurodinėti valstybei ir politikams, kaip jiems elgtis. "Nuomone" cia irgi nederėtu dengtis.
Pabrėžiu dar kartą: abu šie teiginiai yra vienos lazdos galai.
Labai madinga akcentuoti tą pirmajį, o tą antrąjį pridenginėti "nuomone" tarsi figos lapu.
Tik deja, to daryt neišeina - standartus derėtų taikyti vienodus. Ir jei jau mes manom, kad kunigai gali išsakinėti "nuomonę" kaip valdyt valstybę ir kas jų "nuomone" turėtų laimėti rinkimus (nors tai mano nuomone yra ydinga), tai ir valstybės politikai turi turėti teisę kalbėt apie bažnyčios reikalus... pvz ką skirti arkivyskupu, o ką ne. Taip juk? Ane?
Na... gal vis tik geriau NE. Tam juk ir yra tas "atskyrimas"...
Nuomonę gali turėti, kas tik nori.
Bet bažnyčia neturi kištis į valstybės reikalus (ir atvirkščiai). Jokių "nuomonių".
2010-07-23
Apie K.Girniaus gilią mintį...
Šiaip aš K.Girnių laikau vienu iškilesnių lietuviškos politikos komentatoriu. O bet tačiau...
Šiaip man nei šilta nei šalta nuo tos visos A.Brazausko laidojimo istorijos. Mano nuomone "skandalas" buvo akivaizdžiai išpūstas, nes išties nėr net ką ten vandint skandalu. Imho "bažnyčios vadovybė" pasielgė neadekvačiai neleidus įnešt karsto, na, bet neleido tai neleido - tai kas? (paimkim kaip analogiją, pvz. tokį atvejį, kad mirusysis būtų norėjęs pvz. būti pašarvotas ant Kauno HAE - matosi apie ką aš?).
Bet savo asmeninius stereotipus reiktų stengtis pasilikti sau:
"Komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos"? Hmmm... Komunistų? Čia toks primityvus ad Hitlerum (na, jo atmaina ad Stalinum), kad net plaukai šiaušiasi.
Įdomu, K.Girnius ir JAV "tėvus įkurėjus" komunistais laiko? Nes pastarieji, nors patys nebūtinai buvo ateistais, tačiau "įkurdinėdami" JAV buvo itin jau "antikrikščioniški", mat stengėsi atskirti valstybę nuo bažnyčios aukščiausia įmanoma siena. Jie laikėsi visiškai vienareikšmiškos nuostatos, kad bažnyčia neturėtų išvis niekaip kištis į valstybės gyvenimą (ir, atitinkamai, valstybė į bažnyčios).
Ir šiaip... bent kol kas Lietuvoje, kuri lyg ir sekuliari valstybė matosi kaip tik atvirkščia tendencija - visur per jėgą brukamos krikščioniškos nuostatos. Kad ir ta pati K.Girniaus mintis, jog "daugelis lietuvių laiko katalikiškumą sudėtine tautinės tapatybės dalimi"... Tas gal net taip ir yra, bet tai, kad žmonės kažką laiko tautinės tapatybės dalimi, nereiškia, kad tai turi būti oficiali valstybės pozicija. Daugelis lietuvių save laiko baltaisiais - tai neginčijamai mūsų tautinės tapatybės dalis. Na ir ka? A?
Dėl to matyt ir skųstis, kad egzistuoja "įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime" nederėtų. Nors čia vėlgi... K.Girnius labai gražiai sužaidžia žodžiais stengdamasis po vienu zodžiu paslėpti kitą visai mintį. Nes nors jis sako "visuomeniniame gyvenime", turi tai jis omenyje politinį-valstybinį gyvenimą. Taip, nieks neturėtų trukdyti kunigams dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Bet kalbant apie politinį... sekuliarioj valstybėj religiniai dalies (net jei ta dalis didžioji) asmenų įsitikinimai neturėtų lemti visos visuomenės (taigi ir kitų žmonių, kurių religiniai įstikinimai galbūt yra kitokie ar jų išvis nėra) gyvenimo, asmenų teisių ir laisvių apimties. Juo labiau, tie įsitikinimai neturi jokio imuniteto nuo kritikos. Jei kažkoks asmuo teigia, kad turėtų būti elgiamasi taip, o ne kitaip, tai jis turi sugebėti tai argumentuoti. O tuščias ir niekuo neparemtas "aš tuo tiesiog aklai tikiu ir Jonas irgi" - nėra pakankamas argumentas. Ir jei kažkas leidžia sau kaip argumenta naudoti "aš tuo tiesiog tikiu ir todėl turi būti taip, kai aš sakiau", tai kitas žmogus tada turi teisę taip pat "paprastai" pasakyti: "aš manau, kad tu turėtum patylėt".
Ir jau tikrai nederėtų religiniais įsitikinimais bandyti dangstyti retrogradiškumo bei diskriminacijos ir šovinizmo... :/
Šiaip man nei šilta nei šalta nuo tos visos A.Brazausko laidojimo istorijos. Mano nuomone "skandalas" buvo akivaizdžiai išpūstas, nes išties nėr net ką ten vandint skandalu. Imho "bažnyčios vadovybė" pasielgė neadekvačiai neleidus įnešt karsto, na, bet neleido tai neleido - tai kas? (paimkim kaip analogiją, pvz. tokį atvejį, kad mirusysis būtų norėjęs pvz. būti pašarvotas ant Kauno HAE - matosi apie ką aš?).
Bet savo asmeninius stereotipus reiktų stengtis pasilikti sau:
Plačiai paplito komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos, ypačNet nežinau nuo ko pradėt.
įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies
visuomeniniame gyvenime. Giliai įsišaknijęs priešiškumas tikėjimui greit
pasireiškia katalikams pasisakius opiais klausimas, pvz., dėl abortų draudimo ar
šeimos koncepcijos, net pasiskundus, kad Katedros aikštėje rengiami netinkami
renginiai.
"Komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos"? Hmmm... Komunistų? Čia toks primityvus ad Hitlerum (na, jo atmaina ad Stalinum), kad net plaukai šiaušiasi.
Įdomu, K.Girnius ir JAV "tėvus įkurėjus" komunistais laiko? Nes pastarieji, nors patys nebūtinai buvo ateistais, tačiau "įkurdinėdami" JAV buvo itin jau "antikrikščioniški", mat stengėsi atskirti valstybę nuo bažnyčios aukščiausia įmanoma siena. Jie laikėsi visiškai vienareikšmiškos nuostatos, kad bažnyčia neturėtų išvis niekaip kištis į valstybės gyvenimą (ir, atitinkamai, valstybė į bažnyčios).
Ir šiaip... bent kol kas Lietuvoje, kuri lyg ir sekuliari valstybė matosi kaip tik atvirkščia tendencija - visur per jėgą brukamos krikščioniškos nuostatos. Kad ir ta pati K.Girniaus mintis, jog "daugelis lietuvių laiko katalikiškumą sudėtine tautinės tapatybės dalimi"... Tas gal net taip ir yra, bet tai, kad žmonės kažką laiko tautinės tapatybės dalimi, nereiškia, kad tai turi būti oficiali valstybės pozicija. Daugelis lietuvių save laiko baltaisiais - tai neginčijamai mūsų tautinės tapatybės dalis. Na ir ka? A?
Dėl to matyt ir skųstis, kad egzistuoja "įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime" nederėtų. Nors čia vėlgi... K.Girnius labai gražiai sužaidžia žodžiais stengdamasis po vienu zodžiu paslėpti kitą visai mintį. Nes nors jis sako "visuomeniniame gyvenime", turi tai jis omenyje politinį-valstybinį gyvenimą. Taip, nieks neturėtų trukdyti kunigams dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Bet kalbant apie politinį... sekuliarioj valstybėj religiniai dalies (net jei ta dalis didžioji) asmenų įsitikinimai neturėtų lemti visos visuomenės (taigi ir kitų žmonių, kurių religiniai įstikinimai galbūt yra kitokie ar jų išvis nėra) gyvenimo, asmenų teisių ir laisvių apimties. Juo labiau, tie įsitikinimai neturi jokio imuniteto nuo kritikos. Jei kažkoks asmuo teigia, kad turėtų būti elgiamasi taip, o ne kitaip, tai jis turi sugebėti tai argumentuoti. O tuščias ir niekuo neparemtas "aš tuo tiesiog aklai tikiu ir Jonas irgi" - nėra pakankamas argumentas. Ir jei kažkas leidžia sau kaip argumenta naudoti "aš tuo tiesiog tikiu ir todėl turi būti taip, kai aš sakiau", tai kitas žmogus tada turi teisę taip pat "paprastai" pasakyti: "aš manau, kad tu turėtum patylėt".
Ir jau tikrai nederėtų religiniais įsitikinimais bandyti dangstyti retrogradiškumo bei diskriminacijos ir šovinizmo... :/
2010-07-21
2010-06-20
Apie moraline teise postringauti apie morale
Ok, taigis. For all practical purposes šis blogas yra miręs (kažkaip prapuolė entuziazmas rašinėti kažką).
Bet va vakar mane vėl mažumėle "užkabino". Visai netyčia įsijungiau Žinių radija ir ten kažkokie lietuviškieji katalikai samprotavo apie tradinę šeima, vertybes, nuodėmes ir morale. Su pasibaisėjimu atsiliepė apie tai, kad pvz. Švedijoje žmonės drįsta bučiuotis gatvėse ir skveruose, kad jie neturi jokio kuklumo ir padorumo... na ir t.t. kaip įprasta.
Paskui dar delfyje radau itin "įstabų" straipsnį Ar Šventas Raštas smerkia homoseksualumą?...
Manęs vis kartais kas nors klausia: "Kuo tau taip neįtiko bažnyčia? Ko tu ją vis užsipuoli?"...
Žinot ką?
MAN KOKTU!!!
Reikia vieną kartą visiškai aiškiai pasakyti vieną dalyką: net jei mes manytume, kad religija yra moralės pagrindas (nors taip nėra), net jei mes manytume, kad moralės taisykles dave pats dievas ir kad be jo jokios morales nebutu (nors tai akivaizdziai neteisinga), net ir tuo atveju tarpnacionaline korporacija žinoma kaip "katalikų bažnyčia" bei jos apologetai neturi visiškai JOKIOS teisės net prasižioti apie moralumą. Bažnyčia turėtų pabrukus uodegą sėdėti ir tylėti ir stengtis issilaižyti savo pradvokusį meškos kailį.
Aš nesigilinsiu į minėtus samprotavimus apie biblijos požiūrį į homoseksualuma. Niūru tai, kad jie šiaip jau yra teisingi (tiek kiek nedaug aš išmanau tą kapstymąsi po šventąjį raštą). Bet tų išvedžiojimų problematiką imho labai gerai iliustruoja šis, jau gerą dešimtmetį po internetą keliaujantis laiškas.
Bet va apie moralės taisykles, apie katalikų bažnyčios teisę dėtis moraliniu autoritetu ir kodėl jos dėjimasis pastaruoju mane taip erzina... va apie tai manau galima būtų pakalbėti plačiau...
Ch. Hitchens savo nesenoj rašliavoj Slate.com siūlo atlikti nedidelį eksperimentą mintyse:
Ir, tai, kad tas pedofilas yra kunigas jo neišteisina. Netgi atvirkščiai - iš žmogaus kuris aiškina kitiems kas yra moralu, o kas ne, samprotauja apie nuodėmes, dedasi kalbąs dievo vardu, tikimasi aukštesnių moralės standartų laikymosi.
Jau girdžiu kaip giliai tikintys katalikai riksmu man prieštarauja: "atskiri kunigai, tai dar ne visa katalikų bažnyčia!!!".
Hmmm... kaip čia pasakius.
Jei tai butu tarkim tarpnacionaline korporacija WcBombolc ir staiga paaiskėtu kad visoje krūvoje valstybiu šios kompanijos darbuotojai seksualiai išnaudojo vaikus? Ir kalba ne apie vienetini atveji, bet apie šimtus (tūkstančius???) atvejų krūvoj valstybių. Ir kodėl man atrodo, kad tokiu atveju tie patys katalikai nesamprotautu, kad "atskiri darbuotojai tai ne visas WcBombolc", o klyktų apie moralini kompanijos veida ir t.y. ir pan.
Tai čia viena. O kita...
O kita yra tai, kad net jei mes manytumėm, kad atskiri kunigai tai ne visa bažnyčia, tai kyla klausimas: o koks tos bažnyčios požiūris į tą visą kunigų pedofilų istoriją? Čia žinoma geriausia būtų rekomenduoti tiems, kam tai idomu, patiems pagooglint idant patiems susidaryti tą (liūdną) vaizdą, bet bažnyčios poziciją trumpai galima apibendrint taip:
"Tiems, kas tai padarys, gresia ekskomunika".
Čia tik reikia būtinai paaiškinti, kad tas "tai", apie kurį kalbama, nėra vaikų žaginimas. "Tai" šiuo atveju yra išdrįsimas prašnekti apie kunigus pedofilus viešai, informuoti apie nusikaltimą teisėsaugos institucijas...
Ir šią bažnyčios poziciją visiškai nedviprasmiškai pats (raštu!) suformulavo ne kas kitas, bet dabartinis popiežius ir tuometinis kardinolas, Congregatio pro Doctrina Fidei vadovas, J.Ratzingeris (nors aš žinoma neskubėčiau teigt, kad iki jo rašliavų ta "pozicija" neegzistavo)... O tai be šešėlio abejonės įrodo, kad dabartinis popiežius žinojo apie nusikaltimus prieš vaikus, slėpė juos ir liepė kitiems nedrįsti apie tai net prasižioti.
O dabar jau nedidelis eksperimentas mintyse nuo manes:
tarkim aš žinau, kad kažkas padarė rimta nusikaltimą. Ir aš ne tik apie tai niekam nepranešu (kas jau yra labai blogai). Ne, to maža, aš ir visus kitus, kurie apie tai žino, prigrasau niekam apie tai neprasitart, nes "bus blogai". Kas aš?
Tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu aš galiu būti vertinamas tik vienu būdu - kaip nusikaltėlis (nesigilinant į konkretų teisinį vertinimą). Ir tai, kad aš tą darau atseit vedamas kažkokių tariamų "aukštesnių tikslų" juk yra nesvarbu. Visiškai.
Taigi... reikia visa tai sukramtyti iki lengvai nuryjamos (nors ir šlykštaus skonio) tyrelės? Prašau:

Ir ta (vadinkim daiktus savo vardais) govėda drįsta aiškinti kas yra moralu, o kas ne, kas yra nuodėmė, o kas ne, drįsta prisiimti moralinio autoriteto vaidmenį?
Reik pasakyt tą aiškiai ir nedviprasmiškai: tol, kol katalikų bažnyčia neišsiskalbė savo sutanų (o tai reiškė neišmetė iš savo tarnybos (neekskomunikavo) ir neatidavė teisingumui visų savo nusikaltėlių (taip taip, įskaitant ir patį J.Ratzingerį)) tol ji neturi JOKIOS teisės kam nors ką nors aiškinti apie moralę.
Jokios moralinės teisės.
Bet va vakar mane vėl mažumėle "užkabino". Visai netyčia įsijungiau Žinių radija ir ten kažkokie lietuviškieji katalikai samprotavo apie tradinę šeima, vertybes, nuodėmes ir morale. Su pasibaisėjimu atsiliepė apie tai, kad pvz. Švedijoje žmonės drįsta bučiuotis gatvėse ir skveruose, kad jie neturi jokio kuklumo ir padorumo... na ir t.t. kaip įprasta.
Paskui dar delfyje radau itin "įstabų" straipsnį Ar Šventas Raštas smerkia homoseksualumą?...
Manęs vis kartais kas nors klausia: "Kuo tau taip neįtiko bažnyčia? Ko tu ją vis užsipuoli?"...
Žinot ką?
MAN KOKTU!!!
Reikia vieną kartą visiškai aiškiai pasakyti vieną dalyką: net jei mes manytume, kad religija yra moralės pagrindas (nors taip nėra), net jei mes manytume, kad moralės taisykles dave pats dievas ir kad be jo jokios morales nebutu (nors tai akivaizdziai neteisinga), net ir tuo atveju tarpnacionaline korporacija žinoma kaip "katalikų bažnyčia" bei jos apologetai neturi visiškai JOKIOS teisės net prasižioti apie moralumą. Bažnyčia turėtų pabrukus uodegą sėdėti ir tylėti ir stengtis issilaižyti savo pradvokusį meškos kailį.
Aš nesigilinsiu į minėtus samprotavimus apie biblijos požiūrį į homoseksualuma. Niūru tai, kad jie šiaip jau yra teisingi (tiek kiek nedaug aš išmanau tą kapstymąsi po šventąjį raštą). Bet tų išvedžiojimų problematiką imho labai gerai iliustruoja šis, jau gerą dešimtmetį po internetą keliaujantis laiškas.
Bet va apie moralės taisykles, apie katalikų bažnyčios teisę dėtis moraliniu autoritetu ir kodėl jos dėjimasis pastaruoju mane taip erzina... va apie tai manau galima būtų pakalbėti plačiau...
Ch. Hitchens savo nesenoj rašliavoj Slate.com siūlo atlikti nedidelį eksperimentą mintyse:
Here's a little thought experiment on practical ethics. Suppose that you are having a drink with a new acquaintance and the subject of law-breaking comes up. "Ever been in any trouble with the authorities?"Nelabai išeina su tuo nesutikt - dauguma normalių žmonių matyt mieliau eis pietaut su žudiku negu su kažkuo kas seksualiai išnaudojo vaikus (žr. kad ir Kedžio istoriją bei visuomenės reakciją į ją), nes jei pirmasis galbūt sukelia baimę, tai antrasis sukelia tik vieną, užtat labai stiprią, emociją - pasišlykštėjimą.
You may perhaps mention your arrest at a demonstration, your smuggling of excess duty-free goods, that brush with the narcotics people, that unwise attempt at insider trading. Your counterpart may show a closer acquaintance with the criminal justice system. He once did a bit of time for forgery, or for robbery with a touch of violence, or for a domestic dispute that got a bit out of hand. You are still perhaps ready to have lunch next Friday. But what if he says: "Well, I once knew a couple who trusted me as their baby sitter. Two little boys they had—one of 12 and one of 10. A good bit of fun I had with those kids when nobody was looking. Told them it was our secret. I was sorry when it all ended." I hope I don't seem too judgmental if I say that at this point the lunch is canceled or indefinitely postponed.
Ir, tai, kad tas pedofilas yra kunigas jo neišteisina. Netgi atvirkščiai - iš žmogaus kuris aiškina kitiems kas yra moralu, o kas ne, samprotauja apie nuodėmes, dedasi kalbąs dievo vardu, tikimasi aukštesnių moralės standartų laikymosi.
Jau girdžiu kaip giliai tikintys katalikai riksmu man prieštarauja: "atskiri kunigai, tai dar ne visa katalikų bažnyčia!!!".
Hmmm... kaip čia pasakius.
Jei tai butu tarkim tarpnacionaline korporacija WcBombolc ir staiga paaiskėtu kad visoje krūvoje valstybiu šios kompanijos darbuotojai seksualiai išnaudojo vaikus? Ir kalba ne apie vienetini atveji, bet apie šimtus (tūkstančius???) atvejų krūvoj valstybių. Ir kodėl man atrodo, kad tokiu atveju tie patys katalikai nesamprotautu, kad "atskiri darbuotojai tai ne visas WcBombolc", o klyktų apie moralini kompanijos veida ir t.y. ir pan.
Tai čia viena. O kita...
O kita yra tai, kad net jei mes manytumėm, kad atskiri kunigai tai ne visa bažnyčia, tai kyla klausimas: o koks tos bažnyčios požiūris į tą visą kunigų pedofilų istoriją? Čia žinoma geriausia būtų rekomenduoti tiems, kam tai idomu, patiems pagooglint idant patiems susidaryti tą (liūdną) vaizdą, bet bažnyčios poziciją trumpai galima apibendrint taip:
"Tiems, kas tai padarys, gresia ekskomunika".
Čia tik reikia būtinai paaiškinti, kad tas "tai", apie kurį kalbama, nėra vaikų žaginimas. "Tai" šiuo atveju yra išdrįsimas prašnekti apie kunigus pedofilus viešai, informuoti apie nusikaltimą teisėsaugos institucijas...
Ir šią bažnyčios poziciją visiškai nedviprasmiškai pats (raštu!) suformulavo ne kas kitas, bet dabartinis popiežius ir tuometinis kardinolas, Congregatio pro Doctrina Fidei vadovas, J.Ratzingeris (nors aš žinoma neskubėčiau teigt, kad iki jo rašliavų ta "pozicija" neegzistavo)... O tai be šešėlio abejonės įrodo, kad dabartinis popiežius žinojo apie nusikaltimus prieš vaikus, slėpė juos ir liepė kitiems nedrįsti apie tai net prasižioti.
O dabar jau nedidelis eksperimentas mintyse nuo manes:
tarkim aš žinau, kad kažkas padarė rimta nusikaltimą. Ir aš ne tik apie tai niekam nepranešu (kas jau yra labai blogai). Ne, to maža, aš ir visus kitus, kurie apie tai žino, prigrasau niekam apie tai neprasitart, nes "bus blogai". Kas aš?
Tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu aš galiu būti vertinamas tik vienu būdu - kaip nusikaltėlis (nesigilinant į konkretų teisinį vertinimą). Ir tai, kad aš tą darau atseit vedamas kažkokių tariamų "aukštesnių tikslų" juk yra nesvarbu. Visiškai.
Taigi... reikia visa tai sukramtyti iki lengvai nuryjamos (nors ir šlykštaus skonio) tyrelės? Prašau:

Popiežius J.Ratzingeris yra pedofilų slėpėjas. Nusikaltėlis.
Katalikų bažnyčia, kaip institucija apskritai, ir šventasis sostas konkrečiai imant yra nusikaltėlių slėpėjai. Vaikų seksalinių išnaudotojų slėpėjai. Čia kalba ne apie "atskirus atvejus", o apie visos "institucijos" pasaulėžiūrą.
Ir ta (vadinkim daiktus savo vardais) govėda drįsta aiškinti kas yra moralu, o kas ne, kas yra nuodėmė, o kas ne, drįsta prisiimti moralinio autoriteto vaidmenį?
Reik pasakyt tą aiškiai ir nedviprasmiškai: tol, kol katalikų bažnyčia neišsiskalbė savo sutanų (o tai reiškė neišmetė iš savo tarnybos (neekskomunikavo) ir neatidavė teisingumui visų savo nusikaltėlių (taip taip, įskaitant ir patį J.Ratzingerį)) tol ji neturi JOKIOS teisės kam nors ką nors aiškinti apie moralę.
Jokios moralinės teisės.
2010-03-31
Proto formos tuštuma
Manęs kartais vis kas nors paklausia: kodėl aš taip nusistatęs prieš religiją...
Mano atsakymas yra, kad aš visiškai nesu prieš ją nusistatęs, bet va ji dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių akivaizdžiai nusistačius prieš mane :)
Žinot tą "dievo formos tuštumą"?
Čia toks vienas iš pamėgtų ir gan dažnai pasitaikančių tikinčiųjų pateikiamų "argumentų" (na, jiems atrodo, kad tai argumentas), kurį jie mėgsta kartoti viešai (pvz. Marijos radijuj).
Skamba jis maždaug taip: "tavo širdyje yra dievo formos tuštuma, kurią tu gali stengtis užpildyti pramogomis, pinigais, moterimis, žiniomis, mokslu etc etc etc (t.y. tinka viskas kas tuo momentu pakliuvo po ranka), bet tau tai nepavyks...".
Kas man keista, tai kad jiems šitas pasakymas jiems atrodo visiškai normalus. Visai neįžulus. Nekontraversiškas. (Net nekalbu apie tai, kad jis jiems atrodo teisingas).
Bet jei aš atsakau, kad "tavo smegenyse yra proto formos tuštuma, kuria tu gali stengtis užpildyti vaikiškomis pasakomis ir primityviais prietarais, bet vis tiek nieko iš to nesigaus..." tai jau kažkodėl iškart laikoma įžeidimu ir nusistatymu prieš religiją :)))
Ką čia bepridursi...
Mano atsakymas yra, kad aš visiškai nesu prieš ją nusistatęs, bet va ji dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių akivaizdžiai nusistačius prieš mane :)
Žinot tą "dievo formos tuštumą"?
Čia toks vienas iš pamėgtų ir gan dažnai pasitaikančių tikinčiųjų pateikiamų "argumentų" (na, jiems atrodo, kad tai argumentas), kurį jie mėgsta kartoti viešai (pvz. Marijos radijuj).
Skamba jis maždaug taip: "tavo širdyje yra dievo formos tuštuma, kurią tu gali stengtis užpildyti pramogomis, pinigais, moterimis, žiniomis, mokslu etc etc etc (t.y. tinka viskas kas tuo momentu pakliuvo po ranka), bet tau tai nepavyks...".
Kas man keista, tai kad jiems šitas pasakymas jiems atrodo visiškai normalus. Visai neįžulus. Nekontraversiškas. (Net nekalbu apie tai, kad jis jiems atrodo teisingas).
Bet jei aš atsakau, kad "tavo smegenyse yra proto formos tuštuma, kuria tu gali stengtis užpildyti vaikiškomis pasakomis ir primityviais prietarais, bet vis tiek nieko iš to nesigaus..." tai jau kažkodėl iškart laikoma įžeidimu ir nusistatymu prieš religiją :)))
Ką čia bepridursi...
2010-01-15
Lietuva - hipokritiška šalis*
Lietuva - baltųjų šalis (o ne koks negrų Mėnulis).
Lietuva - vyrų šalis (o ne bobų sala)...
Lietuva - krikdemų šalis (o ne socdemų partijos suvažiavimas)...
Etc.
Skamba... groteskiškai? Atstumiančiai? Provokuojančiai? A'ne?
Ir kas svarbiausia - dauguma (netgi ir lietuviškų politikų) sutiks, kad tokie teiginiai diskriminaciniai ir netinkami (net jei juose ir yra tam tikra dalis tiesos). Lietuvos valstybė/valdžia (kaip tokia) - irgi sutiktų.
Bet... kai kažkas ima ir drebia:
Lietuva - krikščioniška šalis (o ne ateistinis Mėnulis).
...tai tei patys žmonės ima aiškinti apie visokius "tautinius paveldus", "audimus", "tradicijas" ir dar ką tik nori.
Tai vadinasi hipokrize.
Ir žmonės tokie vadinami hipokritais.
O tokia šalis matyt turėtų būti vadinama hipkokritiška šalim. Juk taip?
_______________________
* pratęsiant trečiadienio posto temą...
Lietuva - vyrų šalis (o ne bobų sala)...
Lietuva - krikdemų šalis (o ne socdemų partijos suvažiavimas)...
Etc.
Skamba... groteskiškai? Atstumiančiai? Provokuojančiai? A'ne?
Ir kas svarbiausia - dauguma (netgi ir lietuviškų politikų) sutiks, kad tokie teiginiai diskriminaciniai ir netinkami (net jei juose ir yra tam tikra dalis tiesos). Lietuvos valstybė/valdžia (kaip tokia) - irgi sutiktų.
Bet... kai kažkas ima ir drebia:
Lietuva - krikščioniška šalis (o ne ateistinis Mėnulis).
...tai tei patys žmonės ima aiškinti apie visokius "tautinius paveldus", "audimus", "tradicijas" ir dar ką tik nori.
Tai vadinasi hipokrize.
Ir žmonės tokie vadinami hipokritais.
O tokia šalis matyt turėtų būti vadinama hipkokritiška šalim. Juk taip?
_______________________
* pratęsiant trečiadienio posto temą...
Labels:
politika,
religija,
tolerancija,
zmones vs protas
2010-01-13
Išaiškinimas politikams: religija ir jos vieta Lietuvoje
Kai perskaitau kažką tokio (Via Girius), tai net nežinau ar čia plaukus nuo galvos rautis ar čia imti isteriškai kikenti :)
Aš kažkodėl vis tikiuosi, kad politikai na bent jau mažumėle turėtų išmanyti Lietuvos Konstituciją, ir kad tokios kategorijos kaip "pasaulietinė valstybė" ar netgi "įsitikinimų bei sąžinės laisvė" jiems turėtų būti na bent jau miglotai, bet vis tik suprantamos :)
Tačiau panašu, kad nelabai :/
Todėl, siekdamas jiems palengvinti dalią, nusprendžiau parašyti va tokią trumpą išaiškinimą apie religiją ir jos vietą Lietuvoje...
Lietuva yra pasaulietinė valstybė. Mūsų pagrindinis įstatymas neįtvirtina katalikybės prioriteto prieš kitas religijas. Jis taip pat neįtvirtina ir jokios išskirtinės vietos ateizmui.
Pradedančiajam politikui derėtų skirti sąvoką "ateizmas" nuo sąvokos "sekuliarumas" (nuo kitų sąvokų irgi).
Taip pat, kaip jau esu rašęs, nereiktų perdėti religijos (krikščionybės) "vaidmens" - ji yra mūsų dabartinės vakarų civilizacijos palydovas (požymis), bet ne pagrindas.
Pirma, tai kad man atrodo, kad (pvz.) Technikos žinynas yra daug "aukščiau" nei Konstitucija, čia žinoma mano asmeninis reikalas. Bet valstybė mūsų grindžiama teisine sistema kuri "išauga" iš Konstitucijos "grūdo", dėl to tai, kas man asmeniškai yra "aukščiau" kaipo ir neturi didesnės reikšmės.
Antra, kaip parodė nesenai atliktas tyrimas, tikinčiųjų (skirtingai negu aktyviai apsimetančių jais) Lietuvoj nėra tiek jau baisiai daug - tik 19 proc. Tas pats tyrimas taip pat rodo, kad didžiosios daugumos lietuvių nuomone bažnyčios vaidmuo politiniam gyvenime yra "pats tas" ir didint jo nereikia**.
Nors net ir tokiu atveju tai vis tiek būtų religijos išpažinimo laisvės suvaržymas.
Nelabai supratau kuo tas Kryžių kalnas viceministrui užkliuvo - aš manau, kad reikia pradėt nuo katedros. Ir vietoj jos pastatyt Maximą. Kas už? :)
Jei rimčiau, tai religijos laisvė tą ir reiškia - laisvę išpažinti pasirinktą religiją. Bet ne privalomą kokių nors simbolių brukimą. Bet ir ne privalomą simbolių draudimą (ką mes jau Lietuvoje turime... jei ką).
Remtis autoritetais galima (ir net matyt reikia kartais), tačiau tai reiktų daryti tais atvejais, kai tai aktualu aptariamai temai.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nieks net nesiruošia drausti religinių simbolių - siūloma tik tiems simboliams būti "savo vietoje". O privaloma tvarka būti iškabintiems pasaulietinėse mokyklose - nėra ta vieta.
Info: Katedra - ne valstybinė pasaulietinė mokykla.
Info: teisės specialistas vadinasi "teisininkas", ne "audėjas".
Apibendrinant... aš taip ir nesu galutinai tikras: tie politikai... jie išties tokie "naivūs" (infantilūs?) , ar jie čia tik apsimeta tokiais stendamiesi "įtikt" rinkėjams?
Gėda.
____________________________
* Kiek žinau Mėnulis nėra ateistinis, jeigu ką. Bent jau jokios informacijos apie tai, kad Menulio gyventojai butų reiškę ateistinius įsitikinimus rasti deja nepavyko :)
** taip mano 55 proc. Pažymėtina taip pat, kad tokių, kurie mano, kad tas vaidmuo yra per didelis yra pusantro karto daugiau nei tokių, kurie mano, kad jis per mažas (21 vs 13 proc.).
Aš kažkodėl vis tikiuosi, kad politikai na bent jau mažumėle turėtų išmanyti Lietuvos Konstituciją, ir kad tokios kategorijos kaip "pasaulietinė valstybė" ar netgi "įsitikinimų bei sąžinės laisvė" jiems turėtų būti na bent jau miglotai, bet vis tik suprantamos :)
Tačiau panašu, kad nelabai :/
Todėl, siekdamas jiems palengvinti dalią, nusprendžiau parašyti va tokią trumpą išaiškinimą apie religiją ir jos vietą Lietuvoje...
Ar mes gyvename katalikiškoje šalyje, katalikiškoje Europoje, ar ateistiniame Mėnulyje? - P.SaudargasNe, mes gyvename ne katalikiškoje šalyje. Ir ne, mes gyvename ne ateistinėje šalyje*.
Lietuva yra pasaulietinė valstybė. Mūsų pagrindinis įstatymas neįtvirtina katalikybės prioriteto prieš kitas religijas. Jis taip pat neįtvirtina ir jokios išskirtinės vietos ateizmui.
Pradedančiajam politikui derėtų skirti sąvoką "ateizmas" nuo sąvokos "sekuliarumas" (nuo kitų sąvokų irgi).
Taip pat, kaip jau esu rašęs, nereiktų perdėti religijos (krikščionybės) "vaidmens" - ji yra mūsų dabartinės vakarų civilizacijos palydovas (požymis), bet ne pagrindas.
Daugelio Europos valstybių gyventojų tikinčiųjų širdyse ir protuose šv. Raštas yra aukščiau negu koks nors teismo išaiškinimas ar netgi Konstitucija, kuri yra žemiška. - P.SaudargasTarkime, kad netgi ir taip. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į keletą dalykų:
Pirma, tai kad man atrodo, kad (pvz.) Technikos žinynas yra daug "aukščiau" nei Konstitucija, čia žinoma mano asmeninis reikalas. Bet valstybė mūsų grindžiama teisine sistema kuri "išauga" iš Konstitucijos "grūdo", dėl to tai, kas man asmeniškai yra "aukščiau" kaipo ir neturi didesnės reikšmės.
Antra, kaip parodė nesenai atliktas tyrimas, tikinčiųjų (skirtingai negu aktyviai apsimetančių jais) Lietuvoj nėra tiek jau baisiai daug - tik 19 proc. Tas pats tyrimas taip pat rodo, kad didžiosios daugumos lietuvių nuomone bažnyčios vaidmuo politiniam gyvenime yra "pats tas" ir didint jo nereikia**.
Nukryžiuotojo atvaizdo naudojimas krikščioniškose šalyse viešose vietose atspindi krikščioniškąją Europos tradiciją ir neturėtų būti traktuojamas kaip religijos išpažinimo laisvės suvaržymas - V.UšakasŠiaip aš beveik sutinku su ministru: krikščioniškose šalyse nukryžiuotojo kabinimas viešose vietose mano galva nebūtų nieko itin keisto. Bet, kaip jau minėta, Lietuva nėra krikščioniška šalis.
Nors net ir tokiu atveju tai vis tiek būtų religijos išpažinimo laisvės suvaržymas.
Kažkam gali pasirodyti, kad, pavyzdžiui, kryžiaus naudojimas valstybinėse vėliavose (kaip Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje) pažeidžia netikinčiųjų teises, kryžių buvimas kaimuose ar miestuose Lietuvoje ar kitose europinę kultūrą išpažįstančiose valstybėse pažeidžia... Arba netgi, sakysim, Kryžių kalno buvimas galbūt kažkam irgi galėtų pasirodyti netinkamas - Š. AdomavičiusKas žino kaip fear mongering lietuviškai? ;)
Nelabai supratau kuo tas Kryžių kalnas viceministrui užkliuvo - aš manau, kad reikia pradėt nuo katedros. Ir vietoj jos pastatyt Maximą. Kas už? :)
Jei rimčiau, tai religijos laisvė tą ir reiškia - laisvę išpažinti pasirinktą religiją. Bet ne privalomą kokių nors simbolių brukimą. Bet ir ne privalomą simbolių draudimą (ką mes jau Lietuvoje turime... jei ką).
Netgi paskutinis Rusijos caras Nikolajus II Romanovas, kuriam tuo metu priklausė Lietuva, ir tas nedrįso paskelbti ir paviešinti, kad Lietuvoje, kurią tuo metu valdė caras, būtų draudžiama katalikiška, sentikių ar protestantiška Bažnyčia - A.D. BarakauskasKeistas argumentas. Stalinas užtat "drįso tai paskelbti". Ir ką dabar tai įrodo, kad vienas autoritaras nedraudė, o kitas draudė?
Remtis autoritetais galima (ir net matyt reikia kartais), tačiau tai reiktų daryti tais atvejais, kai tai aktualu aptariamai temai.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nieks net nesiruošia drausti religinių simbolių - siūloma tik tiems simboliams būti "savo vietoje". O privaloma tvarka būti iškabintiems pasaulietinėse mokyklose - nėra ta vieta.
Teisė nebūti trikdomam gali būti panaudota ir paciento prieš Raudonajį kryžių valstybinėje ligoninėje, prieš tą patį kryžių ant Katedros ir prieš religinius simbolius, kurie yra įausti į lietuvių tautos ir visos Europos kultūrinį paveldą - M. AdomėnasInfo: Raudonasis kryžius nėra religinis simbolis. Jis neišsiveda iš religinio simbolio.
Info: Katedra - ne valstybinė pasaulietinė mokykla.
Info: teisės specialistas vadinasi "teisininkas", ne "audėjas".
Apibendrinant... aš taip ir nesu galutinai tikras: tie politikai... jie išties tokie "naivūs" (infantilūs?) , ar jie čia tik apsimeta tokiais stendamiesi "įtikt" rinkėjams?
Gėda.
____________________________
* Kiek žinau Mėnulis nėra ateistinis, jeigu ką. Bent jau jokios informacijos apie tai, kad Menulio gyventojai butų reiškę ateistinius įsitikinimus rasti deja nepavyko :)
** taip mano 55 proc. Pažymėtina taip pat, kad tokių, kurie mano, kad tas vaidmuo yra per didelis yra pusantro karto daugiau nei tokių, kurie mano, kad jis per mažas (21 vs 13 proc.).
2009-11-26
Pirmasis Klonas
Ne, tai nebuvo avis Dolly ir net ne kokiataiten varlė.
Susimąsčiau šiandien (net keista, kaip tai anksčiau į galvą neatėjo?)...
Norint paimti vyro somatines ląsteles (pvz. šonkaulį :) ) ir iš jų gauti moterį, reikia ją klonuoti. Ir dar negana to - pries klonuojant reikia tas lasteles genetiškai modifikuoti (idant pakeisti lytį... hmmm... jau nekalbant apie tai, kad reiktu matyt siaip "pamiksuot" mažumele genus, idant ta moteris nesigautų vyro "dvynė"... su visa iš to išplaukiančia padidinta palikuonių išsigimimų rizika)...
Nesunku suprasti, kad pirmasis klonuotojas ir genetinis inžinierius (jei tikėtume krikščioniškomis dogmomis) buvo dievas.
Oj ne veltui krikščionys (pirmiausia žinoma katalikų bažnyčia, kaip jau įprasta) itin priešinasi žmogaus klonavimui (o ir genetinei inžinerijai irgi) - juk jų nuomone tai (turėtų būti) monopolinė (dievo) veikla :D
Susimąsčiau šiandien (net keista, kaip tai anksčiau į galvą neatėjo?)...
Norint paimti vyro somatines ląsteles (pvz. šonkaulį :) ) ir iš jų gauti moterį, reikia ją klonuoti. Ir dar negana to - pries klonuojant reikia tas lasteles genetiškai modifikuoti (idant pakeisti lytį... hmmm... jau nekalbant apie tai, kad reiktu matyt siaip "pamiksuot" mažumele genus, idant ta moteris nesigautų vyro "dvynė"... su visa iš to išplaukiančia padidinta palikuonių išsigimimų rizika)...
Nesunku suprasti, kad pirmasis klonuotojas ir genetinis inžinierius (jei tikėtume krikščioniškomis dogmomis) buvo dievas.
Oj ne veltui krikščionys (pirmiausia žinoma katalikų bažnyčia, kaip jau įprasta) itin priešinasi žmogaus klonavimui (o ir genetinei inžinerijai irgi) - juk jų nuomone tai (turėtų būti) monopolinė (dievo) veikla :D
2009-11-25
2009-11-11
"Krikscioniska" civilizacija
Kas nėra girdėjęs sąvokos "krikščioniškoji civilizacija", pakeliam rankas! Kaip ir tikejausi - tokių nėra :)
Kažkam rimčiau pasidomėjus staiga paaiškėjo (tai ką aš senokai įtariau), kad bažnyčios ar kokių ten krikdemų įvairiausiomis progomis minimas 70-90 proc. Lietuvos gyventojų, kurie tariamai yra krikščionys, skaičius, yra, švelniai tariant, neteisingas (taip kokius keturis kartus (!))...
Kaip sakiau - kadangi aš to lyg ir tikėjausi, tai manes tai nenustebino.
Bet šia proga prisiminiau tą mistinę "krikščioniškąją civilizaciją". Formuluojama tai įvairiai (priklauso nuo konteksto), bet esme išlieka ta pati - (įsi)vaizduojama, kad šiuolaikinės (vakarietiškos, demokratiškos etc) civilizacijos "esmė", "fundamentas" yra krikščionybė; ji yra "moralinis vertybinis pagrindas". Ir t.t. ir pan.
Prieinama net iki teiginių, kad tik dėka krikščionybės mes turim tai, ka turim šiandien, įskaitant mokslą ir pažangą, nes butent dvasininkija buvo labiausiai išsilavinęs visuomenes sluoksnis praktiskai ligi pat naujųjų laikų (na, bent jau iki kokių Gutenbergų) ir bažnyčia viduramžiais rėmė mokslą (tik pamirštama, kad jei tas mokslas atrasdavo ką nors, kas bažnyčiai nepatikdavo... "ant laužo jį!!!")...
Tingiu rašyt apie (paneiginėt) teiginius, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti (bažnyčios požiūrį į mokslą ir progresą gerai parodo, kad ir šiandieninis jos požiūris į klonavimą ar kamieninių ląstelių tyrimus... arba net kažka ne tokio polemiško, kaip pvz. kontracepcija ar AIDS - o teigti, kad anksčiau bažnyčia buvo liberalesnė matyt jau būtų gerokai per daug optimistiška), tai grižkim prie pačios civilizacijos apibūdinimo kaip krikščioniškosios.
Ir vel "kažkas" painioja koreliaciją su sąlygojimu.
Taip, krikščionybė yra vienas būdingų dabartinės vakarų civilizacijos bruožų (požymių). Bet tai ir tiek. Ji nėra sąlygojantis veiksnys*. Atvirkščiai - ji tiesiog yra išraiška to, kaip vystosi visuomenė, visuomenės (civilizacijos, kultūros) palydovas**.
Ne bažnyčia (religija) sukuria moralę ir etiką, bet visuomenėje susiformavusi moralė (plačiąja prasme) sąlygoja toj visuomenėj atsiradusią ir įsigalėjusią religiją... ir t.t.
Šita mūsų "krikščioniškoji civilizacija" taip pat sėkmingai galėtų būt vadinama "vidurio vakarų Europos civilizacija" arba pvz. "baltųjų heteroseksualių vyrų civilizacija" - bet nieks gal nepuls įrodinėti, kad KKK yra mokslo ir progreso varomoji jega...
Jei pažvelgsim atgal į senovės Egiptą, Antiką, Mesopotamiją ar Majus - tai vertinsim jas (tas civilizacijas) kaip tam tikras civilizacijas apibrėžtas jų kultūriniu paveldu (-io -o). Religija tebūtų tik vienas tos kultūros (civilizacijos) požymių.
Analogiškai žvelgt matyt reiktų ir į mūsų dabartinį pasaulį (civilizaciją)... o ne priskirt (kokiai nors) religijai nesamus (ir nepelnytus!) nuopelnus "už viska" aplink...
p.s. Tiems, kurie vis tiek vis dar norėtų ginčytis apie krikščionybę, kaip "moralini fundamentą" aš tik noriu atkreipt dėmesį į (užsimint apie) keletą teiginių (jų galima dėstyt daug ir plačiai, bet to gal pakaks): antisemitizmas išliko oficiali kataliku bažnycios pozicija iki pat XXa. vidurio; Lietuva ir XXa. pradžioj buvo taip pat labai katalikiška šalis (įtariu gerokai katalikiškesnė nei dabar); Lietuvoje žinia buvo "likviduota" ~90-95 proc. (is 208-210 tūkst. buvo sunaikinti 195-196 tūkst.) Lietuvos žydų (berods tai netgi kazkoks liudnas rekordas).
Dėmesio, dabar klausimas: tai tik (bergždžia) koreliacija ar čia vis tik galima įžvelgti kažkokį priežastinguma?
_____________________
* Tam tikra nedidele apimtimi ji žinoma sąlygoja, bet... skaityti toliau.
** Civilizacija sąlygoja religiją (stipriai pasakyta :). Ypač turint omeny, kad "civilizacija" is esmės apima "religiją". Na bet tikiuosi mano mintis aiški... nors tautologiška ;) ). Krikščionybė neisivaizduojama pvz. senovės Egipte, kaip senovės Egipto religija(-os) neįsivaizduojamos šiuolainiame pasaulyje.
Kažkam rimčiau pasidomėjus staiga paaiškėjo (tai ką aš senokai įtariau), kad bažnyčios ar kokių ten krikdemų įvairiausiomis progomis minimas 70-90 proc. Lietuvos gyventojų, kurie tariamai yra krikščionys, skaičius, yra, švelniai tariant, neteisingas (taip kokius keturis kartus (!))...
Kaip sakiau - kadangi aš to lyg ir tikėjausi, tai manes tai nenustebino.
Bet šia proga prisiminiau tą mistinę "krikščioniškąją civilizaciją". Formuluojama tai įvairiai (priklauso nuo konteksto), bet esme išlieka ta pati - (įsi)vaizduojama, kad šiuolaikinės (vakarietiškos, demokratiškos etc) civilizacijos "esmė", "fundamentas" yra krikščionybė; ji yra "moralinis vertybinis pagrindas". Ir t.t. ir pan.
Prieinama net iki teiginių, kad tik dėka krikščionybės mes turim tai, ka turim šiandien, įskaitant mokslą ir pažangą, nes butent dvasininkija buvo labiausiai išsilavinęs visuomenes sluoksnis praktiskai ligi pat naujųjų laikų (na, bent jau iki kokių Gutenbergų) ir bažnyčia viduramžiais rėmė mokslą (tik pamirštama, kad jei tas mokslas atrasdavo ką nors, kas bažnyčiai nepatikdavo... "ant laužo jį!!!")...
Tingiu rašyt apie (paneiginėt) teiginius, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti (bažnyčios požiūrį į mokslą ir progresą gerai parodo, kad ir šiandieninis jos požiūris į klonavimą ar kamieninių ląstelių tyrimus... arba net kažka ne tokio polemiško, kaip pvz. kontracepcija ar AIDS - o teigti, kad anksčiau bažnyčia buvo liberalesnė matyt jau būtų gerokai per daug optimistiška), tai grižkim prie pačios civilizacijos apibūdinimo kaip krikščioniškosios.
Ir vel "kažkas" painioja koreliaciją su sąlygojimu.
Taip, krikščionybė yra vienas būdingų dabartinės vakarų civilizacijos bruožų (požymių). Bet tai ir tiek. Ji nėra sąlygojantis veiksnys*. Atvirkščiai - ji tiesiog yra išraiška to, kaip vystosi visuomenė, visuomenės (civilizacijos, kultūros) palydovas**.
Ne bažnyčia (religija) sukuria moralę ir etiką, bet visuomenėje susiformavusi moralė (plačiąja prasme) sąlygoja toj visuomenėj atsiradusią ir įsigalėjusią religiją... ir t.t.
Šita mūsų "krikščioniškoji civilizacija" taip pat sėkmingai galėtų būt vadinama "vidurio vakarų Europos civilizacija" arba pvz. "baltųjų heteroseksualių vyrų civilizacija" - bet nieks gal nepuls įrodinėti, kad KKK yra mokslo ir progreso varomoji jega...
Jei pažvelgsim atgal į senovės Egiptą, Antiką, Mesopotamiją ar Majus - tai vertinsim jas (tas civilizacijas) kaip tam tikras civilizacijas apibrėžtas jų kultūriniu paveldu (-io -o). Religija tebūtų tik vienas tos kultūros (civilizacijos) požymių.
Analogiškai žvelgt matyt reiktų ir į mūsų dabartinį pasaulį (civilizaciją)... o ne priskirt (kokiai nors) religijai nesamus (ir nepelnytus!) nuopelnus "už viska" aplink...
p.s. Tiems, kurie vis tiek vis dar norėtų ginčytis apie krikščionybę, kaip "moralini fundamentą" aš tik noriu atkreipt dėmesį į (užsimint apie) keletą teiginių (jų galima dėstyt daug ir plačiai, bet to gal pakaks): antisemitizmas išliko oficiali kataliku bažnycios pozicija iki pat XXa. vidurio; Lietuva ir XXa. pradžioj buvo taip pat labai katalikiška šalis (įtariu gerokai katalikiškesnė nei dabar); Lietuvoje žinia buvo "likviduota" ~90-95 proc. (is 208-210 tūkst. buvo sunaikinti 195-196 tūkst.) Lietuvos žydų (berods tai netgi kazkoks liudnas rekordas).
Dėmesio, dabar klausimas: tai tik (bergždžia) koreliacija ar čia vis tik galima įžvelgti kažkokį priežastinguma?
_____________________
* Tam tikra nedidele apimtimi ji žinoma sąlygoja, bet... skaityti toliau.
** Civilizacija sąlygoja religiją (stipriai pasakyta :). Ypač turint omeny, kad "civilizacija" is esmės apima "religiją". Na bet tikiuosi mano mintis aiški... nors tautologiška ;) ). Krikščionybė neisivaizduojama pvz. senovės Egipte, kaip senovės Egipto religija(-os) neįsivaizduojamos šiuolainiame pasaulyje.
2009-11-05
"Tokiems galima patarti tik dazniau pavartyti Biblija..."
Isties jau pavargau as nuo tu tradicines seimos apologetu...
Berods esu kazkada rases, kad nederetu painiot savoku "idealizuota seima" ir "tradicine seima", nes jos nei, viena vertus, sutampa, nei, kita vertus, isvis turi ka bendro... Jei kazkas nori pamatyt "tradicine seima" lai nuvaziuoja i koki lietuviskosios gludumos kaima...
Dar blogiau, kai kalbant apie "tradicine seima" imama baksnoti rodomuoju pirstu i Biblija. Toks ispudis, kad jie tos Biblijos patys neskaito :/
Va kad ir vienas naujausiu baksnotoju:
"Tiek Mozė, tiek Šv.Paulius yra aiškiai pasakę, kaip derėtų elgtis. Geriausia – ramiai gyventi tradicinėje šeimoje. Beje, į šį klausimą visuomenė kreipia mažiausiai dėmesio. Jei koks politikierius palieka žmoną ir pabėga pas jaunesnę sekretorę – veik visi džiaugiasi, giria. Atseit, yra dar parako parakinėje… Nuostabi ištvirkimo tolerancija. Tuomet ir pats politikas gali girtis “tikras vyras” esąs… Ką jau bekalbėti apie vis populiarėjančius įvairius “netradicinius” šeimyninių santykių modelius. Tokiems galima patarti tik dažniau pavartyti Bibliją. "
Pavartyt Biblija? Na tai pavartykim...
Pr19:
6 Lotas išėjo pas juos už durų ir, uždaręs už savęs duris, 7 kalbėjo: „Maldauju, mano broliai, nesielkite nedorai! 8 Štai aš turiu dvi dukteris, kurios dar nėra pažinusios vyro. Leiskite man jas jums atvesti, darykite su jomis, kaip jums patinka, tik nedarykite nieko aniems vyrams, nes jie įėjo po mano stogo pavėsiu“.
Kas toks yra Lotas? Sodomos(!) gyventojas ir vienintelis (!!!) (kartu su 2 dukromis) kuris buvo isgelbetas is to pasmerkto miesto (jo zmona isgelbeta nebuvo, nes atsisuko atgal ir pavirto druskos stulpu). Vienintelis, kuris buvo isgelbetas.
Reiktu manyti, kad jo seima turejo buti pavyzdine ir matyt netgi "tradicine", jei jau dievas ja gelbejo, o ne sunaikino kartu su dviem miestais?
Bet kas cia per pavyzdine seima, kurioj tevas sako zmonems is gatves "imkit ir zaginkit mano nekaltas dukteris - darykit su jom ka tik norit"... hmmm...
Ar tikrai Biblija ta vieta, kur dera ieskot pavyzdziu idealiai seimai?
Griztant prie isgelbetosios seimos - Loto dukterys irgi ne sventosios buvo... ta pati Pr19:
30 Lotas pakilo iš Zoaro ir apsigyveno kalnuose su savo dviem dukterimis. Zoare pasilikti bijojo. Gyveno tad su savo dviem dukterimis oloje. 31 Pirmagimė tarė jaunesniajai: „Mūsų tėvas sensta, nėra kito vyro žemėje susidėti su mumis, kaip įprasta visame pasaulyje. 32 Eikš, nugirdykime savo tėvą vynu, – gulėsime su juo, idant turėtume palikuonį iš savo tėvo“.
33 Tą naktį juodvi nugirdė savo tėvą vynu, pirmagimė įėjo ir gulėjo su savo tėvu. Jis nežinojo nei kada ji atsigulė, nei kada ji atsikėlė. 34 Kitą dieną pirmagimė tarė jaunesniajai: „Štai praėjusią naktį aš gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šią naktį. Tu įeik ir gulėk su juo, idant turėtume palikuonį iš savo tėvo“. 35 Taigi juodvi nugirdė savo tėvą ir tą naktį. Jaunesnioji pakilo ir gulėjo su juo. O jis nežinojo nei kada ji atsigulė, nei kada ji atsikėlė. 36 Taigi abi Loto dukterys tapo nėščios iš savo tėvo.
Tai jau isties: "Tokiems galima patarti tik dazniau pavartyti Biblija"...
Berods esu kazkada rases, kad nederetu painiot savoku "idealizuota seima" ir "tradicine seima", nes jos nei, viena vertus, sutampa, nei, kita vertus, isvis turi ka bendro... Jei kazkas nori pamatyt "tradicine seima" lai nuvaziuoja i koki lietuviskosios gludumos kaima...
Dar blogiau, kai kalbant apie "tradicine seima" imama baksnoti rodomuoju pirstu i Biblija. Toks ispudis, kad jie tos Biblijos patys neskaito :/
Va kad ir vienas naujausiu baksnotoju:
"Tiek Mozė, tiek Šv.Paulius yra aiškiai pasakę, kaip derėtų elgtis. Geriausia – ramiai gyventi tradicinėje šeimoje. Beje, į šį klausimą visuomenė kreipia mažiausiai dėmesio. Jei koks politikierius palieka žmoną ir pabėga pas jaunesnę sekretorę – veik visi džiaugiasi, giria. Atseit, yra dar parako parakinėje… Nuostabi ištvirkimo tolerancija. Tuomet ir pats politikas gali girtis “tikras vyras” esąs… Ką jau bekalbėti apie vis populiarėjančius įvairius “netradicinius” šeimyninių santykių modelius. Tokiems galima patarti tik dažniau pavartyti Bibliją. "
Pavartyt Biblija? Na tai pavartykim...
Pr19:
6 Lotas išėjo pas juos už durų ir, uždaręs už savęs duris, 7 kalbėjo: „Maldauju, mano broliai, nesielkite nedorai! 8 Štai aš turiu dvi dukteris, kurios dar nėra pažinusios vyro. Leiskite man jas jums atvesti, darykite su jomis, kaip jums patinka, tik nedarykite nieko aniems vyrams, nes jie įėjo po mano stogo pavėsiu“.
Kas toks yra Lotas? Sodomos(!) gyventojas ir vienintelis (!!!) (kartu su 2 dukromis) kuris buvo isgelbetas is to pasmerkto miesto (jo zmona isgelbeta nebuvo, nes atsisuko atgal ir pavirto druskos stulpu). Vienintelis, kuris buvo isgelbetas.
Reiktu manyti, kad jo seima turejo buti pavyzdine ir matyt netgi "tradicine", jei jau dievas ja gelbejo, o ne sunaikino kartu su dviem miestais?
Bet kas cia per pavyzdine seima, kurioj tevas sako zmonems is gatves "imkit ir zaginkit mano nekaltas dukteris - darykit su jom ka tik norit"... hmmm...
Ar tikrai Biblija ta vieta, kur dera ieskot pavyzdziu idealiai seimai?
Griztant prie isgelbetosios seimos - Loto dukterys irgi ne sventosios buvo... ta pati Pr19:
30 Lotas pakilo iš Zoaro ir apsigyveno kalnuose su savo dviem dukterimis. Zoare pasilikti bijojo. Gyveno tad su savo dviem dukterimis oloje. 31 Pirmagimė tarė jaunesniajai: „Mūsų tėvas sensta, nėra kito vyro žemėje susidėti su mumis, kaip įprasta visame pasaulyje. 32 Eikš, nugirdykime savo tėvą vynu, – gulėsime su juo, idant turėtume palikuonį iš savo tėvo“.
33 Tą naktį juodvi nugirdė savo tėvą vynu, pirmagimė įėjo ir gulėjo su savo tėvu. Jis nežinojo nei kada ji atsigulė, nei kada ji atsikėlė. 34 Kitą dieną pirmagimė tarė jaunesniajai: „Štai praėjusią naktį aš gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šią naktį. Tu įeik ir gulėk su juo, idant turėtume palikuonį iš savo tėvo“. 35 Taigi juodvi nugirdė savo tėvą ir tą naktį. Jaunesnioji pakilo ir gulėjo su juo. O jis nežinojo nei kada ji atsigulė, nei kada ji atsikėlė. 36 Taigi abi Loto dukterys tapo nėščios iš savo tėvo.
Tai jau isties: "Tokiems galima patarti tik dazniau pavartyti Biblija"...
2009-10-30
Su tuo, kad Dievo nera dar galima susitaikyt...
Bet va su tuo, kad Velnio nera...
Nera net kam siela parduoti :/
Nera net kam siela parduoti :/
2009-08-27
Marijos radijo laidu irasai. Kur?
Vaziavau namo po darbo ir trumpam netycia pataikiau isijungt Marijos radija (buvo ~ 17.40). Nezinau, kas per laida, nezinau kas ja veda, bet kalba buvo apie sseekkssaa... :)))
Reikia savo ausim isgirsti KAIP tas zmogus vedes laida kaskart sake zodi "seksas"... kiek daug imanoma visko i ji sutalpinti... Nerealiai... Matyt tik kunigas (ar co) pajegus istarti zodi 'seksas' su tokia intonacija... tokiu uzdrausto vaisiaus aromatu... tokiu megavimusi ir pasigerejimu kaskart ji tariant.
Nesupraskit neteisingai - laida buvo apie tai, kaip seksas blogai, ir kokia istvirkus visuomene... bet tai, kaip tas kalbetojas (kaskart!) tare zodi 'seksas' - tai isties yra kazkas!
Tai va klausimas: kas nors zinot, kur galima rast Marijos radijo laidu irasus? Ju tinklapyje man nepavyko :/
Reikia savo ausim isgirsti KAIP tas zmogus vedes laida kaskart sake zodi "seksas"... kiek daug imanoma visko i ji sutalpinti... Nerealiai... Matyt tik kunigas (ar co) pajegus istarti zodi 'seksas' su tokia intonacija... tokiu uzdrausto vaisiaus aromatu... tokiu megavimusi ir pasigerejimu kaskart ji tariant.
Nesupraskit neteisingai - laida buvo apie tai, kaip seksas blogai, ir kokia istvirkus visuomene... bet tai, kaip tas kalbetojas (kaskart!) tare zodi 'seksas' - tai isties yra kazkas!
Tai va klausimas: kas nors zinot, kur galima rast Marijos radijo laidu irasus? Ju tinklapyje man nepavyko :/
2009-07-31
Aukstyn kojom...
Sis irasas tarsi i vel gausis apie religija. Nors isties jis yra labiau apie naujaja Prezidente ir zmoniu suvokimo ypatumus.
Perskaiciau cia toki straipsneli Delfi... ir likau nelabai suprates: zmones (konkreciai - staipsnio autorius) vel vadovaujasi kazkokia logika "aukstyn kojom" :/
Jo nuomone kardinolo dalyvavimas (ir kreipimasis i dieva) Prezidento inauguracijoje is esmes normalus dalykas (na gal ir su laaaaaaaaaaabai mazyciu klaustuku), o tuo tarpu pvz. dvasininku veikla rinkimu metu - kelia abejoniu.
Hmmm...
Ok, kaip atrodo man?
Mano galva, baznycia isvis neturetu kishtis i politini gyvenima. Is-vis. Ji turetu uzsiimti sielovada, sielogana ir kitokiais panasiais dalykais. Ne politikavimu.
Kita vertus... jei mes manom, kad pvz. kokia nors Lietuvos santechniku sajunga turi teise pries rinkimus isreiksti savo nuomone, ka juose rinkti, tai ir kokios nors kitos "profesijos" asmenu sueiga turi tokia pat teise. Taigi.
Tai bent man su siuo dalyku kaipo ir aisku: baznycios (kunigu) kishimasis man nepatinka (ir imho jie neturetu tuo uzsiiminet), bet negi jiems tai drausi.
Taigi. O kaip su inauguracija?
Baznycios vadu dalyvavimas Prezidento inauguracijoje ir kreipimasis i dieva prasant pastarojo, kad jis globotu naujai isrinkta Prezidenta ir vadovautu jam? Prezidentui, kuris yra Konstitucijos garantas? Pasaulietines (nekalbant apie tai, kad pliuralistines, demokratines ir sekuliarios) valstybes Konstitucijos, kuri nedviprasmiskai įtvirtina valstybes atskyrima nuo baznycios?
Sios Konstitucijos garantui yra prasoma dievo vadovavimo ir tai kazkam atrodo normalu? Nekelia jokiu problemu? Tikrai?
Aisku, kad kokio nors dvasininko paplepsejimai is tribunos (kaip ir bet kieno kito paplepsejimai is jos) realiai nieko nei prideda nei atima.
BET.
Mes siuo atveju kalbame apie pati principa. Apie valstybes pareiguna, kuris "ikunija" Konstituciją. Apie Pareiguna, kuris tos Konstitucijos turetu laikytis fanatiskai.
Ir kuris savo darba is esmes pradeda nuo jos pazeidimo. Galima sakyt, kad tas pazeidimas nykstamai mazas ir visiskai nereiksmingas, bet jis uztat yra principinis. Nes jei Prezidentui reikia dievo vadovavimo... na tai matyt iseitu, kad dievas jam ir gali vadovauti. Ne tik inauguracijos metu, bet ir visos kadencijos... Cia pasaulietineje valstybeje?
Ir cia jau kalba eina ne apie "man tai nepatinka", o apie tai, kad tai savo esme yra fundamentaliai ydinga.
Ir pabaigai.
A.Raskazovas savo straipsnyje prisimena nesena Vilniaus rajono savivaldybes tarybos spektakli, kai pastarieji intronizavo Kristu Karaliu...
Man tai si istorija labiau juokinga :), nei kelia kazkoki dideli pasipiktinima (ar ash tame iziuriu rimtesnes problemas, kaip su inauguracija pvz).
Mane tik siaip zavi trumpa zmoniu atmintis. Kazkaip visi pamirso, kad Lietuva ne veltui vadinama Marijos zeme... ir kad savo laiku tokia kontora, kuria istorijos perrasinetojai vadina Atkuriamuoju Seimu (ir kuri turetu buti "mazumele" rimtesne nei kazkokia trajono savivaldybe) Lietuvą "paaukojo Marijos sirdziai" (jei teisingai pamenu formuluote - zinoma visada galima pasitikrint paskaicius stenogramas)...
Perskaiciau cia toki straipsneli Delfi... ir likau nelabai suprates: zmones (konkreciai - staipsnio autorius) vel vadovaujasi kazkokia logika "aukstyn kojom" :/
Jo nuomone kardinolo dalyvavimas (ir kreipimasis i dieva) Prezidento inauguracijoje is esmes normalus dalykas (na gal ir su laaaaaaaaaaabai mazyciu klaustuku), o tuo tarpu pvz. dvasininku veikla rinkimu metu - kelia abejoniu.
Hmmm...
Ok, kaip atrodo man?
Mano galva, baznycia isvis neturetu kishtis i politini gyvenima. Is-vis. Ji turetu uzsiimti sielovada, sielogana ir kitokiais panasiais dalykais. Ne politikavimu.
Kita vertus... jei mes manom, kad pvz. kokia nors Lietuvos santechniku sajunga turi teise pries rinkimus isreiksti savo nuomone, ka juose rinkti, tai ir kokios nors kitos "profesijos" asmenu sueiga turi tokia pat teise. Taigi.
Tai bent man su siuo dalyku kaipo ir aisku: baznycios (kunigu) kishimasis man nepatinka (ir imho jie neturetu tuo uzsiiminet), bet negi jiems tai drausi.
Taigi. O kaip su inauguracija?
Baznycios vadu dalyvavimas Prezidento inauguracijoje ir kreipimasis i dieva prasant pastarojo, kad jis globotu naujai isrinkta Prezidenta ir vadovautu jam? Prezidentui, kuris yra Konstitucijos garantas? Pasaulietines (nekalbant apie tai, kad pliuralistines, demokratines ir sekuliarios) valstybes Konstitucijos, kuri nedviprasmiskai įtvirtina valstybes atskyrima nuo baznycios?
Sios Konstitucijos garantui yra prasoma dievo vadovavimo ir tai kazkam atrodo normalu? Nekelia jokiu problemu? Tikrai?
Aisku, kad kokio nors dvasininko paplepsejimai is tribunos (kaip ir bet kieno kito paplepsejimai is jos) realiai nieko nei prideda nei atima.
BET.
Mes siuo atveju kalbame apie pati principa. Apie valstybes pareiguna, kuris "ikunija" Konstituciją. Apie Pareiguna, kuris tos Konstitucijos turetu laikytis fanatiskai.
Ir kuris savo darba is esmes pradeda nuo jos pazeidimo. Galima sakyt, kad tas pazeidimas nykstamai mazas ir visiskai nereiksmingas, bet jis uztat yra principinis. Nes jei Prezidentui reikia dievo vadovavimo... na tai matyt iseitu, kad dievas jam ir gali vadovauti. Ne tik inauguracijos metu, bet ir visos kadencijos... Cia pasaulietineje valstybeje?
Ir cia jau kalba eina ne apie "man tai nepatinka", o apie tai, kad tai savo esme yra fundamentaliai ydinga.
Ir pabaigai.
A.Raskazovas savo straipsnyje prisimena nesena Vilniaus rajono savivaldybes tarybos spektakli, kai pastarieji intronizavo Kristu Karaliu...
Man tai si istorija labiau juokinga :), nei kelia kazkoki dideli pasipiktinima (ar ash tame iziuriu rimtesnes problemas, kaip su inauguracija pvz).
Mane tik siaip zavi trumpa zmoniu atmintis. Kazkaip visi pamirso, kad Lietuva ne veltui vadinama Marijos zeme... ir kad savo laiku tokia kontora, kuria istorijos perrasinetojai vadina Atkuriamuoju Seimu (ir kuri turetu buti "mazumele" rimtesne nei kazkokia trajono savivaldybe) Lietuvą "paaukojo Marijos sirdziai" (jei teisingai pamenu formuluote - zinoma visada galima pasitikrint paskaicius stenogramas)...
2009-07-23
Dievo nera namie :)
Dabar, kai keliaujam po Lietuva, tai...
Ka galima rasti kiekvienam Lietuvos miesteliukstyje? Butent, baznycia (matyt dar ir parduotuve bei "samagono" varykla, bet si daina ne apie tai :) ).
Ir Aisciui labai idomu stengtis i jas patekt. Jis tikrina kiekvienos baznycios visas imanomas duris, ziuredamas, ar jos atviros ir... teisingai: niekur dievo nera namie. Nei vienoj baznycioj (isskyrus Kedainiu, bet, matyt, taip pasiseke del to, kad kaip tik "ant misiu" pataikem) nebuvo atrakintos durys. Visur viskas aklinai uzrakinta...
O man kazko atrode (vaidenosi?), kad dievo namai visada atviri kiekvienam, kas jo iesko... na, bent jau tuo atveju, kai dievas YRA namie ;)
Ka galima rasti kiekvienam Lietuvos miesteliukstyje? Butent, baznycia (matyt dar ir parduotuve bei "samagono" varykla, bet si daina ne apie tai :) ).
Ir Aisciui labai idomu stengtis i jas patekt. Jis tikrina kiekvienos baznycios visas imanomas duris, ziuredamas, ar jos atviros ir... teisingai: niekur dievo nera namie. Nei vienoj baznycioj (isskyrus Kedainiu, bet, matyt, taip pasiseke del to, kad kaip tik "ant misiu" pataikem) nebuvo atrakintos durys. Visur viskas aklinai uzrakinta...
O man kazko atrode (vaidenosi?), kad dievo namai visada atviri kiekvienam, kas jo iesko... na, bent jau tuo atveju, kai dievas YRA namie ;)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)